BFL

Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje vėl posėdžiavo darbo grupė, sudaryta iš Žemės ūkio ir Sveikatos ministerijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų bei verslo organizacijų atstovų.

Ši grupė rengia pirminius pasiūlymus dėl išskirtinumą produktui suteikiančių nuorodų naudojimo gairių ir ieško būdų, kaip nedrausti žymėjimo, bet kartu ir neklaidinti vartotojų.

Šiame darbo grupės posėdyje produktų gamintojų asociacijos turėjo pateikti informaciją apie maisto priedų kiekius, kurie natūraliai susidaro gamybos proceso metu, bei pareikšti pageidavimus, kokius maisto priedus jie norėtų žymėti ant produktų.

Mėsos perdirbėjų asociacijai, kaip ir anksčiau, nepasisekė prieiti vieningo sutarimo. Dalis iš jos narių yra patenkinti esama žymėjimo tvarka ir siūlo nutraukti vartotojų klaidinimą, atsisakant žymėjimo „be jokių E“. Kiti siūlo leisti specialiai žymėti išsiskiriančius produktus ir patvirtinti tyrimų dokumentais, kad gaminant nebuvo dedama E priedų. Jų nuomone, darbo grupė turėtų įvertinti ir nustatyti normatyvus išskirtinės vertės produktams žymėti.

Pasak Lietuvos maisto pramonės asociacijos direktorės Irmos Pilypienės, lietuviai labai atsargiai žiūri į maisto priedus: tyrimų duomenimis, net 87 proc. apklaustųjų jie kelia didelį susirūpinimą, o tai gerokai viršija ES „susirūpinimo“ vidurkį. „Mes, gamintojai, pasisakome už galimybę žymėti išsiskiriančius produktus“, – teigė I. Pilypienė. Pasak direktorės, nors šiuo metu populiariausias užrašas „be E“, bet vis dėlto kiekvienam gaminiui užrašas turėtų būti skirtingas. I. Pilypienė dar kartą pabrėžė, kad ne kas kitas, o pats gamintojas yra atsakingas už savo produktą ir jo gamybai naudojamas žaliavas.

Užgardų ir pagardų gamintojų asociacijos atstovės Zitos Čepulytės teigimu, jų gamintojai yra metę dideles pajėgas ir atlikę daugybę eksperimentų, kurdami išskirtinius gaminius, todėl norėtų išsaugoti žymėjimo galimybę. Jie nemato nieko blogo, jei toks žymėjimas padeda ieškančiam žmogui susiorientuoti produktų gausoje. Tačiau, anot jų, žymėti produktus užrašu „be jokių E“ yra nelogiška, geriau būtų „gamybos metu nepridėta“ ar „gamybos metu nededama“. Šiandien standartizuotų gaminių nebėra, kiekvienas gamintojas kuria savo receptūras, veikia savikontrolės sistema, taigi gamintojas ir prisiima visą atsakomybę dėl gaminio sudėties. Kontroliuojamas turėtų būti tik galutinis produktas, nustatant, ar vartotojas apgaudinėjamas su užrašais ar ne, tad visa esmė ir yra ta, kaip sugalvoti tokią kontrolės sistemą.

Posėdyje daug dėmesio buvo skirta klausimui, kaip atskirti natūraliai esančias ar gamybos metu natūraliai susidarančias medžiagas, identiškas E raide žymimiems maisto priedams, nuo gamybos metu pridedamų medžiagų. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, apklausęs visų ES šalių kolegas, konstatavo, kad niekur nėra nustatytų natūralių priedų kiekių normų, nes nežinoma, kaip tai padaryti. Pavyzdžiui, mėsos sudėtis gali labai skirtis ir dėl gyvulio užauginimo vietovės, ir nuo subrandinimo ar kitų savybių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuomone, kadangi vartotojai labai rūpinasi maisto priedais, todėl juos būtinai reikia šviesti, paaiškinti, kad dažnai medžiagos, identiškos maisto priedams, susidaro gamtoje natūraliai. Ryškiausias to pavyzdys – glutamo rūgštis bei iš jos susidarantis mononatrio glutamatas, kurio natūraliai yra daržovėse ir daugelyje maisto produktų. Todėl etiketėje esantis užrašas „Pagaminta be E621“ visai nereiškia, kad produkte nėra šios medžiagos.

Darbo grupės nariai pastebėjo, kad pasklidus žiniai apie atliekamus specialiai žymėtų produktų tikrinimus, šalyje pastebimai sumažėjo pažeidimų. Posėdyje neišvengiamai kalba pasisuko ir apie konkurenciją su gaminiais iš kitų šalių, kurių etiketėse nurodoma, kad nėra maisto priedų ir konservantų, taip pat buvo domimasi, ar tikrinami parduotuvių lentynose esantys užsienietiški gaminiai. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, jie gali ištirti tokius gaminius: jeigu bus rastas pažeidimas, bus informuotos tos šalies atitinkamos tarnybos, kad imtųsi sankcijų. Žemės ūkio ministerijos turimomis žiniomis, kitose ES šalyse dar nėra aiškių susirūpinimo požymių, kad išskirtinis ženklinimas kartais klaidina vartotojus.

„Labai sunku parodyti produkto išskirtinumą, neklaidinant vartotojo. Būtų šaunu, jeigu Lietuvoje susikurtų organizacija, kuri galėtų sertifikuoti produktus be maisto priedų ir dėti savo ženklą, kaip kad dabar žymimi ekologiški produktai“, – svarstė darbo grupės vadovas žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.

Posėdžio dalyviai vieningai sutarė, kad užrašas „be jokių E“ yra iš principo klaidinantis vartotoją, nes taip nurodoma, kad nededama priedo, kuris ir taip negali būti įdėtas į produktą. Ženklinant galbūt reikėtų nurodyti, kokių konkrečių priedų neįdėta.

Sveikatos apsaugos ministerija dar kartą akcentavo, kad išskirtinis ženklinimas jokiu būdu nereiškia, kad produktai be E ar konservantų yra sveikesni, taip pat pasiūlė pasirinkti žymėti tik tuos priedus, kurie ypač aktualūs vartotojams – tai konservantai, dažikliai, saldikliai.

voruta.lt

Pernai Lietuvos parduotuvių lentynose sunku būdavo rasti jogurtų, silkių ar dešrų be skonio stipriklio E621. O šiais metais vaizdas kardinaliai pasikeitė – šio ir daugumos kitų sveikatai pavojingų priedų gamintojai atsisako.

Šiuos pokyčius lėmė didėjantis vartotojų sąmoningumas ir apsisprendimas nepirkti produktų su skonio stiprikliu E621, skatinančiu alkio jausmą, sukeliančiu vėžines ligas ir alergines reakcijas. Informaciją apie tai, kaip kenksmingi maisto priedai, žymimi raide E, nuodija mūsų organizmą, pirmieji visai visuomenei skleisti pradėjo Agnė Zakarevičiūtė ir Linas Šivis. Jie ėmėsi iniciatyvos aiškiai ir suprantamai sudėti visą informaciją apie konkretaus produkto sudėtį interneto puslapyje www.sveikasvaikas.lt.
“Nuo 2009 m. vasario mėnesio, kai pradėjo veikti ši svetainė, maisto produktų be E paklausa išaugo dvigubai, o ekologinių produktų – trečdaliu”, – teigia A.Zakarevičiūtė.
Džiugina tai, kad pajutę vartotojų norą sveikiau maitintis, gamintojai pradėjo siūlyti vis daugiau produktų be kenksmingų maisto priedų. Gamintojų požiūris pasikeitė būtent šiais metais. “Anksčiau jie įtikinėdavo, kad žmonės nepirks mėsos gaminių be E621, nes jie nepatraukliai atrodo, yra ne tokie skanūs. Taip pat sakydavo, kad išėmę šį priedą patirs didelių nuostolių, nes produktai be natrio glutamato greičiau sugenda. Tačiau verslininkai, tiekdami produktus be E, atvirkščiai, uždirba daugiau “, – tvirtina viena interneto puslapio sveikasvaikas.lt įkūrėjų.

Įdiegtos specialios linijos, tobulinamos technologijos

Kova su žalingaisiais E sėkminga buvo tik todėl, kad pirkėjai pradėjo rinktis kuo natūralesnius produktus. Būtent jie, atsisakę pirkti maistą su E621, privertė daugelį gamintojų išimti iš mėsos, pieno gaminių didžiausią šių dienų nuodą – natrio glutamatą. Tuo tarpu nei politikai, nei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nieko negalėjo padaryti. Jų rankos surištos Europos Sąjungos teisinių aktų, leidžiančių kenksmingus priedus.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos tarybos pirmininkas Egidijus Mackevičius sako, kad gamintojai stengiasi patenkinti vartotojų norus ir jiems įtikti. “Tobulinamos technologijos, receptūros, kad būtų galima pagaminti skanius, gražiai atrodančius produktus ir be natrio glutamato bei kitų dirbtinių priedų. Kad būtų patenkintas vartotojų poreikis sveikiau maitintis, nemažai gamintojų įdiegė specialias linijas, kuriomis gaminami tokie produktai”, – paaiškina E.Mackevičius.
Neseniai paskelbus Lietuvos metų gaminio apdovanojimų laimėtojus, taip pat išryškėjo nauja tendencija – gamintojai siūlo pirkėjams kuo daugiau naujų gaminių be kenksmingų priedų. Aukso medaliais šiame konkurse buvo apdovanoti devyni gaminiai (iš keturiasdešimt penkių), kurių sudėtyje nėra dirbtinių priedų. Pernai maisto pramonės grupėje iš keturiasdešimt trijų pelniusių aukso medalius tik penki gaminiai buvo be E.
Deja, dar ne visi gamintojai skuba tenkinti vartotojų poreikius valgyti saugų, kokybišką ir sveiką maistą. Žinoma nemažai atvejų, kai ant pakuotės didžiausiomis raidėmis parašyta “Be jokių E” arba “Natūralus”, o atidžiau pastudijavus etiketę paaiškėja, kad produktas prikimštas įvairių priedų ir konservantų. Tačiau tokiems gamintojams jau taip pat suduotas smūgis. Vieni pirmųjų piktnaudžiavimo atvejus tame pačiame interneto puslapyje sveikasvaikas.lt ėmė skelbti A.Zakarevičiūtė ir L.Šivis.
Su pirkėjus klaidinančiais gamintojais jau kovoja ir Valstybinė maisto bei veterinarijos tarnyba. Per pastarąjį mėnesį ši institucija išsiaiškino, kad penkios įmonės klaidino vartotojus, septynių gaminių etiketėje nenurodžiusios, jog gamybos procese naudojami nenatūralūs maisto priedai.
“Kad Maisto ir veterinarijos tarnyba pradėjo tikrinti, ar produktai “Be E” tikrai yra be E, – didelis laimėjimas, nes ateityje gamintojai bijos rizikuoti”, – neabejoja A.Zakarevičiūtė.
Vis dėlto ir patys pirkėjai turėtų nepatingėti atidžiai išstudijuoti produktų etikečių. Tik taip jie gali priversti gamintojus liautis piktnaudžiauti ar net nuodyti.

Lietuvos maisto gamintojai negailėdami tręšia cheminiais E priedais net ir geriausios kokybės kategorijai priskiriamus produktus.

“Veido” atliktas populiarių maisto produktų tyrimas atskleidė, kad brangiausi gaminiai nebūtinai yra ir geriausi – daug svarbiau, nei į kainą ir prabangią pakuotę, yra žiūrėti į sudėties etiketę.

Be to, galime palaidoti mitus apie tradiciškai švarų ir natūralų lietuvišką maistą – objektyvus produktų sudėties ir skonio vertinimas į geriausių produktų pozicijas iškėlė ispanišką dešrą ir vokišką duoną.

Nėra jokios abejonės, kad žmonija šiandien nebeišsiverstų be cheminių maistinių priedų. Skaičiuojamam, kad tik dėl jų pasaulinės maisto pramonės augimas kasmet siekia apie 10 proc. ir dėl to pavyksta spręsti bado problemas.

Suprantama, į Afriką prancūziško batono nenuveši, jei jis nebus saugiai užkonservuotas ir stabilizuotas, tačiau kam konservantų ir stabilizatorių kišti į dešrą, kurį į Vilnių atkeliauja iš Kėdainių ar Utenos? Tik tam, kad sumažėtų gamintojo išlaidos ir jis galėtų uždirbti didesnį pelną. Žinoma, tai joks nusikaltimas – įstatymai Lietuvoje, kaip ir visoje ES, aiškiai reglamentuoja, koks ir kokių cheminių maisto priedų kiekis yra nepavojingas sveikatai, o kiek tiksliai ir į kokius savo produktus jų dėti, jau sprendžia tik pats gamintojas.

Kaip rodo tos pačios kategorijos produktų palyginimas, ne visi maisto pramonės gamintojai renkasi vienodą kelią: vieni duoną kepa ir dešras vytina be konservantų ir susitaiko su trumpesniu jų galiojimo laiku, o kiti naudojasi vis dar didelės dalies Lietuvos valgytojų nepakankamu reiklumu maisto kokybei. Parduotuvėje abu produktai guli šalia, kainuoja panašiai – jų skirtumai matyti tik mažytėje sudėties lentelėje.

Ne nuodai – kol neįrodyta kitaip

Iš viso Lietuvoje leidžiama naudoti per 300 E raidėmis pažymėtų maisto priedų, tačiau ne visi jie – kontroversiškos sintetinės medžiagos, dėl kurių poveikio žmogaus sveikatai dabar įnirtingai diskutuoja žaibiškos pastarojo šimtmečio maisto pramonės plėtros vaisių jau nebenorintys valgyti vakariečiai. Sąraše – ir tokios kiekvienų namų virtuvėje randamos medžiagos, kaip aktyvioji anglis (E152), krakmolas (E1404) ar soda (E500).

Maisto žaliavomis prekiaujančios bendrovės “SMS-Eligita” direktorė Rasa Sabonienė pabrėžia, kad cheminių maisto priedų naudojimo pramonėje taisyklės Lietuvoje – tokios pat griežtos kaip ir ES, į maisto produktus dedama tik leidžiamų vartoti maisto priedų, o jų kiekiai, atsižvelgiant į galimą poveikį žmonių sveikatai, yra ribojami. “Tačiau vienareikšmio atsakymo, kaip suderinti maisto priedų naudą ir riziką, nėra, šio atsakymo vis dar ieško visų šalių mokslininkai, medikai, mitybos specialistai”, – pripažįsta įmonės vadovė.

Nerimą kelia tai, kad dabar jau apstu pavyzdžių, kai daugelį metų nekenksmingais laikyti sintetiniai priedai vėliau buvo pripažinti gadinančiais sveikatą. Pavyzdžiui, 2007 m. ES po ilgų tyrimų uždraustas naudoti raudoną spalvą produktams suteikiantis dažiklis E128. Iki tol jo buvo dedama į žuvų, vištų pašarą, kol mokslininkai nustatė, kad šis chemikalas didina žmonių regos sutrikimus.

Daug diskusijų kelia ir itin populiarus E621 priedas mononatrio glutamatas – vadinamoji kiniška druska, pagerinanti maisto produktų skonį ir aromatą. Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtį analizuojančio ir skelbiančio portalo www.sveikasvaikas.lt vienas kūrėjų Linas Šivis sako, kad, pavyzdžiui, Japonijoje šio priedo naudojimas jau daug kur ribojamas, nors vienas pagrindinių, trečdalį pasaulinės glutamato rinkos užimančių gamintojų yra būtent Japonijos kompanija “Ajinomoto”. “Įsivaizduokite, kokio lygio lobistinės kovos vyksta, jei metinė tik šio vieno priedo pardavimo apyvarta siekia 30 mlrd. JAV dolerių ir ką jo gamintojams reikštų prarasti, pavyzdžiui, ES rinką”, – pabrėžia vartotojų švietimo entuziastas.

Beje, sąmoningam ir atsakingam vartotojui nerimą turėtų kelti dar ir faktas, kad leistina E priedų norma apskaičiuojama remiantis poveikiu suaugusiam, vidutiniškai 70 kg sveriančiam žmogui. O juk tą pačią dešrytę ir duonytę iš parduotuvės valgo ir tris kartus menkesni vaikai.

Kauno technologijos universiteto Maisto instituto laboratorijos vedėjas Algirdas Liutkevičius sako, kad naudoti mažiau sintetinių priedų gali tie maisto produktų gamintojai, kurie yra investavę į pažangesnes technologijas, gamybos procese galinčias išpurenti ir surišti medžiagas taip, kad to nebereikės daryti dirbtiniais kėlikliais ir emulsikliais. “Gamintojai konkuruoja rinkos sąlygomis – visi nori parduoti, tačiau kiekvienas renkasi savus būdus patraukliam produktui pagaminti. Nėra kito recepto, kaip tik patiems labai atidžiai domėtis produktų sudėtimi”, – pataria ekspertas.

L.Šivis taip pat mano, kad chemijos gausą kasdieniuose mūsų produktuose gali sumažinti tik mūsų pačių išprusimas ir reiklumas. Jis pateikia pavyzdžių, kaip net to paties pavadinimo maisto prekės vakariečiams gaminamos sveikesnės nei Rytų Europos gyventojams. Pavyzdžiui, to paties sultinio kubeliai, Prancūzijos rinkai gaminami tik iš natūralių ingredientų, Lietuvą jau pasiekia papildyti E621 druskyte, o viena Lietuvoje populiaraus užsienietiško majonezo rūšis mums gaminama su citrinos rūgštimi, o štai britams ji gardinama natūraliomis citrinų sultimis.