Jekaterina Rojaka / BFL/A.Ufarto nuotr.

Po “Brexit” referendumo rinką apėmė panikos priepuolis ir investuotojai, karštligiškai stengdamiesi atsikratyti rizikos, pradėjo rinktis saugias investavimo priemones. Jų neatbaido itin žemos arba net neigiamos palūkanos. Lietuvos rinkoje gyventojai vis dar turi galimybių taupyti ir šiek tiek užsidirbti, renkantis taupymo lakštus. Bet ar ilgam?

Jekaterina Rojaka, DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims

Teoriškai, žemos palūkanų normos asocijuojasi su paskata vartojimui, investicijoms, ūkio augimui ir yra  interpretuojamos, kaip bauda indėlininkams. Praktikoje, priešingai, nei buvo manoma, žemos palūkanų normos euro zonoje suveikė kaip bumerangas – žmonės pradėjo dar labiau taupyti, o vartojimas ir investicijos vos pajudėjo iš vietos.

Kodėl taip atsitiko? Sumažėjus infliacijai ir palūkanų normoms, „sustreikavo“ grąža, generuojama daugumos pensijų fondų, ir taip paskatino atsargius euro zonos gyventojus susimąstyti apie ateitį. Atitinkamai aptirpo privataus sektoriaus paskolų ir indėlių santykis, pavyzdžiui, euro zonoje rodiklis, palyginti su prieškriziniu piku, susitraukė trečdaliu, o Lietuvoje smuko beveik perpus. Taigi šiuo metu paskolų ir indėlių likučiai Lietuvoje susilygino, ir juda koją kojon.

ECB gali žengti dar vieną neortodoksinį žingsnį, toliau mažinant palūkanų normas.

Tačiau perskaičiavus vienam gyventojui, santaupos nuo įstojimo į ES išaugo 4 kartus ir šiuo metu siekia apie 3672 eurus. Atrodytų, kad ir Lietuvos žmonės pradėjo kur kas rimčiau žiūrėti į taupymo procesą, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė namų ūkių finansiškai nepajėgtų dengti nenumatytas išlaidas ilgiau nei vieną mėnesį.

Šaltinis: LB, Statistikos departamentas, DNB

Žemų palūkanų normų vykdoma centrinių bankų politika gerokai pakeitė investavimo žemėlapį ir net įpročius. Saugiausias užuovėjos, tokios kaip Japonijos, Šveicarijos, Vokietijos vyriausybiniai skolos popieriai, siūlo neigiamas palūkanų normas 10-čiai metų ir net ilgesnio termino investicijoms. Pinigų „įdarbinimas“ kitose išsivysčiusiose šalyse yra tiesiog nepelningas, o besivystančiuose – pernelyg rizikingas, todėl daugeliui nepriimtinas.

Rinkoms įsisiūbavus po “Brexit” atomazgos, domėjimasis saugesniais skolos popieriais smarkiai pakilo. Nors panika pamažu aprims ir rinkos palaipsniui grįš prie įprastinio darbo, tikėtina, kad bendras netikrumas tarp investuotojų išliks dar ilgesnį laiką ir saugumą siūlantys produktai dar labiau atpigs – t.y. jų teikiama grąža bus mažesnė. Juolab, pats Europos centrinis bankas (ECB) prieš referendumą užsiminė, kad yra pasirengęs dar labiau išplėsti pagalbą finansiniam sektoriui.

Taigi jei bus matyti, kad “Brexit” ir prasti lūkesčiai daro neigiamą poveikį trapiam euro zonos ūkio augimui, ECB gali žengti dar vieną neortodoksinį žingsnį, toliau mažinant palūkanų normas. Tokiu būdu, bankų ir taip apgailėtinai mažos indėlių palūkanų normos vargu ar galės konkuruoti su Lietuvos taupymo lakštais, kurie šiuo metu garantuoja bent 0,3 proc. metinių palūkanų ir nemokomą išgryninimą. Bet ir tai gali greitai pasikeisti…

Povilas Stankevičius

Rinkų lūkesčiai dėl centrinių bankų pinigų politikos po truputį keičiasi: nors JAV ekonomika stiprėja, federalinė rezervų sistema neskuba kelti palūkanų. Europos centriniam bankui (ECB) išplėtus pinigų politikos apimtis, nebežadama tolimesnių palūkanų normų žeminimų. Besikeičianti centrinių bankų strategija neišvengiamai padidina valiutų kursų svyravimus trumpuoju laikotarpiu.

Povilas Stankevičius, DNB analitikas

Vien šiais metais aukščiausią ir žemiausią euro ir JAV dolerio kursą skiria net 4,5 proc. Ilgą laiką kilęs JAV dolerio kursas šiuo metu rodo silpnumo ženklus, o euras tvirtai laikosi. Euro ir dolerio valiutų poros svyravimai, savo ruožtu, daro nemažą įtaką Lietuvos užsienio prekybai.

Didėjant kainoms, o palūkanoms nesikeičiant, JAV investuotojai uždirba mažiau – investicijų pajamingumą „suvalgo“ aukštesnė infliacija. Todėl JAV dolerio kursas krenta kitų valiutų atžvilgiu.

JAV ekonomika po truputį atsigauna: naujų darbo vietų skaičius nuosekliai auga, o kylantys atlyginimai sukelia vis didesnį infliacinį spaudimą šalies viduje. Vartotojų kainos vasarį JAV augo 1 proc., o atmetus maisto ir energijos kainas, infliacija siekė net 2,3 proc. Ekonominiams rodikliams pagerėjus JAV federalinė rezervų (Fed) sistema išlieka atsargi: centrinio banko atstovai sumažino palūkanų normų kėlimo prognozes nuo keturių iki dviejų žingsnių aukštyn, o Fed vadovė Janet Yellen užtikrino investuotojus, kad centrinis bankas akylai stebi tarptautines ekonomines rizikas ir ateityje neskubės kelti palūkanų net kylant infliacijai. Laisvesnė strategija yra artimesnė dabartiniams investuotojų lūkesčiams, o švelnesnis Fed vadovų tonas sumažina riziką, kad per greitas palūkanų kėlimas sužlugdys ir taip trapų ūkio atsigavimą. Didėjant kainoms, o palūkanoms nesikeičiant, JAV investuotojai uždirba mažiau – investicijų pajamingumą „suvalgo“ aukštesnė infliacija. Todėl JAV dolerio kursas krenta kitų valiutų atžvilgiu.

ECB pinigų politikos strategija šiuo metu nėra aiški: nors centrinis bankas smarkiai padidino monetarinį stimulą, banko prezidentas Mario Draghi pareiškė, kad palūkanų normos daugiau nebekris. Tai sudaro spaudimą euro kursui kilti. Vis dėlto, kiti ECB ekonomistai teigia, kad pablogėjus situacijai euro zonoje palūkanų mažinimas gali grįžti į pinigų politikos arsenalą. Todėl, nors euras pastaruoju metu laikėsi stipriau, ateityje valiutos kurso tendencija gali keistis.

Valiutų rinkos svyravimai daro įtaką Lietuvos užsienio prekybai. Šiuo metu aukštesnis euro kursas JAV dolerio atžvilgiu neigiamai veikia šalies eksportą – lietuviškos prekės tampa brangesnės ir mažiau konkurencingos užsienio rinkoje. Nors Lietuvoje eksportas į JAV sudaro tik apie 4 proc. bendros užsienio rinkoms parduodamos produkcijos, prekyba su ne ES šalimis taip pat vyksta atsiskaitant doleriais ir praėjusiais metais sudarė beveik 40 proc. viso Lietuvos eksporto.

Ypač naudinga tai, kad galime pigiau importuoti žaliavas, kurios yra denominuojamos doleriais: naftą ir pramoninius metalus.

Iš kitos pusės, didesnė euro perkamoji galia – geros žinios importui, kadangi užsienio produkcija tampa pigesnė. Ypač naudinga tai, kad galime pigiau importuoti žaliavas, kurios yra denominuojamos doleriais: naftą ir pramoninius metalus. Vis dėlto, valiutų kursų svyravimai dėl nuolat besikeičiančių centrinių bankų veiksmų mažina užsienyje prekiaujančių įmonių pasitikėjimą – nežinia, kokia kaina pavyks parduoti prekes ir paslaugas. Padidėjus neužtikrintumui gali sulėtėti investiciniai sprendimai ir prekybos apimtys. Todėl šiuo ne itin patikimu ekonominiu laikotarpiu galima apsidrausti nuo valiutų rizikos, naudojant įvairius ateities sandorius – užfiksuojant sutartą valiutos kursą.