Mettis

Kitą savaitę prasidėsiančiame Vilniaus festivalyje pirmą kartą koncertuos lietuvių styginių kvartetas „Mettis“. Susipažinkime su jo nariais – keturiais jaunais vaikinais, pernai pradėjusiais studijas Europos kamerinės muzikos akademijoje (ECMA).

Nė vienas iš jų nėra kilęs iš Vilniaus: Karolis Rudokas – iš Ukmergės, Bernardas Petrauskas – iš Klaipėdos, Kostas Tumosa ir Rokas Vaitkevičius – kauniečiai. Pirmieji du – Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai, o abu iš Kauno kilę stygininkai susipažino mokydamiesi J.Naujalio muzikos mokykloje. Tačiau šiandien visi keturi sieja savo gyvenimą (o kartu – „Mettis“ kvarteto ateitį) su sostine: Kostas ir Rokas duonai užsidirba grieždami Lietuvos kameriniame orkestre, Bernardas ir Karolis – Nacionalinio operos ir baleto teatro simfoniniame orkestre. Styginių kvarteto repeticijoms stengiasi susitikti kasdien ir visi keturi tikisi sulaukti laikų, kai galės pragyventi iš bendrų „Mettis“ koncertų.

Į susitikimą Vilniuje vaikinai atėjo nešini naujutėlaičiais Klauso Ludwigo Clemento gamybos instrumentais, kuriuos jiems laikinai patikėjo šių muzikos instrumentų dirbtuvių, esančių Vokietijoje, atstovas. „Mettis“ muzikantai K.L.Clemento instrumentus Lietuvoje išbandys pirmieji. Jais vaikinai grieš ir Vilniaus festivalyje, kai pasirodys drauge su garsiu Italijos miesto Kremonos styginių kvartetu „Quartetto di Cremona“, atsivešiančiu trijų šimtmečių senumo instrumentus. Taigi šis festivalio koncertas pasižymės ne tik topografiniu dialogu tarp Lietuvos ir Italijos, bet ir skirtingo laikmečio meistrų darytų muzikos instrumentų sąskambiais.

„Naujuosius styginius rinkdamiesi išbandėme ir galime konstatuoti, kad tai –  modernūs, solistų klasės instrumentai. Kvartetui muzikinės darnos turėtų suteikti ir tai, kad dabar visi grosime tų pačių dirbtuvių gamybos instrumentais. Turėtų būti labai įdomi patirtis“, – teigia violončelininkas R.Vaitkevičius.

Būtent jis „Mettis“ kolektyve yra sukaupęs daugiausiai kamerinio muzikavimo patirties, mat įvairios sudėties ansambliuose griežė nuo pat studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pradžios. Galiausiai pabodo blaškytis ir su draugais nutarė kurti savo intensyviai dirbantį kvartetą. Pagrindiniu „Mettis“ kolektyvo pedagogu ir konsultantu Rokas vadina Muzikos ir teatro akademijos profesorių ir Valstybinio Vilniaus kvarteto violončelininką Augustiną Vasiliauską. Paramos vaikinai sulaukia ir iš Nacionalinės filharmonijos vadovybės, kurios dėka pirmąkart turės progą koncertuoti prestižiniame Vilniaus festivalyje.

Styginių kvartetų pasiūla Lietuvoje gausi: be didžiausią patirtį turinčių dviejų Nacionalinei filharmonijai priklausančių kolektyvų – Čiurlionio kvarteto ir Valstybinio Vilniaus kvarteto, čia nuolatos dirba ir koncertuoja Kauno styginių kvartetas, „Chordos“, „Art Vio“, „Mettis“ bendraamžiai – styginių kvartetas „Adora“ ir keletas kitų kolektyvų. Taigi tradicijos turtingos ir jauniesiems mokytis yra iš ko.

Europos mastu autoritetingiausiais šios rūšies ansambliais šiandien laikomi Austrijoje Hagenų šeimos įkurtas „Hagen Quartet“, dar vienas tos pačios šalies kvartetas „Artis“, žymus tuo, kad jo muzikantai (išskyrus violončelininką) mėgsta koncertuoti stovėdami, sudėtingų Ludwigo van Beethoveno kūrinių atlikimu pagarsėjęs  „Artemis“ kvartetas iš Vokietijos bei jaunų muzikantų suburtas „Ebene“ kvartetas Prancūzijoje. O 2008 m. Austrijoje savo veiklą nutraukusio Albano Bergo kvarteto įrašai vis dar laikomi sektinu pavyzdžiu visos Europos jauniesiems atlikėjams.

„Styginių kvartetų specifika tokia, kad, norėdami groti gerai, kaip sakė vienas mūsų užsienyje sutiktų pedagogų – prancūzų „Ysaye“ kvarteto altininkas Miguelis da Silva, muzikantai privalo bent dešimtį metų kasdien drauge repetuoti po keturias–šešias valandas. Tik tuomet susiformuoja vienas kito pojūtis  ir bendra garso intonacija“, – įsiminė Rokas.

Todėl vaikinai džiaugiasi, kad pernai kvartetas „Mettis“ tapo ECMA nariu. Dabar per dvejus metus jie turės galimybę tobulintis mažiausiai šešiose šios akademijos rengiamose sesijose, kuriose su jaunais muzikantais dirba patyrę iš visos Europos sukviesti pedagogai. Šių metų balandį vyrukai jau dalyvavo eilinėje ECMA sesijoje Osle, o neseniai grįžo iš Austrijos mieste Grafenege vykusios sesijos, kurioje pirmą kartą susitiko su „Quartetto di Cremona“ nariais ir repetavo Vilniuje abiejų kvartetų drauge griešimą Felixo Mendelssohno-Bartholdy oktetą.

Sesijai pasibaigus dar užsuko į tarptautinį styginių kvartetų festivalį Prancūzijos mieste Bordo, kur vyko altininko M.da Silvos meistriškumo kursai. Šiame festivalyje publika audringomis ovacijomis palydėjo „Mettis“ atliekamo Dmitrijaus Šostakovičiaus Trečiojo kvarteto interpretaciją, o baigiamajame koncerte lietuviams patikėta garbė kartu su pačiu M.da Silva atlikti Wolfgango Amadeaus Mozarto styginių kvintetą.

Meistriškumo pamokos ECMA sesijose – nemokamos, tačiau už kelionę ir pragyvenimą jose dalyvaujantys muzikantai privalo mokėti patys. O Norvegijos sostinė Oslas, kuriame anksčiau tobulinosi „Mettis“ vaikinai, – vienas brangiausių Europos miestų…

„Taip, norvegiškos kainos šiurpino ne tik mus, bet ir gerokai turtingesnius kolegas iš Vokietijos, Austrijos. Mums dar palyginti pasisekė: pavyko nusipirkti pigius skrydžio bilietus į Oslą ir netoli akademijos išsinuomoti nedidelį butuką. Todėl maistą gaminomės patys, nereikėdavo kaskart ieškoti kavinės“, – pasakoja smuikininkas K.Tumosa.

Darbotvarkė tokiuose kursuose sudaryta taip, kad muzikantams neliktų kada nuobodžiauti: pusę dešimtos ryto prasideda pirmoji pamoka, po jos kvartetas dirba savarankiškai, tada vėl pamoka, teorinės paskaitos, vakare – koncertas.

Repertuaras „Mettis“ kvartete parenkamas demokratiškai, atsižvelgiant į daugumos ansamblio narių nuomonę, tačiau jo pagrindą sudaro tarptautiniuose atlikėjų konkursuose kotiruojami kūriniai. Mat pasisėmę tarptautinės patirties kitąmet „Mettis“ vaikinai jau ketina išmėginti savo jėgas styginių kvartetų konkurse Bordo mieste Prancūzijoje. Reikalavimai programos atžvilgiu jame nėra griežtai apibrėžti, tačiau lietuviai greičiausiai nesiryš vertinimo komisijai pristatyti lietuviškų kūrinių: tarptautinei kamerinės muzikos bendruomenei jie nėra žinomi, taigi ir vertinti gali būti sudėtinga.

Stipriausi tarptautinėje arenoje „Mettis“ vaikinai, kaip ir dauguma Lietuvos atlikėjų, jaučiasi atlikdami rusų kompozitorių bei romantinio stiliaus repertuarą, nes iš savo pedagogų perėmė šios muzikos interpretavimo tradicijas. Atliekant Vienos klasikų (Josepho Haydno, W.A.Mozarto, L.van Beethoveno) muziką su kolegomis iš Vakarų Europos varžytis būtų sudėtinga. O styginių kvartetams šie kompozitoriai kūrė daug: J.Haydnui priskiriama daugiau kaip 80 tokių kūrinių, W.A.Mozartui – 26. L.van Beethovenas paliko 16 opusų styginių kvartetui, tačiau jie tokie sudėtingi, kad visus įtraukti į savo koncertines programas ryžtasi tik atitinkamos brandos sulaukę kolektyvai. Įveikti „visą Beethoveną“ – kone visų styginių kvartetų ilgametis tikslas.

„Klasikinė muzika kupina interpretavimo taisyklių, kurias būtina žinoti. Nes dažnai nutinka, kad grodamas tiesiog pasimeti tarp galimų traktavimo variantų ir dėl žinių stokos pasirenki ne pačius tinkamiausius. Pedagogai, su kuriais dirbame ECMA sesijose, ne tiek nurodinėja mūsų klaidas, kiek stengiasi perteikti supratimą, ką būtent vienu ar kitu kūriniu norėjo išreikšti kompozitorius “, – pasakoja smuikininkas Bernardas.

Vaikinai pripažįsta daugiausiai organizacinių ansamblio darbų patikintys altininkui Karoliui: jis – ir pagrindinis „Mettis“ vairuotojas, ir edukacinių koncertų vedėjas, ir spaudos atstovas. Bet mirktelėję priduria, kad taip ir turėtų būti, nes altui, rašydami kvartetus, kompozitoriai skiria mažiausiai natų, todėl altininkams tenka kitaip „atidirbti“. Tarkim, „Quartetto di Cremona“ organizacinius reikalus taip pat tvarko altininkas.

Kai „Mettis“ muzikantai išvažiavo į pirmuosius meistriškumo kursus užsienyje, Hatto Bayerle, Albano Bergo kvarteto įkūrėjas, jų pasiteiravo, ar jie geri draugai, ir patarė tarpusavio santykiuose išlaikyti dalykinį atstumą, nes taip paprasčiau dirbti. Muzikos istorija žino daug aršios nesantaikos styginiuose kvartetuose pavyzdžių.

Tarkim, daugiau nei šešis dešimtmečius Maskvoje veikusiame Beethoveno vardu pavadintame kvartete pirmasis ir antrasis smuikai tarpusavyje apskritai nesikalbėdavo, o pastabas vienas kitam perduodavo per trečią asmenį: „Pasakyk šitam, kad neimtų natos taip garsiai…“ Žymaus amerikiečių styginių kvarteto „Guarneri“, gyvavusio 45 metus, nariai atvykę gastrolių ne tik prašydavo atskirų kambarių, bet ir reikalaudavo, kad jų kambariai būtų skirtinguose viešbučio aukštuose. Ką jau kalbėti apie atskiras traukinio kupė keliaujant…

„Kol kas panašių problemų neturime, į koncertus visi draugiškai keliaujame vienu automobiliu. Tiesa, kai susinešame instrumentus, jame būna ganėtinai ankšta“, –  pasakoja Rokas.

Po Vilniaus festivalio styginių kvartetas „Mettis“ kartu su vargonininke Renata Marcinkute-Lesieur išvyksta koncertuoti į Suomijai priklausančias Alandų salas. O kitų metų pradžioje jau numatytas kvarteto pasirodymas prestižinėje Londono „Wigmore Hall“ salėje, čia lietuviai koncertuos kartu su kitais ECMA globojamais atlikėjais.

Renata Baltrušaitytė