Katalikų bažnyčiose apeigų metu naudojami įvairūs liturginiai indai. Kaip jie vadinasi? Kokia liturginių indų kilmė? Kokios jų funkcijos? Kodėl tokios įvairios jų formos? Ką reiškia puošybos elementai? Kaip laikui bėgant keitėsi liturginių indų struktūra ir ikonografija? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškosime vasario 29 d. 18 val. Bažnytinio paveldo muziejaus rengiamame edukaciniame užsiėmime „Liturginiai indai: naudojimas ir prasmė“. Renginį sudaro dvi dalys: muziejininkės Ingos Cironkaitės-Bendžienės paskaita ir diakono Mozės Mitkevičiaus aiškinimas bei liturginių indų demonstravimas.

Katalikų bažnyčiose apeigų metu naudojami įvairūs liturginiai indai (relikvijoriai, monstrancijos, taurės, komuninės, patenos, viatikinės, smilkalinės, aliejinės, ampulės), kurių funkcijos yra griežtai apibrėžtos, o struktūra ir puošyba reglamentuota arba paveikta tradicijos. Kiekviena nauja istorinė epocha – viduramžiai, renesansas, barokas ar Apšvietos amžius – atnaujindavo ir bažnytinio meno poreikius bei grožio suvokimą. Todėl laikui bėgant keitėsi indų proporcijos, forma ir puošyba. Dėl medžiagų brangumo liturginiai reikmenys buvo didelę vertę turintis turtas. Tad geriausi meno pavyzdžiai prekybiniais, dovanojimo ir kitais keliais plito visoje Europoje, pasiekdavo taip pat ir Lietuvą, kur buvo kopijuojami ir savitai perkuriami.
Bažnytinio paveldo muziejuje ir Lietuvos bažnyčiose esantys karų bei okupacijų metais išsaugoti liturginių indų rinkiniai ne tik atskleidžia auksakalystės meno raidą, bet ir parodo Bažnyčios bei valstybės turtingą istoriją, katalikiškojo maldingumo raidą, mecenatų dosnumą ir rafinuotą jų skonį, tikinčiųjų bendruomenės pastangas išsaugoti sakralinį paveldą ateinančioms kartoms.
Trečiadienį, vasario 29 d., 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje diakonas Mozė Mitkevičius aptars ir vaizdžiai paaiškins per šv. Mišias naudojamų liturginių indų paskirtį, struktūrą, puošybos simboliką. Muziejininkė Inga Cironkaitė-Bendžienė pristatys liturginių indų formos istoriją, ornamentikos kaitą.
„Iš tiesų, jei ir yra kas nors, dėl ko verta kurti neapsakomas grožybes, naudojant brangiausius šio pasaulio brangakmenius, tai tik – Eucharistija. Šv. Mišių metu naudojami liturginiai indai yra sakralūs, būtent todėl jiems skiriamas ypatingas dėmesys nuo pat ankstyvųjų krikščionybės amžių. Jiems negailima nei lėšų, nei kruopštumo, jų puošnumui nėra ribų… Tačiau liturginių indų puošybos tikslas yra vienas – išreikšti pagarbą Švenčiausiajam Sakramentui – tikrajam Kristaus Kūnui ir Kraujui. Iš čia ir kyla meno kriterijais nepamatuojama liturginių indų vertė. Be to, liturginiai indai padeda kai ką suprasti ir apie žmogų. Galima sakyti, kad vertingiausias liturginis indas yra žmogus – Dievo Gailestingumu pasitikintis molinukas. Atperkamosios malonės dėka šis trapus molinis indas Aukščiausiojo Puodžiaus rankose įgyja nenusakomą vertę…“ – teigia diakonas Mozė Mitkevičius.

Įėjimas – 5 Lt, studentams – nemokamai.