Bankrutavo “Star1″

Per dvejus metus – dviejų Lietuvos aviacijos bendrovių bankrotai. Jie rodo, kad prie didelės patirties reikalaujančio verslo vairo neretai stoja avantiūristai. Priminsime, kad pusantrų metų pigius skrydžius siūliusi “Star1″ bendrovė jau buvo įgijusi nemažai klientų ir pagerinusi Lietuvos susisiekimo padėtį po “FlyLAL” bankroto, bet… Dėl netikėtos “Star1″ nesėkmės ne tik 16 tūkst. išankstinius bilietus įsigijusių klientų prarado pinigus, bet ir vėl nukentėjo šalies turizmo sektorius ir net šalies įvaizdis. Juk vienas didžiausių šiemet į Lietuvą atėjusių užsienio investuotojų nusiskundimų – prastas susisiekimas su Europa.

Vis dėlto šį kartą bankrutavus lietuviškoms oro linijoms esame nustumti ne į tokį gilų Europos užribį, kaip po “FlyLAL” bankroto: nors rudenį Vilniaus oro uoste iš 25 tiesioginių krypčių liko 17 (tiek pat, kiek tuo metu buvo iš Kauno oro uosto), šįkart gana greitai skrydžių kiekį padidino iš oro uosto jau skraidinančios užsienio šalių oro linijos, o pigių skrydžių bendrovė “Wizz Air” paskelbė įžengsianti į Vilnių nuo pavasario. Be to, keleiviai dabar turi alternatyvą – iš Kauno skraidinantį “Ryanair”.

Pažadėjo iš “šešėlio” ištraukti milijardą

Vyriausybė ir Finansų ministerija pasiūlė teisėsaugai rinktis – arba ji kitąmet atima iš “šešėlio” papildomą milijardą litų ir gauna papildomą finansavimą bei premijas, arba neatima ir tuomet gyvuoja finansinės bado dietos sąlygomis.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė išsikeltą tikslą iš šešėlinio verslo ištraukti milijardą litų vadina ambicingu ir sako, kad jam pasiekti reikės ne tik įvairių žinybų pastangų, bet ir visuomenės palaikymo.

“Iš tiesų Vyriausybė su kitomis atsakingomis institucijomis milijardą litų iš šešėlinės ekonomikos ištraukti gali. Svarbiausia, kad tokio tikslo būtų iš tikrųjų siekiama, o ne naudojamasi kaip demagogijos priemone, siekiant įtikti visuomenei”, – mano LPK prezidentas Bronislovas Lubys.

Neleido atsistatydinti

Po didžiulio spaudimo vadinamojoje “kediados” istorijoje vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė įteikė Seimo pirmininkei Irenai Degutienei atsistatydinimo pareiškimą. E.Žiobienė teigė pastebėjusi, kad politikai kišasi į vadinamąją pedofilijos bylą, be to, vaiko teisių kontrolierė prisipažino sulaukusi daug grasinimų iš Drąsiaus Kedžio rėmėjų stovyklos. Dėl to buvo iškelta baudžiamoji byla.

Tačiau Seimas lapkritį nesutiko net svarstyti šio pareiškimo. Gruodį pati E.Žiobienė apsisprendė toliau eiti savo pareigas, tačiau įtampa pedofilijos istorijoje nesumažėjo, o ir jos atomazgos nematyti.

Įkalintas meras

Lietuvoje merai, ir ypač didžiųjų miestų, už grotų tupdomi nedažnai. Bet kaip tik taip spalį atsitiko dabar jau buvusiam Alytaus merui Česlovui Daugėlai. Jis STT agentų buvo sulaikytas spalio 6-ąją, atliekant tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo ir didelės vertės turto iššvaistymo rekonstruojant stadioną. Beje, Alytaus merui tai ne pirmoji akistata su teisėsaugininkais – prieš kelerius metus Generalinė prokuratūra jam buvo pareiškusi įtarimus dėl sukčiavimo. Pareigūnai nustatė, kad bendrovei “Kortas” vadovavęs politikas slėpė pridėtinės vertės bei pelno mokesčius. Č.Daugėla tąkart prisipažino kaltu ir sumokėjo baudą.

Užsiliepsnojo lietuvių keltas

Pirmą kartą Lietuvos naujosios laivybos istorijoje žmones ir transporto priemones plukdančiame kelte kilo gaisras. Iš Vokietijos plaukusiame lietuviškame kelte “LISCO Gloria”, priklausančiame Klaipėdos bendrovei “DFDS Seaways”, išplitus ugniai, visi 236 keleiviai buvo evakuoti.

Vežėjams šis gaisras pridarė didžiausių nuostolių per pastaruosius du dešimtmečius, nes sudegė daugiau nei 90 vilkikų ir puspriekabių su kroviniais. “Linavos” duomenimis, vežėjų nuostoliai siekia iki 80 mln. Lt. Linkstama manyti, kad gaisras kilo viename iš plukdomų vilkikų.

NATO prabilo apie partnerystę su Rusija

Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo Rusija ir NATO pradėjo tartis dėl strateginio bendradarbiavimo. Tai iš esmės keičia NATO, kaip savo narių gynėjos nuo Rusijos grėsmės, koncepciją.

Esą NATO ir Rusija nuo šiol drauge kovos su kitais, joms abiem bendrais iššūkiais, o ne kivirčysis tarpusavyje. Ir nors Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė “Veidui” teigia, kad mūsų šalis tokį susitarimą vertina palankiai, tačiau iš tiesų nerimo po šių permainų padaugėjo. Ypač Baltijos šalims.

Pasikeitė Maskvos meras

Po 18 metų valstybės tarnyboje nuo pareigų su trenksmu nušalintas Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Korupcija ir pinigų plovimu įtartas politikas, kurio žmona verslininkė Jelena Baturina yra turtingiausia Rusijos moteris, spalį buvo pakeistas artimu premjero Vladimiro Putino bendražygiu Sergejumi Sobianinu.

Seimui po pateikimo nepritarus nutarimo projektui (balsavo: už – 31, prieš – 33, susilaikė 33), nutarta jį atmesti: už siūlymą grąžinti projektą tobulinti balsavo 22 Seimo nariai, už siūlymą atmesti – 75.

E. Žiobienę vaiko teisių apsaugos kontroliere Seimas, atsižvelgdamas į Seimo Pirmininkės I. Degutienės teikimą, paskyrė kovo 25 d.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierius – Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, vykdantis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą ir kontrolę, tiriantis vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atvejus bei siekiantis gerinti vaiko padėtį Lietuvoje. Vaiko teisių apsaugos kontrolierių skiria Seimas Seimo Pirmininko teikimu penkerių metų kadencijai.

D.Kedžio šalininkų pyktį E.Žiobienė užsitraukė išsakiusi poziciją, jog teismų sprendimai turi būti vykdomi, o Garliavoje susirinkusią minią, neišleidusią mažametės D.Kedžio dukters pas motiną, sakė pažeidžiant mergaitės interesus.

Netylant pedofilijos skandalo atgarsiams iš pareigų atsistatydinanti vaiko teisių apsaugos kontrolierė teisininkė Edita Žiobienė sakė taip protestuojanti prieš minios ir politikų diktatą.

“Pasitraukimas – toks žingsnis, kad valstybė pabustų ir suprastų, kad ne minia ir ne besikeičiantis politinis vėjas gali viską diktuoti”, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė E.Žiobienė.

Kiek daugiau nei pusmetį pareigas ėjusi kontrolierė atsistatydinti nusprendė kitą dieną po pokalbio su Seimo pirmininke Irena Degutiene. Parlamento vadovė susitikimą surengė reaguodama į Drąsiaus Kedžio rėmėjų reikalavimus nušalinti vaiko teisių apsaugos kontrolierę, kaip esą nesugebančią eiti patikėtų pareigų.

“Tai nėra keliaklupsčiavimas tai miniai ar politikams, kritikuojantiems mane žiniasklaidos priemonėse. Nusprendžiau aiškiai ir tvirtai pasakyti: valstybėje turi būti tvarka”, – sakė E.Žiobienė.

Kontrolierė sakė jautusi kritiką iš politikų, žiniasklaidos ir D.Kedžio rėmėjų visus šešis savo darbo kontrolierės poste mėnesius. E.Žiobienės teigimu, Seimo pirmininkė gavo ne vieną skundą dėl jos veiklos. Visi jie susiję su D.Kedžio byla.

“Tai vyko šešis mėnesius, kai dirbau – kapsėjo su laiku, akivaizdžiai matėsi. Matau, kad prošvaistės nebus, politikai kai kurie vis dar mano, kad kontrolierius gali įsikišti”, – teigė ji.

D.Kedžio šalininkų pyktį E.Žiobienė užsitraukė išsakiusi poziciją, jog teismų sprendimai turi būti vykdomi, o Garliavoje susirinkusią minią, neišleidusią mažametės D.Kedžio dukters pas motiną, sakė pažeidžiant mergaitės interesus.

Anot jos, spaudimas kontrolieriui kištis į teisminį procesą “griauna valstybę”.

“Jei manoma, kad aš kišiuosi į teismų veiklą ir bandysiu inicijuoti ar išspręsti teismines bylas, tikrai to nedarysiu”, – kalbėjo E.Žiobienė.

Nors ji teigė esanti kompetentinga dirbti šiame poste ir žmogaus teisių srityje, tikino neketinanti laikytis posto pamindama savo savo sąžinę ir vertybes. E.Žiobienė teigė besitikinti, kad Seimas palaikys jo prašymą atleisti ją iš pareigų, bet neieškanti naujų darbo pasiūlymų.

Kalbėdama apie vaiko teises ginančias institucijas, E.Žiobienė pabrėžė, kad reikia jas stiprinti.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas numato, kad kontrolieriui atsistatydinus, sprendimą dėl atleidimo iš pareigų priima Seimas Seimo pirmininko teikimu.

Kvalifikuoti psichologai, kurie apklaustų nusikaltimuose nukentėjusius ar nusikaltimų liudininkais tapusius vaikus, galėtų dirbti apygardų teismuose, mano vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Kontrolierė BNS pasakojo, kad su įvairių institucijų atstovais svarstytos kelios galimybės įkurdinti vaikų psichologus – policijoje, prokuratūroje, apylinkių bei apygardų teismuose, arba pirkti privačias psichologų paslaugas.

Vis dėlto, E.Žiobienės teigimu, jai labiausiai priimtinas Teisėjų tarybos pasiūlymas, pagal kurį visuose penkiuose šalies apygardų teismuose būtų įsteigta po vieną vaikų psichologo etatą. Tai esą kainuotų per 200 tūkst. litų – už šią sumą būtų galima išlaikyti pakankamai kvalifikuotus specialistus.

“Mano akimis žiūrint, optimaliausias variantas atrodytų teismų. (…) Psichologų bent 5 tikrai reikia, gal ir daugiau galima tikėtis”, – BNS sakė ji.

Tuo metu policijoje, anot E.Žiobienės, tokius specialistus išlaikyti būtų sunku.

“Galvoju apie kokybišką vaikų apklausą ir kokybiškai dirbančius specialistus. Kiekviena institucija turi atlyginimo “žirklutes”, ir tikrai policijos atlyginimų sritis yra mažesnė. Nežinau, sakykime, ar už kelis šimtus litų policija sugebės rasti tikrai gerų psichologų. Teismų grandinė jau kitaip finansuojama”, – teigė ji.

Pasak kontrolierės, per metus Lietuvoje nuo įvairių nusikaltimų nukenčia apie 3000 vaikų, be to, psichologams tektų apklausti ir nusikaltimų liudininkais tapusius nepilnamečius.

Esą steigti po vieną tokį etatą apylinkių teismuose būtų pernelyg brangu – kainuotų apie 900 tūkst. litų – ir specialistų būtų per daug. “Kažin, ar tiek reikia ir ar nebūtų prabanga mūsų valstybei?” – svarstė kontrolierė.

Be to, pirkti privačias paslaugas iš nevyriausybinių organizacijų (NVO), anot jos, taip pat atsieitų pernelyg brangiai – viena apklausa kainuoja apie 500 litų.

“Jei kalbame apie tai, kad nukentėjusių yra apie 3000 vaikų, ir liudytojų vos ne antra tiek turbūt, tai valstybei turbūt yra labai brangu pirkti privačias paslaugas. Tada turbūt paprasčiau steigti etatus, kad ir apygardos teisme, ir tas apygardos teismo psichologas galėtų bent jau apygardos ribose keliauti po teismus ir apklausti vaikus”, – teigė E.Žiobienė.

Kol kas, anot jos, Lietuva visiškai nefinansuoja tokių specialistų – iki šiol vaikus apklausę psichologai buvo iš NVO, tokių kaip viešosios įstaigos “Vaiko namas”, “Paramos vaikui centras”, kurioms lėšas skyrė užsienio valstybės.

“Lietuva nieko neinvestuoja – mes tikrai labai suinteresuoti, kad tokie psichologų etatai atsirastų”, – teigė kontrolierė.

Vis dėlto E.Žiobienė pripažįsta, kad svarbiausia yra apskritai įsteigti tokius etatus: “Aš už tai, kad apklaustų psichologas. Kurioje iš tų institucijų bus, nėra taip labai aktualu man kaip kontrolierei”.

Ji atkreipė dėmesį, kad vaikų psichologai turėtų būti itin kvalifikuoti specialistai, turintys ne tik psichologinių, bet ir teisinių žinių, patirties. Be to, anot kontrolierės, reikėtų skirti didelį dėmesį tokių specialistų kvalifikacijai kelti.

“Ne bet kas gali apklausti – neužtenka tik psichologijos diplomo, turi būti labai didelė patirtis ir specializavimasis į teisinę psichologiją. (…) Paprastai tokioje apklausoje dalyvauja visi – tyrėjas, sakykime iš policijos, prokuroras, teisėjas, advokatai. (…) Vadinasi, psichologui tenka labai didelis krūvis – su tais suaugusiaisiais galų gale susitvarkyti, kad ir jie netraumuotų savo buvimu to vaiko”, – kalbėjo E.Žiobienė.

Anot Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos, šiuo metu Lietuvoje įrengta per 30 nepilnamečių apklausos kambarių įvairiuose teismuose ir prie apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų. Kol kas numatytos lėšos tolesnei tokių kambarių plėtrai ir būtinai įrangai pirkti, tačiau ne psichologų etatams.

Ministras pirmininkas rugpjūčio pradžioje pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) kartu su Teisingumo, Vidaus reikalų, Finansų ministerijomis, Generaline prokuratūra ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga apsvarstyti kvalifikuotų psichologų dalyvavimo nepilnamečių apklausose užtikrinimo alternatyvas ir pateikti siūlymus dėl tinkamiausio šios problemos sprendimo būdo ir lėšų poreikio.

Visų institucijų bendrą pasiūlymą turi parengti SADM.

Kodėl tiek daug Lietuvos vaikų skundžiasi esantys nelaimingi? Kokie mes tėvai, jeigu mokyklose nevaldomai plinta patyčios ir smurtas, o paaugliai visiškai nesivaržydami elgiasi lyg rujojantys gyvuliukai? Kieno čia krizė – šeimos, mokyklos ar valstybės?

Apie tai “Veidas” kalbasi su dar tik antrą mėnesį kietoje vaiko teisių apsaugos kontrolierės kėdėje sėdinčia Edita Žiobiene.

Tačiau keista būtų šį pokalbį pradėti kita nei Kedžių šeimos tragedijos tema. Kontrolieriaus įstaiga lyg ir neturi dabar ką veikti Garliavoje – mergaitės globos klausimus jau sprendžia teismas. Tačiau E.Žiobienė aktyviai bendrauja su visomis šios istorijos pusėmis, nuolat pataria mergaitę šiuo metu prižiūrinčiai močiutei.

E.Ž.: Matau nuolatinį ir labai šiurkštų vaiko teisių pažeidinėjimą ir negaliu nesikišti. Neįmanoma žiūrėti, kaip žiniasklaidos nuolat eksploatuojamas mažas bejėgis vaikas. Mergaitė filmuojama, kalbinama. Taip, uždengiamas jos veidelis – teisiškai lyg ir nėra prie ko prikibti: oficiali globėja guli ligoninėje, o vaiką prižiūrinti močiutė leidžia žurnalistams kalbinti mergaitę. Bet ar kas susimąsto, ką išgyvena tas sutrikęs, rankutes iš susijaudinimo trinantis vaikas, tyliu balsu į kamerą sakantis, kad nenori matyti mamos?

Aš vis tikiuosi, kad laikinoji globėja (teisėja Neringa Venckienė), pati būdama teisininkė, susiprotės. Iš tiesų turbūt ir ji, ir mergaitės močiutė myli tą vaiką, todėl privalo visų pirma paisyti jo interesų. Globėjų pareiga šiuo atveju ruošti mergaitę grįžimui pas mamą, o ne, priešingai, ją kitaip nuteikinėti.

Iš esmės dabar vyksta nuožmi suaugusių žmonių kova ir jau pamiršta, kaip joje jaučiasi vaikas. Juk jam nesaugu ir neramu kaskart prisiartinus prie lango matyti svetimų žmonių minią, kuri kažką rėkia, meldžiasi – tokia aplinka yra bauginanti. Esant tokioms aplinkybėms išmintingi globėjai turėtų paprašyti minios išsiskirstyti, o jeigu jų neklauso – kreiptis į viešąją tvarką užtikrinančias institucijas.

Juk vaikas turi teisę gyventi normalų gyvenimą – pramogauti, nuvykti kad ir į kiną, o dabar ji įkalinta ir net negali aplankyti ligoninėje gulinčios savo globėjos.

“Veidas”: Panaši padėtis susiklostė ir Prienų rajone. Čia susibūrę kaimynai neleido antstolei paimti našlaitės, priteistos kitiems globėjams.

E.Ž.: Taip, regis, ir ten susikaupę daug dramos, bet ir vėl pamirštamos vaiko teisės.

Mergaitę, žuvus jos tėvams, nuo kūdikystės augino ją savavališkai pasiėmę tolimi giminaičiai. Tačiau jos globą prisiteisė kita giminių šeima. Teismų maratonas tęsėsi beveik dvejus metus ir visų instancijų teismai globą pripažino kitai šeimai – ne tai, kuri dabar augina vaiką.

Esu bendravusi su abiem šeimomis. Mergaitę auginanti moteris argumentuoja, kad vaikas ją vadina mama. Bet juk tai irgi manipuliacija vaiku: teismai vyksta nuo pat kūdikystės, augintoja nebuvo tikra, kuo jie baigsis – tai gal nereikėjo vaiko mokyti, kas jo mama? Vėl susiduriame su suaugusiųjų egoizmu.

Dar baisiau, kad augintoja skundžiasi, esą mergaitė nenorinti bendrauti su teismo nustatytais globėjais, tos šeimos vyrą vadina blogu dėde. O kas vaiką primokė tokių dalykų? Įsivaizduokite, kokią traumą patirs mažylė, kai tas “blogas dėdė” pasiims ją namo!

Juk ta moteris vaiką augina visiškai neteisėtai. Čia tas pats, kas pasiimti gatvėje patikusį vaiką ir po to sakyti: štai koks jis panašus į mane, jau priprato prie manęs, aš jį auginsiu – ir taškas.

Abiem atvejais stinga suvokimo nepainioti vaikų į suaugusių žmonių tarpusavio nesutarimus.

“Veidas”: Kaip rodo apklausos, Lietuvoje beveik pusė mokyklinio amžiaus vaikų nesijaučia laimingi. Kodėl mūsų visuomenėje auga nelaimingi vaikai?

E.Ž.: Kaltė ir čia, be jokios abejonės, tenka suaugusiesiems. Šeima turėtų būti visada pasirengusi išklausyti vaiką, jį paguosti. Mokykloje vaikas turėtų ne tik gauti žinių, bet ir būti ugdomas kaip asmenybė. Ir bendruomenei turėtų tekti tam tikras rūpestis – jeigu šeima vaiku rūpinasi mažiau, pagalbos ranką turėtų ištiesti aplinkiniai suaugę žmonės.
Taip turėtų būti, bet Lietuvoje taip nėra.

Šeimose dažnai pernelyg akcentuojami materialiniai dalykai, užsiėmę tėvai skiria nepakankamai laiko pokalbiams, paguodai, dvasiniam ugdymui. Be to, pas mus tikrai daug socialinės rizikos šeimų, kuriose tėvai savo atžaloms auginti neturi įgūdžių. Ir tai pasakytina ne tik apie girtaujančius ar narkotikus vartojančius tėvus.

Mokykla šiandien užsiima tik švietimo funkcija, moko dalykų, bet nepadeda suvokti visuomeninių problemų. Be to, vaikams mokykloje nebeliko jokių pareigų, išskyrus mokslą. Nematau čia nieko bloga, kad anksčiau, pasibaigus mokslo metams, vaikai dar išplaudavo savo mokyklą, per vasarą rinkdavo vaistažoles, sukasdavo gėlių darželį šalia mokyklos. Dabar kažkodėl tai laikoma vaikų išnaudojimu.

Štai pavyzdys: ateinu pasiimti savo pradinukės dukters, klasėje ką tik vyko dailės pamoka, visos grindys nuklotos popieriaus karpiniais. Bet vaikai išeina lyg niekur nieko, nes klasę sutvarkys valytoja – tokia tvarka. Bet juk nuo mažų dalykų ir prasideda auklėjimas.

Na, o bendruomeninis jausmas labai silpnas, miestuose jis praktiškai iš viso neegzistuoja. Juk bendruomenei, kaimynams labai lengva pastebėti skriaudžiamus vaikus, jų tarpusavio santykių ydas.

“Veidas”: Vaikų smurtavimas, patyčios, paauglių hiperseksualumas. Kas dėl to kaltas? Šeima, mokykla, visuomenė, televizija?

E.Ž.: Vaikai – tik atspindys to, ką mato savo aplinkoje. Tėvai, prileisdami vaiką prie vienokios ar kitokios informacijos, turėtų jaustis už tai atsakingi, įvertinti savo vaiko brandumą, gebėjimą naudotis informacija, įvertinti, ar ji nepadarys žalos psichikai, neiškreips pasaulio suvokimo.

Nesitikiu, kad žiniasklaida prisitaikys prie vaikų – juos turi apsaugoti tėvai.

O mūsų švietimo sistema ignoruoja realijas. Gražu, kad ugdymo pamokose, kalbant apie šeimą, pabrėžiami dvasiniai dalykai. Tačiau pažvelkime tiesai į akis – turime galvoti ir apie seksualinį vyresnių vaikų švietimą. 14–15 metų mergaitės fiziškai jau pasirengusios lytiniams santykiams, bet jeigu su jomis apie tai nekalbama, jos visiškai nesuvokia šių santykių prasmės ir reikšmės. Šeimose apie tai nekalbama, mokyklose ši tema – irgi tabu. Tai kas paaiškins vaikams, kad pernelyg ankstyvi seksualiniai santykiai kenkia ir fizinei, ir psichinei sveikatai?

“Veidas”: Jūs pati turite mažamečių vaikų. Kuo skiriasi tėvų ir mažų vaikų santykis dabar ir tada, kai augote Jūs pati? Rodos, anksčiau buvo daug paprasčiau – vaikai besąlygiškai gerbė tėvus, puikiai veikė didaktinės pedagoginės sistemos – ir namie, ir mokykloje.

E.Ž.: Ana ir dabartinė sistema skiriasi iš esmės. Anksčiau pakakdavo griežtesnio tėvų ar mokytojų žodžio. Santykiai su šiuolaikiniais vaikais – tai ištisas derybų kelias, pokalbiai, vertybių aiškinimas, o ne primetimas. Todėl rezultatai labai priklauso nuo tėvų kantrybės, gebėjimo susikalbėti. Tėvai dar prisimena, kaip augino juos, gal kartais jie irgi norėtų tiesiog liepti, bet dabartiniai vaikai nurodymų tiesiog neklauso. Daug kalbėtis, aiškinti yra kur kas sunkiau, negu tiesiog paliepti.

Į švietimo įstaigą vaiką atiduodantys tėvai irgi turi aiškiai suvokti, kad jie privalo pasitikėti pedagogais, juos gerbti, negriauti jų autoriteto vaikų akyse – nuo to visiems tik blogiau. Jeigu kritikuosime mokytojus vaiko akivaizdoje, jis jų tikrai negerbs. Tėvai ir mokytojai turėtų bendradarbiauti, negirdint vaikui aptarti kylančius auklėjimo sunkumus. Deja, dabar dažnesnė situacija, kai dėl blogo vaiko elgesio – patyčių, smurtavimo – tėvai garsiai apkaltina “kvailus mokytojus”.

“Veidas”: Kokių profesinių ambicijų išsikėlėte, ateidama į šį postą? Ar tikite, kad galite iš esmės ką nors nuveikti vaikų labui?
E.Ž.: Šios pareigos labai sunkios ir morališkai, ir emociškai. Tikrai į šį postą nesiveržiau, o gavusi pasiūlymą ilgai ir atsakingai analizavau savo galimybes.

Norėčiau čia dirbdama iš esmės peržiūrėti sisteminius vaiko teisių užtikrinimo dalykus, o ne tik tirti skundus. Noriu išnagrinėti visas sistemos grandis – kaip dirba globos namai, kaip valstybė geba pasirūpinti neįgaliais vaikais. Ketinu tartis su visomis suinteresuotomis pusėmis, analizuoti jų patarimus.

Bet turiu nepamiršti, kad reikia ginti ne tik atskirų vaikų grupių – našlaičių ar neįgaliųjų teises. Su didelėmis bėdomis, sielos skausmais šiandien susiduria labai daug Lietuvos vaikų. Ir, deja, dėl to dažnai kaltas mūsų, suaugusiųjų, egoizmas.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sako, kad Drąsiaus Kedžio dukters teises pažeidžia tiek Garliavoje susirinkusi minia, tiek mergaitės seneliai.

Po Generalinėje prokuratūroje surengto pasitarimo kontrolierė sakė, kad laikinoji mergaitės globėja privalo užtikrinti mergaitės saugumą.

“Pažeidimų yra (…). Mergaitė turi būti saugi tuose namuose, kuriuose yra. Laikinoji globėja turi užtikrinti saugumą, kad jai nedarytų neigiamos įtakos žmonės, esantys prie namų, kad mergaitė turi teisę laisvai judėti su globėja, su artimaisiais žmonėmis, nesvarbu, kokiu tikslu, bet vis vien turi teisę išvažiuoti”, – žurnalistams sakė E.Žiobienė.

Per pasitarimą prokuratūroje teisėsaugos institucijų ir vaiko teisių apsaugos įstaigų atstovai, anot kontrolierės, kalbėjo apie tai, kaip tinkamai rengti vaikų apklausas, kaip turėtų elgtis vaikų atstovai ir kokia įranga turėtų būti naudojama apklausų metu, kaip paruošti psichologus darbui su vaikais. Kontrolierė tikino, kad pasitarimo metu apie konkrečias bylas nekalbėta.

Pasak E.Žiobienės, D.Kedžiui paviešinus įrašus, kuriose esą fiksuoti mergaitės liudijimai apie galimus seksualinio pobūdžio veiksmus, galėjo būti pažeistos jos teisės. Kontrolierės teigimu, netinkamai elgėsi ir mergaitės seneliai, leidę tiek žurnalistams, tiek miniai kalbinti mergaitę, ją filmuoti.

“Aš galvočiau apie vaiko ateitį, kas bus po to, ir kokią įtaką turės tos informacijos platinimas. Lygiai taip pat, šių dienų situacijoje, kai minia stovėjo prie Kedžių namų, aš pati kalbėjau su močiute, ir tikrai labai nuoširdžiai prašiau jos, kad ji neleistų filmuoti mergaitės. Tuo metu globėja buvo ligoninėje, mama iš esmės tuo metu neaugino dukters, vadinasi, artimieji giminaičiai turėjo užtikrinti, kad mergaitė nebūtų filmuojama ir nebūtų klausinėjama, ir ne tik kamerų, bet ir tų žmonių, kurie buvo už tvoros”, – sakė E.Žiobienė.

Pasak kontrolierės, numatyti mergaitės susitikimai su mama bei su psichologu turi būti užtikrinami.

“Minia, stovinti prie namų, neturėtų teisės tikrinti dokumentų, pavyzdžiui, kai atvažiuoja vaiko teisių tarnyba – patikrina jų dokumentus ir leidžia arba neleidžia įeiti į namus”, – sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

E.Žiobienė tvirtino, kad šiuo atveju teisinių žingsnių dėl giminaičių veiksmų turėtų imtis savivaldybės vaiko teisių tarnyba, ištirdama situaciją ir nubausdama galimus pažeidėjus, kreipdamasi į teismą, ar netgi apsvarstydama dar kartą laikinosios globos klausimus. Kontrolierės nuomone, seneliai galėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn.

E.Žiobienė taip pat sakė, kad į jos vadovaujamą įstaigą kreipėsi kriminalinės policijos atstovai dėl galimų grėsmių mergaitei.

“Mane nustebino, mes gavome kriminalinės policijos biuro raštą, prašė mus įvertinti grėsmes (…). Mano supratimu, jei mergaitei yra nesaugu, jai turėtų būti skirta apsauga”, – sakė E.Žiobienė.

Anot Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro Zenono Buroko, sprendimą dėl galimos apsaugos mergaitei skyrimo turėtų priimti generalinis prokuroras ir policijos generalinis komisaras.

Seimo narė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovė Vincė Vaidevutė Margevičienė tvirtino, kad didžiulis dėmesys gali turėti išskirtinės neigiamos įtakos mergaitei, esą jai gali net tekti keisti pavardę.

Politikė sakė, kad kartais savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos neturi tinkamos kompetencijos atstovauti vaikui, jam padėti.

Anot Seimo narės, Socialinių reikalų ir darbo komitete ketinama apsvarstyti tiek Kauno rajono, tiek Kauno savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybų darbą, nors ji pabrėžė, kad tai nėra itin prastai dirbančios įstaigos – esą yra ir problematiškesnių.

Parlamentarė kaip problemą išskyrė ir tai, kad Lietuvoje nėra vien