Tag Archive | "Edmundas Pupinis"

Konservatorius apskundė Utenos valdžią

Tags:


Utenos vienmandatėje apygardoje išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime atstovas Edmundas Pupinis kreipėsi į Utenos rajono apylinkės prokuratūrą prašydamas ištirti, ar teisėtai vietos valdžios atstovams skiriamos išmokos už kanceliarines išlaidas.

“Teismai, nagrinėjantys analogiškus atvejus kitose savivaldybėse, yra priėmę sprendimus, kad merui ir jo pavaduotojui negali būti mokamos papildomos išmokos. Utenoje jos tebemokamos”, – TS-LKD išplatintame pranešime spaudai cituojamas parlamentaras.

Konservatorius tvirtina, kad pagal 2007 metais priimtą Utenos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą išmokos už kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidas, kurios pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas gali būti mokamos tarybos nariams, paskirtos ir pareigines algas gaunantiems politikams.

Pasak konservatoriaus, Utenos merui socialdemokratui Alvydui Katinui kas mėnesį už kanceliarines išlaidas skiriama 2,5 minimalaus mėnesinio atlygio (MMA) dydžio arba 2000 litų kompensacija, mero pavaduotojui, Krikščionių partijos atstovui Vidmantui Valinčiui – 1,5 MMA dydžio arba 1200 litų išmoka, o mero patarėjai Stasei Maigienei – 0,5 MMA dydžio suma arba 400 litų.

Paprastiems Utenos rajono savivaldybės tarybos nariams, E.Pupinio tvirtinimu, su jų veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, transporto išlaidoms šiuo metu skiriama 320 litų kas mėnesį.

Parlamentaro teigimu, išmokos merui ir jo pavaduotojui bei patarėjai negali būti mokamos, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 metų gegužės 4 dienos nutartyje išaiškino, kad papildomos išmokos merams ir jų pavaduotojams prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui.

Pasak E.Pupinio, Utenos savivaldybė nesilaiko šio sprendimo, o jo daugkartiniai kreipimaisi į Vyriausybės atstovą Utenos apskrityje socialdemokratą Algirdą Petriką nedavė rezultato.

Tuo metu Utenos meras A.Katinas tvirtina, kad išmokos skirtos nepažeidžiant teisės aktų, o Seimo nariui siūlo, užuot rašius skundus, leisti aiškius įstatymus, nes esą juos galima suvokti dviprasmiškai, tad ir kyla konfliktinės situacijos.

“Įstatymų mes nepažeidžiame, nuo spalio įsigalios naujas (įstatymas – BNS), tada ir spręsime, kaip daryti su išmokomis. Dabar jokie įstatymai nepažeisti”, – BNS sakė Utenos meras A.Katinas.

“O Seimo nariui siūlyčiau geriau užsiimti savo tiesioginiu darbu, leisti kokybiškus teisės aktus, o ne rašinėti skundus. Nes kai įstatymai dviprasmiški, aš sutinku, kad čia gali būti skirtingai traktuojama, ir skirtingose savivaldybėse skirtingai yra, ir susidaro tokios situacijos”, – tvirtino meras.

Į prokuratūrą išsiųstame rašte E.Pupinis prašo prokurorų įvertinti galimą piktnaudžiavimą savivaldybės tarybai vilkinant priimti teismo išaiškinimus dėl išmokų skyrimo atitinkančius sprendimus.

“Merai bei merų pavaduotojai savo veiklai gauna visą reikalingą aprūpinimą kanceliarinėmis prekėmis, pašto bei telefoninio ryšio paslaugomis ir naudojasi savivaldybės išlaikomu transportu. Todėl siekiu, kad dabartinis Utenos savivaldybėje galiojantis teisinis reguliavimas būtų įvertintas. Neatitikimo įstatymams atveju Utenos savivaldybės tarybos veiklos reglamentas turi būti pakeistas, neteisėtai panaudotos lėšos privalo būti sugrąžintos į biudžetą”, – teigia E.Pupinis.

Žemės pardavimas užsieniečiams – paskutinis šansas

Tags: ,


2011 m. gegužę baigiasi pereinamasis laikotarpis, draudžiantis užsieniečiams įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę. Tačiau praeitų metų pabaigoje Seimas priėmė rezoliuciją, kuria įpareigojo Vyriausybę derėtis su Europos Komisija, kad šis pereinamasis laikotarpis būtų pratęstas iki 2013 m.

Kai kurios ES institucijos iš esmės neprieštarauja tokiam Lietuvos vyriausybės pageidavimui, tačiau neįtikinus Europos Komisijos pereinamojo laikotarpio pratęsti, užsieniečiai Lietuvoje galės pirkti žemę be jokių dabar taikomų apribojimų.

Ieško landų apėjimui

Tiesa, Lietuvos išsireikalautu pereinamuoju laikotarpiu užsieniečiams taikomų apribojimų pobūdis ir apimtis jau nuo jų taikymo pradžios kėlė daug klausimų.

Konstituciniu įstatymu nustatyti apribojimai užsieniečiams pirkti žemės ūkio ir miško ūkio paskirties žemę netaikomi užsieniečiams, kurie ne mažiau kaip trejus metus Lietuvoje nuolat gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla.

Advokatų kontorų teisininkai iš karto suskubo patarti, kad tokiu atveju užsieniečiui nebūtina visą tą laikotarpį būti ar gyventi Lietuvoje, užtenka turėti leidimą čia nuolat gyventi ir įrodyti, kad vertiesi žemės ūkio veikla. Taip pat išsiaiškinta, kad apribojimus galima apeiti užsieniečiui Lietuvoje registruojant įmonę (juridinį asmenį).

Įdomu tai, kad įstatymo leidėjo principinė pozicija buvo leisti žemę pirkti užsieniečiams tik tų šalių, kurios atitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Paprastai kalbant, žemę buvo leista pirkti tik Europos Sąjungos ir NATO šalių piliečiams. Tačiau praktikoje bet kurios šalies užsieniečiui įregistravus juridinį asmenį Lietuvoje, nebuvo taikomos nei pereinamojo laikotarpio, nei ribojančios nuostatos dėl Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų.

Kaip kad dažnai mūsų valstybėje yra buvę, teisininkai, atstovaujantys suinteresuotą žemės įsigijimu pusę, pasirodė stipresni negu valstybės interesas ir politikų pozicija. Tačiau, ar pakankamai tvirta pozicija buvo daugelį metų žemės klausimus sprendusios kairiųjų valdžios, klausimas lieka atviras.

Rezultato nedavė

Visi sutinka, kad esamas žemės pirkimo reguliavimas ir taikomi apribojimai – o ir jų taikymui Lietuvos išreikalautas besibaigiantis septynerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį Lietuvoje turėjo susiklostyti žemės rinka, išsilyginti žemės kainų skirtumas Lietuvoje ir Europos Sąjungos valstybėse, sustiprėti Lietuvos ūkininkai, – ko gero, tokių rezultatų, kokių buvo laukiama, taip pat nedavė.

Priešingai, spauda mirga pranešimais apie neteisėtai užsieniečiams išparduotą žemę, skaičiuojamą tūkstančiais hektarų, o oficialios institucijos garsiai skundžiasi, jog nieko padaryti negali. O gal nenori?

Esama situacija suskirstė visuomenę į dvi dalis.

Vieni teigia taip: kadangi praktiškai jokie apribojimai dėl žemės pirkimo užsieniečiams ir taip nebuvo taikomi, derėtis dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo nėra prasmės. Esą tokiais žemės pirkimo ribojimais yra mažinama legali lietuviškos žemės paklausa.

Kita visuomenės dalis primygtinai tvirtina, kad neribojamas žemės pardavimas užsieniečiams gali grėsti nacionaliniam Lietuvos saugumui, o ilgaainiui atvesti ir prie Lietuvos suvereniteto praradimo.

Suprantama, kad tai atspindi kraštutinius požiūrius: pirmieji ignoruoja faktą, kad jau po metų pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bus galima netrukdomai legalizuotis neteisėtai pirktą žemę, o kiti ignoruoja realybę, kad anksčiau ar vėliau Lietuvoje turės atsirasti žemės rinka, kurioje lygiomis teisėmis dalyvaus ir užsieniečiai, o šie savo darbu, mokamais mokesčiais padės kurti mūsų pačių valstybės gerovę.

Akivaizdu, kad vien tik formalus pereinamojo laikotarpio pratęsimas neužtikrins žemės kainų skirtumų suvienodinimo Lietuvoje ir ES valstybėse, nesukurs Lietuvoje sveika konkurencija grįstos žemės rinkos, galų gale neišspręs jau dabar susiklosčiusios situacijos dėl užsieniečių neteisėtai įgytos žemės. Kita vertus, negalime leisti, kad užsieniečių neteisėtais būdais (per trečius asmenis) įgyta žemė būtų paprastai legalizuota iš karto pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

Į šias problemas neturėtų būti žvelgiama tik iš vieno konstitucinio įstatymo pusės. Ttermino užsieniečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, pratęsimas ar panašūs pavieniai siūlymai nebūtinai galėtų iš esmės pakeisti ar užkirsti kelią susiklosčiusiai ydingai žemės pirkimo praktikai.

Reikia kompleksiško požiūrio

Be abejonės, mūsų siekiamas pereinamojo laikotarpio pratęsimas turėtų būti siejamas su žemės reformos pabaiga. Žemės rinkos liberalizavimas užsieniečiams negali prasidėti, kol nebus užbaigta bent jau esminė žemės reformos dalis, nuosavybės atstatymas.

Svarbu ir tai, kad būtų apskaityta visa fizinių ir juridinių asmenų valdoma žemė, jos dabartiniai savininkai turi būti aiškiai įvardinti viešame registre. Seime praėjusios sesijos metu priimant Žemės įstatymo pataisas buvo įkurtas Žemės fondas, kuris turėtų tapti tam tikru valstybės įrankiu, besirūpinančiu valstybine žemės ūkio paskirties žeme.

Vyriausybės programoje yra numatytas ir jau svarstomas mokesčio už nedirbamą žemę didinimas, kas tikrai leistų drausminti lengvo pelno besivaikančius žemės perpirkėjus. Net ir iš pirmo žvilgsnio nesusiję dalykai, tokie kaip visuotinis pajamų deklaravimas, neteisėtai įgyto turto konfiskavimo instituto įvedimas, griežtesni įpareigojimai žemės prie upių, ežerų, jūros ar kitų telkinių savininkams suteikti atvirą priėjimą visuomenei, veikiausiai padėtų oficialioms institucijoms kovoti su neteisėta veikla. Taigi pratęstas pereinamasis laikotarpis galėtų ir turėtų tapti savotišku paskutiniu šansu Lietuvai susitvarkyti šioje srityje.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...