Rekordiškai karšta ir stichinėmis nelaimėmis visame pasaulyje paženklinta vasara kelia ne tik nerimą, ko laukti toliau, bet ir verčia ieškoti atsakymų, kiek žmogaus valioje pristabdyti klimato kaitą. Gal už Europos Komisijos (EK) politiką klimato kaitos klausimais atsakingas Klimato klausimų generalinis direktoratas po šių metų nelaimių siūlys imtis kardinalesnių priemonių kovojant su pasauliniu atšilimu? To klausiame direktorato politikos pareigūno Eduardo Kazakevičiaus.

E.K.: Pastangos apriboti klimato kaitą nėra vienų metų projektas. Net ir pagal patį optimistiškiausią scenarijų atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis pavyks smarkiai sumažinti tik apie 2050 metus. Todėl Europos Sąjungos klimato politika orientuota į ilgalaikį ir nuoseklų šiltnamio dujų išmetimo mažinimą visose žmonių veiklos srityse.

Šios vasaros karščiai bei kitos stichinės nelaimės, manau, atkreips daugelio šalių piliečių dėmesį į tai, kad klimato kaitos negalima ignoruoti, nuo jos negali pabėgti ar atsitverti sienomis, muitais ar vizomis. Tai globalus reiškinys, veikiantis visus ir reikalaujantis globalaus atsako.

VEIDAS: Kokia EK politika klimato kaitos klausimais – tiksliau, ką eurobiurokratai gali šioje srityje nuveikti?

E.K.: Beveik viskas mūsų gyvenime susiję su šiltnamio dujų emisijomis. Kai prausiamės, naudojame elektrinėse pagamintą elektrą, šilumą, vandenį. Elektrinės, naudojančios dujas, anglis ar naftą, išmeta anglies dvideginį, o valant sunaudotą vandenį gali išsiskirti metanas. Valgydami esame atsakingi už žemės ūkio bei su produktų transportavimu bei laikymu susijusias emisijas. Jei į darbą vykstame automobiliu ar autobusu, reikėtų pridėti šių transporto priemonių išmetamas dujas. Išmetame buitines atliekas į šiukšlių konteinerį – esame atsakingi už sąvartyno bei su atliekų transportavimu susijusias emisijas. Didžiąją laiko dalį praleidžiame pastatuose, todėl prie savo “anglies dvideginio pėdsako” turėtume pridėti emisijas, susijusias su jų statyba, priežiūra, šildymu.

Visos šios iškastiniu kuru pagrįstos ekonomikos kardinalus keitimas yra grandiozinis uždavinys, kokio žmonija dar nebuvo sprendusi. Viena Europa, mažindama savo emisijas, negali išspręsti šios problemos, nes ES anglies dvideginio emisijos sudaro tik apie 10 proc. viso pasaulio išmetamo CO2 kiekio ir šis procentas nuosekliai mažėja. Todėl vienas iš pagrindinių ES klimato tikslų yra naujo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos sudarymas.

ES vidinę klimato politiką reglamentuoja 2009 m. įsigaliojęs ES klimato kaitos ir energetikos paketas, kuriuo siekiama iki 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 20 proc. palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu (arba 30 proc., jei bus sudarytas išsamus tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos). Norima, kad atsinaujinančios energijos dalis sudarytų 20 proc. visų energijos sąnaudų, o biokuras sudarytų bent 10 proc. viso transporto kuro sąnaudų. Taip pat užsibrėžta sutaupyti 20 proc. pirminės energijos diegiant energiją taupančias priemones.

Tai pasiekti turėtų padėti keturių pagrindinių teisės aktų paketas – direktyvos dėl ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, dėl atsinaujinančių išteklių energijos skatinimo, dėl anglies dioksido geologinio saugojimo ir sprendimas dėl valstybių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Tačiau labai svarbu atsiminti, kad kiekvienas mūsų sprendžia, į darbą važiuoti dviračiu ar visureigiu, ar apsišiltinti būstą, ar rūšiuoti atliekas. Nuo to taip pat priklausys, ar pavyks apriboti klimato kaitą, ar mūsų vaikų laukia nelabai šviesi ateitis.

Be to, aplinkai draugiškų technologijų kūrimas ir diegimas yra labai didelis verslas, kuriantis gerai apmokamas darbo vietas ir skatinantis ekonomikos plėtrą. Šalys, kurios pirmiau įsisavins atsinaujinančius energijos išteklius, efektyviai naudos kitus gamtos resursus, gamins ir diegs aplinką neteršiančias transporto sistemas, statys energiją taupančius namus, turės neabejotinų konkurencinių pranašumų šiame ribotų resursų pasaulyje.

VEIDAS: Kokiais mokslo tyrimais EK remiasi formuodama savo politiką klimato kaitos klausimais?

E.K.: Pirmosios mokslinės publikacijos šia tema pasirodė XIX amžiaus pirmoje pusėje, tačiau daugiau nei 95 proc. visų mokslinių straipsnių paskelbta po 1950-ųjų. Paskutiniais dešimtmečiais kas vienuolika metų mokslinių straipsnių šia tema skaičius padvigubėja. Todėl nėra lengva susigaudyti šiame informacijos vandenyne. Pavyzdžiui, 1970-aisiais dalis mokslininkų teigė, kad dėl atmosferos taršos mūsų laukia klimato atšalimas. Jie šį efektą aiškino kartu su šiltnamio dujomis išmetamų aerozolių poveikiu, kurie susikaupę atmosferoje atspindi saulės radiaciją. Tiktai patikslinus aerozolių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų gyvavimo atmosferoje trukmes buvo prieita prie išvados, kad ilgalaikis emisijų poveikis kelia temperatūrą ties Žemės paviršiumi.

Didžiulį darbą sisteminant žinias apie klimato kaitos atlieka Tarpvyriausybinis klimato kaitos komitetas, kurį 1989 m. įsteigė Jungtinės Tautos ir Pasaulinė meteorologijos organizacija. Jis jungia kelis tūkstančius savanorių mokslininkų, kurie periodiškai peržiūri mokslinę literatūrą šia tema ir parengia naujausius mokslinius tyrimus apibendrinančias ataskaitas.

Pirmoji ataskaita (1990 m.) tapo kertiniu akmeniu rengiant Jungtinių Tautų Bendrąją Klimato kaitos konvenciją.

Antroji, 1995 m., prisidėjo rengiant Kioto protokolą. Paskutinė, ketvirtoji, parengta 2007 metais. Beje, tais metais Tarpvyriausybinis klimato kaitos komitetas už savo veiklą buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.

Ketvirtoje ataskaitoje pateiktos klimato kaitos prognozės artimiausiam šimtmečiui nėra labai optimistinės: jei atmosferos tarša nebus ženkliai sumažinta, galime tikėtis žymiai daugiau ir baisesnių stichinių nelaimių, nei buvo šią vasarą.

VEIDAS: Kiek, EK disponuojamais tyrimų duomenimis, klimato atšilimui turi įtakos žmogaus veikla?

E.K.: Tarpvyriausybinio klimato kaitos komiteto ketvirtosios ataskaitos duomenimis, daugiau nei 90 proc. tikimybė, kad dabartinis klimato atšilimas sukeltas žmonių veiklos. Kitos galimos klimato kaitos priežastys, tokios kaip saulės aktyvumo padidėjimas ar vulkanų veikla, negali paaiškinti visų stebimų pokyčių.

Vidutinė anglies dvideginio koncentracija atmosferoje išaugo nuo 280 dalelių milijonui oro molekulių (t.y. viename milijone oro molekulių buvo 280 CO2 molekulių) priešindustriniais laikais iki 379 dalelių 2005 m. Dar įspūdingesnis metano koncentracijos padidėjimas – nuo 715 dalelių milijardui oro molekulių priešindustriniais laikais iki 1774 dalelių 2005 m. Diazoto monoksido (N2O) koncentracija atmosferoje taip pat padidėjo nuo 270 iki 319 dalelių milijardui oro molekulių. Šių bei kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijų padidėjimas atmosferoje per paskutinius dešimtmečius yra labiausiai tikėtina klimato kaitos priežastis.

VEIDAS: Ar nemanote, kad taršos leidimų pardavinėjimo sistema neskatina investuoti į kardinalius pokyčius mažinant taršą ir net amorali, nes už baustiną teršimą gali išsipirkti pinigais?

E.K.: ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra viena radikaliausių ir efektyviausių priemonių sumažinti emisijas tuo pačiu užtikrinant, kad šis sumažinimas yra pasiekiamas mažiausia kaina. Klimato kaita yra tik viena iš daugelio problemų, kurias reikia spręsti. Juk reikia gerinti ir gyvenimo kokybę, mažinti skurdą ir nedarbą, užtikrinti tinkamą išsilavinimą bei sveikatos priežiūrą, todėl klimato kaitos prevencijos tikslai neturėtų būti pasiekiami šių tikslų sąskaita.

ES prekybos taršos leidimais sistemoje įmonės, kurioms sumažinti šiltnamio dujų išmetimus yra pigiau, parduoda atsilaisvinusius leidimus įmonėms, kurioms tai padaryti brangiau. Kadangi leidimų kiekis yra ribotas ir nuosekliai mažėjantis, ES mastu užtikrinama, kad emisijos yra mažinamos ir mažinamos minimaliomis sąnaudomis. ES prekybos sistemoje dalyvauja virš 10 tūkst. didelių pramonės įmonių bei elektrinių. Panašios schemos yra planuojamos JAV, Australijoje ir kitose šalyse, tačiau šiuo metu vienintelė veikianti tokio masto schema yra ES.

VEIDAS: Ar realu Lietuvai įgyvendinti ES rekomendacijas didinti alternatyvių energijos šaltinių plėtrą?

E.K.: Lietuva turi visas galimybes 2020 metais pasigaminti 23 proc. energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kaip ir numatyta atitinkamoje ES direktyvoje. Tačiau žinant neprastus Lietuvos santykius su naftos ir dujų tiekėjais, mūsų šalis galėtų būti ir ambicingesnė. Pavyzdžiui, Latvijos tikslas siekia 40 proc., o švedai 2020 m. planuoja iš atsinaujinančių energijos šaltinių pasigaminti praktiškai pusę visos suvartojamos energijos.

Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas energijos vienetas, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, kuria darbo vietas ir turtą Lietuvoje, o kiekvienas suvartotas kubinis metras importuotų dujų krauna į mūsų šalį dujas tiekiančių kompanijų pelnus.