Dešimtoje Lietuvių kino akademijos apdovanojimų ceremonijoje pelnytai ir užtikrintai triumfavo Andriaus Blaževičiaus debiutinis ilgametražis filmas „Šventasis“.

Edvinas PUKŠTA

2016 m. rudenį Busane ir Varšuvoje tarptautinę karjerą sėkmingai pradėjęs kūrinys susirinko šešis „Sidabrinių gervių“ apdovanojimus, o nuo rugsėjo 22 d. atkeliaus patikrinti Lietuvos žiūrovų smalsumo ir simpatijų.

Džiugu, kad akademijos nariai ketvirtą kartą per 10 metų pasirinkimo prioritetą skyrė debiutantams ir paskatino veržlią jaunąją kino kartą tolesniam tobulėjimui.

Kas tas „Šventasis“?

Prognozuota ir laukta pergalė sutvirtino prodiuserės Marijos Razgutės ir režisieriaus Andriaus Blaževičiaus tandemo reputaciją. Perspektyvios komandos skrydis į šlovę prasidėjo 2012 m., kai dvi „Sidabrines gerves“ iškovojo jų trumpamet-ražis vaidybinis filmas „Dešimt priežasčių“. Jie ne tik pateisino pasitikėjimo kreditą, bet ir maloniai nustebino brandumu bei drąsa.

Gaivaus vėjo gūsį atpučiantis „Šventasis“ autentiškai atvaizduoja blyškias gyvenimo perspektyvas Lietuvos provincijoje, nedarbo klestėjimą per 2008 m. krizę ir abejingos valdžios pamirštų jaunų žmonių neapsisprendimą dėl ateities. Režisierių domina aklas susižavėjimas religijos mitais, beveidžių popmuzikos grupių garbinimas ir meilės stiprumo išbandymai. Neišjudinamą pagrindą filmui sudėjo deramai paruošti namų darbai ir pagyrimo vertais scenarijus su šarmingais, organiškais, provokatyviais, ironiškais dialogais.

Žiūri „Šventąjį“ ir pagauni įspūdį, kad čia apie viską pagalvota iš anksto ir gudriai išspręsti galimi užkliuvimai. Scenaristų trijulė (režisieriui talkino seserys Marija ir Teklė Kavtaradzės) net sugalvojo ir sukūrė realybėje neegzistuojančią popgrupę „Iliuzija“ bei parašė žodžius girdimoms dainoms.

Raudonas vynas

Apie pasimatymą su Jėzumi Kristumi viešai pasipasakojusio pašventinto keistuolio paieškos ir gaudynės praskaidrina neturinčių ką veikti ir dienomis slampinėjančių vietinių jaunuolių kasdienybę. Darbo netekusio Vyto situacija gerokai klampesnė, nes jam dar reikia išlaikyti šeimą, kai galvą apsuka lemtingas susižavėjimas pozityvia ir charizmatiška kirpėja. Jis per daug anksti įtiki tobulos meilės iliuzija ir įspraudžia save į sunkių pasirinkimų akligatvį.

A.Blaževičius neslepia, kad įkvėpimo kūrybai atranda dviem „Auksinėmis palmės šakelėmis“ apdovanotų brolių Jeano Pierre’o ir Luco Dardenne’ų filmuose. Lietuvišką realizmą jis perteikia su aštriu ir ironišku humoru, griauna nusistovėjusius stereotipus ir palieka bent kelis žybsnius optimizmo.

„Šventasis“ buvo kuriamas gerokai prieš Valstiečių partijos atėjimą į valdžią. Dabar bus smagu sulaukti alkoholio ministro Aurelijaus Verygos komentarų apie Lietuvos bažnyčias: šventoms mišioms juk būtinai reikia raudono vyno ir jis perkamas prekybos centruose su akcine nuolaida.

Daug naujų veidų

„Šventojo“ galia glūdi aktorių pasirinkime. A.Blaževičius nusipelno komplimentų už drąsą pasitikėti kine beveik nematytais aktoriais, pavydėtinu gebėjimu juos išnaudoti ir teisingai paskirstyti užduotis. Jo rizika visiškai pasiteisino ir atsipirko, o dažnesnis aktorių užimtumas teatre filme visai nejuntamas. Ekrane galėsime atradinėti nežurnalinių, netiražuotų, mažai žinomų, debiutuojančių aktorių gabumus.

Daugiausiai patirties sukaupęs Darius Meškauskas matomas tik kaip epizodinio ciniško darbdavio vaidmens atlikėjas. Kol kas brandžiausią kino karjeros vaidmenį sukūręs Marius Repšys (šį pasirodymą geriausio aktoriaus prizu įvertino ir Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ tarptautinė žiuri) garsėjo iššūkiais teatro scenoje ir sulaukė liaupsių už vaidmenį norvegų kriminaliniame TV seriale „Lilehameris“, o pramoginėje komedijoje „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ dažniau tūnojo kolegos Giedriaus Savicko šešėlyje. Tikriausiai tik A.Blaževičius žinojo, kad dviejuose jo trumpametražiuose filmuose vaidinęs M.Repšys (jis pagavo pirmąją „Sidabrinę gervę“ už „Dešimt priežasčių“) gali patraukti kur kas daugiau, negu įkūnyti tipiškus banditus, tradicinius plėšikus ar improvizuoti lengvai pamirštamus „Gauto iškvietimo“ anekdotinius epizodus.

Šalia pagrindinio aktoriaus puikiai atsiskleidė žavingoji Gelminė Glemžaitė, dramatiškiausią vaidmenį gavusi Indrė Patkauskaitė ir šmaikštusis provokatorius Valentinas Krulikovskis. Jų pastangomis ir emocijomis gyvą filmą žiūrėti įdomu, nenuobodu ir savotiškai linksma.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-26-2017-m

Renata BALTRUŠAITYTĖ

Prieš dvi savaites skelbėme filmų, į kuriuos aktyviausiai pirko bilietus dar neprasidėjusio festivalio žiūrovai, penkioliktuką. Metas pažvelgti, ką jame pakeitė pirmoji kino salėse žiūrovų praleista savaitė.

Seniai žinoma, kad pati geriausia reklama – ta, kuri sklinda iš lūpų į lūpas. Ir visai ne­svarbu, kad tos lūpos galbūt nepriklauso nei kultūros žinovui, nei kino kritikui, – svarbiau, kad jos būtų pelniusios jūsų asmeninį pasitikėjimą. Arba priešingai – ryškią antipatiją: tada gaunate informacijos, kurių filmų jums patartina vengti.

Tačiau ką daryti, kai tų nuomones diktuojančių lūpų – tūkstančiai? Viena vertus, minia mums kelia nepasitikėjimą. Kita vertus, ji neišvengiamai vienaip ar kitaip mus paveikia.

Štai šioje svarstymų kryžkelėje ir ketiname jus palikti, pateikdami atnaujintą populiariausių „Kino pavasario“ filmų penkioliktuką – tokį, kokį festivalio organizatorių kompiuteriai liudijo po penkių filmų rodymo dienų. Galu­tinis sprendimas priklauso jums, o iki festivalio pabaigos liko dar visa savaitė.

„Oma­ras“ buvo ir liko geidžiamiausias šių metų festivalio reginys. Jo atotrūkis nuo konkurentų – pakankamai saugus.

Trumpai apžvelkime, kas pasikeitė populiariausių filmų sąrašuose. Tačiau svarbiausia čia tai, kas nepasikeitė ir, organizatorių manymu, ne­­bepasikeis: nepaisant apsukrių kino piratų, mįs­lingasis graiko Yorgo Lanthimo filmas „Oma­ras“ buvo ir liko geidžiamiausias šių metų festivalio reginys. Jo atotrūkis nuo konkurentų – pakankamai saugus.

O štai daugelį kitų filmų vieną nuo kito skiria gana nedidelis nupirktų bilietų skaičius, todėl pagrindinis „Kino pavasario“ programos sudarytojas Edvinas Pukšta įspėja, kad nežymūs pokyčiai sąraše stebimi kiekvieną dieną. Be to, penkioliktukas atspindi tik tuos filmus, kurių gerą lankomumą prognozavo patys organizatoriai, tinklelyje numatę jiems daugiau seansų talpesnėse kino salėse. Akivaizdu, kad netgi ge­riausių atsiliepimų sulaukiantys kuklesnėse salėse demonstruojami filmai parduotų bilietų skaičiumi jiems prilygti nesugebės.

Vienintelis „naujokas“ penkioliktuke – ispanų režisierės Paulos Ortiz filmas „Nuotaka“, pra­nokęs žiūrovų lūkesčius ir po pirmųjų seansų šoktelėjęs net į 11 vietą. Jis iš populiariausių filmų penkioliktuko žiūrovų valia išstūmė amerikiečio Billo Pohlado kūrinį „Meilė ir malonė“, kuriam prieš dvi savaites priklausė 12 vieta.

Didžiausią šuolį aukštyn pademonstravo is­landų režisieriaus  Grimuro Hakonarsono filmas „Avinai“, pelnęs lietuvių žiūrovų simpatijas. Prie filmo sėkmės prisideda ir paties režisieriaus viešnagė Lietuvoje: jos dėka „Avinai“ sąraše sugebėjo pakilti iš 7 vietos į antrą. Taip pat pakilo „Kerol“, „Gyvatės apkabinimas“, „Di­­desni purslai“ ir „Žmogus“.

Vienintelis belikęs šansas dar neįsigijusiems bilietų vilniečiams išvysti šį kanadiečio Jeano Marco Vallee kūrinį – suskubti į papildomą „Praradimo“ seansą.

Didžiausią smukimą sąraše patyrė kol kas tik išankstiniuose seansuose publikai terodytas festivalio uždarymo filmas „Praradimas“. „Tačiau to niekaip negalėčiau pavadinti nusivylimu: tiesiog bilietų į šio filmo seansus Vilniuje nebeliko, taigi ir jų pardavimas kitų filmų atžvilgiu sustojo. Vienintelis belikęs šansas dar neįsigijusiems bilietų vilniečiams išvysti šį kanadiečio Jeano Marco Vallee kūrinį – suskubti į papildomą „Praradimo“ seansą, planuojamą balandžio 9 dieną“, – teigia E.Pukšta.

Taip pat neišsaugojo turėtų pozicijų „Mus­tangės“, „Vienas plius viena“, „Komuna“ ir dar teberodomas atidarymo filmas „Viskas dėl šou“. Pastarajam nepadėjo nė autoriaus viešnagė.

Jau nebeliko bilietų į filmo „Paulina“ seansus Vilniuje. Turėtų labai paskubėti tie, kurie nespėjo užsitikrinti vietos filmų „Nuotaka“ bei „Gyvatės apkabinimas“ seansuose, nes jų nenumatoma rodyti ir papildomuose seansuose. Tačiau tokių seansų, be „Praradimo“, su platintojų leidimu dar sulauks „Avinai“, „Kerol“, „Trumanas“, „Juoda“, „Noma – ma­no ideali audra“, „Vyrai ir viščiukai“ bei „Mustangės“.

„Kino pavasario“ filmai, į kuriuos nupirkta daugiausiai bilietų

(skliausteliuose nurodyta vieta prieš dvi savaites skelbtame penkioliktuke)

1. „Omaras“ (1)

Rež. Yorgos Lanthimos. Vaidina Colin Farrell, John C.Reilly, Ariane Labed, Rachel Weisz.

Nauji įstatymai išsiskyrusius vyrus ir partnerio nerandančias moteris įpareigoja privalomai užsiregistruoti specialiame viešbutyje. Kiekviena viešnia ir kiekvienas svečias gauna 45 dienas susirasti tolesnio gyvenimo porai. Jei per nurodytą laikotarpį nepavyksta niekuo susižavėti, likę vieni nelaimingieji paverčiami gyvūnais pagal asmeninį pageidavimą.

2. „Avinai“ (7)

Rež. Grimur Hákonarson. Vaidina Sigurður Sigurjónsson, Theodór Júlíusson, Charlotte Boving.

Islandijos kalnų slėnyje du broliai veisia avis. Jie gyvena kaimynystėje, tačiau nebendrauja jau 40 metų, o trumpas žinutes perduoda per šunį. Brolius kadaise supriešino konkursas, kuriame apdovanojamas geriausias metų avinas. Tačiau jiems teks suvienyti jėgas bandų žūtimi grasinančio pavojingo viruso akivaizdoje.

3. „Trumanas“ (3)

Rež. Cesc Gay. Vaidina Ricardo Darín, Javier Cámara, Dolores Fonzi, Eduard Fernández.

Vyras įveikia pusę Žemės rutulio, kad spėtų aplankyti nebepagydomu vėžiu sergantį jaunystės bičiulį. O šis, prasiskolinęs plevėsa aktorius, su draugo pagalba stengiasi sutvarkyti paskutinius žemiškuosius reikalus: pasimatyti su neaugintu sūnumi, pasirūpinti savo paties laidotuvėmis ir, svarbiausia, surasti naujus namus savo mylimam buldogui Trumanui.

4. „Mustangės“ (2)

Rež. Deniz Gamze Ergüven. Vaidina Günes Sensoy, Doga Zeynep Doguslu, Tugba Sunguroglu.

Šiaurės Turkijos kaimelyje penkios seserys, grįždamos iš mokyklos, žaidžia su berniukais. Tačiau jų vaikiškus žaidimus suaugusieji traktuoja klaidingai, ir seserų namuose kyla skandalas. Mergaitėms uždraudžiama lankyti mokyklą, joms bandoma  kuo greičiau surasti jaunikius. Tačiau atkaklios sesutės nežada tenkintis namų ruošos pamokomis.

5. „Gyvatės apkabinimas“ (6)

Rež. Ciro Guerra. Vaidina Nilbio Torres, Antonio Bolívar, Yauenkü Miguee, Jan Bijvoet.

1909 m. vokiečių tyrinėtojas Theodoras Koch-Grünbergas kanoja pasiekia Amazonės upės krantą, kur jo laukia jaunas šamanas, sunaikintos genties atstovas. Theodoras ieško itin retos gėlės yakruna, galinčios jį pagydyti nuo mirtinos ligos. Jie leidžiasi į kelionę, kurioje – tik dvi kanojos, keturi žmonės ir plati Amazonė.

6. „Kerol“ (8)

Rež. Todd Haynes. Vaidina Cate Blanchett, Rooney Mara, Kyle Chandler, Sarah Paulson.

Talentinga fotografė Teresa dirba Manhatano universalinėje parduotuvėje, tačiau svajoja apie  prasmingesnį gyvenimą. Vieną dieną ji sutinka elegantišką moterį, įkalintą atvėsusioje santuokoje. Jų draugystė, kurioje pamažu ryškėja lesbietiška aistra, abiem tampa savęs pažinimo kelione. Tačiau vyras sužino apie intymius žmonos santykius ir pasinaudoja jais skyrybų procese.

7. „Vienas plius viena“ (4)

Rež. Claude Lelouch. Vaidina Jean Dujardin, Elsa Zylberstein, Christophe Lambert, Alice Pol.

Kino kompozitorius, Paryžiuje palikęs savo mylimąją, vyksta į Indiją statyti egzotiškos „Romeo ir Džuljetos“ ekranizacijos. Jo laukia Prancūzijos ambasadoriaus surengta vakarienė, per kurią šalia prisėda ambasadoriaus žmona. Dar prieš patiekiant desertą tarp jų kibirkščiuoja abibusė simpatija, ir kompozitoriui nelieka nieko daugiau, tik paskui naująją draugę leistis į piligriminę kelionę.

8. „Didesni purslai“ (9)

Rež. Luca Guadagnin. Vaidina Ralph Fiennes, Tilda Swinton, Matthias Schoenaerts, Dakota Johnson.

Roko žvaigždė, po gerklės operacijos kuriam laikui pasitraukusi nuo scenos, Italijos paplūdimyje mėgaujasi saule su savo meilužiu. Juos  netikėtai aplanko muzikos prodiuseris su savo gražuole dukterimi. Šis filmas – tai garsiojo Jacques’o Deray „Baseino“ (1969) perdirbinys, o pavadinimas pasiskolintas iš garsaus britų menininko Davido Hockney paveikslo „Didesni purslai“.

9. „Praradimas“ (5)

Rež. Jean-Marc Vallée. Vaidina Jake Gyllenhaal, Naomi Watts, Chris Cooper, Judah Lewis.

Niujorkietis bankininkas gyvena nerūpestingai ir mėgaujasi sėkme. Vieną dieną per avariją žūsta jo žmona, tačiau sunkiausiu gyvenimo momentu vyras netikėtai atranda netektį padedančią išgyventi susirašinėjimo draugę. Užsimezgusi graži draugystė padės suvokti, kad yra už materialines gėrybes brangesnių dalykų.

10.  „Vyrai ir viščiukai“ (10)

Rež. Anders Thomas Jensen. Vaidina Mads Mikkelsen, Nikolaj Lie Kaas, David Dencik.

Po tėvo mirties du broliai žiūri vienintelį jo palikimą – vaizdajuostę su paslapčia nufilmuota išpažintimi. Senolis atskleidžia nemalonią tiesą: abu jie buvo įvaikinti. Išgirsta naujiena paskatina brolius nuplaukti į gimtąją Orko salą. Jie tikisi pasikalbėti su biologiniais tėvais, kurie galbūt dar gyvena apleistame salos dvare.

11.  „Nuotaka“ (–)

Rež. Paula Ortiz. Vaidina Inma Cuesta, Alex Garcia, Asier Etxeandia, Leticia Dolera, Luisa Gavasa.

Moderni ir ugninga Federico Garcia Lorcos pjesės „Kruvinos vestuvės“ adaptacija, nufilmuota Turkijos Kapadokijoje ir Monegros pusdykumėje Ispanijoje. Dukters bandymas paklusti tėvų peršamai santuokai baigiasi tragedija, kai aistros vedama ji šoka ant žirgo ir pabėga iš vestuvių su savo mylimuoju. Išduotas jaunikis netenka proto, jį persmelkia pyktis ir keršto troškimas.

12.  „Žmogus“ (15)

Rež. Yann Arthus-Bertrand.

Prancūzų fotografas, žurnalistas ir ekologas Yannas Arthusas-Bertrand’as pakvietė du tūkstančius paprastų, įvairiausiems socialiniams sluoksniams priklausančių žmonių iš skirtingų pasaulio kraštų atsakyti į gyvenimiškus klausimus. Jų gimtosios šalys sąmoningai nenurodomos, bet gali būti atspėtos iš kalbančiojo išvaizdos ir akcento.

13.  „Viskas dėl šou“ (11)

Rež. Benedikt Erlingsson.

Autorius užsidarė Šefildo universiteto nacionaliniame archyve ir surinko filmuotą medžiagą apie keisčiausius, azartiškiausius, rizikingiausius numerius, kuriuos atliko išradingi artistai iš cirko menui atsidavusių šeimų. Išradingai juos sumontavęs, gavo filmą vien tik iš archyvinių kadrų.

14.  „Ševaljė“ (14)

Rež. Athina Rachel Tsangari. Vaidina Yorgos Kentros, Panos Koronis, Vangelis Mourikis.

Į žūklę Egėjo jūroje prabangia valtimi išsiruošę šeši vyrai sutaria žaisti žaidimą. Kiekvieną žingsnį ar gestą vertins visi keleiviai. Bus traukiamos dainos, tikrinamas kraujas. Draugai virs vis nuožmesniais varžovais, bet kelionei baigiantis žaidimą vainikuos geriausio vyro rinkimai. Nugalėtojas ant mažojo pirštelio pergalingai užsimaus žiedą „Ševaljė“.

15.  „Komuna“ (13)

Rež. Thomas Vinterberg. Vaidina Ulrich Thomsen, Trine Dyrholm, Helene Reingaard Neumann.

Intelektualių akademikų šeima prestižiniame Kopenhagos rajone įsigyja vilą, kurioje kartu su savo dukterimi įsteigia komuną. Jie rengia bendraminčių susirinkimus, gurmaniškas vakarienes ir triukšmingus pobūvius. Tačiau netikėtas jausmų protrūkis mažą svajotojų bendruomenę nubloškia į skausmingą realybę.

Renata BALTRUŠAITYTĖ

Prieš didesnius kino renginius pasipila įvairių ekspertų rekomendacijos, kurie filmai verčiausi žiūrovų dėmesio. Tačiau jos dažnai prieštaringos, kaip ir pačių žiūrovų skonis, taigi tik pasimokęs iš klaidų ilgainiui sugebi atsirinkti, kurio eksperto vertinimai labiausiai atitinka tavąjį.

Todėl šįkart siūlome vadovautis ne kino ekspertų, o daugelio aktyvių kino gerbėjų, per dešimtį pirmųjų „Kino pavasario“ bilietų platinimo dienų suskubusių juos įsigyti, preferencijomis. Suprantama, jų pasirinkimą irgi iš dalies lėmė organizatorių skelbiama reklama, tačiau tam reklama ir skirta, kad švelniai jus suvedžiotų, įsikibtų į parankę ir palydėtų į bilietų kasas.

Pagrindinis „Kino pavasario“ programos sudarytojas Edvinas Pukšta teigia, kad kol kas nėra tokių filmų, į kuriuos būtų nebeįmanoma gauti bilietų, tačiau atskiri filmų „Mano dukterys karvės“, „Kerol“ ir „Praradimas“ seansai Vil­niuje jau išpirkti. Beje, pastarajam filmui per pirmąsias dešimtį dienų pavyko „užblokuoti“ seansą, vyksiantį didžiojoje „Forum Ci­ne­mas Vingis“ salėje, turinčioje 580 vietų.

Žiūrovų pasitikėjimą yra pelnę filmai iš Irano, kuriuos šįmet siūlome du: tai „Nemirtingas“ ir „Radijo svajonės“.

Pagal ką, organizatorių stebėjimu, individualią festivalio programą renkasi auditorija? Visų pirma – pagal tematiką. „Iš patirties galėčiau išskirti keletą temų, kurios kasmet įtinka mūsų žiūrovams. Pirmoji – tai Izraelio ir Pa­lestinos konflikto atspindžiai. Šįmet šiai kategorijai priklauso Hany Abu-Assado filmas „Arabų balsas“, pasakojantis apie palestinietį vaikiną, kuris, nepaisydamas politinių problemų, sugeba nuvykti į jaunų dainininkų televizijos konkursą Egipte. Antra viliojanti tema – filmai apie uždaras žydų ortodoksų bendruomenes. Šiai kategorijai šįmet atstovauja filmai  „Kal­nas“ ir „Tikkun“, tokias bendruomenes pristatantys moters ir vyro žvilgsniu. Taip pat žiūrovų pasitikėjimą yra pelnę filmai iš Irano, kuriuos šįmet siūlome du: tai „Nemirtingas“ ir „Radijo svajonės“, – pasakoja E.Pukšta.

Kasmet išaiškėja jo „tamsieji arkliukai“ – filmai, iš kurių auditorija iš pradžių nieko ypatinga nesitiki, tačiau po pirmųjų seansų jų pozicijos ryškiai sustiprėja.

Iš dokumentininkų programos kol kas geriausiai sekasi prancūzo Yanno Arthus-Bertrand’o juostai „Žmogus“. Į antrąjį geidžiamiausių filmų dešimtuką patenka „Te visad šviečia saulė“, nufilmuotas Šiaurės Korėjoje, ir „Ponas Gaga“, pristatantis garsų Izraelio šiuolaikinio šokio meistrą Ohadą Nahariną.

Prasidėjus festivaliui, kasmet išaiškėja jo „tamsieji arkliukai“ – filmai, iš kurių auditorija iš pradžių nieko ypatinga nesitiki, tačiau po pirmųjų seansų jų pozicijos ryškiai sustiprėja. Šįmet, E.Pukštos prognozėmis, toks likimas gali ištikti jau minėtą „Arabų balsą“ ir egzotišką meilės ir keršto istoriją „Tana“, nufilmuotą Vanuatu archipelago Tanos saloje. Nors filmas vaidybinis, jame vaidina ne profesionalūs aktoriai, o vietinių gyventojų genties atstovai.

O kuo galima paaiškinti išankstines simpatijas kol kas geidžiamiausiųjų sąrašo viršuje at­sidūrusiems filmams? Pasak programos su­da­rytojo, režisieriaus Yorgo Lanthimo filmui „Oma­­­ras“, kuriame vaidina populiarūs aktoriai, avansu buvo prognozuojamas festivalio ly­derio vaidmuo. Be to, šios juostos sėkmė – tai įrodymas, kad „Kino pavasaris“ atsparus filmų piratavimui, nes norintieji šį filmą jau seniai galėjo parsisiųsti ir peržiūrėti nelegaliai.

Į užsienio filmo „Oskarą“ pretendavusios „Mustangės“ sulaukė didelio atgarsio Tur­ki­jo­je, kurią papiktino Prancūzijoje studijuojančios turkės Deniz Gamze Ergüven neva neobjek­tyvus žvilgsnis į moterų situaciją šalyje. Ta­čiau labiau panašu į tai, kad jaunai režisierei kaip tik pakako drąsos savo kūriniu atskleisti pačiai Turkijai nepatogią realybę.

„Trumanui“ padeda jo pripažinimas per is­pa­niškuosius „Oskarus“ – „Goya“ apdovanojimus, kur jis buvo įvertintas net penkiose kategorijose. Šis filmas jau apdovanotas ir San Se­bastiano kino festivalyje.

Legendinio Claude’o Leloucho juostą „Vie­­nas plius viena“ labiausiai palaiko žiūrovų sen­timentai, išlikę dar nuo „Vyro ir moters“ lai­kų. Šis prancūzas nepranokstamas, kai bando su­dominti auditoriją vyro ir moters santykių vingrybėmis.

Galima drąsiai sakyti, kad J-M.Vallee jau tapo mūsų auditorijos  pripažintu ir mėgstamu kino meistru.

Filmą „Praradimas“ taip pat ryškiausiai pre­­­zentuoja jo režisierius Jeanas-Marcas Val­lee, kurio darbai „Café de Flore“, „Dalaso klubas“, „Laukinė“ karaliavo ankstesnių „Ki­no pa­­­vasarių“ populiariausių filmų sąrašuose. „Bū­tent todėl „Praradimas“ ir buvo pasirinktas festivalio uždarymo filmu. Galima drąsiai sakyti, kad J-M.Vallee jau tapo mūsų auditorijos  pripažintu ir mėgstamu kino meistru“, – tvirtina E.Pukšta.

„Kino pavasario“ filmai, į kuriuos nupirkta daugiausia bilietų

1. „Omaras“

Rež. Yorgos Lanthimos. Vaidina Colin Farrell, John C.Reilly, Ariane Labed, Rachel Weisz.

Nauji įstatymai išsiskyrusius vyrus ir partnerio nerandančias moteris įpareigoja privalomai užsiregistruoti specialiame viešbutyje. Kiekviena viešnia ir kiekvienas svečias gauna 45 dienas tolesnio gyvenimo porai susirasti. Jei per nurodytą laikotarpį nepavyksta niekuo susižavėti, likę vieni nelaimingieji paverčiami gyvūnais pagal asmeninį pageidavimą.

2. „Mustangės“

Rež. Deniz Gamze Ergüven. Vaidina Günes Sensoy, Doga Zeynep Doguslu, Tugba Sunguroglu.

Šiaurės Turkijos kaimelyje penkios seserys, grįždamos iš mokyklos, žaidžia su berniukais. Tačiau jų vaikiškus žaidimus suaugusieji traktuoja klaidingai, ir seserų namuose kyla skandalas. Mergaitėms uždraudžiama lankyti mokyklą, joms bandoma  kuo greičiau surasti jaunikius. Tačiau atkaklios sesutės nežada tenkintis namų ruošos pamokomis.

3. „Trumanas“

Rež. Cesc Gay. Vaidina Ricardo Darín, Javier Cámara, Dolores Fonzi, Eduard Fernández.

Vyras įveikia pusę Žemės rutulio, kad spėtų aplankyti nebepagydomu vėžiu sergantį jaunystės bičiulį. O šis, prasiskolinęs plevėsa aktorius, su draugo pagalba stengiasi sutvarkyti paskutinius žemiškuosius reikalus: pasimatyti su neaugintu sūnumi, pasirūpinti savo paties laidotuvėmis ir, svarbiausia, surasti naujus namus savo mylimam buldogui Trumanui.

4. „Vienas plius viena“

Rež. Claude Lelouch. Vaidina Jean Dujardin, Elsa Zylberstein, Christophe Lambert, Alice Pol.

Kino kompozitorius, Paryžiuje palikęs savo mylimąją, vyksta į Indiją statyti egzotiškos „Romeo ir Džuljetos“ ekranizacijos. Jo laukia Prancūzijos ambasadoriaus surengta vakarienė, kurioje šalia prisėda ambasadoriaus žmona. Dar prieš patiekiant desertą tarp jų kibirkščiuoja abipusė simpatija, ir kompozitoriui nelieka nieko daugiau, tik paskui naująją draugę leistis į piligriminę kelionę.

5. „Praradimas“

Rež. Jean-Marc Vallée. Vaidina Jake Gyllenhaal, Naomi Watts, Chris Cooper, Judah Lewis.

Niujorkietis bankininkas gyvena nerūpestingai ir mėgaujasi sėkme. Vieną dieną per avariją žūsta jo žmona, tačiau sunkiausiu gyvenimo momentu vyras netikėtai atranda netektį padedančią išgyventi susirašinėjimo draugę. Užsimezgusi graži draugystė padės suvokti, kad yra už materialines gėrybes brangesnių dalykų.

6. „Gyvatės apkabinimas“

Rež. Ciro Guerra. Vaidina Nilbio Torres, Antonio Bolívar, Yauenkü Miguee, Jan Bijvoet.

1909 m. vokiečių tyrinėtojas Theodoras Koch-Grünbergas kanoja pasiekia Amazonės upės krantą, kur jo laukia jaunas šamanas, sunaikintos genties atstovas. Theodoras ieško itin retos gėlės yakruna, galinčios jį pagydyti nuo mirtinos ligos. Jie leidžiasi į kelionę, kurioje – tik dvi kanojos, keturi žmonės ir plati Amazonė.

7. „Avinai“

Rež. Grimur Hákonarson. Vaidina Sigurður Sigurjónsson, Theodór Júlíusson, Charlotte Boving.

Islandijos kalnų slėnyje du broliai veisia avis. Jie gyvena kaimynystėje, tačiau nebendrauja jau 40 metų, o trumpas žinutes perduoda per šunį. Brolius kadaise supriešino konkursas, kuriame apdovanojamas geriausias metų avinas. Tačiau jiems teks suvienyti jėgas bandų žūtimi grasinančio pavojingo viruso akivaizdoje.

8. „Kerol“

Rež. Todd Haynes. Vaidina Cate Blanchett, Rooney Mara, Kyle Chandler, Sarah Paulson.

Talentinga fotografė Teresa dirba Manhatano universalinėje parduotuvėje, tačiau svajoja apie prasmingesnį gyvenimą. Vieną dieną ji sutinka elegantišką moterį, įkalintą atvėsusioje santuokoje. Jų draugystė, kurioje pamažu ryškėja lesbietiška aistra, abiem tampa savęs pažinimo kelione. Tačiau vyras sužino apie intymius žmonos santykius ir pasinaudoja jais skyrybų procese.

9. „Didesni purslai“

Rež. Luca Guadagnin. Vaidina Ralph Fiennes, Tilda Swinton, Matthias Schoenaerts, Dakota Johnson.

Roko žvaigždė, po gerklės operacijos kuriam laikui pasitraukusi nuo scenos, Italijos paplūdimyje mėgaujasi saule su savo meilužiu. Juos  netikėtai aplanko muzikos prodiuseris su savo gražuole dukterimi. Šis filmas – tai garsiojo Jacques’o Deray „Baseino“ (1969) perdirbinys, o pavadinimas pasiskolintas iš garsaus britų menininko Davido Hockney paveikslo „Didesni purslai“.

10.  „Vyrai ir viščiukai“

Rež. Anders Thomas Jensen. Vaidina Mads Mikkelsen, Nikolaj Lie Kaas, David Dencik.

Po tėvo mirties du broliai žiūri vienintelį jo palikimą – vaizdajuostę su paslapčia nufilmuota išpažintimi. Senolis atskleidžia nemalonią tiesą: abu jie buvo įvaikinti. Išgirsta naujiena paskatina brolius nuplaukti į gimtąją Orko salą. Jie tikisi pasikalbėti su biologiniais tėvais, kurie galbūt dar gyvena apleistame salos dvare.

11.  „Viskas dėl šou“

Rež. ir scenarijaus autorius Benedikt Erlingsson.

Benediktas Erlingssonas užsidarė Šefildo universiteto nacionaliniame archyve ir surinko filmuotą medžiagą apie keisčiausius, azartiškiausius, sumaniausius, rizikingiausius, įspūdingiausius numerius, kuriuos atliko išradingi artistai iš cirko menui atsidavusių šeimų. Režisierius sukūrė filmą vien tik iš archyvinių ir istorinių kadrų.

12.  „Meilė ir malonė“

Rež. Bill Pohlad. Vaidina John Cusack, Paul Dano, Elizabeth Banks, Paul Giamatti.

Šviesiaplaukė mergina nė nenutuokia, kas ką tik įžengė į jos automobilių saloną. Bet pamačiusi kojas, keliamas iš kadilako, ji iškart supranta, kad tai grupės „Beach Boys“ įkūrėjas, lyderis ir kultinių dainų autorius, pagarsėjęs polinkiu į paranojinę šizofreniją. Pradėjusi artimiau su juo bendrauti, gerbėja sužino apie jo gyvenimą ir sunkią vaikystę.

13.  „Komuna“

Rež. Thomas Vinterberg. Vaidina Ulrich Thomsen, Trine Dyrholm, Helene Reingaard Neumann.

Intelektualių akademikų šeima prestižiniame Kopenhagos rajone įsigyja vilą, kurioje kartu su savo dukterimi įsteigia komuną. Jie rengia bendraminčių susirinkimus, gurmaniškas vakarienes ir triukšmingus pobūvius. Tačiau netikėtas jausmų protrūkis mažą svajotojų bendruomenę nubloškia į skausmingą realybę.

14.  „Ševaljė“

Rež. Athina Rachel Tsangari. Vaidina Yorgos Kentros, Panos Koronis, Vangelis Mourikis.

Į žūklę Egėjo jūroje prabangia valtimi išsiruošę šeši vyrai sutaria žaisti žaidimą. Kiekvieną žingsnį ar gestą vertins visi keleiviai. Bus traukiamos dainos, tikrinamas kraujas. Draugai virs vis nuožmes­niais varžovais, bet kelionei baigiantis žaidimą vainikuos geriausio vyro rinkimai. Nugalėtojas ant mažojo pirštelio pergalingai užsimaus žiedą „Ševaljė“.

15.  „Žmogus“

Rež. ir scenarijaus autorius Yann Arthus-Bertrand.

Prancūzų fotografas, žurnalistas ir ekologas Yannas Arthusas-Bertrand’as pakvietė du tūkstančius paprastų, įvairiausiems socialiniams sluoksniams priklausančių žmonių iš skirtingų pasaulio kraštų atsakyti į gyvenimiškus klausimus. Jų gimtosios šalys sąmoningai nenurodomos, bet gali būti atspėtos iš kalbančiojo išvaizdos ir akcento.

Ekranas. Kino mėgėjus 20-ąjį kartą kviečia tarptautinis festivalis „Kino pavasaris“. Daugiau nei dešimtyje programų bus rodoma beveik 250 naujų, pripažinimo visame pasaulyje sulaukusių filmų.

Jubiliejų švenčiančio festivalio siekis – pristatyti kuo platesnę temų ir geografinę įvairovę, skirti dėmesio ir meistrams, ir debiutuojantiems režisieriams. Kovo 19 d. prasidedanti kino šventė vyks penkiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

20-ąjį „Kino pavasarį“ atidarys Kanados režisieriaus Xavier Dolano filmas „Mamytė“ („Mommy“). Filmas šiais metais gavo Kanų žiuri prizą drauge su Jeano Luco Godard‘o filmu „Sudie, kalba“. X.Dolanas, kuris yra jauniausias visų laikų šio prizo laimėtojas, padėkos kalboje sakė: „Godard’as kadaise bandė iš naujo išrasti kiną. Norėčiau tikėti, kad gyvenu laiku, kai kinas įgauna kitą kryptį, ir džiaugčiausi būdamas šio proceso dalimi.“

Vos 25-erių X.Dolanas jau sukūrė penkis filmus, keliančius daug diskusijų gimtojoje Kanadoje ir šluojančius garbingiausius kino apdovanojimus. Nuolatinis Kanų kino festivalio dalyvis autobiografinį filmą „Aš nužudžiau savo mamą“ („I Killed My Mother, 2009) sukūrė dar nesulaukęs dvidešimties ir pavaizdavo jame įtemptus motinos ir sūnaus santykius. Naujajame filme grįžtama prie tos pačios temos, tačiau tai jau daug brandesnis darbas.

„Mamytė“ – istorija apie vienišą motiną Dianą (akt. Anne Dorval) ir jos maištingą paauglį sūnų Styvį (akt. Antoine’as Olivier Pitonas), nufilmuota neįprastu 1:1 ekrano kraštinių santykiu, kada vaizdas projektuojamas į kvadratą – tai tarsi leidžia maksimaliai priartėti prie personažų ir jų išgyvenimų. Vyro netekusi Diana sunkiai užsidirba pragyvenimui. Styvis turi aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, todėl yra linkęs smurtauti. Kai berniukas išmetamas iš internatinės mokyklos, basąlygiškai mylinti, tačiau impulsyvi motina pati imasi jo priežiūros. Į audringus Styvio ir Dianos santykius įsipainioja drovi ir paslaptinga kaimynė mokytoja Kaila (akt. Suzanne Clement). Trijulė smagiai leidžia laiką, ir abi moterys mėgina grąžinti Styvį į teisingą kelią, nors neprognozuojamas vaikino elgesys bet kada gali sugriauti šią idilę.

Tai filmas apie meilę ir pasiaukojimą, apie tai, kaip motina bando padėti sūnui, o šis priešinasi jos besąlygiškai meilei ir kontrolei. Taip pat apie skirtingus sunkumus, su kuriais susiduria įvairūs žmonės. Ar pavyks veikėjams rasti vienas kito draugijoje pilnatvę ir supratimą, kurio jie siekia?

Nors daliai kritikų filmas pasirodė per daug padrikas, sentimentalus ir ištęstas, jį pamatyti tikrai verta. Provokuojanti tema, įtraukiančios atpažįstamos situacijos, personažų gyvumas, šmaikštūs dialogai, emocinis įtaigumas liudija daug žadantį X.Dolano talentą. „Mamytė“ patiks tiems, kurie mėgsta drąsius režisūrinius eksperimentus, neįprastus vaizdo bei garso sprendimus ir diskusijas keliančius filmus.

Festivalyje „Kino pavasaris“ bus rodomi ir kiti X.Dolano filmai – drama „Bet kokiu atveju Lorens“ (angl. „Laurence anyways“, 2012) ir „Tomas atvyko į kaimą („Tom a la Ferme, 2013).

Pasak „Kino pavasario“ programos sudarytojo Edvino Pukštos, šiųmečiame festivalyje žiūrovai susipažins su naujausiais, įdomiausiais ir geriausiais filmais iš viso pasaulio. Tarp jų – ne tik garsūs kino meistrų darbai, „Oskarais“ ir kitų prestižinių festivalių prizais įvertintos juostos, bet ir naujos perspektyvos, premjeros, atradimai.

„Augantis festivalis įpareigoja vis labiau stengtis. Kasmet ieškome, kuo nustebinti žiūrovą. Šiemet jam pasiūlysime išskirtinių ir unikalių saviraiškos formų, įdomių eksperimentų su kino kalba. Tai ir kvadrate nufilmuotas atidarymo filmas „Mamytė“, ir apskritime įrėmintas „Liuciferis“ („Lucifer“), ir „Chaucha“ („Jauja“), pateikiamas senoviniu televiziniu formatu, ir daugelis kitų. Nemažai filmų gilinasi į religijos, tėvų ir vaikų santykių, brendimo temas. Atrinkti tokie filmai, kurie savo stiliumi skatina ir lavina žiūrovų vaizduotę. Siekiame, kad kiekvienas festivalis būtų geresnis už prieš tai buvusį“, – sako E.Pukšta.

Paminėtas „Liuciferis“ – trečioji režisieriaus Gusto Van den Berghe religinės trilogijos dalis. Tai metaforiškas pasakojimas apie mylimiausio Dievo angelo Liuciferio (akt. Gabino Rodriguezas) kelionę iš dangaus į pragarą, kuri driekiasi per ramų Meksikos kaimelį. Vietinių katalikių svetingai sutiktas atvykėlis imasi veiklos – apsimeta stebukladariu, suvilioja merginą, vardu Marija, ir priverčia gyventojus suabejoti savo tikėjimu. Jam išvykus kaimelis panyra į apkalbų, gobšumo ir puikybės liūną. Režisierius tiria žmonijos pažinimą, leidusį nubrėžti ribą tarp gėrio ir blogio.

Religinė, filosofinė tematika vyrauja ir daugiau nei penkių valandų trukmės filipiniečio Lavo Diazo juostoje „Iš to, kas yra prieš“. Ši juosta pratęsia ankstesnį įsimintiną epą „Norte. Po istorijos“. Veiksmas vyksta nuošaliame skurdo nualintame miestelyje, kuriame pradeda dėtis keisti ir tamsūs dalykai. Tai pasėja melą, apkalbas ir nesantaiką. Tuo pasinaudodamas diktatorius Ferdinandas Markosas įveda sugriežtintą karinę padėtį. Neapsiribodamas vienos vietos istorija, režisierius nagrinėja žmonių elgesį ir nualinto krašto negandas. Visa tai lydi svarstymai, kas dėl viso šito kaltas. Filmas patiks rimto kino mėgėjams, kuriems nesvetimos moralinės dilemos ir kultūrinės atminties tema.

Juostą „Pokalbiai su dievais“ (rež. Emiras Kusturica, Bahmanas Ghobadi, Alexas de la Iglesi ir kt.) sudaro devynių režisierių nufilmuoti epizodai, kuriuose kalbama apie kultūrų skirtumus ir bendrumus. Filmų eiliškumą parinko Nobelio premijos laureatas Mario Vargasas Llosa, o garso takelį sukurti padėjo Peteris Gabrielis.

Nemaža dalis šiųmečių filmų balansuoja ties dokumentikos ir vaidybinio kino riba. Vienas tokių – Berlyno „Auksinį lokį“ laimėjęs Irano režisieriaus Jafaro Panahi „Taksi“. Tai duoklė gimtajai šaliai, kurios valdžia uždraudė jam kurti ir viešai rodyti savo filmus ar išvykti į užsienį. Sukdamasis iš šios padėties režisierius taksi įsirengia unikalią kino studiją ir kalbina savo keleivius įvairiomis temomis. J.Panahi pakeleiviai – kūkčiojanti moteris su sužeistu vyru, nelegalių DVD pardavėjas, mokytoja, svarstanti apie mirties bausmę, draugė advokatė, kuriai taip pat uždrausta verstis savo praktika. Šviesiai ir subtiliai režisierius fiksuoja modernaus Irano gyvenimą.

Beje, tai ne pirmas originalus J.Panahi sprendimas, kaip išvengti režimo cenzūros. 2011 m. jis su Mojtaba Mirtahmasbu sukūrė dokumentiką „Tai ne filmas“, išmaniuoju telefonu nufilmavęs savo kasdienybę, belaukiant teismo sprendimo.

Estų režisieriaus Martti Helde nespalvotas filmas apie tremtį „Vėjų kryžkelėje“ („Risttuules“) naujoviškai pateikia nenaują temą ir meniškai įamžina nuo sovietinio režimo nukentėjusių žmonių atminimą. Režisierius pasakoja filosofijos studentės Ernos ir jos šeimos istoriją, o fone skamba Ernos dienoraščio ištraukos. Ar Erna ir jos dukra dar kada nors pamatys nuo jų atskirtą vyrą ir tėvą? Ar jie grįš į namus? Filmui paveikumo prideda ir tai, kad kai kurios scenos nufilmuotos kaip sustingę paveikslai. Tai nepaprastai kinematografiška juosta, itin subtiliai atskleidžianti istorinę tragediją ir kelianti klausimus apie tai, kaip veikia atmintis ir koks žmogaus santykis su laiku. Beje, tai debiutinis režisieriaus filmas, jau spėjęs nukeliauti į Toronto ir Varšuvos kino festivalius.

Naujomis meninėmis priemonėmis „Baltijos žvilgsnio“ programoje į praeities traumas gilinasi ir lietuviškų šaknų turintis amerikiečių režisierius Joshua Oppenheimeris. Dokumentiniame filme „Tylos žvilgsnis“ („The Look of Silence“, 2014) jis tęsia 2012 m. plačiai nuskambėjusio filmo apie Indonezijos 1965–1966 m.  genocidą „Žudymo aktas“ temą. Tik šįkart žudynių vykdytojus kalbina ne režisierius, o netiesiogiai nuo jų nukentėjęs akių gydytojas Adis, gimęs praėjus dvejiem metams nuo vyresnio brolio nužudymo. Ar išvysime filmo herojų akyse atgailą už prieš dešimtmečius padarytus nusikaltimus, kurie gimtojoje šalyje laikomi didvyriškais?

„Dokumentikos“ programoje šiemet atsirado nauja skiltis – „Asmenybės“. Joje – filmai apie įvairių profesijų aukštumas pasiekusius asmenis: nuo futbolininko Messi („Messi“) iki Abelio Ferraros „Pazolinio“, dedikuoto neaiškiomis aplinkybėmis mirusiam skandalingam italų režisieriui. „Pabėgime iš Rygos“ sužinosite dviejų draugų, išskirtų Pirmojo pasaulinio karo ir vėliau tapusių nepaprastomis asmenybėmis, gyvenimo istorijas. Laisvamaniškoje Peterio Greenaway dramoje „Eizenšteinas Gvanachuate“ vaizduojami garsiojo Sovietų Rusijos režisieriaus nuotykiai egzotiškoje Meksikoje. O apie ilgai nežinotą garsiojo Charlie Chaplino karsto vagystę papasakos nuotaikinga prancūzų komedija „Šlovės kaina“.

Programoje „Nauja Europa – nauji vardai“ verta atkreipti dėmesį į fenomenalų pirmąjį režisieriaus Myroslavo Slaboshpytskiy ilgametražį darbą „Gentis“ („?????“, Ukraina, Nyderlandai), kuriame vaidina kurti aktoriai. Filme gestų kalba sąmoningai neverčiama į jokią kitą kalbą, o tai padeda stipriai įsijausti į šokiruojančią jo veikėjų – skurdaus internato auklėtinių – realybę. San Sebastiano filmų festivalyje šis kūrinys pateko į „Perlų“ („Pearls“) programą, į kurią debiutai patenka itin retai, sėkmingai apkeliavo apie 30 festivalių visame pasaulyje ir gavo Europos metų atradimo („European Discovery“) prizą.

Ieškantiems tikrai išskirtinio filmo rekomenduotinas „Viasat“ komedijų programos miuziklas „Nekropolio simfonija“. Tai brazilų režisierės Julianos Rojas pozityvi, melancholiška ir, kad ir kaip keista, įkvepianti odė meilei ir mirčiai. Žavi režisierės gebėjimas sąžiningai ir jautriai nagrinėti temą, kuri nėra nei patogi, nei itin maloni.

Iš komedijų dar paminėti „Šiuolaikiniai žvėrys“ ir „Mažoji mirtis“ – iš atskirų gabalų sudėlioti filmai, kuriuos sieja bendra tema ar personažas.

Besidomintiems socialine tematika vertėtų pasižvalgyti į tolimų šalių filmus. Pavyzdžiui, Pakistano drama „Duktė“ (rež. Afia Nathaniel) atkreipia dėmesį į garbės nusikaltimus, dėl kurių kasmet tūkstančiai žmonių, daugiausia moterų, netenka gyvybės nuo savo artimų žmonių rankos. „Teismas“ (rež. Chaitanya Tamhane’as, Indija) – alegorinis filmas apie tuos, kurie turi galią teisti, nors yra tokie patys mirtingieji. Režisierių domina, kokie šie žmonės būna nusiėmę teisiančiųjų mantijas.

Nuaro stiliumi pastatytas indiškas trileris „Saulėtekis“ (rež. Partho Sen-Gupta) iškelia skaudžią prekybos vaikais temą ir vieną herojų, nepabūgusį pasipriešinti abejingai sistemai.

Visuomet didelį dėmesį lietuviškam kinui skiriantis festivalis šįkart programoje „Lietuviai svetur“ pristato filmus iš visų pasaulio žemynų. Juodoji komedija „Mulas“ (rež. Angusas Sampsonas, Tony Mahony, Australija) privers permąstyti, kaip lietuviai rodomi užsienyje, kaip juos ir mūsų šalį įsivaizduoja užsienio režisieriai. „Žvaigždė“ (rež. Anna Melikyan) – naujas Rusijos „Nikos“ premijai nominuotos kylančios lietuvių žvaigždės Severijos Janušauskaitės darbas. Jei apie ją dar nieko nežinote – pasidomėkite.

Po dvidešimties metų pertraukos Lietuvos žiūrovai turės progą prisiminti ar susipažinti su kultiniu prancūzų režisieriumi ir provokatoriumi Leosu Caraxu. Jis buvo viena pirmųjų užsienio žvaigždžių, apsilankiusių „Kino pavasaryje“ dar 1995-aisiais. Šių metų L.Caraxui skirtoje retrospektyvoje pristatomi visi ilgametražiai režisieriaus filmai ir dokumentinis filmas apie jį „Ponas X“ (rež. Tessa Louise-Salome, 2014).

„Šventieji motorai“ – pats naujausias režisieriaus filmas, nominuotas „Auksinei palmės šakelei“ ir devyniems „Cezariams“. Jo veikėjas Oskaras keliauja limuzinu, keisdamas vaidmenis ir vykdydamas nematomo režisieriaus diktuojamas sąlygas. Kiekvienas filmo epizodas yra lyg atskiras filmas, turintis savo žaidimo taisykles. Kiekvienas epizodas – kaip meno kūrinys, kurį turi sukurti vis kitas Oskaro personažas. Šiame L.Caraxo filme, kaip ir daugelyje kitų, pagrindinį vaidmenį atlieka jo mūza – talentingas prancūzų aktorius Denis Lavant’as, savo karjerą pradėjęs nuo pantomimos, cirko ir teatro pasirodymų. Epizodinius vaidmenis – Michelis Piccoli, amerikiečių aktorė Eva Mendes ir Australijos dainininkė Kylie Minogue, o legendinei prancūzų aktorei Edith Scob režisierius patikėjo Oskaro vairuotojos vaidmenį. „Šventieji motorai“ – filmas apie meilę kinui, žmonių santykius, meilę ir mirtį, ištrinantis ribą tarp fikcijos ir tikrovės, filmavimo aikštelės ir gyvenimo.

Dar retrospektyvoje bus parodyti šie L.Caraxo filmai: „Vaikinas sutinka merginą“ („Boy Meets Girl“, 1984), „Blogas kraujas“ („The Night Is Young“, 1986), „Naujojo tilto meilužiai“ („Amants du Pont-Neuf“, 1991), „Pola X“ (1991). Visuose filmuose, išskyrus „Polą X“, pagrindinius vaidmenis atlieka minėtas išskirtinio talento aktorius D.Lavant’as. O „Poloje X“ vienas epizodinių vaidmenų teko lietuvių režisieriui Šarūnui Bartui.

„Kino pavasario“ organizatoriai, atsidėkodami festivalio idėjos sumanytojams ir iniciatoriams kultūros atašė Fredericui Jugeau ir Prancūzų kultūros institutui, parengė „Prancūziškų naujienų“ repertuarą. Kokių filmų nereikėtų praleisti, rekomenduoja E.Pukšta: „Vakarėlių liūtė“, Kanuose apdovanota „Auksine kamera“, pasakoja apie vieno iš filmų režisierių (Samuelio Theiso) mamą, kuri filme vaidina save. Afrikoje filmuota „Viltis“ (rež. Borisas Lojkine’as) pasakoja, kiek turi ištverti skurdūs Afrikos gyventojai, ieškantys geresnio gyvenimo. Filme rodoma jų kelionė po Sacharą. Įdomus pokalbių, prisiminimų ir nerealizuotų svajonių filmas „Sugrįžimas į Itakę“ (rež. Laurent’as Cantet) apie brandaus amžiaus sulaukusius draugus, kurio veiksmas vyksta vieną naktį. „Laukinis gyvenimas“ (rež. Cédricas Kahnas) – tikra istorija apie į laukinę gamtą pabėgusius tėvą ir sūnus, gyvenimo laisvėje grožį ir prieštaringumą. Įdomus faktas: po šios patirties broliai parašė autobiografinę knygą.

„Kino pavasario“ žiūrovų laukia ne tik filmų peržiūros, bet ir susitikimai su režisieriais, tarp jų – garsiojo rusų režisieriaus Aleksejaus Germano sūnumi Aleksejumi Germanu jaunesniuoju („Po elektriniais debesimis“, 2015) , festivalio filmo „Rami širdis“, kuriame svarstoma eutanazijos tema ir šeimos ryšiai, kūrėju Bille Augustu iš Danijos, prancūzų režisieriumi Micheliu Hazanaviciumi, žinomu iš nespalvotos dramos „Artistas“, ir daugeliu kitų.

Martyna Bražiūnaitė