Stovimos darbo vietos! Nesibaigiantis geros kavos srautas! Atviro plano biuras! Šias ir daugelį kitų panašių frazių išgirstume paklausę įmonių, kas padeda joms dirbti efektyviau. Tačiau tai – tik blizgučiai. Organizacijos, ieškančios efektyvių valdymo būdų, susiduria su daugybe pasiūlymų ir idėjų. Du populiarėjantys metodai, tiksliau, jų kombinacija, vis didesniam skaičiui įmonių tampa sėkmės elementu pakeliui į našumo didinimą ir veiklos gerinimą. Šie du metodai – tai LEAN vadybos sistema ir koučingas.

Eimantas SINKEVIČIUS, „GoodPeople.lt“ asocijuotas konsultantas

Pirmiausia trumpai apie pačias sąvokas. LEAN – tai vadybos sistema, padedanti mažesniais ištekliais sukurti didesnę vertę klientui. Koučingas – tai metodas, padedantis tobulėti norima kryptimi ir atveriantis tiek komandos, tiek individo potencialą.

Tiek koučingas, tiek LEAN orientuoti į esminius dalykus, kolonas, ant kurių laikosi organizacija. Pritaikę metodus procesuose orientuosimės į tikros vertės kūrimą; asmenybėse ar komandose – į potencialo atskleidimą.

Tačiau svarbiausia suprasti, kad bendras vardiklis šioje sinergijoje – įmonės žmonės. Su koučingo pagalba išgryninamas asmens arba komandos vidinis potencialas (t.y. pradedama daugiau mąstyti, kas, kodėl ir kaip daroma). LEAN metodai darbuotojams padeda sukurti efektyvius procesus ir surasti dalykus, kurie kuria didesnę vertę klientui išleidžiant mažiau.

Įprastai LEAN metodus taikančios įmonės greitai įsitikina, kad geriausias įmonės tobulinimo idėjas generuoja ne vien vadovų komandos. Dažniausiai idėjos kyla iš darbuotojų, kurie konkretų darbą atlieka kasdien. Būtent todėl švaistymu LEAN metodikoje vadinamas ir neišnaudotas žmogiškasis kapitalas, visos mintys bei idėjos, kurios lieka neišgirstos, todėl – neįgyvendintos. Čia į pagalbą ateina koučingas, padedantis tą kapitalą išlaisvinti ir panaudoti įmonės efektyvumui didinti. Tai tarsi kuras darbuotojui idėjų generatoriui, skatinantis kryptingai galvoti, ką galima daryti dar geriau, greičiau ir efektyviau.

Reikia pabrėžti, kad LEAN diegimas įmonėse – tai pokyčių projektas, kuriam būdingas didesnis dėmesys naujoms rutinoms (pvz., „baltų lentų“ susitikimams). Nusistovėjusi kultūra diegiant LEAN keičiama į kažką naujo ir dažnai dar nežinomo. Tai daro tiesioginę įtaką visiems įmonės darbuotojams. Ne vienas matėme ar bent galime įsivaizduoti emocijų bangą, kylančią, kai darbuotojai savo įprastus procesus turi keisti naujais. Lygia greta taikant koučingo elementus galima padėti bangoms nurimti ar net nekilti. Tiek komandos, tiek atskiri darbuotojai taptų įgalinti patys rasti būdą, kaip naujose situacijose jaustis taip patogiai, kad atsirastų laiko ir jėgų galvoti apie tobulėjimą.

Koučingas padeda su(si)asmeninti darbinę atsakomybę atsakant į klausimus, kur link aš einu, koks noriu būti. Jis padeda trumpam sustabdyti individus ir komandas rutinoje. Tuomet galima savęs paklausti ne vien tik apie rezultatus, bet ir apie patį procesą, apie tai, kaip kiekvienas dirba organizacijose.

Kaip susprogdinti efektyvumo bombą?

Jei pamėgintume atsakyti trumpai, be ko efektyvumas organizacijoje neveikia, atsakymą sutalpintume į vieną žodį – balansas. Turime jį rasti tarp efektyvių procesų, veiklos valdymo ir žmonių noro pasikeisti.

Efektyvumo bombų iš esmės yra kiekvienoje organizacijoje. Reikia jas tik susprogdinti. Kaip tai padaryti?

Pirmiausia vadovui reikia tapti mini koučeriu, ugdančiu savo komandą bei padedančiu plačiau mąstyti apie tai, kaip galima sukurti daugiau vertės savo padalinyje, skyriuje ar departamente. Kartu būtina būti su savo komandos nariais įgyvendinant pokyčius ir juos palaikyti dalijantis savo žiniomis, o jei reikia – mandatu.

Tam, kad sukurtume pokyčio poreikį ir ugdytume komandą, padėdami jai suprasti daugiau, galima pradėti nuo paprastų klausimų apie didesnį efektyvumą. Jų reikėtų klausti ne tik savo komandos, bet ir savęs:

1. Kaip, klientų akimis, atrodytų efektyvesnė mūsų organizacija, procesai ir t.t.?

2. Iš ko mes patys atpažintume didesnį mūsų veiklos efektyvumą?

3. Kas šiuo metu mums trukdo pasiekti geresnių rezultatų?

4. Kokių alternatyvų turime? Kuri iš jų geriausia?

5. Kokiu būdu galėtume įgyvendinti tobulinimo planą? Kada tam būtų tinkamiausias laikas? Nuo kokio mažiausio veiksmo pradėtume?

6. Kokia komanda turime būti, kad mums pavyktų?

Tai paprasti klausimai, tačiau jie padeda pradėti galvoti daugiau apie komandos, padalinio ar organizacijos efektyvumą plačiąja prasme. Vadovams tai galimybė iš dalies suvaldyti pasipriešinimą pokyčiui, o kartu iš lėto įtraukti komandą. Taip pat tokiems vadovams, kurie įpratę prisiimti visą atsakomybę už visus organizacijos veiksmus, tai galimybė dalį jos perleisti ir taip ugdyti darbuotojus. O komandoms jie padeda suvokti, kas neveikia arba nėra reikalinga, ir imtis įgyvendinti pakeitimus.

Taip tik dar kartą įsitikiname, kad posakyje „There is no I in team“ (liet. „komandoje nėra žodžio aš“) slypi daug tiesos.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Asmeninio archyvo nuotr.

Rio olimpinių žaidynių fone vis prabėga mintis: kokie dideli pinigai sukasi pro­fe­sio­na­liame sporte. Sportininkų atlyginimai, medicininės išlaidos, rėmimas, varžybų trans­liacijų mokesčiai. Ir kita mintis: kiek daug žmonių tiesiog paaukoja savo karjerą sportui. Kasdieninės treniruotės, traumos, kritika patyrus nesėkmes. Ir taip metų metais. Dėl ko visa tai? Paprastai tariant – dėl žaidimo. Varžymosi. Noro nugalėti.

Dr. Mantas Tvarijonavičius, žmonių ugdymo kompanijos „GoodPeople.lt“ konsultantas, PVPA valdybos narys

Žmonėms patinka žaisti. Žaidimas sukuria motyvaciją – norą dar labiau pasistengti, pa­siek­ti daugiau. Žaisdamas žmogus įsitraukia į procesą – ar tai būtų profesionalus krepšinis, ar stalo žaidimas namuose. Žaisti mokame nuo vaikystės. Ir dažniausiai tuo mėgaujamės.

Žaisti darbe? Taip!

Per pastaruosius metus Lietuvoje teko susidurti su dešimtimis įmonių, kurios naudoja žaidimus darbuotojų motyvacijai ir įsitraukimui didinti. Tam net terminas yra – žaidyba (angl. gamification).

Įmonės rengia pardavėjų varžybas, kas savaitę matuodamos pasiektus pardavimo rodiklius, skirdamos prizines vietas ir, žinoma, viešą pripažinimą ir prizus. Gamybinės įmonės rengia cechų pamainų varžybas, rungiantis dėl geresnių gamybos rodiklių. Ugniagesiai dalyvauja turnyruose, kurie vyksta net ne vienos organizacijos ar šalies, o tarptautiniu lygiu.

Čia reikia prisiminti klasikinį posakį: „Duokit duonos ir žaidimų!“ Kol nepakaks „duonos“, jokie „žaidimai“ darbuotojų motyvacijai nepadės. Tiek pagrindinės žmonių motyvavimo teorijos, tiek praktika rodo, kad darbuotojai „minkštaisiais“ dalykais (galimybe varžytis, būti pripažintiems, dalyvavimu priimant sprendimus ir kt.) bus sėkmingai motyvuojami tik tada, kai nesijaudins dėl laiku neapmokėtų sąskaitų, negalvos, už ką nupirkti vakarienę šeimai, ir bus daugiau ar mažiau patenkinę kitus bazinius savo poreikius.

Galvokite naujus žaidimus. Tiesa ta, kad po 2–4 savaičių bet koks efektyvumą skatinantis žaidimas pabosta.

Jei nežaidžiate efektyvumą skatinančių žaidimų darbe, galvokite apie tai. Tai galingas darbuotojų motyvacijos „atidarytuvas“. Tačiau tik tuomet, jei jūsų įmonėje sutvarkyti „kietieji“ vadybiniai dalykai: darbuotojams aiškūs įmonės ir jų asmeniniai tikslai, pakanka darbo priemonių, egzistuoja aiški rezultatų vertinimo sistema, teisingai atlyginama už darbą. Jei šių dalykų nebus, žaidimai daugeliu atvejų darbuotojų bus ignoruojami, sabotuojami ir tiesiog neveiks.

Kaip sukurti veiksmingą, darbo efektyvumą skatinantį žaidimą? Keli paprasti patarimai, kurie gali padėti tai padaryti.

Numatykite tikslus: ką siekiate pagerinti? Par­da­vimas naujiems klientams, sutarčių su esamais klientais pratęsimas, mažesnis gamybos cecho klaidų skaičius, reagavimo į iškvietimą laikas, klientų aptarnavimo kokybė – tai pavyzdžiai, su kuriais teko susidurti Lietuvos įmonėse. O ką pagerinti norite jūs?

Numatykite, kaip matuosite tai, ką siekiate pagerinti. Jei matavimas kainuos pernelyg daug, bus labai sudėtingas – galbūt neverta net pradėti? Matavimas turi būti paprastas ir aiškus.

Sukurkite ar adaptuokite žaidimą, kuris skatintų siek­ti numatytų rezultatų. Apsvarstykite, ar žaidimas tu­rėtų būti individualus, ar komandinis, kaip skelbsite rezultatus, kaip apdovanosite labiausiai pa­si­žy­mėjusius.

Testuokite žaidimą. Jei jūsų organizacija didelė – nepradėkite žaidimo iškart visais frontais. Kurį laiką bandykite sukurtą žaidimo prototipą mažame darbuotojų rate. Tikrai rasite ką patobulinti prieš paskelbiant žaidimo pradžią visai organizacijai.

Žaiskite, matuokite ir skelbkite rezultatus, apdovanokite nugalėtojus. Svarbu, kad žaidimas neperaugtų į nevaldomą konfliktą ir konkurenciją. Būkite pasirengę koreguoti žaidimą ir malšinti aistras.

Galvokite naujus žaidimus. Tiesa ta, kad po 2–4 savaičių bet koks efektyvumą skatinantis žaidimas pabosta. Tą puikiai žino kompiuterinių žaidimų kūrėjai, kurie periodiškai išleidžia savo žaidimų atnaujinimus ir naujas versijas. Niekas, o ypač jaunosios Y kartos atstovai, nežais to paties žaidimo su tokiu pačiu užsidegimu kelis mėnesius iš eilės.

Keletas pavyzdžių. „Google“ kompanija, kaip ir bet kuri kita didelė įmonė, prieš keletą metų vargo ieškodama būdų, kaip paskatinti darbuotojus laiku ir kokybiškai užpildyti kelionių ataskaitas. Buvo sukurta ir įdiegta „sužaidybinta“ kelionių išlaidų sistema: planuojamai verslo kelionei darbuotojai gaudavo tam tikrą išlaidų limitą. Kelionės metu jo neviršiję darbuotojai galėjo pasirinkti, ką daryti su sutaupytu likučiu: išsimokėti sau su kitu atlyginimu, panaudoti kitai savo kelionei ar paaukoti labdarai. Šis sprendimas „Google“ leido pasiekti beveik 100 proc. ataskaitų užpildymą per 6 mėnesius.

Šių eilučių autoriui dirbant personalo vadovu teko kartu su kolegomis rengti varžybas įmonių pardavimo specialistams. Ko gero, labiausiai pardavėjus „vežantis“ žaidimas buvo laimės ratas. Principas paprastas: visi pardavėjai, kurie per savaitę pasiekdavo tam tikrą pardavimo apyvartą, savaitės pabaigoje galėdavo pasukti specialų laimės ratą ir laimėti piniginį ar nepiniginį prizą. Šios varžybos – vienas iš daugybės pavyzdžių, kaip galima pritaikyti žaidybos principą darbo paįvairinimui ir žmonių motyvavimui.

Efektyvumą skatinantys žaidimai – rimtas pareiškimas norintiems labiau motyvuoto kolektyvo ir geresnių veiklos rezultatų. Žaidimai gali pasitarnauti, jei siekiate pažadinti užsisėdėjusį kolektyvą, taip pat jei dirbamas darbas yra rutininio pobūdžio. Kada pastarąjį kartą tokius žaidimus darbe žaidėte jūs?

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Vilniaus Viršuliškių rajone atidarytas pirmasis A klasės energinio efektyvumo biurų pastatas Lietuvoje „Grand Office“. 21 aukšto, daugiau nei 81 metro aukščio ir 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatą pastatė ir patalpų nuoma rūpinasi Suomijos koncernui priklausanti viena didžiausių ir moderniausių statybos paslaugų grupių Lietuvoje AB „YIT Kausta“. Naujasis biurų pastatas „Grand Office“ papildys kitus 3,5 ha Viršuliškių teritorijoje jau sėkmingai įgyvendintus projektus – prekybos centrą „Prisma“ ir gyvenamuosius daugiabučius „Solo City“.

Verslo centre „Grand Office“ įdiegtos modernios inžinerinės sistemos, užtikrinančios A klasės energinio efektyvumo privalumus. Šiuolaikiškas biurų pastatas yra draugiškas supančiai aplinkai ir čia dirbantiems darbuotojams. A energinį efektyvumą lemia pastato sandarumas bei įdiegtos efektyvios inžinerinės sistemos: šildymas, vėdinimas, aukšto naudingumo rekuperatorinė sistema. Projektuojant pastatą atsižvelgta ir į akustikos klausimus – imtasi priemonių, kad pastato inžinerinių sistemų keliami garsai būtų minimalūs. Ši erdvė vienareikšmiai sukurta šiuolaikiniam žmogui.

„A klasės energinis efektyvumas biurų pastatams dar nėra privalomas mūsų šalyje. „Grand Office“ yra pirmasis tokios aukštos energinio efektyvumo klasės biurų pastatas Lietuvoje. Tai, kad „YIT Kausta“ pirmoji ėmė statyti A klasės energinio efektyvumo biurą, lėmė nuolatinis siekis būti žingsniu priekyje, taikyti pažangius sprendimus bei noras kurti geresnę gyvenamąją ir darbo aplinką. Tikime, jog mūsų žingsnis bus geras pavyzdys ir kitiems“, – sako K. Vanagas.

Į naujai pastatytą biurų pastatą „Grand Office“ jau persikėlė ne viena savo veiklą Lietuvoje vykdanti bendrovė, tarp kurių AB „LESTO“ klientų aptarnavimo skyrius, „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje ir kt. Į šias patalpas, 6-7 aukštus, persikėlė ir projektą įgyvendinusi statybos paslaugų grupė AB „YIT Kausta“, o savo būsto pardavimų biurą įkūrė pirmame pastato aukšte.

Į biurų pastatą jau įsikėlusio „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje direktorius Tadeušas Podvorskis įmonės sprendimą įsikelti būtent į šį pastatą grindžia trimis pagrindiniais kriterijais. „Visų pirma, įvertinome patogų susisiekimą su „Grand Office“ tiek iš Vilniaus centro, tiek ir iš kitų miesto vietų. Tačiau vėliau labiausiai įvertinti liko šio pastato teikiami energijos taupymo bei aplinkosaugos būdai ir dėmesys darbuotojams – visi biurų langai nukreipti į neapstatytą Vilnių. Tai svarbu, nes dirbantieji gali mėgautis miesto gamta, užuot stebėję pilkus pastatus“, – sprendimą persikelti į „Grand Office“ komentuoja T. Podvorskis.

Visas biurų pastatas suprojektuotas taip, kad jo langai kryptų į žaliąją Pilaitės rajono pusę, o liftais kylantiems „Grand office“ darbuotojams ir svečiams atsivertų vaizdas į Vilniaus miesto panoramą.

Pastato vieta mieste yra išties pavydėtina. 21 aukšto pastatas įsikūręs šalia Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio, Viršuliškių skg. 34, todėl yra gerai matomas ir greitai pasiekiamas iš skirtingų sostinės vietų. Aplinkkelis užtikrina greitą išvažiavimą Kauno ir Ukmergės kryptimis. Patogus susisiekimas leidžia sutaupyti laiko tiek verslo centro darbuotojams, tiek partneriams ar klientams, nes aplenkiamos automobilių spūstys. Atstumas iki miesto centro tėra 4 km, o iki oro uosto galima nuvykti per 10 min.

„Didžioji pastato dalis jau išnuomota, todėl galime teigti, jog mūsų sprendimai jau įvertinti. Esamų ir būsimų nuomininkų pagrindą sudaro užsienio kapitalo įmonės, kurios daug anksčiau pradėjo galvoti apie energijos bei eksploatacijos kaštų taupymą“, – pažymi K. Vanagas.

Lietuvos įsijungimas į Šiaurės Europos elektros rinką “NordPool” ir suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje turėtų paspartinti daugelį dabar tiesiog stringančių energetikos problemų sprendimų, teigia prezidentės patarėjas ekonomikos klausimais Nerijus Udrėnas.

“Esminė kryptis yra aiški – Lietuva turi tapti kaip įmanoma greičiau bendros Europos Sąjungos energetikos rinkos dalimi. Tiek elektros, tiek dujų srityje. Kokiais būdais tą tikslą galima pasiekti, priklauso nuo Vyriausybės”, – interviu “Verslo žinioms” teigė jis.

Anot N.Udrėno, dabar Lietuvai svarbiausias – efektyvumo didinimas.

“Europos Komisijos dokumentai sako, kad pirmiausia reikia mąstyti, kaip optimizuoti energijos vartojimą. Verslo patirtis taip pat sako, kad energijos sąnaudų mažinimas iškart padidina pelno rodiklius labiau nei vieno išlaidų šaltinio pakeitimas kitu”, – tvirtino prezidentės patarėjas.

Jo nuomone, elektros energijos taupymo srityje taupymo potencialas yra mažesnis negu šildymo sektoriaus.

“Pramonė ir iki šiol intensyviai gerino efektyvumą, o gyventojai naudoja sąlygiškai daug mažiau elektrinių buitinių prietaisų negu Vakarų Europos šalyse. Šilumos energijos taupymo proveržio nėra, nes tam reikia labai gerai koordinuoti įvairių institucijų ir gyventojų pastangas. Socialinis gyventojų pasitikėjimo kapitalas yra gana žemas, todėl tai trukdo vienytis bei imtis iniciatyvos”, – sakė N.Udrėnas.

Pasak jo, paramos mechanizmai turi remtis rinkos principais ir vartotojų interesais.

“Kuo didesnio naudingumo siekiama, juo svaresnės investicijos būtinos. Kalbant apie šilumą, kiekvieno namo atvejis yra individualus. Todėl gyventojai turėtų pasirinkti, kuris kelias jiems yra tinkamiausias. Gali būti, kad, gyventojams apsisprendus pasitelkti valstybę, ji galėtų prisiimti atsakomybę – valstybinių institucijų konkurso būdu atrinktos įmonės atliktų darbus, valstybės priežiūra užtikrintų kokybę ir tam tikrą sutaupymo normą. Kartu tokiu atveju reiktų sutarti, kaip sutaupytos energijos sąskaita būtų apmokami atlikti darbai”, – sakė N.Udrėnas.

Turėdama tragiškai neefektyvų energetikos sektorių, Lietuva apimta alternatyviosios energijos plėtros entuziazmo. Šalies energetikos strategija yra priimta, tačiau skirtingų partijų atstovų ji dažnai interpretuojama savaip, rašo “Verslo žinios”.

Prezidentės ekonomikos patarėjas Nerijus Udrėnas teigia, kad vystant alternatyvius energijos šaltinius veikia stiprūs ekonominiai motyvai – plėtoti atsinaujinančius išteklius yra daug pelningiau nei ieškoti galimybių didinti efektyvumą.

“Norint taupyti – reikia keisti įpročius, o tam būtinos bendros visuomenės ir valdžios pastangos”, – sako N.Udrėnas.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio požiūriu, Vyriausybė, užuot skatinusi investicijas į taupesnį energijos vartojimą ir vietos energijos išteklių plėtrą, sutelkė pastangas įvairinti dujų importo šaltinius.

“Jos versija – nauji Siderių dujų saugyklos, suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje, vamzdynų jungties su Lenkija projektai – rodo, kad Lietuva ketina investuoti į geležį ir toliau žada deginti dujas. Sėdime ant adatos ir manome, kad vietoje vieno švirkšto turėti tris bus geriau.”, – teigia R.Kuodis.

Anot jo, šimtais milijonų, kurie kasmet sumokami “Gazprom”, galėtų būti finansuotos investicijos į efektyvesnį energijos vartojimą, renovuoti daugiabučiai namai.

Jis siūlo rimtai išanalizuoti Čekijos pavyzdį, kuri “šoko vystyti alternatyvių energijos generavimo šaltinių, o dabar tos šalies vartotojai už elektros energiją priversti mokėti gerokai brangiau”.

“Nors alternatyvių energijos šaltinių lobistai dabar labai aktyvūs, valstybė subsidijuodama “žaliąją energetiką” turi elgtis labai atsargiai – dėl vėjo jėgainių, atrodo, jau perlenkta lazda”, – įspėjo R.Kuodis.

Verslininkai ir ekonomistai abejoja, ar plačiajuosčio ryšio internete įrengimo rėmimui skirtų 110 mln. litų nebūtų galima panaudoti efektyviau.

Socialiai remtiniems užsimota subsidijuoti 90 proc. prieigos prie plačiajuosčio ryšio internete įrengimo darbų ir vienerius metus – pusę abonentinio mokesčio, rašo “Verslo žinios”.

Vyriausybę netrukus turėtų pasiekti tai numatantis Susisiekimo ministerijos parengtas nutarimo projektas “Dėl Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros panaudojimo skatinimo principų aprašo patvirtinimo”.

Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktorius Gytis Liaugminas teigė, kad pretenduoti į kompensacijas galėtų apie 358 tūkst. šeimų – būtent tiek Lietuvoje yra namų ūkių, kuriuose vienam šeimos nariui per mėnesį tenka iki 525 litų pajamų.

Tokios šeimos galės susirasti internete teikėją. Sudarius sutartį ir atnešus ją į savivaldybę šeimai bus išmokėta kompensacija. Pretenduoti į kompensaciją šeimos galės vieną kartą per penkerius metus.

“Lietuva yra tarp šalių, kuriose gerai išplėtota infrastruktūra ir šiandien internetu galėtų naudotis apie 80 proc. gyventojų, bet pats vartojimas kiek vangokas, o pagrindinė priežastis – kaina. Ši programa turėtų išjudinti rinką, įpratinti naudotis internetu”, – sakė G.Liaugminas.

Tuo tarpu konsultacinės bendrovės “TOC sprendimai” direktorius Nerius Jasinavičius pripažįsta sunkiai suvokiantis, kam reikia sunkiai besiverčiantiems žmonėms kompensuoti internetą, jei jiems sunku įsigyti kompiuterį.

Paramos mechanizmas pradės veikti tuomet, kai jis bus suderintas su Europos Komisija -veikiausiai nuo kitų metų pradžios.

Lietuvos pramonė, palyginti ir su artimiausiomis kaimynėmis Latvija ar Lenkija, gamyboje naudoja daugiau energijos, todėl energijos išteklių brangimas tampa skaudesnių kričių, mažinančiu konkurencingumą, stabdančiu atlyginimų didėjimą.

Pramonininkams didinti energijos naudojimo efektyvumą pastaraisiais metais kliudė ne tik riboti finansiniai ištekliai, bet ir valstybės parama, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Pagal energetinį intensyvumą – energijos kiekį, sunaudojamą bendrojo vidaus produkto vienetui pagaminti – Lietuva yra viena pažeidžiamiausių Europos Sąjungoje, o jau į primirštas aukštumas vėl kopiančios naftos kainos įsuka ir kitų energijos išteklių brangimą – laipsniškai brangsta ne tik degalai, bet ir dujos, elektra.

Ekspertai vis pažymi, kad nors energijos išteklių kainos mūsų gamintojams nepalankios, tačiau dar yra nepanaudotų taupymo rezervų. Tačiau juos išnaudoti, dirbti efektyviau – nelengva užduotis, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

“Lietuvoje vyrauja smulkusis ir vidutinis verslas, esame nedidelė šalis, turinti daug nedidelių įmonių, ir tik valstybės įsikišimas gali paskatinti proveržį”, – sako jis.

Pasak pramonininkų atstovo, Europoje jau daugelį metų akcentuojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, žalioji energetika, šios kryptys vienaip ar kitaip skatinamos, o Lietuvoje “velkasi senos problemos dėl vadinamojo viešuosius interesus atitinkančios paslaugos mokesčio”.

S.Besagirstas pažymi, kad bankų prioritetų skalėje energetinis efektyvumas nėra svarbiausias veiksnys, nors įmones “tai smaugia labai stipriai” ir yra vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl negalima mokėti didesnių atlygimų, įmonių pelnai nedideli, nes sąnaudos, pirmiausia energijos ištekliams, – didelės.

Tuo tarpu bankininkai sako remiantys įmonių investicijas į energiją taupančias technologijas ir tokių projektų finansavimą ketina didinti.

Tačiau priduria, kad revoliucijų šioje srityje tikėtis neverta, o kai kurie pastarojo meto valdžios sprendimai ilgina panašių projektų atsipirkimą