Premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad koalicijos partnerio Liberalų sąjūdžio deleguotas susisiekimo ministras Eligijus Masiulis išsilaikys poste, nes interpeliacija nėra paremta esminiais priekaištais.

“Aš tikiu, kad atsilaikys”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė premjeras.

Anot jo, E.Masiulį palaiko Tėvynės sąjunga, kurios prezidiumas trečiadienį vieningai nusprendė neparemti interpeliacijos.

“Ji nėra paremta jokiais turinio priekaištais iš esmės, tai grynas politikavimas, vis dar matomas iš opozicijos, ypač socialdemokratų noro stabdyti koalicijos darbą. Tie dalykai, kuriuos koalicija įgyvendina plėšydama tuos įtakos tinklus ir voratinklius energetikoje, teisėtvarkoje ar tame pačiame susisiekime, man atrodo, tikrai kelia didelį siaubą buvusiai valdžiai, posovietinei nomenklatūrai”, – tvirtino A.Kubilius.

Ministro pirmininko vertinimu, toks pasipriešinimas virto interpeliacija.

Slaptame balsavime ministro nušalinimui nuo pareigų turi pritarti ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių – bent 71 parlamentaras.

Parlamento nariai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją prašydami išsiaiškinti, ar interpeliacija susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui nepažeidžia Seimo statuto nuostatų. Tokias abejones sukėlė interpeliacijos dokumentas, kurio elektroniniuose duomenyse kaip autorius nurodomas įmonės pavadinimas.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis per oro erdvės uždarymo suirutę sako dar aiškiau supratęs, kad Lietuva, kilus tokiai sumaiščiai dėl oro transporto, tampa visiškai izoliuota, tad būtinai reikia patogesnio ir greitesnio traukinių susisiekimo su Europa.

“Iki šiol esame tarsi užkampyje ir beveik negalime naudotis puikiai išplėtota Vakarų Europos geležinkelio infrastruktūra”, – konstatuoja akivaizdų faktą.

Ministras žada, kad jau gegužę Lietuvos pasienyje su Lenkija bus paklotas pirmasis siaurojo europietiško geležinkelio bėgis, o visą modernią atkarpą nuo Šeštokų iki Kaune ketinamo statyti geležinkelio krovinių terminalo planuojama baigti iki 2013-ųjų pabaigos. Tiesa, jau nuo 1994 m. vis žadamas “Rail Baltica” projektas įgyvendinimo stadiją pasiekė mažiausiai ambicinga forma. Kažkada planuotas kaip šiuolaikinius greitaeigius traukinius 200 km/h greičiu skraidinsianti trasa, dabar geležinkelis bus tiesiamas ant to paties senojo pylimo, kuriuo traukiniai tegalės kursuoti 100–110 km/h greičiu.

Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras tvirtina, kad toks paprasčiausias variantas pasirinktas dėl dviejų priežasčių: jis pigiausias, be to, kloti visiškai naują ir tiesesnį geležinkelio kelią iki sienos su Lenkija trukdo privačios žmonių žemės valdos. Skaičiuojama, kad “Rail Baltica” atkarpa Lietuvai atsieis 850 mln. Lt, maždaug 60 proc. šių lėšų tikimasi gauti iš ES.

E.Masiulis negaili kritikos savo pirmtakams: “Iki šiol nebuvo padaryta visiškai nieko, “Rail Baltica” tebuvo visiškai popierinis projektas”.

Tačiau politikų atmintis – trumpa. Štai dabartinio europarlamentaro Zigmanto Balčyčio praėjusios savaitės pareiškimas: “Pastarųjų dienų įvykiai tik dar labiau paryškina, kad be “Rail Balticos” Lietuva yra atskirta nuo Europos. Prancūzijoje oro uostuose įkalinti vokiečiai namo gali grįžti traukiniais, kaip ir dauguma kitų Vakarų Europos gyventojų. O keleiviai iš Lietuvos tokios galimybė neturi”. Gal jis jau užmiršo, kad 2001–2005 m. pats buvo susisiekimo ministras? Per tiek laiko geležinkelį buvo galima bent jau pradėti tiesti.

Islandijos ugnikalnis patvirtino ir dar vieną “Rail Baltica” silpnąją grandį: šis projektas iš tiesų reikalingas tik Lietuvai, nors yra planuojamas kaip trasa, per Taliną, Rygą ir Vilnių sujungsianti Helsinkį ir Varšuvą. Estijos premjeras Andrus Ansipas praėjusią savaitę nepraleido progos dar kartą viešai suabejoti tokio projekto ekonomine nauda, panašias abejones išdėstė ir Latvijos geležinkelių vadovai.

Tačiau Lietuvos optimizmo tai nemažina. “Manau, kad oro susisiekimo krizė bus papildomas argumentas mums prašant ES paramos”, – apibendrina E.Masiulis.

Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei buvo įteiktas nepasitikėjimo Susisiekimo ministru Egidijumi Masiuliu tekstas. Po juo pasirašė 44 Seimo nariai, atstovaujantys Tvarkos ir teisingumo, Socialdemokratų, Darbo ir Krikščionių partijos.

“Tvarkiečių” frakcijos Seime seniūno Valentino Mazuronio teigimu, tai yra tik mažiausiai dvi savaites truksiančio proceso pradžia. “Įteiktoje interpeliacijoje E. Masiuliui pateikiamos kelios dešimtys klausimų iš įvairių Susisiekimo ministerijos reguliavimo sferai priklausančių ūkio sričių. Pradedant “Lietuvos pašto” vadovo įdarbinimu, baigiant pasiūlymais valstybinius kelius perduoti į privačias rankas. Klausimai svarbūs ir aktualūs, o ar į juos ministras atsakys išsamiai ir sąžiningai – bus matyti”, – sakė politikas.

Pateikti interpeliaciją ministrui gali ne mažiau kaip penktadalis – 29 iš 141 – Seimo narių. Ministras atstatydinamas, jei už tai per slaptą balsavimą balsuoja daugiau kaip pusė – 71 – Seimo narių.

Keturios opozicinės Seimo frakcijos artimiausiomis dienomis planuoja baigti rašyti interpeliacijos susisiekimo ministrui liberalui Eligijui Masiuliui tekstą ir pradės rinkti parlamentarų parašus.

“Jei nekils nenumatytų nesklandumų, tekstas bus baigtas ryt, poryt”, – pirmadienį BNS sakė opozicijos lyderis “darbietis” Vytautas Gapšys.

Anot jo, interpeliacijos tekstą pavesta rašyti vienam parlamentarui, bet visų opozicinių frakcijų atstovai jam gali teikti medžiagos.

Baigus tekstą, šią savaitę bus pradėti rinkti parašai dėl interpeliacijos pateikimo.

Pateikti interpeliaciją ministrui reikalaudama paaiškinti priimtų sprendimų motyvus gali ne mažiau kaip penktadalis – 29 iš 141 – Seimo narių.

Klausimus susisiekimo ministrui formuluoja Seimo opozicinės Socialdemokratų partijos, Darbo partijos, partijos “Tvarka ir teisingumas” bei Krikščionių partijos frakcijos. Jos parlamente turi 65 atstovus.

Klausimą dėl susisiekimo ministro atsakomybės opozicija pradėjo kelti teismui suėmus buvusį Lietuvos pašto vadovą Andrių Urboną. Jis įtariamas sukčiavęs dar prieš ateidamas dirbti į Lietuvos paštą. Pernai rudenį A.Urbonas į įmonės generalinio direktoriaus pareigas paskirtas be konkurso.

Į interpeliaciją Vyriausybės narys turi atsakyti ne vėliau kaip per dvi savaites. Išklausęs ministro atsakymus Seimas sudaro redakcinę komisiją nutarimo projektui dėl interpeliacijos parengti.

Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Priėmus tokį nutarimą ministras turi atsistatydinti.

Opozicija šią kadenciją inicijavo interpeliaciją švietimo ir mokslo ministrui liberalui Gintarui Steponavičiui, tačiau ministras postą išlaikė.

Šiuo metu valdančioji dauguma formaliai nebeturi daugumos Seime. Oficialiai ją palaiko 70 parlamentarų iš 141.