Egipto laikinoji vyriausybė sekmadienį susirinko į pirmąjį posėdį nuo to laiko, kai prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) perdavė valdžios įgaliojimus kariškiams, o protestuotojai tuo tarpu išsigabeno palapines ir gyvenimas Kairo gatvėse pamažu grįžta į įprastas vėžes.

Aukščiausioji ginkluotųjų pajėgų taryba, kuri perėmė valdžią H.Mubarakui penktadienį atsistatydinus, paskelbė, kad jo ministrų kabinetas dirbs tol, kol bus išrinkta nauja civilinė vyriausybė.

H.Mubarakas, kuris turėjo pasitraukti dėl visoje šalyje vykusių masinių protestų, dabartinę vyriausybę, kurioje dirba daugiausia aukšto rango kariškiai, suformavo pirmosiomis protestų dienomis, nesėkmingai bandydamas nuraminti protestuotojus.

Sekmadienio posėdis rengiamas kitą dieną po to, kai atsistatydino itin nepopuliarus informacijos ministras Anasas al Fiki (Anasas Fikis), kuris buvo kaltinamas surengęs žiniasklaidos kampaniją prieš protestuotojus, apkaltinant juos “užsienio darbotvarkių” vykdymu.

A.al Fiki, atleistam premjerui Ahmedui Nazifui ir daugelio nekenčiamam buvusiam vidaus reikalų ministrui Habibui al Adly (Habibui Adliui) buvo uždrausta išvykti iš šalies, šeštadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra.

Protestuotojai labai piktinosi H.al Adly ir jo policijos pajėgomis, kurios buvo kaltinamos kankinimais bei prievarta ir kurios buvo naudojamos politinei opozicijai slopinti.

Tačiau naujoji karinė vadovybė ragino piliečius bendradarbiauti su policija, kuri sausio 28-ąją buvo faktiškai išvaryta iš miestų gatvių, o pačią policiją paragino gerbti savo šūkį “Policija tarnauja žmonėms”.

Karinei tarybai pirmininkaujantis feldmaršalas Mohammedas Husseinas Tantawi (Mohamedas Huseinas Tantavis) sekmadienį susitiko su vidaus reikalų ministru Mahmudu Wagdy (Mahmudu Vagdžiu) ir aptarė, kaip kuo greičiau sugrąžinti policininkus į gatves, pranešė valstybinė televizija.

Tuo tarpu Tahriro aikštėje karo policija reguliuoja eismą toje vietoje, kur buvo sukilimo epicentras, – pro tankus, kurie buvo pastatyti daugelyje gatvių, ir milžiniškus “kankinių”, žuvusių per susirėmimus su H.Mubaraką rėmusiais banditais, atvaizdus.

Šimtai tūkstančių žmonių, kurie stovyklavo simbolinę reikšmę turinčioje Tahriro aikštėje, jau grįžo namo. Prieš tai vyko didžiulė švarinimosi akcija, kurios metu žmonės iš įvairiausių socialinių sluoksnių šlavė gatves ir rinko šiukšles.

“Visos mano svajonės virto tikrove, – sakė 24 metų studentas Nuras Khersha (Nuras Cherša), kuris sekmadienio naktį dar nakvojo aikštėje. – Mubarakas pasitraukė. Baigsime švarintis, blizginti akmenis ir paliksime aikštę tokią švarią, kokia ji buvo”.

Šeštadienį naujoji karinė Egipto vadovybė pažadėjo sudaryti sąlygas demokratijai ir laikytis taikos sutarties su Izraeliu. Tai numalšino nuogąstavimus Jungtinėse Valstijose ir Izraelyje.

Tuo tarpu prie Sueco kanalo esančiame Ismailijos mieste šimtai policijos pajėgų narių šeštadienį surengė demonstraciją, kurios metu išreiškė solidarumą su sukilimu ir tvirtino, kad jiems prieš jų valią buvo įsakyta šaudyti į protestuotojus.

Egipto prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) neatvėrė kelio į greitas ir gilias reformas, sakoma Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton) pareiškime.

“Egipto žmonių reikalavimai ir viltys turės būti patenkinti. Tai jiems spręsti, ar atitinka prezidento Hosni Mubarako paskelbti žingsniai jų lūkesčius ir siekius”, – pabrėžė ES diplomatijos vadovė.

C.Ashton sakė, jog Bendrija atidžiai stebės, kaip reaguos Egipto žmonės artimiausiomis valandomis ir dienomis, ir ES vardu sveikino “drąsą žmonių, kurie taikiai ir oriai tęsia savo kovą už demokratinius pokyčius”.

Briuselyje išplatintame ES diplomatijos vadovės pareiškime pabrėžiama, jog smurtas neleistinas, taip pat prašoma gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves.

C.Ashton paragino valdžią ir armiją ginti taikius demonstrantus ir laikytis santūriai.

“Tvarkinga ir negrįžtama pereiga prie demokratijos ir laisvų bei sąžiningų rinkimų – bendras ES ir Egipto žmonių tikslas “, – pabrėžė ES išorės politikos vadovė.

Jos nuomone, Egipto ateitis yra jo žmonių rankose, ir Europos Sąjunga pasirengusi jiems padėti.

C.Ashton taip pat dar kartą patvirtino, kad ketina artimiausiu laiku aplankyti Egiptą.

Jungtinės Valstijos ketina remti demokratines reformas, pareiškė valstybės sekretorės pavaduotojas Williamas Burnsas (Viljamas Bernsas).

“Kaip pareiškė prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), Egipte viskas jau nebegali būti taip, kaip anksčiau. Egiptiečiai tvirtai siekia laisvės, siekia turėti atsakingą, atstovaujamą ir pareigingą vyriausybę, ir JAV remia egiptiečius”, – sakė W.Burnsas interviu agentūrai “Interfax”.

Pasak jo, JAV taip pat remia egiptiečių siekį užtikrinti žmogaus teises, organizuotą greitą valdžios perdavimą, “kad būtų įvykdytos gilios ir svarbios politinės sistemos reformos”.

“Mes darysime viską, kad padėtume tai pasiekti”, – pabrėžė Amerikos diplomatas.

Jis taip pat pabrėžė, kad panašūs iššūkiai yra iškilę ir kitoms regiono šalims. “Gyventojai jose taip pat jaučia tokį patį nusivylimą, taip pat siekia pagrindinių laisvių”, – sakė W.Burnsas.

Jis pridūrė, jog JAV sako savo draugams ir partneriams regione, kad čia būtinos lanksčios politikos ir ekonomikos reformos.

“Stabilumas – tai ne kažkas statiška: jeigu ilgą laiką atsakymo į susirūpinimą visuomenėje nėra, užtikrinti stabilumą bus labai nepaprasta, faktiškai neįmanoma”, – pabrėžė JAV valstybės sekretorės pavaduotojas.

"Veido" archyvas

Pirmą kartą į gatves Egipto protestuotojai susirinko šių metų sausio 25-ąją

Tunise, Egipte, Jemene, Jordanijoje, Sirijoje, Alžyre vis plečiasi masiniai protestai, kurių pasekmės – viena po kitos vykstančios revoliucijos, brangstanti nafta ir jėgų balanso persiskirstymas regione.

Neramumų ir chaoso apimtame Egipte milijonai žmonių aikštėse ir gatvėse laukia, kada gi pagaliau atistatydins arba bus nuverstas 82 metų prezidentas Hosnis Mubarakas. Praėjusį penktadienį per šalį nuvilnijo H.Mubarako “išvykimo dienos” demonstracijos.

Sausio 25-ąją prasidėjusi protestų banga vis didėja: Egipto miestuose žmonės ištisas savaites miega gatvėse ir neapleidžia aikščių, reikalaudami pokyčių valdžioje. Tarp demonstrantų ir valdžios atstovų arba prezidento rėmėjų nuolat vyksta susidūrimai. Tiesa, valdžia pažadėjo, kad nešaudys ir nenaudos kitokios jėgos prieš protestuotojus, tačiau Jungtinių Tautų vertinimu, nuo sausio pabaigos per susirėmimus tarp protestuotojų ir saugumo pajėgų žuvo jau per 300 žmonių, dar apie 4 tūkst. sužeisti.

Tai – kaina, kuria egiptiečiai moka už viltį susikurti geresnį, sotesnį ir galbūt demokratiškesnį gyvenimą. Ir nors toji viltis galbūt yra tuščia, protestai lyg užkrečiama liga išplito ne tik po visą šalį, bet pasiekė ir  kitas arabų valstybes.

Per arabų pasaulį ritasi revoliucijų banga

Visai neseniai, sausio viduryje, revoliucijos būdu iš sosto buvo nuverstas Tuniso vadovas. Nuo gruodžio 17-osios nesiliovę protestai, pareikalavę beveik 80 gyvybių, privertė iš sosto trauktis ir Saudo Arabijoje prieglobsčio ieškoti 23 metus despotiškai šalį valdžiusį Zine’ą El Abidine’ą Ben Ali.

Ir nors valdžioje liko nemažai jo šalininkų, o gyventojai ir vėl protestuoja prieš naująją valdžią, šiaip ar taip, po šešių mėnesių šalyje bus surengti visuotiniai rinkimai. Tada Tuniso gyventojai turės progą bent šiek tiek demokratiškiau išsirinkti valdžią.

Panašus scenarijus kartojasi ir Alžyre, kur protestai nesiliauja nuo sausio 5-osios. Čia gyventojai, kaip ir Tunise bei Egipte, priešinasi ne tik režimui, bet ir protestuoja prieš skurdą ir nedarbą.

Priminsime, kad Alžyro prezidentas Abdelazizas Bouteflika šalį valdo nuo 1999 m., kai tautos palankumo nusipelnė tuščiais pažadais pažaboti smurtą ir pakelti šalies ekonomiką. Tiesa, reikia pripažinti, kad situacija Alžyre iš tiesų pamažu gerėjo: po ilgų politinių neramumų metų Alžyras darėsi regiono verslo centru, juolab kad šalis turi itin daug gamtos išteklių – įspūdingą gamtinių dujų rezervą ir apie 12 mlrd. barelių naftos atsargų.

Vis dėlto tai nepadeda geriau jaustis paprastiems šalies gyventojams. Kaip ir Tunise, nedarbas čia yra viena skaudžiausių bėdų, ypač tarp jaunimo – aktyviausių protestų dalyvių. Be to, visuomenės nepasitikėjimą Vyriausybe kelia ir didžiulė korupcija.

Panaši padėtis klostosi ir Jordanijoje. Šalies sostinėje Amane ir kituose miestuose tūkstančiai žmonių penktadienį po tradicinių musulmonų pamaldų dalyvavo taikiose eitynėse, reikalaudami šalyje imtis politinių ir ekonomikos reformų, kartu ragindami vyriausybę atsistatydinti.

Nerimas auga ir Jemene. Panašiai, kaip Egiptas ir Tunisas, Jemenas dūsta nuo skurdo ir korupcijos. Beje, tai apskritai yra viena skurdžiausių ir mažiausiai išsivysčiusių Artimųjų Rytų valstybių. 23 mln. gyventojų turinčioje šalyje beveik pusė žmonių pragyvenimui gali skirti ne daugiau nei du JAV dolerius (apie 5 Lt) per dieną, apie trečdalis žmonių gyvena pusbadžiu.

Visa tai juos, kaip ir kaimynus Egipte ar Tunise, gena į gatves reikalauti geresnio gyvenimo ir valdžios atsistatydinimo. Tad Jemene analogu Egipto “milijono žmonių eitynėms” tapo praėjusio ketvirtadienio “įniršio diena”. Tūkstančiai jemeniečių visoje šalyje reikalavo Ali Abdullah Saleho, vadovaujančio šaliai nuo 1978 m., atsistatydinimo.

Tiesa, pastarajam gali pavykti išvengti nuverstų kolegų likimo: protestų dieną A.A.Salehas mėgino nuraminti nepatenkintuosius, pasiūlęs Konstitucijos pataisas, pagal kurias prezidentui numatoma galimybė būti tik vieną kartą perrinktam penkerių arba septynerių metų kadencijai.

Tačiau kol kas protestus tai tik šiek tiek apmalšino, gyventojai, regis, nenusiteikę sustoti pačiame beprasidedančios dar vienos arabų šalies revoliucijos įkarštyje.

Tokius pat politinės temperatūros svyravimus išgyvena jau ir Sirija. Ši šalis, kaip ir visos kitos, kuriose protestai tapo kasdienybe, taip pat kenčia dėl korupcijos, skurdo ir nedarbo. Be to, Sirijos autoritarinis prezidentas Basharas al-Assadas iki šiol priešinosi raginimams įvesti daugiau politinių laisvių.

Tokia padėtis ir šalių kaimynių pavyzdys verčia Sirijos gyventojus pamažu pradėti bruzdėti. Tiesa, daug nuosaikiau nei kitose arabų šalyse. Pavyzdžiui, neseniai 39 aktyvistų grupė ir opozicijos nariai išplatino pareiškimą, kuriame šlovina Egipto ir Tuniso protestuotojus.

Vis dėlto B.al-Assadas tikina, kad Sirija yra atspari Egiptą ir Tunisą krečiantiems neramumams, ir galbūt jis iš tiesų teisus. Mat šioje šalyje galioja dar vienas faktorius, kurio nėra Tunise ar Egipte. Arabai B.al-Assadą vertina kaip vieną lyderių, galinčių pasipriešinti didžiausiam viso regiono priešui Izraeliui. O tai vienija arabus, ypač gyvenančius Sirijoje, ir verčia juos paklusti B.al-Assado režimui.

Turės ir politinį, ir ekonominį poveikį

Akivaizdu, kad neramumai arabų šalyse keičia ne tik vidinę jų santvarką, jie veikia ir visą regioną, kartu keisdami ir pasaulio geopolitinę situaciją. Ir ne vien į gera.

Tiesa, oficialūs JAV atstovai sveikina Tuniso, Egipto ar Alžyro gyventojus ir ragina juos kovoti dėl savo teisių ir demokratijos. Džiūgauja ir aukščiausiasis Irano dvasinis lyderis ajatola Ali Khamenei, kuris arabų šalis apėmusius neramumus vadina “islamo atsibudimo” ženklu. Tačiau šis jo džiaugsmas – ne atsitiktinis, turint omenyje, kad Iranas džiūgauja visuomet, kai situacija nepalanki Vakarų šalims ir didžiausiam arabų priešui Izraeliui.

Pirmiausia – Vakarams nepalankios pragmatiškosios neramumų pasekmės, kurios pasireiškia per augančias naftos kainas. Mat investuotojai nerimauja, kad panašios demonstracijos, kurias jau patyrė Tunisas, Jemenas ir Jordanija, gali plisti ir į kitas naftą tiekiančias Artimųjų Rytų šalis. Dėl to naftos kainos viso pasaulio biržose didėja ir dabar jau laikosi aukščiau 100 JAV dolerių už barelį ribos.

Ne mažiau svarbus čia ir saugumo klausimas. Kol arabų šalyse tvyro chaosas, čia savo pozicijas gali vis labiau įtvirtinti teroristinės organizacijos. Pavyzdžiui, kaip tik prieš savaitę teroristinė organizacija “al-Qaeda” paskelbė kurianti savo kariauną neramumų apimtame Jemene.

Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad neramumai silpnina JAV, bet kartu stiprina Irano pozicijas regione. Buvęs Artimųjų Rytų taikos derybininkas Aaronas Davidas Milleris įsitikinęs, kad neramumai – tai JAV pralaimėjimas dėl įtakos regione. Jam antrina ir analitikas Shibley Telhami iš Merilando universiteto. Pastarojo politologo nuomone, neramumai Egipte ir kitose Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos šalyse išryškino silpnąsias Vašingtono pozicijas, ypač kalbant apie arabų ir Izraelio taikos procesą.

Šios JAV pozicijos, kurios niekam nekėlė abejonių dešimtajame dešimtmetyje po irakiečių pajėgų išstūmimo iš Kuveito, ėmė silpti jau po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristų atakų, po kurių Amerikos vadovaujamos pajėgos surengė invazijas į Afganistaną ir Iraką, kainavusias tūkstančius gyvybių ir milijardus dolerių bei paskatinusias antiamerikietiškų nuotaikų sustiprėjimą.

Tačiau dabar JAV pozicijos – silpniausios per visą pastarąjį dešimtmetį.

“Vos per kelias savaites visuomenės pykčio banga užgriuvo autokratiškus režimus Tunise, Egipte, Jemene ir Jordanijoje, – šalyse, kurios yra JAV sąjungininkės, o Irano ir Sirijos remiamas judėjimas “Hizbollah” nuvertė provakarietišką Libano vyriausybę”, – JAV politines nesėkmes vardija analitikas.

Arabų ir Izraelio konflikte, kur Vašingtonas ne vieną dešimtmetį atliko pagrindinio taikos tarpininko vaidmenį, palestiniečiai atsigręžė į Jungtines Tautas, iš kurių tikisi sprendimų po to, kai pernai žlugo taikos derybos su žydų valstybe.

“Tuo tarpu atsiradusį vakuumą bando užpildyti tokios šalys kaip Turkija, Kataras ir Saudo Arabija. Jos stengiasi pasididinti savo vadmenį regione”, – naują jėgų persiskirstymą apibendrina analitikas Shibley Telhami.

Omaras Suleimanas, kuriam ketvirtadienį buvo perduoti prezidento įgaliojimai, anksčiau buvo Egipto žvalgybos vadovas, kol išniro į viešumą, kai buvo paskirtas šalies vadovo Hosni Mubarako (Hosni Mubarako) pirmuoju pavaduotoju.

Ištikimu H.Mubarako šalininku laikomas O.Suleimanas labiau pratęs prie pagal užsakymą pasiūto kostiumo nei karinės uniformos – jis visada matomas nepriekaištingai apsirengęs, želdantis kruopščiai prižiūrimus ūsus.

Jis taip pat yra santūrus ir viešintis nemėgstantis derybininkas, o šio talento jam neabejotinai reikės, kai teks rūpintis Egiptą apėmusio sukilimo padariniais ir daugeliu kitų problemų daugiausiai gyventojų turinčioje arabų šalyje.

77 metų O.Suleimanas, kuris karinių žinių įgijo buvusioje Sovietų Sąjungoje, jau daugelį metų laikomas svarbiu veikėju tiek pasaulyje, tiek savo šalyje, kurioje didelę įtaką turinčios kariuomenės veikla visada buvo gaubiama slaptumo šydo.

Tačiau kelerius pastaruosius metus O.Suleimanas vis dažniau buvo pastebimas viešojoje erdvėje ir netgi laikytas penkeriais metais vyresnio H.Mubarako, kuris anksčiau vadovavo Egipto oro pajėgoms, galimu įpėdiniu.

Didelę Egipto kariuomenės įtaką valstybės valdyme simbolizuoja prezidentui O.Suleimano atiduota kariška pagarba, kai sausio 29 dieną jis buvo prisaikdintas pirmuoju viceprezidentu nuo H.Mubarako kadencijos pradžios 1981 metais.

H.Mubarakas automatiškai tapo Egipto prezidentu, kai islamistai nužudė jo pirmtaką Anwarą Sadatą (Anvarą Sadatą).

O.Suleimanas gimė 1936 metais pasiturinčioje šeimoje, gyvenusioje Egipto pietiniame mieste Kinoje, o 1955-aisiais jis baigė Kairo karo akademiją.

1988 metais O.Suleimanas buvo paskirtas Egipto karinės žvalgybos vadovo padėjėju, o po metų perėmė jo postą. Jis dalyvavo kaip partneris Amerikos, Izraelio ir palestiniečių derybose bei prisidėjo sudarant susitarimus dėl virtinės svarbių, nors ir trumpai gyvavusių paliaubų tarp Artimųjų Rytų konflikto dalyvių per pastarąjį dešimtmetį.

Galbūt O.Suleimanas mėgstamas ir laikomas patikimu žmogumi užsienyje, tačiau daugelis Egipte jį laiko priklausančiu H.Mubarako artimiausių padėjėjų ratui ir tuo pačiu – vienu iš korumpuoto režimo stulpų.

Kai ketvirtadienio vakarą paaiškėjo, jog H.Mubarakas neatsistatydina, tik perduoda savo įgaliojimus viceprezidentui, Kairo centrinėje Tahriro aikštėje įpykusi minia skandavo: “Nei Mubarako, nei Suleimano!”

1995 metais O.Suleimanas patarė H.Mubarakui per vizitą Etiopijos sostinėje Adis Abeboje važiuoti šarvuotu automobiliu, o šis patarimas veikiausiai išgelbėjo prezidento gyvybę: islamistams apšaudžius mašiną, žuvo tik jos vairuotojas.

Praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje ir po nepavykusio pasikėsinimo į prezidento gyvybę Etiopijoje O.Suleimanas prisidėjo prie JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) ir kitų užsienio žvalgybos agentūrų kovos su islamistais Egipte ir už jo ribų.

Jo taikiniais taip pat tapo vietos islamistų grupuotės “Gamaa Islamiya” ir “Jihad”, surengusios išpuolius prieš užsieniečius, skaudžiai paveikusius Egiptui itin svarbų turizmo sektorių.

Pranešama, kad vadovaudamas Egipto žvalgybai O.Suleimanas prisidėjo prie prieštaringai vertinamos CŽV “ypatingojo perdavimo” programos, pagal kurią amerikiečių suimti įtariami teroristai būdavo gabenami į Egiptą ir kitas šalis, apeinant būtinas teisines procedūras, taip pat būdavo šiurkščiai tardomi.

Žiemą Lietuvos keliautojai nevengdavo Egipto ir Tuniso kurortų, tačiau šiose valstybėse kilę neramumai turistus atbaidė, o Turkijoje poilsio sezonas šiais metais prasidės kaip reta anksti.

Sukdamiesi iš susiklosčiusios padėties poilsio kelionių rengėjai viliasi, kad Egiptą lietuviams pakeis Tenerifės sala, nors atostogos Ispanijoje atsieina dvigubai brangiau nei Egipte, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Tai suprasdami didieji kelionių rengėjai nusprendė paankstinti keliones į Bulgariją ir populiariąją Turkiją.

Dėl atšauktų kelionių į Egiptą atostogų planus turėjo koreguoti daugiau nei 600 kelionių rengėjo “Tez Tour” turistų lietuvių.

“Tez Tour” apskaičiavo, kad vien turistų grąžinimas iš Hurgados ir Šarm aš Šeicho kurortų bendrovei pridarė apie 0,5 mln. litų nuostolių.

“Praėjusiais metais dėl ugnikalnio išsiveržimo patirtus nuostolius pavyko padengti iki metų pabaigos. Labai tikimės, kad ir Egipto krizės padarytą žalą pavyks kompensuoti vasaros sezonu”, – vylėsi “Tez Tour” rinkodaros vadovė Inga Aukštuolytė.

Pirminiais duomenimis, kelionės į Egiptą su kelionių rengėju “Novaturas” atsisakė 60 žmonių.

“Per šią savaitę jų nupirkta 4 kartus mažiau nei pernai tokiu pat metu”, – sakė “Novaturo” atstovas Tomas Mikalonis.

Pasak jo, į Tenerifę iš Lietuvos skrendančiuose lėktuvuose iki kovo vidurio jau užpildytos visos vietos.

Abu didieji Lietuvoje veikiantys kelionių organizatoriai “Novaturas” ir “Tez Tour”, ieškodami būdų pritraukti poilsiautojų, kone mėnesiu ankstina ir vasaros sezoną – į Turkiją pradės skraidinti balandžio pradžioje.

“Tez Tour” atstovė I.Aukštuolytė tvirtino, kad, palyginti su 2010-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, kelionių į Turkiją paklausa išaugo daugiau nei 4 kartus.

“Novaturas” šiemet per išankstinio pardavimo mėnesį pardavė dvigubai daugiau kelialapių į šią šalį nei prieš metus, 6 kartus daugiau – į Bulgariją ir 4 kartus daugiau – į Graikiją.

Artėjantį pavasarį į konkurencinę kovą dėl kelionių rengėjų klientų stos ir airių oro bendrovė “Ryanair”. Ji iš Kauno pradės skraidyti į Graikijos Koso ir Rodo salas. Pastaroji – ir lietuvių kelionių rengėjų žemėlapiuose.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį pareiškė, kad visas pasaulis stebi įvykius Egipte, sklindant kalbom, kad prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) gali patenkinti protestuotojų reikalavimus ir netrukus atsistatydinti.

JAV prezidentas sakė, kad Jungtinės Valstijos padarys viską, kad Egipte vyktų taikus perėjimas prie demokratijos.

“Norime, kad visi egiptiečiai suprastų – Amerika darys viską, ką gali, remdama taikų ir tikrą perėjimą prie demokratijos Egipte”, – sakė jis.

B.Obama taip pat tiesiogiai kreipėsi į jaunuosius egiptiečius, kurie suplūdo į Kairo aikštes, pareikšdamas, kad Amerika stengsis užtikrinti tikrą perėjimą į demokratiją.

“Mes labai atidžiai šiandien stebime įvykius Egipte. Turėsime daugiau ką pasakyti, kai jie pasibaigs”, – sakė B.Obama.

“Visiškai aišku tai, kad mes esame istorinių įvykių liudininkai. Tai permainų laikas, jos vyksta todėl, nes jų reikalauja Egipto žmonės”, – sakė jis.

Sukilimas Egipte

Tuo tarpu “Reuters” iš Dubajaus praneša, kad Egipto prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) ir Ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Sami Hafezas Ananas (Samis Hafezas Enanas) išvyko į kurortinį Šarm el Šeicho miestą, pranešė iš Dubajaus transliuojanti arabų šalių televizija “al Arabiya”.

Televizija nenurodė, kuo rėmėsi tai pranešdama.

Anksčiau Egipto valstybinė televizija parodė vaizdą iš H.Mubarako ir viceprezidento Omaro Suleimano susitikimo, kuris esą vyko prezidento rūmuose Kaire.

Laukiama, kad apie 22 val. Egipto prezidentas per televiziją kreipsis į tautą.

Beje, Egipto informacijos ministras Anasas el-Fekky (Anasas Fekis) neigė gandus apie H.Mubarako atsistatydinimą.

“Prezidentas tebėra valdžioje ir neketina atsistatydinti”, – sakė jis naujienų agentūrai “Reuters”.

“Prezidentas neatsistatydina ir visa ta, ką jūs girdite žiniasklaidoje – tėra gandai”, – pabrėžė informacijos ministras.

Egipto ministras pirmininkas Ahmedas Shafiqas (Ahmedas Šafikas), savo ruožtu, pranešė, kad prezidentas dar neapsisprendė dėl atsistatydinimo.

“Al Arabiya” dar pranešė, remdamasi šaltiniais, jog armija yra pasirengusi veikti, jeigu protestuojantieji nesutiks su planu, pagal kurį prezidentas H.Mubarakas turi perduoti valdžią viceprezidentui O.Suleimanui.

Iš Vašingtono pranešama, kad prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) gali išvežti iš šalies apie 2 milijardus dolerių, jeigu jį privers atsistatydinti ir išvykti į užsienį, svarstoma JAV televizijos kanale NBC.

JAv vyriausybės vertinimu, H.Mubarako turtas sudaro nuo 2 iki 3 mlrd. dolerių.Tik nežinoma, kokia šio turto dalis laikoma už Egipto ribų.

Pasak NBC, Egipto vadovams, pakeisiantiems dabartinę H.Mubarako vyriausybę, bus sunku perimti ir jo finansus.

Tyrimų centro Nardello & Co. vadovas Nicholas Peckas (Nikolas Pekas) įsitikinęs, kad diktatoriai perveda savo lėšas į užsienį, jeigu ateityje ketina išvykti iš savo gimtos šalies.

“Visuomet susirūpinę savo asmeniniu saugumu jie mėgsta laikyti likvidžius aktyvus savo šalyje. Tačiau, jeigu diktatorius ketina ilgainiui apsigyventi už savo gimtinės ribų, jis pagalvoja, ar nevertėtų dalį lėšų padėti sąskaitoje Šveicarijos banke arba nominalioje sąskaitoje Panamoje”, – aiškino N.Peckas.

Egipte tūkstančiai naujų demonstrantų ketvirtadienį papildė tebekylančią protestų bangą prieš prezidento Hosni Mubarako (Hosnio Mubarako) režimą, nors vyriausybė pagrasino imtis prieš protestuotojus griežtų priemonių.

Sostinėje Kaire susiformavo du pagrindiniai šio sukilimo židiniai: protestuotojai blokuoja parlamento pastatą, o centrinėje Tahriro aikštėje vyksta triukšmingi mitingai, budriai stebimi vyriausybės pajėgų.

Abi konflikto pusės sugriežtino savo retoriką, o viceprezidentas Omaras Suleimanas netiesiogiai pagrasino pasiųsti kariuomenę, kad ši atkurtų vyriausybės kontrolę. Protestuotojai atsakydami užblokavo parlamentą ir sustiprino savo pajėgas Tahriro aikštėje.

“Ne – Suleimanui. Ne – Amerikos agentams. Ne – Izraelio šnipams. Tegyvuoja Egiptas. Šalin Hosni Mubaraką” – skandavo demonstrantai gatvėje prie parlamento.

Kariai buvo pasiųsti ginti pastato, tačiau jie nemėgino vaikyti gausėjančios protestuotojų minios, tuo stebindami daugelį aktyvistų, įpratusių prie kur kas griežtesnių H.Mubarako režimo veiksmų.

“Jeigu nežūsime čia, mirsime kalėjime. Man priimtiniau žūti čia”, – sakė 24 metų bedarbis universiteto absolventas Attiya Abuella (Atija Abuela). Jis skundėsi, kad pernai už fotografavimą 60 dienų praleido kalėjime, kur dažnai būdavo laikomas nuogai išrengtas ir surakintas grandinėmis.

Trečiadienio vakarą Egipto užsienio reikalų ministras Ahmedas Abul Gheitas (Ahmedas Abul Geitas) perspėjo, kad armija, kuri iki šiol stengėsi išlikti neutrali, imsis veiksmų prieš protestuotojus, jeigu šie eskaluos spaudimą tris dešimtmečius šaliai vadovaujančiam H.Mubarakui.

“Jeigu prasidės chaosas, ginkluotosios pajėgos įsikiš, kad suvaldytų padėtį, o šis žingsnis… atvestų į labai pavojingą padėtį”, – sakė ministras televizijai “al Arabiya”.

Tahriro aikštėje savanoriai pastatė kilnojamuosius tualetus, o šis žingsnis rodo, kad protestuotojai neketina palikti “išvaduotos” vietos, virtusios didžiuliu palapinių miesteliu, kuriame įrengti garsiakalbiai, maisto krautuvėlės ir mobiliųjų telefonų įkrovimo postas.

Trečiadienį neramumai apėmė atokią Chargos oazę, kur penki žmonės žuvo, o dar apie 100 buvo sužeisti, saugumo pajėgoms pradėjus šaudyti į demonstrantus.

Prie Sueco kanalo esančiame Port Saido mieste apie 3 000 protestuotojų nusiaubė vieną vyriausybinį pastatą, padegę biuro baldus ir administracijos vadovo automobilį.

Kitose šalies vietose taip pat vyko protestai, o kai kurių bendrovių darbuotojai paskelbė streikus.

Tuo tarpu interneto paslaugų milžinės “Google” reklamos vadybininkas ir socialinių tinklų aktyvistas Waelas Ghonimas (Vaelas Gonimas), viena ryškiausių figūrų prieš H.Mubaraką nukreiptame judėjime, pažadėjo nebesikišti į politiką, jeigu bus patenkinti disidentų reikalavimai.

Šis 30 metų vyras pirmadienį buvo paleistas po 12 dienų trukusio sulaikymo ir tapo vienu iš pagrindinių demonstrantų šauklių, sakydamas kalbas susižavėjusioms minioms.

“Pažadu kiekvienam egiptiečiui, kad grįšiu prie normalaus gyvenimo ir nebedalyvausiu jokioje politikoje, kai egiptiečiai įgyvendins savo svajones”, – rašė aktyvistas savo svetainėje socialiniame tinkle “Twitter”.

Jungtinės Valstijos paragino Egiptą nedelsiant atšaukti šalyje galiojančią nepaprastąją padėtį ir imtis demokratinių reformų.

Šį raginimą Vašingtonas paskelbė antradienį, kai protestuotojai Egipte surengė iki šiol didžiausią demonstraciją prieš prezidentą Hosni Mubaraką (Hosnį Mubaraką) per jau tris savaites trunkančius neramumus.

Tuo tarpu neseniai paskirtas Egipto viceprezidentas Omaras Suleimanas griežtai perspėjo, kad skubotos reformos gali nugramzdinti į “chaosą” daugiausiai gyventojų turinčią arabų šalį.

Kaire šimtai tūkstančių žmonių užplūdo pagrindiniu šio sukilimo židiniu tapusią Tahriro aikštę, šlovindami charizmatišką interneto aktyvistą ir vieną iš interneto milžinės “Google” vadovų, kurio svetainė socialiame tinkle “Facebook” sausio 25 dieną padėjo pradėti precedento neturėjusius protestus Egipte.

Daugelis demonstrantų nešė plakatus su užrašais, kuriuose buvo šlovinami socialiniai tinklai “Facebook” ir “Twitter”, tapę pagrindiniais opozicijos įrankiais raginant gyventojus sukilti. Daugybės pagyrimų taip pat sulaukė interneto aktyvistai, tokie kaip kompanijoje “Google” aukštą postą užimantis Waelis Ghonimas (Vaelis Gonimas).

W.Ghonimas, kuris buvo suimtas ir 12 dienų laikomas užrištomis akimis, sakė susižavėjusiai miniai: “Egiptiečiai nusipelnė geresnio gyvenimo.”

“Šiandien viena svajonių pagaliau išsipildė – mes iš tiesų susirinkome kartu ir kai kuo vieningai tikime, – pareiškė jis. – Aš nesu didvyris; didvyriai esate jūs. Būtent jūs likote šioje aikštėje.”

Anksčiau šią savaitę H.Mubarakas pasirašė dekretą, įpareigojantį suformuoti komitetą, kuris vadovaus konstitucijos pataisų rengimo procesui prieš rugsėjį planuojamus prezidento rinkimus.

Tris dešimtmečius šaliai vadovavęs H.Mubarakas sakė, jog nebesieks būti perrinktas, o pirmadienį pažadėjo 15 proc. padidinti atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams.

Tačiau daug protestuotojų, besipiktinančių dideliu nedarbu, infliacija ir H.Mubarako režimo represijomis, reikalauja, kad 82 metų lyderis nedelsiant atsistatydintų.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį per pokalbį telefonu su O.Suleimanu dar kartą paragino Kairą “nedelsiant” imtis “neatšaukiamų” politinių permainų, taip pat išplėsti nacionalinį dialogą su opozicija, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Jis taip pat vėl paragino Egiptą nedelsiant atšaukti nepaprastąją padėtį, pernai gegužę Kairo pratęstą dar dvejiems metams. Pasak Vašingtono, nepaprastoji padėtis Egipto vyriausybei suteikia galias smarkiai riboti esmines pilietines teises.

Tačiau O.Suleimanas, kalbėdamasis su vietos žiniasklaidos priemonių redaktoriais, sakė, jog reformos neturėtų būti skubotos, taip pat aiškino, kad į permainas gali vesti tik dialogas ir “tęstinių žingsnių programa”.

“Antrasis, alternatyvus kelias būtų perversmas, kurio mes norime išvengti. Tai reiškia, kad neapskaičiuoti ir skuboti žingsniai tik skatina neprotingą elgesį”, – viceprezidento žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra MENA.

Pasak O.Suleimano, vyriausybė toliau kalbėsis su politinėmis frakcijomis ir jaunimu, kuris yra protestų pagrindinė varomoji jėga, “užtikrinant, jog nebus panaikintas režimas ir neįvyks perversmas, nes tai reikštų chaosą”.

Egipto prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) pirmadienį toliau buvo spaudžiamas atsistatydinti, kai jo režimo oponentai pareiškė, kad per svarbias derybas vyriausybės padarytos nuolaidos nėra pakankamos.

Egipte neramumai tęsiasi jau 14 dienų iš eilės, o Kairo centrinėje Tahriro aikštėje toliau būriuojasi protestuotojai, tvirtinantys, kad prasidėjęs opozicijos judėjimų dialogas su vyriausybe nesusilpnins jų pastangų priversti atsistatydinti tris dešimtmečius šaliai vadovaujantį H.Mubaraką.

Tuo tarpu JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sekmadienį pareiškė, kad Egiptas pasikeitė visiems laikams, ir paragino suformuoti “reprezentatyvią vyriausybę”. Tačiau B.Obama vis dėlto nepareikalavo, kad ilgametis Vašingtono sąjungininkas H.Mubarakas nedelsiant atsistatydintų.

Primygtinai paprašytas atsakyti, kada derėtų pasitraukti H.Mubarakui, B.Obama sekmadienį televizijai “Fox” sakė: “Jis vienintelis žino, ką ketina daryti. Mes težinome viena – kad Egiptas nebebus toks, koks buvo.”

“Jis nebesieks būti perrinktas. Jo kadencija baigiasi šiemet”, – pridūrė JAV vadovas.

Egipto viceprezidentas Omaras Suleimanas sekmadienį dalyvavo derybose su opozicijos judėjimais, tarp jų su uždrausta, tačiau įtakinga Musulmonų brolija, tačiau išeities iš šios politinės aklavietės kol kas nepavyko surasti.

Vyriausybės atstovas Magdi Radi (Magdis Radis) sakė, kad dialogo dalyviai susitarė sudaryti teisininkų ir politikų komitetą, kuris “pasiūlytų konstitucijos pakeitimus ir reikalingus poįstatyminius aktus… iki pirmosios kovo savaitės”.

Be to, derybininkai sutarė, jog bus įkurtas specialus biuras, priiminėsiantis skundus dėl elgesio su politiniais kaliniais, sušvelninti žiniasklaidos suvaržymai, atšaukta šalyje galiojanti nepaprastoji padėtis, jei tai padaryti “leis saugumo sąlygos”, taip pat užkirstas kelias kišimuisi iš užsienio.

Tačiau O.Suleimanas atmetė svarbų opozicijos reikalavimą, kad jis pereinamuoju laikotarpiu perimtų prezidento H.Mubarako įgaliojimus.

Šiose derybose dalyvavo ne visi opozicijos judėjimai, prisidėję prie sukilimo prieš H.Mubarako režimą. Buvęs Jungtinių Tautų branduolinių programų priežiūros agentūros vadovas ir vienas iš įtakingiausių Egipto disidentų Mohamedas ElBaradei (Mohamedas ElBaradėjus) taip pat nebuvo pakviestas.

Antrasis pagal rangą Musulmonų brolijos lyderis Mahmudas Ezzatas (Mahmudas Ezatas) sakė telefonu naujienų agentūrai AFP, kad jo judėjimas iš šių derybų nepasitraukė, nes mano, kad buvo padaryta tam tikra pažanga. Tačiau jis perspėjo, kad protestai tęsis.

M.Ezzatas pabrėžė, kad valdantysis režimas, pradėjęs derybas su opozicija, netiesiogiai “pripažino, jog tai yra liaudies revoliucija ir kad jos reikalavimai yra teisėti. Vienas iš mūsų reikalavimų – kad prezidentas turi pasitraukti”.

M.ElBaradei grįžo į Egiptą tuojau po to, kai šalyje prasidėjo protestai prieš H.Mubaraką, ir ragino prezidentą nedelsiant atsistatydinti. Tačiau jis pareiškė, kad prasidėjusios derybos nepakankamai patikimos, nes jas kontroliuoja H.Mubarakas ir kariškiai.

“Šis procesas neskaidrus. Šiuo metu niekas nežino, kas su kuo kalbasi, – sakė disidentas televizijai NBC, akcentuodamas “milžinišką pasitikėjimo stygių” tarp demonstrantų ir vyriausybės.

“Jeigu iš tiesų norite stiprinti pasitikėjimą, turite įtraukti visus kitus Egipto žmones – civilius gyventojus”, – pabrėžė jis.

H.Mubarakas iki šiol atsisako paklusti raginimams nedelsiant atsistatydinti. Prezidentas sakė, kad jam “įgriso” vadovauti šaliai, tačiau mano, jog turėtų likti savo poste iki rugsėjį vyksiančių rinkimų, siekiant užtikrinti stabilumą Egipte.

Kairo gatvės sekmadienį pradėjo atgyti – po devynių dienų pertraukos vėl dirba bankai ir parduotuvės, o armija sustiprino patruliavimą aplink Tahriro (“Išvadavimo”) aikštę – antivyriausybinių protestų epicentrą.

Demonstrantams jau 13-tą dieną dalyvaujant protestuose prieš Egipto prezidentą Hosni Mubaraką (Hosnį Mubaraką), pradedami atidaryti bankai, o gatvėse, kuriose beveik nebuvo eismo, vėl pilna transporto priemonių ir susidaro spūstys.

“Ačiū Dievui. Pastarąsias 10 dienų sunkiai beuždirbdavau benzinui ir savo kaljanui”, – sakė vienas taksi vairuotojas, kuris pridūrė, kad savo naujutėlaitę mašiną nusipirko penkios dienos prieš protestų pradžią.

“Kas mėnesį moku po 2 tūkst. Egipto svarų (865 litus),”, – skundėsi jis.

Vieno restorano “McDonald’s” darbuotojai šveitė fasado langus, kurie buvo nubaltinti prasidėjus demonstracijoms, staiga pradingus policijai ir kilus plėšimų bangai.

“Atsidarysime po pusvalandžio”, – sakė vienas darbuotojas. Kiti tuo tarpu sparčiai plovė grindis.

Kairo, kur gyvena maždaug 20 mln. žmonių, gatvėse vėl atsinaujino transporto spūstys, vėl aidi automobilių garsiniai signalai.

Policija, kuri iš sostinės gatvių dingo po susirėmimų su demonstrantais, taip pat grįžo ir budi sankryžose.

Jiems grįžus vadinamieji liaudies komitetai, kurie budėdavo gyvenamuosiuose rajonuose ir saugodavo nuo plėšikautojų, buvo pastebimai sumažinti tuose rajonuose, kuriuos aplankė AFP reporteriai.

Bankai buvo atidaryti visame mieste; juose susidarė žmonių, norinčių tvarkyti savo sąskaitas, eilės. Centrinis bankas apribojo per vieną dieną vienam asmeniui leidžiamų pasiimti grynųjų kiekį 50-čia tūkst. Egipto svarų.

Už savadarbių barikadų, pastatytų aplink Tahriro aikštę, protestuotojai reiškė pasiryžimą likti savo vietoje, o Mugamaato pastatas, kuriame įsikūrusi pagrindinė vyriausybės būstinė, tebėra uždarytas.

Į aikštę vedančius vartus saugojo keli kareiviai, o protestuotojai toliau plūdo į pačią aikštę už vartų.

Demonstrantai baiminasi, kad jeigu armija pasitrauks, juos gali vėl užpulti režimo šalininkai. Taip pat manoma, kad armijos judėjimas galėtų pranašauti ir bandymą išvaryti juos iš centrinės aikštės.

“Dabar aišku, kad ne mes paralyžiavome šalį”, – sakė Škotijoje gimęs kino aktorius Khalidas Abdalla (Chalidas Abdala), kuris vaidino filme “Bėgantis paskui aitvarą” (The Kite Runner) ir kuris šioje aikštėje buvo nuo pat protestų pradžios.

“Ne mes uždarėme bankus ir įvedėme komendanto valandą. Tikrai, esame užėmę gyvybiškai svarbią miesto dalį, bet tai yra jo atsakomybė”, – sakė egiptiečių kilmės Kh.Abdalla, turėdamas omenyje H.Mubaraką.

Egipto opozicinė Musulmonų brolija sekmadienį pranešė, kad pradės istorines derybas su valdžia, o iš prezidento Hosni Mubarako (Hosnio Mubarako) valdančiosios partijos tuo tarpu pasitraukė aukšto rango nariai.

Vienas pareigūnas iš Musulmonų brolijos, kurią vyriausybė apkaltino mėginimu pasinaudoti masiniais protestais, keliančiais didžiausią grėsmę tris dešimtmečius trunkančiam H.Mubarako valdymui, sakė, kad Brolija derėsis su Egipto naujuoju viceprezidentu Omaru Suleimanu.

Derybų datos pareigūnas nenurodė. Tai bus pirmosios per visą istoriją derybos tarp vyriausybės ir jos mirtino priešo.

“Turėdami omenyje šalies bei jos institucijų interesus ir rūpindamiesi šalies nepriklausomybės išsaugojimu … nusprendėme pradėti derybas, kad pažiūrėtume, iki kurio taško jie yra pasirengę priimti žmonių reikalavimus”, – AFP sakė minėtas pareigūnas, kuris kalbėjo su sąlyga, kad nebus skelbiama jo pavardė.

Jis taip pat sakė, kad dialogo tikslas yra eliminuoti “užsienio ar regioninį kišimąsi į mūsų (Egipto) reikalus”, taip bandant atitolinti Broliją nuo Irano, kuris ragino Egipte įsteigti islamišką režimą.

Musulmonų brolija, kuri Egipte yra oficialiai uždrausta, bet toleruojama, yra geriausiai organizuotas opozicijos judėjimas, besiremiantis didžiuliu socialinės paramos tinklu.

Tuo tarpu šeštadienį iš H.Mubarako partijos atsistatydino aukšto rango nariai, tačiau demonstrantai, jau 12-tą dieną dalyvaujantys protestuose prieš režimą, tai pavadino tik kosmetiniu žingsniu.

Vašingtonas savo ruožtu vykdė lobistinę veiklą dėl greito valdžios perėjimo.

+370 5 2058525