JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) sekmadienį nebekartojo savo ankstesnių pareiškimų, kad Egipto prezidento Hosni Mubarako (Hosnio Mubarako) vyriausybė yra stabili, tačiau vėl pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos norėtų matyti Egiptą žengiantį į demokratiją.

“Amerikos žinia buvo nuosekli – norime matyti laisvus ir sąžiningus rinkimus, taip pat tikimės, jog tai bus viena iš dabartinių įvykių išdavų”, – H.Clinton sakė duodama interviu televizijos NBC laidai “Meet the Press”.

“Mes remiame tvarkingą perėjimą ir pokyčius, kurie bus atsakymas į legitimius Egipto žmonių susirūpinimus, dėl kurių kilo protestai”, – sakė ji CBS.

“Nemanau, kad kas nors nori matyti nestabilumą, chaosą, didėjantį smurtą, – pridūrė ji. – Mes norime tvarkingo perėjimo prie demokratinės vyriausybės, ekonomikos reformų”.

H.Clinton sakė, kad JAV viliasi “tikros demokratijos” Egipte ir pažymėjo, kad paragino H.Mubaraką tęsti “nacionalinį dialogą”, kuris gali vesti jos link.

“Mes raginame Mubarako vyriausybę, kuri tebėra valdžioje, mes raginame armiją, kuri yra labai gerbiama institucija Egipte, padaryti tai, kas reikalinga, kad būtų palengvintas toks tvarkingas perėjimas”.

Kalbėdamasi su televizija ABC, H.Clinton taip pat nesistengė spausti veiksmingiausio sverto JAV santykiuose su H.Mubaraku: “Šiuo metu nevyksta jokia diskusija apie paramos nutraukimą”.

Tačiau ji pridūrė: “Mes visada stebime ir peržiūrime savo pagalbą.”

Jungtinės Valstijos kasmet skiria Egiptui pagalbos už beveik 2 mlrd. dolerių, o jos didžiausia dalis atitenka šios šalies ginkluotosioms pajėgoms.

Užsienio reikalų ministerija, besitęsiant neramumams Egipte, siūlo nevykti į šią Afrikos valstybę.

Pasak pranešimo, Egipte esantys Lietuvos piliečiai turėtų elgtis itin atsargiai – sekti situaciją, vengti palikti gyvenamąją vietą, laikytis nustatytų apribojimų, nevykti į Kairą, Suecą, Aleksandriją, Liuksorą, Izmailiją, Mansurą ir kitus didžiuosius miestus, turistai – nenutraukti ryšio su kelionių vadovais.

Lietuvos piliečiai, esantys didžiuosiuose Egipto miestuose ir laikinai atvykę į Egiptą, esant galimybių saugiai keliauti, turėtų išvykti iš Egipto komerciniu transportu.

Lietuvos ambasadorius Egipte Dainius Junevičius BNS sakė, kad apie Lietuvos piliečių evakuaciją nėra galvojama.

“Apie evakuaciją negalvojama (…) Dauguma Lietuvos piliečių yra turistai, taigi artimiausiu metu su turistinėmis bendrovėmis bus tariamasi dėl veiksmų”, – sakė ambasadorius.

Anot jo, pagrindinė siūlymo nevykti į Egiptą priežastis – keli plėšimo atvejai Hurgadoje ir Šarm El Šeiche, nepatvirtintais duomenimis, užfiksuoti sekmadienį ryte. Ambasadoriaus teigimu, jų metu nei vienas Europos Sąjungos pilietis nenukentėjo.

“Didžiausi pavojai – saugumo policijos nebuvimas ir plėšikavimas”, – sakė ambasadorius. Visgi, anot jo, plėšikavimų skaičius Egipte turėtų mažėti, nes gaunama žinių, jog protestų vietose daugėja kariuomenės.

Anot URM, turistai Raudonosios jūros pakrantės kurortuose turėtų laikytis kelionių organizatorių ar jų atstovų rekomendacijų, nuo ekskursijų už kurortų ribų griežtai susilaikyti. Kelionių organizatoriai, pasak ministerijos, neturėtų vežti naujų turistų į Egiptą.

Lietuvos piliečiai, į šalį atvykę savarankiškai, kviečiami registruotis visą parą Užsienio reikalų ministerijoje arba Lietuvos ambasadoje Egipte.

Lietuvos ambasada Egipte informacijos, kad per neramumus būtų nukentėję Lietuvos piliečiai, neturi.

Masiniai protestai prieš autoritarinį prezidento Hosni Mubarako Egipte valdymą nesiliauja jau beveik savaitę. Per juos, kaip teigiama, jau žuvo apie pusantro šimto žmonių.

Egipto VRM perspėjo, jog imsis “ryžtingų veiksmų” prieš protestuotojus, kurie planuoja penktadienį rengti naujas prieš vyriausybę nukreiptas demonstracijas, šalyje jau kelias dienas iš eilės nesiliaujant susirėmimams su policija.

Šis įspėjimas nuskambėjo disidentų organizacijoms planuojant surengti didelio masto protestus keliuose miestuose po tradicinių penktadienio vidurdienio pamaldų, tęsdamos demonstracijų prieš vyriausybę bangą, kuri nusinešė jau penkių protestuotojų ir dviejų policininkų gyvybes.

“Vidaus reikalų ministerija dar kartą perspėja nesiimti tokių veiksmų ir patvirtina, kad prieš juos bus imtasi ryžtingų priemonių, kaip numatoma įstatymuose”, – sakoma VRM pranešime.

Ketvirtadienis buvo trečia diena iš eilės, kai protestuotojai ragino Egipto prezidento Hosni Mubarako (Hosnio Mubarako atsistatydinimo. Tuo tarpu į šalį grįžęs vienas iš iškiliausių disidentų Mohamedas ElBaradei (Mohamedas Baradėjus) taip pat pažadėjo prisidėti prie demonstrantų.

Musulmonų brolija, kuri yra vienas iš pagrindinių Egipto opozicijos judėjimų, pirmąkart paragino savo narius dalyvauti penktadienį planuojamuose protestuose.

Daugelį Egipto miestų apėmę demonstracijos virto didžiausiu sukilimu šioje šalyje per tris pastaruosius dešimtmečius.

Šie neramumai jau nusinešė penkių protestuotojų ir dviejų policininkų gyvybes, o dar per 100 žmonių buvo sužeisti.

Vienas saugumo pareigūnas naujienų agentūrai AFP nurodė, kad nuo protestų pradžios buvo suimta apie tūkstantis žmonių.

Lietuvoje viešintys Egipto verslininkai teigia, kad jiems patrauklus Lietuvos statybų bei nekilnojamojo turto sektorius, realios bendradarbiavimo galimybės ir logistikos srityje.

O Egipte verslo perspektyvų gali turėti Lietuvos maisto, lengvosios, statybų pramonės ar biotechnologijų bendrovės, rašo “Verslo žinios”.

“Mus domina Lietuvos leidžiamos euroobligacijų emisijos. Taip pat norime pasižvalgyti, kokį arabų investicijų portfelį galime pritraukti į Lietuvą. Mes manome, kad Lietuva po metų ar kelerių bus patraukli auganti rinka ir arabų fondai domėsis investicijomis čia. Mes norime patekti į žaidimą iki to laiko”, – sakė finansų maklerio įmonės “Arab Finance” generalinis direktorius Osama Mouradas.

“Galima gerokai padidinti vežimo apimtį tarp Egipto ir Šiaurės Europos šalių – per Ukrainą ir Klaipėdos uostą. Jei pavyktų sukurti vežimo liniją jūra tarp Egipto ir Odesos, po penkių dienų mūsų kroviniai būtų Klaipėdoje ir per 10 dienų pasiektų Šiaurės Europą. Mes tuo labai suinteresuoti, nes dabar kroviniai gabenami ilgiau”, – sakė “Mahoney Shipping & Marine Services” vykdomasis viceprezidentas ir valdybos pirmininkas.

Egiptiečiai Lietuvoje yra investavę 2,42 mln. litų – 1,93 mln. litų į administravimo ir aptarnavimo veiklą, 0,49 mln. litų – į privatų nekilnojamąjį turtą. Lietuvos ir Egipto dvišalės prekybos apyvarta 2010 metais sausio-rugsėjo mėnesiais siekė 68,6 mln. litų.

+370 5 2058524

Aleksandrijos bažnyčioje, kur per sprogimą pirmąją šių metų dieną žuvo 21 žmogus, sekmadienį susirinkusios gedinčios krikščionių moterys raudojo ir prašė Dievo atkeršyti už žuvusius artimuosius.

“Dieve, atkeršyk už mūsų kankinius”, – garsiai šaukė kelios moterys.

“Dieve, sudegink jų širdis”, – sakė jos, turėdamos omenyje tuos, kurie įvykdė šeštadienio išpuolį prie Šventųjų bažnyčios Aleksandrijoje, per kurį žuvo 21 ir buvo sužeisti dar 79 žmonės. Įtariama, kad ant bažnyčios laiptų susisprogdino mirtininkas.

Prie bažnyčios vartų buvo padėtas sukruvintas Jėzaus Kristaus paveikslas, o ant geležinių turėklų buvo užmestas kruvinas baltas audeklas, kuriuo buvo nešami žuvusieji.

Aplink bažnyčią ir kitoje gatvės pusėje esančią mečetę nuo šeštadienio yra dislokuota daugybė riaušėms pasirengusių policininkų.

Šeštadienį policija ašarinėmis dujomis vaikė protestuotojus, o šimtai krikščionių jaunuolių svaidė į pareigūnus akmenis ir skandavo vyriausybei priešiškus šūkius, kaltindami valdžią neapsaugojus koptų.

Prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) sakė, kad išpuolio požymiai rodo “užsienio ranką”. Vidaus reikalų ministerija taip pat kaltino “užsienio elementus” – taip Egipte vadinami islamistų kovotojai, ypač iš “al Qaeda”.

Šeštadienį H.Mubarakas per televiziją pažadėjo, kad “nukirs gyvatei galvą, stos prieš terorizmą ir jį nugalės”.

Prezidentas taip pat paragino krikščionis ir musulmonus susivienyti prieš bendrą priešą.

Vien per sausio mėnesį net 10 tūkst. lietuvių aplankė Lietuvos žiemos Palangą – Hurgadą, Šarm el Šeichą ar Tabą. Tai būtų 217 traukinio vagonų arba 208 autobusai.

Kiekvieną šeštadienio rytą trys pilnutėliai “Boeing” vorele skrenda į Hurgadą, todėl nieko nestebina, kad šio kurorto centrinėse gatvėse raibuliuoja iškabos “Sveiki atvykę”, “Laukiame sugrįžtant” ir taip toliau. O kur dar kiti lietuvių taikiniai – Šarm el Šeichas ar Taba, į kuriuos galima nukakti antradienio, ketvirtadienio ar penktadienio skrydžiais.
“Jeigu nebuvote nuvykę į Luksorą ar neplaukėte Nilu, vadinasi, jūs Egipto nematėte”, – tarstelėjo kažkurios turizmo bendrovės atstovė. Ir tai yra teisybė.

Paplūdimių turizmas mielesnis nei pažintinis

Egipte susidarė įspūdis, kad nei lietuviai, nei rusai nedega dideliu noru pažinti svarbiausių Egipto vietų ir vertybių – daugumai priimtinesnis vadinamasis paplūdimio turizmas. Tuo tarpu dauguma prancūzų, japonų ar lenkų ir Egipte mieliau renkasi pažintinį turizmą.

Buvusieji Egipte ne vieną kartą ypač rekomenduoja rinktis kruizus Nilu (ypač tiems, kurie vyksta su paaugliais vaikais). Tokiose kelionėse galima ir pailsėti, ir papildyti žinių bagažą. Tarkime, gana populiarus kruizas Nilu maršrutu Hurgada–Kairas–Asuanas–Luksoras–Kairas tikrai atstos ir gyvosios istorijos, ir gamtos, ir zoologijos, ir daugybę kitų pamokų, pašalins visą nuovargį ir, tikėtina, įsirėš į atmintį.

Įstrigs negrįžtamai visų pirma Nilas. Tai šimtai vandens perpumpavimo stočių, vandenyje plaukiojantys ožkų lavonai, jaunikliai arabai, iš tinklų bandantys ištraukti menkas žuveles. Tas Nilo apylinkių peizažas nenusakomas, ypač kai į tą primityviai varganą pasaulį žiūri iš laivo baseino, gurkšnodamas šaltą “Heineken” alų.

Keliaujant Nilu kas 10–15 peizažo kilometrų iškyla didingos šventyklos su faraonų kapavietėmis, kolonomis, šventyklomis. Ir pats pradedi nelabai suvokti: plauki civilizacijos laivu trys tūkstantmečiai metų prieš mūsų erą ar XXI amžiaus pradžioje?

Visas šis magiškas plaukimas buvo jau keliaujant atgalios, o iš pat pradžių pirmą mūsų kelionės dieną laukė ilgas kelias į Kairą.

Pirmenybė – įžūlesniam

510 km kelionei Kairo link reikia pasirengti visais požiūriais. Patartina prieš skrendant į Egiptą perskaityti keletą knygelių, susipažinti su egiptiečių kultūros ir mentaliteto ypatumais, o skrandžiui dezinfekuoti į kelionės krepšį įsimesti pelynų trauktinės.

Po kiekvieno sustojimo, išlipimo ar skulptūros prilietimo rankas kategoriškai privaloma dezinfekuoti medicininiu purškalu, kurio galima įsigyti Lietuvos vaistinėse. Antraip vietoje šventyklų auros gali tekti apsigyventi WC ir be paliovos viduriuoti.

Lietuviai apie virškinamojo trakto veiklą išderinančias egiptietiškas lazdeles pasakoja šimtus visiškai nejuokingų anekdotų. Net didžiuliai plakatai Hurgados oro uoste įspėja – akylai rūpinkitės higiena.

20 mln. gyventojų turintis Kairas (iš viso Egipte gyvena 80 mln. žmonių) pasitinka puikiomis autostradomis, viadukais, tuneliais ir tiltais, kuriais pakylama vos ne į septintą gyvenamojo pastato aukštą. Įdomu tai, kad Kaire transporto spūsčių nėra, lygiai kaip nėra ir šviesoforų (su retomis išimtimis). Tačiau važiavimo kultūra specifinė. Jos logika – kas įžūlesnis, tas pirmesnis. Tai absoliučiai nepriimtina mums, europiečiams.

Čia būtina pastebėti, kad prieš išvyką į Egiptą naudinga pasiskaityti kokį nors istorinį veikalą, nes įspūdžių bus tiek daug ir tokių įvairių, jog iš anksto susidėlioti civilizacijos epochas tiesiog būtina.

Namai vaiduokliai be stogų

Vaikus iš Lietuvos Kairas papirko piramidėmis, o suaugusiuosius – didžiuliais namais vaiduokliais. Stogų ant tokių namų beveik nėra, nes tuomet tektų mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Todėl dažniausiai virš pirmojo aukšto į viršų kyla armatūros pynės antram ar trečiam aukštui, kuriuos kada nors statys būsimosios kartos. Tėvai tiek pinigų neturi.
Netgi galima daryti išvadą, kad visiškai baigtų statinių masėms skirtuose Kairo ir apskritai daugelio Egipto miestų kvartaluose tiesiog nėra. Ant tų laikinųjų pastolių ganosi ožkos, krykštauja vaikai, džiaustomi drabužiai, pietaujama, miegama ar ilsimasi. Visos buitinės atliekos, statybinės medžiagos iš pastolių aukštybių metamos žemyn.

O al Gizos piramidės kiekvieną atvykstantįjį pasitinka kupranugarių turgumi. Turistų policijos menkai prižiūrimi prekiautojai ar abejotinų paslaugų teikėjai tiesiog bombarduoja užsieniečius ką nors pirkti, fotografuotis šalia asilų, užlipti fotografuotis ant kupranugarių ir nulipti nuo jų tik už papildomą 10 JAV dolerių mokestį.
Šis begalinis kaulijimas lydėjo visas vienuolika kelionės dienų. Ir tai puikiai suprantama, jei vidutinis eismo reguliuotojo atlyginimas – 20–25 doleriai per mėnesį.

Potyrius susikurk pats

Papildomo nenusakomo Egipto potyrių adrenalino patys sau suteikėme kelionės viduryje, kai išbandėme karietų kinkinius po Luksoro turistinį ir paprastąjį ūkinį turgų, o po to visą tą atstumą pamėginome įveikti be niekieno palydos.
Vaizdas priminė nestilizuotas Rytų pasakas – asilai ir arkliai gamtinius reikalus atliko vidury siauručių gatvių, aplink buvo pardavinėjami ožiai, vištos, kiaušiniai, medvilnė ir kvepalai, kelios dešimtys amatininkų siūlėsi išlyginti mūsų drabužius.

Įveikti visą tą jovalą sausais batais neįmanoma, drabužių išdezinfekuoti nėra kur, o kvapų įamžinti fotoaparatu tiesiog nėra galimybių. Todėl būtent Luksoro turguje gerai supranti, kad nušlifuotos Madinat Makadi įlankos viešbučių promenados tikrai nėra Egiptas.

Paprastą kišlako gyvenimą galima pažinti ir išbandžius kelių kilometrų žygį asiliukais. To irgi užtenka suvokti, kad biurokratinis darbas Vilniaus dangoraižyje nėra nei duotybė, nei ilgaamžė vertybė.

Tiesa, įsijautus į visus šiuos potyrius reikia nepamiršti budrumo – jaunieji arabai nekaltais veidais mikliai traukia pinigus iš kišenių.

Ekologija – tik lankstinukuose

Grįžus į Hurgadą keistai atrodė prabangių viešbučių raginimai rūšiuoti atliekas, nelaužyti koralų ar nepalikti be reikalo skalbti rankšluosčių.

Čia kyla klausimas: ar tai nėra tik akių dūmimas ir beatodairiškas pataikavimas principingiems vokiečiams. Juk kai keturias dienas plauki Nilu per ištisines naftos dėmes, matai kelias dešimtis sovietų statytų naftos, cukranendrių ar plytų fabrikų kaminų, springstančių dūmais be jokių filtrų, – apie kokią dar ekologiją galima kalbėti?
Kita vertus, kokia jauno arabo asmenybės ekologinė ar dvasinė darna gali susiformuoti, kai jis, ištrauktas iš palmės pavėsio, turi tepti aliejais ir masažuoti apnuogintos vokietės blauzdas.

Pamokos ir mokytojams

Būtų mano valia, tiesiog privaloma tvarka ištisus istorijos mokytojų metodinius būrelius išplukdyčiau į faraonų šventyklas ir kapavietes. Tik savo akimis pamatę skulptūras, sarkofagus, mumifikuotus šunis jie galėtų mėginti subrandinti domėjimosi istoriniais mokslais daigus mūsų jaunajai kartai.
Galbūt jie galėtų paauklėti ir Lietuvos turizmo patikėtines Egipte – tautiečius reikia sveikinti ne tik su Valentino diena, bet ir su Vasario 16-ąja. Už jas tai padarė lėktuvo kapitonas A.Žilinskas.