Didžiausias Lietuvos kurortas Palanga šventinėmis spalvomis nušvis jau penktadienį, spalio 30 d. Pavakare, 17 val., centrinėje aikštėje bus įžiebta miesto eglė, tuo pačiu metu ryškiaspalvėmis lemputėmis bei švytinčiomis dekoracijomis sužibės visas Kalėdų šviesos miestas – Palanga.

Trylikos metrų aukščio kurorto žiemos švenčių simbolis montuoti pradėtas dar antradienį – įrengtas metalinis karkasas, kuris buvo padengtas dirbtinėmis eglišakėmis bei padabintas švytinčiomis dekoracijomis. Šiųmetinė Palangos žaliaskarė iš esmės skirsis nuo miestą praėjusiais metais puošusios modernios kūgio formos melsvai švytinčios eglės.

Kalėdų šviesos miestu jau rytoj tapsiančio kurorto išskirtinumą pabrėš ir eglę puošiančios švytinčios dekoracijos – šiemet Palangos žaliaskarę dabins skrendančios žuvėdros bei žiemos švenčių baltumą primenančios dekoratyvios žibančios snaigės. Pati Kalėdų eglė nušvis mėlyna – jūros – spalva.

Miesto eglė taip pat bus padabinta maždaug 16 tūkst. mirgančių lempučių bei šviečiančiomis krentančių snaigių kompozicijomis. Šis motyvas bus atkartotas ir pramogautojų labiausiai pamėgtoje J. Basanavičiaus gatvėje, kuri šiais metais taip pat pasidabins naujomis dekoracijomis.

Penktadienį 17 val. į centrinę miesto aikštę susirinkę palangiškiai ir svečiai turės unikalią galimybę vienai valandai nusikelti į praeitį. Renginio „Vienos eglutės istorija“ metu žiūrovai išvys kalėdinius žaisliukus – tokius, kokie kabodavo ant mūsų tėvų ir senelių vaikystės eglių. Mažiesiems tai bus ekskursija į tėvų vaikystę, o juos atvedusiems suaugusiesiems – kelionė į prisiminimų šalį. „Kalėdų eglė turi būti ypatinga, sakrali. Siekiame sukurti šiltą eglės įžiebimo šventę, kurioje gerais jaustųsi tiek vaikai, tiek jų tėvai ir seneliai“, – sakė Palangos kultūros centro renginių režisierė Aušra Latonienė.

Kartu su įžiebiama miesto egle Palangoje prasidės ir didelio populiarumo pernai sulaukęs festivalis „Kalėdų šviesos miestas“, visą mėnesį dovanosiantis gausybę šeimai skirtų renginių. Su šiuo festivaliu į Lietuvos kultūros sostinės metus žengianti Palanga rytoj nušvis tūkstančiais įvairiaspalvių lempučių bei dekoracijų. Kurorte maždaug 15 tūkst. lempučių sužibės miesto medžiai, šventinėmis spalvomis džiugins per 200 šviečiančių dekoracijų, kuriose žibės ne įprastos, o LED lemputės, skleidžiančios itin jaukią šviesą bei taupančios elektros energiją.

“Šventinėmis spalvomis nušvitusi Palanga penktadienį visus pakvies gražiausias metų šventes sutikti mūsų kurorte, – sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. – Sutikdamas 2013-uosius kurortas žengia į Lietuvos kultūros sostinės metus, tad festivalio „Kalėdų šviesos miestas“ laikotarpiu ypatingą dėmesį skirsime kultūros renginiams bei pasistengsime padaryti viską, kad palangiškiai ir mūsų svečiai, su savo šeimomis apsisprendę Kalėdas bei Naujuosius metus sutikti Palangoje, mūsų mieste jaustųsi jaukiai.“

Visą šventinį laikotarpį Palangoje veiks gausybė parodų, vyks šventiniai koncertai. Mažuosius svečius Palangoje visą savaitę nuo Kalėdų džiugins Elfų mokyklėlė ir jos filialai visame mieste. Čia vaikai galės ne tik smagiai praleisti laiką, bendrauti su pačiais tikriausiais elfais bei susipažinti su elfų gyvenimo paslaptimis – Elfų mokyklėlėse ir kitur šiemet vėl veiks Žaislų bankas, kaupiantis vaikų gerumo indėlius. Tiek naujus, tiek jau naudotus vaikų į „Gerumo banką“ suneštus žaislus vėliau elfai išdalins mažiesiems, kuriems tų žaislų labai trūksta.

Tradicija jau tampa ir Šventos šeimos diena, kuomet Palangos bažnyčioje santuokos priesaiką galės atnaujinti poros iš visos Lietuvos.

Norinčių sušilti bei gauti geros nuotaikos ir energijos užtaisą lauks karnavalo šokių pamokos, kurias paskutinėmis gruodžio dienomis Jūratės ir Kastyčio skvere ves „Šokių akademija“. Šokių pamokos Palangoje taip pat jau tampa tradicija.

Paskutinį metų vakarą visų laukia Naujametinis karnavalas ir tradiciniai fejerverkai nuo Jūros tilto.

„Ir šventiška, ir tausojanti aplinką“; „Ne tik sutaupė miesto biudžeto lėšų, bet ir apsaugojo aplinką nuo plastiko šiukšlių“; „Ši eglė parodo, kokie išradingi gali būti žmonės, susidūrę su finansiniais sunkumais“; „Norėčiau, kad Čikaga turėtų įžvalgumo ir ambicijų padaryti ką nors panašaus“ – taip apie iš beveik 50 tūkst. plastikinių butelių pagamintą Kauno miesto Kalėdų eglę atsiliepė amerikiečių ir britų dizaineriai.

Gruodžio pradžioje įžiebtos Kalėdų eglės nuotraukos ir aprašymai išplito dešimtyje skirtingų užsienio meno naujienų tinklalapių ir dizaino tinklaraščių, tokių kaip „Colossal.com“, „DesignBuzz“, „Inhabitat.com“ ir kt. Daugiausiai komplimentų eglė nusipelnė už originalumą ir ekologiškumą.
Eglės idėjos autorė ir įgyvendintoja Jolanta Šmidtienė tikino pati niekaip nereklamavusi savo kūrinio užsienyje, tačiau žinia apie jį greitai pasklido internete. „Reportažus iš eglutės įžiebimo parengė Lietuvos naujienų portalai, informacija apie tai buvo paskelbta Kauno savivaldybės tinklalapyje. Nieko daugiau ir neplanavome, tačiau greitai pradėjo plaukti laiškai, nuotraukų prašymai iš užsienio žiniasklaidos. Netgi gavome siūlymą registruoti eglę pasaulio Guinnesso rekordų knygoje, kaip tik vakar užpildėme dokumentus“, – „Veidui“ pasakojo J.Šmidtienė, iš pradžių Lietuvoje sulaukusi skeptiško plastikinės eglės idėjos vertinimo.

Nupuoštų Kalėdų eglučių gyventojai raginami neišmesti į komunalinių atliekų konteinerius ar gatvę, o atiduoti perdirbti į kurą.

Pasak Aplinkos ministerijos, ketvirtadienį Vilniuje, Klaipėdoje, Šilutėje, Neringoje, Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Širvintose ir Trakuose prasidės akcija “Kalėdų eglutė – namų šilumai”.

“Pasibaigus šventėms, nebereikalingos žaliaskarės paprastai keliauja į sąvartynus arba žmonės jas išmeta tiesiog į kiemus. Akcijos organizatoriai kviečia gyventojus nupuoštas eglutes atgabenti į patogiose miestų vietose pastatytus specialius konteinerius. Tos eglutės bus panaudotos biokurui gaminti”, – teigiama ministerijos pranešime.

Penktus metus rengiamos akcijos lipdukais pažymėti bendrovės “Ecoservice” konteineriai nuo sausio 6-osios iki 14 dienos vakaro stovės prie didžiųjų prekybos centrų. Konkrečios vietos, kur bus pastatyti kalėdinėms eglutėms skirti konteineriai, bus nurodytos tinklapyje ecoservice.lt.

Akcijos organizatoriai primena, kad šie konteineriai skirti tik panaudotoms eglutėms, į juos negalima mesti komunalinių ir didžiųjų atliekų.

Surinkti medeliai bus vežami į biokuro gamybos bendrovės “Bionovus” aikštelę, kur juos susmulkinus bus pagamintas ekologiškas biokuras. Juo “Vilniaus energija” ir kiti Lietuvos šilumos tiekėjai šildys gyventojų namus.

Praėjusiais metais akcijos “Kalėdų eglutė – namų šilumai” metu buvo surinkta 500 kubinių metrų eglučių.

JAV nacionalinė Kalėdų eglučių asociacija (NCTA) oficialiai pripažino, kad pirmą kartą pasaulyje eglė buvo panaudota rengiantis švęsti Kalėdas 1510 metais Rygoje, sakoma jos tinklalapyje.

Šiais metais daugelis kalėdinių renginių Latvijos sostinėje rengiami siekiant sustiprinti legendą apie Rygą, kaip miestą, kuriame prieš 500 metų buvo papuošta pirmoji Kalėdų eglė.

Rygą, kaip vietą, kurioje buvo papuošta pirmoji Kalėdų eglutė, taip pat pripažino ir kitos organizacijos pasaulyje. Tačiau Estijos ekspertai teigia, kad pirklių gildijoje Taline dar 1441 metais buvo pastatyta pirmoji Kalėdų eglė, tai yra 69 metais anksčiau nei Rygoje.

Apie pirmąją Kalėdų eglę Rygoje žinoma, kad ji buvo Rotušės aikštėje ir papuošė ją Juodagalvių riterių brolijos nariai, kurie po to ją įžiebė. Yra taip pat padavimas, kad pirmoji Kalėdų eglė Rygoje buvo papuošta popierinėmis gėlėmis. Pirmosios Kalėdų eglės buvimo vieta dabar pažymėta atminimo lenta.

Pirmosios Kalėdų eglės tradicija kartais priskiriama Martinui Lutheriui (Martinui Liuteriui), bet istorikai mano, kad jo eglutė Vokietijos šiaurėje buvo papuošta keliasdešimčia metų vėliau nei eglutė Rygoje.

Pavadinimas “Kalėdų eglė” pirmą kartą konstatuotas 1604 metais Elzaso mieste Strasburge (dabar Strasbūras), bet krikščionių šeimos panaudojo eglę Kristaus gimimo dienai paminėti kur kas anksčiau.

Manoma, kad popierinės rožės eglutėms puošti XVI amžiuje simbolizavo Mergelę Mariją. XVII amžiuje Kalėdų eglutes buvo stengiamasi puošti obuoliais, norint sukelti asociacijas su pasaulio atsiradimu ir Edemo sodu. XVIII amžiuje eglutės buvo puošiamos riešutais ir sausainiais.

XIX amžiuje eglučių papuošalai tapo kur kas įvairesnį – pradėta naudoti stiklą ir kitas medžiagas, o šimtmečio pabaigoje ir elektrinius apšvietimo papuošalus.