3 mlrd. Lt atominė afera

Įsivaizduokite situaciją: jūs susiderėjote ir parašais patvirtinote sutartį, kad per kelerius metus jums pastatys namą. Sumokėjote didžiąją dalį suderėtos sumos, tačiau atėjus sutartam terminui tėra išlietas kampas pamatų, o statybininkai aiškina, kad baigs statybą nežinia kada ir nežinia kiek papildomai tai kainuos, bet gali būti ir dvigubai. Kaip tik taip rutuliojosi Ignalinos atominės elektrinės uždarymo reikalai.

Priminsime, kad AE eksploatavimo užbaigimo procesui, numatytam iki 2029 m., reikia apie 8 mlrd. Lt. Iki 2013 m., susumavus europinius ir labai nedaug tam sukauptų Lietuvos pinigų, susidaro 4,5 mlrd. Lt. Tačiau 1 mlrd. eurų, t.y. apie 3,5 mlrd. Lt, pasak naujojo AE direktoriaus Osvaldo Čiukšio, dingo nežinia kur.

Beje, per visus šiuos metus aiškumo nepadaugėjo, atsakingų asmenų taip pat nerasta.

Finansinio generolo žlugimas

Naujojoje Lietuvos politinėje istorijoje dar nebuvo tokio atvejo, kad premjeras kreiptųsi į prokuratūrą, prašydamas iškelti bylą vienos svarbiausių teisėtvarkos institucijų vadovui – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovui Romualdui Boreikai.

Generolas, turėjęs būti vienas pagrindinių su korupcija, sukčiavimu ir valstybės pinigų grobstymu kovojančių asmenų, pats įtariamas piktnaudžiavęs tarnyba ir, manipuliuodamas savo turto ir pajamų deklaracijos įslaptinimu bei turto tarp sutuoktinių perrašymu, nesumokėjęs valstybei didelių mokesčių už parduotą nekilnojamąjį turtą.

Beje, šie kaltinimai, kaip kalbama (ir pačios prezidentės lūpomis), tebuvo įžanga į rimtą tyrimą, kurį atliekant gali būti atsiskleista daug rimtesnių dalykų. Mat, pasak premjero patarėjo, generolas R.Boreika kartu su kai kuriais aukštais prokuratūros vadovais buvo sukūręs visą sistemą, kaip teisėtvarkai įkliuvę finansiniai sukčiai gali išvengti laisvės atėmimo bausmių, jų bylas skaldant į atskirus epizodus.

Beje, sukčiavimo būta netgi raportuojant apie tarnybos darbo rezultatus, mat iš tiesų į valstybės iždą grąžinti pinigai gerokai menkesni, nei nurodyta FNTT ataskaitose.

Priminsime, jog kovo pabaigoje pranešęs, kad atsistatydins, vėliau R.Boreika dar gana ilgai delsė tai padaryti ir iš FNTT vadovo posto galutinai pasitraukė tik gegužės 18 d.

Pramonė pradėjo atsigauti

Vienas pirmųjų ženklų, kad Lietuvos eksportuotojų padėtis gerėja, pasirodė kovą – po 16 mėnesių trukusio smukimo 1 proc. padidėjo pramonės produkcijos indeksas. Šis rodiklis reiškė, kad dėl atsigaunančių užsienio rinkų lietuvių pramonės produkcija pradėjo brangti. O tokios žinios dar ankstyvą pavasarį leido tikėtis, kad šiemet Lietuvos eksportui krizė baigsis. Taip ir atsitiko.

Maskvą sukrėtė du teroristiniai išpuoliai

Kovo 29-ąją Maskvos metro stotyse nugriaudėjo du galingi sprogimai, kuriuos įvykdė savižudės sprogdintojos, siejamos su teroristinėmis organizacijomis. Per šiuos teroristinius išpuolius 39 žmonės žuvo, daugiau nei 70 buvo sužeista.

Užsienio žiniasklaida konstatavo, kad šis įvykis sudavė didžiulį smūgį Vladimiro Putino ir Dmitrijaus Medvedevo duetui, mat šie buvo paskelbę, kad antiteroristinė operacija Čečėnijoje baigta.

Kaip tik tuo metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad prie teroristinių išpuolių esą planavo prisidėti ir lietuvė Eglė Kusaitė. Vėliau mergina buvo suimta, jai pateiktas galutinis įtarimas dėl dalyvavimo kuriant ir dalyvaujant organizuotoje grupėje teroro aktui vykdyti ir dėl rengimosi padaryti teroro aktą. Tačiau rugpjūtį E.Kusaitė paleista į laisvę.

Dviratininkių sėkmė

Kovą Lietuvos dviratininkės įvažiavo į sėkmės ruožą ir laikėsi jame visus metus. Iš Danijoje vykusio pasaulio dviračių treko čempionato Simona Krupeckaitė parsivežė aukso, sidabro ir du bronzos medalius, brozos medalius pelnė Vilija Sereikaitė ir Gintarė Gaivenytė. Kitas dviračių lenktynes Italijoje laimėjo Rasa Leleivytė. Gegužę Maskvoje vykusiose Europos taurės varžybose S.Krupeckaitė moterų sprinto atrankos lenktynėse užėmė pirmą vietą ir pagerino pasaulio rekordą. O rugpjūtį dviratininkė Urtė Juodvalkytė Prancūzijoje vykusiose daugiadienių moterų lenktynėse užėmė trečią vietą.

Jubiliejinis “Kino pavasaris”

Penkioliktasis “Kino pavasaris”, prestižiškiausias kino festivalis Lietuvoje, sulaukė rekordinio skaičiaus – 54 tūkst. žiūrovų. Šiame festivalyje pristatyti 109 filmai, atkeliavę iš 50 valstybių. Jiems parodyti surengta daugiau nei keturi šimtai kino seansų. Vilniaus savivaldybė pirmąkart atkreipė dėmesį į “Kino pavasarį” ir įsteigė pagrindinį prizą geriausiam festivalio filmui. Tarptautinės žiuri sprendimu jis skirtas bulgaro Kameno Kalevo juostai “Rytų pjesės”.

Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius sako neradęs įrodymų, kad terorizmu įtariama Eglė Kusaitė būtų buvusi mušama.

Kontrolierius tyrimą atliko pagal pačios merginos skundą dėl patirto teisėsaugininkų smurto.

“Ką nors rasti įrodančio smurtą, nepavyko”, – trečiadienį per Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdį sakė Seimo kontrolierius.

Jis tvirtino prieš porą mėnesių gavęs 21 metų E.Kusaitės ir jos motinos skundą dėl žmogaus teisių pažeidimų, kai terorizmu įtariama klaipėdietė laikyta areštinėje ir tardyta. R.Valentukevičiaus teigimu, E.Kusaitė nurodė kelis konkrečius epizodus, kai teisėsaugos pareigūnai ją esą mušė, veikė psichotropinėmis medžiagomis.

Kontrolierius pabrėžė, kad sunku nustatyti, kas iš tiesų įvyko prieš 5 ar 6 mėnesius. Tačiau baudžiamojoje byloje surinkti dokumentai, anot jo, paneigia merginos žodžius.

“Teisėsaugos institucijos, kurios vykdė tardymus, turi visus alibi”, – sakė jis.

Su baudžiamąja byla susipažinęs R.Valentukevičius tvirtino, kad byloje esama dokumentų, liudijančių, jog iš tardymų parvežtą įtariamąją apžiūrėdavo medikai ir nerasdavo jokių sumušimų, jokių smurto žymių. Po tais apžiūros protokolais yra E.Kusaitės parašas.

Abejonių dėl merginos tvirtinimų jam sukėlė ir faktas, kad su suimtąja bendravo, ją matė gana daug žmonių – iki penkiolikos. R.Valentukevičius svarstė, kad tiek daug pareigūnų būtų sunku įtikinti nuslėpti smurtą.

“Bandžiau įvairiais kampais pažiūrėti, bet kas įvykę prieš 5-6 mėnesius, nenustatysi (…) Garantuoti negaliu, kad taip nebuvo”, – kalbėjo kontrolierius.

Jis prisipažino su pačia skundo autore nesusitikęs ir nebendravęs.

R.Valentukevičių nustebino ir faktas, kad prokurorai jam su patarėju leido keletą valandų susipažinti beveik su visa baudžiamąja byla. Anot jo, tai labai retas atvejis.

E.Kusaitė ir teisme bando įrodyti, kad Lietuvos ir Rusijos teisėsaugininkai ją mušė, grasino, veikė psichotropinėmis medžiagomis.

Anot jos, pirmą kartą ji buvo sumušta areštinėje iškart po sulaikymo, vėliau – per tardymą, atvykus Rusijos pareigūnams. Merginos teigimu, ji buvo trijų Rusijos pareigūnų sumušta ir jų grasinimų apklausų metu sulaukė balandžio pradžioje. Jie, anot E.Kusaitės, neprisistatė.

Baudžiamąją bylą dėl ketinimų atlikti teroro aktą tiriančios Generalinės prokuratūros atstovai įtariamosios kaltinimus dėl smurto atmeta.

E.Kusaitė įtariama, kad rengėsi susisprogdinti Rusijos karinėje bazėje. Mergina Lietuvoje sulaikyta pernai spalį.

Generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl klaipėdietės Eglės Kusaitės rengimosi dalyvauti teroristinėje veikloje, antradienį Vilniaus apygardos teismo posėdyje patvirtino Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius.

Pasak prokuroro, tyrimas baigtas pirmadienį.

Jis prašė teismo, kad posėdis, kuriame nagrinėjamas E.Kusaitės suėmimo pratęsimo klausimas būtų nagrinėjamas neviešai, esą dar nesurašytas kaltinamasis aktas, byla neperduota teismui, o joje yra duomenų, susijusių su Lietuvos valstybės paslaptimi.

Tiek merginos advokatės, tiek E.Kusaitė prašė posėdį rengti atvirą.

“Aš norėčiau, kad šitas posėdis būtų viešas. Čia yra mano nuomonė, mano pozicija”, – sakė E.Kusaitė.

Teismas nusprendė rengti atvirą posėdį.

E.Kusaitės suėmimo laikas baigiasi liepos 26 dieną.

Mergina teisme taip pat sakė nepripažįstanti jai prokurorų inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir teigė, kad jos parodymai buvo iškraipyti.

“Nesutinku su tuo, kuo esu kaltinama”, – posėdžio pradžioje sakė E.Kusaitė. Ji žurnalistams prasitarė, kad jos parodymai buvo iškraipyti.

Ji taip pat tvirtino, kad apklausų metu buvo mušama trijų Rusijos pareigūnų.

J.Laucius teismo posėdyje taip pateikė ir liepos 19-ąją parengtą Generalinės prokuratūros prokurorės Nijolės Frolovos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl E.Kusaitės pareiškimo, kuriame šioji nurodo, kad apklausų metu jos atžvilgiu naudotas smurtas.

Pasak J.Lauciaus, nutarime konstatuojama, kad E.Kusaitė nė karto nebuvo vežama į Valstybės saugumo departamentą apklausti. Be to, jame teigiama, kad tuo laikotarpiu ji apklausoms vežta arba į Generalinę prokuratūrą, J.Lauciaus tarnybinį kabinetą, arba į Vilniaus apygardos teismą.

Visose apklausose, pasak J.Lauciaus, dalyvavo tuometinis merginos gynėjas Adomas Liutvinskas. Pareigūno teigimu, tuomet negauta jokių pastabų apie blogą elgesį su ja.

Be to, anot prokuroro, nutarime rašoma, kad E.Kusaitė gaudavusi laiškus, kuriuose buvo pamokoma, kaip reikia rašyti skundus ir esą merginos skundas visiškai atitiko pamokymus.

“Yra konstatuota, kad asmenys iš pašalės darė įtaką E.Kusaitės elgesiui, kad būtų daromi pareiškimai apie galimai neteisėtus veiksmus, taip ne tik trukdant ikiteisminį tyrimą, bet ir formuojant klaidingą nuomonę apie šitą ikiteisminį tyrimą”, – kalbėjo prokuroras.

Jis sakė, kad nutarime rašoma, jog jokie sužalojimai merginai nebuvo padaryti.

Posėdį stebi daug žiūrovų: E.Kusaitės šeimos nariai ir rėmėjai, Drąsiaus Kedžio gerbėjai, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis, Seimo narys, konservatorius Rytas Kupčinskas.

Terorizmu įtariamos klaipėdietės E.Kusaitės byla Lietuvoje yra sulaukusi didelio rezonanso. Merginą užstojantys žinomi politikai, visuomenininkai ir žmogaus teisių gynėjai paprašė nušalinti šią bylą tiriantį Generalinės prokuratūros prokurorą J.Laucių.

Prašoma atlikti J.Lauciaus veiksmų šioje byloje pagrįstumo ir teisėtumo tyrimą, o nustačius prokuroro veiksmuose įstatymų ar profesinės etikos pažeidimų, patraukti jį atsakomybėn bei atlikti tyrimą dėl leidimo Rusijos saugumo pareigūnams apklausti E.Kusaitę pagrįstumo, nustatyti šios apklausos aplinkybes, tarp jų ir galimus įtariamosios žmogaus teisių pažeidimus.

E.Kusaitė sulaikyta 2009 metų spalio 29 dieną. Jai pateikti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę tiems, kas būrė bendrininkų grupę teroro aktams vykdyti. Prokurorų duomenimis, mergina ketino vykti į Rusiją ir susisprogdinti prie karinio dalinio. Ji esą yra priėmusi islamą ir internetu nuolat bendravo su čečėnų tautybės asmenimis.

Dar du asmenys – Apti Magmadovas ir Aišat Magmadova – laikomi suimti Rusijoje. Jie įtariami verbavę lietuvę teroristiniam aktui.

Teisėsaugos pareigūnams pernai rudenį pavyko užkirsti kelią teroro aktui, kurį Lietuvos pilietė Eglė Kusaitė ketino įvykdyti Rusijoje – susisprogdinti kariniame objekte ir nusinešti su savimi kuo daugiau žmonių gyvybių, antradienį pranešė prokuroras.

Tokias detales antradienį per Lietuvos Apeliacinio teismo (AT) posėdį atskleidė Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius.

“E.Kusaitė atliko visus veiksmus, kuriuos galėjo padaryti, kad įvykdytų tai, kas jai buvo liepta, tai yra vykti į Rusiją, kad susisprogdintų kariniame objekte”, – teisme kalbėjo J.Laucius.

Teismo posėdyje nagrinėjamas įtariamosios skundas dėl balandžio 22-ąją priimto Vilniaus apygardos teismo sprendimo pratęsti suėmimą trims mėnesiams. Mergina suimta jau ilgiau kaip šešis mėnesius, nuo spalio pabaigos.

Prokuroras teigė, kad E.Kusaitė įtariama pagal Baudžiamojo kodekso 250 straipsnio 5 dalį, tai yra, kad dalyvavo bendrininkų grupėje siekiant įvykdyti teroro aktą.

Pasak J.Lauciaus, yra duomenų, kad tokiu žingsniu siekta įbauginti žmones.

Vis dėlto jos veiksmus pavyko užkardyti, nes ji buvo sulaikyta Lietuvoje.

Posėdžio pradžioje buvo paviešinta, kad paruošiamuosius veiksmus dvidešimtmetė mergina esą vykdė nuo pernai metų birželio iki spalio 24-osios, kuomet buvo sulaikyta: tuomet ji mokėsi daryti sprogmenis, juos detonuoti, gavo lėšų tokiems mokymams.

Prokuroras J.Laucius tvirtino, kad E.Kusaitė turėjo ryšių ne tik su Rusijoje esančiais asmenimis, kurie buvo sulaikyti, bet ir su “agresyvaus islamo nuostatų” besilaikančiais asmenimis Azerbaidžane, Uzbekijoje, Anglijoje.