BFL

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, jog mokyklos pamokų grafiką turėtų taip sudaryti, kad jos netrukdytų abiturientams pasirengi egzaminams.

Per Vyriausybės valandą Seime ministras sulaukė klausimo, kodėl brandos egzaminus laikantys abiturientai iki šiol turi vaikščioti į pamokas, užuot susikoncentravę į pasirengimą egzaminams.

“Tvarkietis” Remigijus Žemaitaitis tvirtino sulaukęs skundo iš Šilalės, kad valstybinio egzamino išvakarėse abiturientų darbotvarkėje – septynios įprastos pamokos.

Ministras tvirtino, jog užsienio kalbos egzaminai į gegužės mėnesio šeštadienius, kai dar vyksta mokslo metai, perkelti siekiant neperkrauti egzaminų sesijos birželio mėnesį. Tuo metu mokyklos, pasak ministro, turi taip sudėlioti tvarkaraščius, kad abiturientai turėtų laiko pasirengti atsiskaitymui.

“Pamokų tvarkaraščius nustato net ne savivaldybės, o konkrečios mokyklos savarankiškai. Mes visada raginame ir skatiname bendrojo lavinimo mokyklas nustatyti tokius tvarkaraščius, kurie leistų ir konsultacijoms laiko turėti, ir pasiruošti. Šiais metais į šeštadienius yra įkelti užsienio kalbos egzaminai su labai paprasta mintimi, kad birželio mėnesio egzaminų tvarkaraščiai nebūtų perkrauti ir pagrindiniai egzaminai nevyktų kas trečią dieną”, – atsakė ministras.

Pasak jo, “mokykla turi, matydama ir egzaminų grafiką, tvarkaraštį derinti prie jo taip, kad jam būtų galima pasiruošti”.

Tačiau mokyklų vadovai atremia, kad tokios tvarkaraščio pertvarkos neįmanomos, nes tiesiog nubraukus kai kurias pamokas būtų pažeistas ministerijos patvirtintas ugdymo planas, kuriame nustatytas kiekvieno dalyko valandų skaičius, o bandant šias valandas “permesti” į kitą laiką sakykime, numatant didesnį krūvį kitu metu, būtų suformuotas neadekvatus tvarkaraštis – pernelyg daug pamokų vienai dienai.

Šiemet užsienio kalbos valstybinius egzaminus abiturientai laiko dar nesibaigus mokslo metams – kiekvieną gegužės šeštadienį laikomas vis kitos užsienio kalbos – vokiečių, prancūzų, rusų, anglų – valstybinis egzaminas.

BFL

Brandos egzaminų pagrindinė sesija šeštadienį prasidėjo vokiečių kalbos valstybiniu brandos egzaminu, kurį laikyti rinkosi 616 kandidatų.

Pasak švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, šiemet egzaminų sesija paankstinta, siekiant išvengti perdaug intensyvaus egzaminų tvarkaraščio birželį. Todėl, anot ministro, tie egzaminai, kuriuos laiko santykinai nedidelis skaičius abiturientų, tai yra užsienio kalbų egzaminai, bus rengiami gegužės šeštadieniais.

“Dėmesys ir pirmajam egzaminui yra didelis, yra bendradarbiaujama ir su policija, bus taikoma sugriežtinta atsakomybė nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo atvejams, ir yra investuotos milijoninės lėšos į saugumo priemones, nuasmeninant, užkoduojant, šalinant žmogiškąjį faktorių tiek egzamino užduotims pasiekiant abiturientus, tiek eliminuojant nesąžiningumus įvairiose tarpinėse grandyse”, – sakė G. Steponavičius žurnalistams penktadienį.

Pasak ministro, prieš egzaminą sustiprintas elektroninės erdvės stebėjimas, sąžiningumo ir skaidrumo abejonėms išsklaidyti bus sudaryta galimybė gauti po egzamino užduočių su atsakymais kopijas

Prieš gerus du mėnesius gvildenau temą apie mūsų abiturientų baigiamuosius valstybinius egzaminus ir jų išgyvenimus žengiant į vis savarankiškesnį gyvenimą. Maniau, su egzaminais baigsis ir ši tema. Kur tau! Vos tik kur pasipainioja kokia valstybinė ar nevalstybinė institucija, turinti galią lemti žmonių likimus, tuoj pat bus kokia liūdna paprastam žmogui ir vaisinga rašančiajam naujiena. Štai ir pasipainiojo. Šį kartą visų būsimųjų Lietuvos studentų likimus sprendžianti organizacija – Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Ir nutik tu man, kad organizacija, kurios tikslas – kaip galima toliau pabėgti nuo valstybės kontrolės ir, manding, jai būdingų elgesio su žmonėmis būdų, pasielgė nė kiek ne blogiau nei prokuroras, žvelgiantis į žudiko ar prievartautojo ašaras.

Taip jau nutiko, kad šiemet įdėmiau stebiu mūsų abiturientų vasaros gyvenimą. O jį spalvina du, kitiems atrodantys visai nereikšmingi, bet patiems vaikams ir jų tėvams bei artimiesiems svarbiausi gyvenime įvykiai – baigiamieji brandos egzaminai ir stojimo (ar nestojimo) į aukštąją mokyklą procesas. Nenuvertinkime: šie įvykiai ne vienam mūsų lemia visą tolesnį gyvenimą. Tai ir žiūrėti į juos tenka rimtai. Juolab kad abiturientas vis dar tebėra paauglys, kurio psichiką nėra taip sunku ir sugriauti. Štai čia ir prasideda visų griaunančių veiksnių veikla: įtampa prieš egzaminus, atsakomybė prieš tėvus ir artimuosius, kurių lūkesčius būtinai reikia įgyvendinti, gėda prieš draugus.

Žodžiu, ta pati istorija kaip ir apie Lietuvos krepšininkus, kuriems laimėti ne padeda, bet dar labiau trukdo pergalių reikalaujanti į nugarą alsuojanti trijų milijonų sirgalių minia. Bet ten bent už komandos draugų gali pasislėpti, o čia vienam teks kaltę ir gėdą nesėkmės atveju pakelti. O dar mūsų ministerija ir patys universitetai “pajuokauja” – šast, ir likus porai mėnesių iki egzaminų paskelbia, kad stojant į vieną ar kitą specialybę reikalaujamų egzaminų ar metinių pažymių dalykų sąrašas ėmė ir pasikeitė… Ir koks skirtumas, kad prieš dvejus metus rinkaisi vienus dalykus, pasitikėdamas valstybe ir jos žmonėmis, kurie tai sprendžia, tvirtai žinodamas, kokių dalykų reikės, o kokių ne.

Svarbiausia – išlaikyti intrigą ir parodyti jėgą! Taigi pirmoji abiturientų vasaros dalis ne tik įtampai pasmerkta, bet ir bet kokį pasitikėjimą griaunanti.

Ir štai prasideda naujas etapas. Te nesupyksta LAMA BPO, bet šiemet apie juos kalbant norisi sūrių epitetų pavartoti… O viskas prasidėjo paprastai arba dar geriau pasakyti – norėjau kaip geriau, išėjo kaip visada. Ši organizacija sugalvojo visą dokumentinę stojimų dalį paversti internetine. Kitaip sakant, tikrai norėjo kaip geriau – niekam niekur eiti ir nešti dokumentų su pasirenkamomis specialybėmis nebereikia, tik svarbu laiku savo norus internete pažymėti. Būtų gražu, bet… Išėjo kaip visada: jau ir taip įtampos užvaldyti būsimieji studentai, kurie ir taip nebuvo tikri dėl savo galimybių įstoti į vieną ar kitą specialybę, susidūrė su technine problema: internetas strigo, o nustatytą dieną ir valandą rezultatai pasirodė tik kai kam, o po to internetas “užlūžo”, ir… visi liko it musę kandę – jokių naujienų. Įtampa tik auga, o kai kuriems jaunuoliams atsiunčiamos žinutės telefonu, kad jie niekur nepakviesti. Sudie, svajonės ir viltys… Ir ta daug kartų aptarta atsakomybė ir gėda!

Bet viskas tuo dar nesibaigia. Internete atsiranda pakvietimai studijuoti į valstybės finansuojamas vietas, o nefinansuojamos vietos paaiškėjo tik po paros! O kad būtų dar “linksmiau”, maždaug šimtas norinčiųjų studijuoti tiesiog “pametami”, nes baigė gimnazijas ir vidurines mokyklas ne šiemet, o jų perlaikyti kai kurie egzaminai sistemai pasirodė “nepriimtini” ir įvertinami tik nuliu… Ir nesvarbu, kad tavo balas buvo 90, įstoti neturi šansų, nes internete intensyviai rodomas nulis.

Štai tokiam chaosui ir įtampai esant viskas pagaliau stoja į vietas po paros, o masiškai nemiga ir neįsivaizduojama įtampa besiskundę naujieji studentai sulaukia rezultatų, kurie, pasirodo, kai kam net skiriasi nuo atsiųstų pranešimų SMS žinutėmis. Apie kokį pasitikėjimą tada galime kalbėti?

Bet įdomumas psichologiniu požiūriu prasideda net ne tada, o dar vėliau, kai žurnalistai kreipiasi į žmogų, kuris yra vienas atsakingųjų LAMA BPO darbuotojų. Yra toks ponas Aloyzas, kuris į paklausimą, ką mano apie beprotišką įtampą, kurią patyrė būsimieji studentai dėl jo organizacijos kaltės, atsako, kad nemato ko nerimauti, ir apskritai atrodo, kad jam nusispjaut ant žmonių jausmų. Atsiprašyti sugeba tik organizacijos technikai, atsakantys už internetinę sistemos pusę. O patys jos vadai nemato reikalo atsiprašinėti: suprask, mums, profesoriams, nusileisti iki “piemenų” lygio – tai jau ne!

Štai ir turime situaciją: tik leisk žmogui pasijusti visagaliam, tuoj kam nors tai atsirūgs. O mūsų jaunuoliai pateko į dar vieną žeminančią ir net, galima sakyti, traumuojančią situaciją. Čia man ir norisi pasitelkti dar vieną motinos ir vaiko pavyzdį. Šiuolaikinė psichoanalizė teigia, kad vieną teigiamiausių įspūdžių vaikui palieka ne tai, kad jo motina yra tobula, nes tokių apskritai nebūna, bet tai, kad ji gali daryti klaidas, bet sugeba jas ir ištaisyti, o vyresniame amžiuje – ir atsiprašyti. Visa tai vaiko psichikoje sukuria suvokimą, kad visos problemos gali būti sprendžiamos ir išsprendžiamos, ir vietoje nuolatinio, sakyčiau, savižudiško lėkimo į perfekcionizmą jis gali leisti sau mokytis iš klaidų, jas taisyti ir, jei reikia, atsiprašyti.

Tad aprašytoji šiųmetė stojimo į universitetus situacija verčia tik liūdnai palinguoti galvą ir atsidusti – ir vėl užlipome ant to paties grėblio ir, užuot padėję paaugliui ateiti į suaugusiųjų pasaulį, dar sykį parodėme jam gyvenimo iltis, pamokę, kad silpnesnius, jei tik galima, reikia ne užjausti ir jiems padėti, bet bent jau gerai apkramtyti. Kad savo vietą žinotų… O už klaidas atsiprašyti apskritai nereikia – juk tai silpnųjų dalia. Taigi, mielas jaunime, sveikas atvykęs į žvėryną!

Esminės bendrojo priėmimo sistemos klaidos kartojasi antrus metus iš eilės – tokias išvadas parengė LSAS taryba, peržiūrėjusi dvejų metų priėmimo rezultatus. Išvadose teigiama, kad kaip ir pernai, šiemet buvo neužtikrintas pakankamas moksleivių profesinis orientavimas, dėl kurio sumažėtų besirenkančių populiarias, bet neperspektyvias specialybes, neįgyvendinti studentų perskirstymo tarp sektorių tikslai, dėl ko, kaip ir pernai į universitetus stojo didesnė dalis abiturientų, neužtikrinta, jog aukštosios mokyklos konkuruos siūlydamos geresnę studijų kokybę, o ne dėl didesnio studentų skaičiaus, neužtikrintas valstybės finansavimas gabiausiems, nors po visų priėmimo etapų liko neišdalintų studijų krepšelių.

Anot LSAS prezidento Arūno Mark, priėmimo sistema į aukštąsias mokyklas neužtikrina, kad valstybės finansavimą gautų gabiausieji – net ir pasibaigus trečiajam papildomo priėmimo etapui liko 365 laisvos vietos, nors priėmimo į aukštąsias mokyklas metu valstybės finansavimo negavo meno laureatai, čempionai ir itin aukštus balus surinkę abiturientai.

LSAS prezidentas teigia, kad aukštus balus surinkę abiturientai prarado galimybę gauti valstybės finansuojamą vietą, jei pasirinkę populiarią specialybę ir pirmojo etapo metu į ją nepatekę, sutiko mokėti už studijas, bijodami iš viso netekti galimybės studijuoti norimą studijų programą. Tuo tarpu laisvas valstybės finansuojamas vietas kitose specialybėse buvo bandoma išdalinti net per tris etapus. Ketvirtame etape į aukštąsias mokyklas galės stoti net ir tie, kurie nedalyvavo pirmuosiuose trejuose etapuose.

LSAS tarybos parengtoje pozicijoje pabrėžiama, jog profesinis orientavimas mokykloje vis dar nėra pakankamas, nors turėtų būti viena iš pagrindinių priemonių padedančių moksleiviams tikslingai rengtis būsimoms studijoms. Dėl nepakankamo profesinio orientavimo šiais metais vis dar išliko itin didelis skaičius abiturientų besirenkančių tas specialybes, kurių bedarbių jau kelis metus fiksuojama daugiausia.

Studentų perskirstymo tarp sektorių strategija taip pat neduoda reikiamų rezultatų – profesinės mokyklos ir kolegijos nesurenka pakankamo studentų skaičiaus, kai tuo tarpu į universitetus priimami studentai ir su žemais balais.

Pozicijoje dar kartą prašoma iš esmės peržiūrėti stojimų į muzikos bei teatro ir kino, šokio krypčių studijų programas, meno pedagogiką, sporto specialybes, nes jau du metus iš eilės į specializuotas meno ir sporto aukštąsias mokyklas nepatenka sporto čempionai ir meno konkursų laureatai, o šių aukštųjų mokyklų dėstytojai skundžiasi dėl priimtų studentų su žemais specialybės egzaminų įvertinimais.

Nors po praėjusių metų priėmimo LR Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo sudarytos darbo grupės, esminės problemos išspręstos nebuvo. Priėmimo principai keičiami kasmet, tačiau tam nėra pasiruošiama iki galo, dėl to abiturientai negali tinkamai pasirengti stojimo į aukštąsias mokyklas etapui. Tenka tik apgailestauti, kad dažnai pamirštama, jog atsakingų institucijų daromos klaidos daro neigiamą įtaką tolesniems stojančiųjų pasirinkimams, motyvacijai.

Daugiausiai 100 balų įvertinimų už valstybinius brandos egzaminus šiais metais surinko Vilniaus licėjaus, Panevėžio Juozo Balčikonio ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijos auklėtiniai.

Kaip rodo Nacionalinio egzaminų centro BNS pateikti duomenys, Vilniaus licėjuje 42 moksleiviai gavo 62 “šimtukus”, 38 Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos auklėtiniai – 47, 32 Vilniaus Žirmūnų gimnazijos abiturientai – 40 aukščiausių įvertinimų.

Po 35 “šimtukus” gavo 28 Klaipėdos “Ąžuolyno” ir 32 Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos abiturientai.

27 Kauno technologijos universiteto gimnazijos moksleiviai iš viso gavo 32, 23 Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos auklėtiniai – 30 aukščiausių 100 balų įvertinimų.

Tarp mokyklų, kuriose gauta daugiau nei dvi dešimtys “šimtukų”, yra ir Vilniaus jėzuitų (20 abiturientų gavo 27 aukščiausius įvertinimus), Šiaulių Juliaus Janonio (19 moksleivių žinios įvertintos 26 “šimtukais”) ir Kauno Jono Jablonskio (20 moksleivių gavo 24 aukščiausius įvertinimus) gimnazijos.

14-os Vilniaus Gabijos gimnazijos moksleivių žinios buvo įvertintos 18, 13-os Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos auklėtinių – 16 “šimtukų”.

Daugiau nei 10 “šimtukų” taip pat gauta Panevėžio 5-oje vidurinėje mokykloje (14), Kauno VDU “Rasos” gimnazijoje (13), Mažeikių “Gabijos” gimnazijoje ir Kauno “Santaros” gimnazijoje (11).

Iš viso šimto balų įvertinimus Lietuvoje gavo 864 abiturientai. Pernai aukščiausiais balais buvo įvertintos 709 abiturientų žinios.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas aiškina, kad laiku reikiamus stojimui į aukštąsias mokyklas dokumentus pristačiusių pretendentų balai buvo skaičiuojami sklandžiai.

Jis teigė negalintis komentuoti Lietuvos studentų sąjungos (LSS) priekaištų dėl neva blogai įrašytų egzaminų rezultatų anksčiau mokyklas baigusiems ir kurį nors egzaminą šiemet perlaikiusiems kandidatams.

“Sunku suvokti, ką jie turi omenyje. Pirmiausia įtariu, kad jie turi omenyje, jog po nustatyto laiko – liepos 19 dienos 17 valandos – buvo asmenų, kurie buvo neatnešę turimų pažymų. Aš negalėčiau atsakyti, apie kokius nulius kalbama, nes žmogus, kuris įsiregistruoja ir atneša atestatą, jame nulių nebūna. Arba jis atestato neturi, arba dar kas nors. Perlaikę egzaminą siekdami geresnio balo pristatinėjo pažymas ir laiku turėjo tai padaryti”, – BNS dėstė P.Žiliukas.

“Toks įspūdis, kad čia nereikalingas triukšmas, keliamas tų, kurie kažką pražioplino, nepadarė, nepadavė laiku”, – teisė jis.

P.Žiliukas taip pat pabrėžė, kad po liepos 19 dienos 17 valandos buvo priimami tik paskutinių apeliantų duomenys, kurių atestatai buvo spausdinami vėliau.

“Buvo skaudžių situacijų, kad atestatų buvo neteisingų. Be abejo, su tokiais skaičiuoti negalime. Mums perdavinėjo Švietimo informacinių technologijų centras pataisytus atestatų duomenis, tai tuos panaudojam priėmimui”, – aiškino P.Žiliukas.

Jo teigimu, LAMA BPO savo skaičiavimuose klaidų neužfiksavo.

“Balus skaičiuojant klaidų nepastebėjome. Bet mes naudojame tą informaciją, kurią atnešė iki liepos 19 dienos pabaigos anksčiau baigę ir tuos 2010 metų baigusių duomenis, kuriuos mums persiuntė iš valstybinių duomenų bazių”, – aiškino LAMA BPO prezidentas.

Jis pažymi, kad laiku dokumentų nepristatę, bet užsiregistravę bendrojo priėmimo sistemoje pretendentai galės dalyvauti papildomame priėmime.

“Žmonės turi laiku pateikti duomenis, įsivaizduokit, kiek laiko nuo gegužės 25 iki liepos 19 – beveik 2 mėnesiai. Tie žmonės, kurie dar nori įstoti, kadangi yra registravęsi, dar gali ir po šito etapo dokumentus atiduoti. Baigsis sutarčių pasirašymo vajus, pradėsime papildomą priėmimą”, – teigė jis.

Bendrojo priėmimo sistemoje šiemet užsiregistravo per 43 tūkst. aukštojo mokslo siekiančių asmenų. Dalis jų pateikė ne visą reikiamą informaciją, todėl dėl vietų universitetuose rungsis 36,5 tūkst. pretendentų. 8 tūkst. iš jų bendrojo lavinimo mokyklas yra baigę 2009 ar ankstesniais metais.

Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetas patvirtino pagrindinės sesijos užsienio kalbų (anglų, vokiečių), biologijos, fizikos ir pakartotinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatus.

Valstybinio lietuvių kalbos egzamino rezultatais nepatenkinti abiturientai Nacionaliniam egzaminų centrui (NEC) pateikė 1525 apeliacijas.

Kaip BNS penktadienį sakė NEC direktoriaus pavaduotoja Teresė Blaževičienė, pernai valstybinio lietuvių kalbos egzamino rezultatus skundė 996 moksleiviai, tačiau 2009-aisiais ir laikiusiųjų šį valstybinį egzaminą buvo mažiau.

Apeliacijas dėl egzamino užduočių įvertinimo gali teikti gautais įvertinimais abejojantys moksleiviai.

Praėjusią savaitę paskelbus valstybinio lietuvių kalbos egzamino rezultatus paaiškėjo, kad jo neišlaikė 8 proc. arba apie 2030 į egzaminą atvykusių abiturientų. NEC duomenimis, iš viso valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikė per 25,3 tūkst. kandidatų.

Lietuvių kalbos egzamino neišlaikė apie 700 moksleivių daugiau nei istorijos ar matematikos. Pasak NEC, valstybinius šių dalykų egzaminus išlaikė apie 94 proc. į jį atvykusių moksleivių.

Tuo metu neišlaikiusiųjų istorijos egzamino iš 21,5 tūkst. abiturientų buvo apie 1,3 tūkst. Nepasisekė ir panašiam skaičiui abiturientų, laikiusiųjų valstybinį matematikos egzaminą. Iš viso į jį atvyko 21,1 tūkst. moksleivių.

Trečiadienį paskelbus valstybinio chemijos egzamino rezultatus paaiškėjo, kad jį išlaikė 97 proc. jį pasirinkusių maždaug 3,1 tūkst. kandidatų.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymu, valstybinių anglų ir vokiečių kalbų, biologijos ir fizikos brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti liepos 12 dieną.

Apeliacijas dėl gautų įvertinimų galima pateikti per 3 darbo dienas.

Tie, kurie gavo nepatenkinamą valstybinio ar mokyklinio egzamino įvertinimą pagrindinės sesijos metu, turės laikyti mokyklinį to dalyko brandos egzaminą pakartotinės sesijos metu.

Pakartotinės sesijos valstybinių lietuvių kalbos, informacinių technologijų, rusų, anglų, vokiečių kalbų, biologijos, fizikos, istorijos, matematikos, chemijos brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti taip pat liepos 12 dieną.

Istorijos valstybinį brandos egzaminą šiemet išlaikė beveik 94 proc., matematikos – per 94 proc., chemijos – per 97 proc. kandidatų, paskelbė Nacionalinis egzaminų centras (NEC).

Pagrindinėje egzaminų sesijoje istorijos ir matematikos valstybinius brandos egzaminus laikė po daugiau kaip 21 tūkst. kandidatų, chemijos – daugiau kaip 3 tūkst.

Apeliacijas galima pateikti per 3 darbo dienas. Oficiali ministro įsakymu patvirtinta istorijos, matematikos ir chemijos valstybinių brandos egzaminų rezultatų skelbimo data yra liepos 7 diena, todėl apeliacijas dėl šių brandos egzaminų rezultatų mokyklų direktoriams galima pateikti iki liepos 11 dienos.

Pagrindinės sesijos valstybinių užsienio kalbų (anglų ir vokiečių), biologijos ir fizikos brandos egzaminų rezultatus numatoma skelbti liepos 12 dieną.

2010 m. pakartotinės sesijos valstybinių lietuvių kalbos (gimtosios ir valstybinės), informacinių technologijų, užsienio kalbų (rusų, anglų, vokiečių), biologijos, fizikos, istorijos, matematikos, chemijos brandos egzaminų rezultatus taip pat numatoma skelbti liepos 12 dieną.

Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetas apsvarstė ir patvirtino pagrindinės sesijos lietuvių kalbos (valstybinės) ir informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų rezultatus.

Mokykloms rezultatai duomenų perdavimo sistema pateikti birželio 23 dieną. Lietuvių kalbos (valstybinės) valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė 2038 kandidatai, iš jų apie 91 proc. egzaminą išlaikė, o apie 9 proc. neišlaikė.

Informacinių technologijų egzaminą laikė 1792 kandidatai. Iš jų – apie 91 procentas jį išlaikė, o apie 9 neišlaikė.

Apeliacijas galima pateikti per 3 darbo dienas. Oficiali ministro įsakymu patvirtinta lietuvių kalbos (valstybinės) ir informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų rezultatų skelbimo data birželio 23 diena, todėl apeliacijas dėl šių brandos egzaminų rezultatų mokyklų direktoriams galima pateikti iki birželio 30 dienos.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymu nustatytos šios valstybinių brandos egzaminų skelbimo datos:
2010 m. pagrindinės sesijos valstybinių informacinių technologijų, lietuvių kalbos (valstybinės) brandos egzaminų rezultatus skelbti 2010 m. birželio 23 d.
2010 m. pagrindinės sesijos valstybinių lietuvių kalbos (gimtosios), užsienio kalbos (rusų), užsienio kalbos (prancūzų) brandos egzaminų rezultatus skelbti 2010 m. liepos 1 d.
2010 m. pagrindinės sesijos valstybinių istorijos, matematikos, chemijos brandos egzaminų rezultatus skelbti 2010 m. liepos 7 d.
2010 m. pagrindinės sesijos valstybinių užsienio kalbos (anglų), užsienio kalbos (vokiečių), biologijos ir fizikos brandos egzaminų rezultatus skelbti 2010 m. liepos 12 d.
2010 m. pakartotinės sesijos valstybinių lietuvių kalbos (gimtosios), lietuvių kalbos (valstybinės), informacinių technologijų, užsienio kalbos (rusų), užsienio kalbos (anglų), užsienio kalbos (vokiečių), biologijos, fizikos, istorijos, matematikos, chemijos brandos egzaminų rezultatus skelbti 2010 m. liepos 12 d.

Lietuvoje trūksta daugiau inovatyvių brandos egzaminų formų priimant bei padedant abiturientams pasirinkti tikslingą studijų sritį. Tokios išvados prieita per Lietuvos studentų sąjungos gegužės 14 d. organizuotą nacionalinį pirmakursių tyrimo aptarimą.

Tyrimą vykdė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (“MOSTA”) prie Švietimo ir mokslo ministerijos.

“Lietuvoje bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pagrindas – abitūra. Ši daugiausia orientuota į siaurų žinių patikrą. Specialiai studijoms reikalingoms kompetencijoms atskleisti organizuojami papildomi konkursai. Tačiau tai daugiausia atlieka tik tos aukštosios mokyklos, kurios vykdo meno sričių, žurnalistikos ir pedagogikos studijas. Stojant į kitų sričių studijas atitinkamos kompetencijos netikrinamos ir apsiribojama brandos egzaminais”- pastebi LSS akademinio reikalų ir socialių proceso koordinatorius Dovydas Kinderys.

Deja, pasak D. Kinderio, bendrajame priėmime stojant į tokias (pirmosios pakopos) specialybes, kaip teisė, ekonomika, inžinerija, papildomais egzaminais nėra atskleidžiamos stojančiųjų vidinės savybės, įgūdžiai ar motyvacija.

Tikslingesnis studijų pasirinkimas, anot D. Kinderio, būtų galimas pasirengimo studijuoti patikrinimą labiau siejant su konkrečiomis toms studijoms aktualiomis kompetencijomis. Jos galėtų būti atskleidžiamos tikslingai brandos egzaminų metu arba stojant atskirai į visas atitinkamas studijų sritis šalies aukštosiose mokyklose.

Antradienį abiturientai laikys valstybinį matematikos brandos egzaminą. Jį laikyti yra užsiregistravę 22,15 tūkst. kandidatų.

Praėjusią savaitę prasidėjusioje brandos egzaminų pagrindinėje sesijoje kol kas rimtų nesklandumų išvengta – tik iš egzaminų pašalinti du abiturientai.

Praėjusią savaitę laikyti mokyklinis ir valstybinis lietuvių gimtosios bei valstybinės kalbos egzaminai, mokykliniai gimtųjų baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių kalbų egzaminai, valstybinis informacinių technologijų egzaminas, mokyklinis dailės egzaminas bei valstybinis istorijos egzaminas.

Antroji brandos egzaminų sesijos savaitė prasidėjo pirma mokyklinio muzikologijos egzamino dalimi. Trečiadienį bus laikomas mokyklinis geografijos egzaminas, ketvirtadienį – valstybinis chemijos egzaminas, penktadienį – valstybinis užsienio kalbos (rusų) egzaminas.

Paskutiniąją pagrindinės egzaminų sesijos savaitę numatomas valstybinis užsienio kalbos (anglų) egzaminas (birželio 14 dieną), mokyklinis muzikos egzaminas (birželio 15 dieną), antra mokyklinio muzikologijos egzamino dalis (taip pat birželio 15 dieną), valstybinis biologijos egzaminas (birželio 16 dieną), valstybinis užsienio kalbos (prancūzų) egzaminas (birželio 17 dieną), valstybinis fizikos egzaminas (birželio 18 dieną) ir valstybinis užsienio kalbos (vokiečių) egzaminas (birželio 19 dieną).

Pakartotinė brandos egzaminų sesija prasidės birželio 21 dieną ir baigsis liepos 7 dieną. Pakartotinė egzaminų sesija bus skiriama neišlaikiusiesiems privalomo lietuvių kalbos egzamino ir tiems, kurie vieno ar kelių neprivalomų egzaminų nelaikė dėl pateisinamų priežasčių.

Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė beveik 49,6 tūkst. kandidatų: beveik 700 besimokiusiųjų eksternu, per 600 buvusių mokinių, beveik 3500 suaugusiųjų mokyklų, apie 9500 profesinių ir žemės ūkio mokyklų, 14,8 tūkst. vidurinių mokyklų ir 20,5 tūkst. gimnazijų mokinių.