Shutterstock

Nesėkmė. Vienintelio privalomojo mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino šiemet neišlaikė beveik dešimtadalis abiturientų – palyginti su ankstesniais metais, rekordiškai daug. Atrodo, kad dėl tokio masinio lengvesnį egzaminą laikiusiųjų susikirtimo nekalta nei Salomėja Nėris, nei kiti privalomi egzamine pasiūlyti autoriai, nei ta vienintelė rašinio užduotis. Jei neskiri e ir ė raidžių, nebelieka ir ko kaltinti.

„Man atrodo, nėra taip buvę, – nutęsia Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas metodininkas Petras Gedvilas, paklaustas, ar pamena metus, kai tokia dalis abiturientų būtų neišlaikę gerokai lengvesnio nei valstybinis – mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino. – Intuityviai sakyčiau, kad priežastis yra raštingumas. Jis prastėja – tai besikartojanti tendencija.“

Žinoma, apie tolydžio prastėjantį mokinių ir visos visuomenės raštingumą kalbama nebe pirmus metus, tačiau šiemet, bent jau sprendžiant apie jo mastą iš mokyklinio egzamino rezultatų, šuolis didžiulis. „Jis turėjo ateiti“, – pritaria Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas Mindaugas Bučinskas.

Nors išsamesnių studijų apie raštingumo pokyčius stinga, patys pedagogai, kasdien matantys, kaip mokiniai reiškia mintis ir popieriuje, ir žodžiu, sako, kad kalbinė raiška formuojasi pagal interneto, socialinių tinklų turinį, kuriame nėra jokių taisyklių.

Iš mokinių rašto darbų nosinės raidės dingsta net vienaskaitos galininko linksnyje, šiaip jau netrumpinami žodžiai pameta galūnes, balsės „e“ ir „ė“ mokiniams atrodo vienodos, nors didžioji dalis šių taisyklių pradedama kalti dar pradinėse klasėse.

„Tos klaidos kartojasi. Pavyzdžiui, būtojo kartinio laiko dalyvyje vietoje „ę“ rašoma arba „a“ su minkštumo ženklu, arba „e“, bet be nosinės. Prasti reikalai su skyryba – mokiniai neskiria šalutinių sakinių. Na, o po raštingumo rikiuojasi stiliaus klaidos: nederinama linksniais, giminėmis, moteriškoji giminė tame pačiame sakinyje staiga tampa vyriškąja ir t.t. Jau kelinti metai, kai už rašybą ir skyrybą mokiniai surenka nulius, geriausiu atveju – vieną tašką“, – „išmanųjį“ mokinių žodyną toliau pildo lituanistas M.Bučinskas.

Tendenciją, kad klaidų kasmet vis daugėja, iliustruoja ir kalbininko doc. Broniaus Dobrovolskio atliktas eksperimentas: 2013 m. kai kurių Lietuvos gimnazijų devintokai gavo tą patį diktanto tekstą, kokį prieš 21 metus, 1992 m., rašė devintokai, šiandien esantys maždaug tokio pat amžiaus kaip dabartinių gimnazistų tėvai. Per šią gimnazistų kartą rašybos klaidų vidurkis padidėjo dvigubai – nuo 3,53 1992 m. iki 7,14 klaidos 2013 m.

Atrodytų, pagerinti rašymo įgūdžius būtų galima pamokose skiriant daugiau diktantų, atidžiau kartojant rašybos ir skyrybos taisykles. Bėda ta, kad besirengiantiems egzaminams vyresnių klasių mokiniams raštingumo pamokų oficialiai nėra – visos taisyklės turėjo būti išmoktos iki 10 klasės. Nepaisant tokio liberalaus požiūrio, egzamino vertinimo instrukcijoje pabrėžiama: „Atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius ir visuomenės interesą, kad mokyklą baigę mokiniai būtų raštingi, raštingumo vertinimo normos kasmet bus griežtinamos.“

„11–12 klasėje pagal programą nėra nė vienos raštingumo, gramatikos pamokos. Laikomasi nuostatos, kad iki 10 klasės mokiniai viską turėjo išmokti puikiai. 11–12 klasėje mokytojai nebent gali dienyne įrašyti vieną pamokos temą, o mokytis visai ką kita. Tą jie ir daro. Bet tokia situacija yra nenormali. Tikrai turime mažaraščių vaikų, be to, mažai tikėtina, kad šešiolikmečiam paaugliui pavyktų užkrauti atsakomybę būti sąmoningam ir iki 10 klasės išmokti visą gramatiką. Žinoma, jis gali susigriebti būdamas vienuoliktokas, bet tokių dalykų išmokti per tą trumpą laiką nėra galimybių“, – apie beveik nelegalų gramatikos mokymą pasakoja Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Regina Dilienė.

Nors smunkantis raštingumas – ne naujiena, anksčiau nepasitaikė, kad kone dešimtadaliui abiturientų nepasisektų pirmuoju bandymu išlaikyti mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Per trejus metus neišlaikiusiųjų dalis procentais išaugo daugiau kaip dvigubai – nuo 3,7 proc. 2013 m. iki 8,5 proc. šiemet. Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė pabrėžia, kad tiksliausia lyginti būtent pastarųjų trejų metų rezultatus, kai egzamino struktūra buvo vienoda ir gimtosios bei valstybinės kalbos egzaminai tapo vienu bendru egzaminu.

Beje, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, kurį galima pasirinkti laikyti mokyklinį ar sudėtingesnį valstybinį, yra vienintelis privalomas norint gauti brandos atestatą. Vadinasi, daugiau kaip tūkstančio abiturientų 12 metų mokymosi ar mokymo įrodymas pakibo ant plauko: jei vėl nieko nepešę jie grįš iš pakartotinės egzaminų sesijos, į karštąją kėdę teks sėsti kitąmet.

„Ką žmogui reiškia šeima?“, „Kodėl svarbu turėti viltį?“ – tokiais klausimais šiemet mokyklinio egzamino užduotys kvietė samprotauti abiturientus. Jie galėjo pasirinkti vieną iš literatūrinio rašinio temų: apie moters vaidmenį lietuvių literatūros kūriniuose arba pareigos sampratą Lietuvos literatūroje. Taigi šiemet nieko ypatinga, kas galėtų lemti prastesnius rezultatus, neįvyko. Egzaminas toks pat, privalomi jo autoriai žinomi iš bendrosios programos bendrojo kurso, pagal kurį mokosi pasirinkusieji laikyti mokyklinį egzaminą, abiturientų darbus vertina tie patys savivaldybės į vertinimo komisiją sukviesti pedagogai.

Maža to, kad galėtų laikyti šį privalomąjį egzaminą, iki tol abiturientai turi būti išlaikę kalbėjimo įskaitą žodžiu ir turėti patenkinamą šio dalyko įvertinimą. Vadinasi, prie egzamino prileisti turėtų būti tik turintys šansų jį išlaikyti: pramokę rašyti ir reikšti mintis.

Lituanistas M.Bučinskas priduria, kad neišlaikyti kalbėjimo įskaitos praktiškai yra tik vienas būdas – joje nedalyvauti. Mokiniai nusiperka jos kalbas internete, retas mokytojas liepia perrašyti pačiam, o išmokti šią kalbą mintinai per mėnesį geba net ir silpniausi mokiniai. O teigiamas dalyko pažymys uždirbamas už įvairius atsiskaitymus, aktyvumą pamokoje. Tad tokia dviejų laiptelių kartelė užtikrina, kad egzaminą laiko ne visai nemokytini kandidatai.

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lituanistas P.Gedvilas atvirai kalba ir apie krepšelių svertą: mokyklos stengiasi išlaikyti mokinius iki pat paskutinio skambučio, nes, silpnesniems mokiniams išėjus į profesines mokyklas arba pasitraukus iš švietimo sistemos po pagrindinės mokyklos, jos prarastų tų mokinių krepšelio lėšas.

Tad ką reikia padaryti, kad susikirstum šiame egzamine? Pagal vertinimo kriterijus rašinys nevertinamas tada, kai parašyta mažiau nei pusė reikalaujamos apimties (mažiau kaip 200 žodžių), rašinys parašytas ne ta tema ar neanalizuojamas nė vienas iš trijų nurodomų autorių. S.Vingelienė pabrėžia, kad taškus egzaminui išlaikyti mokiniai renka už turinį, kalbos taisyklingumą, teksto raišką ir formalųjį vientisumą. Kad išlaikytum mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, šiemet, kaip ir pernai, reikėjo surinkti 27 proc. visų užduoties taškų – aštuonis iš 30 galimų.

„Didžiausia problema – nulis taškų už rašybą ar skyrybą, vidutiniškai surenkami du taškai už stilių ir dar nedidelę dalį galima susigraibyti už temą, problemą, argumentavimą. Tad jei daug rašybos, skyrybos klaidų, nėra kaip surinkti tų aštuonių taškų“, – kuklius abiturientų egzamino krepšelius pasveria M.Bučinskas.

Visų „Veido“ kalbintų pedagogų teigimu, svarbiausia egzamino darbe remtis bent vienu iš privalomų autorių. M.Bučinskas tokią sąlygą vadina skaudžia ir sako, kad, nors mokinys pelno daugiau taškų vertinant kitas sritis, bet autorių pamini abstrakčiai, tik jo pavardę, neanalizuoja jo kūrinio, jo egzamino darbas gali būti nevertinamas. „Tai gali būti atsakymas, kodėl mokiniai neišlaiko egzamino. Nepamini autoriaus. Neskaitymas lemia labai daug“, – apibendrina Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos pedagogas.

Šiuo pagrindinio reikalavimo – remtis bent vienu privalomu autoriumi pagrįstumu abejoja ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė R.Dilienė. Ji svarsto, kad egzaminui besirengiantis mokinys turi „atspėti“ autorių, o gavęs temą savo rašinį „pritempinėti“ prie temos ir to autoriaus kūrybos. Beje, egzamino temas parenka literatūrologai, o abiturientai egzamine lyg ir turėtų samprotauti apie gyvenimą, bet užduotis ir vertinimo kriterijai juos nubloškia narstyti meninio literatūrinio pasaulio.

„O jei supainioji autorius, gauni absoliutų nulį. Galiu papasakoti pavyzdį iš praktikos. Ankstesniais metais jau apeliacinėje komisijoje gavome taisyti šimtuko vertą valstybinio egzamino darbą. Tai buvo fantastiškas rašinys, be jokių klaidų. Tačiau mokinys ar mokinė Jurgį Savickį supainiojo su Jurgiu Kunčinu ir parašė: J.Savickio „Tūloje“. Deja, autoriai supainioti, nulis taškų, ir jokios apeliacijos nepadeda. Normaliai žiūrint tai yra nenormalu. Ką mes tikriname?“ – apie egzamino metodikos netobulumą pasakoja Marijampolės lituanistė.

Ji tęsia, kad svetur vargiai rastume taip sukomponuotą privalomą atsiskaitymą. Pavyzdžiui, Škotijoje taip pat rašomas samprotavimo ar literatūrinis rašinys, tačiau jo apimtis – gerokai mažesnė. „Ten mokinys gali pasirinkti turbūt iš kokių trisdešimties autorių. Pasirinkimas plačiausias, koks tik gali būti, ir niekas „negaudo“, kad kažką supainiojai“, – pabrėžia pedagogė.

O štai Lietuvoje bendrojo kurso programoje yra per 20 privalomų autorių, išplėstinio – per 30 privalomų, o egzamine nurodomi trys, iš kurių bent vienu privaloma remtis.

„O kur dar autoriai, kurių nėra egzamino programoje, bet jie vertingi ir privalomi ne kaip laikysiančiam egzaminą abiturientui, bet kaip žmogui – Šekspyras, Getė? Silpnesni abiturientai namie neskaito, todėl įsimena tiek autorių ir kūrinių, kiek analizuojama pamokoje. Patys vaikai pripažįsta, kad išmoko šešis pagrindinius, bet daugiau nesimokys, nes neišmoks“, – komentuoja M.Bučinskas.

Kaip anksčiau rašė „Veidas“, labiausiai per brandos egzaminų istoriją keistas ir perkeistas buvo būtent vienintelis privalomasis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. 2000 m. paskutinį kartą laikytas egzaminas žodžiu, tada atsirado rašinys, po metų – teksto suvokimas, testas, toliau – interpretacija arba rašinys, tada testas buvo panaikintas, liko teksto suvokimas ir gramatika, kurios paskui egzamine nebeliko, dar vėliau panaikintas teksto suvokimas.

Nepaisant šitiek turinio ir formos pokyčių, nuolatinio egzamino gludinimo, atrodo, kad tobulos atsiskaitymo formos vis dėlto nebuvo išrasta.

„Lietuvių kalbos egzaminas yra vienintelis privalomas, kad abiturientas gautų brandos atestatą. Pagal visus europinius dokumentus, privalomas gali būti tik kalbos egzaminas. Tačiau Lietuvoje šiuos reikalavimus pavyko apeiti sujungus kalbą ir literatūrą, tad šis brandos egzaminas tapo lietuvių kalbos ir literatūros. Galima sakyti, ką nori, bet literatūra yra menas. Niekur pasaulyje menų egzaminas nėra privalomas“, – paaiškina R.Dilienė.

Filosofinis, sociologinis, psichologinis – šiais aspektais mokiniai turėtų nagrinėti programinių autorių kūrinius, kuriais privalomai remdamiesi jie kurpia savo rašto darbą egzamine. Atrodytų, puiku: rašinyje jie gali pademonstruoti savo apsiskaitymą, minties gylį, raštingumą, vaizdingą kalbą, problemos formulavimą ir t.t., juk gramatikos testu tokio plataus išmanymo nepatikrinsi. Akivaizdu, bet neįtikėtina – šių dalykų jie vargiai mokosi pamokose. Ypač tokios temos tolimos silpnesniems, mažiau skaitantiems mokiniams, kurie pasirinko lietuvių kalbą ir literatūrą mokytis bendruoju kursu ir laiko paprastesnį – mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

„Pati tema prašo samprotauti, kas yra šeima ir t.t., tačiau bet koks samprotavimas yra filosofija, kurios „mokyklinukas“, pasirinkęs laikyti mokyklinį egzaminą, nesimoko. Jis gali atsakyti į testo klausimą, kaip jis tai supranta. Bet plėtoti, pilstyti, ieškoti problemos, kuri, beje, turi būti, nors rašinio tema ir neprobleminė, norint surinkti daugiau taškų, jis negali. Vertinimo kriterijus – tema, problema. Bet iš kur vaikui žinoti, kad jis rašinyje turi kelti problemą, jei vadovėlyje to nėra. Ir tokių nerašytų reikalavimų yra daug“, – komentuoja lietuvių kalbos mokytoja ekspertė.

Nebe pirmi metai, kai ši Marijampolės lituanistė neturi mokinių, laikančių mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Visi jos mokomi abiturientai renkasi laikyti valstybinį egzaminą. Kaip ji juos parengia loteriją primenančiam egzaminui? Vadovėlių, metodinės medžiagos, kaip pasirengti egzaminui, kaip parašyti egzamino užduoties rašinį, parsiveža iš Škotijos, Anglijos, nes pas mus jos tiesiog nėra. O bandymai kurti nuorodas į egzamino užduotį tik prasideda.

„Koks tai žanras, jei apie jį nėra nė puslapio vadovėlyje? Nėra teorijos, aprobuotų pavyzdžių, padedančių pasirengti tokiai egzamino užduočiai. Aš naudoju anglakalbius gimtosios kalbos vadovėlius. Ten parodyta, kaip atrodo žemiausio lygmens rašinys, ir rašoma: „jei norite pasiekti aukštesnį nei C ar D lygmenį, turėtumėte rašyti taip:…“ Ir pateikiamas tas pats teksto fragmentas, bet jau kitaip parašytas. Visur nurodomi pavyzdžiai, ugdomi tam tikri gebėjimai, pavyzdžiui, „šis jūsų gebėjimas egzamine bus tikrinamas maždaug tokiais klausimais“, kad vaikas atpažintų, kur ir kada jis to mokėsi“, – anglakalbius vadovėlius cituoja R.Dilienė.

Gabija Sabaliauskaitė

Teisingumo ministerija septintą kartą rengia Konstitucijos egzaminą, kurio metu piliečiai kviečiami patikrinti savo žinias apie pagrindinį šalies įstatymą. Pirmasis egzamino etapas įvyks jau šių metų spalio 1 d.
„Noriu pasidžiaugti, kad kiekvienais metais vis daugiau Lietuvos piliečių išbando savo Konstitucijos žinias. Tai yra labai svarbu, nes Konstitucija garantuoja mūsų pagrindines teises. Privalome jas žinoti, kad būtume laisvi ir pasitikintys savimi“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Konstitucijos egzaminas šiais metais vyks dviem etapais, spalio 1 d. ir spalio 15 d., po kurių 28 geriausiai egzamino užduotis atlikę Lietuvos piliečiai spalio 29 d. bus iškilmingai apdovanoti Prezidentūroje. Nugalėtojams atiteks Teisingumo ministerijos ir projekto partnerių įsteigti prizai.
Šių metų Konstitucijos egzamino  komisijos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius teigia, jog Konstitucijos žinojimas yra vienas iš ryškiausių visuomenės teisinės kultūros lygmens indikatorių, todėl Konstitucijos egzaminas, tapęs gražia Konstitucijos dienos pažymėjimo tradicija, labai svarbus sekant ir akivaizdžiai pastebint visuomenės teisinio tobulėjimo raidą.
Konstitucijos egzamino dalyviai dėl geriausiai išmanančio pagrindinį šalies įstatymą vardo varžysis atskirose grupėse: pilnametystės sulaukę piliečiai; teisę studijuojantys ir teisinį išsilavinimą turintys asmenys; moksleiviai pagal amžiaus grupes: 1-4 klasių, 5-7 klasių, 8-10 klasių ir 11-12 klasių; taip pat atskira grupė išskiriama egzaminą laikančiųjų internete. Egzaminą laikyti bus galima Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse, mokyklose, universitetuose, Seime (Seimo nariai ir valstybės tarnautojai), įkalinimo įstaigose, o taip pat ir internete. 1–4 klasių moksleiviams bus skirta kūrybinė užduotis – piešinių konkursas „Ką man reiškia Konstitucija?“.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano Tomo Davulio nuomone, Konstitucija yra  visuomenės sugyvenimo pamatas ir kiekvienos asmenybės laisvės garantija ir kartu tai bet kurio socialinio elgesio teisėtumo matas.
Spaudos konferencijoje Konstitucijos egzaminą visus kvietė laikyti ir visuomenės veikėjas, fotografas, keliautojas, albumo „Neregėta Lietuva“ autorius Marius Jovaiša.
„Konstitucija yra laisvos, nepriklausomos valstybės pamatas. Lietuviai šimtmečiais gynė ir iki šiol turi ginti savo kultūrą, kalbą ir valstybę, todėl pagarba pagrindiniam šalies įstatymui turėtų būti nuolat skiepijama ir stiprinama“, – pažymi M. Jovaiša.
Gražia tradicija tapusį projektą inicijuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, jo globėja – Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Egzaminą laikysiančių piliečių žinias vertins speciali komisija, kurios pirmininku šiais metais yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius. Komisijos nariai: Mykolo Romerio universiteto profesorius Darijus Beinoravičius, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, teisingumo ministro patarėjas Julius Pagojus, Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius, Lietuvos Konstitucinio teismo teisėjas Dainius Žalimas.
Egzamino eiga ir laikymo vietos:
•    I-asis etapas vyks 2013 m. spalio 1 d. 12 val. Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse, aukštojo mokslo įstaigose bei internete. Mokyklose ir gimnazijose moksleiviai egzaminą laikys specialiai surengtos Konstitucijos pamokos metu (pradžia 9 val.).
•    Į antrąjį Konstitucijos egzamino etapą pateks ne mažiau kaip į 25 klausimus kiekvienoje kategorijoje teisingai atsakę dalyviai.
•    II-asis etapas įvyks 2013 m. spalio 15 d. Moksleivių kategorijų pirmojo etapo nugalėtojai egzaminą laikys 9 val. mokyklose bei gimnazijose, o visi kiti piliečiai, tarp jų ir teisinį išsilavinimą turintys asmenys – 12 val. miestų bei rajonų savivaldybėse, universitetuose, Seimo rūmuose. Nuteistieji egzamino užduotis atliks įkalinimo įstaigose.

Daugiau nei pusė – 56 proc. – Lietuvos vairuotojų po vairavimo egzamino nėra nė sykio skaitę kelių eismo taisyklių (KET). Reguliariai su KET pakeitimais susipažįsta mažiau nei dešimtadalis vairuotojų. Tokius rezultatus atskleidė didžiausios draudimo bendrovės „Lietuvos draudimo“ inicijuota interneto vartotojų apklausa.

„Lietuvos gyventojai prisipažino, kad dauguma jų KET skaito tik vieną kartą gyvenime – ruošdamiesi vairavimo egzaminui. Ir tik retas vairuotojas skiria dėmesio atnaujinti žinias apie KET bent kas kelerius metus. Tikime, kad geresnis KET išmanymas turi didelę įtaką eismo saugumui Lietuvos keliuose“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.

Remiantis tyrimo duomenimis, KET taisyklių nė karto po egzamino nėra atsivertę didelė dalis ir tų vairuotojų, kurie vairuotojo pažymėjimus gavo prieš 20, 30 metų ar dar seniau. „Žinant, kad taisyklės koreguojamos beveik kasmet, įvedama naujų ženklų, ribojimų, žinios, įgytos prieš 30 metų, gali neatitikti šios dienos realijų. Nacionaliniam KET egzamine pastebėjome, kad daug dalyvių neskiria autostrados ženklo reikšmės nuo prieš kelerius metus įvesto greitkelio ženklo ribojimų“, – pasakojo A. Kazlauskienė.

Tiesa, apklausa atskleidė, kad seniau vairuotojo pažymėjimus gavę vairuotojai palyginus su jaunesniais vairuotojais yra labiau linkę atnaujinti KET teorines žinias. Pasyviausiai KET domisi 2-5 metų stažą turintys vairuotojai – nuolat KET peržiūri tik 5 proc. jų, o beveik 70 proc. neskaitė nuo tada, kai laikė vairavimo egzaminą. Aktyviausiai KET seka turintieji 20-30 metų ar dar ilgesnį stažą. Didžioji dalis – apie 40 proc. – šių vairuotojų stengiasi bent kas kelerius metus perversti KET taisykles, atidžiau seka KET pakeitimus. Tiesa, beveik ketvirtadalis šių 20 metų ir ilgiau vairuojančių gyventojų nėra skaitę taisyklių nuo tada, kai gavo pažymėjimą, nepaisant to, kad tai įvyko dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Tai, jog išlaikę vairavimo egzaminą, Lietuvos vairuotojai dažnu atveju nebeatnaujina teorinių žinių patvirtino ir šių metų Nacionalinio kelių eismo taisyklių egzamino rezultatai – nei vienam dalyviui nepavyko išvengti klaidų. „Šie rezultatai parodė, kad net ir paprastos situacijos yra primirštos, o atnaujinti KET žinias dažnu atveju būtų naudinga ir prasminga. Galime pasidžiaugti nebent tuo, kad mūsų kasmet rengiamas nacionalinis KET egzaminas paskatina vairuotojus pasikartoti KET teoriją – prieš egzaminą tą patvirtino padarę keli šimtai dalyvių“, – sakė „Lietuvos draudimo“ atstovė.

Naujausios KET ir priimami pakeitimai visuomet skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapyje, taip pat kituose tinklalapiuose, pavyzdžiui eismas.eu.

Statistika, rodo, kad pagal eismo nelaimių, kuriose nukenčia žmonės, skaičių Lietuva pirmauja Europoje. 2012 m. milijonui Lietuvos gyventojų teko 100 avarijų aukų. ES šalių vidurkis pernai buvo 55 žuvusieji.

„Lietuvos draudimo“ apklausa buvo rengiama interneto tinklalapyje Delfi.lt balandžio 5-12 dienomis. Į bendrovės klausimus atsakė daugiau nei 9 tūkst. interneto vartotojų.

K

Organizatoriai praneša, kad egzaminą laikė 3300 dalyvių. Jie varžėsi dėl 20 nemokamų privalomosios vairuotojų civilinės atsakomybės draudimų metams. Šiemet dalyviams labiausiai įsiminė egzamino klausimai apie lengvųjų automobilių važiavimą maršrutiniam transportui skirtomis juostomis, naujus kelio ženklus elektromobiliams bei jiems taikomas išimtis.

„Pasibaigus egzaminui daugiausiai diskusijų sukėlė klausimai apie elektromobilius, jiems taikomas išimtis ir eismo juostas, pažymėtas raide „A“ ir simboliu 4+. Buvo net maniusių, kad 4+ yra išgalvotas ženklinimas“, – įspūdžiais po egzamino dalijosi jo organizatoriaus „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.

Teisingus egzamino klausimų atsakymus dalyviai gali sužinoti „Lietuvos draudimo“ interneto tinklapyje ir Nacionalinio KET egzamino profilyje „Facebook“ balandžio 5 d. nuo 14 valandos. Naujienų portale „Delfi“ visi kviečiami spręsti nacionalinio KET egzamino testą savo malonumui. Tokia galimybe pernai pasinaudojo daugiau nei 15 000 gyventojų, šiemet tai padaryti bus galima iki balandžio 12 dienos. Tą pačia dieną bus viešai paskelbti ir visi nacionalinio KET egzamino nugalėtojai. Jų sąrašą bus galima rasti interneto tinklapyje www.ld.lt ir naujienų portale „Delfi“ bei socialiniame tinkle „Facebook“.

Geriausiai KET egzamino užduotis išsprendę dalyviai bus apdovanoti „Lietuvos draudimo“ įsteigtu prizu – privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu vieneriems metams. Šį prizą laimės po du geriausius dalyvius iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų, gyvai laikiusių Nacionalinį kelių eismo taisyklių egzaminą. O papildomai 10 draudimo polisų bus išdalinta internetu egzaminą išsprendusiems dalyviams. Bus išrinkta 10 nugalėtojų, atsakiusių teisingai arba padariusių mažiausiai klaidų.

Ketvirtus metus iš eilės surengtame Nacionaliniame kelių eismo taisyklių (KET) egzamine šiemet kelių eismo žinias dalyviai galėjo pasitikrinti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse, Šiauliuose ir Panevėžyje – „Lietuvos draudimo“ patalpose. Tie, kas neturėjo galimybės ateiti laikyti egzamino, užduotis galėjo spręsti naujienų portale „Delfi“.

Egzamino metu dalyviai turėjo atsakyti į 20 teorinių klausimų, kuriems buvo skirta 30 minučių. Klausimai buvo sudaryti ir atrinkti atsižvelgiant į naujausius KET pakeitimus, kadangi praėjusiais metais net tris kartus keitėsi kelių eismo taisyklės. Egzamine skirta dėmesio pasikeitusioms vaikų vežimo taisyklėms, naujiems elektromobilių kelio ženklams bei kitiems įsigaliojusiems pakeitimams.

Tradicinį Nacionalinio kelių eismo taisyklių egzaminą surengė draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ kartu su informaciniais partneriais: naujienų portalu „Delfi“, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėmis, radijo stotimis „Kelyje“, „Laluna“, „Pulsas“ ir „Saulės radijas“. Nacionalinis Kelių eismo taisyklių egzaminas rengiamas jau ketvirtą kartą, o jo tikslas – skatinti visus eismo dalyvius saugiai elgtis keliuose.

„Lietuvos draudimas“ yra pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo bendrovė. „Lietuvos draudimas“ pripažintas „Geriausiu darbdaviu‘2012“ ir išrinktas į geriausių Vidurio ir Rytų Europos darbdavių dešimtuką. „Lietuvos draudimas“ priklauso vienai didžiausių pasaulio draudimo grupių RSA. „Lietuvos draudimas“ aktyviai veikia kaip socialiai atsakinga įmonė ir daugiausia dėmesio skiria saugumo keliuose iniciatyvoms.

Ketvirtus metus iš eilės rengiamas Nacionalinis kelių eismo taisyklių (KET) egzaminas šiemet vyks balandžio 5 dieną (penktadienį), 12 valandą. Šiemet pirmą kartą egzaminą gyvai galės laikyti visų penkių didžiųjų šalies miestų gyventojai – į egzamino organizatoriaus „Lietuvos draudimo“ biurą pasitikrinti žinių kviečiami ir šiauliečiai. Egzamino organizatoriai praneša, kad šiemet daugiau dėmesio skirs patikrinti, ar dalyviai susipažinę su naujausiais KET pakeitimais.

„Daugelis žmonių, įgiję vairuotojo pažymėjimą, nesivargina atnaujinti žinias, toliau domėtis KET naujovėmis ir tik iš žiniasklaidos sužino apie esminius KET pakeitimus. Pavyzdžiui, pernai KET keitėsi net tris kartus – buvo įvesti elektromobiliams skirti kelio ženklai, keitėsi vaikų vežimo taisyklės, atsirado kitų pakeitimų, tačiau dažnas vairuotojas nežino įsigaliojusių reikalavimų, naujų kelio ženklų ribojimų. Todėl egzamine didelį dėmesį skirsime KET naujovėms, norėdami priminti eismo dalyviams, kad sekti taisyklių pasikeitimus yra pareiga“, – sako egzamino iniciatoriaus, draudimo rinkos lyderio „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.

Jos teigimu, egzamino užduotys, kurias tradiciškai parengė UAB A. Bialo vairavimo mokyklos direktorius – vairuotojų mokytojas Aleksandr Bial, sudarytos atsižvelgiant ne tik į KET naujoves, bet ir į dažnai Lietuvos keliuose pasitaikančias avarines situacijas.

„Kasmet Lietuvoje kelių policija užfiksuoja daugiau nei 330 tūkst. KET pažeidimų, o pridėję neužfiksuojamus atvejus nusižengimus KET skaičiuotume milijonais. Dėl vairuotojų nepaisomų taisyklių, kasmet Lietuvos keliuose įvyksta daugiau nei 3 tūkst. eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės. Rengdami Nacionalinį KET egzaminą, norime skatinti žmones gerai pažinti ir laikytis KET, nes tai didina eismo saugumą ir kultūrą Lietuvos keliuose“, – sako Aurelija Kazlauskienė.

Kaip ir ankstesniais metais, egzaminą laikyti gali visi norintys, dalyvavimas jame nieko nekainuoja. Spręsti užduotis galima gyvai penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir pirmąjį kartą – Šiauliuose. KET žinių patikrinimas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyks miestų savivaldybėse, jų Tarybų posėdžių salėse. Panevėžyje ir Šiauliuose egzaminas bus laikomas „Lietuvos draudimo“ patalpose (Respublikos g. 11, Panevėžyje ir Aušros al. 17, Šiauliuose). Laikyti KET egzaminą galima ir internetu, naujienų portale „Delfi“.

Šiemet egzamino dalyviams bus pateikta 20 klausimų, teisingai atsakyti į juos bus skirta 30 minučių. Geriausiai KET egzamino užduotis išsprendę dalyviai bus apdovanoti „Lietuvos draudimo“ įsteigtu prizu – privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu vieneriems metams. Šį prizą laimės po du geriausius dalyvius kiekviename mieste, dar 10 draudimo polisų bus išdalinta internetu egzaminą sprendžiantiems dalyviams. Bendrovė taip pat apdovanos visus dalyvius, kurie ateis egzamino laikyti „gyvai“ – visi jie galės pasinaudoti 10 proc. nuolaida privalomajam vairuotojų civilinės atsakomybės draudimui metams. Visi nacionalinio KET egzamino nugalėtojai bus viešai paskelbti per dvi savaites po egzamino interneto tinklapyje www.ld.lt.

Nacionalinį KET egzaminą „Lietuvos draudimas“ pirmą kartą surengė 2010-aisiais, po metų egzaminą imta organizuoti ir naujienų portale „Delfi“. Kasmet egzamino dalyvių skaičius stabiliai augo. Pernai KET egzaminą miestų savivaldybėse ir internete laikė daugiau nei 2000 dalyvių. Po egzamino naujienų portale „Delfi“ egzamino užduotis išsprendė dar 15 500 dalyvių, kurie žinias pasitikrino savo malonumui.

Penktus metus iš eilės Teisingumo ministerijos rengiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminas vėl kviečia piliečius pasitikrinti savo žinias ir pagrindinio šalies įstatymo išmanymą.

Egzamino iniciatorė – LR Teisingumo ministerija, prie projekto įgyvendinimo prisideda Švietimo ir mokslo ministerija, miestų savivaldybės, Kalėjimų departamentas. Akciją globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Šis tradicija jau tapęs Konstitucijos egzaminas yra puiki proga kiekvienam iš mūsų dar kartą prisiminti, kokiomis vertybėmis remdamiesi kuriame savo valstybę ir gerovę joje, ar gerai išmanome savo teises ir pareigas. Jei daugiau žinotume apie savo valstybę, savo teises, tikiu, kad būtų mažiau nusivylimo Lietuva, daugiau pasididžiavimo ja, optimizmo. Jei Konstitucija bus tik popierius, ji reikš nedaug, bet jei Konstitucija pasieks mūsų protus ir širdis, ji suteiks daugiau galimybių kiekvienam Lietuvos piliečiui. Todėl visus labai kviečiu aktyviai prisijungti prie šios visuotinės akcijos“, – sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Šiais metais teisines žinias visi norintys galės patikrinti šalies miestų ir rajonų savivaldybėse, Konstitucijos egzaminas bus surengtas mokyklose ir gimnazijose, pataisos ir įkalinimo įstaigose. Savo žinias apie Konstituciją bus galima pasitikrinti ir internete.

„Graži tradicija kasmet rengti Konstitucijos egzaminą yra ne tik konstitucinių žinių pasitikrinimas, ar lokalios reikšmės dalykas. Esu įsitikinęs, kad pagrindinio šalies įstatymo, Konstitucijos, žinojimas, išmanymas yra kiekvieno žmogaus vidinės kultūros dalis. Lietuvos pilietis, nežinantis konstitucinių nuostatų, negali jaustis pilnavertis. Laikantieji Konstitucijos egzaminą demonstruoja inteligenciją, pilietiškumą, teisinį bei politinį išprusimą. Todėl kviečiu visus ir šiais metais jau į penktąjį Konstitucijos egzaminą ir visai nesvarbu ar jūs moksleivis, ar kvalifikuotas teisininkas“, – teigė prof. dr. Juozas Žilys, Konstitucijos egzamino pirmininkas, MRU Konstitucinės teisės katedros profesorius ir pirmasis Konstitucinio teismo pirmininkas.

„Manau, kad kiekvienas jaunas žmogus, nesvarbu, kokio išsilavinimo jis būtų ar kokio išsilavinimo jis norėtų siekti, turi žinoti bent pagrindinius Konstitucijos principus. Mus turi vienyti ne tik krepšinis, bet ir patriotiškumas. O tikras patriotas turi žinoti, kas rašoma pagrindiniame šalies įstatyme. Todėl nuoširdžiai kviečiu visus bendraamžius spalio šeštą dieną surasti valandėlę ir paskirti ją egzaminui“, ‑ aktyviai dalyvauti Konstitucijos egzamine jaunimą kvietė Pasaulio jaunimo krepšinio čempionas Jonas Valančiūnas.

Tiems, kurie neturės galimybės atvykti į numatytas egzamino vietas, testą bus galima spręsti internete. Šiemet internete savo žinias galės pasitikrinti ne tik piliečiai, neturintys teisinio išsilavinimo, bet ir teisinį išsilavinimą turintys ar jo siekiantys asmenys. Prizus laikantiesiems egzaminą internete įsteigė Europos parlamento nario Leonido Donskio biuras bei advokatų kontora „Bernotas ir Dominas Glimstedt“.

Apie Konstitucijos egzaminą

Egzamino užduotys bus skirstomos pagal tikslines dalyvių grupes. Atskiri klausimai parengti 5-7, 8-10 ir 11-12 klasių mokiniams, teisę studijuojantiems ir teisinį išsilavinimą turintiems asmenims, taip pat piliečiams. Nuteistieji asmenys įkalinimo įstaigose spręs visiems Lietuvos piliečiams skirtus testus. Patys mažiausi, 1-4 klasių mokiniai, varžysis atlikdami kūrybinę užduotį.

Piliečių žinių vertinimui sudaryta kompetentinga egzamino komisija, kuriai pirmininkaus MRU Konstitucinės teisės katedros profesorius, pirmasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas dr. Juozas Žilys. Komisijos nariai: komisijos pirmininko pavaduotoja MRU Teisės fakulteto dekanė doc. dr. Rima Ažubalytė, teisingumo ministro patarėjas Tomas Baranovas, švietimo ir mokslo ministro patarėjas Gytautas Damijonaitis, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Teisės skyriaus viršininkė Rita Visockienė, advokatų kontoros „Bernotas ir Dominas Glimstedt“ partneris Remigijus Jakutis.

Darbų vertinimas. Egzamino komisijai susumavus rezultatus bus išaiškintas 21 prizininkas – kiekvienoje kategorijoje po 3.

Egzamino nugalėtojai bus pakviesti į Prezidentūrą, kur juos pasveikins egzamino globėja Jos Ekscelencija Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi.

Egzamino eiga ir laikymo vietos:

• I-asis etapas vyks š.m. spalio 6 d. 12 val. visų miestų ir rajonų savivaldybėse. Lietuvos mokyklų ir gimnazijų moksleiviai egzaminą laikys per specialiai surengtą Konstitucijos pamoką (9 val.) savo mokymo įstaigose. Nuteistieji egzaminą laikys įkalinimo įstaigose.
• Internete egzaminas taip pat bus laikomas spalio 6 d. 12 valandą. Šios kategorijos nugalėtojai bus vertinami pagal atskirus kriterijus ir apdovanojami specialiais prizais, įsteigtais egzamino rėmėjų.
• Į kitą etapą pateks ne mažiau kaip į 25 klausimus savo kategorijose teisingai atsakę dalyviai.
• II-asis etapas vyks š.m. spalio 18 d. 9 valandą mokyklose ir gimnazijose, o 12 valandą į savivaldybes kviečiami atvykti į II etapą patekę piliečiai, teisinį išsilavinimą turintieji arba jo siekiantys asmenys. Nuteistieji testus spręs įkalinimo vietose. Patekusieji į antrąjį etapą apie tai bus informuoti asmeniškai.

Visi Lietuvos gyventojai kviečiami aktyviai dalyvauti nacionaliniame Konstitucijos egzamine ir patikrinti savo teisines žinias. Išsamesnės informacijos apie Konstitucijos egzaminą galima rasti specialioje projektui skirtoje interneto svetainėje http://konstitucijosegzaminas.lrytas.lt.

Pirmadienį lietuvių kalbos egzaminu šalyje prasideda valstybinių brandos egzaminų pagrindinė sesija. Lietuvių kalbos egzaminas privalomas visiems abiturientams.

Moksleiviai jau anksčiau pasirinko, kokį – mokyklinį ar valstybinį – lietuvių kalbos egzaminą laikys. Pirmadienį egzaminą laikys ir tie, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji, ir tie, kuriems ji – valstybinė.

Lietuvių kalbos egzaminas yra vienintelis, kurį pasirinktinai galima laikyti mokyklinį arba valstybinį. Kitų mokyklinių egzaminų, turinčių valstybinius analogus, nuo šių metų atsisakyta.

Pirmąją pagrindinės brandos egzaminų sesijos savaitę taip pat vyks mokykliniai gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) egzaminai (birželio 1 dieną), valstybinis informacinių technologijų egzaminas (birželio 2 dieną), mokyklinis dailės egzaminas (birželio 3 dieną) ir valstybinis istorijos egzaminas (birželio 4 dieną).

Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė beveik 49,6 tūkst. kandidatų.

Šiemet dauguma kandidatų (19,7 tūkst.) laikys tris arba keturis (16 tūkst.) egzaminus. Visus šešis egzaminus panoro laikyti 399 kandidatai.

Be privalomojo lietuvių kalbos egzamino, šiais metais populiariausi pasirinkimai yra šie: valstybinis istorijos egzaminas (22,7 tūkst. kandidatų), valstybinis matematikos (22,1 tūkst. kandidatų) ir valstybinis užsienio kalbos (anglų) egzaminas, kurį laikys 21,4 tūkst. kandidatų.

Iš mokyklinių egzaminų populiariausi geografijos (11,4 tūkst. kandidatų) ir naujai įvestas technologijų brandos egzaminas, kurį daugiau kaip 4 tūkst. kandidatų laikė dar iki pagrindinės valstybinių egzaminų sesijos pradžios.