Keturi moksleiviai Lietuvoje gavo po keturis šimto balų valstybinių brandos egzaminų įvertinimus, trimis “šimtukais” įvertintos 29 moksleivių žinios.

Du aukščiausio balo įvertinimus gavo 113, vieną “šimtuką” – 715 moksleivių, penktadienį spaudos konferencijoje pranešė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Pasak jo, nemažai “šimtukininkų” mokosi ne tik didmiesčių ar prestižinėmis laikomose ugdymo įstaigose.

“Nežinau, ar džiugina, bet nuteikia optimistiškai dėl paprastos priežasties – (…) gabių vaikų yra tikrai įvairiose vietose, ne tik didmiesčiuose, ne tik stipriausiose gimnazijose ir mokyklose”, – kalbėjo G.Steponavičius.

“Gal ne tiek pablogėjo rezultatai geriausiose gimnazijose, bet geografiškai gerai laikiusių ir šimtukus gavusių tikrai “pasidengimas” yra pakankamai platus”, – teigė G.Steponavičius.

Viceministro Vaido Bacio teigimu, tai esą rodo, kad “Lietuvoje švietimo kokybė pakankamai tolygi visos valstybės mastu”.

Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetas patvirtino pagrindinės sesijos užsienio kalbų (anglų, vokiečių), biologijos, fizikos ir pakartotinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatus.

Valstybinio lietuvių kalbos egzamino rezultatais nepatenkinti abiturientai Nacionaliniam egzaminų centrui (NEC) pateikė 1525 apeliacijas.

Kaip BNS penktadienį sakė NEC direktoriaus pavaduotoja Teresė Blaževičienė, pernai valstybinio lietuvių kalbos egzamino rezultatus skundė 996 moksleiviai, tačiau 2009-aisiais ir laikiusiųjų šį valstybinį egzaminą buvo mažiau.

Apeliacijas dėl egzamino užduočių įvertinimo gali teikti gautais įvertinimais abejojantys moksleiviai.

Praėjusią savaitę paskelbus valstybinio lietuvių kalbos egzamino rezultatus paaiškėjo, kad jo neišlaikė 8 proc. arba apie 2030 į egzaminą atvykusių abiturientų. NEC duomenimis, iš viso valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikė per 25,3 tūkst. kandidatų.

Lietuvių kalbos egzamino neišlaikė apie 700 moksleivių daugiau nei istorijos ar matematikos. Pasak NEC, valstybinius šių dalykų egzaminus išlaikė apie 94 proc. į jį atvykusių moksleivių.

Tuo metu neišlaikiusiųjų istorijos egzamino iš 21,5 tūkst. abiturientų buvo apie 1,3 tūkst. Nepasisekė ir panašiam skaičiui abiturientų, laikiusiųjų valstybinį matematikos egzaminą. Iš viso į jį atvyko 21,1 tūkst. moksleivių.

Trečiadienį paskelbus valstybinio chemijos egzamino rezultatus paaiškėjo, kad jį išlaikė 97 proc. jį pasirinkusių maždaug 3,1 tūkst. kandidatų.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymu, valstybinių anglų ir vokiečių kalbų, biologijos ir fizikos brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti liepos 12 dieną.

Apeliacijas dėl gautų įvertinimų galima pateikti per 3 darbo dienas.

Tie, kurie gavo nepatenkinamą valstybinio ar mokyklinio egzamino įvertinimą pagrindinės sesijos metu, turės laikyti mokyklinį to dalyko brandos egzaminą pakartotinės sesijos metu.

Pakartotinės sesijos valstybinių lietuvių kalbos, informacinių technologijų, rusų, anglų, vokiečių kalbų, biologijos, fizikos, istorijos, matematikos, chemijos brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti taip pat liepos 12 dieną.

Valstybiniu vokiečių kalbos egzaminu šeštadienį baigiasi pagrindinė brandos egzaminų sesija. Šeštadienį rengiamą vokiečių kalbos egzaminą užsiregistravo laikyti 869 pretendentai.

Brandos egzaminų sesija prasidėjo gegužės 31 dieną visiems privalomu lietuvių kalbos egzaminu.

Kaip jau skelbta, šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė beveik 49,6 tūkst. kandidatų: beveik 700 eksternų, per 600 buvusių mokinių, beveik 3500 suaugusiųjų mokyklų, apie 9500 profesinių ir žemės ūkio mokyklų, 14,8 tūkst. vidurinių mokyklų ir 20,5 tūkst. gimnazijų mokinių.

Pernai egzaminus laikė 50,3 tūkst. kandidatų.

Pakartotinė brandos egzaminų sesija prasidės birželio 21 dieną ir baigsis liepos 7 dieną. Ši sesija bus skiriama neišlaikiusiesiems privalomo lietuvių kalbos egzamino ir tiems, kurie vieno ar kelių neprivalomų egzaminų nelaikė dėl pateisinamų priežasčių.

Nors brandos atestatui gauti 2010 metais pakanka dviejų brandos egzaminų – privalomo lietuvių kalbos ir kito pasirenkamojo, – stojantiesiems į aukštąsias mokyklas keliami aukštesni reikalavimai.

Šiemet baigusieji mokyklas galės pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, jeigu bus išlaikę ne mažiau kaip 3 brandos egzaminus – privalomąjį lietuvių kalbos ir du pasirenkamuosius brandos egzaminus. Išimtis – menų studijos: į jas stojant pakaks 2 brandos egzaminų.

Šiemet abiturientai turėjo galimybę rinktis valstybinius matematikos, istorijos, biologijos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių,) arba mokyklinius gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių), geografijos, dailės, muzikos, muzikologijos ir technologijų egzaminus.

Kandidatų pasirinkimai rodo, kad palyginti su 2009 metais, šiais metais, valstybinių brandos egzaminų pasirinkimo skaičius didėja apie 1,45 karto, o mokyklinių – mažėja apie 2 kartus.

Tai, be kita ko, susiję su tuo, kad nuo šių metų atsisakyta tų mokyklinių egzaminų, kurie turi valstybinius analogus.

Valstybinius egzaminus šiemet tikrina apie 1800 vertintojų septyniuose vertinimo centruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Egzaminų organizavimas iš savivaldybių ir valstybės biudžeto kainuos apie 5 mln. litų.

Valstybinių brandos egzaminų sesijos metu policija stebės situaciją ir kaups bet kokią informaciją apie bandymus pardavinėti egzaminų užduotis.

Policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas, susitikęs su Nacionalinio egzaminų centro direktoriumi Sauliumi Zybartu patikino, kad policijos pareigūnai pilnai pasirengę užkirsti kelią galimoms nusikalstamoms veikoms. „Kiekvienais metais atsiranda abiturientų, kurie viliasi paskutinę naktį prieš brandos egzaminą gauti užduotis,“ – teigia S. Zybartas. – „Egzaminų užduotys rengiamos ir administruojamos griežtai vadovaujantis valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, todėl egzaminų išvakarėse neverta tikėtis rasti tikrąsias užduotis nei virtualioje erdvėje, nei kituose šaltiniuose.“

Už paslapties paviešinimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Tiek bandantys egzaminų užduotis parduoti ar kitaip platinti, tiek bandantys jas įsigyti ar gauti asmenys gali būti baudžiami bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Policijos generalinis komisaras V. Telyčėnas patikino, kad policijos pareigūnai pasirengę imtis visų būtinų priemonių, kad nebūtų apgaudinėjami Lietuvos gyventojai, o tariamos egzaminų užduotys nebūtų pardavinėjamos. Egzaminų metu policijos pareigūnai prie mokyklų ir jaunimo susibūrimo vietose sustiprins viešosios tvarkos kontrolę, domėsis jaunuolių užsiimama veikla. Prieš kiekvieną egzaminą Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai budės naktimis ir stebės interneto erdvę, pareigūnai stebės virtualią erdvę ir bandys užkirsti kelią galimoms nusikalstamoms veikoms.