XX a. pabaigoje nė viena knyga nesulaukė tiek dėmesio, kaip 1988-aisiais parašytos „Šėtoniškos eilės“: Salmano Rushdie pavardė porą dešimtmečių buvo primenama pirmuosiuose laikraščių puslapiuose ir naujienų laidose, nes Irano dvasinis lyderis paskelbė rašytojui fatvą – mirties nuosprendį.  Jungtinės Karalystės  vyriausybė buvo priversta rašytoją ir jo artimuosius saugoti ir savo tolesnius romanus S. Rushdie rašė nebepasirodydamas viešumoje.

Iš laiko perspektyvos tokia reakcija į „Šėtoniškas eiles“ atrodo niekaip nepateisinama. Garsusis romanas nepraranda aktualumo ir dabar, kai kruvini išpuoliai vėl paskatino itin intensyvias diskusijas apie laisvę išreikšti ir ginti savo požiūrį.

Iš tiesų „Šėtoniškos eilės“ yra išmintinga knyga apie gėrį ir blogį. S. Rushdie skaudina Indiją niokojantys religiniai konfliktai,  Rytų ir Vakarų kultūrų nesantarvė,  ribota individo laisvė būti savimi. Daugiasluoksniai romano siužetai trina ribą tarp realybės ir meninės išmonės, religiniai simboliai ir metaforos įgyja ne tik moralinę, bet ir politinę prasmę. Kaip ir kituose šio rašytojo romanuose, politinius įvykius, dažnai tragišką atomazgą lemia konkrečių žmonių aistros, meilė.

Pasakojimas prasideda, kai du aktoriai, vieninteliai likę gyvi teroristams susprogdinus lėktuvą,  – Džibrylis Farišta ir Saladinas Čamča – krinta iš dangaus. Jie patiria transformaciją ir tampa gyvais angelo ir velnio simboliais, nors nė vieno jų poelgio pasekmės nenuspėjamos: kuris iš tiesų yra angelas, o kuris šėtonas, nėra aišku, kol jie vėl netampa tik žmonėmis. Šis S. Rushdie romanas – XX a. kultūrų santykių ir politinių įvykių apmąstymas, atskleidžiantis išskirtinį rašytojo talentą.

Ir taip ilgos eilės prie gydytojų kabinetų vasarą ištįsta kone dvigubai. Po mėnesio ar kelių pagaliau sulaukus konsultacijos, pacientui ir vėl tenka apsišarvuoti kantrybe. Mat dar reikia atstovėti valandos, dviejų, o kartais net keturių valandų gyvą eilę prie mediko kabineto.

Sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pasiteisinimai, kad stinga medikų, sveikatos apsaugos sistemai skiriamas per mažas finansavimas, todėl neverta tikėtis, jog eilės valstybinėse ligoninėse ir poliklinikose trumpės, jau tapo įprasti. Dar pabrėžiama, kad tokia pati padėtis visose Europos šalyse.
Pasiteisinimą, kodėl vasarą iš šešių tos srities specialistų dirba vos vienas, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai taip pat turi. Pasirodo, daugelis medikų nori atostogauti liepos ar rugpjūčio mėnesiais, ir jie tokią teisę turi. Negana to, nemažai gydytojų ir slaugytojų iš karto išeina ilsėtis mėnesiui, kartais net šešioms savaitėms, o jų pavaduoti nėra kam, nes tam neskiriama lėšų. Tad užsirašęs birželio mėnesį, tarkim, pas kardiologą ar neurologą, pacientas pas jį patenka tik rugsėjį. Tačiau tai ne specialistų ar aparatūros trūkumo ir ne finansavimo problema, o prasto darbo organizavimo pasekmė, vadybos žinių trūkumas. Tą pastebi ir patys medikai, ir pacientai.
Štai Ona Vyšniauskaitė vasaros pradžioje nusprendė susitvarkyti dantis Vilniaus Antakalnio poliklinikoje. Pas konkretų odontologą moteris nenorėjo patekti, todėl apstulbo sužinojusi, kad ją priims tik rugsėjo viduryje. „Registratorė paaiškino, kad viena gydytoja serga, kita išėjusi vaiko priežiūros atostogų, kažkas dar atostogauja, todėl užrašyti galinti tik po dviejų mėnesių. Tačiau konkrečios valandos nenurodė, vadinasi, neaišku, kiek teks laukti prie durų“, – piktinasi 66-erių metų vilnietė.
Kad mėnesį ar ilgiau laukus vizito pas gydytoją dar pusdienį reikia mindžikuoti koridoriuose, įsitikino kitos sostinės poliklinikos pacientė. Prieš dvi savaites Viktorija Balsytė prie vienos Vilniaus Centro poliklinikos specialistės durų praleido net keturias valandas, kol buvo pakviesta užeiti, nors buvo iš anksto užsiregistravusi. „Koridoriuje laukė apie penkiolika žmonių, visi su talonėliais, tačiau kviečiama buvo pagal pavardes, o visų registracijos laikas seniai praėjęs. Nors medikė buvo konkrečios specializacijos, bet konsultavo ir kaip šeimos gydytoja. Tuo metu prie gretimo kabineto nebuvo nė vieno paciento“, – stebisi mergina.
Panaši padėtis vasarą ir kitose sostinės, taip pat Kauno, Klaipėdos, mažesnių Lietuvos miestų poliklinikose.

Medikų atostogų grafikai dažnai nederinami

Beje, prastas darbo organizavimas sveikatos priežiūros įstaigose piktina ne tik pacientus, bet ir medikus. Vienoje Vilniaus poliklinikų alergologe dirbanti Lina Kontrimytė pastebi, kad atostogauti nemažai medikų išeina, kada tik nori: sugalvoja, ir jau kitą dieną ilsisi. Tad, gydytojos žodžiais, yra tokių dienų, kai po pietų nedirba nė vienas tos srities specialistas. „Daugelyje poliklinikų nederinami nei gydytojų, nei medicinos seselių atostogų grafikai, todėl dirbantiems medikams tenka dvigubai didesni krūvai, o pacientai turi kur kas ilgiau laukti nei rudenį ar žiemą“, – atskleidžia L.Kontrimytė.
Ypač smarkiai darbo vasarą padaugėja šeimos gydytojams, kurie turi konsultuoti ne tik savo apylinkės, bet ir atostogaujančio kolegos pacientus. Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktorius Arūnas Grigaitis patvirtina, kad papildomų lėšų medikams pavaduoti jų atostogų metu nėra skiriama, todėl vieni gydytojai “dengia” kitus. Tai viena priežasčių, kodėl poliklinikų koridoriuose ligoniai sienas ramsto ne vieną valandą. „Šeimos gydytojams krūvis pastaraisiais metais ir taip yra padidėjęs, o kai reikia priimti dar ir kito gydytojo pacientus bei spėti suteikti konsultaciją per dvidešimt minučių, susidaro gyva eilė“, – aiškina Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė.
Vis dėlto „Veido“ kalbinti poliklinikų vadovai kategoriškai neigia, kad vasarą susidaro ilgesnės eilės nei įprastai. Pasak A.Grigaičio, atvirkščiai, pacientų srautai sumažėja, nes daugelis pensinio amžiaus žmonių persikelia gyventi į kolektyvinius sodus, studentai išvyksta į gimtuosius miestus. „Vasarą poliklinikų koridoriai tušti. Itin retais atvejais, kai gydytojas turi suteikti skubią pagalbą, kitiems pacientams gali tekti palaukti 15–20 minučių. O jeigu specialistui atostogaujant prireikia jo konsultacijos ir žmogus negali laukti, yra išrašomas siuntimas į kitą sveikatos priežiūros įstaigą“, – dėsto Vilniaus Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinos klausimais Daiva Pentiokinienė.

Eilės kuriamos dirbtinai

Kasdien su pacientais dirbantys medikai tokius įstaigų vadovų argumentus, kad vasarą padėtis dėl eilių esanti net geresnė nei kitais metų laikais, nes sumažėja pacientų, vadina absurdiškais. „Daugelis žmonių kaip tik stengiasi pasigydyti ar išsitirti vasarą, kai atostogauja, nes darbo metu nespėja ir negali gaišti laiko poliklinikose“, – neabejoja A.Kavaliauskaitė.
„Vasarą žmonės aktyviau gyvena, todėl patiria traumų, susižeidžia, nukenčia nuo vabzdžių įgėlimų, pasireiškia įvairios alerginės reakcijos, todėl pacientų pas įvairių sričių gydytojus nė kiek nesumažėja. O rugsėjį, kai žmonės vėl grįžta į darbus ir neturi laiko vaikščioti pas medikus, jaučiamas pacientų sumažėjimas“, – antrina L.Kontrimytė.
A.Kavaliauskaitės nuomone, tokias darbo sąlygas medikams ir pacientų eiles sukuria sveikatos įstaigų administracija. Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė čia įžvelgia net korupcijos elementą. „Kai žmogui skauda, jis negali laukti mėnesio ar dviejų, kol jį priims gydytojas, todėl ieško būdų, kaip apeiti eilę. Taip vadovai ir kai kurie medikai gali nemažai prisidurti prie atlyginimo, – nevynioja žodžių į vatą kineziterapeute Vilniaus Karoliniškių poliklinikoje dirbanti A.Kavaliauskaitė. Ir prisimena vieną iš daugelio piktnaudžiavimo atvejų, kai slaugos administratorė atvedė pas ją savo pažįstamą, kad jam tą pačią dieną būtų suteiktos procedūros, nors kiti žmonės jų laukia apie pusantro mėnesio.
Vilnietė Irena Mykolaitienė taip pat mano, kad eilės poliklinikose kuriamos dirbtinai. „Karoliniškių poliklinikos registratūroje pasakė, kad pas neurologą gali užrašyti tik po mėnesio, tačiau iškart pridūrė, jog susimokėjus 140 Lt gydytojas priims tą pačią dieną. Poliklinikų pastatai išgražinti, o už paslaugas tenka mokėti dukart – sumokant mokesčius ir dar į sveikatos priežiūros įstaigos kasą“, – nusivylimo neslepia moteris.
A.Kavaliauskaitė neabejoja, kad racionaliai skirstant lėšas pinigų atsirastų ne tik atostogaujantiems medikams pavaduoti, bet būtų galima priimti ir daugiau specialistų. „Tarkim, Karoliniškių poliklinikoje nuo 2009 m. administracijos aparatas išsipūtė trigubai. Atsirado tokių pareigybių, kaip personalo kabineto vadybininkas, archyvaras“, – pasakoja A.Kavaliauskaitė.

Privilegijuoti atostogautojai – ne tik medikai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) kancleris, kardiologas profesorius Vilius Jonas Grabauskas įsitikinęs, kad išmintingai organizuojant darbą eiles pas medikus galima gerokai sutrumpinti. Nors jis pabrėžia, kad yra ir objektyvių priežasčių, kodėl niekaip neišsprendžiama eilių problema (tai medikų trūkumas), tačiau laikantis vadybos abėcėlės principų pacientų srautus galima sureguliuoti.
Tokia yra ir LSMU Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovo profesoriaus Rimanto Benečio nuomonė. Jo žodžiais, dabar tiesiog dėl šios problemos niekas nesuka galvos ir neanalizuoja priežasčių, kodėl pavasarį užsirašius, tarkim, atlikti širdies echoskopijos tyrimą jo reikia laukti iki rudens.
Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė Danguolė Jankauskienė kaip vieną pagrindinių priežasčių, kodėl daugelyje Lietuvos poliklinikų prie kabinetų nusidriekia kelių dešimčių pacientų eilės, taip pat nurodo tai, kad blogai planuojamas medikų darbo laikas.
Juk ne visi medikai būtinai turėtų atostogauti vasarą, ir dar po penkias savaites iš karto, kai dėl to dirbti lieka vos vienas specialistas iš penkių arba įstaiga mėnesį iš viso neturi tos srities mediko. Juk privačių įmonių darbuotojai vasarą gali atostogauti daugiausia dvi savaites, nors taip pat norėtų vienu metu išnaudoti visas priklausančias 28 darbo dienas.
Beje, privilegijuotų atostogautojų valstybės sektoriuje esama ir daugiau. Pavyzdžiui, teisininkai, palikę net rezonansines bylas, ilsisi po mėnesį ar ilgiau. Taip pat mokslininkai, pedagogai, meno žmonės, įvairių valstybinių institucijų klerkai gali sau leisti išnaudoti visas kasmetines atostogas vienu metu, ir būtinai vasarą. Be to, valstybės sektoriaus atstovams priklauso ir kur kas daugiau poilsio dienų nei dirbantiems privačiame sektoriuje, mat prie įprastų 28 atostogų dienų dar pridedama už uždirbtą laiką. Štai kai kurie Aukščiausiojo Teismo teisėjai ilsisi net 56 kalendorines dienas.
Tiesa, psichologai pabrėžia, kad būtent mėnesį atostogaujant pailsima geriausiai, nes savaitės poilsis nepadeda atitrūkti nuo darbų. Ir, žinoma, ilsėtis būtina visiems. Vis dėlto dėl tokių valstybinio sektoriaus privilegijų sutrinka darbas sveikatos priežiūros įstaigose, teismuose, savivaldybėse, kitose institucijose, o kenčia paprasti piliečiai.

Trūkstant medikų daugelio Europos šalių valstybinėse gydymo įstaigose mediko konsultacijos ar tyrimo moderniu aparatu reikia laukti mėnesį ir net ilgiau. Tačiau kodėl Lietuvoje sulaukus savo eilės prie gydytojo kabineto tenka rymoti dar keletą valandų?

Vilnietė Asta Jokubienė pas šeimos gydytoją internetu užsiregistravo prieš savaitę, tačiau atvykusi paskirtu laiku turėjo laukti ilgiau kaip valandą, kol buvo pakviesta užeiti į kabinetą. Kai moteris pasidomėjo, kodėl turi gaišti laiką, išgirdo, kad eilė susidarė, nes atvyko net keturi pacientai, kuriems reikia suteikti skubią pagalbą. „Kokia nauda iš to, kad ateinu paskirtu laiku, jeigu vis tiek sėdžiu poliklinikoje valandą, nes gydytojos darbotvarkėje nėra numatyta papildomų valandų ekstra ligoniams. Be to, jie dažniausiai visi susirenka vienu metu“, – piktinasi A.Jokubienė.
Negana to, jos stumdymasis poliklinikoje nesibaigė prie šeimos gydytojos kabineto durų. Gavusi siuntimą atlikti vidaus organų echoskopiją moteris šios procedūros laukė savaitę, o kai atvyko, vėl dvi valandas sėdėjo koridoriuje. Situacija pasikartojo ir iš anksto užsiregistravus pas ginekologę.
Nors žmonės sėdėdami už durų pyksta, sutartinai keiksnoja sistemą, dažnas neapsikentęs ir be eilės veržiasi pas gydytoją, tačiau daugelio poliklinikų vadovai tvirtina, kad padėtis kontroliuojama, pacientai priimami laiku, registratūroje užgaišta vos penkiolika minučių. O nesklandumų esą pasitaiko tik virusinių ligų protrūkių ar gripo epidemijos laikotarpiu.
Tačiau net ir daugelyje tų gydymo įstaigų, kuriose yra įdiegta išankstinė pacientų registracijos internetu sistema, o registratūroje pastatyti automatai ir švieslentės, nurodančios, kokį numeriuką turintis pacientas gali prieiti prie langelio, ligoniai pajuto menkus pokyčius. Mat elektroninės priemonės tik pagreitina registraciją pas gydytoją, bet chaotiško pacientų srautų plūdimo į poliklinikas nereguliuoja. Be to, internetu registruotis galima vos 46-iose Lietuvos gydymo įstaigose, o ir jose sistema dažnai stringa. Tad nemažai žmonių ateina valanda ar dviem anksčiau, nei nurodyta talonėlyje, baimindamiesi, kad gydytojas nespės jų priimti tą dieną.
Galiausiai daug pensininkų renkasi poliklinikose tiesiog pabendrauti arba gaišina medikus po pusvalandį, kad išpasakotų asmenines bėdas. Visa tai prie gydytojų kabinetų sudaro gyvas eiles, kurios niekaip nemažėja.

Poliklinikų vadovams trūksta viešosios vadybos gebėjimų
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Politikos ir vadybos fakulteto prodekanės Danguolės Jankauskienės nuomone, poliklinikose, kuriose nusidrieka kelių dešimčių pacientų eilės, tiesiog blogai planuojamas laikas, neatskirti būtinosios  ir planinės pagalbos reikalaujančių ligonių srautai. Taip pat gali būti, kad skiriama per mažai laiko ligonio apžiūrai, todėl jis priverstas vaikščioti kelis kartus.
Pasak D.Jankauskienės, eilės susidaro ir dėl to, kad gydytojas gaišta pildydamas dokumentus. Taip pat kai ligoniai ateina vien tam, kad medikas pratęstų išrašytų vaistų receptą. Neretai žmonės užsiregistruoja pas specialistus ir visai be reikalo, kai pagalbą gali suteikti šeimos gydytojas. Be to, daugelis nori patekti tik pas tam tikrą labai populiarų specialistą, o pas kitus neina.
„Ilgiausiai tenka laukti kardiologo konsultacijos. Patekti pas gerai vertinamą specialistą galima tik po pusantro mėnesio, mažiau populiarūs gydytojai priima ir po dviejų savaičių“, – tvirtina Vilniaus Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras.
Kitose Lietuvos poliklinikose padėtis panaši. Gydytojai ir sveikatos apsaugos ekspertai ragina susitaikyti su tuo, kad ir ateityje specialisto apžiūros teks laukti po kelis mėnesius, mat jau šiandien trūksta daugelio sričių medikų – didėja jų emigracija, o sveikatos apsaugai skiriamas finansavimas gerokai per mažas.
Beje, medicinos paslaugų prieinamumo problema aktuali visoje Europoje ir pas mus padėtis dar ne prasčiausia. Pagal Vartotojų sveikatos indekso metodika matuojamus prieinamumo rodiklius, Lietuvos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas prilygsta Europos vidurkiui. Tačiau daugelio mūsų poliklinikų vadovams niekaip nepavyksta sumažinti eilių prie gydytojų kabinetų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, Sveikatos priežiūros vertinimo nepriklausomos agentūros ekspertų grupės vadovas Rimantas Pečiūra pastebi, kad eilių problemą sunkiausia spręsti toms įstaigoms, kurių vadovams trūksta viešosios vadybos gebėjimų. „Net gyvenant sunkiomis ekonominėmis sąlygomis yra galimybių perskirstyti pacientų srautus, organizuoti darbą taip, kad žmonės nesistumdytų prie gydytojų kabinetų. Pavyzdžiui, Kauno Šilainių poliklinika negali pasigirti turtinga materialine baze, tačiau ten puikiai organizuotas gydytojų bendradarbiavimas, naudojamos elektroninės sistemos leidžia gydytojui daugiau laiko skirti pacientui, o ne popierizmui“, – tvirtina R.Pečiūra.

Į polikliniką – pasikalbėti

Kitas geros vadybos pavyzdys – Vilniaus Centro poliklinika. Čia fizines eiles padėjo sumažinti ne tik įdiegtos elektroninės sistemos (gydytojai, pacientams paskyrę kito atvykimo laiką, iškart patys jį įveda į sistemą, kompiuterio ekrane visi specialistai mato ligonio tyrimų išvadas ir pan.), internetinė registracijos sistema, bet ir papildomos gydytojų priėmimo valandos. „Specialistai iki pietų konsultuoja ir šeštadieniais, o šeimos gydytojas dirba ištisą parą. Dėl to mažėja žmonių, vykstančių į ligoninę. Mažinant hospitalizaciją galima gerokai sutaupyti. Tinkamai skirstant lėšas išsprendžiama daug problemų“, – tvirtina K.Štaras.
Beje, jo vadovaujamoje poliklinikoje mažėja ir vyresnio amžiaus žmonių, ateinančių su gydytoju tik pasikalbėti. „Vieniši pensininkai ypač žiemą ateina dviem valandom anksčiau, negu jiems paskirtas priėmimo laikas, kad galėtų tarpusavyje pabendrauti. Dažnai jiems gydytojas konsultaciją suteikia per penkiolika minučių, tačiau jie dar tiek pat laiko pasakoja savo asmenines bėdas. Tokiems žmonėms specialiai įrengėm atskiras saleles su minkštasuoliais, ten galima rasti ir daug naudingos informacijos apie ligas“, – pasakoja K.Štaras.
Vilniaus Karoliniškių poliklinikos direktorė Jelena Kutkauskienė taip pat pastebi, kad nemažai vyresnio amžiaus žmonių į gydymo įstaigą užsuka tik pasikalbėti ir išeina nepasinaudoję jokiomis paslaugomis. Dažnai jie sukelia garsias diskusijas, sudaro spūstis, taip trikdydami ir ligonius, ir medikus, tačiau gydytojai jų išprašyti negali.
D.Jankauskienės vertinimu, sveikatos priežiūros įstaigos kenčia dėl tokių pacientų, nes Lietuvoje nesprendžiamos senyvo amžiaus žmonių socializacijos, kultūrinio ir socialinio gyvenimo problemos. „Vyresnio amžiaus žmonių užimtumas socialiai orientuota veikla, jų kultūrinio gyvenimo įvairovė ir kitos socialinės priemonės, gerinančios visuomenės sveikatą bei socialinę atskirtį, pavyzdžiui, savanorystė, yra labai efektyvios ir populiarios užsienyje“, – dėsto MRU Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė.
Vis dėlto senyvi žmonės turi daugiau sveikatos sutrikimų, todėl jų poreikiai natūraliai didesni. Tad šeimos gydytojui, pasak D.Jankauskienės, labai padėtų slaugytojų, socialinių darbuotojų, administratorių komanda ir sukurta vadinamoji atvejo vadybos funkcija, kai senyvo amžiaus ir sergantis lėtinėmis ligomis žmogus turi slaugos ar socialinių paslaugų administratorių, kuris organizuoja jam pagalbą pagal sudarytą planą ir advokatauja visose institucijose dėl jo sveikatos problemų.

Eiles sumažintų gerontologai ir konsultacijos telefonu

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento Liutauro Labanausko vertinimu, šeimos gydytojai galėtų priimti daugiau pacientų, jeigu vaikus ir vyresnio amžiaus asmenis konsultuotų atskiri specialistai. „Ir vieniems, ir kitiems reikia skirti daugiau laiko, o tai išbalansuoja mediko darbą, gaišinamas jo laikas. Pediatrai ir gerontologai galėtų nuimti dalį krūvio nuo šeimos gydytojų ir kitų specialistų. Tačiau Lietuvoje gerontologai priskirti prie specialistų, todėl norint pas juos patekti reikia gauti šeimos gydytojo siuntimą. Tad tik pakeitus sistemą eilės galėtų mažėti“, – dėsto L.Labanauskas.
Jo nuomone, pacientų poliklinikose gerokai sumažėtų, jeigu gydytojai turėtų laiko konsultuoti telefonu. Taip yra Skandinavijos šalyse ar Olandijoje. „Pacientai įpratę, kad nustatytą valandą gali paskambinti savo šeimos gydytojui, o jis, jeigu reikia, pats paskiria ligoniui atvykimo laiką. Taip vienu metu neatvyksta visi „ekstriniai“ ligoniai ir nereikia žmonėms gaišti laiko poliklinikoje“, – aiškina Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas.
D.Jankauskienės teigimu, norint sumažinti eiles gydymo įstaigose turi būti pertvarkomas šeimos gydytojo institucijos organizavimo modelis. „Išplėtus šeimos gydytojo komandą, jis išspręstų ne 60 (kaip yra dabar), o 80 proc. savo pacientų sveikatos problemų. Taip pat reikia pertvarkyti ir specializuotą ambulatorinę priežiūrą – racionalizuoti receptų išrašymo tvarką, diegti inovatyvias elektroninės sveikatos priemones, daugiau funkcijų suteikti slaugytojoms, administravimo darbus pavesti kitiems, ne sveikatos priežiūros specialistams, plėsti dienos stacionaro, ambulatorinės reabilitacijos, dienos chirurgijos, slaugos namuose paslaugas“, – neabejoja vadybos specialistė.
Jos įsitikinimu, ateityje senstant populiacijai, gyventojų sveikatos poreikiai bus dar didesni, todėl sveikatos paslaugų vadybos problemas reikia spręsti nedelsant.

MRU Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė D.Jankauskienė: „Eilės nemažėja dėl blogai planuojamo gydytojų darbo, neatskirtų būtinosios ir planinės pagalbos reikalaujančių ligonių srautų.“

Norintiesiems įsigyti populiariausius naujų automobilių modelius, ypač visureigius, Lenkijoje tenka laukti vis ilgiau, rašo lenkų dienraštis “Dziennik Gazeta Prawna”.

Būsimiems “Dacia Duster” savininkams savo svajonių automobilio tenka laukti iki penkių mėnesių, rašo leidinys. Būsimiems “BMW X3″ ar “Kia Sportage” modelių savininkams laukti tenka tris keturis mėnesius.

Taip pat laukti, nors ir gerokai trumpiau, tenka ir būsimiems D segmento modelių, kurie ypač populiarūs tarp verslininkų, pirkėjams. Ilgiausiai tenka laukti populiariausio šiame segmente “Passat” modelio.

Dienraščio cituojami ekspertai tvirtina, kad prognozės dėl automobilių pardavimų smukimo Lenkijoje šiemet nepasitvirtins. Anot jų, pardavimai gali smukti pirmąjį pusmetį, bet antrasis pusmetis automobilių pardavėjams turėtų būti gerokai sėkmingesnis.