„Dirbdamas su kelių eismo pažeidėjais, kaskart klausiu, kiek žmonių eismo įvykiuose nužudysime šiemet? Auditorijoje įsivyrauja tyla. Liūdna, bet neišsimiegantys ir dėmesio kelyje išlaikyti negebantys vairuotojai nepajėgūs išlikti ir nekelti grėsmės Lietuvos gatvėse“, – sako Visuomenės sveikatos biuro lektorius ir saugaus eismo mokytojas Mindaugas Balsys, ne vienerius metus nagrinėjantis psichologinius kelių eismo taisyklių pažeidėjų ypatumus.

VEIDAS: Lyginant šių ir praėjusių metų Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenis, matyti, kad 2013 m. situacija Lietuvos keliuose birželio mėnesį buvo nepalyginamai mažiau avaringa nei šių metų (vien iki 2014 m. birželio 9 d. šalyje įvyko 147 eismo įvykiais daugiau ir buvo sužeista 213 žmonių daugiau nei per tą patį laikotarpį 2013 m.). Kaip manote, kas galėjo nulemti šiuos pokyčius?
M.B.: Kaip tik tuo laikotarpiu Lietuvoje į eismą įsiliejo jaunoji vairuotojų karta. Ji pasižymi tuo, kad nesugeba kontroliuoti ir išlaikyti dėmesio ilgiau nei 5 min. Važinėdamas po Lietuvos mokyklas su traumų prevencijos projektu, pastebiu, kad gebėti valdyti savo sensoriką ir išlaikyti ryšį su informacijos šaltiniu ilgiau nei valandą šiandien sugeba vienetai. Tai – šiuolaikinių technologijų ir socialinių tinklų įtaka.
Kitas akis badantis dalykas tas, kad mūsų žmonės labai pervargę (miegantys ne daugiau nei 4–5 val. per parą), neturintys galimybės kaip reikiant pailsėti, užsisukę greitame gyvenimo ritme, darbuose. Taip pat nesumažėjo jų suvartojamo alkoholio, surūkomų cigarečių kiekis, akivaizdu, kad vertinant bendrą lietuvių sveikatos situaciją, būklė prastėja.
Ko nepasakyčiau apie mūsų kaimynus estus. Jie garsėja vienu geriausiu ir naujausiu automobilių parku (tuo metu mūsų – vienas seniausių), o tai reiškia, kad prieš juos jau pralaimime automobilių kokybe. Be abejonės, jie pasižymi ir visai kita, iš skandinavų perimta, vairavimo bei gyvenimo būdo kultūros stilistika. Vienareikšmiškai ir jų elgesys prie vairo saugesnis nei mūsų.
VEIDAS: Ar galima lietuvius kaltinti neatsakingu elgesiu prie vairo?
M.B.: Analizuojant statistiką, matyti, kad pradedant nuo 2008 m. situacija Lietuvoje gerėjo, iš dalies tai lėmė padidinta administracinė atsakomybė vairuojantiems.
Tačiau beveik 10 proc. lietuvių ryžtasi išvažiuoti į gatves, neturėdami vairuotojo pažymėjimo. Nesuvokdami, kad rizikuoja ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata, tokie asmenys nusiperka mašiną už 300 Lt ir lekia neturėdami, ko prarasti. Kelių eismo taisyklės – tam tikras žmogaus teisių suvaržymas, bet tik tai padeda, siekiant išgyventi prie vairo.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 242014″ bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2014-m

Tarptautinėje transporto, logistikos ir ITS parodoje „TRANSBALTICA – 2014“ Lietuvos automobilininkų sąjunga (LAS) pristatė Jungtinių tautų organizacijos (JTO) iniciatyvą – apklausą, suteikiančią galimybę kiekvienam pasaulio piliečiui įvardyti tai, kas svarbiausia jam ir jo šeimai. Apklausą sudaro šešiolika punktų iš kurių reikia išrinkti labiausiai rūpimas ir aktualias sritis bei pabalsuoti.

Apklausos rezultatai bus pateikti Generaliniam JT sekretoriui ir darbo grupei aukšto lygio konferencijoje, vyksiančioje Brazilijoje 2015-aisiais. Remiantis šiais duomenimis bus nustatomos prioritetinės šios organizacijos veiklos sritys.
„Už geresnius kelius ir transportą” – tokią aktualiją į savo veiklos prioritetus pasiūlė įtraukti LAS. Parodos lankytojams buvo suteikta galimybė balsuoti užpildant popierinius biuletenius. Per tris dienas surinkta keli šimtai balsų. Šios akcijos organizatoriai džiaugiasi, kad tik retas LAS stendo lankytojas atsisakė pasakyti savo nuomonę apie tai kas svarbiausia, kad pasaulis taptų geresniu, saugesniu. Aktyviai balsavo ir studentai, ir verslininkai, ir net valdžios vyrai.
„Mes atstovaujame automobilininkams ir gerai žinome problemas, su kuriomis susiduria eismo dalyviai – sakė LAS prezidentas Rimvydas Anusauskas. – Žinoma, visos į apklausos lapą įrašytos  sritys yra beveik vienodai svarbios, tačiau dirbdami saugaus eismo srityje ir analizuodami eismo įvykių statistiką, matome, kad kelių ir transporto sritis yra viena iš reikalaujančių ir didesnio dėmesio, ir investicijų. Kasmet pasaulio keliuose žūva per milijoną žmonių. Avarijos – tai globali žmogaus sukurta problema, kurią galima išspręsti sutelkus pajėgas ir vyriausybinių institucijų, ir visuomeninių organizacijų, ir kiekvieno eilinio eismo dalyvio”.
R. Anusauskas pasidžiaugė, kad lankytojai mielai priėmė kvietimą ir balsavo už geresnius kelius, geriau išvystytą transporto infrastruktūrą.
Nespėję savo nuomonės pareikšti parodoje, gali balsuoti interneto svetainėse  www.myworld2015.org,   www.myworld2015.org  arba www.las.lt.

Vilniuje spalio 3 d. įsikūrė saugaus eismo kampanijos „Ruošk ratus žiemai“ mobilus padangų patikrinimo punktas. Kampanijos tikslas – artėjant žiemai paskatinti vairuotojus atkreipti dėmesį į padangų saugumą.

Per šimtą vilniečių prisijungė prie akcijos ir pasitikrino savo automobilių padangų būklę. Pasak akcijos iniciatorių, saugumo reikalavimus atitiko tik pusė akcijos metu patikrintų automobilių padangų.

Nekokybiškos padangos laikomos viena iš trijų pagrindinių avarijų priežasčių, kartu su prastais vairuotojų gebėjimais ir vairavimu apsvaigus. Tai rodo tyrimas, kuriame buvo apklausti Lietuvos vairuotojai. Nudėvėtos, nebetinkamos padangos – tai problema, kuri aktuali ištisus metus. Šiuo metu, prasidedant šaltajam sezonui, keliai vis dažniau bus šlapi ir slidūs, juose suvaldyti automobilį galima tik važiuojant tinkamomis padangomis. Šią savaitę Lietuvoje vykstančią kampaniją „Ruošk ratus žiemai“ organizuoja socialinė kampanija „Praleisk.lt“, padangų gamintoja „Goodyear“, Lietuvos policija, degalinių tinklas „Statoil Fuel & Retail Lietuva“, akcijos partneriai – „PZU Lietuva“ draudimas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas vyresnysis komisaras Dainius Šalomskas priminė, kad padangos lemia automobilio sukibimą su keliu, nuo kurio priklauso automobilio stabdymo kelias – kitaip tariant, ar spės automobilis sustoti laiku, ar ne: „Nudėvėtos automobilio padangos gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių eismo įvykio metu nukentės vairuotojas ar kiti eismo dalyviai, – pridūrė jis. – Taip pat noriu priminti, kad nuo lapkričio 1 iki 10 dienos vasarines padangas reikėtų pasikeisti į žiemines. Tai siūlau daryti ne tik dėl to, kad tai nurodo Kelių eismo taisyklės, bet ir tam, kad jaustumėmės saugiais ir pasirūpintume kitais eismo dalyviais.“

Pasak socialinės kampanijos „Praleisk.lt“ projektų vadovės Aurelijos Petukauskaitės, važiavimas nekokybiškomis padangomis sukelia pavojų ne tik „ratuotiems“ eismo dalyviams, bet itin pažeidžiamais tampa pėstieji. Keli ar keliolika papildomų metrų, kuriuos automobilis slysta dėl nusidėvėjusių padangų, gali būti lemtingi ir kainuoti gyvybes.

„Likus mėnesiui iki žieminių padangų keitimo termino, nutarėme kartu su kampanijos partneriais pasidomėti, ar vairuotojai skiria pakankamai dėmesio padangų saugumui, – sakė „Goodyear“ pardavimų vadovas Lietuvoje Mindaugas Jasiūnas. – Džiaugiamės, kad didesniosios dalies automobilių, kuriuos patikrinome, padangos atitinka saugumo reikalavimus: visos keturios padangos yra vienodos, protektoriaus gylis yra pakankamas. Vis dėlto yra nemažai automobilių, kurių padangos neatitinka saugumo reikalavimų. Deja, šiandien matėme net tokių, kurių visos keturios padangos buvo skirtingos, taip pat – kurių protektoriaus gylis neatitinka net minimalių įstatymu nustatytųų reikalavimų. Pakanka su tokiomis padangomis atsidurti ant šlapio kelio, kad posūkyje toks automobilis taptų nevaldomas.“

Pasak  M. Jasiūno, akcijos „Ruošk ratus žiemai“ metu buvo patikrintos ir policijos automobilio padangos: „Pareigūnų automobilio padangoms jokių priekaištų neturime: jos yra geros būklės, atitinka visus saugumo ir techninius reikalavimus.“

Norint užtikrinti saugų važiavimą, padangų gamintojai rekomenduoja, kad vasarinių padangų protektoriaus gylis turėtų siekti mažiausiai 2–3 mm, o žieminių – bent 4 mm. Lietuvoje įstatymu reikalaujama, kad vasarinių padangų protektoriaus gylis būtų ne mažesnis kaip 1,6 mm, o žiemą – 3 mm.

„Statoil“ aktyviai vykdo ir prisideda prie iniciatyvų, kurios didina eismo dalyvių saugumą – tai vertiname kaip svarbią kompanijos socialinę atsakomybę. Prisidėdami prie mūsų  daugiamečių partnerių „Goodyear“ rengiamos akcijos, siekiame sumažinti eismo įvykių skaičių mūsų šalyje ir dar kartą priminti kad ypač svarbu tinkamai paruošti automobilį žiemai, vairuoti atsargiai, saugoti save ir aplinkinius. Linkime, kad kiekviena kelionė – pėsčiojo, vairuotojo ar keleivio – būtų maksimaliai saugi“, – sakė „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ generalinis direktorius  Giedrius Bandzevičius.

„Aš visada vadovaujuosi posakiu, kad saugiausias automobilis ne tas, kuris visais ratais varomas ir greičiausiai įsibėgėja, o tas, kuris greičiausiai sustoja, – sakė “PZU Lietuva” Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas. – Dėl netinkamų padangų nutinka nemaža dalis eismo įvykių. Jei  eismo įvykį sukėlęs automobilis yra su mažesnio nei įstatymu nustatyto gylio protektoriaus padangomis, draudikai įvykį gali laikyti nedraudžiamuoju. Vairuotojai dėl tokios nuostatos neturėtų stebėtis – juk išvykdami su netinkamomis padangomis jie žino, kad tampa potencialiu pavojumi visiems eismo dalyviams.“

Antradienį Vyriausybėje surengtas Valstybinės saugaus eismo komisijos posėdis. Jame pristatyti siūlomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso bei Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais siekiama mažinti avaringumą ir griežtinant vairuotojų atsakomybę.

Įteisinus baudos balų už atitinkamus administracinius teisės pažeidimus sistemą, būtų galima užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją. Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, administracinių nuobaudų tikslas ne tik nubausti pažeidėją, bet ir auklėti, kad vairuotojai laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, pažeidimai nebūtų kartojami.

„Akivaizdu, kad skiriant tik piniginę baudą poveikis pažeidėjams yra skirtingas priklausomai nuo materialinės padėties. Didelė dalis pažeidėjų baudų apskritai nesumoka arba jų nepavyksta išieškoti, tad tokia nuobauda tampa beprasmė. Atkūrus balų sistemą, surinkus 10 ar daugiau balų už pažeidimus, padarytus per vienerius metus, būtų atimta teisė vairuoti transporto priemonę nuo 9 mėnesių iki vienerių metų“, – teigė Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.

Manoma, jog sistemingai pažeidinėjančių kelių eismo taisykles vairuotojų dėl šių pakeitimų sumažėtų. Išvadų dėl balų sistemos laukiama iš Teisingumo ministerijos. Tikimasi, kad projektas Vyriausybei bus pateiktas spalį.

Posėdyje taip pat pristatyti įstatymų projektų pakeitimai, kuriais siūloma laikyti pradedančius vairuotojus neblaiviais tokiu atveju, jei alkoholio koncentracija kraujyje viršytų nulį promilių. Leistina nulio promilių alkoholio koncentracija kraujyje būtų taikoma ir transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimas vietas, taksi automobilių ir motociklų vairuotojams. Pasiūlyta ir daugiau pakeitimų, griežtinančių vairuotojų atsakomybę.

„Ši priemonė būtų veiksminga formuojant pradedančiųjų vairuotojų įpročius, kad alkoholio vartojimas ir vairavimas yra nesuderinami“, – sakė premjeras A. Butkevičius.

Saugaus eismo komisijos posėdyje svarstytas ir saugaus eismo klasių, kuriose mokiniai galėtų gilinti žinias apie kelių eismo taisykles, įrengimo klausimas.

Kelių eismo taisyklių (KET) egzaminą išlaikę vairuotojai jas tuoj pat pamiršta. Net 70 proc. vairuotojų teigė, kad kartais tenka kelyje patirti situacijų, kai jie nežino, kokia Kelių eismo taisykle reikia vadovautis.

60 proc. vairuotojų abejoja, ar dabar jiems pavyktų išlaikyti teorinį KET egzaminą, rodo liepos mėnesį atlikta lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt apklausa.

Viktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas, sako, kad reguliariai tobulinamas KET egzaminas vis tiek neskatina vairuotojų domėtis įvairiais taisyklių pakitimais.

„Išlaikę KET egzaminą, vairuotojai retai seka taisyklių pakitimus. Apklausa rodo, kad tik kas penktas vairuotojas reguliariai peržiūri taisykles, bent kas antras pasidomi pakeitimais, apie kuriuos rašo žiniasklaida. Daugelis vairuotojų vis dar mano, kad pakanka išlaikyti KET egzaminą ir paskui nereikia vargintis bei domėtis taisyklių pokyčiais“, – teigia V. Daukšas.

Dabar išlaikyti KET egzaminą – sunkiau?

Dėl nuolatinių pasikeitimų ir papildymų KET egzaminą dabar išlaikyti kur kas sunkiau nei ankstesniais metais – taip mano 56 proc. apklausos dalyvių. Vien tik praėjusiais metais Kelių eismo taisyklių pakeitimai įvesti tris kartus.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, pernai pradedančiojo vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti 38,9 tūkst., 2011 m. – 43,3 tūkst. lietuvių. Teorinį KET egzaminą iš pirmo karto išlaikė apie 70 proc. lietuvių.

Keturi iš penkių apklausos dalyvių teigia, kad KET egzaminą išlaikė prieš trejus metus ar dar anksčiau. Pasak V. Daukšo, prieš kelerius metus ar dar anksčiau pakakdavo Kelių eismo taisykles išmokti kone atmintinai.

„Tuo naudodavosi vairuotojai. Dabar tik atmintinai išmokti – nebepakanka. Norint atsakyti į daugelį klausimų, reikia logiškai mąstyti, tinkamai pritaikyti Kelių eismo taisyklių žinias. Klausimai ir atsakymai formuluojami taip, kad būsimasis vairuotojas atsakymą pateiktų pats“, – teigia V. Daukšas.

Tik kas ketvirtas puikiai žino taisykles

Septyni iš dešimties apklausos dalyvių paminėjo, kad kartais tenka kelyje patirti situacijų, kai jie nežino, kokia Kelių eismo taisykle reikia vadovautis. Tik kas ketvirtas patvirtino, kad puikiai žino taisykles.

„Išlaikę KET egzaminą žmonės, ypač rečiau vairuojantys, pamažu pamiršta Kelių eismo taisykles. Dėl šios priežasties keliuose netrūksta avaringų situacijų, o neretai tai sukelia ir avarijas. Į taisykles nereikėtų numoti ranka, nes tik jų laikydamiesi galime ugdyti vairavimo kultūrą šalyje“, – atkreipia dėmesį V. Daukšas.

Nemaža dalis vairuotojų KET žinias pasitikrina spręsdami portale Autoplius.lt pateikiamus KET testus. Pastebima, kad dažniausiai vairuotojai klysta, atsakydami į klausimą „Kokia vilktimi draudžiama vilkti motorinę transporto priemonę su sugedusiais pagrindiniais stabdžiais“. Į šį klausimą, kurio teisingas atsakymas – lanksčia vilktimi, portale klaidingai atsakė beveik trečdalis (32 proc.) KET testo dalyvių.

Susisiekimo ministerija planuoja griežtinti atsakomybę vairuotojams už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Mat, Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį dėl nedrausmingų vairuotojų kaltės šalyje įvyko 142 eismo įvykiai.

Per juos žuvo net 15 žmonių, o 187 eismo dalyviai buvo sužeisti. Pasak Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio, didelį nerimą kelia ir tai, kad Lietuvoje šimtui eismo įvykių su nukentėjusiaisiais tenka apie 10–12 žuvusiųjų, o kitose ES šalyse – 4–5 žuvusieji.
V.Pumputis pripažįsta, kad net griežtos sankcijos naudos nedavė ir neduos, jei nėra užtikrinamas jų neišvengiamumas ir didžioji dalis paskirtų piniginių baudų nėra išieškoma. Jam pritaria ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo skyriaus viršininkas Jaunius Malinauskas, tvirtinantis, kad svarbiausia taikyti efektyvius baudų išieškojimo būdus: “Pavyzdžiui, kad ir skirti viešųjų darbų be asmens, pažeidusio įstatymą, sutikimo.“
Pasak V.Pumpučio, Susisiekimo ministerija nebesikoncentruoja ties finansinių nuobaudų didinimu ir planuoja sprendimus, kurie padėtų atgrasinti vairuotojus nuo ypač šiurkščių KET pažeidimų.
Šiuo metu susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus sudaryta darbo grupė kaip tik nagrinėja siūlymą gyvenvietėje už greičio viršijimą daugiau nei 30 km/h atimti vairuotojo pažymėjimą. Taip būtų siekiama pažaboti įžūlius pažeidėjus ir sumažinti eismo įvykių. „Ar galima toleruoti vairuotojus, kurie mieste ar gyvenvietėje važiuoja greičiau nei 80 km/h? Jeigu visuomenė tokio elgesio netoleruoja, tada turėtų būti numatyta sankcija už šį pažeidimą. Teisių atėmimas – ta sankcija, kuri vairuotojus priverčia rimčiau pagalvoti, ar verta šiurkščiai pažeidinėti KET reikalavimus“, – dėsto V.Pumputis.
Svarbu ir tai, kad šiais metais bus bandoma atkurti baudos balų sistemą, tai yra kiekvienam vairuotojui, turinčiam daugiau kaip dvejų metų vairavimo stažą, per metus surinkus 10 balų, o pradedančiam vairuotojui – 5 balus, be skiriamų baudų, būtų atimama teisė vairuoti transporto priemones.
Policijos departamento kelių tarnybos vyriausiojo specialisto Audriaus Valatkos teigimu, pernai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta daugiau nei 12 tūkst. vairuotojų: „Teisės vairuoti dažniausiai netenkama už vairavimą išgėrus, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ar už nustatyto didžiausio greičio viršijimą daugiau nei 50 km/h.“

Tai, ką pastaruoju metu matau šalies keliuose, priverčia nusišypsoti. Ši isteriška šypsena – tik saviapgaulė organizmui, kad nepradėčiau nervindamasis žudyti savo pilkųjų ląstelių. Jos man dar reikalingos bei, sako, neatsistato. Suprantu, kad šiomis mintimis nepakeisiu pasaulio. Bet jei bent vienas vairuotojas susimąstys apie tai, ką jis daro kelyje, jausiuos pasiekęs didžiulę pergalę.

„Antraeilininkas“ – kas jis? Vairuojantis pilietis, kuris tik dėl jam vienam žinomų priežasčių neketina užleisti antrosios juostos, nors pirmoji juosta yra laisva.

Važiuodamas gatvėje mėgstu stebėti aplinką. Čia identifikavau keletą antraeilininkų tipažų:

Suprakaitavusi, sėdynės atlošo prie vairo prispausta bei į jį nagais įsikabinusi vairuotoja, kuriai stresas vien tik pagalvoti, kad teks sėsti prie automobilio vairo;
Karštai telefonu diskutuojantis pilietis, kuriam jau pokalbio pradžioje dingo, bet kokie su realybe susiję pojūčiai;
Kietuolis „kelių gaidelis“ kuriam ne lygis važiuoti pirmąja juosta. Jis šventai įsitikinęs, kad visatoje specialiai jam galioja kiti dėsniai. Praleidžia tik tuos, kurie vairuoja žymiai brangesnius automobilius nei jo;
Teisuolis, kuris šventai įsitikinęs, kad važiuojant maksimaliu leistinu greičiu gali rinktis, bet kurią juostą;
Ir žinoma, pensininkas, kuris jau seniausiai dėl garbaus amžiaus nebegali adekvačiai reaguoti į aplinką. Jam iš principo turėtume dėkoti, kad bent jau nepainioja kelio pusės, kuria judėti.

Taip, jau matau daugybę pasipiktinusiųjų, nesutinkančių su šiuo požiūriu, nekantraujančių pareikšti savo nuomonę komentaruose. Tikrai žinau jūsų atsakymą. Žinoma, keliai pirmojoje juostoje gerokai prastesni. Bet jūs važiuojate antrąja juosta net tuomet, kai pirmoji akivaizdžiai geresnės būklės. Savanaudišką važiavimą pateisindami savo teisėmis ir savitu kelių eismo taisyklių interpretavimu, pamirštate, kad egzistuoja ir nerašytos – mandagumo ir paslaugumo kelyje taisyklės.

Savo pasirinkimą būti „vienam kelyje“ galite vadinti demokratija. Tik neretai užmirštate, kad demokratija, skirta tik išskirtinai sau, pavirsta į anarchiją.

Eismas kelyje vyksta pagal aiškiai išdėstytas taisykles. KET 125 punktas teigia: „Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“. Ignoruodami jį, ne tik patys pažeidžiate taisykles, tačiau ir priverčiate jas pažeidinėti kitus vairuotojus, apvažiuojant jus iš dešinės pusės.

Sveikinčiau policijos iniciatyvą, kuo dažniau organizuoti akcijas, kurių metu būtų „medžiojamas“ savanaudiškas važiavimas, nusižengiant tokiems iš pažiūros nereikšmingiems taisyklių punktams. Būtent iš tų nereikšmingų smulkmenų susideda bendra vairavimo kultūra, kuria kartais stebimės svečiuodamiesi Vakarų valstybėse.

Pagal Lietuvoje galiojančias kelių eismo taisykles, vairuotojai iki balandžio 10 d. privalo pasikeisti žiemines padangas į vasarines, kitaip jiems grėstų baudos. Tačiau šiais metais, dėl užsitęsusios žiemos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sprendimu šis terminas buvo pratęstas iki gegužės 1 d – rytojaus.
„Pratęstas žieminių padangų naudojimo laikas įtakos avaringumui nepadarė, bet buvo pavienių atvejų, kuomet pareigingi vairuotojai jau balandžio pradžioje žieminės padangas pakeitė į vasarines ir dėl to patyrė avarijas. Visgi dauguma vairuotojų šiemet sąmoningai neskubėjo keisti žieminių padangų, nes balandžio pradžioje oro sąlygos dar buvo itin nepalankios tam“, – sakė draudimo bendrovės „Compensa“ žalų skyriaus vadovas Tomašas Stankevič.
Jo atstovaujamos draudimo bendrovės duomenimis, šių metų balandis buvo avaringesnis, nei  praėjusiųjų metų tas pats mėnuo.
„Šių metų balandį eismo įvykių užregistravome 17 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tačiau to negalima sieti su žieminių padangų eksploatacijos pratęsimu. Tiesiog užsitęsė žiema, o šaltuoju metų laiku avarijų visada būna daugiau nei šiltuoju“, – aiškino T. Stankevič.
Tokias išvadas patvirtino ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro surinkti duomenys, kurie rodo, jog šių metų pirmosios trys balandžio savaitės buvo beveik penkiais procentais (4,7 proc.) avaringesnės nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Tuo tarpu Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis, šių metų balandį įvyko 1 382 eismo įvykiai, iš jų 161 eismo įvykyje nukentėjo žmonės: 12 žuvo, 179 buvo sužeisti. Praėjusių metų balandį policija užfiksavo 1 744 eismo įvykius, iš jų 224 nukentėjo žmonės:  15 žuvo ir 268 buvo sužeisti.

Ši statistika rodo aiškų didelių ir liūdnai pasibaigiančių avarijų mažėjimą. Būtent apie tokius eismo įvykius dažniausiai ir yra informuojami kelių policijos pareigūnai. Tačiau draudikai, į kuriuos dėl žalos atlyginimo ir nuostolių padengimo kreipiasi net ir smulkių eismo įvykių dalyviai, pastebėjo, jog balandis vairuotojams Lietuvoje buvo sudėtingas mėnuo.

Lietuvos miestuose įsibėgėjant šventiniam maratonui vis daugiau restoranų, kavinių, barų ir klubų prisideda prie socialinės akcijos „Mūsų stalo Pilotas“, skirtos mažinti tragiškų nelaimių dėl vairavimo apsvaigus skaičių ir kurti naujas šventimo mieste tradicijas. Į barą ar kavinę užsukusi kompanija, kviečiama išsirinkti savo stalo Pilotą – žmogų, pasiryžusį tą vakarą nevartoti alkoholio ir padėti savo draugams saugiai pasiekti namus.

Atsidėkodami už parodytą rūpestį, draugai gali padėti savo Pilotui laimėti iš tiesų intriguojantį prizą – skrydį oro balionu. Jiems tereikia papuošti Pilotą akcijos ženkleliu, visiems drauge nusifotografuoti ir nusiuntus nuotrauką, balsuoti už ją socialiniame tinkle „Facebook“.

Akcijos sumanytojų teigimu, Lietuvos gyventojams vairavimas apsvaigus vis dar nėra tabu. Net ir pasiryžęs atsisakyti alkoholio bičiulis dažnai patiria stereotipinį aplinkinių spaudimą. Tam, kad šventinių susitikimų metu būtų to išvengta, reikia parodyti pavyzdį ir suteikti tam tinkamą formą.

„Laikas prieš iš po didžiųjų metų švenčių pasirinktas todėl, kad į rizikos grupę tuomet papuola žymiai daugiau žmonių – net ir tie, kurie paprastai nesėda prie vairo išgėrę. Juk šventiniai draugų, kolegų ar bendramokslių susitikimai vyksta ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis“, – dėsto Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas. Pasak jo, akcijos lipdukais pažymėti kavinės ir barai – teigiamas signalas kovoje su vairavimu apsvaigus. Tikimasi, kad taip pat pilietiškai prie akcijos jungsis ir didžiųjų miestų gyventojai.

Vien per 11 šių metų mėnesių Lietuvos keliuose neblaivūs vairuotojai sukėlė 255 eismo įvykius, kuriuose žuvo 25 ir buvo sužeistas 351 žmogus. Iš viso per šį laikotarpį išaiškino 11 267 neblaivius vairuotojus.

„Mūsų stalo Pilotas“ vyksta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Prie akcijos norintys prisijungti restoranai, barai, kavinės ir klubai kviečiami rašyti el. paštu info@susiprask.lt.

Nuotoliniais vairuotojų mokymais užsiimanti “DrivingEd” būsimiems vairuotojams sukūrė animuotą kelių eismo situacijų testą internete. „Eismo situacijos“ – tai interaktyvus žinių ir įgūdžių praktinėse vairavimo situacijose testas, vairavimo mokymo ekspertų parengtas pagal naujausias LR „Kelių eismo taisykles“. Tai pirma tokio pobūdžio paslauga ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinėje rinkoje.

„Eismo situacijas“ sudaro animuotos kelių eismo situacijos, kruopščiai atrinktos ekspertų ir suskirstytos į tris grupes: tai reguliuojamos sankryžos, nereguliuojamos sankryžos ir važiavimas bei manevravimas. Besirengiantieji egzaminui ar tiesiog norintys atnaujinti žinias gali praktikuotis kiekvienoje situacijų grupėje, o išmanioji projekto sistema atsimins padarytas klaidas ir leis pakartoti tik neteisingai atsakytus klausimus. Testo situacijos yra nuolat atnaujinamos ir papildomos. Planuojama, kad jų skaičius netrukus sieks kelis šimtus.

Pasak įmonės „DrivingEd“ vadovo Jono Jankūno, vartotojų auditorija labai plati: „Eismo situacijos yra skirtos tiek egzaminui besirengiantiems būsimiems vairuotojams, tiek vairavimo profesionalams, norintiems patikrinti įgūdžius ir žinias pagal nuolat atnaujinamas „Kelių eismo taisykles“. Mūsų pagrindinis tikslas – kelių eismo tvarką pateikti per pavyzdžius ir praktines situacijas. Tai – geriausias būdas suprasti ir įsiminti net sudėtingiausias taisykles.“

Vienas didžiausių „Eismo situacijų“ privalumų – mobilumas. Kadangi testas sukurtas naudojant naujausią HTML5 technologiją, jį galima atlikti tiek kompiuteryje, tiek telefone, tiek planšetiniame kompiuteryje. Taigi, nuo šiol mokytis vairuoti galima visur: namuose, kelionėje, darbe ir net pakeliui į egzaminą.

Projektas buvo nominuotas prestižiniuose Lietuvos interneto apdovanojimuose „Login 2012“. „Eismo situacijos“ varžysis „Geriausio edukacinio projekto“ kategorijoje.

Įmonė „DrivingEd“, įkurta 2011 metais, specializuojasi interaktyvių nuotolinio mokymosi priemonių, skirtų pasirengti vairavimo egzaminui bei patobulinti kelių eismo žinias, srityje. Įmonei taip pat priklauso „KET bilietai“ projektas, skirtas pasiruošti vairavimo egzaminui VĮ „Regitra“, bei analogiškas „PDD Test“, skirtas Rusijos rinkai. „DrivingED“ nuolat plečia siūlomų paslaugų spektrą. Šiuo metu įmonės specialistai rengia animuotus kelių eismo situacijų testus, skirtus Didžiosios Britanijos bei Rusijos vairuotojams.

saugus_Eismas18222

Organizatoriai sulaukė prašymų pratęsti konkursą, nes moksleiviai pavasarį daug laiko skiria mokymuisi. Todėl buvo nuspręsta duoti papildomą mėnesį, per kurį moksleiviai galės galvoti idėjas, kaip padidinti eismo saugumą, ir kaip jas originaliai pristatyti. Šio konkurso tikslas – atkreipti jaunų žmonių dėmėsį ir paraginti juos kelyje elgtis atsakingai.
„Idėjų, kaip kelyje būti saugesniam, gali būti daugybė, svarbiausia – kad nė vienas eismo dalyvis nepamirštų, jog kelyje yra ne vienas. Tokį supratimą reikia skiepyti nuo mažumės, todėl ir tokie konkursai moksleiviams – prasmingi ir labai reikalingi“, – apie rengiamą akciją kalba žinomas aktorius, laidų vedėjas, dailininkas, realybės šou „Robinzonai“ nugalėtojas Rimas Valeikis. Jo nuomone, svarbiausia visuomet pabandyti įsijausti į kito eismo dalyvio kailį. „Kartais atrodo, kad būtinai esi matomas tamsiame kelyje be atšvaitų, kad kitas vairuotojas negali dirstelėti į šoną tą akimirką, kai išbėgsi į gatvę, kad jo dėmesio neatitrauks nuovargis ar mintis apie darbą. Jei visuomet pagalvotume, o ką mąsto kitas eismo dalyvis, būtume daug saugesni patys“, – neabejoja ir savo vienuolikamečiui sūnui tokį patį supratimą skiepijantis R.Valeikis.
Konkurso taisyklės
Neatsižvelgiant į tai, kokia forma idėja bus pateikta, apie ją papasakoti reikėtų viename A4 formato lape ir išsiųsti el.paštu idejaveza@gmail.com iki šių metų birželio 11 dienos. Geriausios idėjos autoriai bus apdovanojami ir skelbiami pagrindinio organizatoriaus – valstybės įmonės „Regitra“ – svetainėje internete www.regitra.lt bei Facebook profilyje „Idėja veža“. Geriausi darbai bus išrinkti remiantis šiais kriterijais: idėjos realumas ir galimybės ją įgyvendinti (ar ši idėja gali būti realiai pritaikoma saugumui keliuose užtikrinti) bei originalumas ir novatoriškumas (pačios idėjos ir jos pateikimo formos). Konkurse gali dalyvauti visų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų 8–12 klasių mokiniai (klasėmis).
Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti pagrindiniu prizu – garsaus Lietuvos lenktynininko apsilankymu jų mokykloje. Laimėjusiai klasei lenktynininkas praves saugaus eismo pamoką, papasakos apie savo darbo ypatumus ir subtilybes. Visa klasė taip pat bus apdovanota ir kitais organizatorių prizais.
Išsamios konkurso taisyklės ir nuostatai skelbiami „Regitra“ interneto svetainėje www.regitra.lt.

Ką turi bendro moteris visuomenės lyderė ir saugus eismas? Šiuos du iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus apibūdinimus galima įvardyti vienu sakiniu: jos visos vairuoja ir daro tai profesionaliai.

Visuomenėje žinomoms moterims pateikėme klausimus:
1. Ką manote apie Lietuvos vairuotojus ir jų vairavimo kultūrą?
2. Ką reikėtų keisti rengiant vairuotojus?
3. Jūsų nuomone, ar teisingas stereotipas, kad moterys vairuoja prasčiau už vyrus?
4. Ar vairavimas – jūsų pomėgis, ar tik galimybė nuvykti iš taško A iki B?
5. Ar tai, kad visuomenėje esate labiau žinoma, jums padeda, ar trukdo?
Visi atsakymai buvo skirtingi ir paremti asmenine patirtimi. Vis dėlto galėjome įsitikinti, kad moterys vairuoti mėgsta ne mažiau nei stipriosios lyties atstovai, o šmėžavimas visuomenėje pagrįstas noru save realizuoti ir į rutininius dalykus žvelgti nekasdieniškai.

Ona Balžekienė
Kauno miesto tarybos narė, www.mazimoksesciai.lt tinklalapio autorė
1. Aš pati esu vairavimo kultūros dalis. Kai sėdi prie automobilio vairo, jauti ypač didelę atsakomybę prieš kitus ir pats tampi vairuotojų bendruomenės nariu. Šioje bendruomenėje visi lygūs, nesvarbu, koks tavo statusas visuomenėje: ar esi profesorius, ar vaikinas, prieš savaitę gavęs vairuotojo pažymėjimą, ar statybininkas, ar ministras. Esi vairuotojas ir privalai gyventi pagal tos bendruomenės priimtas taisykles.
Vairuoti – tai ypač atsakingas darbas, nes mes visi, sėdintys prie automobilio vairo, esame potencialūs traumatologijos klinikos klientai. Taip pat esame atsakingi ir už keleivį, ir už žmogų gatvėje. Vairavimo kultūra – mūsų visuomenės atspindys ir mūsų mikropasaulis.
Deja, šioje kultūroje jau tapo įprasta naudoti tuos rankų pirštų ženklus, kokių žmonės paprastai nerodo. Taip elgtis mus tarsi pripratina aplinka. Gyvenimo tempas nepaprastai greitas, aplinka agresyviai įtempta ir tai, manau, persiduoda vairuotojams. Tai ypač jaučiama penktadieniais, kai žmonės skuba namo pailsėti po įtemptos darbo savaitės.
2. Vairavimo mokyklos, manau, turėtų įvesti privalomą vairavimo kultūros ir etikos kursą. Rodyti netgi filmuotą medžiagą, kaip turi elgtis vairuotojai. Žmonės įsėda į savo mikropasaulį – automobilį ir dažnai pamiršta esmines elgesio taisykles, ypač atsidūrę dideliame automobilių sraute.
3. Pastebiu, kad jaunos moterys pasižymi greita orientacija, sudėtingais viražais kelyje, greitais persigrupavimais eismo juostose ir nė kiek nenusileidžia vairuotojams vyrams. Vyresnio amžiaus moterys vairuoja ypač atsargiai. Jos netgi atsakingesnės vairuotojos nei vyrai. Kai aš pradėjau vairuoti automobilį, tuomet iš viso vairavo labai mažai moterų. Taigi laikai pasikeitė kaip diena ir naktis.
4. Vairuoju nuo 1977 m., pradėjau nuo legendinių „Žigulių“. Dabar vairuoju „Lexus“ visureigį – tai buvo mano gyvenimo svajonė. Kelyje jaučiuosi užtikrintai. Pastebėjau, kad jei kartais patiriu įtampą ar stresą, išvažiuoju kur nors už miesto į greitkelį ir pamirštu visas įtampas. Pro langą lekiantys gamtos vaizdai ir važiavimo malonumas mane veikia kaip vaistai.
5. Laikau save ta moterimi, kuri nesėdi perone žiūrėdama į pralekiančius traukinio vagonus, o pati stengiasi atsidurti gyvenimo traukinyje. Šiandien pokyčiai tokie žaibiški, kad privalai prie jų taikytis ir neprarasti laiko pojūčio.

Živilė Vaškytė
Žurnalistė, tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ atstovė spaudai

1. Manau, kad mūsų vairuotojų kultūra keičiasi į gerąją pusę. Vis dėlto dar esama tokių, kurie mėgsta ir lenktyniauti, ir signalizuoti be reikalo, ir trukdyti kitiems eismo dalyviams. Mūsų tautiečių didžiausia bėda ta, kad jie vairuoja mąstydami tik apie save, o ne apie tuos, kurie mažiau patyrę, kuriems vairavimas kelia stresą arba kurie veža mažą vaiką. Apibendrintai galiu pasakyti, kad ilgainiui mūsų vairuotojai darosi draugiškesni.
2. Nemanau, kad vairavimo kultūra priklauso nuo vairuotojų rengimo mokyklų. Tai labiau lemia paties žmogaus mentalitetas ir vidinė kultūra. Jei kasdieniame gyvenime esi mandagus, kultūringas, tai ir prie vairo toks būsi. Kaip vairuos baigusieji vairuotojų rengimo kursus ir gavusieji vairuotojo pažymėjimą, irgi labai priklauso nuo žmogaus. Vieni išmoksta greičiau, kiti lėčiau, bet visuomet gali papildomai pasimokyti, kad gatvėje jaustumeisi saugesnis.
Vis dėlto pastebėjau, kad drąsiausiai vairuoja tie, kurie ką tik gavo vairuotojo pažymėjimą. Jie dar neturi skaudžios patirties, nieko nebijo ir pasitikėdami savimi išrieda į gatves.
3. Nemanau, kad moterys prastesnės vairuotojos nei vyrai. Tiesiog jos yra atsargesnės arba stipriai veikiamos šio stereotipo, kuris, matyt, atsirado iš ankstesnių laikų, kai moterys retai vairuodavo ir dėl to atrodydavo, kad tai tik vyrų užsiėmimas. Tiesa, profesionalių vairuotojų, lenktynininkų vyrų yra daugiau, bet gal todėl, kad moterys turi stipresnį saugumo jausmą ir jaučia didesnę atsakomybę šeimai ir vaikams. Gatvėse apstu ir vyrų, kurie nesusigaudo eismo juostose, kalbasi telefonu arba kitaip trukdo eismui. Manau, kad šiais laikais reikia kalbėti apskritai apie vairuotojus ir ilgainiui nebus kalbama apie lytį, sėdinčią prie vairo, o apie gerą ir blogą vairuotoją.
4. Man vairuoti yra malonumas. Jei galėčiau, išbandyčiau save ir profesionalių lenktynių trasose. Mėgėjiškose slalomo ir ralio lenktynėse save išbandau dažnai. Tai labai geras užsiėmimas norint atsipalaiduoti, be to, ir reikiama adrenalino dozė. Manau, kad tokiomis trasomis galėtų pasinaudoti ir tie, kurie išsikrauna nedrausmingai elgdamiesi gatvėse.
5. Gyvenime taip susiklostė, kad dirbdama žurnaliste gavau pasiūlymą vesti televizijos laidas. Skirtumas tik toks, kad vienų žmonių darbas matomas, o kitų – ne. Tiesa, kai esi labiau žinomas, daugelis nevengia pakritikuoti. Todėl privalai būti dvasiškai stiprus, kad visa tai atlaikytum arba kad tiesiog sugebėtum nekreipti dėmesio. Aš žinomumą priimu kaip darbą, todėl man tai nesukelia nei kokių nors problemų, nei dvasios kančių.

Aušra Juknienė
UAB „LDV Unio“ vairavimo mokyklos „Draiveris“ mokymo skyriaus vadovė

1. Neretai pastebiu, kad važiuojant reikiamu greičiu lenkia vairuotojai, kurių automobiliai paženklinti klevo lapu. Galbūt vos tik gavę vairuotojo pažymėjimą jie pasijunta labai gerai mokantys vairuoti, bet aš taip nemanau.
2. Mes mokykloje didelį dėmesį skiriame saugiam eismui ir mokinių vairavimo kultūrai. Susisiekimo ministerija sudaro temų sąrašą, ką mes turime dėstyti per paskaitas. Minimalus teorijos pamokų skaičius mokant B kategorijos transporto priemonių vairuotojus – 40 valandų, bet mes dėstome daugiau ir į mokymo kursą įtraukiame papildomų paskaitų apie saugų vairavimą bei eismo kultūrą.
Esu pastebėjusi, kad ne tik žiemą, bet ir vasarą, kai keičiasi eismo sąlygos, vairuotojai šiek tiek sutrinka ir jaučia diskomfortą, jiems darosi sunkiau vairuoti. Jaučiame pareigą pamokyti vairuotoją, kaip elgtis sudėtingomis eismo sąlygomis: žiemą – kai sninga, o vasarą – per lietų.
Visada galima parengti pradedantįjį, kad jis tiesiog išlaikytų egzaminą. Tačiau mes laikomės principo, jog reikia mokyti taip, kad jis mokėtų vairuoti, o ne tik kad išlaikytų egzaminą. Tai nėra prekybos centras, kurio darbuotojai suinteresuoti parduoti daugiau produktų. Šioje srityje turi dirbti darbui atsidavę žmonės. Jei mes, vairavimo mokyklų specialistai, mokysime saugaus eismo, esu įsitikinusi, kad bus mažiau eismo įvykių ir žūčių. Šioje srityje turi dirbti žmonės, turintys pašaukimą.
3. Moterys vairuoja atsargiau ir padaro mažiau avarijų. Manau, kad vyrai šioje srityje pradeda atsilikti ir kad kai kurios moterys juos netgi pranoksta. Visi mato, kad daugėja maršrutinių autobusų vairuotojų moterų. Į mokyklą vis dažniau kreipiasi moterys, norinčiosios išmokti vairuoti krovininį transportą. Pavyzdžiui, Olandijoje labai daug moterų vairuoja vilkikus.
4. Pati vairuoju, man tai malonumas. Prie automobilio vairo jaučiuosi kaip žuvis vandenyje. Ne kartą esu vairavusi Europos keliais, galiu važiuoti tolimus atstumus ir man tai nesukelia diskomforto.
5. Vairuotojų mokymo srityje dirbu jau 20 metų. Turiu visas vairavimo kategorijas. Nuolat gilinuosi į šią sritį, nes būdama šios srities specialistė privalau apie ją daug išmanyti. Man išties rūpi, kad keliuose žūtų kuo mažiau žmonių, ypač jaunų.