Prieš maždaug mėnesį Europos Komisija pranešė nusprendusi paduoti Lietuvą į ES Teisingumo teismą dėl to, kad mūsų  šalyje nepašalintos dešiniavairių automobilių registracijos kliūtys, o tai esą pažeidžia laisvo prekių judėjimo principus.

Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA) pritaria griežtai susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio pozicijai, kuris teigia, jog Europos Komisijos reikalavimas leisti registruoti dešiniavairius automobilius Lietuvoje prieštarauja šalies interesams. „Lietuvos keliai ir kita infrastruktūra nėra pritaikyta nuolatiniam važinėjimui tokiais automobiliais, todėl didelis kiekis tokių transporto priemonių šalies keliuose neišvengiamai pablogintų bendrą eismo saugumo situaciją“, – sako susisiekimo ministras.

EK funkcionierių brukamos tiesos prasilenkia su sveiku protu ir po išvedžiojimais apie „laisvo prekių judėjimo principus“ slepiasi aiškūs lobistų motyvai. Nesunku suprasti, kad legalizuoti dešiniavairius automobilius suinteresuoti britų verslininkai, norintys uždirbti atsikratydami ratuotų šiukšlių, o taip pat prekeiviai senomis mašinomis mūsų šalyje, puikiai žinantys, kad daugeliu atvejų svarbiausias veiksnys renkantis transporto priemonę – maža kaina.

Dešiniavairė pagunda

Prieš keletą metų Didžiąją Britaniją užplūdę solidesnio uždarbio ieškotojai iš Lietuvos šioje svajonių saloje netruko padaryti nesudėtingą atradimą – dėvėti automobiliai čia beveik trečdaliu pigesni nei analogiško amžiaus ir būklės mašinos kitose Europos šalyse. Kodėl? Logiškiausias paaiškinimas – itin kukli nenaujų dešiniavairių automobilių paklausa. Beveik 70 procentų pasaulio gyventojų važinėja dešine, todėl transporto priemonės, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, galėtų būti patrauklios nebent Japonijoje, Indijoje, Australijoje, Indonezijoje, Tailande ar pustuzinyje Afrikos valstybių. Vienos jų turi sočiai savų senienų, kitos – pernelyg toli, trečios pernelyg neturtingos, kad būtų patrauklu organizuoti prekybą britiškomis mašinomis.

Lietuva kuo puikiausiai atitinka vieną iš minėtų kriterijų – mūsiškiais keliais važinėjančio transporto vidutinis statistinis amžius viršija 17 metų. Nepaisant to, būtent lietuvaičiai su didžiausiu entuziazmu ėmėsi eksperimentų perparduodami angliškus „nelikvidus“. Deja, pirmieji verslo planai parvairuoti tokias mašinas į gimtinę ir čia pelningai parduoti žlugo vos spėję gimti: tokias transporto priemones eksploatuoti Lietuvoje draudžia Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas.

Ginčų maratonas

Ieškodami būdų šiai kliūčiai įveikti kai kurie mūsiškiai verslininkai įniko nagrinėti ES direktyvas, apibrėžiančias automobilių registracijos ir eksploatacijos procedūras. Dideliam jų džiaugsmui čia nedviprasmiškai nurodoma, jog negalima „uždrausti parduoti, registruoti, pradėti eksploatuoti transporto priemones dėl su vairo mechanizmu susijusių priežasčių“. To pakako, kad dar 2006-aisiais Valstybinės kelių transporto inspekcijos, „Regitros“ bei Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijos būtų priverstos teismuose ginti savo poziciją ir aiškinti, su kokiomis rizikomis susijusi dešiniavairio automobilio eksploatacija tam nepritaikytoje eismo sistemoje.

Tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo, tiek Vyriausiojo administracinio teismo nutarimai palaikė saugaus eismo specialistų nuomonę, jog liberalizavus dabartinę tvarką, būtų atkimštas butelis, kuriame tūno anarchijos keliuose džinas.

T. y. į tradicinių automobilių srautą įsimaišiusios dešiniavairės mašinos susidurtų su rimtomis problemomis prireikus aplenkti lėčiau judančius eismo dalyvius. Norint pamatyti, ar tokiam manevrui būtina erdvė yra laisva, dešinėje pusėje sėdintis vairuotojas turėtų visu automobilio korpusu išlįsti iš savo eismo juostos. Siaurame ar riboto matomumo kelyje tai padaryti būtų nepaprastai sunku. Analogiškų keblumų kiltų mėginant įveikti nereguliuojamas sankryžas, nes vaizdas kairėje pusėje, į kurią pasižiūrėti privalu pirmiausia, būtų matomas blogiau, o teisingai įvertinti situaciją būtų sudėtingiau.

Dar vienas svarbus dalykas – žibintai. Eismui kaire kelio puse pritaikyti automobiliai kur kas intensyviau apšviečia kairį kelkraštį, todėl atsidūrę mūsų rinkoje neišvengiamai akintų atvažiuojančius iš priekio.

Europietiškos demagogijos seansas

Kaip į tai atsikirto verslininkai? Jų teigimu, nesusidoroti su tokiomis paprastomis manevravimo užduotimis gali tik patys didžiausi nevykėliai ir su eismo saugumu tai neturi nieko bendra.

Dar keisčiau, kad analogiškus argumentus naudoja ir EK klerkai. Apie tai, kad visa kelių infrastruktūra yra projektuojama ir įrengiama atsižvelgiant į vairuotojo sėdimos padėties pusę eismo atžvilgiu, EK funkcionieriai kažkodėl nekalba. Neužsimena ir apie draudimo kompanijos ICBC Insurance Corporation of British Columbia) tyrimą, kurios duomenimis, rizika pakliūti į eismo įvykį dešinės pusės eisme su automobiliu, pritaikytu eismui kairiąją kelio puse ir turinčiu vairą dešinėje pusėje, yra 30-40 proc. didesnė lyginant su automobiliu, pritaikytu eismui dešiniąja kelio puse.

Kokį pavojų eismo saugumui keltų dešiniavairių legalizavimas iliustruoja ir Švedijos eksperimentai eismo organizavimo srityje. Ši Skandinavijos valstybė buvo paskutinioji Europoje, kur 1967-aisiais eismą iš kairės kelio pusės buvo perkeltas į dešinę. Pereinamojo laikotarpio metu, pakeitus automobilių parką į kairiavairį, tradiciškai pavyzdingu eismo saugumu garsėjančioje šalyje buvo užfiksuota tikra avarijų epidemija: per eismo nelaimes žuvusiųjų padaugėjo apie 50 proc.

Neatsitiktinai vengdami rizikos, susijusios su tradiciniam eismui nepritaikytų automobilių eksploatacija, beveik visos Europos šalys numatė „saugiklius“. Absoliuti dauguma vokiečių, prancūzų ar italų puikiai suvokia, kad važinėti kitokios konstrukcijos automobiliais yra nepatogu ir nesaugu, todėl tokios problemos ten iš esmės nėra. Tačiau jei kas nors nuspręstų būti „originalus“ – turėtų sumokėti milžiniškus registracijos mokesčius, pirkti gerokai brangesnius civilinės atsakomybės ir kasko draudimo polisus bei įveikti kitus administracinius barjerus.

Karas dar nebaigtas

LLA prezidento Petro Ignoto teigimu, kol kas tik belieka džiaugtis Susiekimo ministerijos vadovybės kompetentinga, tvirta pozicija, kuri rodo, jog suvokiami saugaus eismo sistemos ypatumai ir nenusileidžiama stipriam EK klerkų spaudimui.

„Kairiosios ar dešiniosios kelio pusės principai nėra šalių kultūrinių tradicijų ar tik įpročio reikalas. Svarbiausias dalykas, kad vienas ar kitas principas yra pagrįstas inžinerine logika, kuri užtikrina transporto priemonių ir kelių infrastruktūros optimalią sinergiją. Pagal vairuotojo sėdimosios vietos pusę eismo atžvilgiu yra projektuojama ir įrengiama kelių infrastruktūra, pritaikomi įvairūs jos elementai: kelio geometrinės charakteristikos, kelio įrenginiai. Juk nuo to priklauso lenkimo schemos, sankryžų išdėstymas, keleivių išlaipinimas viešajame transporte, nuoseklus kelio ženklinimas, pakelės įranga, kelių rūšys ir daugelis kitų dalykų“ – atkreipia dėmesį P. Ignotas.

Tarptautinės teisės kontekste aptariamas principas nėra iki šiol reglamentuotas. „Tai ES struktūrų biurokratų tyčia ar netyčia palikta teisinė spraga, kuri turėtų būti gerai apgalvota ir pašalinta, todėl Susisiekimo ministrui, ministerijos specialistams linkime atkaklumo“ – sako LAA prezidentas Petras Ignotas.

P.S. Šalys, besilaikančios kairiosios ir dešiniosios kelio pusės taisyklės.

D – važinėja dešine kelio puse (vairuotojas sėdi kairėje mašinos pusėje). K – važinėja kaire kelio puse (vairuotojas sėdi dešinėje mašinos pusėje).

D Afganistanas

K Airija

D Albanija

D Alžyras

D Andora

D Angola

K Anguilla

K Antigva and Barbuda

D Argentina

D Armėnija

D Aruba

K Australija

D Austrija

D Azerbaidžanas

K Bahamai

D Bahreinas

D Baltarusija

K Bangladešas

K Barbadosas

D Belgija

D Belizas

D Beninas

K Bermuda

D Bisau Gvinėja

D Bolivija

D Bosnija and Hercegovina

K Botsvana

D Brazilija

D Britų Indijos Vandenyno Teritorija

K Brunėjus

D Bulgarija

D Burkina Faso

D Burundis

K Butanas

D Centrinė Afrika

D Čadas

D Čilė

D Čekija

D Danija

K Didžioji Britanija

K Dominika

D Dominikos Respublika

D Džibutis

D Ekvadoras

D Egiptas

D El Salvadoras

D Eritrėja

D Estija

D Etiopija

K Falklando Salos

K Fidži

D Filipinai

D Gabonas

K Gajana

D Gambija

D Gana

D Gibraltaras

D Graikija

D Grenlandija

K Grenada

D Gruzija

D Gvadelupė

D Gvamas

D Gvatemala

D Gvinėja

D Haitis

D Hondūras

K Hong Kongas

K Indija

K Indonesija

D Irakas

D Iranas

D Islandija

D Ispanija

D Italija

D Izraelis

K Jamaika

K Japonija

D JAV

D Jemenas

D Jordanija

D Serbija

D Jungtiniai Arabų Emiratai

D Kambodža

D Kamerūnas

D Kanada

D Kape Verde

D Kataras

D Kazakstanas

K Keimano Salos

K Kenija

D Kinija

K Kipras

D Kirgizija

K Kiribatis

D Kolumbija

BFL

Vasarą šalies miestuose daugėjant dviračių, vis labiau matomi tiek dviratininkų, tiek pėsčiųjų nusižengimai kelių eismo taisyklėms. Vienas akivaizdžiausių – pėsčiųjų įprotis vaikščioti dviračių takais. Priminsime, kad vien už ėjimą dviračių taku gresia bauda nuo 80 Lt, o sukėlus avariją, per kurią nukenčia dviratininkas, bauda gali siekti ir 500 Lt. Nepaisant to, vaikščiojimas dviračių takais Lietuvoje yra beveik norma (priešingai nei Vakarų Europoje),jo prevencija menka, o baudos taikomos tik nelaimių atveju.

Dviratininkai taip pat nėra linkę laikytis taisyklių, kartais net nebūna su jomis susipažinę. “Nepaisoma šviesoforo signalų, važiuojama per pėsčiųjų perėjas. Taip yra todėl, kad dažnai dviračiais važinėja 14–18 metų jaunuoliai, kurie kelių eismo taisyklių paprasčiausiai nežino”, – situaciją komentuoja Vilniaus apskrities policijos komisariato specialistė Aistė Dijokaitė.

O dviratininkų teigimu, ne visi dabartinių kelių eismo taisyklių punktai pritaikyti dviračių eismui. Pavyzdžiui, ten, kur nėra jiems skirtų takų, dviratininkams reikėtų važiuoti kelkraščiu arba dešine važiuojamosios dalies juosta, tačiau dauguma renkasi saugesnę, bet taisyklėms prieštaraujančią alternatyvą ir važiuoja šaligatviais. Dviratininkų bendrijos pirmininkas Linas Vainius įsitikinęs, kad kol Lietuvoje nesusiformuos dviračių takų infrastruktūra, važinėjimo šaligatviais nepavyks išvengti, dėl to reikėtų jį įteisinti. L.Vainius taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvoje vyraujantį paradoksą, kai dviratininkai net dviračių takuose neturi pirmumo teisės.

Šiuo metu prie Susisiekimo ministerijos sukurta darbo grupė, rengianti kelių eismo taisyklių pataisas. Žadama atsižvelgti ir į dviratininkų pastabas.

"Veido" archyvas

Automobilių, krovininių automobilių, traukinių ir lėktuvų keliamas triukšmas ne tik trikdo ramybę, bet ir gali būti širdies infarkto priežastis. Tai rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) atlikto tyrimo rezultatai. Kas trečias Europos Sąjungos pilietis ištisas dienas kenčia nuo triukšmo, o kas penkto nakties ramybę drumsčia transporto priemonių keliamas triukšmas.

Triukšmas – tai stresą skatinantis veiksnys, kuris, be kita ko, dar gali sukelti tinitą (triukšmai ausyje, klausos praradimas), vaikams trukdo mokytis arba lemia širdies ir kraujagyslių ligas, tokias kaip padidėjęs kraujospūdis. Blogiausiu atveju triukšmas gali būti širdies infarkto priežastis. Statistikos duomenimis, dėl transporto priemonių keliamo triukšmo kasmet įvyksta net 50 tūkst. širdies infarktų.

Avarija 2008 10 4

Pradedama nauja nacionalinė saugaus eismo komunikacijos kampanija, kurios metu rodant praktinę naudą bus bandoma įtikinti saugiai elgtis kelyje.

Pasak Susisiekimo ministerijos, naujoji kampanija gerokai skirsis nuo buvusių panašių projektų.

“Šįkart nuspręsta nebenaudoti žmonių bauginimo, rodant avarijas ir jų pasekmes, o įtikinti saugiai elgtis kelyje per praktinės naudos rodymą”, – teigia ministerija.

Pasak susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako, nuo šiol eismo dalyviams bus pabrėžiami teigiamo elgesio kelyje privalumai.

“Jei vairuoji kultūringai – išleidi mažiau pinigų baudoms, apsaugai save ir kitus. Jei paisai eismo taisyklių – esi harmoningame sambūvyje su gamta ir aplinka”, – pažymi viceministras.

Siekiant, kad kampanija būtų efektyvesnė, penktadienį pasirašytas Susisiekimo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Policijos departamento ir Lietuvos automobilių direkcijos vadovų susitarimas dėl veiksmų koordinavimo vykdant saugaus eismo gerinimo priemones.

“Kelių institucijų bendradarbiavimas ir bendri veiksmai turėtų atnešti geresnių rezultatų. Pavyzdžiui, jei policija vykdys prevencinę akciją dėl atšvaitų naudojimo, mes tuo pat metu inicijuosime atšvaitų reklamos skleidimą per žiniasklaidą, skleisime informaciją viešose vietose, organizuosime švietėjiškus renginius”, – vieną iš būsimo bendradarbiavimo pavyzdžių nurodė R.Vaštakas.

Šiai akcijai, be kita ko, numatoma sukurti specialią interneto svetainę, informaciją taip pat planuojama viešinti socialiniuose tinkluose.

"Veido" archyvas

Į 85 proc. visų eismo įvykių policija nekviečiama, o kaltininkas nustatomas ir nuostoliai atlyginami remiantis incidento dalyvių užpildytomis eismo įvykio deklaracijomis.

Prieš trejus metus įsigaliojusi tvarka palengvino policijos darbą vykstant į avarijos vietą, tuo tarpu draudikai turi būti atidesni tikrindami žmonių užpildytas deklaracijas, nes maždaug 30–40 proc. jų būna užpildytos neteisingai, neinformatyviai ar su klaidomis, sakoma “Lietuvos draudimo” pranešime. Maždaug 5 proc. deklaracijų – kai vairuotojai neteisingai prisiima kaltę pasirašydami kaltės pripažinimo langelyje, o vėliau, atsitokėję, bando užginčyti šį savo veiksmą. Draudikai sako, kad žmogaus prašymas nėra pagrindinis argumentas papildomai tirti žalą, dažniausiai jau patys ekspertai būna pastebėję neatitikimus, iš kurių matyti, kad eismo dalyviai neteisingai suprato savo kaltes.

“Dažniausia daroma klaida pildant deklaracijas – abu vairuotojai pasirašo pripažindami savo kaltę. Antra neteisingų deklaracijų klaida – neinformatyviai nubraižytos arba iš viso nebraižomos įvykio schemos. Paprastai vairuotojai nežino, kaip jas braižyti, kaip pažymėti važiavimo kryptį, automobilius, arba nežino kelių eismo taisyklių”, – situaciją komentuoja “Lietuvos draudimo” transporto žalų strategijos ekspertas Rytis Markevičius. Neretai pasitaiko, kad patiklūs ar streso po įvykio apimti žmonės sutinka su menama kalte. Dažniau, pasak draudikų, su tokia kalte sutinka vyresnio amžiaus, patiklūs vairuotojai, taip pat moterys, paveiktos agresyviau nusiteikusių incidento dalyvių ir dėl to patiriamo streso.

“Paprastai vienas iš eismo įvykio dalyvių būna iškalbingesnis ir gudresnis – sugeba įtikinti, jog kita šalis ką nors pažeidė (pvz., per vėlai parodė posūkio signalą), taip pat turintis kasko draudimą “atleidžia” tikrajam kaltininkui iš gailesčio arba labai skubantys žmonės, neturintys laiko ginčytis sutinka pripažinti neesamą ar ginčytiną kaltę tik dėl to, kad būtų ramiau, greičiau ir nereikėtų laukti policijos. Esame užfiksavę ir keistų nutikimų, kai naudojama psichologinė prievarta: į moters, sustojusios prie sankryžos degant geltonam šviesoforo signalui, automobilį atsitrenkusios kitos mašinos vairuotojas, “įtikino” šią, jog ji yra kalta, nes, anot tikrojo kaltininko, ji dar būtų spėjusi peršokti per sankryžą”, – pasakoja “Lietuvos draudimo” ekspertas, patardamas visuomet būti atidesniems ir nepasiduoti panikai ir stresui.

Vairuotojo atmintinė

Policiją privaloma kviesti šiais atvejais:

- jei dėl eismo įvykio žuvo ar buvo sužeisti žmonės;

- jei yra apgadintas turtas, kurio savininko nėra avarijos vietoje, pvz., automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkus į kitą stovintį automobilį;

- jei įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės;

- jei nežinote, kuris eismo dalyvis kaltas ar nesutariate dėl aplinkybių;

- jei įtariate, kad kitas vairuotojas yra apsvaigęs ar neblaivus.

Šiuo metu pažeidėjus Lietuvos keliuose gaudo 151 stacionarus ir 13 transporto priemonėse įmontuotų greičio matuoklių, kuriais kartu pernai užfiksuota 69,2 tūkst. pažeidimų. Beje, skiriamaisiais ženklais nepažymėtose transporto priemonėse įmontuotų matuoklių efektyvumas kur kas didesnis nei matuoklių, apie kuriuos iš anksto įspėja kelio ženklai: pirmuoju atveju vienu matuokliu per dieną užfiksuojama po 20 ar daugiau pažeidimų, antruoju – nufotografuojama po tris keturis pažeidėjus.

Pernai greičio matuokliai “uždirbo” 11 mln. Lt, tai yra tiek baudų skirta už jais užfiksuotą greičio viršijimą. O tai penkiais milijonais daugiau nei 2009-aisiais.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius teigia, kad pažeidėjams nuo baudų išsisukti vis sunkiau, nes gerėja matuoklių daromų nuotraukų kokybė. Tiesa, vis dar pasitaiko atvejų, kai viršijus leistiną greitį 50 ar daugiau km per valandą (už tai skiriama 1–1,5 tūkst. Lt bauda ir atimama teisė vairuoti) automobilio savininkas nenurodo, kas vairavo automobilį, ir yra nubaudžiamas tik už atsisakymą pateikti informaciją. Tačiau nuo kovo 1 d. bauda už informacijos nepateikimą kils iki 800 Lt.

Vienintelė išimtis, kai už greičio viršijimą niekas nenubaudžiamas, yra atvejai, kai vairuojamas užsienyje regisruotas automobilis. G.Aliksandravičius aiškina, kad direktyva, leisianti bausti visoje ES įregistruotų automobilių vairuotojus, įsigalios tik 2013-aisiais.

Lietuvos rytinėje dalyje penktadienio rytą netikėtai susiformavus plikledžiui, Vilniaus ir Kauno apskrityse įvyko daugiau nei įprastai avarijų, dauguma iš jų – ant viadukų miestuose ir jų prieigose, BNS pranešė pareigūnai.

Vilniaus mieste nuo 5 iki 10 valandos ryto buvo užregistruoti 5 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, ir dar apie pusšimtį techninių eismo įvykių.

Avarijų buvo daug ir Kauno apylinkėse – 7 eismo įvykiai buvo užfiksuoti miestą kertančio kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 4 kilometrų ruože – dažniausiai ties viadukais.

Skaudus eismo įvykis užfiksuotas Kauno rajono Vilkijos seniūnijoje, kur penktadienio rytą per vieną avariją nukentėjo šeši žmonės. Be šio įvykio, Kauno rajone įvyko dar penkios avarijos.

Galiojant tvarkai, pagal kurią dėl eismo įvykio kaltininko sutarę ir eismo įvykio schemą nusibraižę vairuotojai į policiją gali kreiptis vėliau, policija teigia, kad jai pranešta anaiptol ne apie visus techninius eismo įvykius.

Draudimo bendrovė “Lietuvos draudimas” informavo, kad penktadienį nuo 8 iki 9 val. ryto Lietuvoje ji gavo 50 pranešimų dėl eismo įvykių.

Anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos, kai kurie kelių ruožai, ypač ant tiltų ir viadukų, penktadienio rytą apledėjo ir tapo slidūs. Plikledis susiformavo pragiedrėjus, apie 7-8 valandą.

Vilniaus ir Kauno apskrityse slidūs kelių ruožai buvo barstomi.

„alfa.lt“ praneša:

Trys iš keturių avarijų, kuriose nukentėjo žmonės, įvyko Laisvės prospekte. Čia sužalotas vairuotojas, kurio nesuvaldytas automobilis atsitrenkė į bortelį, partrenkta pėsčioji, nukentėjo ir trijų automobilių susidūrime dalyvavę žmonės. Dar viena avarija įvyko kelyje iš Trakų į Vilnių, kur vairuotojo nesuvaldytas automobilis nulėkė nuo kelio ir apsivertė.

Vos per keletą valandų padarytų avarijų skaičius turėtų didėti, nes didelė vairuotojų dalis į pareigūnus nesikreipia, o įvykio schemą nubraižo patys ir praneša draudikams.

Pareigūnai perspėja vairuotojus būti atidesnius kaskart, kai tik keičiasi eismo sąlygos. Būtent atidumo stoka kasmet kalta dėl per pirmąsias šalnas smarkiai išaugusio avarijų skaičiaus.

„lrytas“ informuoja:

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įspėja vilniečius, jog mieste dėl slidžios kelio dangos susidarė pavojingos eismo sąlygos. Ypač pavojinga šįryt buvo važiuoti viadukais. Anot policijos, retame iš jų šįryt nebuvo užregistruota eismo įvykių. Daugiausia avarijų įvyko ant Lazdynų tilto – čia susidūrė keliolika automobilių. Pavojingiausi viadukai šie: Jasinskio ir Liubarto g.; Laisvės pr. ir Oslo g.; Liepkalnio ir Dunojaus g.; Laisvės pr. ir Narbuto g.; ant viaduko Dariaus ir Girėno g. Plikledis susidarė apie 7-8 valandą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, penktadienį nuo 5 val. ryto mieste buvo užfiksuoti 45 techniniai eismo įvykiai ir 5 eismo įvykiai su nukentėjusiaisiais. Pareigūnai pažymi, jog galiojant tvarkai, pagal kurią dėl eismo įvykio kaltininko sutarę ir eismo įvykio schemą nusibraižę vairuotojai į policiją gali kreiptis vėliau, šiuo metu policijai pranešta anaiptol ne apie visus techninius eismo įvykius.

Didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ jau skaičiuoja pirmuosius vairuotojų patirtus nuostolius dėl kelius padengusio plikledžio.

Šįryt per vieną darbo valandą, nuo 8 iki 9 val. ryto, Žalų skambučio centro specialistai užregistravo 50 pranešimų dėl eismo įvykių, kai vidutiniškai per valandą užregistruojama apie 30 įvykių.

Vidutinė šio ryto nuostolio vertė – 1,5 – 2 tūkst. litų.

Vilniuje avarijos įvyko ant viadukų Žvėryne, Laisvės prospekte, Dariaus ir Girėno bei kitose gatvėse.

„Paprastai staiga pasikeitusios vairavimo sąlygos keliuose lemia staigų avarijų skaičiaus šuolį, ką parodė šio ryto avarijos. Raginame vairuotojus ypač rytais, būti atidesniais, nepamiršti vairavimo slidžiame kelyje įgūdžių ir pasirūpinti, kad jų automobiliai būtų tinkamai paruošti žiemai“, – sakė “Lietuvos draudimo” Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Vidutiniškai per dieną „Lietuvos draudimas“ registruoja apie 250 automobilių avarijų. Staigiai pablogėjus oro sąlygoms, šis skaičius gali išaugti dvigubai.

Vėliau, vairuotojams apsipratus su naujomis vairavimo sąlygomis, avarijų skaičius nusistovi ir per dieną siekia apie 300.

„Lietuvos draudimo“ atstovas primena, kad prasidėjus šalnoms, kelio danga greičiausiai plikledžiu pasidengia ant tiltų ir viadukų, todėl čia avarijų nutinka daugiausia.

„Šiose kelio atkarpose vairuotojai turėtų būti itin atidūs. Nors dar tik spalio vidurys, bet gamta šiemet neprognozuojama, tad raginu vairuotojus pasiruošti žiemai: pakeisti langų plovimo skystį neužšąlančiu, apsirūpinti ledo ir sniego valymo priemonėmis, pakeisti padangas ir prisiminti vairavimo slidžiame kelyje įgūdžius“, – sakė G.Matiukas.

Per nepilnas dvi valandas penktadienį dėl patirtų žalų į draudimo bendrovę „Ergo Lietuva“ kreipėsi 50 klientų, išmokoms bendrovė rezervavo 110 tūkst. litų.

Pranešimų srautas neslūgsta, prognozuojama, kad nuostoliai dar augs iki 500 tūkst. litų, o patyrusių žalas klientų skaičius sieks 250.

Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva” Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis teigia, kad daugiausia pranešimų apie patirtas žalas gaunama iš Vilniaus miesto ir rajono bei Ukmergės apskrities.

Vidutinė šiandien ryte patirtos žalos suma siekia 2,2 tūkst. litų – dėl plikledžio tai, palyginus, dideli nuostoliai, kadangi didžioji dalis įvykių įvyko tuose kelio ruožuose, kur leistinas pakankamai didelis greitis.

Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva” su dalimi vairuotojų, kurie patyrė nedidelius nuostolius, dėl draudimo išmokos dydžio iškart sutaria telefonu. Šiems klientams draudimo išmokos bus pradėtos mokėti netrukus, jie jas gauti pradės po dviejų valandų.

„Šiandien ryte per nepilnas dvi valandas užregistravome tiek, žalų, kiek įprastą dieną užregistruojame per pusdienį”, – pastebi N.Giedraitis.

Jis sako, kad vasarines padangas į žiemines reikia pasikeisti iki lapkričio 10 d., o dar ne visi vairuotojai tai spėjo padaryti.

„15min“ rašo:

Kaip 15min.lt sužinojo Vilniaus policijoje, nuo 5 iki 9 val. ryto Vilniaus apskrityje jau buvo užregistruoti 43 pranešimai apie avarijas, tačiau realaus avarijų masto šis skaičius neatspindi.

„Policijos patruliai, nuvykę į vienos avarijos vietą, greta rasdavo dar kelias. Tuo pat metu automobiliai greta daužėsi net ir policijos pareigūnams forminant jau anksčiau įvykusią avariją. Taip pat neskaičiuojamos avarijos, kai vairuotojai patys, neinformuodami policijos, užpildė eismo įvykio deklaraciją“, – 15min.lt žurnalistui sakė sostinės pareigūnai.

Penktadienio rytą Vilniaus apskrityje užregistruoti ir penki eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo žmonių. Vilniaus rajone, Riešėje, automobilis BMW partrenkė ir sužalojo dviratininką.

Vilniaus rajone, Rudaminoje, automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Yra sužeistųjų. Vilniuje, Pašilaičių mikrorajone, automobilis partrenkė moterį. Per avariją Trakų rajone, kelyje Vilnius–Trakai, tiap apt nukentėjo žmonių. O Vilniuje, Laisvės prospekte, ant viaduko, kertančio T.Narbuto gatvę, susidūrė daugiau nei trys automobiliai. Čia irgi buvo nukentėjusių žmonių.

Skaitytojas Tomas redakciją informavo, kad masinė avarija įvyko ir slidžiame kelyje Kaunas–Jonava, ant viaduko. Susidūrus keliems automobiliams, eismas keliu viena kryptimi buvo visiškai užblokuotas, todėl policija buvo priversta automobilius kreipti į priešingos krypties eismo juostą.

O skaitytojas Darius, važiuojantis iš Vilniaus į Panevėžį, pranešė, kad ir šieme greitkelyje gausu avarijų. Jis teigė eismo įvykių matęs jau ne vieną, nors nuo sostinės nuvažiavęs dar tik 50 km.

„Yra labai slidu. Ypač ant viadukų. Jau suskaičiavau mažiausiai penkias avarijas. Panašu, kad visos jos techninės, neatrado, kad būtų nukentėjusių žmonių“, – sakė skaitytojas Darius.

Automobilių kelių direkcija praneša, kad rytą, 7–8 val., pragiedrėjus rytinėje šalies dalyje keliuose susiformavo plikledis. Kai kurie kelių ruožai, o ypač ant tiltų ir viadukų, apledėjo ir tapo slidūs.

Vilniaus ir Kauno apskrityse slidūs kelių ruožai buvo barstomi, praneša Automobilių kelių direkcija.

„delfi.lt“ sklebia:

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje įsivyraus ramūs orai. Didesnių kritulių nenumatoma, tačiau bus vėsoka, prognozuoja sinoptikai. Anot sinoptiko Silvestro Dikčiaus, penktadienio orai bus geresni nei ketvirtadienio. Bus nepastoviai debesuota, taigi sulauksime gana daug saulės.

„Trumpi krituliai numatomi didesnėje Lietuvos dalyje, didesni jie gali būti šiaurėje ir vakaruose šalies. Didžiausia lietaus tikimybė, nors vietomis gali pasitaikyti ir trumpos šlapdribos“, – Lietuvos radijui kalbėjo sinoptikas.

Diena bus gana vėjuota, bet vėjo greitis sieks 8–13 m/s. Dar stipresnis jis bus prie jūros ir Lietuvos šiaurės rytuose. Temperatūra svyruos tarp 4–9 laipsnių šilumos, Vilniuje bus apie 5–7 laipsnius.

Savaitgalio orai, S. Dikčiaus teigimu, bus ramesni ir geresni, kritulių bus mažiau, bet bus šaltoka.

„Ateinančią naktį kai kur galimi trumpi krituliai, greičiausiai prie jūros, o temperatūra kris iki 1–6 laipsnių šalčio, kadangi bus giedriau. Tik pajūryje ji išliks teigiama, apie 2–4 laipsnius šilumos“, – kalbėjo sinoptikas.

Trumpų kritulių tikimybė išliks ir šeštadienio dieną. Nors bus saulėta, pūs nestiprus vėjas, oras tesušils iki 3–8 laipsnių šilumos.

Panašūs orai išsilaikys ir sekmadienį. „Kritulių tikimybė maža, vėjas silpnas. Naktis vėl bus šalta – 1–6 laipsniai šalčio, o dieną bus tarp 3–8 laipsnių šilumos“, – prognozavo S. Dikčius.

Pastaraisiais mėnesiais Lietuvos keliuose vėl ėmus didėti avaringumui, specialistai sako, jog prieš kelerius metus priimtos drausminimo priemonės “išsikvėpė”, trečiadienį rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje žuvusiųjų skaičius keliuose nuolat mažėjo. Tačiau jau kurį laiką specialistai stebi pavojingą reiškinį – žuvusiųjų keliuose pastaruoju metu beveik nemažėja, o nuo vasaros pradžios, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, daugėja sužeistųjų per eismo įvykius.

Saugaus eismo specialistai šių metų pradžioje įspėjo, kad džiaugtis sumažėjusiu avaringumu – dar per anksti. Nors 2008 metais sugriežtinus vairuotojų atsakomybę situacija keliuose ėmė gerėti, tai buvo tik vadinamųjų trumpalaikio poveikio priemonių efektas.

Anot specialistų, šios priemonės iš tiesų duoda norimą rezultatą, tačiau jų trūkumas – trumpalaikis poveikis. Mat per kelerius metus eismo dalyviai prisitaiko prie griežtesnės tvarkos ir jos efektyvumas pradeda blėsti.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto docentas Saugirdas Pukalskas “Lietuvos žinioms” sakė, kad pastaruosius keturis mėnesius augantis avaringumas rodo, jog prieš kelerius metus priimtos drausminimo priemonės išsikvėpė.

Jo teigimu, panaši situacija susiklostė ir Latvijoje, kur priėmus tam tikras įstatymo pataisas staigiai kritęs avaringumo lygis po tam tikro laiko smogė dar didesne jėga.

“Eismo saugumas yra ta sritis, į kurią būtina nuolat investuoti. Negalima atsipalaiduoti, nes visas ankstesnis indėlis nueis perniek. Dvejus metus avaringumas mūsų krašte mažėjo, bet stebuklas amžinai tęstis negali – reikia diegti naujas priemones. Juk iš 27 ES šalių pagal žuvusiųjų keliuose skaičių Lietuva geriau atrodo tik už Latviją, Lenkiją, Rumuniją, Bulgariją ir Graikiją”, – sakė S.Pukalskas.

"veido" archyvas

Didžiojoje Europos dalyje važiuoti automobiliu įjungtomis šviesomis privaloma net ir dieną. Jei šviesos neįžiebtos, gresia baudos. Kaip reikia elgtis keliaujant po svečias šalis?

Kas visa tai sugalvojo? Skandinavai, o tiksliau sakant – suomiai. Šioje šalyje jau nuo XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžios dieną privalu važinėti įjungtais artimųjų šviesų žibintais.

Šiuo metu net 22-ose Europos valstybėse privaloma važinėti įjungtomis šviesomis. Nenuostabu, kad tokių šalių vis daugėja. Tarkime, Lietuva užsienio šalių pavyzdžiu pasekė prieš trejus metus: įjungtomis artimosiomis šviesomis šviesiu paros metu mes privalome važiuoti nuo 2007 metų balandžio 1 dienos. Įdomu ir tai, kad jau nuo 2011 metų dienos žibintai bus privalomi visuose naujuose automobilių modeliuose (žr. lentelę apačioje). Tikimasi, kad dėl tokio sprendimo žuvusių keliuose skaičius sumažės iki penkių procentų per metus.

O kaip šiuo metu yra visoje Europoje?

Kuriose šalyse privaloma visus metus važiuoti įjungtomis šviesomis?

Tokių šalių yra devyniolika: nuo Norvegijos iki Makedonijos. Daugumoje jų važiuoti įjungtomis šviesomis reikia visuose keliuose, tačiau kai kuriose ši taisyklė galioje tik užmiestyje ir autostradoje (žr. žemėlapį dešinėje). Ypatinga taisyklė numatyta Portugalijoje: ten su šviesomis važiuoti privaloma tik greitkelyje IP5.

Ar yra šalių, kuriose ši taisyklė priklausytų nuo metų laiko?

Taip, Bulgarijoje ir Kroatijoje įjungtomis šviesomis privaloma važinėti tik žiemą. Bulgarijoje tai galioja nuo paskutinio spalio iki paskutinio kovo sekmadienio. Kroatijoje ši taisyklė galioja nuo lapkričio pirmos iki kovo pirmos dienos.

Kokios taisyklės galioja kitose šalyse?

Kai kuriose šalyse važiavimo dieną įjungtomis šviesomis neapibrėžia jokios taisyklės. Kitose, pvz., Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje, galioja tik rekomendacinio pobūdžio patarimai.

Ar yra šalių, kuriose draudžiama dienos metu važinėti įjungtomis šviesomis?

Ne, tokių šalių nėra. Tarkime, Graikijoje nėra taisyklėse apibrėžta, kaip reikia važiuoti dienos metu, todėl šviesos gali būti tiek įjungtos, tiek išjungtos.

Kuriose Europos šalyse galima važiuoti įjungtais dienos žibintais?

Įjungtais dienos žibintais (tai ne tas pats, kas artimosios šviesos) galima važiuoti: Vokietijoje, Skandinavijos šalyse (išimtis Norvegija, ten privaloma važinėti įjungtomis artimosiomis šviesomis), Prancūzijoje, Italijoje ir Šveicarijoje. Kitose šalyse tai tiesiog toleruojama.

Ar yra šalių, pavyzdžiui kaip Norvegija, kur reikia išjungti dienos žibintus?

Ne, tačiau jeigu abejojate, galite įsijungti artimuosius žibintus. Tuomet dienos žibintai išsijungs automatiškai.

Kokia bauda gresia už važiavimą dienos metu be šviesų?

Kai kuriose šalyse už šį nusižengimą baudžiama gana neskausmingai. Pavyzdžiui, Latvijoje už tai numatyta septynių eurų (24 Lt) bauda. Tuo tarpu Rusijoje už tą patį nusižengimą gali tekti pakloti iki 200 eurų (maždaug 690 Lt) baudą.

Ar važiuojant su įjungtomis šviesomis sunaudojama daugiau degalų?

Važiuojant įjungtomis šviesomis, degalų sąnaudos stipriai nepadidėja. Įjungus artimųjų šviesų žibintus šimtui kilometrų sunaudojama iki 200 gramų daugiau degalų. Naudojant LED dienos žibintus degalų sąnaudos beveik nepadidėja.

Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį?

Ispanijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ir beveik visose Rytų Europos šalyse automobilyje privaloma turėti atsarginę artimųjų žibintų lemputę.

Mūsų patarimas

Artimosios ar dienos šviesos? Jei abejojate, visuomet patariame įsijungti artimuosius žibintus. Juk važiavimas dieną įjungtomis artimosiomis šviesomis yra privalomas daugelyje Europos šalių, bet nė vienoje už tai nėra baudžiama.

Tai galios nuo 2011 metų

Europos sąjungos šalyse nuo 2011 metų vasario visuose naujuose automobiliuose bus privalomi dienos šviesos žibintai. Be jokios abejonės, šie žibintai į automobilį turi būti sumontuoti dar gamykloje. Nuo minėtos datos vien artimųjų žibintų naujuose modeliuose nepakas. Senesnių automobilių vairuotojams nuogąstauti neverta: į savo automobilius jie neprivalo susimontuoti dienos šviesos žibintų.

85 proc. privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo draudžiamųjų įvykių registruojama be policijos – užpildant eismo įvykio deklaracijas.

Skambučių dėl eismo įvykio deklaracijos užpildymo vis mažėja, taip pat mažiau pateikiama klaidingai ar nepilnai užpildytų deklaracijų. Žmonės dažniau sutrinka nestandartinėse situacijose. Pavyzdžiui, kai eismo įvykio kaltininkas apgadina ne automobilį, bet nekilnojamąjį turtą, tuomet deklaraciją užpildyti būtina drauge su apgadinto pastato ar kito objekto savininku.

Vairuotojai paskuba prisiimti kaltę

Eismo įvykis sukelia stresą, tad svarbiausia tokiomis aplinkybėmis išlikti ramiems ir tvirtiems. Vis dar pasitaiko, kad abu eismo įvykio dalyviai pasirašo deklaraciją kaip kaltininkai. Kartais vairuotojai paskuba prisiimti kaltę dėl sukelto įvykio, neįsigilinę į įvykio aplinkybes. Būna atvejų, kai įvykio kaltininkas mėgina paveikti nukentėjusįjį, pavyzdžiui, neturėdamas TPVCA draudimo, prašo palaukti, kol apsidraus ir deklaraciją užpildyti kitą dieną. Primename, jog bandymas sukčiauti užtraukia baudžiamąją atsakomybę abiems eismo įvykio dalyviams, o draudikai tokius atvejus nesunkiai išaiškina. Todėl esant neaiškioms aplinkybėms rekomenduojama nedelsiant kviesti policijos pareigūnus.

Moterys užpildo atidžiau

Dažniausiai telefonu dėl deklaracijos užpildymo konsultuojasi vairuotojai, pirmąsyk patekę į eismo įvykį. Dažniau konsultuojame miestų gyventojus, ten įvyksta daugiau nedidelių eismo įvykių. Patarimų ir pagalbos labiau linkusios prašyti moterys, vyrai matyt labiau pasitiki savo Kelių eismo taisyklių žiniomis. Tiesa, moterys deklaracijas užpildo atidžiau.

Šiemet Lietuvoje užregistruojama gerokai mažiau eismo įvykių nei prieš metus. Sausio–birželio mėn. užregistruoti 1577 eismo įvykiai – 8,4 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Avarijose per tą laiką žuvo 119 žmonių, o tai 47 aukomis mažiau nei prieš metus. Be to, šiemet kelių eismo nelaimėse nukentėjo kur kas mažiau vaikų.

Gera žinia ir ta, kad penktadaliu sumažėjo eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės.

Beje, avaringiausios šiuo metu yra Kauno ir Vilniaus apskritys, tačiau specialistai žada, kad avaringumas netrukus sumažės ir čia, ir visoje Lietuvoje. Ketinama artimiausiu metu keliuose pradėti naują inžinerinių eismo saugos priemonių diegimo etapą, leisiantį gerokai sumažinti avaringų ruožų – vadinamųjų juodųjų dėmių.

Šiems darbams Lietuvoje numatoma skirti beveik 26 mln. Lt, iš jų apie 14 mln. Lt – ES struktūrinės paramos lėšos.

Vien šiais metais valstybinės reikšmės keliuose numatoma rekonstruoti 18 sankryžų, jose įrengiant žiedines sankryžas arba saugos saleles skiriamojoje juostoje, nutiesti arba rekonstruoti 11 pėsčiųjų ir dviračių takų, 14-oje pavojingų ruožų įrengti metalinius apsauginius atitvarus, 23 gyvenvietėse arba sankryžų prieigose inžinerinėmis greičio mažinimo priemonėmis sutramdyti greičio mėgėjus.

Birželio 28 d. startavo Susisiekimo ministerijos iniciatyva abiturientams “Sėkmės kelias”. Jos metu vyresniųjų klasių ir jau pabaigę mokyklą moksleiviai bus kviečiami pasirašyti simbolinę sutartį, įpareigojančią būti sąmoningais ir atsakingai elgtis kelyje.

Remiantis statistika, praėjusiais metais per eismo įvykius daugiausiai nukentėjo jauni 15–24 metų amžiaus žmonės. 86 asmenys žuvo, 1174 buvo sužeisti. Vis daugiau moksleivių vairuoja automobilius, todėl natūralu, kad patirties stoka gali atnešti skaudžias pasekmes.

“Ypač skaudu girdėti, kai nelaimės keliuose apkartina abiturientų šventes. Siekiame ne pamokslauti, o atrasti dialogą su jaunuoliais, kalbėtis apie jų, jau suaugusių žmonių, atsakomybę. Tikiuosi, kad mokyklos baigimas abiturientams taps nauju startu, o saugus ir atsakingas elgesys kelyje – sėkmingo gyvenimo garantu,” – sako LR susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

“Sėkmės kelio” sutartį internete (www.15min/abiturientai.lt) iki liepos pabaigos galės pasirašyti abiturientai, vyresnių klasių moksleiviai ir visi norintys. Taip pat bus skelbiama įvairi jaunuoliams aktuali informacija – ne tik patarimai jauniems vairuotojams, bet ir naujienos apie studijas, originalios idėjos išleistuvių vakarėliams, bus rengiami nuotraukų konkursai.

Pasirašę “Sėkmės kelio” sutartį internete moksleiviai galės laimėti įvairių prizų – skrydžių bilietus į Europos miestus, “iPod” grotuvus, pakvietimų į koncertus ir kitų.