BFL/A.Ufarto nuotr.

Daugumai atrodo, kad Europa – vienas iš pažangiausių regionų pasaulyje. Čia žmonės gyvena neskursdami, turi gerus darbus, yra išsilavinę… Gyvename pirmajame pasaulyje, tas tiesa. Bet labai gerai pamenu vieną pamokymą: „Jei nejudi pirmyn, eini atgal.“ Britai turi patarlę, kad stogą reikia taisyti, kol šviečia saulė, nes prasidėjus lietui bus per vėlu. Taip, Europoje stogas kiek prakiuręs, kad ir kaip keistai tai skambėtų. Ir reikia judėti pirmyn, nes kitaip pasuksime atgalios.

Kotryna Reimerytė, euroblogas.lt

Štai žiupsnis statistikos apie mūsų problemas, kurios jau šiandien kelia sunkumų šalių ekonomikai ir žmonių gyvenimo kokybei. Tyrimų duomenimis, vienas iš penkių europiečių turi prastus skaitymo ir rašymo įgūdžius, tiek pat stokoja tinkamų skaičiavimo įgūdžių. Net 40 proc. darbdavių Europoje nesugeba rasti tinkamų darbuotojų, o 30 proc. europiečių dirba darbus, neatitinkančius jų išsilavinimo.

Deja, šiuo metu 40 proc. piliečių paprasčiausiai neturi skaitmeninio išsilavinimo.

Dar didesnė problema – skaitmeninių įgūdžių trūkumas. Visi gerai žinome, kad technologijos tobulėja ne dienomis, o valandomis, ateityje 90 proc. darbo vietų reikės puikiai valdyti kompiuterines sistemas. Deja, šiuo metu 40 proc. piliečių paprasčiausiai neturi skaitmeninio išsilavinimo.

Tuo tik pagrindžiu, kad mūsų stogas prakiuręs ir ateityje dėl to kils daug problemų. Bus sunkiau vystyti verslus, kentės ekonomika, žmonių gyvenimo lygis smuks. Bet taip atsitiktų, jei sėdėtume rankas sudėję. Europa pasirinko kitą kelią ir stoja į kovą su įgūdžių trūkumu.

Europos Komisija (EK) neseniai pristatė Naujųjų įgūdžių programą Europai. Jos tikslas – gerinti europiečių įgūdžius, ypač skaitmeninius, siekiant, kad žmonės galėtų susirasti gerus, jų kvalifikaciją atitinkančius darbus. Tam skirta beveik 30 mlrd. eurų ir iki 2020 m. planuojama sukurti apie milijoną naujų darbo vietų. Programa bus taikoma tiek jauniems, tik vyresnio amžiaus žmonėms, siekiant ugdyti reikalingus įgūdžius ir taip skatinti inovacijas ir verslą, kurti darbo vietas.

Skirta beveik 30 mlrd. eurų ir iki 2020 m. planuojama sukurti apie milijoną naujų darbo vietų.

Skamba gražiai, tačiau kaip Europa įgyvendins šiuos ambicingus planus? Štai 10 programos punktų-iniciatyvų, kurios turėtų nutiesti kelią tikslo link:

– pagalba suaugusiems, kuriems trūksta rašymo, skaičiavimo, skaitmeninių įgūdžių;

– Europos kvalifikacijų peržiūra: ko trūksta ir ko reikia?

– sutelkti Europos šalis kurti darbo vietas, reikalaujančias skaitmeninių įgūdžių, ir skatinti žmones juos ugdyti;

– sektorių bendradarbiavimo planas, kurio tikslas – išsiaiškinti, kokių įgūdžių trūksta konkrečiose srityse;

– pagalba nepasiturintiems žmonėms, pabėgėliams ir migrantams, nustatant bei skatinant jų gebėjimus;

– sistemos Europass peržiūra, padėsianti žmonėms pristatyti savo įgūdžius ir apsispręsti dėl karjeros;

– skatinti profesinį mokymą ir darbo rinkose populiarinti gerus absolventų rezultatus;

– pagalba žmonėms įgyjant mūsų amžiuje reikalingų įgūdžių, ypač verslo ir inovacijų srityse;

– absolventų karjeros stebėsena;

– praktikos, kaip spręsti protų nutekėjimo problemą, analizė.

Pirmi keturi punktai jau pradėti įgyvendinti, kitų planuojama griebtis vėliau, bet tikslas yra programą įvykdyti iki 2020 m, todėl būtina, kad ir kiekviena Europos Sąjungos valstybė imtųsi konkrečių priemonių.

„Technologijų pasaulis atveria neaprėpiamas galimybes susikurti sau gerą darbo vietą. Svarbiausia, ko reikia, – e. įgūdžių ir pasitikėjimo savimi“, – tvirtina europarlamentaras Antanas Guoga, paskirtas šio projekto ambasadoriumi Lietuvoje.

Taip, be kita ko, buvo įvertintas jo indėlis gerinant žmonių skaitmeninius įgūdžius mūsų šalyje. Pavyzdžiui, A.Guoga inicijavo projektą #CoderDojoLietuva, kurio metu vaikai nemokamai mokomi programavimo pagrindų.

„Šiame greitai kintančiame pasaulyje turime investuoti į didžiausią Europos turtą: mūsų žmones, – akcentuoja EK vicepirmininkas Jyrkis Katainenas. – Jie turi turėti įvairių įgūdžių, kad galėtų išnaudoti savo galimybes tiek kaip aktyvūs piliečiai, tiek kaip darbuotojai. Įgūdžiai yra be galo svarbūs klestėjimui, darbo vietoms, augimui ir ilgalaikei gerovei užtikrinti.“

Taigi laukia permainų metas. Reikia tikėtis, kad planas bus vykdomas nuosekliai ir atneš norimų rezultatų. Tuomet ateities Europa bus namas su stogu, po kuriuo mes gebėsime produktyviai prkatikuoti savo įgūdžius. Judame pirmyn, todėl išliksime.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, reaguodamas į Europos Komisijos (EK) sprendimą per ES Teisingumo teismą reikalauti Lietuvoje registruoti transporto priemones su vairu dešinėje pusėje, teigia nesutiksiąs su tokiu reikalavimu ir sieksiąs teisme apginti šalies interesą.

„Europos Komisijos reikalavimas leisti registruoti dešiniavairius automobilius Lietuvoje prieštarauja šalies interesams. Lietuvos keliai ir kita infrastruktūra nėra pritaikyta nuolatiniam važinėjimui tokiais automobiliais, todėl didelis kiekis tokių transporto priemonių šalies keliuose neišvengiamai pablogintų bendrą eismo saugumo situaciją“, – sakė susisiekimo ministras E. Masiulis.

Europos Komisija vakar pranešė nusprendusi paduoti Lietuvą į Teisingumo Teismą dėl to, kad mūsų  šalyje nepašalintos automobilių, kurių vairas dešinėje pusėje, registracijos kliūtys. Tai esą pažeidžia laisvo prekių judėjimo principus. Lietuva ne pirma šalis dėl šios priežasties skundžiama teismui.

„Toks sprendimas yra mums nesuprantamas, nes tos pačios Europos Komisijos atstovai, atsakingi už transportą ir eismo saugą, teigia remiantys Lietuvos poziciją. Biurokratinis požiūris į laisvą prekių judėjimą neturi prieštarauti sveikam protui“, – sakė E. Masiulis.

Lietuvoje visa eismo sistema – transporto priemonių judėjimas, išsidėstymas, pėsčiųjų eismas – yra pritaikyta eismui dešine kelio puse. Eismo saugos specialistų nuomone, leidimas nuolat eksploatuoti automobilius, nepritaikytus eismui dešine kelio puse, turėtų neigiamos įtakos pagrindiniams eismo saugą lemiantiems veiksniams.

Pasaulinės studijos rodo, kad eismo įvykio tikimybė, dalyvaujant priešingos eismo juostos eisme, padidėja 32 proc. Norint užtikrinti vairuotojo ir kitų eismo dalyvių saugą, automobilį svarbu naudoti gamintojo numatytomis sąlygomis.

Vairuoti dešiniavairę transporto priemonę dešinės kelio pusės eisme yra rizikinga ir nesaugu. Dėl mažesnio matomumo lauko vairuotojui tampa žymiai sudėtingiau lenkti, daryti kairįjį posūkį, atlikti kitus manevrus. Tai reikalauja papildomų automobilio valdymo gebėjimų ir įgūdžių, kurie Lietuvoje pirminiame vairavimo mokyme nėra įgyjami. Ypatingas pavojus kiltų, jei įmonės Lietuvoje pradėtų važinėti dešiniavairiais vilkikais ir kitais sunkiaisiais automobiliais. Dešiniavairiai automobiliai taip pat sunkiai įsivaizduojami viešojo transporto srityje.

2007–2010 m. iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą buvo importuoti 9066 automobiliai, iš jų apie 95 proc. buvo su vairu dešinėje pusėje. Visi šie automobiliai buvo perdaryti pagal nustatytus reikalavimus ir pritaikyti eismui dešine kelio puse, perkeliant vairą iš dešinės pusės į kairę, ir tik tada buvo užregistruoti Lietuvos transporto priemonių registre.

Europos Komisija (EK), susipažinusi su Valstybės kontrolės atliktu 2009 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos panaudojimo auditu, nusprendė laikinai sustabdyti mokėjimus transporto srities projektams, kuriuos administruoja Transporto investicijų direkcija.

Finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė BNS patvirtino, kad toks EK sprendimas yra priimtas šių metų sausio mėnesį. Anot jos, tai pirmas kartas kai EK stabdo mokėjimus per vieną iš Lietuvoje veikiančių ES paramos administravimo agentūrų.

“Tai nereiškia, kad šie transporto srities projektai yra sustabdyti. Jie vykdomi toliau ir šiuo metu yra finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, kurios bus kompensuotos atnaujinus mokėjimus”, – tvirtino G.Balčytytė.

Anot jos, EK šiais metais yra sustabdžiusi mokėjimus net kelioms šalims siekdama atkreipti dėmesį į audito ataskaitose teikiamų pastebėjimų svarbą.

Remiantis galiojančiomis procedūromis, TID, gavusi Valstybės kontrolės išvadas, užregistravo įtarimus apie galimus pažeidimus ir pradėjo tyrimą. Tik pabaigus tyrimą bus žinoma, ar pažeidimai buvo tikrai padaryti ir bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų.

Jei tam tikros projektuose numatytos išlaidos neatitinka ES paramos lėšų investavimo taisyklių, projekto vykdytojas turės jas padengti pats.

Tačiau, anot G.Balčytytės, tai nereiškia, jog netinkamos išlaidos finansuoti iš ES yra susijusios su neteisėta veikla ar procedūrų pažeidimais – kartais būna atlikta daugiau arba papildomų kitokių darbų, kurie svarbūs projektui, bet negali būti finansuojami ES lėšomis.

Finansų ministrės patarėjos teigimu, Valstybės kontrolės audituoto periodo laikotarpis yra 2009 metai, o nuo tada įvykdyti pakeitimai ir tobulinimai audito ataskaitoje neatsispindi. Be to, dalis Valstybės kontrolės pastebėjimų, susijusių su transporto projektais, yra procedūrinio pobūdžio, į juos TID atsižvelgė jau audito metu.

“Finansų ministerija Europos Komisijos Regioninės politikos generaliniam direktoratui yra pateikusi informaciją apie TID atliktus procedūrų pakeitimus ir apie tai, kaip vyksta pažeidimų tyrimai konkrečiuose projektuose”, – sakė G.Balčytytė.

Valstybės kontrolės 2009 metų Europos Komisijai (EK) deklaruotų 3,6 mlrd. litų išlaidų audito ataskaitoje daugiausiai priekaištų dėl netinkamai skirstomos paramos sulaukė TID – auditoriai nustatė, kad ES paramos lėšos buvo naudojamos net nuolatinei kelių priežiūrai, nors tai neprisideda prie kelių transporto infrastruktūros plėtotės ir modernizavimo.

Ataskaitoje nurodoma, kad 2009 metais TID iš viso netinkamai apmokėjo mažiausiai 14,77 mln. litų ES paramos, iš jų didžiausia suma – maždaug 6,2 mln. litų – buvo skirta pažeidžiant galiojančius teisės aktus įgyvendinant Tarptautinio Vilniaus oro uosto naujo keleivių terminalo ne Šengeno šalių keleiviams statybos projektą.

Europos Komisija ruošiasi ateinančiais metais paskelbti įstatymą, pagal kurį visus Europos Sąjungos (ES) šalys privalės uždrausti rūkymą viešose vietose, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė “EUobserver”.

Rūkymas viešose vietose iš dalies arba visiškai uždraustas daugelyje Bendrijos šalių, todėl rūkaliai nebegali užsitraukti dūmo užkandinėse, kavinėse ir kitose vietose. Kita vertus, iki šiol galima palyginti lengvai rasti vietų, kur rūkaliai toleruojami, naudojantis įstatymų išimtimis arba įstaigų savininkams ignoruojant nurodymus.

Sveikatos apsaugos komisaras Johnas Dalli (Džonas Dalis) sakė norintis panaikinti šią galimybę.

“Mums reikia visiškai uždrausti rūkymą visose viešose vietose, transporte ir darbovietėje”, – jis aiškino pirmadienį Vokietijos dienraščiui “Die Welt” duotame interviu.

Komisaras pareiškė, kad šią direktyvą Briuselis planuoja pateikti tvirtinimui ateinančiais metais. Jis pridūrė, kad išimtys nebeturėtų būti toleruojamos, nes ši problema susijusi “ne vien su lankytojų, bet ir darbuotojų sveikata”.

Pavyzdžiui, Belgijoje, kurioje įsikūrusi ES aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija, kavinių lankytoja iki šiol gali mėgautis tabako dūmais kavinėse, jeigu įstaigoje neparduodamas maistas.

Tuo tarpu Graikijos sveikatos apsaugos ministras praeitą trečiadienį pripažino, kad jo šalyje pernai priimto draudimo rūkyti nesugebėta įgyvendinti. Pasak jo, per slaptus patikrinimus nustatytą, jog aštuoni iš dešimties barų atvirai pažeidinėjo šį įstatymą.

Naujame ES įstatyme taip pat gali būti sugriežtinti nikotino ir kitų toksinių medžiagų kiekio apribojimai tabako produktuose.

Europos Komisija toliau mėgins susitarti dėl taisyklių, pagal kurias tabako gaminiai nebekristų į akis pirkėjams, o jų pakuotės būtų kiek galima mažiau patrauklios.

Visų gamintojų pakuotės turėtų tapti vienodos išvaizdos; ant jų turės būti spausdinami apie rūkymo žalą, tokią kaip sukeliamos plaučių ligos, įspėjantys spalvingi paveikslėliai, taip pat pateikiama daugiau informacijos apie gaminiuose esančias toksiškas medžiagas.

“Juo vienodesnės ir neišvaizdesnės bus cigarečių pakuotės, juo bus geriau”, – sako komisaras.

Žalingas įprotis rūkyti Europos Sąjungoje kasmet nusineša apie 650 tūkst. žmonių gyvybių.