Taip malonu, kai prie kūno liečiasi lengvas šilkinis drabužis, aplink kojas plaikstosi plono lino suknutė ar nuo karščio saugo medvilniniai marškinėliai. Tik natūralios medžiagos yra gyvos, jos leidžia kūnui kvėpuoti, todėl visai kitaip jaučiamės vilkėdamos tokius drabužius ar naudodamos higieninius įklotus.

Drabužiai, kurių reikia atsikratyti

Daugelio mūsų spintose karaliauja iš sintetinių audinių pasiūti drabužiai. Jie pigūs, beveik nesiglamžo, ilgai nesusidėvi, juos lengva skalbti. Bet ar gerai su jais jaučiamės, ypač kai karšta? Iš naftos produktų pagaminti sintetiniai audiniai – poliamidas, akrilas, poliesteris, nailonas ir kiti sukelia ne vieną nemalonų pojūtį.

• Išprovokuoja alergines reakcijas. Sintetiniai audiniai jautriems žmonėms gali sukelti alerginį, kontaktinį dermatitą, ypač karštomis dienomis. Dažniausiai oda parausta pažastyse, kirkšnyse. Tas vietas niežti, atsiranda raudonų dėmių. Nuo dažno kasymosi gali atsirasti pūslelių ar pūlinukų.

• Stipriai prakaituojama. Sintetiniai audiniai labai gerai praleidžia šilumą. Tad jei karštą dieną dėvėsite kaproninius ar nailoninius drabužius, gausiai prakaituosite. Dėl to lengva perkaisti, o staiga atšalus – susirgti peršalimo ligomis.

• Teršia aplinką. Jeigu norite prisidėti prie aplinkos tausojimo, taip pat dėvėkite tik iš natūralių medžiagų pasiūtus drabužius. Gaminant sintetinį pluoštą į aplinką išskiriamos pavojingos cheminės medžiagos, spartinančios pasaulinį atšilimą. O atsidūręs sąvartyne toks drabužis visiškai suyra tik per 30–40 metų.

Kas slepiasi už ryškių spalvų

Mums ir aplinkai kenkia ne tik sintetiniai audiniai, bet ir dažai, kuriais jie būna nudažyti. Natūralios medžiagos (medvilnė, linas) taip pat gali būti nubalintos ar išmargintos sveikatai pavojingais cheminiais balikliais ir sintetiniais dažais.

• Kenkia nervų sistemai. Apdorojant sintetinius audinius naudojami cheminiai junginiai, kurie gamtoje neskyla, todėl kaupiasi žmogaus organizme. Šios medžiagos sutrikdo hormonų pusiausvyrą, neigiamai veikia nervų sistemą. Gali sulėtėti vaiko vystymasis.

• Gali sukelti astmos priepuolį. Ruošiant drabužius pardavimui dažnai naudojamas formaldehidas. Jis padeda audiniui ilgai išlaikyti ryškią spalvą. Dėl jo drabužiai nesilamdo ir nesusitraukia. Tačiau manoma, kad formaldehidas sukelia astmos priepuolius.

• Nesiglamžančių drabužių trūkumai. Jeigu etiketėje parašyta, kad audinys nesiglamžo, yra atsparus liepsnai, jo nereikia ar negalima lyginti, geriau tokio drabužio nepirkite. Mat tokių audinių gamyboje naudojami ypač stiprūs chemikalai, sukeliantys alergines reakcijas.

• Atsargiai – tamsios spalvos. Juoduose, mėlynuose ir ruduose dažuose yra cheminės medžiagos, kuri gali sukelti alergiją ir net vėžines ligas. Prakaituojant dažai pradeda tirpti ir per odą patenka į organizmą.

TAI vietelei – dar daugiau švelnumo

Per menstruacijas daugelis moterų patiria ne pačius maloniausius pojūčius. O jeigu dar į kelnaites prikišta nenatūralių, negyvų, oro nepraleidžiančių medžiagų, tai nenuostabu, kad tomis dienomis vaikštote kaip žemes pardavusi.

• Dauginasi bakterijos. Dažna moteriškų lyties organų peršėjimo, niežėjimo, deginimo ar net skausmo priežastis – nenatūralios moteriškos higienos priemonės. Jose daug plastiko, viskozės, kvapiklių, superabsorbentų ir kitų naftos chemijos produktų. Tad naudojant tokius įklotus susidaro dirginimui, grybeliui ir bakterijoms daugintis palanki šilumos bei drėgmės terpė, nes moters slaptoji vietelė yra labai jautri.

• Išmestas įklotas suyra per šimtą metų. Nemedvilniniai higieniniai įklotai yra gaminami iš plastiko, kuris žemėje irsta daugiau kaip šimtą metų. O kiekvienais metais pasaulyje išmetama daugiau kaip 45 milijardai higieninių įklotų. Jeigu juos sudėtume išilgai vieną prie kito, gautume juostą, kurios ilgis būtų lygus atstumui iki saulės.

Natūralūs įklotai – saugu ir malonu

Jeigu norite jaustis patogiai, laisvai ir maloniai, įsigykite iš natūralių medžiagų pagamintų, neturinčių pesticidų apatinių drabužių, tamponų ar įklotų. Ieškokite tokių gaminių, kuriuose nebūtų parabenų, natrio benzoato, SHG (serino, histidino, glicino), fenoksietanolio arba formaldehidų.

• Nėra toksinių medžiagų. Natūralių medžiagų įklotai, tamponai ir kitos higienos priemonės gaminami naudojant tik gryną medvilnę, o ne biologiškai nesuyrančią viskozę ar jos mišinius su medvilne. Naudojama chloru nebalinta ir ekologiškai išauginta medvilnė, todėl joje nelieka balinimo metu susidarančio toksiško dioksino bei pesticidų, kuriais purškiama įprastiniu būdu auginama medvilnė.

• Nedirgina jautrios odos. Iš natūralių medžiagų pagamintose higienos priemonėse nėra rišiklių, paviršiaus įtempimą reguliuojančių ar aromatinių medžiagų, latekso. Taip pat plastiko ar poliakrilinių medžiagų, kurios, prisilietusios prie odos, galėtų ją sudirginti.

Komplimentai natūralioms medžiagoms

Geriausiomis higieninėmis savybėmis pasižymi audiniai iš natūralios medvilnės ir iš plonos vilnos. Taip pat labai patogu ir malonu dėvėti lininius bei šilkinius drabužius.

• Šilkas – švelniausias audinys. Kai šalta, jis šildo (net penkis kartus šiltesnis už medvilnę), o karštą dieną vėsina. Šilkas toks švelnus, kad neerzina net jautriausios odos. Be to, sugeria 37–39 proc. drėgmės, t.y. net du kartus daugiau nei medvilnė. Net ir sugėręs tokį kiekį drėgmės, liečiant pluoštas ar gaminys atrodo visai sausas.

• Vilna apsaugo ir nuo šalčio, ir nuo karščio. Tokia yra merinosų vilna. Ji minkšta, puri, lengva ir šilta, pralaidi orui ir gerai sauganti nuo temperatūrų kaitos. Be to, puikiai išlaiko šilumą net ir suprakaitavus. Taip pat užkerta kelią bakterijų dauginimuisi, neutralizuoja odos išskyras. Dar viena unikali vilnos savybė – ji pati išsivalo. Drabužį reikia tik išvėdinti, ir prakaito ar kitoks kvapas išnyksta.

• Verta įsigyti bambukinį drabužėlį. Drabužiai iš bambukų pluošto prisitaiko prie kūno temperatūros: šiltu oru vėsina, kai šalta, palaiko kūno šilumą. Be to, tai vienas ekologiškiausių audinių. Bambukai gerai auga net skurdžioje dirvoje ir yra atsparūs kenkėjams, jų nebūtina tręšti ir purkšti nuo vabzdžių.

• Natūralios medvilnės privalumai. Medvilnė gerai sugeria drėgmę, leidžia kūnui kvėpuoti, yra tvirtas audinys. Natūrali medvilnė labai glamžosi.

• Linas vėsina kūną ir puošia. Linas labai tvirtas (2–3 kartus tvirtesnis už medvilnę), puikiai sugeria drėgmę, vėsina kūną. Nors linas labai glamžus, bet ir lengvai lyginamas.

"Veido" archyvas

Mėgaujantis vasaros malonumais reikia nepamiršti saiko. Ir dar – rūpindamasi vasariška apsauga nuo saulės turėkite galvoje, kad pavojingi ne tik ultravioletiniai spinduliai, bet ir patys kremai nuo saulės. Cheminio kokteilio išvengsite atostogoms išsirinkusi ekologišką kosmetiką.

Žalingieji spinduliai

Ultravioletiniai saulės spinduliai būna trijų rūšių: UVA, UVB ir UVC. Jie skiriasi tiek savo poveikiu, tiek būdais nuo jų apsisaugoti.

UVC spinduliai odai didelės įtakos nedaro, nes juos sulaiko ozono sluoksnis.

UVA spinduliai prasiskverbia giliai į storiausią odos sluoksnį – dermą, ją matomai sendindami, sausindami ir skatindami ankstyvesnį raukšlių atsiradimą. Jie taip pat slopina imuninę sistemą, todėl ši menkiau apsaugo žmogų nuo rizikos susirgti odos vėžiu. Būtent jie skatina melanomos – odos piktybinio naviko – vystymąsi. Žalingųjų spindulių poveikis odoje kaupiasi, todėl kaskart deginantis saulėje rizika susirgti vis didėja. Nors melanoma dažniausiai atsiranda 40–60 metų amžiaus žmonėms, jos priežastis gali būti nesaikingos saulės vonios, kuriomis mėgavotės dar ankstyvoje jaunystėje.

UVB spinduliai – pagrindinė odos nudegimų priežastis. Jų poveikis odai matomas plika akimi: oda tampa raudona kaip vėžys. Didelis UVB spindulių kiekis taip pat gali sukelti DNR mutaciją.

Odą apsaugoti galite tik vartodama veiksmingas priemones nuo saulės. Jas rinkdamasi atkreipkite dėmesį, kad jos saugotų tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių. Tik taip galite tikėtis saugesnio įdegio.

Kaip išsirinkti priemonę nuo saulės?

Užrašas SPF su skaičiumi ant kosmetikos priemonės pakuotės rodo apsaugos nuo UVB spindulių laipsnį. Kuo didesnis skaičius, tuo daugiau spindulių sulaiko priemonė. O kuo šviesesnė oda, tuo stipresnės apsaugos jai reikia. Todėl lietuvaitėms patariama rinktis priemones bent su SPF 30 – silpnesnės gali ir neapsaugoti šviesios bei jautrios odos nuo nudegimų.

!Nepamirškite, kad priemone nuo saulės nepakanka pasitepti vieną kartą: nuolat atnaujinkite jos veikimą.
Nuo saulės sauganti kosmetika – tik dalis visos apsaugos nuo saulės sistemos. Būnant atviroje saulėje būtina dėvėti galvos apdangalus, jei įmanoma, ir mažiau kūno apnuoginančius drabužius. Karščiausiu dienos metu (11–15 val.) stenkitės būti pavėsyje.

Ekologiškas įdegis

Saulė sukelia vėžį, saulės kosmetika – taip pat. Naujausi tyrimai rodo, kad kremuose nuo saulės esantys sintetiniai priedai taip pat prisideda prie vėžio ląstelių vystymosi kaip ir pavojingieji saulės spinduliai. Tad deginantis mūsų odai gresia dvigubas pavojus: ultravioletinių spindulių žala ir nuo jų turinti apsaugoti kosmetika.

Todėl kremą nuo saulės rinkitės itin atidžiai. Ieškokite kosmetikos, pagamintos iš natūralių arba ekologiškų medžiagų, kad nors per atostogas oda pailsėtų nuo cheminių dirgiklių. Natūralios medžiagos ne tik saugo, bet ir veiksmingai drėkina odą, neleidžia jai išsausėti. Kaip tokias medžiagas atpažinti?

! Ieškokite ant pakuotės ekologiškos arba natūralios kosmetikos sertifikato ženkliuko, pavyzdžiui, “Ecocert”, BDIH ar “Soil Association”. Norėdami gauti sertifikatą, kosmetikos gamintojai turi atitikti itin griežtus reikalavimus, todėl jei produktas jį turi, galite būti tikra dėl jo kokybės.

Žaidimas kvapais

Po intensyvių saulės vonių oda neretai lieka sudirgusi ir įkaitusi, todėl jai norisi tik vieno – gaivumo. Šiuo metu didžiausią galią turi aromatas: vaiskus, suteikiantis energijos ar, priešingai, tyras, atpalaiduojantis ir nuteikiantis ramiam poilsiui. Įtraukusi aromaterapinę kosmetiką į savo atostogų programą, atgaivinsite ne tik odą, bet ir jausmus.

Aromaterapijos galia pagrįsta moksliškai. Kvapiosios medžiagos į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus ir odą. Netrukus jos pasiekia ir centrinę nervų sistemą. Smegenys reaguoja į kvapus, siųsdamos signalus daugeliui organizmo sistemų: endokrininei, kvėpavimo, medžiagų apykaitos, širdies. Todėl kvapo poveikis organizmui gali būti tikrai nemenkas. Aromatai gali suteikti energijos, padidinti darbingumą. Arba priešingai – nuraminti, padėti atsipalaiduoti ir lengviau užmigti.

Todėl kiekvienas paros metas turi savą kvapą. Ryte tiks ryškūs citrusinių vaisių, guaranos ar prieskonių aromatai. Maudynės su tokio kvapo dušo geliu gali atstoti rytinės puodelį kavos. Dieną – mėgstamiausio aromato kūno losjonas. Rinkitės nuotaiką keliančius ir darbingumą skatinančius kvapus: pipirmėčių, melisų, šalavijų. Vakarui rinkitės dušo gelį su aromatais, slopinančiais fiziologines organizmo funkcijas ir taip padedančiais atsipalaiduoti. Štai stiprus levandų aromatas gali net šiek tiek sulėtinti širdies ritmą, o ramunėlių dvelksmas nuteikia poilsiui.

Natūralumo paieškos

Rinkdamasi aromaterapinę kosmetiką įdėmiai perskaitykite jos sudėties sąrašą. Tai, kad kosmetika kvepia vaisiais, visai nereiškia, kad panaudoti šių vaisių ekstraktai. Didžioji dalis aromaterapinės kosmetikos – sintetiniais kvapikliais paskaninti produktai, kuriuose didelė koncentracija kvapiųjų medžiagų, paslėptų po žodeliais “parfum” arba “fragrance”. Kvapiosios medžiagos – patys populiariausi odos dirgikliai, jautresniems žmonėms sukeliantys bėrimus ir alergiją.

Todėl kiekvieną produktą kruopščiai patikrinkite. Gaminant natūralią ar ekologišką kosmetiką naudojami kvapai išgaunami iš augalų ekstraktų, todėl yra ne tik saugesni, bet ir veiksmingesni.

Pagal dabar galiojančią tvarką, ekologinės gamybos kontrolę ūkyje bei sertifikavimo darbus pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus vykdo VšĮ „Ekoagros”, įsteigta Žemės ūkio ministerijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija 1997 m.

Dažniausiai ekologinės gamybos ūkiuose nusižengiama, kai auginama vienoda produkcija ekologinės gamybos, pereinamojo laikotarpio laukuose, apsauginėse juostose ir įprastinėje ūkio dalyje – tokiu atveju produktai gali būti realizuojami tik kaip įprastiniai.

Kartais pasitaiko, kad ekologinės gamybos ūkininkai ūkiuose naudoja sintetines trąšas, pesticidus ar beicuotą sėklą. Vis tik pastarieji nusižengimai yra gana reti, 2009 metais jų užfiksuota vos 7 kartus.

„Visa ekologiška produkcija turi atitikti aukščiausius kokybės standartus“, – teigia Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Ministras pavedė peržiūrėti VšĮ „Ekoagros“ taikomus kontrolės mechanizmus, įvertinant visus galimus rizikos faktorius, bei, esant būtinybei, juos sugriežtinti. Jis taip pat kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, prašydamas peržiūrėti paramos ekologiniam ūkininkavimui skyrimo tvarką ir, esant būtinybei, ją patobulinti.

„Nors mūsų ekologiška produkcija atitinka aukščiausius kokybės standartus, bet net ir pasitaikantys vienetiniai nusižengimai verčia mus užbėgti už akių ir imtis atitinkamų priemonių, kaip dar griežčiau bei veiksmingiau galėtume užtikrinti ekologinės gamybos ūkių kontrolę Lietuvoje. Vartotoją turi pasiekti išimtinai tik aukščiausius kokybės standartus atitinkanti ekologiška produkcija“, – teigia ministras K. Starkevičius.