Daugiausiai eko prekių perka bei sutinka už jas mokėti didesnę kainą – atradėjais vadinamas vartotojų segmentas – tai aukštesnių pajamų, vyresnės nei 30 metų amžiaus didmiesčių gyventojos. Tačiau labiausiai prijaučia atsakingam ir ekologiškam gyvenimo būdui kitas vartotojų segmentas – siekėjai, arba materialiai apsirūpinę ir iš anksto žinantys ko nori karjeristai.

Tuo metu abejingiausi eko vartojimui vadinamieji konservatyvieji vartotojai – pensijinio amžiaus kaimo gyventojai. Tai parodė rinkos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas tyrimas TNS Atlas™. Šių duomenų pagrindu buvo sukurtas unikalus Lietuvos vartotojo aprašymas – „Consumer CV“.

„Consumer CV“ – vartotojų rinkos segmentacija, grindžiama šešių skirtingų segmentų vertybinėmis orientacijomis bei jų ypatumais. Atsižvelgiant į tai, daugiausia, ketvirtadalį, visų šalies vartotojų, sudaro vadinamieji stabilieji vartotojai. Penktadalį vartotojų sudaro vadinamieji pragmatikai, 18 proc. – konservatyvieji vartotojai. Po 13 proc. visų vartotojų apima rizikuojantieji ir siekėjai, mažiausias, tačiau vienas svarbiausių, vartotojų segmentas yra atradėjai – 11 proc.
Ekologiškus produktus perka beveik kas antras Lietuvos vartotojas. Įsigyti ekologiškus produktus daugiausia suinteresuoti atradėjai (55 proc.), rizikuojantieji (52 proc.) ir siekėjai (51 proc.). Ekologiškų produktų neperka maždaug 7 iš 10 konservatyviųjų vartotojų (73 proc.) ir 6 iš 10 – iš pragmatikų (61 proc.).
Beveik pusė, arba 45 proc. visų vartotojų sutinka, kad už natūralius maisto produktus verta mokėti didelę kainą. Tam daugiausia pritaria atradėjai – 61 proc., rizikuojantieji – 53 proc. ir stabilieji –  52 proc.
Vertinant gyvenimo būdo ekologiškumą, net 46 proc. visų vartotojų nerimą kelia tarša ir kamščiai, kuriuos sukelia transporto priemonės. Tai ypač aktualu daugiau nei dviem trečdaliams, arba 72 proc. siekėjų. Taip pat tuo rūpinasi daugiau nei pusė stabiliųjų – 59 proc. ir atradėjų –  51 proc. Šie trys segmentai taip pat gan aktyviai rūšiuoja šiukšles – atitinkamai 57 proc., 52 proc. ir 46 proc. iš kiekvieno jų segmento. Daugiau nei pusė siekėjų (59 proc.) pasirengę kompromisams ir gali keisti savo gyvenimo būdą į palankesnį aplinkai. Taip pat  prie to prisidėtų rizikuojantieji (56 proc.) ir atradėjai (55 proc.).
Mažiausią susidomėjimą ekologija – nuo maisto produktų pirkimo iki nerimo dėl aplinkos bei gyvenimo būdo – demonstruoja konservatyvieji vartotojai, kurių pagrindą sudaro pensijinio amžiaus asmenys. Nuo jų mažai atsilieka pragmatikai, suinteresuoti kuo mažesne kaina ir nesidomintys eko idėjomis.
Rizikuojantieji – tai jaunimas iki 30 metų, kuris į visas naujoves reaguoja su entuziazmu ir noru pabandyti ką nors naujo, tačiau pasižymi nepastovumu. Šio segmento atstovai mėgsta apsipirkinėti ir tarpusavyje aptarinėti prekių ženklus, dalytis patarimais ir klausinėti. Jie entuziastingai prisideda prie atsakingų vartojimo kampanijų, renkasi aplinkai nekenksmingas prekes ir socialiai atsakingų įmonių gaminius. Daugiau nei kiti naudojasi žiniasklaidos priemonėmis, ypač įsitraukę į internetą.
Siekėjai – vyresni už rizikuojančius, materialiai apsirūpinę ir karjerą padarę asmenys, kurie jaučiasi padėties šeimininkais ir iš anksto apgalvoja savo sprendimus. Kad būtų tikri dėl savo pasirinkimo, siekėjai pirmenybę teikia pripažintiems ir garsiems prekių ženklams. Jie pasiruošę už kokybiškus, natūralius, ekologiškus produktus mokėti daugiau. Jie labai aktyvūs visų medijų vartotojai – žiūri didžiuosius TV kanalus, skaito didžiuosius dienraščius, verslo ir pažintinius žurnalus, renkasi roko ir alternatyvią muziką transliuojančias radijo stotis.
Pragmatikai – tai 20–39 metų vartotojai, dažniau vyrai, siekiantys tvirtai stovėti ant žemės ir pasitikėti savimi. Kaip vartotojai, pragmatikai pirmenybę teikia žinomoms prekėms, tačiau nėra geri prekių ženklų žinovai. Jie nepasiruošę daugiau mokėti nei už kokybiškas, nei už atsakingo vartojimo prekes ir renkasi tai, kas pigiau. Šio segmento vartotojai yra aktyvūs interneto vartotojai, tačiau čia apsiriboja labai siaura veikla.
Konservatyvieji – iš aktyvaus darbo pasitraukę pensijinio amžiaus kaimo gyventojai. Kaip vartotojai, jie gana inertiški, nes laikosi nusistovėjusių įpročių. Pasyviai domisi prekių ženklais, tačiau pagrindinis pasirinkimo kriterijus lieka žemesnė kaina. Iš media kanalų dažniausiai renkasi televiziją, lietuvišką muziką transliuojančias radijo stotis.
Stabilieji – vidutinio ir vyresnio amžiaus, dažniau moterys su vidutinėmis šeimos pajamomis, kurios siekia stabilumo. Pirmenybę teikia jau išbandytiems, tradiciniams, savo šalyje pagamintiems produktams. Taip pat stengiasi pirkti prekes, geriausiai atitinkančias kainos ir kokybės santykį. Tradicinės medijos vartotojai – skaito knygas ir spaudą, seka žinias. Internetu naudojasi vidutiniškai aktyviai..
Atradėjai – nuo 30 metų amžiaus, dažniau moterys, su aukštuoju išsilavinimu, didmiesčių gyventojai. Tai raktinis vartotojų segmentas. Atradėjai – aktyvūs vartotojai, taip pat ir kultūros, todėl kiti juos vertina kaip nuomonės lyderius. Palaiko socialiai atsakingas iniciatyvas. Yra pasiryžę mokėti daugiau už kokybę, sveikesnį produktą, skaidrią ir sąžiningą prekybą, modernumą. Iš žiniasklaidos kanalų daugiausiai naudojasi internetu, vertina spaudą.
„Consumer CV“ buvo sukurtas „TNS  Atlas™“ tyrimų duomenų pagrindu. Šis tyrimas buvo atliktas 2012 m. vasario – balandžio mėnesiais, o jame dalyvavo 1847 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 m. amžiaus. Šio tyrimo tikslas – nustatyti tikslines produktų vartotojų grupes, surinkti informaciją apie žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius.

Dažnuose namuose kaitrines lemputes yra pakeitusios energiją taupančios lemputės, per metus standartinei lietuvių šeimai leidžiančios sutaupyti iki 250 Lt.

Tačiau tikrai ne kiekvienas gyventojas, kurio namuose šviečia šios modernios bei ekonomiškos lemputės, žino, kad netinkamai eksploatuojamos bei utilizuojamos energiją taupančios lemputės kenkia tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai.

Viena iš sudedamųjų energiją taupančių lempučių dalių yra gyvsidabris, kurio toksinis poveikis žinomas jau nuo seno. „Žinoma, vienai lemputei sudužus didelio pavojaus žmogaus sveikatai nekils, – sako VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė. – Vis dėlto dauguma gyventojų galvoja, kad sudaužius energiją taupančią lemputę nieko nenutiks, tačiau jei taip manančių atsiras 10, 100, 1000 ar daugiau, kils pavojus mus supančiai aplinkai.“ T. Ruželė pažymi, kad visi gyventojai atsargiai elgiasi su medicininiais termometrais, tad lygiai taip pat atsargiai ir atsakingai reiktų elgtis ir su elektrą taupančiomis lemputėmis.

Štai 10 faktų, kuriuos verta žinoti apie šias energiją taupančias lemputes:

1. Vienoje energiją taupančioje lemputėje yra ne daugiau kaip 5 miligramai gyvsidabrio.

2. Jei tokia lemputė yra išmetama su buitinėmis atliekomis, o ne atiduodama perdirbti, ji gali sudužti ir tuomet gyvsidabrio plitimo aplinkoje sustabdyti nebegalima. Didelė tikimybė, kad jis pateks į gruntinius vandenis ir juos užterš.

3. Didesnis kaip 100 mg gyvsidabrio kiekis jau yra pavojingas sveikatai, o 300 mg jau kelia grėsmę žmogaus gyvybei. Taigi sudužus 20-iai energiją taupančių lempučių, kiltų pavojus sveikatai, o sudužus 60-iai – grėsmė gyvybei.

4. Dėl šių priežasčių energiją taupančios lemputės priskiriamos prie pavojingų, žalingą poveikį gamtai turinčių atliekų – šių lempų surinkimas ir utilizavimas yra ilgalaikė ES vykdomos ekologinės politikos dalis. Skandinavijos šalyse (Švedijoje, Norvegijoje) šiuo metu surenkama ir perdirbama virš 80 proc. rinkoje parduotų lempučių.

5. Šiuo metu vien „Topo centro“ ir „Euronics“ parduotuvėse nuperkama vidutiniškai 10 tūkst. energiją taupančių lempučių per metus, o atgal į parduotuves perdirbimui atnešama vos keli procentai perdegusių lempų.

6. Europos komisija priėmė sprendimą palaipsniui iki 2013 metų uždrausti prekybą kaitinamosiomis lempomis, tad energiją taupančių lempučių vartojimas sparčiai augs.

7. Remiantis „Spinter tyrimai” duomenimis, 42 proc. lietuvių žino, jog perdegusias energiją taupančias lemputes galima atiduoti bet kuriame tokiomis lemputėmis prekiaujančiame prekybos centre, tačiau taip elgiasi vos 26 proc. mūsų šalies gyventojų.

8. Pernai „Ekošviesa” surinko daugiau kaip 100 tonų perdegusių energiją taupančių lempučių – tai yra apie pusę rinkoje parduotų lempučių.

9. Didžiąją dalį energiją taupančių lempučių perdirbimui atiduoda įmonės, gyventojai atiduoda mažiau nei 5 proc.

10. Daugiau nei pusė lempučių yra netinkamai utilizuojamos: „Spinter tyrimai” atliktos apklausos duomenimis, 64 proc. Lietuvos gyventojų perdegusiomis dienos šviesos ar energiją taupančiomis lemputėmis atsikrato kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis.