Atsigaunant vidaus vartojimui ir investicijoms Lietuvos bankas prognozuoja spartesnę ekonomikos plėtrą. Pagal naujausias Lietuvos banko valdybos patvirtintas prognozes, šalies realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet padidės 6,2 proc. (š. m. gegužės mėnesį prognozuota 5,6 proc.), o 2012 m. ekonomikos augimo prognozė liko nepakeista – 4,8 proc.

“Pirmą kartą per daugiau kaip porą metų realusis Lietuvos BVP auga dėl atsigaunančio vartojimo ir investicijų. Pastaruoju metu į ekonomikos variklį vis daugiau degalų įpurškia vidaus paklausa – daugiau vartoja gyventojai, stiprėja jų lūkesčiai”, – teigia Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Mindaugas Leika.

Numatoma, kad praėjusių metų pabaigoje atsigavimo ženklus pradėjęs rodyti realusis privatusis vartojimas šiemet paaugs 6,1 proc., o 2012 m. – 5,2 proc.

Pasak Lietuvos banko pranešimo, spartesniam investicijų augimui įtakos turi po kelerių metų pertraukos vėl pradėjusios augti privačios investicijos. Verslui artėjant prie gamybos pajėgumų panaudojimo lygio, buvusio iki krizės, daugiau investuojama į mašinas ir įrenginius, transporto priemones, pastatus. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus ir verslo bendros investicijos šiemet išaugs 17,7 proc.

Augančios investicijos ir vidaus vartojimas didina importą, jis nuo 2010 m. antrosios pusės jau auga sparčiau nei eksportas. Aprimus išorės paklausai eksporto augimo tempas turėtų dar šiek tiek sulėtėti. Numatoma, kad prekių ir paslaugų realusis eksportas šiemet augs 12,0 proc., kitąmet – 5,7 proc., importas atitinkamai – 14,9 ir 6,2 proc.

Sparčiau augantis importas didina prekybos deficitą. Kartu su pajamų deficitu tai lemia neigiamą einamosios sąskaitos balansą. Gerokai didesnis nei prieš metus pajamų deficitas atspindi šoktelėjusį užsienio investuotojų Lietuvoje uždirbtą pelną. Priešingai nei 2010 m., šiemet šio pelno didžioji dalis reinvestuota ir tik menka jo dalis išmokėta dividendais. Tai rodo didėjantį užsienio investuotojų pasitikėjimą.

Nedarbas turėtų mažėti

Lietuvos banko prognozėmis, auganti ekonomika šiemet lems nedarbo mažėjimą ir darbo užmokesčio kilimą. Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet didės 3,8 proc., 2012 m. – 5,3 proc.. Vidutinio darbo užmokesčio augimą Lietuvoje skatina ir tai, kad, didėjant darbo jėgos poreikiui, ryškėja darbuotojų įgūdžių ir darbdavių poreikių neatitikimo problema.

Tiek su išorės veiksniais, tiek su vidaus ekonomine raida susijusioms kainoms kylant labiau nei tikėtasi, Lietuvos bankas prognozuoja, kad infliacija padidės daugiau nei prognozuota anksčiau. 2011 m. vidutinė metinė infliacija šalyje sudarys 4,4 proc., o 2012 m – 4,1 proc. (š. m. gegužės mėn. prognozuota atitinkamai 3,8 ir 3,9 proc.).

Keletas veiksnių gali lemti ir kitokią realiojo sektoriaus ir kainų raidą Lietuvoje. “Išorės paklausą nepalankiai gali veikti tebevykstanti ir planuojama fiskalinė konsolidacija kai kuriose Europos Sąjungos šalyse”, – perspėja M. Leika.

Pasak jo, mažesnė išorės paklausa turėtų tiesioginės įtakos užsienio prekybai atviriems Lietuvos ūkio sektoriams, o netiesioginės – į vidaus rinką orientuotoms veiklos rūšims. Kitokią ekonomikos raidą gali lemti ir tebesitęsiantys dideli energijos ir maisto produktų kainų svyravimai.

Mažmeninė prekyba atsigauna vangiai dėl didelės infliacijos ir nedarbo, tad svarbiu augimo veiksniu išlieka eksportas. Detali statistika nėra paskelbta, bet greičiausiai matysime toliau augančias investicijas. Taip pat svari ekonomikos atsigavimo priežastis – teigiamos bazės efektas. Antroji šių metų pusė greičiausiai bus mažiau teigiama ir ekonomikos atsigavimas sulėtės. Danske bankas ir toliau prognozuoja, kad Latvijos ekonomika šiais metais augs apie 3,3 proc.

Lėtesnį nei Lietuvoje vartojimo atsigavimą greičiausiai lėmė fiskalinės konsolidacijos įtaka. Tačiau tai yra būtina siekiant sugrąžinti investuotojų pasitikėjimą šia ekonomika. Tai gali paskatinti spartesnį investicijų augimą vidutiniu laikotarpiu. Estijos pavyzdys aiškiai rodo, kad tvari valstybės finansų būklė yra svarbiausias veiksnys užtikrinant stabilią makroekonominę padėtį. Šiandien jau antroji reitingų agentūra (S&P) pakėlė Estijos reitingą teigdama, kad Estijos ekonomika yra pajėgi išlaikyti aukštus augimo tempus ir stabilius valstybės finansus.

Tokias tendencijas atskleidė paskutinių trejų metų gyventojų nuomonės tyrimų palyginimas.

Lyginant su 2009 m. antruoju pusmečiu, lietuvių, manančių, kad ekonomika yra nuosmukyje, sumažėjo beveik penktadaliu ir didžiuosiuose miestuose, ir kaimuose. 2009 m. antrąjį pusmetį beveik 60 proc. gyventojų manė, kad ekonomika yra nuosmukyje.

Teigiančių, kad pinigus taupo labiau nei anksčiau, šių metų pirmąjį pusmetį sumažėjo 15 proc. – šiuo metu taip teigia 62 proc. Lietuvos gyventojų.

“Vartotojų nuomonės tendencijos puikiai iliustruoja mūsų prognozes – šalies ekonomikos augimas tampa vis labiau subalansuotas. Atsigauna vartotojų lūkesčiai, sparčiai auga mažmeninė prekyba, todėl galima prognozuoti spartų vartojimo atsigavimą. Taigi ir vartotojų nuotaikos artimiausią pusmetį gali gerėti”, – sako Norbertas Žioba, Danske banko Verslo plėtros tarnybos direktorius.

Tyrimai rodo, kad mažiau žmonių leidžia pinigus atsargiau nei įprastai – šių metų pirmąjį pusmetį taip teigiančių žmonių buvo 41,4 proc., tuo tarpu kai 2009 m. antrąjį pusmetį – 51,3 proc. Atsargesnio pinigų leidimo pikas užfiksuotas praėjusių metų antrąjį pusmetį – 57,6 proc. gyventojų. Ryškiausiai pasikeitė mažų miestelių (mažiau kaip 30 tūkst. gyventojų) nuomonė – 2009 m. antrąjį pusmetį apie 62 proc. teigė leidžiantys pinigus atsargiau nei įprastai, o šiuo metu taip teigia apie 42 proc.

“Matomas vis didėjantis optimizmas vartotojų lūkesčiuose siunčia aiškų signalą daugelio sričių verslui – spartėjantį vartojimo atsigavimą prognozuoja ir bankų analitikai, ir kitų sričių ekonomistai. Daugiau optimizmo matosi ir įmonių veikloje – aktyvėja rinkodariniai veiksmai stipriai per krizę nukentėjusiose srityse: avalynės, aprangos, buitinės, elektronikos technikos, net ir naujų automobilių prekyboje”, – teigia komunikacijos planavimo agentūros OMD vadovas Darius Gricius.

Gyventojų nuomonės tyrimus 2009 m. gegužės 6 – 13 d. (1003 respondentai), spalio 5 – 12 d. (995 respondentai), 2010 m. balandžio 6 – 13 d. (1269 respondentai), rugsėjo 20 – 27 d. (1035 respondentai) ir 2011 m. gegužės 23 – 30 d. (1007 respondentai) atliko žiniasklaidos pirkimo ir planavimo agentūra “Omnicom Media Group”.

Keturių centro dešinės partijų koalicija preliminariai jau apsvarstė svarbiausius kitų metų biudžeto planuojamus rodiklius ir būdus, kaip juos pasiekti, pirmadienį informuoja dienraštis “Vilniaus diena”.

Valdančiosios koalicijos atstovai tvirtina preliminarius skaičiavimus jau žinantys ir apie juos kalbėję koaliciniuose susitikimuose.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma sako, kad deficitas nuo 5,4 proc. (šių metų planas) iki 3 proc., nors ir padidės išlaidos pensijoms, bus mažinamas tik iš augančios ekonomikos, kovos su šešėliniu verslu ir dar labiau taupant valstybės lėšas.

Jis pabrėžė, kad kitąmet valstybės institucijos turės išgyventi su tokiu pačiu asignavimų skaičiumi, koks numatytas šiemet.

J.Razma pripažino, kad greičiausiai kitąmet nebus įvesta jokių naujų mokesčių, taip pat nebus keliami dabartiniai.

“Buvo tam tikrų pamąstymų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, galiojančių vaistams, viešbučiams ir šildymui. Tačiau atsižvelgiant į sudėtingą socialinę padėtį, ypač į ateinantį šildymo sezoną, dabar tikrai nevertėtų atsisakyti šių lengvatų ir taip didinti mokesčius”, – teigė politikas.

Neplanuojama liesti ir esamų svarbiausių mokesčių – PVM, akcizų, gyventojų pajamų ir pelno -tarifų. Tiesa, dar gali būti svarstoma galimybė padidinti žemės mokestį, tačiau nėra garantijos, kad šis tarifas tikrai bus pakeistas.

Bankai pažymi, kad baigiantis sunkmečiui kiek atslūgo ir seifų nuomos paklausa – esą tai atspindi sumažėjusį poreikį taupyti.

Vis dėlto tikinama, kad paslauga turi savo klientų ratą, o į bankus žmonės neša kone viską – pradedant grynaisiais pinigais, vertybiniais popieriais ir baigiant brangiais kailiniais ar atsarginiais raktais, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Tačiau bankų atstovai pabrėžia, kad paslauga turi stabilų klientų ratą ir ilgesniuoju laikotarpiu besinaudojančiųjų šia paslauga skaičius auga.

“Swedbanko” Kasdieninės bankininkystės ir investavimo departamento direktorius Ramūnas Strauka sako, kad finansų krizės pradžioje banke seifų nuomos paslaugos paklausa buvo šiek tiek ūgtelėjusi, tačiau šiuo metu ji jau atslūgusi.

“Per pastaruosius trejus metus – nuo 2008 -ųjų birželio iki šių metų birželio – turimų seifų užimtumas išaugo dvigubai. Vieni šia paslauga naudojasi, nes neturi saugios vietos, kur galėtų laikyti vertingą turtą ar dokumentus, kiti paslaugomis naudojasi retkarčiais – pavyzdžiui, išvykdami ilgesniam laikui iš namų ar kraustydamiesi iš vienos vietos į kitą”, – sako Ūkio banko Komercijos tarnybos vadovas Justas Babarskas.

Bankai saugumo sumetimais neatskleidžia, kiek kuriame mieste ir padalinyje turi seifų, bet nurodo, kad daugiausia šios paslaugos klientų turi didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Individualaus seifo nuomos paslaugą siūlo beveik visi Lietuvos komerciniai bankai išskyrus du – “Nordea” ir “Danske”. Atsižvelgiant į poreikius, siūlomi ne tik skirtingų dydžių, bet ir veikimo tipų seifai – mechaniniai, automatiniai ar kodiniai.

Priklausomai nuo dydžio (jis gali siekti nuo 4 iki 300 kubinių decimetrų), seifo nuoma parai kainuoja nuo vos kelių iki maždaug 30 litų, o metams – nuo 200 iki daugiau nei 1 tūkst. litų. Paslauga skirta tiek įmonėms, tiek gyventojams.

Lietuvos ekonomikos augimo prognozės Europos Sąjungoje (ES) atrodo geriausiai – Lietuvai prognozuojamas didžiausiais augimas bendrijoje, ketvirtadienį pareiškė Lietuvoje viešintis Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu.

Pasak eurokomisaro, ES ekonomika atsigauna. Europos Komisija prognozuoja 1,75 proc. ES ekonomikos augimą šiais metais ir 2 proc. kitais. Pažymėtina, kad Lietuvoje ekonomikos augimo prognozėse atrodo geriausiai ir jai numatomas didžiausias augimas ES šiais ir kitais metais.

“Taigi galima konstatuoti, kad turbūt pagrindiniai krizės sunkumai yra įveikti ir Lietuva žengia į naują ekonominio augimo stadiją”, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Vilniuje kalbėjo A. Šemeta.

Tiesa, deficito problema išlieka. Europos Komisija prognozuoja, kad kitais metais, jeigu nebus imtasi papildomų priemonių, Lietuvos viešųjų finansų deficitas bus gana didelis – 4,8 proc., nors Finansų ministerija viliasi tik 2,8 proc. deficito.

Norint pasiekti 2,8 proc. rodiklį, reikia imtis tam tikrų priemonių, tačiau A. Šemeta jų nedetalizavo, nors leido suprasti, jog būtų galima apmokestinti nekilnojamąjį turtą, svarstyti automobilių apmokestinimo alternatyvas. Rezervų eurokomisaras mato ir šešėlinėje ekonomikoje. Teigiamai vertinamos socialinės apsaugos sistemos reformos, tačiau jos rezultatus duos ne iš karto.

Anot A. Šemetos, kaip rodo ES praktika, dalis priemonių taikoma išlaidų dalyje, o dalis pajamų dalyje.

“Tai demonstruoja, kad būtina imtis tolesnių konsolidavimo veiksmų ir neapsiriboti, negalvoti, kad ekonomikos augimas leis išspręsti fiskalinio deficito problemas. (…) Reikėtų ieškoti priemonių, kurios rezultatus duotų jau kitąmet ir leistų Lietuvai toliau mažinti deficitą. Svarbu pabrėžti, kad pats deficito mažinimas tikrai nėra savitikslis dalykas ir jis reikalingas ne tam, kad Lietuva atitiktų Mastrichto kriterijus, bet tiesiog tai būtina, kad Lietuva išlaikytų finansinį tvarumą, nebeaugtų valstybės skola”, – sakė Europos Komisijos narys.

Svarbiausi pasaulio rinkų veiksniai

Šią savaitę finansų rinkos dalyviai išgirs JAV balandžio mėn. mažmeninės prekybos rezultatus. Net ir brangstant degalams, amerikiečiai nekeičia vartojimo įpročių, taigi analitikai tikisi išgirsti 0,7 % prekybos apimčių augimo.

Trečiadienį bus paskelbtas JAV kovo mėn. prekybos balansas, kuris, manoma, sieks apie -47 mlrd. JAV dolerių.

Penktadienį bus paskelbti preliminarūs euro zonos I š. m. ketvirčio BVP rodikliai. Viliamasi, jog per ketvirtį euro zonos ūkis išaugo 0,6 %, o per metus – 2,3 %. Po praėjusią savaitę rinką nuvylusių Vokietijos gamyklų užsakymų duomenų bus įdomu sužinoti, kokia pramonės būklė yra visoje euro zonoje – ketvirtadienį bus skelbiami kovo mėnesio pramonės produkcijos rezultatai. Kinijoje bus paskelbta daug balandžio mėnesio makroekonominių rodiklių.

Sužinosime pramonės produkcijos, prekybos balanso duomenis ir, matyt, svarbiausią – infliacijos rodiklį, kuris pagal prognozes praėjusį mėnesį galėjo siekti 5,1 %.

Praėjusios savaitės įvykiai

Praėjusią savaitę žaliavų rinkose matėme seniai regėtą smukimą. Investuotojai suabejojo pasiekto žaliavų kainų lygio tvarumu dėl neigiamo poveikio viso pasaulio ūkiui. Itin prastas JAV negamybinio sektoriaus ISM rodiklis ir stiprėjantis JAV doleris vertė pigti daugelį žaliavų. Pirmadienį skelbtas gamybos ISM rodiklis buvo pozityvesnis ir per balandžio mėn. sumažėjo nuo 61,2 iki 60,4 punkto. Paskutinę savaitės dieną investuotojus nudžiugino puikūs balandžio mėn. JAV darbo rinkos duomenys, ir rinkose padaugėjo optimizmo. Europoje investuotų dėmesys taip pat buvo sutelktas į ketvirtadienį vykusią ECB spaudos konferenciją, kurios metu J. C. Trichet leido suprasti, jog euro bazinės palūkanų normos kėlimo anksčiausiai galima tikėtis liepą. Portugalija susitarė dėl 78 mlrd. paramos iš ES ir TVF. Euro zonos kovo mėn. mažmeninės prekybos duomenys rodė 1,7 % kritimą, o Vokietijos to paties mėn. gamyklų užsakymai smuktelėjo 4 %. Tačiau penktadienį paskelbtas Vokietijos kovo mėnesio pramonės produkcijos rodiklis viršijo lūkesčius ir, lyginat su vasario mėnesiu, išaugo 0,7 %.

Rytų Europos akcentai

Lenkijos centrinis bankas trečiadienį skelbs sprendimą dėl bazinės palūkanų normos. Danske banko analitikai tikisi, jog bazinė norma bus pakelta 0,25 % iki 4,25 %. Tai jau būtų trečias kėlimas nuo metų pradžios. Pirmadienį bus skelbiamas Lietuvos balandžio mėn. infliacijos rodiklis. Prognozuojama, jog metinės infliacijos tempas galėjo ūgtelėti nuo 3,8 % kovą iki 4 % balandį.

Finansinės prognozės

Akcijų rinka

Iki šiol paskelbtos JAV S&P 500 indeksą sudarančių įmonių I metų ketvirčio ataskaitos byloja apie 19 % geresnius pelnus nei 2010 m. pirmąjį metų ketvirtį. Jau devynis ketvirčius iš eilės įmonių rezultatai pranoksta analitikų lūkesčius. Vis dėlto analitikai mano, kad artimiausiais ketvirčiais įmonių pelnai jau gali mažėti. Tarp investuotojų stiprėja abejonės dėl pasaulio ūkio nenutrūkstamo atsigavimo. Tai nustumia pozityvius įmonių rezultatus į antrą planą. Tad artimiausiais mėnesiais sunku tikėtis nuoseklaus akcijų kainų augimo.

Fiksuotų pajamų rinka

Praėjęs ECB susirinkimas paneigė rinkos lūkesčius dėl artimiausio bazinės palūkanų normos kėlimo birželio mėnesį. Po įvykusios ECB spaudos konferencijos pasikoregavusios euro tarpbankinės palūkanų normos rodo 75 % tikimybę, kad kitas bazinės normos kilstelėjimas bus liepą. FED tonas palūkanų kėlimo klausimu pastaruoju metu taip pat buvo švelnus, tad JAV iždo obligacijų pajamingumai ir toliau krenta. 10 metų termino JAV iždo obligacijų pajamingumai metų pradžioje siekė 3,75 %, o šiuo metu tesiekia 3,15 %. Taigi, jei rinkose neįsivyraus masinis rinkos rizikos netoleravimas, esamas JAV iždo skolos vertybinių popierių kainos lygis atrodo per aukštas.

Valiutų rinka

Euras per savaitę pigo JAV dolerio atžvilgiu nuo 1,49 iki beveik 1,43 lygio. Staigiausia korekcija vyko ketvirtadienį-penktadienį, po ECB užuominų kelti euro palūkanų normą vėliau nei tikėjosi rinkos dalyviai. Prie JAV dolerio stiprėjimo prisidėjo ir žemyn smigusi naftos kaina. Jei žaliavos toliau pigs ir daugės nuogąstavimų dėl pasaulio ūkio augimo lėtėjimo, JAV doleris gali toliau brangti. Kita vertus, ši korekcija neturėtų pakeisti ilgalaikės tendencijos, palankios eurui. Danske banko analitikų manymu, trijų mėnesių perspektyvoje EUR/USD gali kirsti 1,50 ribą.

Žaliavų rinka

Žaliavų kainos pastarosiomis dienomis patyrė smarkų smūgį. Ryškiausią nuvertėjimą patyrė sidabras, kurio kaina per savaitę nėrė 27 % žemyn dėl biržose padidinto užstato vienam kontraktui pirkti/parduoti. Kitos žaliavų rūšys, tokios kaip nafta ar pramoninai metalai, pigo dėl ženkliai kritusio JAV ne paslaugų sektoriaus ISM indekso ir ekonomikos perkaitinimo signalų iš Kinijos. Naftos rinkos būklę šią savaitę plačiau nušvies Tarptautinės energetikos agentūros panešimas, o vėliau investuotojai lauks naujienų iš OPEC susirinkimo, kuris vyks birželio 4 d.

Šią apžvalgą parengė Danske Bank A/S Lietuvos filialo Finansų rinkų departamentas.

Nusprendusi taupyti, mažinti viešojo sektoriaus išlaidas ir riboti skolinimąsi, ES ieško lėtesnio, tačiau saugesnio ekonomikos augimo kelio.

Pastarųjų savaičių Europos finansų ir ekonomikos politikos įvykiai pateikia įžvalgų apie tai, kokio ekonomikos augimo scenarijaus galima tikėtis artimiausioje ateityje. Europos parlamentarų siūlomas ekonominio valdymo modelis ir finansų ministrų susitikime demonstruotas sutarimas neleisti kartotis tokioms situacijoms, kuriose praėjusiais metais atsidūrė Graikija, Airija ir Portugalija, rodo, kad tiek požiūris į viešuosius finansus, tiek jų reglamentavimas sparčiai keičiasi, o šios reformos neišvengiamai lems ir visos Europos ekonomikos augimo scenarijų.

Balandžio pradžioje Portugalijai vis dėlto paprašius pagalbos iš išorės dėl gresiančio nemokumo, netrukus Budapešte susirinkę ES valstybių narių finansų ministrai išreiškė principinę poziciją neleisti Graikijos, Airijos ir Portugalijos “epidemijai” plisti į kitas euro zonos šalis ir ateityje išvengti finansinių problemų, lemiančių euro zonos valstybių nemokumą.

Kad nemokumo “epidemija” neplistų, europarlamentarai siūlo nustatyti automatinius finansinės drausmės saugiklius, kurie kontroliuotų valstybių narių viešojo sektoriaus išlaidų deficitą ir įsiskolinimą. Peržengus nustatytas įsiskolinimo ribas, valstybėms narėms bus rekomenduojama imtis veiksmų finansų padėčiai taisyti arba bus skiriamos sankcijos su realiomis baudomis, kurias atmesti galės nebent dauguma ES valstybių narių. Pasimokius iš Graikijos atvejo, baudos bei atsakomybė bus numatytos ir dėl galimo klaidingų duomenų apie šalies viešuosius finansus pateikimo.

Naujomis ekonomikos valdymo iniciatyvomis siūloma Europos Komisijai suteikti daugiau svertų vertinti valstybių narių finansus, daugeliu atvejų ji galėtų pati nuspręsti dėl rekomendacijų ir taikytinų sankcijų.

Europos parlamentarai taip pat ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymus sukurti bendrą ES obligacijų sistemą bei nuosavą Europos valiutos fondą. Šios priemonės didintų valstybių narių finansų saugumą ir mažintų priklausomybę nuo pasaulinės finansų rinkos, šiuo metu dominuojančių tarptautinių skolintojų bei finansų reitingavimo agentūrų.

Nusprendusi taupyti ir mažinti viešojo sektoriaus išlaidas bei riboti skolinimąsi, Europos Sąjunga ieško lėtesnio, tačiau saugesnio ir tvaresnio ekonomikos augimo kelio. Siekis sukurti savo obligacijų sistemą – vidinį Europos skolinimosi mechanizmą ir nuosavą Tarptautinio valiutos fondo analogą – rodo, kad bandoma apsisaugoti nuo globalios finansų aplinkos, kurios rizikingumo ir nestabilumo problemos lindo kaip ylos iš maišo 2008 m. pabaigoje. Tačiau ar ES, tapdama saugesnė, o kartu ir lėtesnė, sugebės konkuruoti pasauliniu lygmeniu, ypač kai naujų besivystančių šalių (tarkime, Kinijos) ekonomika auga gerokai didesniais tempais, – išlieka didelis klausimas.

Būtų nerealu tikėtis, kad šiuolaikiniame, tarpusavyje susaistytame pasaulyje Europai įmanoma sukurti finansiškai nepriklausomą, saugaus augimo, gerovės ir stipraus konkurencingo verslo regioną, kuris galėtų sėkmingai vystytis, nepriklausydamas nuo bendro pasaulinio ekonominio klimato. Todėl, mano nuomone, artimiausi Europos diplomatijos uždaviniai yra įtikinti G-20 šalis priimti bendras griežtesnio reguliavimo, o kartu ir, deja, lėtesnio augimo žaidimo taisykles.

Kokią įtaką naujoji Europos ekonomikos ir finansų politika turės Lietuvos ekonomikai? Nors judama lėtesnio augimo kryptimi, Lietuva ir kitos naujosios ES valstybės narės vis vien turės galimybę pasiekti didesnius ekonomikos augimo tempus. Tam pasitarnaus vis dar nemažas mūsų atotrūkis, suteikiantis didesnį nei senosioms ES šalims augimo potencialą.

Galimybė Lietuvos įmonėms yra ir naujosios ES paslaugų direktyvos įgyvendinimas, leisiantis paprasčiau plėsti verslą ar teikti paslaugas kitų valstybių narių teritorijose. Ne tik Lietuvos, bet visos Europos gamintojams ir dirbantiesiems gamybos sąnaudų Kinijoje didėjimas yra palanki tendencija. Tai jau lėtina gamybos iškėlimą iš Europos bei rodo signalų, kad kompanijos vėl dairosi atnaujinti gamybą Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje.

Bendros prognozės tiek Europai, tiek Lietuvai yra teigiamos, tačiau nepamirškime, kad augimo scenarijui gali pakenkti prieškrizinį lygį jau pasiekusios žaliavų ir energijos išteklių kainos, stabilų augimą sunkiai besusigrąžinančios Jungtinės Valstijos, dėl žemės drebėjimo ir cunamio neaiški Japonijos perspektyva, todėl atsipalaiduoti laukiant tvaraus augimo scenarijaus išsipildymo būtų neleistina klaida.

Ekonomikos augimą artimiausiu metu pajus nebent dirbantieji įmonėse, kurios eksportuoja į užsienį, tuo tarpu į vidaus rinką orientuotam smulkiajam ir vidutiniam verslui sunkūs laikai nepraėjo, įsitikinusi Seimo vicepirmininkė iš opozicinės Darbo partijos Virginija Baltraitienė.

“Ir šnekėti, ir būti tokioje euforijoje, kad pas mus viskas gerėja, yra nesąžininga ir nedora prieš žmones, nors, statistinius skaičius žiūrint, augimas, lyginant su pačiais blogiausiais metais, yra”, – sakė V. Baltraitienė trečiadienį interviu “Žinių radijui”.

Pasak Seimo vicepirmininkės, kad žmonės pajustų gerėjimą, reikia, kad ekonomikos augimas grįžtų į prieškrizinį 2008 metų lygį, o kol kas statistinį gerėjimą realybėje “suvalgo” kylančios kainos.

“Nors tas augimas gali pasidaryti žymiai didesnis, žiūrint procentą, bet kyla kainos visų produktų, ir tų, kurie yra labiausiai reikalingi, ir visų paslaugų, o atlyginimai taip nekyla”, – sakė V. Baltraitienė.

ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį Statistikos departamentas paskelbė apie 6,9 proc. pirmąjį ketvirtį šoktelėjusį bendrąjį vidaus produktą. Šis augimas buvo didesnis, nei prognozavo kai kurie Lietuvos ekonomistai ir gerokai viršijo “Bloomberg” naujienų agentūros skelbtą ekonomistų vidurkį (5,1 proc.).

Finansų rinkos dalyviai šiuo metu labiausiai tikėtina rizika laiko augančią infliaciją, nors ji šalies finansų stabilumui didesnės įtakos neturi, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai.

Pirmą kartą šalyje atlikta tokio tipo apklausa parodė, jog finansų sistemos stabilumas pastaruoju metu išaugo – nebesitikima valstybės skolos rizikos priedų augimo.

Pasak Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus ekonomisto Vaidoto Tamulėno, susirūpinimą finansų institucijoms kelia infliacijos didėjimas, politinės aplinkos nestabilumas, pradėtų reformų ir viešųjų finansų konsolidavimo tęstinumo užtikrinimas.

Būtent infliacijos augimo tempus dauguma apklausos dalyvių laiko didžiausia tikėtina rizika, nors jos galimas poveikis šalies finansų sistemai ir yra nežymus.

Apklausa taip pat parodė, jog Lietuvos finansų institucijos daug dėmesio skiria pagrindinių eksporto partnerių ekonomikų raidos tendencijoms, su kuriomis itin glaudžiai susijusi ir Lietuvos ekonomikos atsigavimo sparta.

Tuo tarpu situacija darbo rinkoje vis dar tebėra sudėtinga, tačiau pastebima, jog kai kurios rizikos mažėja – mažesnį pavojų kelia verslo ir namų ūkių kredito rizika, nesitikima, kad ir toliau mažės nekilnojamojo turto kainos.

Lietuvoje ekonomikos atsigavimo požymiai yra aiškiai matomi, tačiau tai nereiškia, kad galima atsipalaiduoti, ketvirtadienį sakė premjeras Andrius Kubilius, prieš pristatydamas Seimui Vyriausybės veiklos ataskaitą.

“Kas turbūt būtų svarbu, tai pasidžiaugti visiems kartu, kad tikrai mes – ne Vyriausybė, o visa Lietuva – sugebėjome 2010-aisiais metais jau pradėti kilti iš tikrai sunkiausios krizės, ir tuos ekonomikos atsigavimo požymius pakankamai ryškiai jau visi matome. Dar kartą norisi perspėti, kad tikrai tai neleidžia atsipalaiduoti”, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.

Kalbėdamas apie nuveiktus Vyriausybės darbus, jis sakė, kad pradėta keisti energetikos sistema, stiprėja kova su korupcija.

“Matome vis labiau įsisiūbuojančią kovą su korupcija, su neskaidriais viešaisiais pirkimais, su kontrabanda, su šešėline ekonomika, skaidrėja energetikos dalykai. Šita sritis, mano manymu, irgi yra labai svarbi ir 2010-aisiais metais – čia matėme nemažai naujų darbų, kurie nuteikia viltingai”, – sakė premjeras.

Daugiau nei tris kadencijas Lietuvos bankui vadovavęs Reinoldijus Šarkinas mano, kad šalies ekonomika prieškrizinį lygį pasieks per metus-trejus, o jo vadovaujama institucija pučiantis nekilnojamojo turto (NT) kainų burbului viską darė teisingai. Paskutines dienas poste esantis centrinio banko vadovas sako manantis, kad eurą Lietuva galėtų įsivesti 2014-aisiais.

Interviu naujienų portalui delfi.lt R.Šarkinas sakė, kad Lietuvos ūkis atsigaus artimiausiais metais.

“Nemėgstu prognozuoti, bet jei klausiate, pamėginsiu. Aš manau, labai greitai. Per metus, trejus. Jeigu kai kas laukia 5 proc. ir didesnio ekonomikos augimo, jis gali būti pasiektas gana greitai”, – teigė R.Šarkinas.

Jo teigimu, Lietuvai jau seniai reikėjo įvesti nekilnojamojo turto mokestį.

“Mano nuomonė yra tokia, kad reikia baigti kalbas ir pereiti prie darbų. Kiek galima pliurpti tą patį metai iš metų ir nieko nedaryti?”, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Anot jo, tinkamiausias laikas įvesti nekilnojamojo turto mokestį buvo prieš 10 metų.

“Bet ir dabar jis tinkamas. Jis visada tinkamas”, – teigė R.Šarkinas.

Jo įsitikinimu, centrinis šalies bankas padarė viską, kas nuo jo priklauso, kad nekilnojamojo turto burbulas neaugtų.

“Negalima suvaldyti “burbulo” priežiūrinėmis priemonėmis. Jomis tegalima daryti nedidelę įtaką, ir Lietuvos bankas tai darė stabdydamas “burbulą”. Mes reikalavome iš komercinių bankų turėti pakankamai kapitalo, tinkamai valdyti rizikas, buvome nustatę jiems tris kartus didesnę nei Europoje privalomųjų atsargų normą. Komerciniai bankai tuos ir kitus reikalavimus vykdė”, – teigė jis.

R.Šarkino žodžiais, nė vienam Lietuvos komerciniam bankui nereikėjo mokesčių mokėtojų paramos, visi išsilaikė per sunkmetį ir susitvarkė patys, o taip buvo tik keliose Europos Sąjungos šalyse.

“Manau, kad tai yra pagrindinis dalykas”, – tvirtino jis.

R.Šarkino manymu, Lietuva 2014 metais gali įsivesti eurą.

“Jeigu suvaldysime valstybės biudžeto deficitą ir iki 2012 metų pasieksime pagal Mastrichto kriterijus numatytas ribas (3 proc. BVP – “Delfi”), jeigu per daug neaugs infliacija, be abejo, yra įmanoma”, – tvirtino jis.

+370 5 2058518