Uždirbti galima ne tik ekonominio klestėjimo, bet ir nuosmukio sąlygomis.

Šiandien nemažai kalbama apie galimą naują ekonominį nuosmukį. Vieni analitikai tvirtina, kad nuosmukio nebus, kiti įsitikinę, kad galime patirti naują ekonominės krizės smūgį. Bet kokiu atveju šiandien jau daugelis žinome, ko galime tikėtis tais sunkesniais finansiniais laikais, tikriausiai sugebėtume išgyventi ir dar vieną neramumų bangą, jeigu ji atsiristų iki Lietuvos. Jei taip ir nutiktų, mūsų šalis neturėtų patirti itin didelių finansinių kataklizmų – esame taupesni, neturime tiek skolų, kiek kitų Europos šalių gyventojai, pasimokėme iš savo ir kitų šalių klaidų.
Nepaisant to, vis garsiau ir dažniau pasigirstantys įspėjimai dėl galimos artėjančios naujos krizės bangos nori nenori verčia daugelį mūsų pamąstyti apie savo finansinę ateitį – tiek asmeninę, tiek verslo, tiek ir visos valstybės. Dar nespėjus atsitiesti po pastarųjų ekonominių sunkumų, jau grasinama naujais, tad daugeliui neramu – ką gi permainingais laikais su savo pinigais daryti? Kaip juos investuoti ir kur laikyti, kad netektų nusivilti ir patirti didelių praradimų, o galbūt dar ir uždirbti pavyktų?
Iš tiesų, uždirbti galima ne tik ekonominio klestėjimo sąlygomis, kai viskas auga, tad tereikia netingėti pasiūlyti rinkai bet kokį produktą ar paslaugą, ir jau bus galimybė savaime didinti pajamas, tiesiog užšokus ant viską keliančios bangos. Ne vienas gyvas pavyzdys, kurių nemažai buvo aprašyta ir „Veido“ žurnale, aiškiai mums parodė, kad krizės metu gali gimti naujas verslas, kuris ne tik išgyvens sunkius laikus, bet ir tvirtai atsistos ant kojų. Atrodytų, reikia tik paprasto dalyko – rasti gerą idėją, tinkamą produktą, kurio rinka laukė, ir vartotojas nepabūgs net ir didesnės kainos, jeigu tik matys, kad pasiūlymas yra jos vertas. Pasakyti lengva, bet tikrai smagu matyti, kad ryžtingiems žmonėms pavyksta tai ir įgyvendinti.
Šiandien yra tas laikas, kai verslui geriausia išeitis – racionalios investicijos. Jeigu įmonė mato laisvą nišą, atranda aktualų ar novatorišką produktą, laukti tikrai neverta, nes laukimas naudos neduoda. Dabar tas laikas, kai galima užimti savo vietą rinkoje, – tam tikslui dar galima pasinaudoti ir įvairiomis lengvatinėmis priemonėmis, įvairia verslui siūloma parama, kuri baigsis, tad įsitvirtinti rinkoje naujam verslui bus jau sunkiau. Turbūt čia koks nors skeptikas tikrai prikiš, kad bankai dabar vengia skolinti, neskatina verslo, tad kaipgi jam kurtis ir augti. Galiu drąsiai pasakyti, kad bankai niekada neatsisako finansuoti ekonomiškai pagrįsto ir perspektyvaus projekto. Priešingai – banko specialistai gali padėti pasiskaičiuoti, patarti, kaip geriau suplanuoti finansus.
Na, o ką gi daryti su tais pinigais, kuriuos pavyko uždirbti ir norima ne išleisti, bet išlaikyti bei padidinti jų vertę? Saugiausia ir užtikrinta priemonė, be abejo, visais laikais bus indėlis. Ekonominių permainų laikotarpiais tai saugiausias taupymo būdas, tačiau tikrai nereikia apsiriboti – rinkoje siūloma ir kitokių saugių, bet patrauklių taupymo būdų. Vienas jų yra obligacijos. Čia pasirinkimas nemažas: galima rinktis bankų, valstybių ar įvairių įmonių obligacijas, kurių pajamingumas svyruoja priklausomai nuo jų laikotarpio, valiutos ir rizikos laipsnio. Todėl renkantis obligacijas reikia atsižvelgti į jų riziką, įvertinti, ar yra galimybė atsiimti savo lėšas anksčiau termino, jeigu jų netikėtai prireiktų.
Taip pat Lietuvoje jau vis dažniau investuojama į tauriuosius metalus – auksą, sidabrą, platiną, kurių kaina visais laikais kilo, o pastaraisiais metais – itin sparčiai. Kita vertus, šie metalai yra pasiekę kainų aukštumas, girdima įvairių nuomonių dėl kainos ateities. Būtina pabrėžti, kad auksas ir kiti taurieji metalai – tai ilgalaikės investavimo priemonės, ir spekuliuoti jomis nepatartina. Tiesiog verta juos įtraukti kaip vieną sudedamųjų investicinio portfelio dalių.
Šiuo metu galima rimtai pamąstyti ir apie investavimą į akcijas bei akcijų fondus, kaip ilgalaikę priemonę. Daugelio akcijų vertės smarkiai smukusios, nepaisant to, kad objektyvūs įmonių rodikliai yra teigiami, dabar jų galima įsigyti esant mažoms kainoms.

BFL

“Aš matau problemų ne tik su Aplinkos komiteto pirmininku, tą vakar iš išsakiau, reikėtų dviem koalicijos frakcijoms susėsti, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Jungtinei, nes dar daugiau problemų yra Ekonomikos komitete”, – penktadienį žurnalistams Seime sakė I.Degutienė.

“Aš tikrai raginu valdančiosios koalicijos dvi partijas susėsti ir kartu apspręsti, kokį žmogų deleguoti į vieną ir kitą komitetą, kad vyktų darbas”, – pridūrė Seimo pirmininkė.

Ji sakė Ekonomikos komiteto pirmininkui, Jungtinei frakcijai priklausančios Tautos prisikėlimo partijos deleguotam Dainiui Budriui turinti priekaištų dėl darbo organizavimo ir tvirtino, jog komitete vilkinamas įstatymų projektų svarstymas.

“Konkrečiai turiu tai, kad yra vilkinami projektai ir jie nesvarstomi, ir Ekonomikos komitete daugiausiai prisikaupę projektų, kad ir Viešųjų pirkimų įstatymo”, – sakė parlamento vadovė, – juk tam ir yra komiteto pirmininkai, kurie turi organizuoti komiteto darbą. Raginu, kad projektas būtų kuo greičiau įtrauktas į darbotvarkę, bet sesijos pabaigoj sako, kad mes svarstysim rudenį”.

“Aš negaliu pakeisti nei vieno, nei kito komiteto pirmininko. Aš išreiškiau savo poziciją, matau, kaip yra, ir noriu, kad darbas komitetuose būtų kokybiškas ir produktyvus, kad nebūtų vilkinimų, kad įstatymų  projektų nereikėtų man asmeniškai skaityt ir žiūrėt, kad sutaptų su stenogramomis. Tegu frakcijos sprendžia, jeigu (vadovai – red.) tinka – tvarkoj, bet aš ir toliau reikalausiu”, – kalbėjo I.Degutienė.

Ketvirtadienį savo kalboje baigiant pavasario sesiją Seimo pirmininkė pripažino, kad sunkiausia buvo dirbti su Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Jonu Šimėnu, pasiūlė valdančiajai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai apsvarstyti galimybę jį keisti.

“Prašau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pamąstyti, ar nereikia keisti komiteto pirmininko, kad nebūtų tokių dalykų, kokie vyko per šią pavasario sesiją”, – ketvirtadienį iš Seimo tribūnos pareiškė I.Degutienė.

Prieš I.Degutienės kritiką J.Šimėnui, jį Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio sprendimų galimu klastojimu apkaltino parlamentaras Arūnas Valinskas.

Pasak jo, komiteto, trečiadienį svarsčiusio, kaip panaudoti lėšas už parduotus taršos leidimus, balsavimas ir Vyriausybei perduotas komiteto pasiūlymas skiriasi.

Po tokių pareiškimų J.Šimėnas  stebėjosi, kad taip galėjo atsitikti. Komiteto pirmininkas aiškino, kad dokumentą, kurį pasirašė Vyriausybei su pasiūlymais, kaip turi būti keičiama lėšų, gautų už parduotus taršos leidimus, sąmata, pats du kartus peržiūrėjo ir viską paliko taip, kaip buvo nutaręs komitetas. “Jeigu susimaišėte jūs, tai atsiprašau, jeigu mes padarėme klaidą, taip pat atsiprašau”, – sakė J.Šimėnas.

J.Šimėnas ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas nesutaria, kaip reikėtų panaudoti už Lietuvos parduotus taršos leidimus gautus pinigus. Parlamentaras pasisako už didesnį finansavimą biokuro katilams įrengti šilumos tiekimo įmonėse, o ministras norėtų daugiau pinigų skirti daugiabučiams modernizuoti.

Komitetas pritarė J.Šimėno siūlymui sumažinti daugiabučių renovavimo programai skirtas papildomas lėšas nuo 100 mln. litų, kuriuos renovacijai siūlo minsterija, iki 60 mln. litų, lėšų skirtumą nukreipiant rajoninėms katilinėms atnaujinti, statant biokuro katilus.

A.Valinskas nebe pirmą kartą kaltina J.Šimėną privačių ir viešųjų interesų painiojimu. Seimui svarstant Miškų įstatymą, A.Valinskas pareiškė, esą už įstatymo dėl statybų miške “prastūmimą” Seime J.Šimėnui atsilyginta.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija J.Šimėną šiemet jau svarstė dėl to, kad į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą buvo įrašytos nuostatos, kurioms komitetas nepritarė. Tuomet kaltę prisiėmė Aplinkos apsaugos komiteto biuro darbuotoja.