SCANPIX NUOTR.

Euro zonos ekonomikos augimas lėtėja, o tarp ES šalių atsiranda vis daugiau prastos ekonominės sveikatos požymių. Tačiau, užuot prognozavę naują krizę, ekonomistai ragina neprarasti optimizmo.

Rima JANUŽYTĖ

Kol kas bent Lietuvoje viskas labai primena 2008-ųjų krizės priešaušrį: bankai be atvangos skolina ir, jusdami grynųjų stygių, siūlo puikias sąlygas indėliams. Antai „Swedbank“ atgaivino tradiciją siūlyti trumpalaikį taupymą be jokių terminų, o tokiam „indėliui“ pasidėti pakanka vos 5 eurų. Panašiai geras sąlygas taupyti šis bankas siūlė ir maždaug prieš 8–9 metus.

Savo ruožtu gyventojai ima būsto paskolas, ne­kilnojamojo turto projektų plėtotojai praneša apie nuolat augančias butų kainas. Logistikos bendro­vės, dažnai vadinamos ekonomikos lakmuso po­pierėliu, veržiasi diržus. Žodžiu, jei vertintume tik per savo pačių patirtį, galėtume drąsiai teigti, kad Lietuvoje bręsta ekonomikos krizė.

Panašių požymių randasi ir visoje Europos Są­jungoje. Vėl skelbiami bankai, neišlaikantys vadina­mųjų „streso testų“. Vėl kalbama apie konkrečias valstybes, kurioms sekasi prasčiau negu ki­toms.

Vėl kalbama apie konkrečias valstybes, kurioms sekasi prasčiau negu ki­toms.

Prisiminkime PIGS (angliškų Portugalijos, Airijos, Graikijos, Ispanijos pavadinimų trumpinys). Šį kartą tai Italija ir Prancūzija. Tačiau ekonomistai ramina: viskas būsią gerai. Ar tą patį, ką patvirtina nuojauta, kalba ir skaičiai?

Euro zonos skaičiai „stringa“

Preliminariais ES statistikos departamento „Eurostat“ duomenimis, euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas lėtėja.

Per praėjusį ketvirtį, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, euro zonos ketvirčio ekonomikos augimas su­lėtėjo perpus iki 0,3 proc. Smuktelėjo ir metinis euro zo­nos BVP augimas: palyginti su ankstesniu ketvirčiu, jis sumažėjo nuo 1,7 iki 1,6 proc. Tiesa, ekonomistai prognozavo, jog augimo nuosmukis bus netgi kiek didesnis, t. y. prieaugis sudarys vidutiniškai 1,5 proc.

Nieko itin džiugaus ir kalbant apie visą Europos Są­jun­gą: Bendrijos ketvirčio eko­nomikos prieaugis sudarė 0,4 proc. ir buvo mažesnis už jau ir taip labai kuklų ankstesnio ketvirčio rezultatą, kai ES BVP augo 0,5 proc.

Vienintelė gera žinia, kad liko nepakitęs bent jau metinis ES BVP augimas (priešingai, nei euro zonos atveju), kuris dabar siekia 1,8 proc.

Nedarbas mažėja

Nedarbo srityje Europoje šalis šaliai nelygu. Euro zonoje nedarbas šiuo metu siekia 10,1 proc. – tiek pat, kiek ir gegužę, o tai – žemiausias rodiklis nuo 2011 m. liepos. Visoje Bendrijoje nedarbo lygis dar mažesnis – 8,6 proc. Kai kurių šalių rodikliai iš tiesų labai geri. Štai mažiausias nedarbas yra Maltoje – vos 4 proc., tik kiek didesnis jis Čekijoje ir Vokietijoje. Užtat Ispanijoje, o ypač

Graikijoje, nedarbo rodikliai yra labai prasti – atitinkamai 19,9 ir 23,3 proc. Panašūs jie buvo ir šioms šalims artėjant prie giliausios ekonominės krizės, nors Grai­kijos ir Ispanijos valdžios kaip sutarusios aiškina, kad abi valstybės rodo pakilimo ženklus ir apie jokią naują krizę ar jos grėsmę čia nėra nė kalbos.

Butų pardavimas padvigubėjo

Nors šiame Europos kontekste Lietuvos ekonomikos rodikliai nėra prasti, mūsų šalies ekonomika šiuo metu yra itin „burbuliuojanti“. Ir štai kodėl. Pirmiausia – ypač suaktyvėjusi nekilnojamojo turto rinka, kurios intensyvumas stebina net visko iki krizės ir po jos regėjusius analitikus.

Antrąjį šių metų ketvirtį butų ir namų pirkimo–pardavimo sandorių kiekis buvo didesnis ne tik palyginus su pirmuoju šių metų ketvirčiu, bet ir aukštesnis, jei palygintume su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta net penktadaliu ( 19 proc.) daugiau butų ir beveik 7 proc. daugiau namų pirkimo–pardavimo sandorių, palyginti su antruoju 2015 m. ketvirčiu. Antai ba­landžio–birželio mėnesiais Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma po 890 namų ir 2,84 tūkst. butų sandorių. „Ober-Haus“ duomenimis, namų pardavimo rodikliai gegužės mėnesį buvo aukščiausi nuo pat 2007 m.

Namų pardavimo rodikliai gegužės mėnesį buvo aukščiausi nuo pat 2007 m.

Antrasis šių metų ketvirtis išsiskyrė ir sparčiau augusiomis butų kainomis. Skirtingai nuo ankstesnių laikotarpių, didesnis butų kainų augimas buvo fiksuojamas ne tik Vilniuje, bet ir visuose šalies didmiesčiuose. Pavyzdžiui, sparčiausias kainų augimas balandį–birželį buvo užfiksuotas Šiauliuose, kur butų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 2,5 proc. (iki 585 Eur/kv.m.). Vilniuje butų kainos per tą patį laikotarpį augo 2,4 proc. (iki 1,376 tūkst. Eur/kv.m.), Kaune – 2,1 proc., Panevėžyje – 1,8 proc., Klai­pėdoje – 1,2 proc.

„Ober-Haus“ duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 1,395 tūkst. naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose na­muose. O tai – net 45 proc. daugiau nei per 2015 m. II ketvirtį.

Neparduotų naujų butų skaičius, nepaisant itin iš­augusios tokių butų pasiūlos, bent jau sostinėje su­mažėjo penktadaliu ir šiuo metu neparduotų bu­tų kiekis Vilniuje yra mažiausias nuo 2014 m. trečiojo ketvirčio bei mažėja antrąjį ketvirtį iš eilės. Ana­li­tikai tokią situaciją aiškina padidėjusia gyventojų perkamąja galia ir bendru ekonomikos augimu.

Esą Lietuvoje vis labiau juntamas darbo jėgos trūkumas didina konkurenciją dėl darbuotojų, o tai kelia į viršų atlyginimus, mažėja ir nedarbo lygis. Dėl to vartotojai jaučiasi pakankamai užtikrinti ir vis labiau išlaidauja. Didėja ir jų optimizmas dėl šalies ekonomikos. Tačiau tai, kas Lie­tuvos ekonomiką šiandien augina, tiek daug vilčių teikti neturėtų.

Lietuvos ekonomiką augina „Lidl“ efektas

2 proc. – tiek per antrąjį ketvirtį, palygti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo Lietuvos ekonomika. Nors tai yra didesnis augimo tempas nei praėjusiais metais, kai ekonomika vidutiniškai augo 1,6 proc.

Daugiausia įtakos BVP augimui turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių veiklos rezultatai. Kitaip sakant, stipriausiu ūkio plėtros varikliu išliko vidaus vartojimas ir neatsiejama jo palydovė – vidaus prekyba. Antai mažmeninės prekybos apimtys per antrąjį ketvirtį augo beveik 7 proc. – panašiai tiek, kiek ir per pirmąjį ketvirtį.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipia dėmesį, kad vidaus rinkos padėtis susijusi su pastaraisiais metais stiprėjusia mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių perkamąja galia, kuriai augti padėjo keletas sprendimų kelti minimalią mėnesio algą ir neapmokestinamąjį pajamų dydį. Darbo jėgos deficitas darbo rinkoje lėmė spartų vidutinio darbo užmokesčio didėjimą.

Tuo, žinoma, galima džiaugtis. Tačiau analitikai perspėja, kad vartojimu pagrįsta ekonomika nėra stabili – tam būtini gero eksporto ir investicijų rodikliai. O jie – visai nekokie. 2016 m. sausio–gegužės mėnesiais, palyginti su tuo pačiu

2015 m. laikotarpiu, šalies eksportas sumažėjo

1,3 proc., importas – 4,9 proc. Tiesa, šį sumažėjimą lėmė naftos produktų eksporto susitraukimas, kurį savo ruožtu išprovokavo naftos kainų kritimas. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumenko 2,2 proc.

Jei tarpusavyje lygintume du šių metų ketvirčius, tendencijos atrodytų dar nemalonesnės. Per pirmąjį ketvirtį prekių eksportas buvo ūgtelėjęs daugiau kaip 8 proc., o antrojo ketvirčio laikotarpiu, kaip rodo pirminiai duomenys, augimas jau siekė vos kelis procentus. Traukėsi ne tik naftos produktų, bet ir trąšų, reeksportuojamų vaisių ir daržovių eksportas. Augimo trajektoriją išlaikė tik grūdų, baldų, farmacijos produktų eksportas.

Mažėjo ir investicijos. Per pirmąjį šių metų ketvirtį investicijos traukėsi beveik 7 proc., antrąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukimo mastas išliko pa­našus. Neigiamas investicijų augimo tempas turėtų išsilaikyti visus 2016 m., o ryškesnis atsigavimas prognozuojamas tik 2017 m.

„Vien remiantis vartojimu būtų sunku tikėtis tvarios ir sparčios ūkio plėtros, kuri užtikrintų konkurencinį pranašumą ir stabdytų emigraciją.  Ilgai remtis vien vartojimo koja yra sudėtinga. Tikėtis tvaraus ir spartaus ūkio augimo galima tik tuo atveju, jeigu bus plėtojamas eksportas ir investicijos. Pastarosios, kaip ir buvo prognozuota, lėtėjo dėl ES finansavimo ciklo keitimosi“, – teigia DnB NORD grupės vyriausioji ekonomistė bei finansų analitikė Jekaterina Rojaka.

Dar blogiau už ekonomiką, paremtą vartojimu, yra ekonomika, paremta tik maisto ir gėrimų vartojimu. O Lietuva tokia ir yra. Mat antrojo ketvirčio laikotarpiu kilo tik maisto ir gėrimų vartojimas, o specializuotų prekių (vadinasi, brangesnių) – netgi krito. Kai kurie ekonomistai šį reiškinį jau praminė „Lidl’o“ efektu.

Dar blogiau už ekonomiką, paremtą vartojimu, yra ekonomika, paremta tik maisto ir gėrimų vartojimu. O Lietuva tokia ir yra. Mat antrojo ketvirčio laikotarpiu kilo tik maisto ir gėrimų vartojimas, o specializuotų prekių (vadinasi, brangesnių) – netgi krito. Kai kurie ekonomistai šį reiškinį jau praminė „Lidl’o“ efektu.

„Brexit“ baimės – dar nerealizuotos

Nors Lietuvos verslo lūkesčiai itin dideliu optimi­zmu netrykšta, tačiau desperacijos irgi nėra. Nau­jausias liepos mėnesio Lietuvos ekonominio vertinimo rodiklis buvo aukštesnis nei pernai ir, pa­lyginti su birželiu, net ūgtelėjo, nors buvo pranašaujama, kad „Brexit“ referendumas optimizmo verslui nepaliks nė lašo. Sakykime, po „Brexit“ re­ferendumo kai kurie bankai (pavyzdžiui, „Dans­ke Bank“) net su­mažino Lietuvos BVP augimo prognozę.

Visgi aiškėja, kad su „Brexit“ susijusios baimės bent jau Lietuvoje kol kas dar nerealizuotos. Užtat euro zonos verslininkai nusiteikę kur kas pesimistiškiau.

Verslo lūkesčiai Europoje liepą nėrė į apačią – daugelis verslo atstovų įsitikinę, kad euro zonai antroje metų pusėje greičiausiai nepavyks išvengti recesijos. Jei taip nutiks, tai neabejotinai turės neigiamų pasekmių Lietuvos eksporto plėtrai. Juolab, kad apie ketinimus stabdyti investicinius projektus jau yra pranešusios kai kurios nuo Jungtinės Ka­ralystės rinkos labiau priklausančios Lietuvos įmonės. Todėl išlieka rizika, kad neužtikrintumas Eu­ropoje gali persimesti ir į Lietuvą bei stabdyti in­vesticijų plėtrą šalyje. Be to, kritusi Jungtinės Ka­ralystės svaro sterlingų vertė gali paveikti ir emi­grantų perlaidas į tėvynę, o tai gali neigiamai pa­veikti vartojimą mūsų šalyje.

Na, o kaip sekasi pačiai Didžiajai Britanijai?  Paskelbti nauji duomenys liudija, kad visai neblogai. Pavyzdžiui, praėjusį ketvirtį Didžiosios Bri­tanijos BVP ūgtelėjo 0,6 proc. Kita vertus, svaro vertė stabiliai krenta.

„Tai, kad svaro vertė vėl smuko, rodo, kad rinka linkusi žvelgti giliau. Rinkoje jaučiama, kad BVP taip smarkiai nebekils. Apskritai, šiuo metu rinkose visi geri rodikliai vertinami atsargiai“, – aiškina Nacionalinio Australijos banko Londono padalinio ekonomistas Geivinas Frendas. Jis ir kiti analitikai prognozuoja, kad šis ketvirtis gali būti paskutinis Didžiosios Britanijos ekonomikos „pasispardymas“, ir kad artimiausioje ateityje didesnio augimo tikėtis neverta. Priešingai, žadama, kad šalies BVP susitrauks. Ekonomikos tyrimų bendrovė „Markit Economics“ prognozuoja, kad Didžiosios Britanijos gamybos ir paslaugų sektoriuose šiuo metu fiksuojami akivaizdūs nerimą keliantys lėtėjimo ženklai.

„Dabar rinkos laukia Anglijos banko sprendimo dėl ekonomikos skatinimo priemonių“, – primena analitikai.

Didžiausios ligonės – Prancūzija ir Italija

Priemonių, kaip gelbėtis iš nemalonios situacijos, turės ieškoti ne tik Didžioji Britanija. Dar prieš „Eu­rostatui“ paskelbiant preliminarius euro zonos ekonomikos rodiklius, nerimo ženklai pasiekė iš Pran­cūzijos. Šios šalies ekonomika antrąjį ketvirtį stagnavo (augimas buvo 0 proc.), nors pirmąjį ketvirtį stiebėsi 0,7 proc. Tokia situacija netikėta net patiems prancūzams: šios šalies statistikos departamentas buvo prognozavęs, kad antros pagal dydį euro zonos ekonomika ūgtelės bent 0,3 proc., o vyriausybė – kad 2016 m. ekonomika augs bent 1,5 proc.

Italija – dar viena potenciali euro zonos ligonė, o tarp dešimties Europos bankų, neišlaikiusių vadinamųjų „streso testų“, net du yra Italijos: „Monte dei Paschi“ yra labiausiai pažeidžiamas visoje euro zonoje, o „Unicredit“ – pirmajame „ligonių“ penketuke.

Kita vertus, šiame juodajame bankų sąraše, kurį paskelbė Europos bankininkystės asociacija (EBA), dar yra Airijos, Ispanijos ir net Austrijos bei Vokietijos bankų.

Juodajame bankų sąraše yra ne tik Italijos, bet ir Airijos, Ispanijos, net Austrijos bei Vokietijos bankų.

„Nors ir matome, kad bankai pritraukė daug kapitalo, bankai nėra iki galo pasveikę. Darbo yra“, – teigia EBA vadovas Andrea Enria.

„Streso testais“, kuriuos rengė Europos bankininkystės institucija (EBA), Europos centrinis bankas (ECB) ir Europos Komisija (EK), buvo patikrintas 51 ES bankas. Vertinta, kaip jie reaguotų į iš­a­ugusią kredito, veiklos ir rinkos riziką. Šie rezultatai nenurodo – bankai testą „išlaikė“ ar „neišlaikė“, veikiau jie padės tikslingiau veikti Europos ban­kų sistemą tobulinančioms ES institucijoms.

Gera žinia Lietuvai, kur veikia daug Skan­di­na­vijos bankų: šie bankai bandymus atlaikė be di­desnių sunkumų, o Skandinavijos šalys ir Lenkija pa­sirodė esančios saugiausi Europos regionai.

Rusijai  –  geriau, JAV – blogiau

Žvelgiant į viso pasaulio ekonomikos sveikatą, šiuo metu ryškėja dvi tendencijos. Pirmoji: nors Ru­­sijos ekonomikai yra palyginti blogai, to blogumo nebedaugėja, o analitikai įžvelgia ir stabilumo ženklų. Jie neliečia eksporto ir importo – šios sritys Rusijai vis dar lemia tik neigiamus rodiklius. Pa­vyz­džiui, Rusijos ekonominės plėtros ministerijos išankstiniais duomenimis, šalies eksportas pirmąjį pusmetį buvo 29,7 proc. kuklesnis nei prieš metus, o importas sumenko 9,5 proc.

Prekybos perviršis aptirpo 50,6 proc. iki 44,1 mlrd. dolerių. Rusiškos „Urals“ naftos vidutinė kaina tarptautinėje šiuo palyginamuoju laikotarpiu krito 33,9 proc. iki 37,7 JAV dolerio už barelį, o rusiškų dujų kaina Vokietijos pasienyje – 48,1 proc. iki 156,1 dolerio už tūkstantį kubinių metrų.

JAV – priešingos tendencijos. Nors šios šalies ekonomika auga, bet žymiai lėčiau, nei norėtųsi.

Per antrąjį šių metų ketvirtį metinis JAV ekonomikos augimas siekė vos 1,2 proc., nors tikėtasi, jog jis sudarys vidutiniškai 2,6 proc. Be to, neigiama linkme pakoreguotas anksčiau skelbtas pirmojo ketvirčio augimas, kuris siekė 0,8 proc., o ne 1,1 proc., kaip buvo pranešama.

Teigiama, kad labiausiai JAV ekonomikos augimo lėtėjimą lėmė verslo nenoras nei investuoti, nei kaupti atsargų.

JAV investicijos į ilgalaikį kapitalą per praėjusį ketvirtį smuktelėjo 3,2 proc. – daugiausiai per paskutinius septynerius metus. Verslo investicijos į įrangą ir intelektualią nuosavybę smuktelėjo 2,2 proc., o pirmąjį ketvirtį buvo smukusios 3,4 proc.

JAV investicijos į ilgalaikį kapitalą per praėjusį ketvirtį smuktelėjo 3,2 proc. – daugiausiai per paskutinius septynerius metus. Verslo investicijos į įrangą ir intelektualią nuosavybę smuktelėjo 2,2 proc., o pirmąjį ketvirtį buvo smukusios 3,4 proc.

Verslo atsargos per antrąjį šių metų ketvirtį Amerikoje sumažėjo 8,1 mlrd. dolerių, arba labiausiai nuo pat 2011 m. trečiojo ketvirčio. Jos (tiksliau, jų menkumas) BVP prieaugį sumažino 1,16 procentinio punkto.

Be to, per antrąjį šių metų ketvirtį šalyje sumažėjo ir investicijos į gyvenamąjį būstą. Jos krito net 6,1 proc., arba daugiausiai nuo pat 2010 m. trečiojo ketvirčio. Šis rodiklis smuko pirmąkart per pa­skutinius dvejus metus.

Amerikiečiai vartoja dar daugiau

Užtat Amerikos vartotojų išlaidos, kurios sukuria net apie 70 proc. šalies bendrojo vidaus produkto vertės, per praėjusį ketvirtį paaugo net 4,2 proc., arba labiausiai nuo pat 2014 m. pabaigos. Prie ekonomikos augimo jos prisidėjo net 2,83 procentinio punkto. Be to, nuo 1,5 iki 1,6 proc. buvo padidintas per pirmąjį ketvirtį užfiksuotas šio rodiklio prieaugis. Vis dėl to laukta, jog per antrąjį ketvirtį vartotojų išlaidos augs dar sparčiau, t. y. prognozių vi­durkis siekė 4,4 procento.

Prie nepasiteisinusių prognozių iš dalies prisidėjo tai, kad savo išlaidas 0,9 proc., arba labiausiai per paskutinius dvejus metus, sumažino JAV valdžia. Daugiausiai sumažintos buvo karinio pobūdžio išlaidos, be to, susispaudė ir atskiros valstijos. O tai, be jokios abejonės, prisidėjo prie ekonomikos au­gimo sulėtėjimo.

Ar JAV galėtų grėsti ekonomikos stagnacija ar net recesija? Analitikų vertinimu, ne. „Stratfor“ atkreipia dėmesį, kad po pastarojo sunkmečio JAV ekonomika yra tokia diversifikuota, kad vieno ar kito sektoriaus nesklandumai negalėtų turėti didesnės reikšmės visos šalies ekonomikos sveikatai. Kita vertus, nedidelės turbulencijos yra neišvengiamos.

„Vis dėlto net JAV skola, kuri per ateinančius kelis dešimtmečius gali tapti šalies galvos skausmu, neturėtų nugramzdinti JAV ekonomikos į recesiją. Su savo resursais ir stiprybėmis JAV ekonomika atsitiestų žaibiškai, tad baimintis nėra ko“, – žada „Stratfor“ analitikai, tuo pačiu nuramindami ir Eu­ropą. Jai, kaip ir JAV, atsitiesti esą nebūtų sun­ku, net jei to prireiktų. Tikėkimės, kad artimiausiu me­tu neprireiks.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA