Gediminas VARVUOLIS

Lietuvos ambasadorius Belgijoje

Besidomintieji Lietuvos nacionaliniu saugumu prisimena, kad Belgija buvo pirmoji NATO valstybė, 2004 m. pavasarį atsiutusi savo lėktuvus bei karinį kontingentą į Lietuvą Baltijos valstybių oro policijos misijai vykdyti. Lietuvai tapus NATO nare, Šiauliuose iš karto nusileidę belgiški naikintuvai tapo pirmosiomis kregždėmis, pranešusiomis, kad mūsų narystė Aljanse iš svajonės tampa realybe. Tai buvo kolektyvinis Aljanso veiksmas, tačiau kažkas turėjo būti pirmas tarp sąjungininkų, kažkas turėjo priimti vidinį politinį sprendimą vykti į iki tol nežinomą misiją. Ir ta šalimi tapo Belgija.

Istorija turi tendenciją kartotis. Todėl, kai prieš gerą savaitę išgirdome, kad į Lietuvą atvyko pirmieji NATO priešakinio bataliono kariai iš Belgijos bei nemenkas kiekis belgiškos karinės technikos, nejučiomis išvedėme paraleles su 2004 m. įvykiais. Galbūt tai tik graži simbolika, kuri labai tinka draugiškiems pokalbiams su šios šalies kolegomis, tačiau ji byloja ir apie šio patikimo bei nuo pat pirmųjų mūsų narystės Aljanse dienų šalia stovėjusio sąjungininko rimtą požiūrį į kolektyvinę gynybą ir solidarumą. Juolab kad pati Belgija šiuo metu susiduria su įvairaus pobūdžio grėsmėmis, tokiomis kaip terorizmas, ir turi itin įžvalgiai skirstyti ribotus finansinius bei žmogiškuosius resursus.

Karių dislokacija Lietuvoje tikrai nėra atsitiktinis Belgijos žingsnis, nes jau kelerius metus iš eilės šios šalies motorizuoti junginiai dalyvauja NATO pratybose „Baltjos piranija“ („Baltic Piranha“) Lietuvoje, o Belgijos karališkųjų oro pajėgų lėktuvai po 2004 m. dar ne kartą buvo grįžę saugoti Baltijos valstybių oro erdvės. Tad Belgijos sprendimas prisijungti prie Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono Lietuvoje tapo tarsi kulminacija ilgai brandintos ir laiko išbandytos mūsų dvišalės partnerystės saugumo ir gynybos srityje.

Dažnam iš mūsų Briuselis visų pirma asocijuojasi su Europos Sąjunga ir yra vadinamas jos sostine. Iš tiesų, šis miestas gali pasigirti neeiline tarptautinių organizacijų koncentracija (seniausia iš jų – Belgiją su Nyderlandais ir Liuksemburgu vienijančios Beniliukso sąjungos generalinis sekretoriatas). Tačiau Briuselis yra ir vienos instituciškai sudėtingiausių valstybių sostinė. Patys belgai kartais juokauja, kad jeigu jautiesi supratęs Belgijos institucinę sąrangą, vadinasi, tau ją blogai paaiškino. Ir iš tikrųjų Belgija yra tarp nedaugelio pasaulio šalių, nuėjusių ilgą kelią nuo unitarinės valstybės iki itin sudėtingos federalinės sąrangos, kurioje derinamos regionų, kalbinių grupių ir bendruomenių kompetencijos ir kuri nuolat vystosi bei evoliucionuoja. Ne veltui kitas belgiškas sąmojis byloja, kad šalis yra tarsi nuolatinės diplomatinės konferencijos būsenos.

Humoras humoru, tačiau belgiškas kompromisas yra tapęs žinoma sąvoka tarptautiniuose ir europiniuose sluoksniuose, reiškiančia ne ką kita, kaip tai, kad susitarimai įmanomi ir pasiekiami net ir labiausiai neįmanomose situacijose, esant itin prieštaringoms išeitinėms pozicijoms.

Būtent Belgijos kompleksiškumas daro šią šalį itin turtingą daugeliu atžvilgių: tai intelektinis potencialas, prekybinė galia, kapitalo koncentracija, socialiniai standartai, kultūrinis, istorinis paveldas. Gyvenant Briuselyje keleto kalbų mokėjimas yra tapęs beveik norma, vietos čia randa daugelio tautinių bendrijų atstovai. Tai teritorijos atžvilgiu nedidelė Europos valstybė su globalia praeitimi, kurios alsavimą vis dar galima jausti Briuselio ir Antverpeno gatvėse.

XX amžiaus pradžioje buvusi penkta pasaulio ekonomika, Belgija ir šiandien turi nemažai prekybinio, ekonominio potencialo. Ne veltui Belgija patenka į Lietuvos importo partnerių dešimtuką. Šios šalies strateginę vietą Europos ekonominėje geografijoje yra supratę bei įvertinę ir Lietuvos verslo gigantai. Briugėje veikia regioninė „Vičiūnų“ grupės atstovybė, o Gente įsikūręs „Achemos“ grupės skystųjų trąšų terminalas, per kurį lietuviškos trąšos eksportuojamos didelei žemyninės Europos daliai.

Dvišaliam bendradarbiavimui atsiveria ir kitos sritys: nemažas įdirbis jau padarytas gyvybės mokslų srityje, „Versliai Lietuvai“ sėkmingai sąveikaujant su atitinkamomis Belgijos institucijomis; bręsta bendradarbiavimo planai mažos apimties suskystintų dujų pramonės srityje, eilėje laukia inžinerinė pramonė, informacinės technologijos, moksliniai tyrimai.

Iškalbingiausias faktas, patvirtinantis, kad Lietuva Belgijai taip pat yra ekonomiškai įdomi, buvo pernai įvykęs didžiausio Belgijos regiono Flandrijos regioninės prekybos ir investicijų atstovybės atidarymas Vilniuje.

Norint plėtoti verslą su Belgija ir išnaudoti čia vis labiau atsiveriančias ekonominio bendradarbiavimo galimybes Lietuvos verslui pravartu žinoti tam tikras specifines žaidimo taisykles, kurių svarbiausia yra ta, kad tarptautinė prekyba ir ekonominiai santykiai – didžiąja dalimi Belgijos federalinių vienetų, regioninių vyriausybių kompetencija. Ne veltui praėjusių metų gegužę Lietuvos ir Flandrijos santykių 20-mečio proga Lietuvoje viešint Flandrijos ministrui pirmininkui Geertui Bourgeois ypatingas dėmesys skirtas ekonominiams klausimams, o šį oficialų vizitą vainikavo daugelio bendradarbiavimo susitarimų pasirašymas tarp Klaipėdos ir Belgijos uostų, Lietuvos ir Flandrijos universitetų.

Vizito metu parodytas didelis dėmesys bendradarbiavimui tarp uostų taip pat buvo neatsitiktinis. Belgijos teritorijoje įsikūrę 7 jūrinę pramoninę veiklą vykdantys uostai, nors jūros pakrantės ši šalis turi trečdaliu mažiau nei Lietuva. Gerai žinoma, kad belgiškos uostų gilinimo kompanijos yra tarp pirmaujančių pasaulyje, o jų specialias žemsiurbes praeityje galima būdavo matyti vykdant ir Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimo darbus.

Su pietiniu Belgijos regionu Valonija taip pat vyksta bendradarbiavimas prancūzų kalbos mokymo, gyvybės mokslų, žemės ūkio, maisto pramonės, upių laivybos vystymo ir kitose srityse.

Įdomus istorinis faktas: turbūt nedaugelis žino, kad Belgijos monarchija turi ryšių su Lietuva. Belgijos karaliaus Philippe‘o žmona Mathilde yra kilusi ir garsios LDK didikų Sapiegų giminės.