Lietuviškų maisto produktų eksportas į Rusiją jau pralenkė net didžiausio ekonomikos pakilimo laikus: šiuo metu savo produkciją rusams veža 116 Lietuvos maisto pramonės įmonių, dar 21 yra paprašiusi leidimo vežti į Rusiją. Iki šiol geriausias rezultatas buvo užfiksuotas 2008 m. – tada leidimus maitinti Rusijos gyventojus turėjo 110 Lietuvos įmonių, vėliau šis skaičius mažėjo.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius komentuoja, kad tokius gerus rezultatus lemia kelios aplinkybės: dėl itin prasto praėjusiųjų metų derliaus Rusijoje stinga maisto produktų, be to, pagaliau pavyko suderinti eksporto ir importo taisykles ir reikalavimus taip, kad jie būtų priimtini Rusijai, kartu įvykdomi Lietuvai.

Ar Lietuvos verslininkams nebaisu, kad eksporto kortą metę Rusijai jie bet kada gali ją prarasti – juk tai šalis, kurioje importo sąlygos priklauso ne tik nuo gamtos ir derliaus, bet ir nuo politikų geopolitinių užmačių?

20 proc. iš visos eksportuojamos produkcijos į Rusiją šiuo metu išvežančios mėsos perdirbimo įmonių grupės “Biovela” generalinis direktorius Virginijus Kantauskas sako, kad mielai ten vežtų ir dar daugiau – šiuo metu grupės įmonės dirba dar ne visu pajėgumu. Tačiau, jo manymu, neprotinga būtų dėl Rusijos atsisakyti kitų savo eksporto rinkų: “Taip iš tiesų kada nors gali likti be nieko.”

Iš visų Lietuvos pienininkų daugiausiai – per 50 proc. visos užsienyje parduodamos produkcijos – į Rusiją eksportuojančios AB “Pieno žvaigždės” vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas nė kiek nesibaimina permainingos šios šalies maisto rinkos reguliavimo politikos. “Taisyklės ten kitokios nei ES, bet jos yra ir jų laikomasi”, –  tvirtina jis.

Į Kairo gatves išėję milijonai protestuotojų sukėlė nerimą dėl neaiškumo, koks bus pastaruoju metu sparčiausiai augusios Lietuvos eksporto rinkos likimas.

Viešosios įmonės “Eksportuojančioji Lietuva” generalinis direktorius Paulius Lukauskas sako, kad Egiptas nebuvo strateginė mūsų šalies eksporto rinka ir, net jei prekyba sustos, ekonomikai tai nebus milžiniškas praradimas. Pasak jo, baisiau, kad neramumai nepersimestų į Arabijos pusiasalio valstybes, kurios Lietuvai gerokai įdomesnės, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Mūsų verslo pardavimai Egipte epizodiniai. Statistiškai didžiausia tabako gaminių dalis, kuri nerodo visos mūsų pramonės tendencijos”, – pažymi P. Lukauskas. Jo skaičiavimais, eksportas į Egiptą sudarė 0,2 proc. viso eksporto.

“Eksportas į Egiptą sudaro 2 proc. mūsų apyvartos. Šiandien į ten plaukia vienas konteineris su gaminiais, dar porą turime išsiųsti šį mėnesį. Kol kas jokių žinių, kad užsakymai būtų atšaukiami, neturime”, – sako įmonės “Korelita”, gaminančios acetatinius siūlus, generalinė direktorė Jonė Skvarnavičienė.

“Į Egiptą, kur planavome veikti su savo prekės ženklu, produkciją vežame per partnerį, skirstantį mūsų gaminius. Kol kas dėl neramumų užsakymų nesumažėjo, tačiau nežinome, kaip bus ateinantį ketvirtį, kai bus sudaromos naujos partijos”, – ateities spėti nesiima “Švenčionių vaistažolės” valdybos pirmininkas Gediminas Šiaudvytis.

Lietuva yra antra pagal dydį skydų, plokščių, stendų, skirstomųjų spintų importą į Egiptą – pagal šių prekių eksporto apimtį lenkia tik Vokietija. Lietuva yra viena iš devynių valstybių, tiekiančių Egiptui celiuliozės acetato siūlus – 2009 metais užėmė 4,3 proc. importo rinkos.

Tabakas sudarė 72 proc. eksporto į Egiptą ir yra pagrindine prekė nuo 2008-ųjų.

2010-aisiais padidėjo Lietuvos pieno ir mėsos perdirbėjų produkcijos eksportas į užsienį padidėjo  maždaug 50 proc. Konkurencijos taryba skelbia, kad užsienio šalyse parduodama apie 60 proc. Lietuvoje perdirbto pieno produkcijos, o mėsos perdirbėjai eksportuoja maždaug 40 proc. visos produkcijos.

Egidijaus Mackevičiaus, Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovo, komentaras

Didinti eksportą – vienintelis išsigelbėjimas, mat vidaus rinkoje konkuruoti su pigesne importine produkcija tampa vis sunkiau. Viduje produktų kainų mažinti daugiau negalime dėl išaugusio PVM, o eksportuojamoms prekėms PVM netaikomas. Dėl to ten jos išties paklausios ir leidžia mums išvengti nuostolių.

Tačiau Vyriausybė be reikalo džiaugiasi taip didėjančiu eksportu, nes neleisdama mums mažinti kainų Lietuvoje ji pati kasasi sau duobę dėl mažėjančio vidaus vartojimo – skaičiuojame, kad maždaug 19 proc. išaugo “šešėlyje” perkamos mėsos mastas.

Ūkio ministerija siūlo, kad valstybės garantijų dėl eksporto kreditų draudimo teikimo schema galiotų ir šiais metais, nors pernai ji iš esmės realios naudos nedavė – valstybės garantijomis pasinaudojo tik “Agaras” ir Panevėžio “Linas”.

Kreditų draudimo specialistai ragina aktyviau populiarinti šį mechanizmą ir paskatinti prie programos prisijungti daugiau kreditų draudimo bendrovių, nes dabar “Investicijų ir verslo garantas” (“Invega”) sutartį yra pasirašęs tik su įmone “Atradius Credit Insurance”, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Bendrovės “Kreditų draudimo brokeris” generalinis direktorius Audrius Rosinas teigė, kad didelį teigiamą postūmį valstybės garantijų dėl eksporto draudimo sistemai duotų Lietuvos rinkoje veikiančios kreditų draudimo įmonės “Coface” prisijungimas.

“Invega” arba Ūkio ministerija turėtų parodyti daugiau iniciatyvos kalbėdama su “Coface”, kad ši bendrovė taip pat prisijungtų ir dalyvautų. Šiandien, dirbant tik su “Atradius”, vargu ar ta paramos sistema yra efektyvi”, – tvirtino A.Rosinas.

“Invegos” projektų vadybininkas Gintaras Ūselis pripažįsta, kad Valstybės garantijų dėl eksporto kreditų draudimo teikimo schema pernai buksavo, tačiau teigia, jog šiemet verslas labiau domisi minėta pagalbos priemone.

“Sausis dar tik įpusėjo, o paklausimų sulaukėme daugiau nei per visą pusmetį praėjusiais metais. Tikslaus skaičiaus negalėčiau pasakyti. Nežinia ar visi besidomintys tikrai pasinaudotų programa, jei ji būtų pratęsta. Tačiau, panašu, kad verslui ji aktualesnė”, – sakė G.Ūselis.

Eksportas šiemet bus pagrindinis “Vilniaus pergalės” arkliukas įgyvendinant užsibrėžtus pajamų augimo planus, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

“Didžiausią perspektyvą matau Rusijoje. Jei, pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje galime tikėtis kelių procentų augimo, tai Rusijoje galime augti kelis kartus. Šioje šalyje dirbame pagal sandorius su išankstiniu apmokėjimu ir matome geras partnerystės ir prekybos galimybes”, – sakė įmonės vadovas Lionginas Šepetys.

Dabar įmonė užsienio rinkose parduoda kiek daugiau nei ketvirtadalį produkcijos – daugiausia Latvijoje bei Estijoje, nors eksporto geografija labai plati.

“Vilniaus pergalė” šiemet ketina didinti eksporto dalį, lyginant su prekyba vietinėje rinkoje. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvoje įmonė ketina parduoti mažiau.

“Bet čia jau užimame tam tikrą poziciją ir Lietuvoje augti yra daug sunkiau nei eksporto rinkose. O šiemet brėžiame sau tikslą paaugti dar apie 10 procentų”, – sakė L.Šepetys.

“Vilniaus pergalės” pardavimo pajamos pernai metais ūgtelėjo apie 10 proc. – nuo 90 mln. litų iki 100 mln. litų.

“Nežinau, ar tai susiję su rinkos atsigavimu, ar naujais produktais, ar geresniu tų produktų eksponavimu prekybos vietose. Aišku, uždirbome mažiau, bet akcijos bent jau skatina pirkimą”, – sako L.Šepetys.

Prieš mėnesį skelbta, jog Lenkijos saldumynų gamintoja “Mieszko” perima dabartinę “Vilniaus pergalės” savininkę “TB Investiciją”, priklausančią “VP Grupei”.

“Manau, kad tai turės teigiamos įtakos ir eksportui, ir veiklos efektyvumui. Mes jau esame grupė, o ne pavienis fabrikas laukuose. Galima atsiremti į petį, ieškoti sinergijos didinant efektyvumą. Manau, tikrai gerai, kad “Miezsko” mus įsigijo – jie dukart didesni už mus. Tai geras akcininkas”, – sakė L.Šepetys.

“Mieszko” pagrindinė akcininkė yra “VP Grupės” įkurta investicinė bendrovė “Eva Grupė”.

Televizorių gamybos bendrovė “Šiaulių tauro televizoriai”, praėjusį rudenį pradėjusi gaminti LED technologijos televizorius, keičia pardavimų strategiją ir prioritetą teiks nebūtinai stambiems užsakymams, o stengsis išplėsti pirkėjų ratą geografiškai artimuose kraštuose. Bendrovės eksportas šiemet, tikimasi, didės 50 procentų.

“Planuojame gerokai suaktyvinti mūsų pardavimus geografiškai artimesniuose kraštuose – Baltijos šalyse, Skandinavijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Anksčiau didžiąją dalį produkcijos tiekėme orientuodamiesi į didelius užsakymus, o naujoji strategija bus paremta galbūt ne tokiais stambiais užsakymais, užtat gerokai platesniu pirkėjų ratu. Tai leis įmonei dirbti stabiliau, be didelių sukrėtimų, tolygiau planuoti žaliavų tiekimą, finansinius srautus, sumažinti sezoniškumo įtaką”, – “Verslo žinioms” sakė “Šiaulių tauro televizorių” generalinis direktorius Rimantas Žukauskas.

Šiuo metu 95 proc. bendrovės produkcijos parduodama į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Skandinaviją, Italiją, Prancūziją. 2011 metais eksportą tikimasi padidinti 50 procentais. Prie šio augimo prisidės ir pardavimai Rusijos rinkoje. Gruodį į Rusiją jau keliavo apie 20 proc. bendrovės produkcijos.

2010 metų pradžioje bendrovės televizoriai užėmė 2,5 proc. Lietuvos rinkos, o metų pabaigoje – 9 procentus.

“Pagerinome rezultatus, kai ėmėmės aktyvesnių reklaminių veiksmų, pradėjome dirbti su “Topocentru”, “Senukais”, “Avitela”, – sakė R.Žukauskas.

Pernai per 9 mėnesius “Šiaulių tauro televizoriai” pasiekė 125 mln. litų apyvartą – 24 proc. mažesnę nei tuo pačiu laikotarpiu užpernai. Pernai įmonė diegė naujus TV modelius ir patyrė žaliavų tiekimo sutrikimų. Bendrovės nuostoliai siekė apie 3 mln. litų nuostolių.

“Dabar padėtis jau pasikeitusi, apyvarta yra stabili”, – teigė R.Žukauskas.

Tikrasis Vilniaus mero veidas

Rugsėjo mėnesį Vilniaus miesto savivaldybėje prasidėjo skandalas dėl to, kad meras Vilius Navickas spaudė savivaldybės kontrolierių ir duodavo nurodymus, kada paskubėti, o kada tyrimus vilkinti.

Šiai informacijai nutekėjus į viešumą, buvo sustabdyta V.Navicko narystė TS-LKD partijoje ir pareikalauta atsistatydinti iš mero posto. Tačiau įvairiai laviruodamas V.Navickas mero poste išbuvo dar tris mėnesius ir pasitraukė tik praėjusią savaitę. Beje, visuomenės nuomonės apklausos liudija, kad šiandien jis atsiduria tarp politikų, kuriais pasitikima mažiausiai.

Eksportas ekonomiką ėmė traukti į viršų

Lietuvoje – vis daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų: antrą ketvirtį iš eilės šalies BVP, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, ūgtelėjo 1,1 proc. Šiai gerai žiniai didžiausią įtaką padarė eksportas, kuris pastebimai didėjo dėl atsigavusios paklausos išorės rinkose ir rugpjūtį bei rugsėjį jau pasiekė 2008-ųjų lygį. Per dešimt šių metų mėnesių eksportas paaugo 30 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Ūkio ministerijos duomenimis, šį spalį užfiksuotas rekordinis prekių eksporto didėjimas, kuris sudarė 5,4 mlrd. Lt. Ankstesnis geriausias rezultatas – 5,3 mlrd. Lt – buvo pasiektas 2008 m. liepą.

Maisto kainų šuolis

Rugpjūtį visame pasaulyje smarkiai pakilusios grūdų kainos rugsėjį paskatino maisto produktų kainų šuolį ir Lietuvoje. Pirmieji kainas pakėlė duonos kepėjai, nors ekspertai atkreipė dėmesį, kad jie duoną dar kepa iš seno derliaus grūdų. Iš paskos į viršų šovė ir daugumos kitų svarbiausių maisto produktų – miltų, pieno produktų, kavos, grikių, daržovių kainos. Kiekvienas tiekėjas kainas kėlė teisindamasis vis dėl kitokių priežasčių – prasto derliaus ar brangstančių žaliavų. Dėl maisto kainų šuolio visuomenės ir valdančiųjų nemalonę užsitraukė rinką pasidaliję keturi prekybos tinklai, o Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą, ar kainos didinamos pagrįstai.

Puolusi Airija

Rugsėjo pabaigoje Airijos vyriausybė pagaliau atskleidė visą šalies bankų krizės, dėl kurios šių metų biudžeto deficitas tikriausiai sieks 32 proc. BVP, mastą.

Paaiškėjo, kad bankams nė iš tolo nepakaks anksčiau jiems gelbėti skirtų 33 mlrd. eurų ir prireiks dvigubai didesnės sumos. Vėliau Airija paprašė ES finansinės paramos ir kitais metais iš krizės fondo gaus 85 mlrd. eurų.

Švedijoje baigėsi socialdemokratų era

Socialdemokratų tvirtove laikytoje Švedijoje rugsėjį socdemai patyrė skaudų pralaimėjimą: jie nelaimėjo daugumos ir buvo priversti sudaryti centro dešinės pakraipos koaliciją.

Tai aiškus ženklas, kad šalyje baigėsi beveik šimtmetį trukusi socialdemokratų era, mat tokie rinkimų rezultatai jau nebegali būti pavadinti atsitiktinumu: mažėjantis partijos populiarumas buvo juntamas jau 2006-aisiais, kai per rinkimus partija gavo mažiausiai balsų nuo pat jos įkūrimo – tik 35 proc.

Bronzinis krepšininkų triumfas

Stambule vykusiame pasaulio krepšinio čempionate naujoji Lietuvos krepšininkų karta pranoko visų lūkesčius ir pirmą kartą istorijoje užsikabino planetos pirmenybių bronzos medalius. Kovos Turkijoje vėl leido pajusti, kad krepšinio šalimi esame vadinami ne tik dėl praeities laimėjimų, bet ir dėl šio laikmečio pergalių bei didžiulio jaunų krepšininkų potencialo. Krepšinio ekspertai pabrėžia, kad be rinktinės trenerio Kęstučio Kemzūros krepšininkų triumfas čempionate būtų sunkiai įsivaizduojamas. Tai šiuolaikiškas treneris, išmanantis visas krepšinio naujoves ir po šio čempionato pelnęs didžiulį autoritetą. O krepšininkams tai pridėjo daug pasitikėjimo savimi ir sėkmės atstovaujant savo komandoms.

Brangenybė Vilniaus širdyje

Ši rudenį į dienos šviesą ištraukta ilgokai slėpta informacija, kad Valdovų rūmai kainavo trigubai daugiau, nei planuota. Valstybės kontrolė konstatavo, kad Valdovų rūmų statyba Vilniuje pabrango nuo 114 mln. iki 367 mln. Lt. Atliekant auditą buvo nustatyta daug pažeidimų: laiku neparengtas viso komplekso darbų projektas, rangovams Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža jų dalis priskirtina naujai statybai, netinkamai vykdyta statybos darbų kontrolė. Beje, šiuo metu Valdovų rūmų kompleksui užbaigti vis dar trūksta 100 mln. Lt.

Intriguojantis filmas

Rugsėjį įvyko režisieriaus Mario Martinsono vaidybinio filmo “Amaya” premjera. Honkonge filmuotoje kino juostoje pagrindinius vaidmenis atlieka dainininkas Andrius Mamontovas ir japonų aktorė Kaori Momoi, atvykusi į filmo premjerą Vilniuje. Lietuvoje “Amayą” pamatė 26 tūkst. žiūrovų, vien premjerinį savaitgalį jų į kino teatrus susirinko 5800. Knygynuose tuo pačiu metu pasirodė ir M.Martinsono romanas “Amaya”.

3 mlrd. Lt atominė afera

Įsivaizduokite situaciją: jūs susiderėjote ir parašais patvirtinote sutartį, kad per kelerius metus jums pastatys namą. Sumokėjote didžiąją dalį suderėtos sumos, tačiau atėjus sutartam terminui tėra išlietas kampas pamatų, o statybininkai aiškina, kad baigs statybą nežinia kada ir nežinia kiek papildomai tai kainuos, bet gali būti ir dvigubai. Kaip tik taip rutuliojosi Ignalinos atominės elektrinės uždarymo reikalai.

Priminsime, kad AE eksploatavimo užbaigimo procesui, numatytam iki 2029 m., reikia apie 8 mlrd. Lt. Iki 2013 m., susumavus europinius ir labai nedaug tam sukauptų Lietuvos pinigų, susidaro 4,5 mlrd. Lt. Tačiau 1 mlrd. eurų, t.y. apie 3,5 mlrd. Lt, pasak naujojo AE direktoriaus Osvaldo Čiukšio, dingo nežinia kur.

Beje, per visus šiuos metus aiškumo nepadaugėjo, atsakingų asmenų taip pat nerasta.

Finansinio generolo žlugimas

Naujojoje Lietuvos politinėje istorijoje dar nebuvo tokio atvejo, kad premjeras kreiptųsi į prokuratūrą, prašydamas iškelti bylą vienos svarbiausių teisėtvarkos institucijų vadovui – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovui Romualdui Boreikai.

Generolas, turėjęs būti vienas pagrindinių su korupcija, sukčiavimu ir valstybės pinigų grobstymu kovojančių asmenų, pats įtariamas piktnaudžiavęs tarnyba ir, manipuliuodamas savo turto ir pajamų deklaracijos įslaptinimu bei turto tarp sutuoktinių perrašymu, nesumokėjęs valstybei didelių mokesčių už parduotą nekilnojamąjį turtą.

Beje, šie kaltinimai, kaip kalbama (ir pačios prezidentės lūpomis), tebuvo įžanga į rimtą tyrimą, kurį atliekant gali būti atsiskleista daug rimtesnių dalykų. Mat, pasak premjero patarėjo, generolas R.Boreika kartu su kai kuriais aukštais prokuratūros vadovais buvo sukūręs visą sistemą, kaip teisėtvarkai įkliuvę finansiniai sukčiai gali išvengti laisvės atėmimo bausmių, jų bylas skaldant į atskirus epizodus.

Beje, sukčiavimo būta netgi raportuojant apie tarnybos darbo rezultatus, mat iš tiesų į valstybės iždą grąžinti pinigai gerokai menkesni, nei nurodyta FNTT ataskaitose.

Priminsime, jog kovo pabaigoje pranešęs, kad atsistatydins, vėliau R.Boreika dar gana ilgai delsė tai padaryti ir iš FNTT vadovo posto galutinai pasitraukė tik gegužės 18 d.

Pramonė pradėjo atsigauti

Vienas pirmųjų ženklų, kad Lietuvos eksportuotojų padėtis gerėja, pasirodė kovą – po 16 mėnesių trukusio smukimo 1 proc. padidėjo pramonės produkcijos indeksas. Šis rodiklis reiškė, kad dėl atsigaunančių užsienio rinkų lietuvių pramonės produkcija pradėjo brangti. O tokios žinios dar ankstyvą pavasarį leido tikėtis, kad šiemet Lietuvos eksportui krizė baigsis. Taip ir atsitiko.

Maskvą sukrėtė du teroristiniai išpuoliai

Kovo 29-ąją Maskvos metro stotyse nugriaudėjo du galingi sprogimai, kuriuos įvykdė savižudės sprogdintojos, siejamos su teroristinėmis organizacijomis. Per šiuos teroristinius išpuolius 39 žmonės žuvo, daugiau nei 70 buvo sužeista.

Užsienio žiniasklaida konstatavo, kad šis įvykis sudavė didžiulį smūgį Vladimiro Putino ir Dmitrijaus Medvedevo duetui, mat šie buvo paskelbę, kad antiteroristinė operacija Čečėnijoje baigta.

Kaip tik tuo metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad prie teroristinių išpuolių esą planavo prisidėti ir lietuvė Eglė Kusaitė. Vėliau mergina buvo suimta, jai pateiktas galutinis įtarimas dėl dalyvavimo kuriant ir dalyvaujant organizuotoje grupėje teroro aktui vykdyti ir dėl rengimosi padaryti teroro aktą. Tačiau rugpjūtį E.Kusaitė paleista į laisvę.

Dviratininkių sėkmė

Kovą Lietuvos dviratininkės įvažiavo į sėkmės ruožą ir laikėsi jame visus metus. Iš Danijoje vykusio pasaulio dviračių treko čempionato Simona Krupeckaitė parsivežė aukso, sidabro ir du bronzos medalius, brozos medalius pelnė Vilija Sereikaitė ir Gintarė Gaivenytė. Kitas dviračių lenktynes Italijoje laimėjo Rasa Leleivytė. Gegužę Maskvoje vykusiose Europos taurės varžybose S.Krupeckaitė moterų sprinto atrankos lenktynėse užėmė pirmą vietą ir pagerino pasaulio rekordą. O rugpjūtį dviratininkė Urtė Juodvalkytė Prancūzijoje vykusiose daugiadienių moterų lenktynėse užėmė trečią vietą.

Jubiliejinis “Kino pavasaris”

Penkioliktasis “Kino pavasaris”, prestižiškiausias kino festivalis Lietuvoje, sulaukė rekordinio skaičiaus – 54 tūkst. žiūrovų. Šiame festivalyje pristatyti 109 filmai, atkeliavę iš 50 valstybių. Jiems parodyti surengta daugiau nei keturi šimtai kino seansų. Vilniaus savivaldybė pirmąkart atkreipė dėmesį į “Kino pavasarį” ir įsteigė pagrindinį prizą geriausiam festivalio filmui. Tarptautinės žiuri sprendimu jis skirtas bulgaro Kameno Kalevo juostai “Rytų pjesės”.

Atsigaunant pasaulio rinkoms į jas grįžta ir Lietuva. Tačiau pasaulį galime sudominti tik pigesnėmis arba išskirtinėmis prekėmis ir paslaugomis. Ar judame to link?

“Viči” prekės ženklas – ne vien europinis, bet ir pasaulinis. Tokia “Vičiūnų” įmonių grupės vizija. Šios įmonės produktų galima nusipirkti ne tik “Lidl”, “Tesco”, “Metro” ir kituose Vakarų Europos prekybos tinkluose, bet net tokiose egzotiškose šalyse, kaip Libanas ar Marokas. Tolimiausias taškas, kuriame galima rasti “Viči” produktų – Rusijos Tolimieji Rytai. “Viči” – labiausiai Vakarų Europoje įsitvirtinęs lietuviškas prekės ženklas.

“Šiuo metu “Vičiūnai” bando įžengti į Brazilijos rinką ir net į ten veikiantį amerikiečių mažmeninės prekybos gigantą “Wal-Mart”. Tačiau norint eksportuoti į Braziliją reikia tarpvyriausybinių susitarimų, tad procedūros užtrunka”, – pasakoja “Vičiūnų” įmonių grupės komunikacijos direktorė Aldona Grinienė.

“Vičiūnams” gerai sekasi ir Ispanijoje, kur per mėnesį bendrovė parduoda apie 500 t savo produkcijos. Ispanijos rinka pagal žuvies ir jos produktų suvartojimą yra maždaug 80 kartų didesnė nei Lietuvos, tad čia “Vičiūnai” įsigijo fabriką, kuriame spalį jau pradėta gamyba.

Eksporto apimčių didėjimas džiugina ir kitas eksportuojančias Lietuvos įmones. “Žiūrint į eksporto dinamiką galima konstatuoti, kad įgavome pagreitį. Pusės metų eksporto skaičiai, palyginti su analogišku 2009 m. laikotarpiu, paaugę apie 36 proc., o jei lyginsime metų duomenis – apie 17 proc. Rugpjūtį ir rugsėjį jau pasiekėme 2008 m. analogiško laikotarpio lygį, o juk tai buvo rekordiniai Lietuvos eksporto metai”, – džiaugiasi”Eksportuojančios Lietuvos” direktorius Paulius Lukauskas.

“Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat atkreipia dėmesį, kad per pirmuosius devynis šių metų mėnesius kai kurių lietuviškos kilmės prekių eksportas jau pralenkė ekonominio klestėjimo laikotarpį. Pavyzdžiui, maisto produktų eksportas šiemet yra beveik ketvirtadaliu didesnis nei tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu. Daugiau nei prieš krizę eksportuojama ir transporto priemonių, plastiko, kaučiuko bei jų dirbinių.

Žinoma, už eksporto augimą visų pirma turime dėkoti užsienio rinkų atsigavimui. O jas galime sudominti tik išskirtiniais arba pigesniais produktais ar paslaugomis. Ar tokių turime? Ką darome, kad tokių turėtume daugiau?

Ketvirtadalis eksporto – iš mineralinio kuro

Kad ir kaip džiugintų tikrai puikūs eksporto skaičiai, užsienio prekybos balansas vis dar neigiamas. “Teigiamas jis niekada ir nebuvo, – primena N.Mačiulis. – Tačiau Estijoje – didelis užsienio prekybos perteklius, siekiantis beveik 10 proc. BVP. Lietuva turėtų siekti bent jau subalansuoti užsienio prekybą, o geriausia – kad ji, kaip Estijoje, būtų perteklinė”.

Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad nepaisant spartaus atsigavimo prekių eksportas per pirmus tris šių metų ketvirčius sudaro tik apie 74 proc. to paties laikotarpio eksporto 2008 m.

Verta prisiminti ir Lietuvos eksporto struktūrą. Nors prekių ir paslaugų eksportas pradėjo didėti dar praėjusių metų pabaigoje, o pastaruosius kelis mėnesius metinis augimas viršija 30 proc., didžioji jo dalis bendroje eksporto struktūroje tenka mineraliniams produktams. Kaip ir ankstesniais metais, vienvaldis lyderis tebėra mineralinio kuro ir alyvų eksportas (augo net 43 proc.), kuris sudaro beveik ketvirtadalį viso Lietuvos eksporto. Kaip žinome, čia didžiausia dalis tenka Mažeikių gamyklai “Orlen Lietuva”. Beje, mineralinių produktų eksporto skaičiams grožio pridėjo ir pakilusios eksporto kainos.

Šiemet greičiausiai – 47 proc. didėjo transporto priemonių pardavimas, bet čia nemažą dalį sudaro reeksportas. 32 proc. kilo plastiko ir gumos eksportas. Šioje srityje didžiausi nuopelnai tenka Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioms bendrovėms. Geri maisto pramonės, medienos, tekstilės eksporto rezultatai.

Sėkmės istorijų – ne viena. Štai klijuotos medienos konstrukcijų gamybos bendrovė “Jūrės medis”, įsikūrusi Jūrės kaime prie Kazlų Rūdos, sugebėjo gauti stambų tilto konstrukcijų užsakymą Norvegijoje, nurungdama patyrusius vietos gamintojus. “Jūrės medis” dabar apie 80 proc. savo produkcijos eksportuoja į Vokietiją, Lenkiją, Norvegiją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Italiją, Portugaliją, Latviją, Ukrainą ir Rusiją.

Tiesa, ne visiems šie metai su pliuso ženklu. Nors pirmasis eksportuotojų dešimtukas pagal prekių rūšis per metus nepasikeitė, tačiau baldininkai nukrito iš trečios į šeštą vietą, o trąšų gamintojai – iš šeštos į aštuntą.

Tradiciškai antrajai pagal eksporto apimtis “Achemai” šie metai buvo sunkūs. “Nuo gegužės pabaigos dėl brangstančių gamtinių dujų ir mažų produkcijos kainų nebegaminome savo amoniako, dirbome naudodami pirktinį, – primena AB “Achema” generalinis direktorius Jonas Sirvydis. – Kaip ir planuota pagal išankstines prognozes, palankesni pokyčiai rinkoje pagaliau leido atnaujinti amoniako gamybą. Įmonė visu pajėgumu pradėjo dirbti tik nuo spalio pradžios”.

Pernai per tris mėnesius “Achemos” produkcijos pardavimas eksportui siekė 552 mln., o šiemet – 474 mln. Lt.
Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Lietuvos prekių eksportas padidėjo 28,4 proc., o paslaugų eksportas per pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, – tik 8,8 proc. “Swedbank” vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis atkreipia dėmesį, kad pagrindinė augimo varomoji jėga buvo transporto sektorius – šių paslaugų eksportas, kuris sudaro daugiau nei pusę visų paslaugų eksporto, padidėjo 20 proc.

P.Lukauskas primena, kad šalies eksporto strategijoje įvardyta, kad iki 2015 m. paslaugų dalis bendrame eksporte turėtų sudaryti 50 proc., o dabar tėra 17–18 proc. Tam tikslui rengiamas veiksmų planas, kaip, tarkime, padidinti medicinos, aukštojo mokslo paslaugų, taip pat kitų paslaugų eksportą.

Neišnaudojamos greitai augančios rinkos

Ekspertai pabrėžia, kad per ekonominį nuosmukį nelabai pasikeitė geografinis eksporto rinkų pasiskirstymas. Šiemet eksportas į ES padidėjo nuo 60 iki 61,4 proc., tačiau eksporto dalis keliaujanti į Rusiją ir Ukrainą šiek tiek sumažėjo, nes šios šalys buvo labiau nei ES paliestos pasaulinės finansų krizės. Rusija tebėra pagrindinė Lietuvos prekių eksporto rinka, į kurią keliauja 15 proc. visos produkcijos, po 10 proc. viso eksporto tenka Vokietijai ir Latvijai, 8 proc. – Lenkijai.

Taigi šiuo metu didžioji dalis eksporto nukreipta į kaimynines rinkas. N.Mačiulis atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą: “Nors Rusija yra viena pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų, į ją daugiausia reeksportuojama produkcija iš Vakarų Europos – Lietuva turėtų rasti galimybių pasinaudoti ryšiais ir padidinti lietuviškos kilmės produkcijos eksportą į šią šalį”.

“Eksportuojančios Lietuvos” vadovas pabrėžia, kad paprastai visos šalys daugiausia eksportuoja į kaimynines rinkas. Bet ir čia Lietuva turi dar daug rezervų. “Potencialo stiprinti pozicijas Skandinavijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, žinoma, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos rinkose daug ir kelerius metus jose galime augti. Bet esame numatę ir kitas įdomias šalis, kuriose norime dirbti: daugiausiai pasaulyje eksportuojančiose Jungtinėse Valstijose, taip pat Azerbaidžane, Kazachstane. Turkmėnistane, kur Lietuvos vardas žinomas kaip kokybiškų patikimų partnerių”, – informuoja P.Lukauskas.

Tačiau, kaip teigia “Swedbanko” atstovas N.Mačiulis, į labai greitai augančias Brazilijos, Indijos ir Kinijos rinkas šiuo metu eksportuojama, deja, tik apie 1,1 proc. viso Lietuvos prekių eksporto.

Šiemet būta sėkmingų žingsnių šia kryptimi – štai Panevėžio “Aurida”, daug dirbanti Rusijos rinkoje, pasirašė kontraktą eksportuoti savo gaminamus kompresorius į Kiniją. Jau minėjome “Vičiūnų” žygį į Braziliją. Dabar dvi įmonės derasi dėl nemažų eksporto kontraktų į Siriją, Jordaniją ir Saudo Arabiją. Tačiau rezervų esama kur kas daugiau.

Nei pigūs, nei inovatyvūs

Kaip tapti dar labiau patraukliems užsienio rinkose? “Konkurencingumo variklis – pasiūlyti arba pigiau, arba tai, ko neturi kiti. Šiose srityse turime atlikti dar daug namų darbų”, – pabrėžia Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Labai didelę mūsų prekių kainos dalį sudaro energetinių išteklių sąnaudos, nes perkame brangiau nei daugelis ES šalių. S.Besagirskas siūlo Vyriausybei pagaliau ne tik apie tai kalbėti, bet ir imtis aktyvesnės politikos per europines institucijas, siūlant ES šalims bendrai pirkti naftą, dujas. Dabar didžiulė problema, kad žaliavų ir energijos išteklių kainos didėja sparčiau nei eksportas, vadinasi, įmonės priverstos kelti kainas. Bet įmonės jas kelia mažiau, nei kilo energijos išteklių ir žaliavų kaina, nes priešingu atveju būtų dar mažiau konkurencingos.

Kitas būtinas dalykas norint tapti patrauklesniems – koncentruotis į inovatyvesnius produktus. “20 metų savo mokslus stūmėme į fundamentaliuosius, o ne taikomuosius. Reikia persiorientuoti, ir kuo greičiau. Tačiau tokie procesai pradėti tik prieš kokius metus. Reikia šiuos procesus skatinti, bet ne strategijų rašymu, o konkrečiais veiksmais”, – pabrėžia S.Besagirskas.

Tiesa, ir čia yra puikių pavyzdžių. Lietuviški lazeriai, skirti moksliniams tyrimams, konkuruoja pasaulyje ir eksportuojami net į tokias toli šioje srityje pažengusias šalis, kaip Japonija, Kinija, Pietų Korėja. Mokslinės gamybinės firmos “Šviesos konversija” produktai kai kuriose nišose pasaulyje užima net 90 proc. “Kai kurie mūsų produktai, pavyzdžiui, optinis stiprintuvas “Topas”, jau yra tapę industrijos standartais”, – didžiuojasi firmos direktoriaus pavaduotojas Donatas Podėnas.

“Šviesos konversija” apie 90–95 proc. savo produkcijos eksportuoja. Šiemet eksporto augimas, palyginti su pernai, siekia apie 40 proc. Pagrindiniai “Šviesos konversijos” platintojai – JAV, Japonija, Vokietija, Didžioji Britanija. Šiemet atsirado ir naujų adresų – Meksika ir Belgija.

Žinoma, viena vertus, “protingų” produktų gamintojai negali lygintis eksporto apimtis su tradicinių pramonės šakų įmonėmis. Tačiau palyginkime ir šiuos skaičius: vidutiniškai vieno “Šviesos konversijos” darbuotojo per vieną valandą sukurta pridėtinė vertė – apie 200 Lt, o tai maždaug penkiskart daugiau nei Lietuvos vidurkis.
“Deja, Lietuva vis dar tebėra mažos ir vidutinės pridėtinės vertės prekių eksportuotoja”, – apgailestauja N.Mačiulis.

Perspektyvos priklauso nuo inovacijų

Beje, S.Besagirskas sako nelabai įžvelgiantis potencialo ateičiai. “Didžiąją Lietuvos eksporto struktūros dalį sudaro tradicinės prekės ir paslaugos. Naujos įmonės, kurios gamintų inovatyvius produktus, beveik nesteigiamos. Eksportą galėtume padidinti, jei turėtume Europoje gerai žinomų prekių ženklų, tačiau jų neturime ir nematyti, kad greitu laiku turėtume”, – ne kokias perspektyvas prognozuoja S.Besagirskas.

Štai, pavyzdžiui, švedų drabužių gamintojas “Gant” savo šalyje net nieko nesiuva – tai daroma Kinijoje, Indijoje, Lietuvoje, kitose šalyse, tačiau visas pelnas “nusėda” Švedijoje. Labai aukšto lygio produkcija ir gera vadyba leidžia sėkmingai eksportuoti net ne savo šalies kilmės produktą.

S.Besagirskas įžvelgia dar vieną problemą: daugelis Lietuvos įmonių vidaus rinkai yra per didelės, o eksportuoti normaliomis apimtis – per mažos. “Reikėtų vienijimosi, tačiau jo nematyti. Štai vienas stambus maisto produktų importuotojas Lietuvoje dairėsi mėsos gamintojų. Tačiau jis per dieną importuoja tiek, kiek visos Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės kartu sudėjus pagamina per mėnesį. Arba “Carlsberg” ir šio koncerno valdomo “Švyturio” pajėgumai skiriasi dešimtimis kartų. Didesni gamintojai išnaudoja masto ekonomiją ir gali gaminti pigiau”, – konstatuoja pašnekovas.

Tad, jo manymu, Lietuvai lieka orientuotis arba į nišinį produktą, arba susiradus gerą partnerį statyti dideles gamyklas. Žinoma, tai gana rizikinga neturint populiaraus prekės ženklo.

“Tolesnė eksporto plėtra priklausys nuo įmonių materialinių investicijų. Trečiąjį šių metų ketvirtį jos didėjo 10 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tačiau tai buvo pirmasis augimas po dvejų metų pertraukos. Be to, didžioji materialinių investicijų dalis atiteko viešajam, o ne privačiam sektoriui”, – pabrėžia N.Mačiulis.

Jo įsitikinimu, siekdamos išsaugoti ir stiprinti savo konkurencingumą tarptautinėse rinkose įmonės turės reikšmingai padidinti investicijas į įrenginius. Tam galėtų padėti 2009 m. įvestų pelno mokesčio lengvatų reinvestuojamam pelnui pratęsimas. Apmaudu, bet, eksperto pastebėjimu, Lietuva tebėra viena paskutinių ES šalių pagal inovacijų diegimą (už ją žemiau atsiduria tik Latvija, Bulgarija ir Rumunija). Lietuvos suminis inovacijų indeksas lygus 0,31, o ES vidurkis siekia net 0,48. “Nesant proveržio šioje srityje tikėtis spartaus eksporto didėjimo, bent jau ES viduje, nereikėtų”, – prognozuoja N.Mačiulis.

Ir dar vienas rezervas eksportui skatinti. “Viena iš valdžios ir politikų pagalbos skatinant eksportą formų – negadinti santykių su kitomis šalimis. Mūsų politikai vis mėgsta kritikuoti, kad viena ar kita šalis nedemokratiška. Nuo to demokratijos toje šalyje nepadaugėja, o verslui tai labai trukdo”, – primena  S.Besagirskas.

Jis atkreipia dėmesį ir į dar vieną pavojų eksporto plėtrai: kalbėti apie pagrindinių Lietuvos užsienio rinkų tvarumą anksti, nes ir Didžioji Britanija, ir Vokietija, kitos šalys nuo sausio 1-os pradeda įgyvendinti biudžeto konsolidavimo planus, imasi taupymo programų. Eksportas – ta sritis, kurioje ir pelnai, ir nuopuoliai labiausiai priklauso nuo užsienio rinkų.

Premjeras Andrius Kubilius, pareikšdamas, kad krizės dugnas jau praeityje, “pamiršo” paminėti, kad šiemet mokesčių surenkama netgi mažiau negu juodaisiais 2009-aisiais, o vidaus vartojimas ir toliau krinta.

Per lapkričio pabaigoje vykusį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavimą premjeras Andrius Kubilius kolegoms didžiuodamasis pranešė, kad krizės duobė jau liko už nugaros ir ekonomika atsigauna – gerėja biudžeto deficito reikalai, eksportas, į Lietuvą ateina pasaulinio garso kompanijų. Tačiau premjeras pamiršo pridurti, kad šiemet mokesčių į valstybės biudžetą surenkama netgi mažiau negu juodaisiais 2009-aisiais. Finansų ministerijos (FM) duomenimis, pernai per dešimt mėnesių pajamų iš mokesčių į biudžeto katilą surinkta 11,3 mlrd. Lt, o šiemet sausį–spalį – 10,7 mlrd. Lt.

Su premjero teiginiu, kad duobė liko praeityje, nesutiktų ir dalis vidaus rinkoje dirbančių verslininkų. “Mano nuomone, 2009-aisiais visu pajėgumu čiuožėme žemyn, o dabar sustojome ir esame dugne. O tam dugnui būdingi nelygumai – tai truputį pašokame, tai nukrintame. Baikite juokus, kaip galima kalbėti apie tai, kad išlipome iš krizės? Aš dar krizės pradžioje sakydavau, kad nuo kalno krintame staigiai, o į viršų labai ilgai lipame lėkštu šlaitu”, – dėsto “Norfos” prekybos tinklą valdančios bendrovės “Norfos mažmena” valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Per dešimt šių metų mėnesių “Norfos mažmenos” apyvarta, palyginti su pernai, vis dar krito 6 proc., ir tai vaizdžiai iliustruoja visos mažmeninės prekybos, geriausiai atskleidžiančios vidinį vartojimą, padėtį. Statistikos departamento duomenimis, sausio–spalio mėnesiais mažmeninės prekybos įmonių apyvarta, palyginti su pernai, smigo dar 5,4 proc. Vadinasi, gyventojai ir toliau tebesiveržia diržus. Gera žinia tik ta, kad vartojimo kritimas nuo metų pradžios gerokai sulėtėjo.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Giedrius Kadziauskas įsitikinęs, kad krizė į kiekvieną įmonę ir žmogaus namus atėjo labai individualiai, tad taip pat individualiai ji ir išeina. Kai kurios pramonės šakos jau iš tiesų gali kalbėti apie pagyvėjimą eksporto rinkose, tačiau šie gerėjimo ženklai kol kas nėra materializavęsi nei mokesčių surinkimu, nei vartojimo rodikliais.

“Manau, kad dalis įmonių ropščiasi iš krizės, bet tikrai nėra jokių prielaidų sakyti, kad didžioji ekonomikos dalis kyla į viršų, nes papildomų darbo vietų dar nėra kuriama, o nemažos dalies žmonių pajamos palaikomos šešėlinės ekonomikos. Kai ekonomika pradėjo sparčiai augti 2003-iaisiais, prireikė trejų ketverių metų, kol tas augimas pasiekė daugumos žmonių kišenes. Taigi dabar matomas 1–0,5 proc. BVP augimas yra labiau statistinis laimėjimas, o ne realus ekonominis gyventojų pojūtis”, – aiškina ekonomistas.

Mokesčių surenkama mažiau

Šiemet krito trijų pagrindinių mokesčių – pelno, gyventojų pajamų ir akcizų surinkimas. Didžiausias sumažėjimas matyti pelno mokesčio skiltyje: šiemet pajamų iš šio mokesčio surinkta 823 mln. Lt, o pernai – 1,46 mlrd. Lt.

Ekspertai aiškina, jog toks ženklus sumažėjimas esąs dėl to, kad pelno mokestis mokamas pagal praėjusių metų veiklos rezultatus.

“2009 m. daugiau pajamų buvo gauta už 2008 m. uždirbtą pelną, o šiemet pelno įplaukas mažina 2009-ųjų krizės nuostoliai”, – aiškina Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorė Raimonda Žutautienė.

Mažiau pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio rodo, kad šiemet padidėjo nedarbo lygis, mažėjo darbo užmokestis, darbuotojai traukėsi į “šešėlį”. O mažesnis pajamų iš akcizų surinkimas dar kartą patvirtina, kad Vyriausybė, smarkiai pakeldama akcizų mokestį, padarė klaidą. “Pasireiškė garsioji Lafero kreivė – padidinome akcizus, bet, deja, surinkome mažiau, nes vis daugiau rusiškų cigarečių pakelių mėtosi ant grindinio”, – Lietuvoje paplitusį kontrabandinių akcizinių prekių vartojimą pabrėžia mokesčių ekspertas, “Ernst&Young” partneris Kęstutis Lisauskas.

Iš visų mokesčių šiemet didėjo tik PVM surinkimas, tačiau R.Žutautienė pripažįsta, kad šis gerėjantis rodiklis – ne atsigaunančios ekonomikos ir didėjančio vartojimo pasekmė, o pakelto PVM tarifo įtaka.

Vis dėlto K.Lisauskas mano, kad iš mokesčių surinkimo nederėtų spręsti apie krizės būseną, nes daug ekonominių rodiklių rodo, jog blogiausia jau lyg ir praeityje. “Pelno ir gyventojų pajamų mokesčio rodiklis atsilieka metais, o PVM ir akcizų mokesčiai atitinka tų pačių metų situaciją. PVM didėjimas yra atsigavimo indikacija”, – tvirtina ekspertas.

Ekonomiką į viršų tempia eksportas

Nors dalis sektorių vis dar jaučiasi esantys dugne, daugybė ekonominių rodiklių rodo, kad atsigauna į eksportą orientuota pramonė. Eksportas pamažu į viršų tempia visą ekonomiką, tačiau už šią gerą žinią turime būti dėkingi tik atsigavusioms užsienio šalims.

“Lietuvos ekonominė padėtis laipsniškai gerėja, tačiau dabartinių tendencijų dar negalima vadinti tvariu ekonomikos atsigavimu. Nepaisant to, kad metinis šalies BVP pokytis jau antrą iš eilės ketvirtį yra teigiamas, ekonomikos augimas kol kas labai nereikšmingas”, – mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Antrąjį ketvirtį BVP, palyginti su praėjusiais metais, augo 1,1 proc., o trečiąjį – 0,6 proc., tačiau jei vertintume sausio–rugsėjo laikotarpį, matytume, kad, palyginti su pernai, BVP pakilo vos 0,1 proc.

G.Kadziausko vertinimu, eksportas atsigauna, nes mūsų įmonės susimažino sąnaudas, tapo konkurencingesnės ir laiku sureagavo į paklausą mažiau kritusiose ar valstybių stimuliuojamose rinkose. Ekonomistas įžvelgia ir Vyriausybės indėlį: ji sugebėjo suvaldyti viešuosius finansus ir išlaikyti nedevalvuotą litą.

Jei eksportas ir toliau augs, paskui save po truputėlį ištemps visą ekonomiką. A.Izgorodinas pabrėžia, kad paspartėjus eksporto atsigavimui pastaruoju metu investicijų ir vidaus paklausos nuosmukio tempai akivaizdžiai sumažėjo. O ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. lektorė Kristina Maikštėnienė priduria, kad jau ir Lietuvos gyventojai ima optimistiškiau žvelgti į ateitį: Lietuvos statistikos departamento matavimais, vartotojų pasitikėjimas ekonomikos perspektyvomis 2010 m. spalio mėnesį, palyginti su tuo pat metu pernai, padidėjo penktadaliu.

Vis dėlto ekonomistė dr. Margarita Starkevičiūtė mano, kad neužtenka vien laukti, kada mus išgelbės eksportas, – Vyriausybė turi imti skatinti ir vidaus vartojimą. “Iš duobės palypėjome dėl išorės veiksnių, o dabar reikalinga atkurti vidaus rinką”, – tvirtina M.Starkevičiūtė.

Ekspertė mato tris galimybes, kaip tai padaryti: užtikrinti, kad nevėluotų valstybinio sektoriaus atsiskaitymai su verslu, panaudoti ES socialinio fondo programų pinigus jaunimo stažuotėms įmonėse, nes vidaus rinka pradedama skatinti nuo jaunų žmonių. Trečia, sparčiau gerinti verslo aplinką ir ieškoti užsienio investicijų, o papildomų lėšų tam rasti efektyviau valdant savivaldybių ir valstybės skolą bei skolinimąsi.

Nedarbas stabilizavosi

Praėjusią savaitę Lietuvą pradžiugino žinia, kad 2010 m. trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis pagaliau stabilizavosi: Statistikos departamento duomenimis, nedarbas šalyje buvo 17,8 proc., arba puse procento, mažesnis nei antrąjį 2010 m. ketvirtį.

Tačiau verslininkas D.Dundulis nemato priežasties džiaugtis. “Turime beveik 18 proc. nedarbą, per visą šitą laikotarpį kokie 15 proc. gyventojų emigravo. O jei jie nebūtų emigravę, įsivaizduojate, kiek siektų nedarbas? Be to, žmonės emigravo ne iš biudžetinių įstaigų, o iš privataus verslo, tad kuo čia džiaugtis?” – optimistinių ženklų ir šioje žinioje neįžvelgia pašnekovas.

A.Izgorodinas pritaria, kad statistiniam nedarbo sumažėjimui įtakos turėjo dideli emigracijos srautai, nes, Statistikos departamento duomenimis, šiemet per dešimt mėnesių savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo keturis kartus daugiau žmonių negu pernai – 74,1 tūkst.

Kalbintų ekspertų vertinimu, darbo vietų gausėjimas Lietuvoje pasijus dar negreitai, nes šis rodiklis gerėjant ekonominei padėčiai atsilieka. G.Kadziauskas pastebi, kad įmonės per krizę išmoko dirbti efektyviau ir su mažiau darbuotojų.

“Siauresniąja prasme kalbant galima būtų pasakyti, kad krizės dugnas pereitas, nes matome tam tikrą augimą, eksporto atsigavimą, tačiau, be jokios abejonės, negalima džiūgauti, nes nedarbas tebėra didelis. Be to, labai didelė problema – vidaus rinkos atsigavimas”, – apibendrina LPK viceprezidentas dr. Gediminas Rainys.

Pasak jo, Lietuvos ekonomikai didelę grėsmę artimiausiu metu kelia trys veiksniai: demografinės padėties blogėjimas, deindustrializacija ir viešųjų finansų problema.

Taigi problemų, kurias Lietuva dar turi įveikti, matyti labai daug, todėl per anksti apsidžiaugti, kad krizė baigėsi, gali būti pavojinga.

Eksporto lokomotyvas nestoja, tarptautinių vežimų keliais apyvarta tonomis ir tonkilometriais antrąjį šių metų ketvirtį padidėjo atitinkamai 30 ir 35 proc. Deja, silpnoka vidaus paklausa neleidžia atsitiesti vidaus vežimo rodikliui, kurio metinis pokytis pirmus du 2010-ųjų ketvirčius vis dar buvo neigiamas.

Strateginė Lietuvos geografinė padėtis sukuria palankias sąlygas plėtoti transportavimo veiklą. O puikus teikiamų paslaugų kokybės ir kainos santykis, lankstumas bei pasaulio prekybos atsigavimas leido 2009 m. padidinti transporto ir saugojimo sektoriaus svorį BVP iki aukščiausio rodiklio ES – 11 proc. Šiemet šis rodiklis dar išaugo.

Nepaisant didėjančio kelių transportavimo vaidmens, didžioji dalis krovinių (be oro transporto) Lietuvoje vis dar pervežama geležinkeliais (58 proc.). Tačiau Lietuvos vežikai – svarbūs žaidėjai ir tarptautinėje kelių transporto paslaugų rinkoje. Pagal krovinių vežimą už atlyginimą Lietuvoje vyrauja tarptautiniai užsakymai, jų dalis 2009 m. viršijo 90 proc. ir tai buvo antras didžiausias rezultatas (po Liuksemburgo) Europos Sąjungoje.

Ne paslaptis, kad vienas naujųjų ES narių sėkmės tarptautinėje krovinių vežimo rinkoje veiksnių yra santykinai nebrangi darbo jėga. Pagal krovinių kompanijų vidutines darbo sąnaudas su Baltijos regiono šalimis gali konkuruoti tik Bulgarija, Rumunija bei Slovakija, o palyginti su ES vidurkiu, jos yra 3–6 kartus mažesnės. Pernai staigiai sumažėjus krovinių srautams smarkiai didėjo spaudimas vežėjų paslaugų tarifams. Ši tendencija buvo ypač ryški Baltijos šalyse: per 2009 m. euro zonoje paslaugų kainos krito vidutiniškai apie 2,3 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Lietuvoje jos smuko atitinkamai 18 ir 10 proc. Tačiau jau pirmąjį 2010 m. pusmetį įkainiai abiejose šalyse didėjo vidutiniškai 4–5 proc. ir grižo į 2008 m. pabaigos lygį. Intensyvus įmonių atsargų atkūrimas ir didėjantis vežėjų paslaugų poreikis leidžia manyti, kad tarifai kils ir kitąmet. Akivaizdu, kad siekiant išlaikyti konkurencingumą įmonėms teks daugiau dėmesio skirti paslaugų kokybės gerinimui ir investicijoms.

Verslui susidūrus su ekonominio nuosmukio iššūkiais, daugelis įmonių pradėjo didinti efektyvumą atsisakydamos su veikla tiesiogiai nesusijusių paslaugų. Gaminių transportavimas yra viena iš jų, tačiau bendrovių vadovai pripažįsta, kad taip norėtų sumažinti išlaidas, o tarifų didinti neįstengia. Be to, tik nedidelė dalis Lietuvos vežėjų gali pasiūlyti kompiuterizuotų užsakymo sprendimų ar galimybę stebėti pristatymą internetu, kas gerokai padidintų įmonių užsakovų planavimo efektyvumą. Taip pat nedaug vežėjų gali pasididžiuoti įdiegtais efektyvaus valdymo sprendimais.

Nors Lietuvos vežikai 2004–2009 m. daug investavo į krovininių kelių transporto priemonių parko atnaujinimą ir per šį laikotarpį beveik padvigubino naujesnių (penkerių ir mažiau metų senumo) automobilių dalį tarp visų transporto priemonių, pagal investicijas, tenkančias vienam darbuotojui, Lietuva vis dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio.

Ar galėsime ir artimiausiais metais džiaugtis puikiais transporto rezultatais? Viena vertus, pasaulio prekybos plėtra tebesitęsia, 2007 m. lygis vis dar nepasiektas, todėl tikėtina, kad ir 2011 m. atsigavimas tęsis.

Tačiau neapibrėžtumas rinkoje nemažėja – pasaulio ekonomikos atsigavimo tvarumas yra trapus, vidaus paklausa ES vis dar stagnuoja, euro zonos šalis kamuoja biudžeto deficito ir didėjančių skolų problemos, todėl yra laukiamas griežtas fiskalinis konsolidavimas, galintis dar labiau sumažinti vidaus paklausos potencialą. Be to, šios paslaugos plėtrą NVS regione ribos administraciniai sprendimai (trigubai sumažėjęs leidimų skaičius, aktyvėjantis protekcionizmas). Nuolat griežtėjantys ES saugumo reikalavimai, keliami transporto sektoriui, taip pat pareikalaus naujų investicijų. Taigi, nepaisant palankesnių ekonomikos plėtros tendencijų trumpuoju laikotarpiu, iššūkių ir grėsmių ateityje laukia daug.

Pieno produktus eksportuoti į Indiją pradeda “Rokiškio sūris”, jo pavyzdžiu ketina pasekti ir “Pieno žvaigždės”.

“Krizės čia nebuvo, vartojimas vidaus rinkoje sparčiai didėja, todėl Europos Sąjungos ir Indijos prekybos apimtis sparčiai auga”, – “Verslo žinioms” sakė Lietuvos ambasadorius Indijoje Petras Šimeliūnas.

Lietuviškų prekių eksportas į Indiją 2008 metais siekė milijardą litų, tačiau sumažėjus “Lifosos” eksportuojamų trąšų apimčiai pernai eksportas krito beveik per pusę. Neskaičiuojant trąšų į Indiją gabenama vis daugiau lietuviškų prekių. O į Lietuvą iš šios šalies atkeliauja vis daugiau audinių siūlų, arbatos, kosmetikos.

Vena žinomiausių Indijos kompanijų “Tata” pasistatė trąšų fabriką, jam reikalingus įrenginius pirko JAV. Kadangi tokie pat įrenginiai sumontuoti Marijampolėje, amerikiečiai patikėjo gamybą paleisti “Arvi” specialistams.

Anot ambasadoriaus, “Arvi” su “Tata” turi bendrų planų ateičiai. Be to, rinką Indijoje tiria ir Lietuvos putojančio vyno, degtinės, midaus gamintojai.