Lietuviška tekstilės įmonė “Garlita” rengia NATO šalių kariuomenes ir gamina nuo uodų apsaugančius megztinius, “Vičiūnai” su savo prekės ženklo produkcija prasibrovė į Vakarų Europos mažmeninę prekybą, o lietuvių bendrovė “Geola Digital” sugebėjo tapti skaitmeninių hologramų pradininke pasaulyje. Kuo dar pasaulį stebina lietuviai?

Eidamas pro neišvaizdų sovietinį pastatą Vilniaus Naujamiestyje ar važiuodamas pro Lietuvos provincijoje išdygusią gamyklą net neįsivaizduotum, kad čia, lietuvių galvose ir laboratorijose, gimsta Europos ir net pasaulio mastu unikalūs gaminiai. Paradoksalu, bet dauguma šių įmonių žinomesnės užsienyje negu Lietuvoje. Tad “Veidas” nutarė ištaisyti šią klaidą ir pristatyti įdomiausius Lietuvos eksportuotojus.

Nuo uodų apsaugantys megztiniai

Lietuviška trikotažo gamybos įmonė “Garlita” gamina ne tik Lietuvos karių aprangą, bet daugelį metų rengia ir NATO šalių armijas. Jei surinktume visus jos aprengtus kareivius, gautume šimtatūkstantinę armiją, sudarytą iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Norvegijos, Latvijos, Estijos ir net tolimojo Kataro ar Pietų Afrikos Respublikos kareivių. Nors vien tokie faktai daro įspūdį, unikaliausi šios Kauno bendrovės produktai – specializuoti trikotažo drabužiai. “Garlita” pirmoji Europoje trikotažo aprangos gamybos procese pritaikė žaliavas su nanotechnologijomis, leidžiančias sukurti megztinius, apsaugančius nuo uodų, atsparius dūriams ir pjūviams ar net prisotintus vitamino E.

“Tokia apranga atsirado dėl konkrečių klientų poreikių. Drabužiai, apsaugantys nuo vabzdžių, reikalingi kariams, vykstantiems į maliarijos, geltonojo drugio rizikos zonas. Snaiperiams būtina tokia apranga, nes jie negali sau leisti atitraukti piršto nuo gaiduko. O drabužiai su vitaminu E reikalingi povandeniniuose laivuose, kuriuose dirbantys žmonės saulės nemato iki šešių mėnesių”, – paaiškina “Garlitos” generalinis direktorius Juozas Martikaitis.

Sulaukusi iš kliento specialaus užsakymo, lietuviška bendrovė dirba kartu su lietuvių, austrų, šveicarų ir danų mokslininkais, kol jų sukurtą technologiją perkelia į gamybą. “Garlita” taip pat gamina megztinius, apsaugančius nuo elektromagnetinių spindulių, UV spindulių, atsparius ugniai.

“Pernai amerikiečiai gyrėsi sukūrę neprapjaunamus drabužius, o mes jau prieš ketverius metus tokius pradėjome gaminti”, – atsakydamas į klausimą, ar turi daug lygiaverčių konkurentų, iškalbingą pavyzdį pateikia J.Martikaitis. O Europoje šios įmonės produkcijai lygių nėra. “Net Rusijos deimantų kasyklos apsauga įsigijo mūsų sukurtą neprapjaunamą aprangą”, – priduria vadovas.

Vos pernai pradėjusi prekiauti nuo uodų apsaugančia apranga, šiuo metu “Garlita” su danų mokslininkais jau kuria naują produktą – saulės šilumą atspindinčius megztinius. “Juodas drabužis sugeria šilumą, ir žmogus kaista, tad mes gaminsime megztinius, atspindinčius saulės šviesą. Mes pirmieji šią technologiją pritaikysime trikotažui – megztiniams gaminti”, – tvirtina vadovas.

Pasak jo, tekstilei pritaikyti tokias technologijas lengviau, o trikotažas yra retesnė medžiaga, todėl įtvirtinti trikotažo pluošte nanokapsules gerokai sunkiau, mat pagrindinis klientų keliamas reikalavimas, kad drabužis savo specialiąsias savybes išlaikytų iki šimto skalbimų.

Skaitmeninės hologramos pradininkai – lietuviai

Sovietinis pastatas ir patalpos Naujamiesčio mikrorajone, kur įsikūrusi lietuvių bendrovė “Geola Digital”, niūrokos, tačiau kai jos vadovas Stanislovas Zacharovas nusiveda į koridorių ir uždega šviesą, trumpam pasijunti tarsi patekęs į filmą “Haris Poteris” – iš kabančių ant sienos paveikslų šypsosi ir mirkteli mergina, nasrus iššiepia ryklys, tamsą skrodžia naikintuvas, iš kurio iššvilpia raketa, o kosminę stotį primenantis muziejus taip išsišovęs į priekį, kad, rodos, galėtum jį paliesti.

Vos trylika darbuotojų turinti ir Vilniuje įsikūrusi “Geola Digital” bendrovė gamina pasaulyje unikalius produktus – skaitmenines hologramas. Spalvoti, judantys lietuvių sukurti paveiksliukai yra iškeliavę į Australijos, Vokietijoje, Ispanijoje, Didžiosios Britanijoje muziejus. Judančių paveikslų užsiprašo reklamų kūrėjai, užsienio menininkai, o štai Turkijos gynybos ministerijos padalinys į lietuvius kreipėsi prašydamas pagaminti kartografinį žemėlapį.

Dabartinė įmonės pradininkė, iki 2007 m. gyvavusi bendrovė “Geola”, pirmąją pasaulyje skaitmeninę hologramą optiniu lazeriu pagamino 1999 m. “Geola Digital” direktorius S.Zacharovas pabrėžia, kad net ir dabar visame pasaulyje šią technologiją naudoja tik trys įmonės.

“Amerikiečiai, kurie skaitmeninę hologramą sukūrė keliais mėnesiais vėliau negu mes, šiuo metu gamina kartogramas Pentagonui, o kanadiečiai dirba su Holivudu”, – konkurentus apibūdina vadovas ir su apmaudo gaidele priduria, kad jeigu dirbtų JAV, būtų pasiekę tikrai ne mažiau nei šios bendrovės.

Apie dvi dešimtis produktų užpatentavusi įmonė kasmet ieško vis naujų nišų. Pernai “Geola Digital” nusprendė priartėti prie paprastų pirkėjų, tad pasiūlė naują paslaugą – į skaitmeninę hologramą perkelia mobiliuoju telefonu nufilmuoto žmogaus portretą. Tokią hologramą su apšvietimo stoveliu, kainuojančią 70 eurų, “Geola Digital” klientams iš viso pasaulio siūlo per tarptautinę elektroninės prekybos svetainę eBay.com.

Kūrė Kataro el. valdžios vartus

Elektrotechninių įrenginių gamybos bendrovė “Rifas”, bendradarbiaudama su skandinavų inžinerijos įmonėmis, šiemet įgyvendino vieną reikšmingiausių savo projektų – pagamino įrangą, valdančią visą gręžimo procesą jūroje esančioje Vietnamo naftos gavybos platformoje.

“Rifo” generalinis direktorius Mindaugas Slapšys tvirtina, kad į egzotiškas rinkas įmonė žengia ir toliau: neseniai Pietų Korėjos laivui panevėžiečiai išsiuntė savo sukurtą įrangą, valdančią generatorių ir variklį, o šiuo metu tokius įrenginius gamina jau antram laivui iš Pietų Korėjos. Be to, vyksta derybos dėl projekto Brazilijoje.

Žengti į tolimas rinkas, įsibrauti į naftos gavybos bei laivybos verslą lietuviams pavyko susiradus skandinavų partnerius ir užsitarnavus jų pasitikėjimą. Šie projektai estų bei lietuvių kapitalo bendrovei yra ir kokybinis šuolis į priekį, nes laivybos bei naftos gavybos versle reikalingi aukščiausio lygio techniniai sprendimai. “Gamindami įrenginius Vietnamo naftos platformai susidūrėme su aukščiausio lygio reikalavimais – didesni turbūt būtų taikomi tik kosminiam laivui”, – tvirtina M.Slapšys.

Ambicingą bei reikšmingą projektą šiemet baigė ir tarptautinio kapitalo bendrovės “Webmedia” specialistai. Lietuviai kartu su kolegomis iš Estijos, Rumunijos ir Serbijos beveik metus kūrė Kataro centrinį elektroninių valstybės paslaugų portalą. “Šis portalas – Kataro veidas. Svetainėje veikia daugiau nei 70 elektroninių paslaugų”, – projektą apibūdino “Webmedia” Vilniaus fialialo vadovas Aurimas Danaitis.

Šiuo metu bendrovės “Webmedia” specialistai Moldovos finansų ministerijos užsakymu baigia kurti viešųjų finansų valdymo informacinę sistemą, panašų projektą laimėjo ir Nigerijoje. “Per krizę ėmėme orientuotis į Artimųjų Rytų, Afrikos, arabų šalis, nors iki tol dirbome artimesnėje rinkoje. Besivystančiose šalyse yra daugiau projektų, pradedamų “nuo nulio”, jos gauna daugiau finansavimo, pavyzdžiui, iš Pasaulio banko, o turtingos arabų šalys siekia būti modernios ir daug investuoja į naujausias technologijas”, – argumentuoja A.Danaitis.

Su savo prekės ženklu įžengė į Vakarų Europą

Galimybių patekti į besivystančias šalis ieško vis daugiau Lietuvos eksportuotojų. Štai kūno priežiūros priemonių ir plovimo bei valymo priemonių gamintoja “Naujoji Ringuva” šiuo metu su nauju partneriu derasi dėl eksporto į Afriką. Pernai įmonė jau eksportavo savo produkciją į Nigeriją, tačiau tenykštį partnerį, išvežiodavusį lietuvišką muilą po didžiąsias šalies turgavietes, ištiko mokumo problemos.

Bendrovės “Naujoji Ringuva” generalinė direktorė Jurgita Žilvinskaitė pasakojo, kad įmonės biotechnologai netgi sukūrė specialų, plačiai panaudojamą produktą Afrikos rinkai – kietą gabalinį muilą, skirtą ir žmonėms praustis, ir drabužiams skalbti, ir indams plauti.

Tuo tarpu tradicinėse eksporto rinkose, Europoje, 50 proc. savo produkcijos eksportuojanti “Naujoji Ringuva” siekia populiarinti savo prekės ženklą. J.Žilvinskaitės teigimu, kitąmet įmonė užsibrėžusi tikslą įžengti į Švedijos antrą pagal dydį vaistinių tinklą “Apotheker 1″ su savo prekės ženklo “Balance Neutral” produktais – itin alergišką odą turintiems žmonėms tinkamu indų plovikliu ir drabužių minkštikliu.

Su lietuviškais prekės ženklais įeiti į Skandinavijos rinką vienai kitai įmonei pasiseka, tačiau įsitvirtinti Vakarų Europoje su savo prekės ženklu Lietuvos pramonės įmonėms, atrodo, beveik neįmanoma. Dėl to lietuviškos bendrovės skverbiasi į Rusiją, besivystančias rinkas arba tiesiog parduoda savo produkciją kaip žaliavą, ant kurios savo vardą užrašo didžiosios Europos bendrovės.

“Vidutinio dydžio Lietuvos gamintojui su savo prekės ženklu įsitvirtinti už Baltijos šalių ribų labai sudėtinga ir šios pastangos reikalauja labai didelių investicijų”, – pabrėžia J.Žilvinskaitė.

Tačiau nėra taisyklės be išimties. Šia išimtimi Lietuvoje galima laikyti “Vičiūnų” įmonių grupę, kurios prekės ženklas “Viči” kuo puikiausiai skverbiasi į žinomiausius prekybos tinklus Vakarų Europoje ir net tokiose egzotiškose šalyse, kaip Libanas ar Marokas. “Vičiūnų” įmonių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis informavo, kad 70 proc. visos grupės sukuriamos produkcijos parduodama su “Viči” prekės ženklu.

“Viči” produkcijos galima rasti Europos prekybos tinkluose “Lidl”, “Tesco”, “Metro”, tad šį prekės ženklą galime neabejotinai laikyti labiausiai Vakarų Europoje sugebėjusiu įsitvirtinti lietuvišku prekės ženklu. “Tolimiausias taškas, kur rasite “Viči” produktų, – Rusijos Tolimieji Rytai”, – sako V.Matijošaitis.

Šiuo metu “Vičiūnai” su prekės ženklu “Viči” bando įžengti į Brazilijos rinką ir net į ten veikiantį amerikiečių mažmeninės prekybos gigantą “Wal-Mart”, tačiau norint eksportuoti į Braziliją reikia tarpvyriausybinių susitarimų, tad procedūros užtrunka.

“Mūsų vizija, kad “Viči” prekės ženklas būtų ne vien europinis, bet ir pasaulinis. Gal tuo ir įdomus darbas “Vičiūnuose”, kad visa komanda esame išsikėlę tokį tikslą”, – ambicingus planus atskleidžia V.Matijošaitis.

30 proc. viso Lietuvos eksporto, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, sudaro trąšų ir mineralinio kuro bei mineralinės alyvos eksportas. Su šiais skaičiais susijusios tik trys šalies įmonės – “Orlen Lietuva”, “Achema” ir “Lifosa”. Jos daro įtaką ir bendram eksporto augimui: iš viso lietuviškos kilmės prekių eksportas sausį–rugpjūtį, palyginti su pernai, didėjo 25,6 proc., o be trąšų ir naftos produktų eksporto – 21 proc.

Pauliaus Lukausko, VšĮ “Eksportuojanti Lietuva” direktoriaus, komentaras

Naftos produktų eksporto rodikliai šiemet labai gražūs, nes naftos kaina pakilusi, o trąšų eksporto rodikliai silpni, mat trąšų gamintojos dujas perka nekonkurencinga kaina. Bet naftos produktų eksporto augimas ne vienintelis į priekį varo bendrą eksporto augimą – didėja ir transporto priemonių, taip pat plastiko, maisto produktų bei kitų sričių eksportas. Prognozuojame, kad bendra eksporto plėtra 2010 m. sieks apie 15–20 proc. Kitaip tariant, jau rugpjūtį beveik pasiekėme prieškrizinį lygį.

“Visi apdirbamosios pramonės sektoriai pasižymėjo teigiamais lūkesčių indekso rezultatais, kurie gerokai viršijo kritinę 50 punktų ribą, o bendroji apdirbamosios pramonės lūkesčių indekso vertė siekė 70 punktų. Taigi dauguma apdirbamosios pramonės įmonių vadovų dabartinę savo padėtį ir trečiojo ketvirčio perspektyvas vertina pozityviai”, – Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) parengtą antrąjį pramonės lūkesčių indeksą komentuoja LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas. Kaip paaiškėjo, šviesiausi yra maisto pramonės, tamsiausi – metalo ir chemijos pramonės lūkesčiai.

Apklausa rodo, kad gerus lūkesčių indekso rezultatus daugiausia lėmė geri eksporto pokyčiai. Tačiau juos riboja kylančios energetikos išteklių ir žaliavų kainos. Pramonei vis dar trūksta kreditinių išteklių, o dalis respondentų sakė ėmę dirbti su bankais užsienyje, nes juose kreditai gaunami lengviau ir yra pigesni. Papildomų sunkumų pramonei kelia ir Lietuvos mokesčių politika, kuri, anot respondentų, skatina nelegalios ir neapskaitomos produkcijos vartojimą, neleidžia įmonėms efektyviai planuoti savo veiklos.

Vis dėlto respondentų atsakymai leidžia tikėtis pirmųjų vidaus vartojimo laipsniško atsigavimo ženklų, tikėtina, šių metų pabaigoje. Laipsniškas eksporto atsigavimas šiemet turėtų “perlaužti” prastas vidaus vartojimo tendencijas. Tačiau šalies pramonė kol kas dar neketina didinti darbuotojų gretų.

Priminsime, kad pramonės lūkesčių indeksas – tai moderni, apklausos pagrindu parengta Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių analizė. Šįsyk apklausta 130 didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių vadovų.

26 proc. – tiek įmonių vadovų, kaip skelbia naujausi Statistikos departamento duomenys, numato gamybos eksporto didėjimą, o mažėjimą prognozuoja 14 proc. Balandį Lietuvos eksportas buvo didžiausias per pastaruosius 16 mėnesių: palyginti su praėjusių metų balandžiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 37,2 proc.

Pauliaus Lukausko, VšĮ “Eksportuojančioji Lietuva” generalinio direktoriaus, komentaras.

Galime pasidžiaugti, kad nuo 2009 m. paskutinio ketvirčio eksportas nuosekliai kopia į kalną. Tai nėra kokio vieno sektoriaus įtaka. Daugumoje ūkio sektorių, išskyrus trąšų, matome augimą. Neblogi “Orlen Lietuvos”, medienos pramonės, plastiko ir pieno produktų gamybos rezultatai. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, pirmojo ketvirčio paslaugų sektoriaus eksportas didėjo mažiau – 17 proc., palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu.

Ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis sako, kad dėl politinių priežasčių gali sumažėti lietuviškų prekių eksportas į Rusiją.

“Gali būti problemos su Rusija dėl politinių priežasčių – ne veltui prieš porą dienų rasta antibiotikų žemės ūkio produkcijoje”, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje pareiškė viceministras.

Jis pabrėžė, kad kelis mėnesius iš eilės auga eksporto kainos, todėl didėja jo pelningumas.

“Tendencijos rodo, kad jau auga tiek reeksportas, tiek eksportas”, – sakė viceministras. Anot jo, reeksportas siekia trečdalį eksporto.

A.Burkovskio teigimu, pastaruoju metu auga Lietuvos eksportas į Baltarusiją ir Ukrainą.

Šių metų balandį eksporto lygis, pasak jo, siekė 2008 metų pavasario lygį.

Statistikos departamentas praneša, kad, negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2010 m. balandžio mėn. eksportuota prekių už 4,1 mlrd. litų, importuota – už 4,9 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,8 mlrd. litų ir buvo 2,6 karto didesnis nei 2009 m. balandį.

2010 m. balandžio mėn., palyginti su 2009 m. balandžio mėn., eksportas padidėjo 36,2 proc., o importas – 46,9 proc.

Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 2,3 karto padidėjęs apdorotų naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, 47,7 procento antžeminio transporto priemonių, 24,3 – plastikų ir jų dirbinių eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo 2,8 karto padidėjęs žalios naftos, 66,2 procento antžeminio transporto priemonių importas.

2010 m. sausio–balandžio mėnesiais, palyginti su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 17,2 ir 21,8 procento. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 37,9 procento padidėjęs apdorotų naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, 36,6 – plastikų ir jų dirbinių, 3,2 karto padidėjęs laivų, valčių ir plaukiojančių įrenginių, 27,2 procento antžeminio transporto priemonių eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo 71,8 procento padidėjęs žalios naftos, 30,2 – antžeminio transporto priemonių, 59,2 – organinių chemijos produktų importas.

2010 m. sausio–balandžio mėn. svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija (13,3%), Vokietija (11,1%), Latvija (9,2%), Lenkija (7,9%). Svarbiausios importo partnerės – Rusija (35,5%), Vokietija (10,4%), Lenkija (8,7%), Latvija (5,4%).

2010 m. sausio–balandžio mėn. didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (22,5%); mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (9,4%); antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (8,9%). Didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai (35,1%); chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (12,1%); mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (11%).

Paradoksas: šiemet sparčiausiai atsigauna tos šalys, kuriose vis didesnę rinkos dalį užima pramonės gamyba ir eksportas, net jei bankų sektorius čia praranda pozicijas ir vis labiau silpsta. Ir, priešingai, tose valstybėse, kuriose finansinės paslaugos klesti, bet nėra stipraus pramonės sektoriaus ir nedidėja užsienio prekyba, bendra ekonomikos padėtis atrodo palyginti prastai.

Tarkime, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Saudo Arabijoje, Rytų Afrikos šalyse imta kalbėti apie bankininkystės sprogimą – čia bankinių paslaugų sektorius pirmąjį šių metų ketvirtį plėtėsi ne mažiau nei 50 proc., bet ekonomika čia lyg įbesta. Dubajus pranašauja, kad šalies ekonomika šiemet toliau smuks ir bendrasis šalies vidaus produktas bus 10 proc. mažesnis nei pernai. Rytų Afrikos šalyse, kur su didžiuliu pagreičiu po krizės įsibėgėja draudimo paslaugos, kalbama apie ekonomikos sąstingį, nes esminis ekonomikos variklis – pramonė ir eksportas – merdi.

Lygiai tas pats ir Vakarų šalyse. Europos Sąjunga, euro zona, JAV – visos skundžiasi, kad BVP šiemet vos vos kruta iš vietos, nors bankininkai trina rankomis: krizė baigėsi ir jie vėl skaičiuoja gaunamą pelną.

Užtat pramonės gamyba čia kilo daugių daugiausiai 1–2 proc., o eksporto apimtys didėjo 1–7 proc.

Net galima įžvelgti akivaizdžią koreliaciją: šalyse, kuriose pramonės gamyba didėjo iki 1–2 proc., tiek pat kilo ir BVP. Tuo tarpu gamybos apimčių augimui viršijant 10 proc., BVP per tą patį laikotarpį šoktelėjo 3–4, kartais net 10–11 proc.

Be to, sparčiausiai juda pirmyn tų šalių, kuriose pramonės užimama rinkos dalis yra didžiausia, ekonomika. Kinija, kurioje pramonės sektorius sudaro per 60 proc. visos rinkos, šiuo metu turi daug daugiau galimybių sparčiai kelti ekonomikos rodiklius nei, tarkime, JAV, kuriose pramonė sudaro vos 12 proc.

O bankininkai, kurie taip ilgai buvo JAV “arkliukas”, galima sakyti, nieko nebelemia: iki krizės šio sektoriaus sėkmė reiškė ir šalies klestėjimą, o dabar į bankininkus niekas nekreipia jokio dėmesio.

“Grįžtame į laikus, kai bankininkai buvo trečiasis luomas, o užsienio pirkliai laikyti elitu”, – vaizdžiai samprotauja Jeilio universiteto ekonomistas Robertas Shilleris.

Jis pabrėžia, kad niekam per daug nerūpi ir kiti iki sunkmečio reikšmingais laikyti sektoriai – vartojimas ar mažmeninė prekyba. “Kas iš to, kad Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos apimtys didėjo “net” 5 proc. – BVP augimui tai neturėjo veik jokios įtakos”, – aiškina specialistas. Juk svarbu tik tai, kad šalyje beveik nedidėjo pramonės gamyba – ji į viršų pasistiebė vos 0,2 proc.

Pramonė uždirba daugiausiai

Puikiausias pavyzdys, kaip pastaruoju metu tapo svarbu didinti pramonės gamybą ir prekybą su užsieniu, – Kazachstanas. Ši valstybė laikoma sparčiausiai augančia visame pasaulyje, nors tikslių duomenų apie pirmojo ketvirčio BVP didėjimą nėra. Ekspertai spėlioja, kad šis skaičius gali siekti 15–20 proc. Ir toks spėjimas – gana kuklus, turint omenyje, kad sausį–kovą Kazachstanas padidino eksportą į užsienį net 68 proc. – iki 13,5 mlrd. JAV dolerių.

Regis, tai dar ne pabaiga. Kinija vos prieš savaitę atvėrė Kazachstanui kelius į Azijos šalis, ir planuojama, kad šiemet Kazachstanas užmegs itin aktyvius prekybinius santykius su Šiaurės Korėja ir Taivanu, kuriems per Kiniją parduos daugiau nei 3 mln. tonų grūdų.

Ne ką prasčiau sekasi ir pačiai Kinijai. Jos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, kilo 13 proc. Nesunku numanyti kodėl. Kinijos pramonės gamyba per tą patį laikotarpį liuoktelėjo 13 proc. aukštyn, o eksporto apimtys pagerino visus rekordus: jis buvo 84 proc. didesnis nei pernai.

Didžiausias nuopelnas čia tenka metalo pramonei: Kinija neabejotinai pirmauja pagal metalo apdirbimo apimtis visame pasaulyje ir šios nišos niekam neketina užleisti. Kaip ir metalo rūdos gavybos. Šis sektorius jau vadinamas “superpelno” rinka, tad jame užvirė arši kova tarp Azijos valstybių, Australijos ir Rusijos.

Beje, prakalbus apie ekonomikos variklius reikia pasakyti, kad Rusija čia –  išimtis. Nors jos eksportas sparčiai didėjo, šalies BVP pakilo labai menkai.

Ekspertai aiškina, kad svarbiausia to priežastis – Rusijos priklausomybė nuo prekybos su Vakarų Europos šalimis, kuriose paklausa vis dar nėra didelė, o eurą palietus krizei gali dar labiau sumenkti.

Užtat Rusijos viltis – aukštosios technologijos. Kartu su Japonija, Indija, Kinija, Vietnamu, Šiaurės Korėja mūsų rytinė kaimynė tikisi tapti viena didžiausių aukštųjų technologijų gamintojų ir eksportuotojų pasaulyje.

"Veido" archyvas

Nors BVP grįžo į minuso zoną, pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvos ūkis atsilaikė palyginti neblogai. Tačiau tik iš atsigaunančių užsienio rinkų malonės.

“Vienas ministras sakė, kad siuvėjas neišgelbės Lietuvos ekonomikos, tad svarbiausia lazeriai, informacinės technologijos. Tai tikrai labai svarbu. Bet dar reikia žiūrėti, kiek žmonių kurioje srityje dirba, o tekstilės ir aprangos pramonėje – apie 50 tūkstančių, ir šiandien ši pramonės šaka bene labiausiai atsigauna”, – džiaugiasi “Audėjo” generalinis direktorius Jonas Karčiauskas. Ilgametis įmonės vadovas neslepia: “Audėjui” sunku, kaip ir visiems. Įmonės gamybos apimtis trečdaliu apkarpė ir sunkmetis, ir PVM bei kiti padidinti mokesčiai, ir pabrangę energijos ištelkiai, teko atleisti daug žmonių. Tačiau įmonę gelbsti užsienio rinkos, nes net 85–90 proc. produkcijos eksportuojama.

Eksportas kol kas vienintelis tempia Lietuvą iš krizės smegduobės. Nors po dviejų ketvirčių su pliuso ženklu pirmųjų trijų šių metų mėnesių bendrasis vidaus produktas vėl smuktelėjo žemiau nulio, dabartiniai minus 2,9 proc., palyginti su pernai pirmojo ketvirčio minus 13,3 proc., beveik sėkmė, juolab netekus pigesnės elektros energijos iš Ignalinos atominės elektrinės. Finansų ministerija buvo numačiusi 2 proc. nuosmukį, tačiau, šios ministerijos analitikų nuomone, prie kritimo prisidėjo atšiauri žiema Europoje.

Atrodytų, belieka semtis optimizmo, bet jis šiek tiek senka analizuojant atskirus BVP komponentus.

Pramonė lūkesčius sieja su užsienio rinkomis

Per pirmus tris šių metų mėnesius labiausiai krito statybos, o mažiausiai – pramonės sektorius. Tie sektoriai ar įmonės, kurie labiau orientuoti į vidaus vartojimą, kol kas prošvaisčių nemato. Tačiau Lietuvos pramonė smarkiai susijusi su eksporto rinkomis, o jos pamažu atsigauna, suteikdamos vilčių ir Lietuvai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Ūkio ministerijos pirmą kartą parengtame Pramonės lūkesčių indekse, sudarytame pramonės įmonių vadovų apklausos pagrindu, apdirbamosios pramonės lūkesčių indekso rezultatai žada giedrą: visi sektoriai viršijo net 70 punktų (50 viršijantis skaičius rodo, kad pramonė žada kilti), o tekstilės ir drabužių pramonės rodiklis siekė net 84.

“Bet analizuojant apklausos rezultatus tampa akivaizdu, kad daugiausia šiuos skaičius lemia būtent eksportas, o vidaus paklausa to kol kas nepatvirtina”, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.

80 proc. respondentų nurodė, kad sugebėjo padidinti pagamintos produkcijos kiekį, o 75 proc. gavo naujų užsakymų tik dėl padidėjusios užsienio paklausos. Tačiau eksportą riboja didelė konkurencija, o Lietuvos pramonės konkurencingumą prastai veikia brangstantys energijos ištekliai ir didėjančios žaliavų kainos.

Kitą svarbų BVP komponentą – bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimą, paprasčiau tariant, investicijas į gamybos plėtrą, taip pat palankiai veikia atsigaunanti užsienio paklausa, bet riboja pinigų stygius. Sudarant lūkesčių indeksą labai daug vadovų skundėsi, kad negali patenkinti atsigaunančios Vakarų eksporto paklausos, nes neturi kreditinių išteklių gamybiniams pajėgumams plėsti. Investicinius projektus stabdo ir vis dar smunkanti vidaus paklaus