Tinklalapio “WikiLeaks” įkūrėjo Juliano Assange’o (Džuliano Asandžo) advokatai pateikė apeliaciją dėl teismo nutarties, jog jų klientas turi būti išduoti Švedijai, įtariančiai jį seksualiniais nusikaltimais.

Londono aukštojo teismo pareigūnai ketvirtadienį nurodė, kad apeliacija buvo pateikta, tačiau jos nagrinėjimo data dar nepaskirta.

Praeitą savaitę žemesnės instancijos teismo teisėjas nutarė, kad J.Assange’as turėtų būti išduotas Švedijai, kur jį dvi moterys kaltina veiksmais, prilygstančiais išžaginimui, taip pat seksualiniu priekabiavimu.

Teisėjas Howardas Riddle’as (Hovardas Ridlas) atmetė A.Assange’o advokatų argumentus, kad jų kliento teismas Švedijoje nebūtų sąžiningas.

J.Assange’o gynėjai taip pat abejojo dėl Švedijos teismo pareigūnų inicijuoto proceso ir teigė, kad jų klientas gali būti išduotas Vašingtonui, tiriančiam, ar “WikiLeaks” pažeidė JAV įstatymus, paviešindamas slaptus vyriausybės dokumentus.

Lietuvai būtų naivu tikėtis Sausio 13-osios byloje įtariamo Baltarusijos piliečio generolo Vladimiro Uschopčiko išdavimo, antradienį pareiškė generalinis prokuroras Darius Valys.

Kalbėdamas Seime prokuratūros vadovas teigė, kad ekstradicija negalima pagal Lietuvos ir Baltarusijos teisinės pagalbos sutartį.

Lietuvos pareigūnai įtaria, kad V.Uschopčikas būdamas Vilniaus karinio garnizono vadu 1991 metų sausio 13-ąją davė įsakymą šaudyti į beginklius žmones Vilniuje.

“Naivu tikėtis, kad ekstradicijos klausimas gali būti išspręstas”, – sakė D.Valys, atsakydamas į Seimo pirmininkės Irenos Degutienės paklausimą dėl Sausio 13-osios bylos tyrimo.

Jis priminė, kad kai 1994 metais Baltarusijos pareigūnai Lietuvai išdavė tuomet šioje šalyje gyvenusius Mykolą Burokevičių ir Juozą Jarmalavičių, ten kilo didelis nepasitenkinimas. “Lėkė galvos Generalinėje prokuratūroje, Vidaus reikalų ministerijoje”, – sakė D.Valys.

Jo teigimu, vienintelė Lietuvos pareigūnų turima priemonė dabartinėje situacijoje – Europos arešto orderis. Tik pagal jį V.Uschopčikas galėtų būti sulaikytas ir perduotas Lietuvai.

D.Valys pabrėžė, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės dėka šiemet įvyko postūmis šioje byloje – pavyko suorganizuoti V.Uschopčiko apklausą šių metų vasarį. Jis apklaustas kaip liudytojas.

“V.Uschopčikas pasakė, kad vykdė tuometinės SSRS karinės vadovybės nurodymus. Ta aplinkybė labai svarbi, ji leido perkvalifikuoti (nusikalstamą veiką – BNS)”, – sakė pareigūnas.

Po generolo apklausos Minske Sausio 13-osios byla perkvalifikuota į karo nusikaltimą.

“Šioje byloje politinė valia yra labai svarbus dalykus, nes griežti tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai pagal 1992 metų sutartį su Rusija ir Baltarusija neleidžia išduoti kitai valstybei savo piliečių bei suteikia teisę atsisakyti vykdyti prašymus. Tokia situacija labai varžo prokurorų veikimo galimybes, – antradienį sakė prokuroras. – (…) Nelengva teikti prioritetą tam, kas teisinio rezultato neduoda.”

D.Valys paneigė dienraštyje “Lietuvos žinios” paskelbtus teiginius, kad tik po Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos viešnagės Vilniuje pernai rugsėjį Baltarusijai išsiųstas teisinės pagalbos prašymas.

Jo duomenimis, nuo 1992 iki 2010 metų kaimyninei valstybei pateikti devynis teisines pagalbos prašymai, neskaitant pakartotinių prašymų.

Iki šiol iš 48 buvusių įtariamųjų 6 nuteisti ir atliko bausmę. D.Valys pranešė, kad 15 įtariamųjų atžvilgiu įtarimai buvo nutraukti, nes jų veikos nebuvo susijusios su gyvybės atėmimu ar pakenkimu sveikatai.

Sausio 13-osios byloje liko 23 įtariamieji.

1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje, kai karine jėga mėginta nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių.

Daugelis Sausio 13-sios bylos kaltinamųjų, tarp jų – ir nuteistasis Stanislavas Mickevičius, išvengė bausmės, nes pasislėpė nuo Lietuvos teisėsaugos Rusijoje ir Baltarusijoje.