„Ekscentrikas psichologijoje – tas pats, kas juodoji skylė astronomijoje”, – teigia psichologas dr. Davidas Weeksas ir priduria, kad ekscentrikų psichologija labai mažai tyrinėta. Pasak mokslininko, ekscentrikai paprastai būna labai kūrybingi, smalsūs, turintys puikią vizualinę vaizduotę. Jie protingi, užsispyrę, pasižymintys humoro jausmu. Daugelis jų yra vienišiai, o jų gyvenimo būdas – dažnai netradicinis.
Įdomu tai, kad ekscentrizmas yra sąmoningas pasirinkimas, juk daugelis žmonių turi keistų bruožų ar polinkių, tačiau augdami prisiderina prie esančių socialinių normų. Beje, ekscentrikų vyrų ir moterų skaičius visuomenėje panašus, tačiau labiau toleruojami neįprastai besielgiantys vyrai.
Lengviausiai pastebimi tie keistuoliai, kurie, tarsi mesdami iššūkį aplinkiniams, neįprastai rengiasi. Jau tikriausiai nieko nestebina, kad jaunasis Markas Zuckerbergas, socialinio tinklo “Facebook” įkūrėjas, net į oficialius susitikimus atšlepsi paplūdimio šlepetėmis.
Oficialią aprangą ignoruoja ir vyresnės kartos milijonierių atstovai. Sklando kalambūras, kad jeigu Richardas Bransonas, “Virgin group” įkūrėjas, į banką atėjo apsirengęs kostiumą, vadinasi, prašys didesnės paskolos. Mat šio britų milijonieriaus įvaizdis neatsiejamas nuo megztinio, paaugusių plaukų ir barzdos. Oficialią aprangą ignoravo ir Steve’as Jobsas, po biurą mėgdavęs vaikštinėti basas.
Vis dėlto labiau nei apranga, neatitinkanti aplinkos, stebina keisti milijonierių užmojai.

Nutrūktgalviški nuotykiai – geriausia reklama
Labiausiai visuomenėje pastebimas žmonių elgesys, kuris, rodos, peržengia visas savisaugos ir sveiko proto ribas. Vieni, rodos, ieško savo galimybių ribų, kiti medžioja greitai išblėstantį adrenalino pojūtį, pasaulinius rekordus ar tiesiog mėgaujasi tuo, kas daugumai nepasiekiama. Štai R.Bransonas nuolat ieško naujų kraują kaitinančių nuotykių. “Man visą laiką norisi kuo labiau priartėti prie savo galimybių ribos”, – teigia turtuolis ir priduria, kad jam patinka gyvenime patirti kuo daugiau, nes be uždelstų šuolių parašiutu, skraidymo karšto oro balionais ar plaukimo per Atlantą nedideliu laivu gyvenimas būtų daug nuobodesnis.
Kita vertus, R.Bransonas puikiai išmano viešųjų ryšių svarbą ir subtilybes, todėl daugelį tokių akcijų išnaudoja “Virgin” ženklo žinomumui ir populiarumui didinti. Visos transporto priemonės, kuriomis bandė įveikti vandenynus ar apskristi Žemės rutulį, buvo pažymėtos “Virgin” ženklu.
O štai 2007 m. žuvęs JAV milijonierius Steve’as Fossettas mėgo siekti rekordų. Tarp 1993 ir 2004 m. S.Fossettas pasiekė 23 pasaulio rekordus. 2001 m. jis su savo įgula perplaukė Atlantą per keturias dienas ir septyniolika valandų, net 43 valandomis pagerindamas ankstesnį rezultatą. Po trejų metų S.Fossettas su bendraminčiais apiplaukė pasaulį per 58 dienas ir 9 valandas.
Tačiau keistuoliams erdvės Žemėje jau nepakanka – nemažai turtuolių pradėjo veržtis į kosmosą. Pirmieji turistai tam, kad pakiltų su “Sojuz” kosminiu laivu į kosminę stotį “Mir” ir pasižvalgytų po neaprėpiamą erdvę bei Žemės rutulį, plojo nuo 20 mln. JAV dolerių. Tiesa, dauguma jų išskirtinę pramogą derino su kokios nors globalios problemos viešinimu ir sprendimu. Pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublikos turtuolis Markas Shuttlewortas savo skrydį skyrė kovai su AIDS.

Šykštumas, pedantizmas ir kitos keistenybės
Ne vienas dabartinis milijonierius, pavyzdžiui, Warrenas Buffettas ar švedas Ingvaras Kampradas, IKEA įkūrėjas, savo kapitalą pradėjo kaupti dar vaikystėje, tad nieko keista, kad abiejų požiūris panašus: sukaupto turto negalima švaistyti. Gal todėl abu galėtų būti taupumo, o švedų milijonierius – netgi šykštumo pavyzdžiu. Abu vairuoja senučius automobilius, gyvena seniai pirktuose namuose, nešvaisto pinigų ir drabužiams – apsiperka per išpardavimus.
Pasakojama, kad kartą Niujorke I.Kampradas apsistojęs viešbutyje, kuris jam priklauso, tad darbuotojai iš karto jį apgyvendinę prabangiame numeryje, tačiau milijonierius grįžo į mažytį vienvietį kambariuką, kurį buvo iš anksto užsisakęs.
O štai W.Buffettas paniškai bijo mirties, dėl to aukoja nemažas sumas įvairiems moksliniams tyrimams, kurie galėtų pailginti gyvenimo trukmę, taip pat vengia žmonių, kurie jam nepatinka.
Tarkime, “Apple” įkūrėjas, vadovas ir gelbėtojas S.Jobsas turėjo jau visai kitokių keistenybių: jis mėgdavo užsipulti žurnalistus, per pasitarimus pravardžiuodavo savo komandą, bet sugebėdavo uždegti jų ryžtą siekti, regis, neįmanomų dalykų. S.Jobso biografijos autorius Walteris Isaaksonas pastebi, kad šis kūrėjas ir vadovas veikė diktatoriškais metodais, bet kartu turėjo išskirtinę charizmą, kuriai retas atsispirdavo.
Pasak “Apple” darbuotojų, S.Jobsas iškraipydavo tikrovės lauką, tik vieni taip vadindavo vadovo polinkį meluoti, kiti – ignoruoti tikrovę ir tokiu būdu pasiekti savo tikslą. Iki pat gyvenimo pabaigos S.Jobsas pats atsakinėjo į gerbėjų laiškus ir vartotojų skundus, kontroliavo net parduotuvių interjero dizainą. Daug ką apie žmogaus charakterį pasako ir toks faktas, kad S.Jobsas septynerius metus negalėjo išsirinkti miegamojo baldų.

Turtingieji ekscentrikai
1. Richardas Bransonas, kraują kaitinančių nuotykių ieškotojas
Britų milijardierius seras R.Bransonas (g. 1950 m.), verslo grupės “Virgin group” įkūrėjas ir vadovas, linkęs rizikuoti ne tik verždamasis į vis naujas verslo sritis, pavyzdžiui, kosminio turizmo, bet ir pats leisdamasis į nutrūktgalviškus bei rizikingus nuotykius. Jis plaukė per Atlanto vandenyną motoriniu laiveliu, bandė perskristi Atlanto ir Ramųjį vandenynus oro balionu, mėgino apskristi Žemės rutulį helio balionu. Planuoja panerti dviviečiu batiskafu į penkių vandenynų giliausias vietas.

2. Steve’as Fossettas, pasaulio rekordininkas
Amerikietis verslininkas ir nuotykių ieškotojas S.Fossettas (1944–2007) penkis kartus apkeliavo aplink Žemės rutulį, pasiekė daugiau nei šimtą pasaulio rekordų, kurie gerokai praplėtė įvairios konstrukcijos lėktuvų, laivų ir oro balionų galimybių ribas. Dalyvaudavo šunų kinkinių varžybose, slidinėjimo maratonuose. Jaunystėje susižavėjo alpinizmu ir kopdamas į kalnus sugebėjo išsigydyti astmą. S.Fossettas buvo Karališkosios geografų draugijos narys.

3. Ingvaras Kampradas, išskirtinis šykštuolis
Prekybos nebrangiais baldais tinklo IKEA įkūrėjas ir savininkas švedas I.Kampradas (g. 1926 m.) garsėja išskirtiniu taupumu ir šykštumu. Nuolat patenkantis į amerikiečių verslo žurnalo “Forbes” renkamus turtingiausių pasaulio žmonių dešimtukus I.Kampradas skrenda pigiausių avialinijų lėktuvais ekonomine klase, važiuoja traukiniais antrąja klase, apsistoja pigiausiuose viešbučiuose.

4. Warrenas Buffettas, taupusis filantropas
Vienas turtingiausių planetos žmonių, JAV verslininkas, investuotojas ir filantropas W.Buffettas (g. 1930 m.) būtų puikus I.Kamprado kompanionas. Amerikietis gyvena sename name Omahoje, važinėja senu automobiliu “Honda”, kurį pirko už 700 JAV dolerių daugiau kaip prie 10 metų, drabužių įsigyja per išpardavimus arba nebrangiose parduotuvėse. Pradėjęs dirbti nuo šešerių metų visą gyvenimą stengėsi kaupti turtą ir neišlaidauti, tačiau 2006 m. nusprendė 99 proc. savo turto skirti labdaros fondams. Įdomu, kad jis investuoja į tas įmones, kurių produktais pats naudojasi.

5. Steve’as Jobsas, perfekcionistas
Apie S.Jobsą (1955–2011), “Apple” įkūrėją, dar jam gyvam esant sklandė daugybė legendų, kaip apie sunkiai sugyvenamą ir bjauraus charakterio žmogų, kuris balansuoja ties beprotybės ir genialumo riba. Tai žmogus, kuris be skrupulų meluodavo, manipuliuodavo, pasisavindavo idėjas, siekdavo absoliučios kontrolės įmonėje. Kraštutinis perfekcionistas, tiek pats dirbdavęs, tiek kitus priversdavęs dirbti iki nukritimo, kol, atrodo, neįmanomas dalykas virsdavęs įmanomu.

6. George’as Sorosas, tiesos ieškotojas
Prieštaringai vertinamas JAV investuotojas ir filantropas G.Sorosas siekia pakeisti mokslininkų mąstymą, kad šie pripažintų jo refleksyvumo teoriją. Tam tikslui 2009 m. jis įkūrė Naujojo ekonominio mąstymo institutą. Refleksyvumo teorija teigia, kad gyvename toje pačioje visatoje, kurią norime suprasti. Mūsų požiūris į visatą keičia pačią visatą, todėl socialiniuose moksluose negalime patikimai nustatyti tiesos.

7. Michaelas Burry, investavimo apsėstas medikas
Medikas M.Burry (g. 1971 m.) 2004 m. suvokė: paskolų išdavimo standartai nusmuko tiek, kad jis galėtų uždirbti pinigus prognozuodamas, jog žemos kokybės būsto obligacijos atpigs. 2007 m. pabaigoje jo fondas uždirbo daugiau nei 720 mln. JAV dolerių pelno. Dėl įtampos iškrovos būdų šį genialų investuotoją irgi galima pavadinti ekscentriku. Kol fondas dėl būsto obligacijų pozicijos generavo nuostolius, M.Barry gąsdino visus darbuotojus, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro sėdėdamas užsirakinęs kabinete, daužydamas kumščiu į stalą arba labai garsiai klausydamasis sunkiojo metalo muzikos.

8. Anousheh Ansari, pirmoji moteris kosmoso turistė
Iranietė A.Ansari (g. 1966 m.), Irano telekomunikacijų magnatė, – pirmoji moteris turistė ir pirmoji musulmonė, buvusi kosmose. Moteris už daugiau nei 20 mln. JAV dolerių “Sojuz” kosminiu laivu pakilo į kosminę stotį “Mir” ir ten prabuvo aštuonias dienas. Sakosi taip įgyvendinusi vaikystės svajonę. Dėl politinės įtampos tarp JAV ir Irano jos skafandro nebuvo leista pažymėti Irano vėliava ir įspėta, kad nebūtų jokių politinių pareiškimų. A.Ansari iš kosminės stoties ragino viso pasaulio moteris ir mergaites kovoti dėl savo teisių ir siekti mokslo, pati leidosi mokslininkų tyrinėjama, kaip kosmose radiacija veikia žmogų.