BFL

Kai šį pavasarį statybos metu nuvirtusi viena iš „LitPol Link“ atramų užmušė darbininką ir incidento aplinkybes tirianti ekspertų komisija įrodė, kad dalis konstrukcijas laikančių pamatų buvo suprojektuoti netinkamai ir dėl to jau pastatytas atramas teks demontuoti, mažai kas tikėjo, jog pirmoji „LitPol Link“ linija pradės veikti sutartyse numatytu laiku. Bet „Litgrid“ tesėjo savo pažadus: „LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungčių bandymai artėja prie pabaigos.

Renata BALTRUŠAITYTĖ

Būtent „LitPol Link“ jungtis anksčiau už Baltijos dugne saugiai paslėptą „Nord­Balt“ pradėjo paskutinį – bandomosios eksploatacijos etapą, per biržą tiekdama elektros energiją rinkai. Tai reiškia, kad baigtas sisteminių bandymų etapas, kurio metu dvi kaimyninės sistemos taip pat keisdavosi tarpusavyje elektros energija, tačiau šie mainai nebūtinai vykdavo pagal rinkos dėsnius. Vykstant šios jungties sisteminiams bandymams elektra Lietuvoje lyg tyčia kainavo brangiau nei 15 kartų daugiau už mūsų šalį elektros vartojančioje Lenkijoje, todėl biržoje brangiau įsigytą elektrą kaimynams pardavinėjome pigiau, o kainų skirtumą „Litgrid“ padengė iš „LitPol Link“ jungties bandymams skirto biudžeto.

Tikrinamos jungčių „smegenys“

Nors kitos elektros jungties su Švedija statybos darbai vyko be rimtesnių sutrikimų, ji kol kas tebėra sisteminių bandymų etape. O jame, pasak „Litgrid“ valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus Daivio Virbicko, nesvarbių smulkmenų nebūna.

„Į „NordBalt“ pastotę Klaipėdoje iš analogiškos Nybru pastotės Švedijoje atkeliauja keli tūkstančiai rodmenų, signalizuojančių apie įrenginio būklę. Kiekvienas gautas signalas tikrinamas, jei reikia – koreguojamas. Todėl testavimo darbų grafikas yra „gyvas“, neįveikus vieno etapo neįmanoma peršokti prie kito. Kiekvienu atveju situacija stebima įrenginiui veikiant tiek minimalios, tiek maksimalios apkrovos režimu. Visa tai reikalauja nemažai kantrybės, tačiau kuo daugiau subtilybių išsiaiškinsime dabar, tuo mažiau problemų turėsime bandomosios ir garantinės eksploatacijos metu“, – teigia D.Virbickas.

Pagal sutartis su rangovais, „LitPol Link“ jungties bandomąją eksploataciją „Litgrid“ planuoja baigti iki šių metų pabaigos, „NordBalt“ jungties – iki 2016 m. kovo pabaigos. Pastaroji žada būti sudėtingesnė, mat jungtis valdoma iš dviejų „smegenų pusrutulių“ skirtinguose Baltijos krantuose. Abu „smegenų pusrutuliai“, sujungti 400 km ilgio povandeniniais kabeliais, privalo idealiai „susišnekėti“, todėl, kol ieškoma problemos sprendimo viename krante, darbai neišvengiamai stoja ir kitame. „LitPol Link“ jungties atveju darbai vyksta sparčiau, nes abu „smegenų pusrutuliai“ yra vienoje – Alytaus pastotėje.

Garantijos – iki penkerių metų

Kol kas lietuvių specialistai vaikšto pastočių įrangą montavusiems Švedijos ir Šveicarijos kompanijos ABB inžinieriams už nugaros ir stengiasi iš jų perimti kuo daugiau naudingos informacijos.

Nepaisant pastangų, panašių į „NordBalt“ povandeninių elektros perdavimo jungčių (o jų Šiaurės Europos regione jau veikia 14) patirtis liudija, kad netgi po itin kruopščių bandymų eksploatacija neapsieina be technologinių trukdžių. Vidutiniškai tokios jungtys būna stabdomos 9,8 karto per metus, o garantinės eksploatacijos laikotarpio pradžioje – ir dažniau. Pusė sistemos atsijungimų vyksta dėl įrangos sutrikimų, kita pusė – darbuotojų priimtų sprendimų pasekmės.

Garantinės eksploatacijos, prasidedančios užbaigus bandomąją eksploataciją, metu kylančius įrangos technologinius nesklandumus savo sąskaita šalina rangovai. „LitPol Link“ jungties sutartis numato trejų metų garantiją visiems mechaninės-elektrinės dalies darbams ir penkerių metų garantiją statybos darbams. „NordBalt“ sutartyse su rangovais numatytas dvejų metų garantinis terminas elektros įrangai ir penkerių metų garantija statybos darbams srovės keitikliuose. Povandeniniam kabeliui numatytas trejų metų garantijos laikotarpis, ketverių metų – kabelio movoms.

Pasibaigus garantiniam laikotarpiui, dėl „LitPol Link“ jungties Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai atsakys už jungties įrenginių eksploataciją savo valstybių teritorijoje. Dėl „NordBalt“ Lietuvos ir Švedijos operatoriai susitarė materialinės atsakomybės ribą nustatyti jūrinio kabelio trasos viduryje.

Vis dėlto atsarginis „NordBalt“ jungties kabelis bus sandėliuojamas tik Švedijoje, kur sandėliavimo paslaugos brangesnės nei mūsų šalyje. Mat Klaipėdoje nėra specializuotų povandeninių kabelių tiesimui pritaikytų laivų, o kviesti laivus iš kito Baltijos kranto paimti kabelio į Lietuvą ekonomiškai neefektyvu.

Pigiausia elektra – Švedijoje

Kalbėdamas apie rinkas, su kuriomis naujosiomis jungtimis bus susieta Lietuva, D.Virbickas teigė, kad pigiausia elektra šiuo metu yra Švedijoje, ir panaši situacija turėtų būti dar maždaug 4–5 metus arba tol, kol Švedija pradės praktiškai įgyvendinti jau priimtą politinį sprendimą dėl savo atominių elektrinių uždarymo. Ekspertai prognozuoja, kad netgi uždarius minėtas elektrines situacija radikaliai nesikeis, tiesiog biržoje padaugės trumpalaikių kainų šuolių, kai dėl eksportuojamos švediškos elektros intensyviau varžysis Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vartotojai. Kol kas Švedijos elektros gamintojų eksportas 2,5 karto viršija bendrą Lietuvos elektros energijos poreikį.

Situacija Lenkijos rinkoje dėl reikšmingos anglies elektrinių gamybos dalies bei pastaraisiais metais išplėsto vėjo parkų tinklo nėra nei stabili, nei lengvai prognozuojama, nes tiesiogiai priklauso nuo įvedamų taršos reikalavimų griežtumo ir jų taikymo pradžios terminų. Tačiau ir šios šalies rinkoje artimiausius 4–5 metus didelių permainų nenumatoma, todėl tikėtina, kad kartais elektra Lenkijoje bus brangesnė, o kartais – pigesnė nei Lietuvoje. Tolimesnės prognozės priklausys nuo šalies politinių apsisprendimų dėl branduolinės ir žaliosios energetikos plėtros.

„Turėdami mažą vidinę rinką, tegalėsime stebėti elektros kainų tendencijas Švedijoje, Lenkijoje ir Suomijoje, nes visos trys Baltijos šalys su dabartinėmis vartojimo apimtimis nepajėgs šių tendencijų keisti. Kas didesnis, tas ir diktuoja madas. Net jei elektros vartojimas Lietuvoje apskritai sustotų arba mūsų poreikis staiga išaugtų dvigubai, švedų ir lenkų rinkos to praktiškai nepajustų. O ir tokių stambių vartotojų, kaip Suomijos popieriaus fabrikai, kurių darbuotojams pradėjus jungtinį streiką elektros kainos Suomijoje smuko perpus, Lietuvoje tiesiog nėra“, – konstatuoja D.Virbickas.

Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių elektros rinkas vis smarkiau „šokdina“ neišvengiami vėjo energijos gamybos svyravimai. Tiek Danijoje, tiek Vokietijoje vėjingų savaitgalių metu vyraujanti neigiamų elektros energijos kainų tendencija, kai gamintojai sutinka primokėti vartotojams už tiekiamą elektros energiją, jau nieko nebestebina. Jei ne lanksčiai valdomos Norvegijos hidroelektrinės, gebančios amortizuoti vėjo energijos gamybos pokyčius, neigiamų kainų šuorų neišvengtų ir Skandinavijos valstybės.

Rusiškos elektros dalis mažės

Prognozuojama, kad kitąmet pradėjus „LitPol Link“ ir „NordBalt“ garantinę eksploataciją iš Rusijos importuojama elektros energija sudarys maždaug trečdalį Lietuvos importuojamos elektros energijos. 2015 m. Rusijos gamintojai patiekė maždaug pusę Lietuvos importuojamos elektros, arba 35 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos.

Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioms artimoje perspektyvoje dėl pramonės bei transporto sektorių plėtros prognozuojamas nežymus elektros vartojimo didėjimas. Bendra ES valstybių elektros rinka pernai susitraukė 2,4 proc., panašios tendencijos dėl išmanių energijos efektyvumo priemonių taikymo prognozuojamos ir artimiausiais metais.

Tarptautinių ekspertų skaičiavimais, vienas į elektros perdavimo tinklus investuotas euras vartotojams vidutiniškai duoda dviejų eurų grąžą. Lietuvos investicijos į naująsias perdavimo jungtis leis sumažinti išlaidas neefektyviai vietinei gamybai ir kartu padidinti strateginį elektros energijos tiekimo patikimumą. Besiplečianti rinka pritrauks ir stambių elektros prekybininkų iš Vakarų Europos ir Skandinavijos, kurie neabejotinai sudarys konkurenciją keturioms dabar šalies vartotojus aptarnaujančioms Baltijos valstybių ir Rusijos gamintojams atstovaujančioms kompanijoms.

Tikimasi, kad abi naujosios jungtys be kapitalinio remonto turėtų tarnauti mažiausiai tris dešimtmečius.

Liepos mėnesį elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje vidutiniškai siekė 19,8 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) ir nuo 2014 m. pradžios išaugo apie 60 procentų. Vidutinė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse stabiliai auga jau kurį laiką ir liepą buvo didžiausia per pastaruosius 9 mėnesius.

„Elektros kainų brangimui Latvijoje ir Lietuvoje vasarą įprastai daugiausiai įtakos turi karščiai, didinantys elektros paklausą dėl išaugusio kondicionierių ir kitų prietaisų naudojimo bei tuo pačiu keliantys kainą. Prie didesnių kainų įprastai prisideda ir ribotos elektros energijos perdavimo galimybės iš kaimyninių rinkų. Be to, Baltijos regione elektros energijos kainas iš dalies lemia ir dėl karščių sumažėjęs bei nuo sausos žiemos užsilaikęs žemesnis vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose – sumažėja elektros energijos pasiūla, o tai didina kainą“, – pasakoja „Enefit“ generalinis direktorius Janis Bethers.

Jis taip pat prideda, kad Lietuvoje ir Latvijoje nėra pakankamai konkurencingų elektros gamybos resursų, kurie patenkintų visus vidaus vartojimo poreikius, dėl to kainos svyruoja ir yra didesnės nei kaimyninėje Estijoje. „Situacija turėtų pasikeisti, kai pradės veikti „NordBalt“ ir „LitPol Link“ elektros jungtys, jungiančios mūsų elektros rinkas su Lenkija bei Švedija“, –  komentuoja J. Bethers.

Vasarą Baltijos regiono hidroelektrinėse taip pat vyksta planiniai remontai, todėl kai kurioms elektrinėms sutrikus ar trumpam nustojus veikti svyruojanti elektros kaina šokteli į viršų. Pasak J. Bethers, tą galėjome pastebėti liepos 30 dieną.

Liepos mėnesį elektros pasiūlą dar labiau nei įprastai mažino Latvijos hidroelektrinėse vykdomi techniniai remonto darbai. Liepos 30 dieną, neplanuotai sutrikus dar vienos hidroelektrinės darbui, rinkoje susidarė elektros energijos deficitas ir rinka būtų automatiškai nustačiusi maksimalią 10,35 Lt/kWh kainą.

Reaguodamas į situaciją, Lietuvos perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ aktyvavo rezervinį tiekimą, kad padengtų trūkstamą elektros energijos poreikį. Tuo metu susiformavo aukščiausia mėnesio valandos kaina 75,96 ct/kWh.

Estijos vidutinė elektros kaina liepą buvo mažesnė nei kitose Baltijos šalyse ir siekė 15,25 ct/kWh. Dėl elektros jungčių su Suomija elektros energijos kainos Estijoje yra stabilesnės ir pastaraisiais mėnesiais, „Enefit“ duomenimis, buvo vienodos su Suomijos elektros energijos kainomis apie 95 proc. laiko. Pasak J. Bethers, tam įtakos turėjo šių metų pradžioje pradėjusi veikti 1000 megavatų „EstLink-2“ elektros jungtis su Suomija.

Estijos elektros kainos liepos mėnesį svyravo nuo 7,76 ct/kWh iki 72,5 ct/kWh ir vidutiniškai buvo 23,4 proc. didesnės nei birželį.

Įtakos elektros kainų svyravimui turėjo ir taršos leidimų bei žaliavinės naftos kainų pasikeitimai. Dėl aktyvių pirkimų kovo mėnesį taršos leidimų kainos buvo ženkliai nukritusiosios (iki 15,19 litų), tačiau nuo tada jų kaina kilo ir liepos mėnesį pasiekė 21,51 litą. Tam daugiausiai įtakos turėjo Europos Sąjungos sprendimas mažinti taršos leidimų kiekį bei auganti jų paklausa tarp elektros gamintojų bei kitų įmonių, į aplinką skleidžiančių anglies dvideginį.

Vidutinė žaliavinės naftos kaina liepą sumažėjo apie 3,4 proc. ir siekė 108,19 JAV dolerio už barelį. Tačiau dėl geopolitinių problemų Europoje, Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose mėnesio viduryje naftos kaina svyravo ir buvo pasiekusi 115,06 JAV dolerio už barelį. Palyginimui, vidutinė žaliavinės naftos kaina birželio mėnesį siekė 111,92 dolerių.

Balandžio 11 d. ankstyvą rytą prie Baltijos jūros krantų pradėtas vienas esminių 450 kilometrų ilgio tarptautinės elektros jungties „Nord Balt“ darbų etapų – kabelių klojimas Baltijos jūros dugne. Specialus, kabelių tiesimui skirtas laivas į paruoštus vamzdžius Baltijos jūros dugne įleido povandeninius elektros kabelius.

„Džiugu, kad pradedamas dar vienas apčiuopiamas ir matomas elektros jungties su Švedija darbų etapas. 2015 m. gruodį pradėjus šios jungties eksploataciją, elektros importo į Baltijos šalis galimybės padidės daugiau kaip trečdaliu. Smarkiai išaugusios galimybės importuoti elektrą iš Skandinavijos šalių turės reikšmės ir elektros rinkos dalyviams, ir vartotojams: statistika rodo, kad vidutinės kiekvieno mėnesio elektros kainos biržoje Skandinavijoje yra mažesnės nei Lietuvoje ir Latvijoje“, – sakė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

„Litgrid“ įgyvendina šį strateginį elektros energetikos projektą kartu su Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi. Pirmuosius kabelių metrus įleido galingas ir modernus laivas „Topaz Installer“. Lietuvos teritoriniuose vandenyse darbus jis pradėjo nutolęs per 600 metrų nuo Kuršių Nerijos krantų ties Alksnyne. Vėliau tęsdamas kabelių klojimo darbus povandeniniams kabeliams tiesti skirtas laivas plauks Švedijos link, gilyn į Baltijos jūrą.

„Pasitelkus įmontuotą nuleidimo sistemą iš laivagalio buvo pradėti leisti du 300 kilovoltų nuolatinės srovės elektros kabeliai. Juos narai nuleido į jūros dugną ir sėkmingai įleido į du vamzdžius, kurie dar rudenį buvo įgręžti po Baltijos jūra ir driekiasi 800 metrų kranto link. Šiais plieniniais vamzdžiais kabeliai bus ištraukti Baltijos jūros pakrantėje“, – apie vykdomus darbus pasakojo Karolis Sankovski, „Litgrid“ Strateginės infrastruktūros departamento direktorius.

Tiesdamas kabelius Švedijos link laivas „Topaz Installer“ dirbs visą parą be pertraukų, jo darbo intensyvumui didžiausią įtaką turi oro sąlygos ir jūros bangavimas. Kabelio tiesimo jūroje darbai specialiai suplanuoti tokiu laiku, kada mažiausia audrų tikimybė. Iki rudens planuojama nutiesti daugiau nei pusę elektros jungties. Kabelių tiesimo darbai bus pabaigti kitą pavasarį. Elektros jungties su Švedija tiesimo darbus atlieka švedų technologijų įmonė ABB.

Būsimojo elektros tilto galia siekia 700 megavatų, viso projekto preliminari vertė yra 1,9 mlrd. litų. Projektas finansuojamas Lietuvos, Švedijos ir Europos Sąjungos lėšomis.

Artėjantis vasaros sezonas bus tipiškas suplanuotais elektrinių ir perdavimo linijų remontais. Nors devynios iš keturiolikos elektrinių skirtingu laiku bus remontuojamos, apsirūpinimui elektra įtakos tai neturės: dauguma suplanuotų remontų vyks šiluminėse elektrinėse, kurios vasarą neveikia.

Trumpalaikė sistemos adekvatumo analizė 2014 metų vasaros sezonui rodo, kad nors elektros poreikis vasarą yra mažesnis, patenkinti jį tik importuojama elektra būtų galima tik ketvirtadalį laiko. Kaip ir kiekvieną vasarą suplanuoti elektros perdavimo linijų ir tarptautinių jungčių remontai.

„Elektros poreikio prognozė ir generacijos bei tinklo galimybių analizė rodo, kad pusė šalies elektros poreikio bus užtikrinama importuojama elektra, o kita pusė – vietine gamyba. Planuojami tarptautinių jungčių pralaidumai sudarys sąlygas 50 proc. elektros importuoti iš Suomijos ir Estijos, 50 proc. – iš trečiųjų šalių“, – sako Daivis Virbickas, „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.

Didžiausias ateinančios vasaros elektros poreikis, remiantis statistika, planuojamas liepos 21-27 dienomis. Vertinant sistemos pasiruošimą tenkinti elektros vartojimo poreikius vasaros metu analizuojami statistiniai visų trečiadienių 13 valandos duomenys.  Prieš kiekvieną žiemos ir vasaros sezoną ruošiama analizė padeda elektros sistemos ir rinkos dalyviams koordinuoti veiksmus, kad elektros tiekimo saugumas ir  elektros vartojimo poreikis būtų užtikrintas bet kuriuo metu. Vasaros sezonas energetikos sistemoms yra laikotarpis nuo birželio 2 iki rugsėjo 22 dienos.

Artimiausiu metu, nuo balandžio 14 dienos, planiniam remontui bus atjungtas vienas Karaliaučiaus šiluminės elektrinės 450 megavatų gamybos blokas. Iki balandžio 25 d. Karaliaučiuje bus gaminama tik tiek elektros, kiek pakanka savo poreikiams tenkinti. Dėl dviejų elektros perdavimo linijų Estijoje ir Latvijoje remonto tuo laikotarpiu sumažės ir elektros importo į Lietuvą ir Latviją galimybės.

Aktuali informacija apie esamus ir planuojamus reikšmingus elektros perdavimo linijų ir gamybos blokų atjungimus skelbiama http://www.nordpoolspot.com/ skiltyje Urgent market messages (skubūs rinkos pranešimai).

Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius AB LESTO informuoja, kad dėl šalyje siautusio itin stipraus vėjo kovo 16 d. ryte be elektros energijos buvo likę apie 20 tūkst. vartotojų. Bendrovėje paskelbta ekstremali situacija, elektros tiekimo atstatymo darbams vykdyti pasitelkta papildomų operatyvinių brigadų.

Daugiausia vartotojų be elektros energijos liko Trakų rajone (apie 2500 vartotojų), Vilniaus, Šalčininkų, Varėnos rajonuose (po 2000). Skirstomajame tinkle suskaičiuota daugiau nei 1000 gedimų, tačiau tikėtina, kad šis skaičius dar gali didėti atliekant oro linijų apžiūras ir gyventojams vis pranešant apie naujus gedimus.

Dažniausiai pasitaikančios gedimų priežastys – dėl stipraus vėjo ant oro linijų nuvirtę medžiai, užkritusios medžių šakos. Gedimų šalinimo darbus apsunkina prastos oro salygos. Gedimų šalinimui bendrovė pasitelkė maksimalias pajėgas, tikimasi didžiajai daliai vartotojų elektros energijos tiekimą atnaujinti šiandien.

Bendrovė gyventojų prašo supratingumo ir kantrybės, taip pat telefonu 1802 skambinti tais atvejais, jei gyventojai nori registruoti gedimą nutolusioje vietovėje ar patiriami nepatogumai kelia grėsmę saugumui – masiniai gedimai bendrovei yra žinomi. Dėl išaugusio skambučių srauto itin svarbu, kad galėtų bendrovei prisiskambinti tie gyventojai, kurie pastebėjo gedimų vietas ir nori pranešti apie pavojingas situacijas.

Pastebėjus nutrūkusį elektros energijos oro linijos laidą ar elektros energijos linijos atvado laidą, jokiu būdu negalima priartėti prie jo arčiau kaip 8 metrus. Negalima liesti ant žemės ar automobilių nukritusių laidų, reikia sulaukti, kol į gedimo vietą atvyks operatyvinės brigados.

Gamtos stichijų atvejais elektros energijos tiekimo atstatymo laikas priklauso nuo gedimų masto, konkrečių gedimų priežasčių, jų sudėtingumo ir gedimų vietos pasiekimo galimybių (privažiavimo sąlygų). Pirmiausia bendrovės operatyvinės brigados pašalina tuos gedimus, kurie susiję su elektros tiekimu didesnei vartotojų daliai ir ypatingos reikšmės visuomeninės paskirties objektams. Pirmiausia šalinami gedimai aukštos ir vidutinės įtampos tinkluose, po to – žemos įtampos įrenginių gedimai.

Dėl elektros energijos importo iš trečiųjų šalių ribojimų 2013 metais AB „INTER RAO Lietuva“ grupės grynasis pelnas sumažėjo iki 2,684 mln. litų, praneša bendrovė. Dėl importo apribojimų, lyginant su ankstesniais metais, įmonė mokėjo ir ženkliai mažesnius mokesčius valstybei.

„Dėl elektros energijos importo apribojimų mūsų įmonė ir visa įmonių grupė pernai III ketvirtį patyrė beveik dvi dešimtis milijonų litų nuostolių. Šie nuostoliai paveikė ir visus 2013 metų Grupės veiklos rezultatus. Nors metus ir baigėme gaudami nedidelį pelną, tačiau dėl minėtų veiksnių įmonė sumokėjo ir ženkliai mažesnius mokesčius valstybei“, – sako Giedrius Balčiūnas, AB „INTER RAO Lietuva“ generalinis direktorius.

Vien į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą bendrovės sumokamų mokesčių ir kitų įmokų suma per metus sumažėjo daugiau kaip 17 mln. litų, nuo 118,046 mln. litų 2012-aisiais iki 100,97 mln. litų 2013-aisias metais. Per metus įmonės sumokamas mokestis už naudojimąsi perdavimo tinklais (vadinamasis „įėjimo mokestis“, angl. – „input fee“), kurio nemoka Europos Sąjungos valstybių elektros energijos gamintojai ir tiekėjai, sumažėjo daugiau kaip 4 mln. litų, nuo 14 mln. litų 2012 metais iki 9,7 mln. litų 2013 metais.

Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje veikiančios įmonių grupės pardavimų pajamos sumažėjo 15,6% ir siekė 757,882 mln. litų (2012 m. – 897,435 mln. litų), o grynasis pelnas nukrito iki 2,684 mln. litų (lyginant su 2012 metais sumažėjo daugiau kaip 21 kartą, nuo 58,114 mln. litų). Įmonių grupės EBITDA per 2013 metus sumažėjo iki 11,024 mln. litų, o EBITDA pelno marža sumažėjo iki 1,45%. 2012 metais šie rodikliai siekė atitinkamai 81,506 mln. litų ir 9,1%.

Vasario 17–19 dienomis elektros pasiūla biržoje iš Estijos ir Skandinavijos šalių sumažėjo dėl elektros perdavimo linijos Estijoje remonto. Padidėjęs elektros importas per Baltarusijos–Lietuvos tarptautines jungtis iš dalies keitė estišką ir suomišką elektrą ir didino elektros kainą Lietuvos prekybos zonoje.

Vasario 20 d., vėl įjungus liniją Estijoje, didėjo iš šiaurės valstybių importuojamos elektros srautas. „Rusiškos“ elektros importą keitė elektra iš šiaurės, o elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje nukrito. Vasario 24 d. didmeninė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje yra 14,3 cento už kilovatvalandę (ct/kWh).

„Šiandien elektros kaina yra beveik šeštadaliu mažesnė nei pirmadienį prieš savaitę. Tai lemia nešaltas oras, mažesnė paklausa ir tuo pačiu – neaukštos elektros kainos Suomijos ir Estijos prekybos zonose. Maksimaliai išnaudojamos importo iš Estijos ir Suomijos galimybės didina nebrangios šiaurietiškos elektros pasiūlą“, – sako Robertas Staniulis, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas.

Tarptautiniai Lietuvos–Latvijos ir Latvijos–Estijos elektros jungčių pralaidumai vasario 17–23 dienomis vidutiniškai buvo išnaudojami 99,6 proc., Lietuvos-Baltarusijos – 20 proc.

Per 2013 m. prie elektros skirstymo bendrovės AB LESTO tinklų prijungta beveik 1700 naujų elektrinių – tai 5 kartus daugiau nei prieš metus ir net 46 kartus daugiau nei 2011 m. Toliau didėja ir naujų elektros energijos vartotojų skaičius – pernai LESTO prijungė beveik 21 tūkst. naujų vartotojų objektų, 13,9 proc. daugiau nei prieš metus.

Didžiąją dalį (1646 objektai) visų naujai prijungtų elektrinių sudarė saulės jėgainės – instaliuota maksimali jų galia sudaro 55,6 megavato (MW). Taip pat pernai prijungta 40 vėjo jėgainių, kurių bendra instaliuota galia sudaro 7,3 MW, ir 7 biomasės elektrinės – jų galia sudaro 4,19 MW.

„Saulės elektrinių plėtotojai praėjusių metų pradžioje skubėjo pasinaudoti itin palankiu buvusiu teisiniu reglamentavimu, užtikrinusiu galimybę gauti palankius elektros energijos supirkimo tarifus. Šiais metais rinkoje tikimės mažesnio aktyvumo, naujų elektrinių prijungimo projektų apimtys sumažėjo“, – teigia Valdas Bancevičius, LESTO Tinklo plėtros departamento direktorius.

Didėjantis šalies ekonominis aktyvumas augina naujųjų vartotojų prijungimo projektų skaičių. Per 2013 m. LESTO prie skirstomųjų tinklų prijungė 20 649 naujųjų vartotojų objektus – 13,9 proc. daugiau nei 2012 m., kuomet prijungta 18 130 naujų vartotojų objektų. Naujų vartotojų prijungtų objektų leistinoji naudoti galia sudarė 297,4 MW – tai 25,6 proc. daugiau nei 2012 m., kuomet leistinoji naudoti galia sudarė 236,8 MW.

„Augant darbų apimtims LESTO toliau paprastina elektros vartotojų prijungimo procedūras, kad jos būtų kiek įmanoma aiškesnės ir lengviau įvykdomos. Nuo šių metų pradžios naujiesiems vartotojams teikiamos daug aiškesnės ir paprastesnės prijungimo sąlygos – dokumente ne tik konkrečiai įvardijama, kokius veiksmus turi atlikti klientas, norėdamas prisijungti prie skirstomojo tinklo, bet taip pat nurodoma papildomos informacijos, reikalingos naujajam vartotojui, šaltiniai“, – teigia V. Bancevičius.

Naujieji vartotojai nuo 2013 m. formalumus gali tvarkyti internetu atnaujintoje LESTO klientų savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt – pateikti paraišką naujojo vartotojo įrenginių prijungimui ar esamos galios padidinimui / sumažinimui, patikimumo kategorijos keitimui ar kitus reikalingus dokumentus, stebėti prijungimo eigą, kol visi reikiami darbai ir formalumai bus baigti.

„Atkreipiame dėmesį, kad planuodami naujus projektus ir investicijas komerciniai klientai turėtų iš anksto suplanuoti naujo objekto vidaus elektros tinklo įrengimą taip, kad LESTO įrengus skirstomojo tinklo dalį, būtų galima objektą iš karto prijungti prie tinklo. Kitu atveju, jei naujasis vartotojas per 30 dienų neprisijungs prie įrengtų LESTO tinklų, teisės aktai numato galimybę reikalauti įrengtos galios mokesčio“, – teigia V. Bancevičius.

Darbų praktika rodo, kad dažniausiai naujiesiems vartotojams jungiantis prie tinklo nesklandumų atsiranda projektavimo metu, kai būtina nustatyti servitutus  ir  gauti kitų žemės sklypų savininkų sutikimus įrengti naujus ar rekonstruoti buvusius tinklo įrenginius jų žemės sklypuose. Nesklandumų kyla ir dėl nepakankamos vartotojų pasirinktų projektuotojų kompetencijos, netvarkingo klientų vidaus elektros tinklo įrengimo. LESTO klientų elektros įrenginius prijungia tik tada, kai klientai yra tinkamai įsirengę jiems priklausančių objektų vidaus elektros tinklus.

„Siekiame, kad visi projektai vyktų kuo sklandžiau, todėl, planuojant elektros įvedimo projektus, reikia iš anksto turėti omenyje, kad tam gali prieštarauti kaimynai – klientai juos turėtų įspėti iš anksto. Kadangi būna atvejų, kad apie naujojo vartotojo planus nežinantys kaimynai nesutinka, kad per jų sklypus būtų tiesiami kabeliai“, – primena V. Bancevičius.

LESTO, siekdama sudaryti galimybes vartotojams greičiau įgyvendinti leistinosios naudoti galios didinimo projektus, įgyvendino vidinių procesų pakeitimus, kurie suteikia galimybę esamam buitiniam vartotojui padidinti galią neatvykus į LESTO klientų aptarnavimo centrus – pakanka paskambinti trumpuoju klientų aptarnavimo telefonu 1802. Verslo klientams telefonu 1802 teikiamos išsamios konsultacijos, susijusios su naujo vartotojo prijungimo procesu.

Kol kas daugiau rūpesčių kėlęs, nei naudos teikęs prieš pusantrų metų Elektrėnuose pradėjęs veikti galingas kombinuoto (dujų ir garo) ciklo blokas šįmet žada dirbti ilgiau.

„Litgrid“ duomenimis, vidutinė elektros kaina biržoje Lietuvos prekybos zonoje 2013 m. dėl importo trukdžių buvo didžiausia visame Skandinavijos-Baltijos regione ir siekė 16,9 ct/kWh. Paros vidutinių kainų amplitudės svyravo nuo 8,4 ct/kWh (balandžio 23 d.) iki 43,6 ct/kWh (spalio 1 d.). Ypatinga diena „Nord Pool Spot“ biržai buvo gruodžio 25-oji, kai pirmą kartą Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos prekybos zonose nusistovėjo vienoda elektros kaina.
Ir taip pigiausią elektros energiją iš trijų Baltijos šalių pernai turėjusi Estija šįmet, pradėjus eksploatuoti antrąją elektros perdavimo jungtį su Suomija „EstLink 2“, tikisi pigesnės elektros. Tačiau jokių esminių perdavimo sistemos naujovių iki 2015 m. pabaigos nenumačiusi Lietuva pagrindo panašiam optimizmui neturi. Perdavimo pralaidumo tarp Estijos ir Latvijos sistemų stygius, padalijęs minėtą regioną į pigesnės ir brangesnės elektros zonas, bus panaikintas vėliau, nei pradės veikti „NordBalt“ ir „LitPol Link1“ jungtys, taigi reikšmingesnės įtakos situacijai mūsų šalyje nebeturės.
Todėl, įvertinus praėjusių metų biržos kainų tango pamokas, verta pasistengti, kad nebūtų daroma dirbtinių kliūčių elektros importuotojams. Nors tarptautinės derybos su Latvijos ir Estijos sistemų operatoriais dėl palankesnių „brangesniajai“ zonai jungčių pralaidumo nustatymo principų rezultatų kol kas nedavė, nuo šių metų pradžios įsigaliojo bent jau atnaujinta elektros perdavimo jungčių tarp Lietuvos ir gretimų šalių galių paskirstymo rinkai nacionalinė metodika. Atnaujinimo esmė – nustatant maksimalius elektros srautus, galinčius patekti į Lietuvos energetikos sistemą, vertinamos ir sistemos rezervinės galios. Tai leis padidinti elektros importo galimybes tais mėnesiais, kai dėl techninių priežasčių (linijų ir generatorių remonto Lietuvos ir kaimyninėse energetikos sistemose) jam būna taikomi didžiausi fiziniai ribojimai.
„Litgrid“ skaičiuoja, kad tinklo pralaidumo atžvilgiu šią žiemą galėtume importuoti daugiausiai 73 proc. vartojimui reikalingos elektros. Tačiau atsižvelgiant į kogeneracijos lemiamą pasiūlą ir rinkos sąlygas tikėtina, kad importuoti tereikės 64 proc., o 36 proc. suvartojamos elektros energijos bus pagaminta Lietuvoje.
Planuota iš atsinaujinančio kuro gaminti 10 proc. reikalingos elektros, dar 5 proc. sudarytų hidroenergija. Bet palyginti šilta žiema gali pakoreguoti prognozes. Pavyzdžiui, sausio paskutinę savaitę įsismarkavus vėjuotiems orams, vien vietinių vėjo elektrinių gamyba tenkino 16 proc. šalies elektros poreikio.
Vis dėlto Lietuva išlieka didžiausią dalį suvartojamos elektros importuojanti valstybė Europoje, todėl jai belieka kliautis savimi ir rūpintis, kaip atpiginti vietos gamybą. Bet kuriuo metų laiku šalyje įmanoma pagaminti tris kartus daugiau elektros energijos, nei pajėgiame suvartoti, esminis klausimas – konkurencinga kaina.

Dirbs vasarą ir rudenį

Stambiausias šalies elektros generatorius – 455 MW galios 2012 m. Elektrėnuose baigtas statyti kombinuoto ciklo blokas (KCB), dar vadinamas Lietuvos elektrinės devintuoju bloku, pernai pagamino 630 mln. kWh elektros energijos. O senesni Lietuvos elektrinės blokai, tokiam pačiam elektros kiekiui gaminti suvartojantys trečdaliu daugiau gamtinių dujų, 2013 m. į tinklus patiekė 470 mln. kWh.
Šie skaičiai galėjo būti kitokie, jei KCB daugiau laiko būtų veikęs vasaros ir rudens sezonu, kai energijos kainos biržoje pasiekia aukštumas. Pernai dalį šio sezono KCB nedirbo – buvo remontuojamas. Eksploatacijos metu išryškėjusius statybos defektus rangovas, Ispanijos bendrovė „Iberdrola Ingeneria y Construccion, S.A.U“, šalino savo lėšomis, tačiau 2014-ieji – jau paskutiniai sutartyje numatyti KCB garantinės priežiūros metai. Vėliau bloko remonto sąnaudos guls ant „Lietuvos energijos gamybos“ finansinių pečių.
Planuojama, kad 2014 m. KCB gamins šiek tiek daugiau – 680 MW elektros. Vienai pagamintai kilovatvalandei 12,5 ct bus primokama iš VIAP kišenės. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) KCB kintamoms sąnaudoms dengti šiais metais numatė 85,3 mln. Lt. Efektyviausia juos naudoti ir galingą KCB bloką „įdarbinti“ būtent vasaros ir rudens sezonu, kai vietinė elektros gamyba tiek Lietuvoje, tiek aplinkinėse šalyse būna pati kukliausia ir pasiūla rinkoje atitinkamai susitraukia. Nors dėl atostogų laikotarpio krinta ir elektros suvartojimas, tačiau remontui atjungiamos perdavimo linijos bei stabdomos jėgainės birželio–spalio mėnesiais lemia itin nestabilias kainas elektros biržoje.
Kitu metu, kai Lietuvos elektrinės generatoriams savikaina tampa sudėtinga konkuruoti su kogeneracinėmis jėgainėmis ar importuojama hidroenergija, eksploatuoti KCB netikslinga, nes netgi minimaliu leistinu režimu veikiantis galingas naujasis įrenginys gamtinių dujų sudegina daugiau, nei mažiau efektyvūs, bet mažesnių gamybos apimčių greta Elektrėnuose stovintys generatoriai.

Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje sausį buvo 14,8 centų už kilovatvalandę (ct/kWh). Sausio mėnesį, lyginant su neįprastai šiltu gruodžio mėnesiu Lietuvoje, elektros kaina biržoje paaugo 15 proc. Tačiau, lyginant su praėjusių metų sausiu, 2014 m. sausio mėnesio kainos buvo 2 proc., o lyginant su 2012 ir 2011 metų sausiu –  3 proc. žemesnės.

Didžiąją sausio mėnesio dalį nebrangi elektra Skandinavijoje neleido kilti kainoms ir Lietuvoje, o sausio viduryje stipriai atšalus, Lietuvoje, kaip ir  Šiaurės Europos šalyse, elektros kainos pakilo, kai kuriomis valandomis – ir iki 35 ct/kWh. Antroje sausio pusėje speigui paspaudus iki daugiau kaip 20 laipsnių šalčio, šiluminės elektrinės kartu su šilumos energija didino ir elektros gamybą, tai šiek tiek augino elektros pasiūlą ir ribojo kainų kilimą elektros biržoje Lietuvoje. Be to, susiklosčius palankioms hidrologinėms sąlygoms, Latvijos hidroelektrinės gamino kur kas daugiau elektros nei įprasta žiemos laikotarpiui. Tuo pat metu daugiau elektros gaminant ir šiluminėse elektrinėse, atskiromis dienomis Latvijoje elektros buvo gaminama daugiau nei suvartojama, tai irgi lėmė didesnę elektros pasiūlą ir neaukštas elektros kainas Lietuvoje bei Latvijoje.

Vietinė elektros gamyba Lietuvoje kaip taisyklė yra brangesnė, todėl importuojamos elektros pasiūla mažina kainas rinkoje. Sausio mėnesį į Lietuvą importuota 13 proc. daugiau elektros nei praėjusių metų gruodį. Importas iš Šiaurės Europos (Estijos ir Skandinavijos šalių) išaugo 47 proc., maksimaliai išnaudojant visus Estijos-Latvijos jungčių pralaidumus. Elektros importas iš Rusijos sausį sumažėjo 21 proc., nors rinkai prieinami Lietuvos-Baltarusijos jungčių pralaidumai galėjo būti naudojami be apribojimų.

Vidutinė elektros kaina „Nord Pool Spot“ Lietuvos prekybos zonoje savaitę nuo vasario 10 iki 16 d. buvo 14,9 ct/kWh. Vidutinę kainą šiek tiek didino penktadienį  trumpalaikiam remontui išjungta viena iš elektros perdavimo linijų tarp Suomijos ir Švedijos. Tarptautiniai Lietuvos-Latvijos ir Latvijos-Estijos elektros jungčių pralaidumai praėjusią savaitę (vasario 10-16 dienomis) vidutiniškai buvo išnaudojami 96 proc., Lietuvos-Baltarusijos – 14 proc.

Vasario 17-19 dienomis elektros pasiūla biržoje iš Estijos ir Skandinavijos šalių gali mažėti dėl elektros perdavimo linijos Estijoje planinio remonto ir dėl to sumažėjusio tarptautinės Latvijos-Estijos jungties pralaidumo.

VII-ą kartą Finansų ministerijos rengtuose „Europos burių“ rinkimuose, kuriuose balsuoja Lietuvos gyventojai, inovatyviausiu pripažintas „BOD Group“ valdomos įmonės „Baltic Solar Energy“ (BSE) 2013 m. rudenį Visorių IT parke atidarytas saulės elementų gamybos centras.

„Baltic Solar Energy“ saulės elementų gamybos centras yra svarbiausia 30 tūkst. kv. m ploto „BOD Group“ aukštųjų technologijų centro L.I.G.H.T. WING sudedamoji dalis. Centras 2013 m. jau pripažintas ekologiškiausiu Europoje pramonės objektu ir už pažangiausią NT statinį apdovanotas „Gyvybės medžio“ titulu.

„Be galo džiaugiamės tokiu garbingu įvertinimu „Europos burių“ rinkimuose ir kartu didžiuojamės, nes šis įgyvendintas projektas iš tiesų neturi analogų Europoje. Tai visomis prasmėmis inovatyvus, ekologiškas, mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatinantis pramonės objektas, kokiu galėtų didžiuotis bet kuri pažangiausia Vakarų Europos valstybė“, – sakė  „BOD Group“, kuriai priklauso BSE, vadovas Vidmantas Janulevičius.

BSE kartu su partneriais per metus pagamins iki 16,7 mln. vnt. saulės elementų, metinis komplekso pajėgumas sieks 70 MW. Tiek saulės elementų pakaktų įrengti 50-iai vidutinio galingumo saulės jėgainių Europoje

2014-2015 m. BSE saulės elementų ir modulių gamybos apyvarta sieks 300 mln. litų, eksportas viršys 95%. Šiandien BSE jau yra pasirašiusi gamybos sutartis su Liuksemburgo ir Vokietijos kompanija „Solutex“, pagal kurias BSE parduos maždaug trečdalį 2014 m. pagamintų saulės elementų.

„Šiemet bendrovei „Solutex” parduosime saulės elementų, kurių bendra instaliuotoji galia sieks 20 MW, kontrakto kaina – apie 20 mln. litų”, – teigia vadovas.

Bendrai naujame technologijų centre, kur įsikūrusi BSE, jau iki 2015 m. pradžios planuojama sukurti aukštųjų technologijų produkcijos ir paslaugų už daugiau nei 0,5 mlrd. litų, o iki 2017 m. apimtys turėtų išaugti iki 1 mlrd. litų. Didžioji dalis čia sukuriamos produkcijos ir paslaugų bus eksportuojama.

L.I.G.H.T. WING centro bendras plotas – 30.200 kv. m, iki 2015 m. „BOD Group“ investicijos į jį sieks 150 mln. litų, 30% šios sumos sudarys ES paramos lėšos. Planuojama, kad investicijos atsipirks per 5-6 m., o jau 2015 m. čia dirbs apie 500 žmonių.

Iš viso Finansų ministerijos „Europos burių 2013“ rinkimuose laimėjo 9 ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinti projektai iš 129, pareiškusių norą juose dalyvauti. Aukščiausią įvertinimą skirtingose apdovanojimų kategorijose projektams pelnė už juos balsavusiųjų Lietuvos žmonių skaičius. Iš viso atiduota 35430 balsų už, internautų nuomone, vertingiausius 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendintus projektus.

„Europos burių“ rinkimuose siekiama įvertinti ir visuomenei pristatyti didžiausias vertes žmogui, kraštui, visuomenei ir valstybei kuriančius ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus.