Atnaujinta Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ sistemos valdymo centro įranga dispečeriams leis greičiau reaguoti į pasikeitimus sistemoje, surasti gedimų elektros perdavimo tinkle priežastis ir skubiau jas šalinti ar net užbėgti už akių galimiems sutrikimams elektros  sistemoje.

Pasak  „Litgrid“ Sistemos valdymo centro departamento direktoriaus Giedriaus Radvilos, 2013 metais, įgyvendinus sistemos valdymo veiklos reorganizaciją įmonėje, buvo sukurtas vienas visą Lietuvą apimantis elektros energetikos sistemos valdymo centras Vilniuje. Toks modelis, kai šalies elektros sistema valdoma iš vieno valdymo centro, taikomas daugelyje Vakarų Europos šalių. Tai užtikrina sistemos patikimumą, saugumą ir mažina veiklos kaštus.

„Vykdant šiuos pokyčius iškilo būtinybė atnaujinti ir sistemos valdymo centre dirbančių dispečerių pagrindinį darbo įrankį – vaizdo sieną, kurioje galima stebėti elektros energetikos sistemos ir aukštos įtampos tinklo parametrus, energijos mainus tarp gretimų sistemų”, – pasakoja G. Radvila. Pasako jo, sistemos valdymo centrą modernizuoti buvo būtina dėl sparčiai augančių apdorojamos informacijos kiekių – šalia technologinių duomenų atsiranda vis daugiau su elektros rinka susijusios informacijos.

Projektą įgyvendinusios kompanijos UAB „Elsis TS“ generalinio direktoriaus Dariaus Imbraso teigimu, įmonei teko labai svarbus ir atsakingas projektas, kurio metu sukurtas produktas skirtas strateginei Lietuvos įmonei, atsakingai už elektros energijos srautų valdymą.

„Pirmiausia turėjome išrinkti senąją dispečerinę vaizdo sieną ir sumontuoti naująją, susidedančią iš 36 vaizdo kubų. Taip pat įrengėme naujas darbo vietas ištisą parą budintiems dispečeriams, sumontavome elektros energijos tiekimo, nepertraukiamo maitinimo ir vėdinimo sistemas. Įdiegus naujas technologijas, padidėjo sistemos valdymo centro saugumas ir patikimumas “, – dėsto D. Imbrasas.

Vaizdo sienoje matomi ne tik Lietuvos, bet ir aplinkinių energetikos sistemų  duomenys. Dispečeriai čia gali stebėti elektrinėse ir vėjo jėgainėse realiu laiku gaminamą elektros kiekį, veikiančias ir remontui atjungtas elektros perdavimo linijas, transformatorių pastotes bei skirstyklas, sistemos dažnį, importo duomenis, elektros poreikį ir vartojimą. 2016 m., kai pradės veikti elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, vaizdo sienoje bus galima matyti ir Lenkijos bei Švedijos elektros energetikos sistemų duomenis.

Giedriaus Radvilos teigimu, vaizdo siena tarnauja kaip duomenis apibendrinantis informacinis laukas. „Avarijos atveju automatizuoti įrenginiai perduoda signalus į bendrą sistemą, kuri apdoroja informaciją, gaunamą ne tik iš Lietuvos elektros perdavimo tinklo, bet ir kitų energetikos sistemų, su kuriomis sujungta Lietuvos energetikos sistema. Daugiau ir vienoje vietoje pateikiama informacija padeda operatyviai priimti sprendimus ir efektyviau organizuoti sistemos valdymo veiklą“, – sako G. Radvila.

Sistemos valdymo centre dispečeriai dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Pagal iš anksto sudarytą grafiką centre darbuojasi daugiau kaip 30 dispečerių.

Nuo vasario mėnesio gyventojai už elektros energiją, suvartotą per sausio mėnesį, jau turi atsiskaityti naujomis sumažėjusiomis 2014 m. kainomis. Dauguma (71 proc.) buitinių elektros vartotojų šiuo metu atsiskaito pagal „Standartinį“ vienos laiko zonos tarifo planą – pagal jį nauja elektros energijos kaina sudaro 0,474 Lt/kWh.

Gyventojams, kurie atsiskaito pagal dviejų laiko zonų „Standartinį“ tarifą, dieninės elektros energijos kaina sudaro 0,513 Lt/kWh, o naktinės ir savaitgalio – 0,384 Lt/kWh.

Apie 7 proc. namų ūkių atsiskaito pagal „Elektrinių viryklių“ vienos laiko zonos tarifo planą, pagal jį elektros kaina yra 0,465 Lt/kWh. Atsiskaitant pagal šį dviejų laiko zonų tarifo planą, dieninė elektra kainuoja 0,503 Lt/kWh, o naktinė ir savaitgalio – 0,378 Lt/kWh.

Statistiniam Lietuvos namų ūkiui, vidutiniškai per mėnesį sunaudojančiam apie 144 kWh, išlaidos už elektros energiją kitais metais sumažės apie 3,6 Lt (su PVM) per mėnesį.

Apskaičiuojant mokėtiną sumą už elektros energiją naujomis kainomis, reikia nurodyti visus tarifo plano kainos skaičius cento dešimtųjų dalių tikslumu (tris skaičius po kablelio). Bendrą mokėtiną sumą reikia suapvalinti cento tikslumu, vadovaujantis bendrosiomis matematinėmis apvalinimo taisyklėmis.

Pavyzdžiui, nuo vasario mėnesio atsiskaitant pagal vienos laiko zonos „Standartinį“ tarifo planą ir suvartojus 144 kilovatvalandes elektros energijos, skaičiuojant po 0,474 Lt už kilovatvalandę, bendra mokėtina suma sudarytų 68,256 Lt – tokią mokėtiną sumą reikėtų suapvalinti iki 68,26 Lt.

„Jei gyventojai pastebėjo, kad mokėdami už elektros energiją netiksliai nurodė kainas, pvz., naujas kainas pritaikė jau sausį, kuomet reikėjo atsiskaityti už gruodžio mėnesio suvartotą energiją dar 2013 metais galiojančiomis kainomis, jie turėtų suskaičiuoti pinigų sumą, koks neatitikimas susidarė, ir kitą mėnesį mokėdami už elektros energiją pridėti arba atimti susidariusį neatitikimą“, – teigia Deimantė Bareikienė, LESTO Klientų aptarnavimo valdymo departamento direktorė.

Gyventojams, kurie atsiskaito pagal vidutinį suvartojimą ar sudarę tiesioginio debeto sutartis, elektros kainos skaičiuojant mokėtiną sumą bus pakeistos automatiškai. Informaciją apie apskaičiuotą sumą gyventojai gali rasti prisijungę prie savitarnos svetainės www.manoelektra.lt.

Tarifų planai su pastoviąja dedamąja dalimi – suvartojantiems daugiau elektros

LESTO siūlomi tarifų planai „Namai“ ir „Namai plius“ leidžia sutaupyti daugiau nei vidutiniškai elektros energijos suvartojantiems vartotojams. Paprasčiausiai įvertinti, ar pasirinkti tarifų planai vartotojams bus tinkamiausi ir 2014 metais, galima naudojantis interneto svetainėje www.lesto.lt įkelta skaičiuokle.

Gyventojams, šiuo metu atsiskaitantiems vienos laiko zonos tarifo planu „Standartinis“ ir per metus suvartojantiems bent 2553 kWh (apie 213 kWh per mėnesį) elektros energijos, 2014 m. gali būti palankiau pasirinkti tarifo planą „Namai“. Pasirinkus planą „Namai“, kas mėnesį mokama 10 Lt pastovioji dedamoji dalis, tačiau elektros energijos kaina taikoma mažesnė – 0,427 Lt/kWh. Atsiskaitant pagal dviejų laiko zonų „Namai“ tarifą, dieninės elektros energijos kaina sudaro 0,459 Lt/kWh, o naktinės ir savaitgalio – 0,353 Lt kWh.

Atitinkamai, tarifo planas „Namai plius“ galėtų būti naudingesnis suvartojant daugiau nei 3750 kWh elektros energijos per metus (apie 313 kWh per mėnesį). Pasirinkus planą „Namai plius“, kas mėnesį mokama 20 Lt pastovioji dedamoji dalis, o elektros energijos kaina šiemet sudaro 0,41 Lt/kWh. Atsiskaitant pagal dviejų laiko zonų „Namai plius“ tarifą, dieninės elektros energijos kaina sudaro 0,439 Lt/kWh, o naktinės ir savaitgalio – 0,342 Lt kWh.

Pasikeisti elektros tarifo planą galima savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt arba LESTO klientų aptarnavimo centre. Gyventojai turi galimybę pasikeisti tarifo planą kartą per metus arba kuomet pakeičiamos kainos per 2 mėnesių laikotarpį. Tai leidžia pasirinkti tinkamiausią tarifo planą, atitinkantį besikeičiančius vartotojų poreikius. Vieną kartą pakeitus tarifo planą, kitą kartą tą būtų galima atlikti po 12 mėnesių.

Gauti aktualią ir išsamią su elektros energijos tiekimu susijusią informaciją, valdyti reikalingas LESTO paslaugas ir kontroliuoti mokėjimus gyventojai gali internetinėje LESTO savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt. Daugiau informacijos aktualiais elektros energijos tiekimo klausimais gyventojai gali gauti klientų aptarnavimo telefonu 1802.

Atsiskaityti pagal vidutinį suvartojimą – pigiau ir patogiau
LESTO klientams yra sudariusi galimybę už elektros energiją atsiskaityti pagal vidutinį suvartojimą. Tai padeda tolygiai planuoti išlaidas, kadangi nepaisant sezoniškumo ir suvartoto elektros energijos kiekio pokyčių, kas mėnesį mokama vienoda suma. Jei vartotojas turi kelis objektus, už juos būtų pateikiama viena sąskaita, todėl atsiskaityti galima viena įmoka. Tokiu atveju nebereikėtų ir pildyti popierinės atsiskaitymo knygelės, kas mėnesį tikrinti apskaitos prietaiso. Platesnė informacija apie šią paslaugą pateikiama LESTO svetainėje – http://www.lesto.lt/lt/privatiems/atsiskaitymo-budai/pagal-pvm-saskaitas-fakturas/1076.

Tiesioginis debetas – Lietuvoje vis labiau populiarėjantis modernus ir patogus būdas atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, kai kiekvieną mėnesį mokama vienoda suma, sąskaitos visada apmokamos laiku. Tai pigesnis atsiskaitymo būdas, lyginant su kitais, kadangi šiuo metu didieji šalies bankai netaiko jokio mokesčio įmokoms, pati paslauga papildomai nieko nekainuoja.

Atsiskaitantieji tiesioginiu debetu ir pagal vidutinį suvartojimą informaciją apie būsimą mokėjimą elektroniniu paštu gauna kiekvieno mėnesio pradžioje. Mėnesio įmokų už elektros energiją dydis klientui apskaičiuojamas pagal ankstesnį kliento elektros suvartojimo vidurkį (kilovatvalandėmis, kWh), kuris tikslinamas pagal periodinius skaitiklių patikrinimo duomenis. Tiesioginiu debetu atsiskaitantys klientai patys gali nustatyti patogiausią mokėjimo dieną, kada sąskaita už suvartotą elektros energiją bus apmokama automatiškai.

„Tiesioginis debetas ypač priimtinas tiems, kurie nori sutaupyti laiko, skiriamo skaitiklio rodmenų nurašymui, atsiskaitymo knygelės pildymui, mokesčių apskaičiavimui ir atsiskaitymui. Visus metus, nepaisant sezoniškumo ir elektros suvartojimo kiekio pokyčių, mokama vienoda suma leidžia paprasčiau planuoti šeimos išlaidas. Viena tiesioginio debeto įmoka galima atsiskaityti už keliuose objektuose suvartotą elektros energiją, klientai gauna vieną bendrą sąskaitą, kurioje pateikiama visa informacija“, – aiškina D. Bareikienė.

Klientai vertina galimybę savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt kontroliuoti įmokų už elektros energiją dydį, peržiūrėti ankstesnius mokėjimus, esant poreikiui, deklaruoti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir patikslinti vidutinio suvartojimo vidurkį. Visus vartotojus, kuriems aktualu sutaupyti pinigų ir laiko, kviečiame pasirašyti tiesioginio debeto sutartis  internetinėje bankininkystėje arba užėjus į bet kurį savo banko skyrių ar LESTO klientų aptarnavimo centrą.

Visuomeninės elektros energijos kainos 2014 m. (su PVM)
Tarifai ir jų dedamosios    Tarifų planai
Standartinis    Namai    Namai plius    Elektrinės viryklės*
Vienos laiko zonos tarifas:
pastovioji dedamoji, Lt/mėn.    -    10    20    -
energijos dedamoji, Lt/kWh    0,474    0,427    0,41    0,465
Dviejų laiko zonų tarifas:
pastovioji dedamoji, Lt/mėn.    -    10    20    -
dieninė energijos dedamoji, Lt/kWh    0,513    0,459    0,439    0,503
Naktinė, šeštadienio ir sekmadienio energijos dedamoji, Lt/kWh    0,384    0,353    0,342    0,378

*„Elektrinės viryklės“ tarifo planas gali būti taikomas esant papildomoms sąlygoms.

Elektros energijos gamyba iš vėjo Lietuvoje auga: 2013 m. vėjo jėgainėse mūsų šalyje pagamintos energijos kiekis išaugo maždaug 11,5 proc., lyginant su 2012 m.

Iš viso šalyje veikiančios vėjo jėgainės pagamino 599,99 GWh elektros energijos, tai sudarė apie 6 proc. visos Lietuvoje sunaudotos energijos. 2012 m. vėjo jėgainėse pagaminta 537,67 GWh elektros energijos.

2013 m. pabaigoje bendra visų veikiančių vėjo jėgainių galia sudarė 278,83 MW, tai yra 16,19 MW daugiau negu 2012 m. pabaigoje. Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus prie bendrų perdavimo tinklų jungiamų vėjo elektrinių suminė galia gali siekti daugiausia 500 MW. Visas šis kiekis 2013 m. aukcionuose buvo išdalintas vėjo energijos gamintojams, pasiūliusiems mažiausią supirkimo kainą.

„Iš vėjo energijos Lietuvoje galima pagaminti dar ženkliai daugiau elektros. Visgi norint tęsti stabilų šios rūšies elektros gamybos augimą, reikia padidinti šiuo metu egzistuojantį 500 MW limitą vėjo galiai. Tobulėjančios technologijos turi potencialo sudaryti prielaidas mažesnei elektros kainai, o ir verslas pasiruošęs investuoti į tolesnę vėjo energetikos plėtrą, tačiau tam reikia politinės valios“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Saulius Pikšrys.

Vėjo jėgainės 2013 m. Lietuvoje pagamino daugiausiai elektros iš visų atsinaujinančių energijos išteklių. Vandens jėgainės praėjusiais metais pagamino 516,20 GWh elektros energijos, saulės jėgainės – 44,80 GWh.

Lietuva yra įsipareigojusi ES iki 2020 m. pasiekti, kad 23 proc. šalyje suvartojamos energijos sudarytų energija, gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

2013 m. viešoji įstaiga „Ekošviesa“, kuri rūpinasi taupiųjų lempučių surinkimu Lietuvoje, iš specialių dėžučių surinko daugiau nei 60 tonų perdegusių taupiųjų lempučių. Šio lempučių kiekio užtektų padengti maždaug 3,5 futbolo stadionų plotą. Pasak „Ekošviesa“ vadovo Tado Ruželės, už šį, Vyriausybės nustatytą normą viršijančių, lempučių skaičių galima dėkoti aplinkai neabejingiems žmonėms, kurie tampa vis labiau sąmoningi.

„Jau kelerius metus iš eilės surinktų taupiųjų lempučių kiekis viršija Vyriausybės numatytą normą – 40 proc. nuo rinkoje parduotų energiją taupančių lempučių, ir tai džiugina. Per 2013 metus surinkome daugiau nei 60 tonų perdegusių taupiųjų lempučių. Viena taupioji lemputė sveria apie 100 gramų, tad, jeigu pas mus galiotų tie patys papročiai, kaip Rytų šalyse, ir už nuotaką mokėtumėte tiek, kiek ji sveria, už 60 kilogramų moterį turėtumėte duoti 600 lempučių, – juokiasi VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė. – Žinoma, teigti, jog dauguma lietuvių yra atsakingi, dar negalime, ir tai natūralu: rūšiavimo įpročiai formuojami dešimtmečius, todėl,  kaip ir iki šiol, šviesime visuomenę apie būtinybę atiduoti perdirbti taupiąsias lemputes ir kiek įmanoma labiau plėsime jų surinkimo punktų tinklą“.

Trejus metus veiklą vykdančiai organizacijai „Ekošviesa“ iki šiol Vyriausybės užduotį pavykdavo ne tik sėkmingai įgyvendinti, bet ir viršyti planą. Tiesa, šiais metais laukia pasikeitimai: pagal planuojamą Vyriausybės nutarimą, reikės surinkti 5 proc. daugiau taupiųjų lempų nei iki šiol, t.y. 45 proc. nuo rinkoje parduotų taupiųjų lempų. Anot T. Ruželės, išplėtus stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių tinklą, tai neturėtų būti sunkiai įgyvendinama užduotis, nes dabar be didelių kliūčių galima atiduoti perdirbti lemputes praktiškai visoje Lietuvos teritorijoje.

Lempų surinkimas ir utilizavimas yra ilgalaikė Europos Sąjungos sėkmingai vykdomos ekologinės politikos dalis. ES šalims perėjus prie energiją taupančių elektros lempučių naudojimo, panaudotas lemputes galima išmesti tik tam skirtose vietose, kad vėliau jos būtų saugiai perdirbtos. Neperdirbamos, savo sudėtyje gyvsidabrio turinčios, lempos  yra priskiriamos prie pavojingų, žalingą poveikį gamtai turinčių atliekų.

Šiuo metu 46 Lietuvos miestuose veikia 86 punktai, kuriuose yra priimamos perdegusios energiją taupančios lemputės. Specialių dėžučių šioms lemputėms surinkti yra Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus „Lesto“ klientų aptarnavimo centruose, minėtose stambiagabaričių atliekų aikštelėse, o didesniuose miestuose lemputes priima parduotuvės „Mazgas“, „SLO“ bei „EMP recycling“ padaliniai. Visą perdegusių lempučių surinkimo punktų sąrašą galima rasti interneto svetainėje www.eko-sviesa.lt.

„Ekošviesa“ energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuoja nuo 2010 m. Surinktos lemputės atiduodamos elektroninių atliekų perdirbėjams, kurie, naudodami specialias technologijas, saugiai pašalina gyvsidabrį, o stiklą perdirba antriniam panaudojimui.

2014 m. vasario 14 d. organizuojama ketvirtoji kasmetinė konferencija „Energetinio efektyvumo sprendimai – kelias verslo konkurencingumui“ – šiemet didžiausias akcentas teikiamas inovatyviems sprendimams, leidžiantiems didinti verslo pajėgumus nedidinant energijos sąnaudų. Ekspertai iš Lietuvos ir užsienio dalysis sukaupta patirtimi ir praktika.

Lyginant su ES vidurkiais, Lietuvos energetinis efektyvumas vis dar yra beveik perpus mažesnis – tai reiškia, kad Lietuvos verslas tam pačiam kiekiui produktų pagaminti sunaudoja beveik dvigubai daugiau energijos. Verslas dar turi daug galimybių elektros energiją vartoti efektyviau ir racionaliau, taip auginti savo veiklos rodiklius bei tapti konkurencingesnis.

Konferencijoje, kurią bendrovė LESTO organizuoja drauge su dienraščiu „Verslo žinios“, patirtimi dalinsis pažangiausius energetinio efektyvumo sprendimus įdiegusios įmonės, tokios kaip „Hitachi“, „Achema“ bei „AVG AUTOMIX“. Apie savo atliktus darbus ir tyrimus pasakos analitikai bei sprendimų tiekėjai – European Smart Metering Industry Group, Lietuvos pramonininkų konfederacija, „Schneider Electric“, „BENCO“ – pristatydami tiek produktus, tiek konkrečius įgyvendintus projektus. Konferencijos metu taip pat bus aptariami paramos verslui mechanizmai didinant energetinį efektyvumą.

„Šios konferencijos tikslas – suvesti energetinio efektyvumo sprendimų diegėjus, analitikus, energetikus ir verslininkus į vieną renginį, kuriame būtų naudingai dalijamasi sukaupta patirtimi, pristatyti geriausi esami sprendimai. Šiais metais daugiausiai dėmesio bus skiriama užsienio šalių praktinei patirčiai. Ji, Lietuvai ruošiantis įgyvendinti Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimus, tampa vis aktualesnė“, – teigia Aidas Ignatavičius, AB LESTO generalinis direktorius.

Konferencijos verslui „Energetinio efektyvumo sprendimai – kelias verslo konkurencingumui“ metu taip pat bus aptariama, kaip verslas Lietuvoje išnaudoja esamas galimybes diegiant energijos taupymo priemones, nurodomi energijos efektyvumo didinimo rezervai verslo įmonėse.

Renginio metu taip pat veiks speciali energijos tausojimo priemonių ir produktų ekspozicija. Konferencijos metu bus apdovanota „Žaliojo protokolo” įmonė, racionaliausiai vartojusi elektros energiją 2013 metais.

LESTO vadovas pabrėžia, kad elektros energijos skirstytojo atsakomybė – skatinti įmones elektrą naudoti racionaliai ir su tuo pačiu elektros energijos kiekiu sukurti didesnę vertę. Šiuolaikiniai darnaus vystymosi standartai reikalauja siekti subalansuotos gerovės, atidžiai tarpusavyje derinant suinteresuotųjų šalių poreikius ir aplinkos tausojimo interesus. Darni energetika – esminis ilgalaikės Europos Sąjungos ekonomikos strategijos elementas ir kovos su klimato kaita priemonė.

Praėjusiais metais įvykusioje trečiojoje racionalaus energijos naudojimo konferencijoje verslui dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius – daugiau nei 300 atstovų iš daugiau nei 160 šalies įmonių.

Ši konferencija – racionalaus energijos vartojimo iniciatyvos „Tiek, kiek reikia įmonei“ dalis. Iniciatyva taip pat yra įsteigusi „Žaliąjį protokolą“ – vienintelį tokio pobūdžio susitarimą, kuris kviečia vienytis pritariančius elektros energijos tausojimo būtinybei.

Elektros skirstymo bendrovė AB LESTO apie įvykusį elektros energijos tiekimo sutrikimą ir numatomą jo pašalinimo trukmę visus elektros naudotojus informuoja siųsdama nemokamus pranešimus SMS žinutėmis ir elektroniniais laiškais, tačiau penktadalis klientų dar nepateikė savo kontaktinių duomenų.

Klientams taip pat teikiami pranešimai apie pasikeitusius elektros energijos tarifus, paslaugas ir kita jiems svarbi informacija.

Nemokamus pranešimus apie gedimus, pasikeitusius tarifus trumpąja SMS žinute ar elektroniniu paštu gauna visi privatūs LESTO klientai, kurie bendrovei yra pateikę savo kontaktinius duomenis. Individualūs pranešimai siunčiami tais atvejais, kuomet dėl avarinių gedimų, pvz., gamtos stichijų metu, nutrūksta elektros energijos tiekimas, norima informuoti apie planinius elektros energijos tiekimo nutraukimus ar pranešti pasikeitusias elektros kainas, kitą svarbią informaciją.

„LESTO aptarnauja apie 1,6 mln. klientų – daugiau nei 80 proc. jų mums pateikė savo kontaktinius duomenis, todėl svarbiais atvejais galime operatyviai siųsti jiems aktualią su elektros energijos tiekimu susijusią informaciją. Tie klientai, kurie dar nėra pateikę savo kontaktinių duomenų, gali tai padaryti prisijungę prie savitarnos svetainės www.manoelektra.lt, klientų aptarnavimo telefonu 1802 ar apsilankę bet kuriame klientų aptarnavimo centre. Savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt LESTO klientai gali pasirinkti jiems patogų informavimo apie gedimus būdą bei pasitikrinti, ar jų pateikti  kontaktiniai  duomenys aktualūs“, – teigia Deimantė Bareikienė, LESTO Klientų aptarnavimo valdymo departamento direktorė.

Pranešimuose apie LESTO užregistruotus gedimus gyventojams nurodoma, per kiek laiko planuojama pašalinti gedimą ir atstatyti elektros tiekimą konkrečiu objekto adresu. Gedimą pašalinus ir atstačius elektros energijos tiekimą, elektros naudotojai gauna atskirą pranešimą apie tai. Jei gedimo pašalinimo laikas būtų pratęstas, klientas apie tai būtų informuojamas atskiru pranešimu.

„Apie dalį gedimų, ypač nutolusiose vietovėse, LESTO gali neturėti informacijos, todėl gyventojai, jei  dingus elektrai per 15 minučių negautų pranešimo apie tai, turėtų gedimą registruoti klientų aptarnavimo telefonu 1802. Žinoma, prieš tai reikėtų įsitikinti, kad gedimas kilo ne jų namų vidaus tinkle“, – teigia D. Bareikienė.

Klientai taip pat informuojami apie planuojamus elektros tiekimo nutraukimus dėl tinklo remonto darbų, apie elektros energijos kainų pokyčius, siunčiama kita svarbi su elektros energijos tiekimu susijusi informacija.

„LESTO įdiegti informacinių sistemų patobulinimai leidžia klientams gauti informaciją operatyviai ir patogiausiu būdu – gedimų atvejais nebereikia skambinti, norint sužinoti svarbiausią informaciją. Taip pat atnaujintoje savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt klientai gali atlikti visus svarbiausius jiems aktualius veiksmus, dėl kurių anksčiau reikėdavo vykti į klientų aptarnavimo centrą“, – teigia D. Bareikienė.

Sumažėjęs klientų, skambinančių dėl jau žinomų LESTO gedimų, skaičius  bendrovei leidžia operatyviau aptarnauti klientus, kurie kreipiasi dėl dar neužregistruotų gedimų, taip pat sklandžiau organizuojami gedimų šalinimo darbai.

LESTO primena, ką daryti dingus elektrai

Nutrūkus elektros energijos tiekimui, gyventojai pirmiausia turėtų įsitikinti, ar gedimas nekilo jų namų vidaus tinkle, taip pat patikrinti, ar neišsijungę automatiniai elektros energijos jungikliai, esantys namuose, laiptinėje.

Tais atvejais, kuomet elektros energijos tiekimas nutrūksta dėl avarinių gedimų skirstomajame tinkle, elektros naudotoją, jei jis pateikęs kontaktinius duomenis LESTO, SMS ar el. pranešimas apie tai turėtų pasiekti per 10–15 min. Jei klientas žinutės negavo ir yra įsitikinęs, kad gedimas yra ne vidaus tinkle, jis gedimą registruoti turėtų klientų aptarnavimo telefonu 1802.

Jeigu klientas gautų pranešimą apie pašalintą gedimą, tačiau elektros energijos tiekimas vis dar nėra atstatytas, tokiu atveju jam reikėtų kreiptis klientų aptarnavimo telefonu 1802 ir papildomai informuoti apie gedimą tinkle. Masinių gedimų atvejais, LESTO pašalinus gedimą vidutinės įtampos tinkle, būna atvejų, kuomet papildomų gedimų būna žemos įtampos tinkluose, nutiestuose iki pat elektros naudotojų namų.

„Masinių gedimų atvejais labai svarbu, kad bendrovei galėtų prisiskambinti tie klientai, kurie mato gedimų vietas, nori pranešti apie pavojų keliančius gedimus“, – aiškina D. Bareikienė.

LESTO klientų aptarnavimo telefonu 1802 per metus klientai kreipiasi beveik 1 milijoną kartų. Masinių gedimų atvejais vienu metu bendrovei paskambinti bando itin didelis kiekis elektros naudotojų, todėl planuojama, kad operatyviai suteikiama informacija tokį skambučių srautą sumažins, tai leis efektyviau organizuoti gedimų šalinimą.

Kaip šalinami gedimai?

Gedimų atvejais elektros energijos tiekimo atstatymo darbai organizuojami pagal prioritetus – pirmiausia šalinami gedimai vidutinės įtampos tinkle ir tie gedimai, kurie elektros tiekimo sutrikimus lemia didžiausiam vartotojų skaičiui, objektams su sudėtingais technologiniais procesais, objektams, kur nutrūkus elektros energijos tiekimui gali kilti pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, visuomeninės paskirties objektams. LESTO įdiegta nuotolinio dispečerinio valdymo sistema automatiškai užfiksuoja  gedimus vidutinės įtampos tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama didesniam vartotojų skaičiui (mieste, miestelyje ar gyvenvietėje).

Kad būtų nustatyta gedimo vieta, LESTO operatyvinės brigados turi fiziškai apžiūrėti elektros oro liniją, kurioje užfiksuotas sutrikimas, arba aplankyti nuo keleto iki keliolikos transformatorinių, išsidėsčiusių plačioje miesto erdvėje, kai gedimas fiksuojamas kabelių tinkle. Dažnai vien tam, kad būtų nustatytos gedimų vietos elektros linijose, darbuotojams tenka pėsčiomis apeiti dešimtis kilometrų nepalankiomis oro sąlygomis – todėl gedimų šalinimas užtrunka. Tokiais atvejais itin svarbi gyventojų pagalba – matydami pažeidimus skirstomajame tinkle (kibirkščiuojančius ar nutrauktus laidus, pažeistus įrenginius, užvirtusius medžius ar kt.), jie turėtų pasirūpinti savo saugumu ir nedelsdami apie gedimo vietą pranešti LESTO klientų aptarnavimo telefonu 1802, nurodant kuo tikslesnę gedimo vietovę, užrašus, esančius ant elektros įrenginių pastatų ar atramų (stulpų).

Sutrikimų elektros tinkle visiškai išvengti neįmanoma, tačiau LESTO nuosekliai modernizuoja tinklą ir gerina elektros energijos tiekimo kokybę. Tiekiamos elektros energijos kokybės rodikliai 2012 metais buvo geriausi per šalies nepriklausomybės laikotarpį – vienam vartotojui vidutiniškai (nevertinant stichinių reiškinių poveikio) teko 76,67 minutės per metus be elektros, tai yra 9,5 proc. mažiau nei 2011 m. Taip pat 5,4 proc., iki 1,06 karto, sumažėjo ir elektros energijos tiekimo nutrūkimų skaičius vienam vartotojui. Gamtos stichijos yra pagrindinė priežastis, sutrikdanti elektros tiekimą ir lemianti nepatogumus gyventojams.

Lietuvoje spustelėjus šalčiams elektros skirstymo bendrovė AB LESTO laikinai sustabdė suplanuotus elektros tinklo remonto darbus, kuriems atlikti būtina nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojams – darbai bus tęsiami sugrįžus palankesniems orams. Bendrovė užtikrins patikimą elektros energijos tiekimą – avarinių situacijų atveju tiekimo atstatymui reikalingi darbai būtų atliekami nedelsiant.

Planiniai elektros tinklo priežiūros ir remonto darbai atliekami reguliariai visus metus tam, kad būtų užtikrinamas kokybiškas ir patikimas elektros tiekimas vartotojams. Oro temperatūrai nukritus žemiau -5 laipsnių Celsijaus, planiniai elektros tinklo remonto darbai laikinai sustabdomi, jei juos atliekant elektros energijos tiekimą būtina nutraukti ilgiau kaip 5 valandoms.

Kuomet oro temperatūra nukrinta žemiau -10 laipsnių Celsijaus, AB LESTO laikinai sustabdo visus numatytus remonto darbus ir planuoti elektros energijos tiekimo atjungimai nebevykdomi. Taip nuspręsta pasielgti dėl to, kad esant šalčiams bendrovės  klientams nekiltų papildomų nepatogumų.

„Spustelėjus šalčiui nutarėme atidėti planuotus skirstomojo tinklo remonto darbus, kadangi gyventojams, kurių būstų šildymas priklauso nuo elektros, tai sukeltų didelių nepatogumų. Dėl nenumatytų aplinkybių gali būti atidėti ir naujų vartotojų įrenginių bei objektų prijungimo darbai, jei tai sukeltų nepatogumų kitiems elektros vartotojams“, – teigia Ervinas Pareigis, AB LESTO Režimų planavimo skyriaus vadovas.

Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozėmis, šalti orai iš Lietuvos nesitrauks visą šią savaitę.

Pranešimus apie planinius elektros išjungimus dėl tinklo remonto darbų klientai gali užsisakyti savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt, klientų aptarnavimo telefonu 1802. Pranešimus klientai gaus elektroniniu paštu arba  trumpąja SMS žinute. Klientų aptarnavimo numeriu 1802 bendrovės klientai taip pat gali registruoti elektros gedimus, gauti informaciją apie elektros tiekimo sutrikimus.

Teisės aktai numato galimybę bendrovei LESTO atlikti elektros įrenginių planinius remontus laikinai nutraukiant elektros energijos tiekimą gyventojams, kad būtų užtikrinamas tinkamas skirstomojo tinklo įrenginių veikimas ir elektros energijos tiekimo patikimumas.

„Gyventojai, namuose įrengdami šildymo sistemas, kurios naudoja elektros energiją, turėtų iš anksto numatyti, kad avarinio elektros tiekimo sutrikdymo atveju jie nepatirtų nuostolių, jei būtina, pasirūpinti nepertraukiamo elektros energijos tiekimo šaltiniu. LESTO nėra atsakinga už galimus nuostolius, patirtus dėl trumpalaikių elektros energijos tiekimo sutrikimų, kilusių ne dėl bendrovės kaltės“, – teigia E. Pareigis.

Dėl rinkos dydžio ir suvartojamos elektros kiekio Suomijos elektros rinka išlieka lemiančiu veiksniu formuojančiu kainas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, o ankstesnių metų kainų stebėjimai rodo, kad tokia įtaka dažniau gali būti teigiama.

Suomijoje per metus elektros suvartojama beveik 4 kartus daugiau nei visose trijose Baltijos šalyse kartu sudėjus. Elektros suvartojimo masteliais Lietuva yra labai nedidelė vartotoja, ir dar mažesnė gamintoja. Antrosios „Estlink“ jungties eksploatacija pilnu pajėgumo beveik trigubai padidino suomiškose elektrinėse gaminamos elektros importo galimybes į Baltijos regioną, tai ypatingai svarbu Lietuvai, importuojančiai apie du trečdalius suvartojamos elektros energijos.

„Rekordiškai žemos elektros kainos rinkoje gruodžio mėnesį pirmiausiai buvo nulemtos šiltos žiemos, bet tokie orai vyravo visose šiaurinės Europos teritorijose. Elektra pigo Suomijoje, ir ta pati kainų kritimo banga atslinko iki Lietuvos. Šią savaitę oras atvėso, ir matome kaip visų šiaurinių kaimynių elektros rinkose kaina šiek tiek pakilo. Tokius tolygius kainų svyravimus greičiausiai matysime ir toliau“, – sako Robertas Staniulis, elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas.

Galime numatyti ir stiprėsiančią priklausomybę nuo metų laiko. Ankstesniais metais elektros kainos biržoje Lietuvoje nepasižymėjo sezoniškumu, kuris būdingas Skandinavijos elektros rinkoms, tačiau ateityje ši įtaka bus ryškesnė.

Apie pusę elektros pasiūlos šiaurinėse Europos valstybėse sudaro hidroelektrinių gaminama elektra, kuri priklauso nuo lietaus ar sniego kiekio. Be to, Šiaurės šalyse elektra plačiai naudojama šildymui, todėl didelę įtaką jos paklausai ir kainoms daro ir oro temperatūros svyravimai. Naujos jungtys su Skandinavija – tiek „Estlink 2“, tiek statomas „NordBalt“ – reiškia, kad elektros kainos pokyčius Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje ateityje vis labiau lems orai Baltijos ir Šiaurės šalyse,  atominės elektrinės Švedijoje ir Suomijoje, elektros perdavimo linijų remontai ne tik Estijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje, bet ir tarp Švedijos ir Suomijos.

Gruodį vidutinė elektros energijos kaina Lietuvos biržoje tesiekė 12,94 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), praneša nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Enefit“. Nuo spalio, kai ji buvo pasiekusi rekordinius 22,17 ct/kWh, ji sumažėjo 42 procentais.

Vien gruodį vidutinė elektros kaina nukrito 21 proc. ir beveik susilygino su kainomis Estijoje ir Suomijoje.
Estijoje vidutinė elektros energijos kaina sumažėjo beveik 13 proc. ir išliko kiek žemesnė nei Lietuvoje –12,72 ct/kWh. Suomijoje ji sumažėjo 6 proc. iki 12,31 ct/kWh. Latvijos elektros rinkoje vidutinė energijos kaina buvo vienoda su kaina Lietuvoje.
„Didžiausią įtaką kainoms darė dėl žymiai aukštesnės nei įprastai oro temperatūros sumažėjusi paklausa rinkoje. Be to, gruodį daug energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų generuota elektra buvo iškart parduodama rinkoje ir tai turėjo kainas mažinančią įtaką“, – aiškina „Enefit“ generalinis direktorius Artūras Šyvokas.
Jo teigimu, praėjusį mėnesį iškrito neįprastai daug kritulių, kurie užpildė Skandinavijos šalių hidroelektrinių vandens rezervuarus. „Gruodį Skandinavijos šalių hidroelektrinių vandens rezervuarų užpildymas pirmą kartą per 2013 m. viršijo vidutinį daugiametį vidurkį. Tai  sumažino elektros kainas tose šalyse ir iš dalies turėjo įtaką kainoms Lietuvoje, tačiau žymiai mažesnę nei sumažėjusi vietinė paklausa“, – tvirtina A. Šyvokas.
Žaliavinės naftos kaina taip pat darė įtaką elektros energijos kainoms. Gruodį ji vidutiniškai kainavo 107,46 JAV dolerio už barelį. Brento žaliavinės naftos kaina svyravo nuo 108,82 iki 112,13 JAV dolerių už barelį. Vidutinė šios rūšies kaina siekė 110,48 JAV dolerius.

Vidutinė elektros kaina biržoje Lietuvos prekybos zonoje 2013 metais buvo 16,9 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), arba 9,6 proc. aukštesnė, nei 2012 metais. Žemiausia praėjusiais metais paros elektros kaina, 8,4 ct/kWh, buvo susiformavusi balandžio 23 dieną, aukščiausia, 43,6 ct/kWh, spalio 1d.
Žemiausios kainos „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje vyravo vasario, gegužės ir gruodžio mėnesiais. Vasarį ir gegužę vidutinės mėnesio elektros kainos nesiekė 15 ct/kWh, tačiau žemų kainų rekordą pasiekė gruodžio mėnesio vidutinė kaina – 12,9 ct/kWh. Žemiausia gruodžio mėnesio elektros kaina užfiksuota gruodžio 25 d. – 9,2 cento už kilovatvalandę. Tą dieną pirmą kartą nuo elektros biržos atsiradimo vienoda elektros kaina nusistovėjo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos prekybos zonose.
„Gruodžio pradžioje pradėjus eksploatuoti antrąją elektros jungtį tarp Estijos ir Suomijos, padidėjo elektros importo iš Šiaurės Europos šalių galimybes. 2015 m. pabaigoje pradėjus eksploatuoti „NordBalt“ jungtį,  Šiaurės Europos įtaka elektros kainoms bus dar stipresnė“, – sakė Daivis Virbickas, „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
Lyginant elektros kainas visoje „Nord Pool Spot“ sistemoje, 2013-aisiais elektra kainavo vidutiniškai penktadaliu brangiau nei 2012 m. Lietuvoje elektros brangimas biržoje nesiekė dešimties procentų. Kainų pokytį Skandinavijoje ir Suomijoje lėmė užsitęsusi žiema, šaltas pavasaris ir maži hidroelektrinių ištekliai, o kituose generatoriuose gaminama elektra didino elektros kainas. Maži vandens ištekliai Skandinavijoje statistiškai fiksuojami kartą per dešimt metų.
Aukštesnė nei vidutinė metinė kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje formavosi birželio – spalio mėnesiais. Tai laikotarpis, kada Lietuvoje ir kaimyninėse elektros energetikos sistemose vykdomi elektrinių, elektros linijų ir kitų įrenginių remontai.  Spalio mėnesį pradėjus vėsti orams ir dar neįjungus šiluminių elektrinių, dvi savaites iš viso nedirbant Karaliaučiaus šiluminei elektrinei, elektros poreikis Lietuvoje, kaip ir visoje Šiaurės Europoje, augo, o sąlygų pasiūlai užtikrinti neatsirado iki pat lapkričio pradžios.

Didmeninės elektros kainos „Nord Pool Spot“ elektros prekybos sistemoje paskutiniąją 2013 metų savaitę atspindėjo šventines nuotaikas visoje Šiaurės Europoje. Daugiau nei įprasta šventinių dienų paskutiniąją metų savaitę lėmė mažesnį elektros poreikį ir žemas didmenines elektros kainas.
Gruodžio 25 d. Lietuvos prekybos zonoje užfiksuota mažiausia kaina nuo metų pradžios – 9,2 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Pirmą kartą nuo elektros biržos atsiradimo vienoda elektros kaina nusistovėjo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos prekybos zonose. Vidutinė praėjusios savaitės elektros kaina „Nord Pool Spot“ Lietuvos prekybos zonoje buvo 9,7 ct/kWh, visų metų vidutinė kaina biržoje – 16,9 ct/kWh.
Tarptautinių jungčių pralaidumai gruodžio 23–29 dienomis elektrai patekti iš Latvijos ir Estijos energetikos sistemų buvo išnaudojami vidutiniškai 59 proc., iš Baltarusijos – 13 proc.

Per 11 šių metų mėnesių Baltijos šalys patyrė ne tik elektros kainų augimą, bet ir jos gamybos bei sunaudojimo padidėjimą. Elektros kainos Baltijos šalyse, lyginant su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 12 proc., gamyba – 10 proc., o sunaudojimas – 2 proc. Kainų augimą lėmė pablogėjusi hidrologinė situacija Skandinavijoje, o gamybos augimą – išaugusi generacija skalūninių dujų ir šilumos elektrinėse.

„Kainos per beveik metus pakilo 12 proc. Tam įtakos turėjo kainų didėjimas Suomijos rinkoje 16 proc., kurį lėmė hidrologinės situacijos pablogėjimas, lyginant su praėjusiais metais, kuomet buvo gausu kritulių. Tuo tarpu dėl pralaidumų ir importo ribojimų išaugo vietinė gamyba, didinusi ir suvartojimą“, – sako Gatis Junghans, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.

Per 2013 metų 11 mėnesių Baltijos šalyse elektrinės pagamino 19,5 TWh elektros energijos – 10 proc. daugiau nei 2012 m., kai buvo pagaminta 17,7 TWh. Gamybos augimą lėmė 1,3 TWh didesni generacijos pajėgumai Estijos degamojo skalūno elektrinėse ir 0,7 TWh – Latvijos naujosiose dujų termoelektrinėse. Tuo tarpu Lietuvoje elektros energijos generacija sumažėjo – per tą patį laikotarpį pagaminta 3,2 TWh elektros energijos, o tai – 5 proc. mažiau nei praėjusiais metais.

Elektros energijos sunaudojimas Baltijos šalyse per 11 šių metų mėnesių pasiekė 23 TWh – 2 proc. daugiau, nei 2012 m., kuomet sunaudota 22,5 TWh energijos. Didžiausias sunaudojimo augimas užfiksuotas Latvijoje – jis siekė 5 proc. Lietuvoje energijos suvartota 2 proc. daugiau nei pernai. Tuo tarpu Estijoje 2013 metais elektros energijos sunaudojimas nepakito.

Pasak G. Junghans, nors elektros kainos 2013 m. kilo, lapkričio mėn. jos pasiekė pusmečio žemumas – vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržoje Lietuvoje ir Latvijoje siekė 47,3 EUR/MWh ir buvo 26 proc. mažesnė nei spalį bei 22 proc. mažesnė nei vidutinė pastarojo pusmečio kaina. Tokį sumažėjimą lėmė elektros energijos importui prieinamo bendro perdavimo galingumo padidėjimas iš Rusijos ir Estijos – importuota 44 proc. daugiau elektros – nuo 1070 MW spalio mėnesį iki 1541 MW lapkričio mėnesį.