Rugsėjo 9 dieną neplanuotai sustojus gamybai Suomijos Olkiluoto 2 atominėje elektrinėje sumažėjo elektros pasiūla Suomijoje. Elektros trūkumas ir auganti paklausa ženkliai didina elektros kainą Suomijoje ir į bendrą Šiaurės ir Baltijos šalių „Nord Pool Spot“ biržą integruotose Estijos, Latvijos ir Lietuvos prekybos zonose. „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje išaugusi didmeninė elektros kaina šiandien siekia 27 centus už kilovatvalandę (ct/kWh).

Šios dienos elektros kainų augimui Lietuvoje (ir Latvijoje) įtakos turi ir dėl elektros perdavimo linijų remontų ribojamas elektros importas iš Estijos ir Rusijos.

Nepaisant to, kad šios dienos elektros kainų padidėjimas yra sąlygotas veiksnių Skandinavijoje, integracijos su Skandinavijos šalimis naudą Estijai, Latvijai ir Lietuvai rodo faktas, kad per 8 šių metų mėnesius į Baltijos šalis per Estijos–Suomijos jungtį patiekta 824,6 GWh pigesnės Skandinaviškos elektros energijos. Tai daugiau nei dvigubai viršija elektros tiekimus iš Baltijos šalių į Skandinaviją tuo pačiu laikotarpiu, sudariusius 405,0 GWh.

Esant aukštoms elektros kainoms Skandinavijoje, Baltijos šalių gamintojai turi galimybę naudingai parduoti elektros energiją. Žiemą, o ypač pavasarį bei rudenį, Skandinavijos hidroelektrinėms gaminat daug pigios elektros, Baltijos šalių elektros rinkas ir vartotojus pasiekia pigi Skandinaviška elektros energija.

Elektros skirstymo bendrovės AB LESTO užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad su elektros instaliacijos gedimais vidaus elektros tinkle per paskutinius metus susidūrė trečdalis apklaustų įmonių atstovų bei daugiau nei penktadalis gyventojų.

Įmonės tokiu atveju kreipiasi į specialistus, o gyventojai elektros gedimus bando šalinti patys. LESTO teikiamos paslaugos „Elektrikas į namus“ duomenys rodo, kad kvalifikuotą elektriką gyventojai kviečia jau įvykus avariniam gedimui.

UAB „Eurointegracijos projektai“ atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 30,4 proc. įmonės atstovų ir 21,9 proc. gyventojų teigė per pastaruosius metus susidūrę su elektros instaliacijos gedimais vidaus elektros tinkle.

Įmonės ir gyventojai gedimus vidaus tinkle šalina skirtingais būdais. Įmonių atstovai prioritetą teikia elektriko paslaugas teikiančioms įmonėms (51,2 proc. respondentų), o apklausti gyventojai dažniausiai gedimus šalina patys arba į pagalbą pasitelkia kitus šeimos narius – taip besielgiantys nurodė 56,3 proc. apklaustų gyventojų.

„Tokią situaciją, kai vidaus elektros tinklo gedimus Lietuvoje šalina patys gyventojai, galima pavadinti itin pavojinga – vargu ar šalyje turime pusantro milijono elektros energetikos inžinierių. Suklysta netgi didelę patirtį turintys elektrikai, o toks beatodairiškas gyventojų elgesys kelia didelę grėsmę neatsakingai besielgiančių asmenų bei aplinkinių saugumui. Netvarkinga elektros instaliacija kelia ne tik gedimų riziką, tačiau yra viena pagrindinių gaisrų priežasčių, tokie gaisrai gali užklupti netikėtai“, – teigia Mantas Vaskela, LESTO Veiklos plėtros skyriaus vadovas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dėl netvarkingos elektros įrangos ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, netinkamo prietaisų eksploatavimo Lietuvoje vien per 2013 metų pirmą pusmetį jau kilo beveik 335 gaisrai, juose žuvo 7 žmonės.

Tie apklaustieji, kurie per praėjusius 12 mėn. nesusidūrė su elektros instaliacijos gedimais vidaus elektros tinkle teigia, kad prireikus elektriko paslaugų jie dažniausiai kreiptųsi į draugus ir pažįstamus. Šią poziciją kur kas labiau palaiko gyventojai nei įmonių atstovai. Įmonių atstovai dažniau teigia, kad esant poreikiui jie kreiptųsi į organizaciją, kuri specializuojasi elektros paslaugų srityje.

Renkantis elektriko paslaugas, tyrimo dalyviai svarbiausiais veiksniais nurodė greitą reagavimą į iškvietimą bei naudojamų medžiagų ir atliktų darbų kokybę, taip pat apklaustiesiems pakankamai svarbūs veiksniai yra paslaugos kaina bei elektriko kvalifikacija. Tyrimas parodė, kad įmonėms ir gyventojams yra sunku nustatyti optimalios kainos už elektriko paslaugas dydį, kadangi apklaustieji dažniausiai „nesiorientuoja“ elektriko paslaugų rinkoje ir teigia, jog negali įvardinti net ir preliminaraus kainos dydžio.

Elektros skirstymo bendrovė LESTO nevykdo elektros vartotojų valdose įrengto vidinio elektros tinklo priežiūros, tačiau atsižvelgdama į klientų poreikį bendrovė siūlo pasinaudoti jau antrus metus sertifikuotų įmonių teikiama mokama paslauga „Elektrikas į namus“. Praktika rodo, kad dėl šios paslaugos dažniausiai kreipiasi gyventojai avarinio elektros instaliacijos gedimo atveju (90 proc). Antra pagal dažnumą paslaugos užsakymo priežastis – planinio remonto darbai (šviestuvų kabinimas, kištukinių lizdų keitimas, buitinių elektros įrenginių prijungimas prie vidaus tinklo). Taip pat didėja kreipinių skaičius dėl elektros varžų matavimo paslaugos. Labai panašios tendencijos ir tarp verslo įmonių.

„Dėl elektriko paslaugų gyventojai ir įmonės turėtų susirūpinti dar prieš įvykstant gedimams, kadangi gedimai paprastai yra netvarkingos elektros instaliacijos priežastis. Netvarkinga elektros instaliacija – tai nuolatinė grėsmė, kad namuose ar įmonės patalpose gali įvykti nelaimė. Užbėgant nelaimei už akių, gyventojai ne tik gali ramiau gyventi, tačiau ir būti tikri, kad išlaidos prevencijai yra mažesnės nei galimo avarinio gedimo atveju“, – įspėja M. Vaskela.

„Elektriko į namus“ paslaugą gyventojai paprasčiausiai gali užsisakyti LESTO klientų aptarnavimo telefonu 1802 arba prisijungę prie savitarnos svetainės www.manoelektra.lt. Susipažinti su informacija apie paslaugų įkainius galite svetainėje www.lesto.lt.

LESTO „Elektriko į namus“ paslaugą teikia  sertifikuotų  elektros įmonių specialistai, paslaugą užsisakyti gali visi elektros vartotojai – ir privatūs asmenys, ir įmonės.  Už atliktus darbus klientai atsiskaito tiesiogiai su juos aptarnavusia įmone.

2013 m. tyrimo apie elektriko paslaugų naudojimą metu buvo apklausti 606 gyventojai ir 309 įmonių atstovai.

Elektros skirstomojo tinklo operatorė AB LESTO, norėdama atlikti bandymus ir praktiškai įvertinti elektromobilio panaudojimo galimybes ir potencialą Lietuvos klimato ir kelių sąlygomis, 3 metams išnuomojo elektromobilį „Nissan LEAF“. Pasaulyje šis penkiavietis elektromobilis yra pats populiariausias.

LESTO įžvelgia didelį potencialą elektromobilių plėtrai ateityje – efektyviau energiją vartojančios naujos technologijos ir jų diegimas automobilių pramonėje tampa vis konkurencingesnis rinkoje, ypač lyginant su senais, tradicinį iškastinį kurą naudojančiais automobiliais. Nuvažiuoti 100 km elektromobiliu kainuoja tik apie 4-8 Lt, kadangi elektra yra santykinai pigesnė ir efektyviau vartojama, lyginant su tradiciniais degalais. Idealiomis sąlygomis elektros variklis gali pasiekti net 95% efektyvumą, o iškastiniu kuru varomų automobilių efektyvumas nesiekia ir 50%.

„Pirmąjį gamyklinį penkiavietį elektromobilio modelį LESTO išnuomojo norėdama atlikti eksperimentus visų metų laikotarpiu – išbandyti elektromobilį žiemą ir vasarą, paskaičiuoti, kiek realybėje galima sutaupyti sąnaudų degalams, kiek toks elektromobilis yra pigesnis ar brangesnis, lyginant su įprastomis transporto priemonėmis, įvertinus visas eksploatavimo ir degalų sąnaudas, – teigia Mantas Vaskela, LESTO Veiklos plėtros skyriaus vadovas. – Pats elektromobilis yra brangesnis, tačiau jo eksploatacija dėl yra pigesnė, taip pat mažiau kainuoja ir važiavimui reikalinga elektros energija, ypač elektromobilį kraunant nakties metu.“

Naujausio „Nissan LEAF“ modelio baterijos gamtą tausojantiems automobiliams leidžia nuvažiuoti iki 199 km, greitosios įkrovos stotelė leidžia elektromobilį įkrauti trumpiau nei per 30 minučių, elektromobilį galima krauti ir iš įprasto 230V įtampos tinklo.

„Vertiname, kad aktyviai komerciškai eksploatuojamas elektromobilis, esant dabartinėms techninėms charakteristikoms ir specifinėms naudojimo sąlygoms, jau atsiperka, kadangi sąnaudos degalams ir eksploatacijai yra daug kartų mažesnės, lyginant su tradiciniais automobiliais. Taip pat tokiems automobiliams sudarytos lengvatos – galima važiuoti autobusų juosta, nemokamai statyti stovėjimo aikštelėse“, – teigia M. Vaskela.

Pasak jo, elektromobilis bus išmėginamas įvairiems bendrovės veiklos tikslams pasiekti – jis pabuvos ir transporto priemone, naudojama ūkinei veiklai ir apskaitos prietaisų rodmenų nurašymui, tarnybiniu automobiliu, taip pat ir įmonės reprezentacijai.

„Siekiame, kad elektromobilis nestovėtų nė dienos, taip galėsime surinkti daugiau duomenų ir tiksliau įvertinti, kur elektromobilis gali pakeisti tradicinį transportą ir duoti naudos“, – teigia M. Vaskela.

Planuojama, jog palaipsniui Lietuvoje atsiras pirmieji elektromobilių įkrovos taškai ir kita reikalinga infrastruktūra, bendrovė LESTO taip pat svarsto galimybes prisidėti prie tokios infrastruktūros plėtros, todėl nori būti pasiruošusi pasiūlyti geriausius sprendimus būsimiems elektromobilių savininkams. LESTO pirmąją greitosios įkrovos stotelę planuoja įrengti prie centrinės buveinės Žvejų g., Vilniuje.

„LEAF” – tik pradinis „Nissan” elektromobilių programos etapas. Perkamiausias pasaulyje elektromobilis „Nissan LEAF” sustiprino „Nissan” bendrovės, kaip pasaulinės lyderės kuriant nulinių emisijų transporto priemones, poziciją. Tačiau tai tėra pradinis plačios „Nissan” elektromobilių programos etapas. Po naujojo „LEAF” pasaulį išvys daug kitų naujų elektromobilių, tarp jų ir „e-NV200″ komercinės paskirties modelis bei „e-NV200 taksi”.

Daugiau informacijos apie elektromobilius, jų technines galimybes, poveikį gamtai ir miestui, kainą, eksploatacijos kaštus, ir kt. pateikiama LESTO internetinėje svetainėje – www.lesto.lt/elektromobiliai.

Viešojo sektoriaus įstaigos ir organizacijos pastarąjį pusmetį aktyviai rinkosi alternatyvą garantiniam elektros energijos tiekimui, taip mažindamos savo išlaidas elektros energijai.
Daugiausia laisvos elektros energijos rinkos klientų turinčio nepriklausomo tiekėjo „Energijos tiekimas“ viešojo sektoriaus klientų skaičius per pastarąjį pusmetį išaugo du kartus ir perkopė 1300. Kas trečias sausio–gegužės mėn. pritrauktas naujas klientas buvo viešojo sektoriaus įstaiga arba organizacija.
„Viešojo sektoriaus subjektai neatsilieka nuo privataus kapitalo įmonių ir aktyviai skelbia konkursus elektros energijai laisvoje rinkoje pirkti. Tiekėjų konkurencija teikiant pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose yra tokia pat stipri, kaip ir verslo įmonių segmente. Šioje situacijoje laimi vartotojai, kurie elektros energiją perka geresne kaina ir sutaupo daugiau valstybės biudžeto lėšų“, – sako „Energijos tiekimo“ generalinis direktorius Algirdas  Juozaponis.
Per 2013 m. viešojo sektoriaus klientams „Energijos tiekimas“ patieks virš 250 mln. kWh elektros energijos ir padės sutaupyti apie 7,2 mln. Lt – tiek didesnės būtų šių klientų sąskaitos mokant garantinio tiekimo kainomis. Labiausiai taupymo efektą pajus didžiausi viešojo sektoriaus elektros energijos vartotojai, kurie per metus suvartoja daugiau nei 1 mln. kWh elektros energijos. Tai – Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė, „Šiaulių vandenys“, „Dzūkijos vandenys“, Kauno technologijos universitetas ir kiti.
Pastaraisiais mėnesiais, laimėjus viešuosius pirkimus, naujais „Energijos tiekimo“ klientais tapo LR Seimo kanceliarija, Valstybės žemės fondas, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Druskininkų savivaldybė ir kitos viešojo sektoriaus įstaigos ir organizacijos. Elektros energiją bendrovė taip pat tiekia 440-iai mokyklų ir lopšelių-darželių, 5-iems universitetams, 50-iai ligoninių, klinikų ar kitų gydymo įstaigų, 19-os rajonų ir miestų savivaldybių administracijoms.

Per metus nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Enefit“ beveik tris kartus augino klientų skaičių ir parduotos elektros energijos kiekį.

Per pirmąjį 2013 m. ketvirtį bendrovė pardavė beveik 212 tūkst. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu nei prieš metus. Per metus klientų ratą „Enefit“ išplėtė beveik 2,7 karto iki daugiau nei 800 įmonių.

„Klientų portfelį ir parduotos elektros energijos kiekį labiausiai augino pritraukti nauji stambūs klientai. Sausio 1 d. smulkioms įmonėms atverta laisvoji elektros energijos rinka, praktiškai nepadarė įtakos mūsų rezultatams – jos nėra aktyvios. Priešingai elgiasi bendrovės, kurios į rinką pateko anksčiau. Jos įsitikino, kad elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų pirkti nėra sudėtinga, o konkurencija tarp tiekėjų veikia“, – sako „Enefit“ generalinis direktorius Artūras Šyvokas.

Jo teigimu, lyginant šiuos ketvirčius matomas ryškus elektros energiją perkančių bendrovių požiūrio pokytis. „Jei rinkoje susiklostė palanki situacija ir kainos nukrito, bendrovės pratęsia sutartis su tiekėjais, kad gautų geresnį pasiūlymą. Anksčiau jos laukdavo, kol pasibaigs jų sutartys, ir tik tada pradėdavo žvalgytis kas pateiks geresnę kainą ir sąlygas. Tokiais atvejais traukinys dažniausiai jau būdavo nuvažiavęs“, – teigia „Enefit“ vadovas.

Jis prognozuoja, kad per antrąjį ketvirtį aktyvesnės bus mažos įmonės, kurios elektros energiją rinksis pirmą kartą, tačiau parduodavos elektros kiekis gali sumažėti. Tam įtaką darys sezoninės elektros energijos suvartojimo tendencijos.

A. Šyvokas pastebi, jog vis daugiau bendrovių renkasi ne tik kainą, bet ir elektros energijos tiekimo saugumą bei stabilumą. „Mums padeda, kad esame elektros gamintojos „Eesti Energia“ dukterinė įmonė ir galime garantuoti ilgalaikes fiksuotas kainas. Šis faktas padėjo sudaryti nemažai svarbių sutarčių – vis daugiau įmonių pasirašo ilgalaikes sutartis“, – sako „Enefit“ generalinis direktorius.

„Enefit“ motininė bendrovė „Eesti Energia“ per pirmąjį šių metų ketvirtį vien Estijoje pardavė beveik 3,5 mlrd. MWh elektros energijos – 37,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Bendrovė elektros energijos biržose ir didmenine elektros energijos prekyba užsiimančioms bendrovėms pardavė daugiau nei 1,5 mlrd. MWh – 5 kartus daugiau nei pernai. Mažmeniniams vartotojams „Eesti Energia“ pardavė daugiau nei 1,9 mlrd. MWh elektros energijos – 14 proc. mažiau nei pernai.

Elektros skirstymo bendrovė AB LESTO, įgyvendindama Europos Sąjungos struktūrinių fondų dalinai finansuojamą projektą „AB LESTO orinių elektros linijų keitimas kabelinėmis“ , vietoje senų elektros oro linijų nuties 124 kilometrų naujų kabelinių linijų 36 vietovėse. Nutiestos naujos linijos pagerins elektros energijos tiekimo patikimumą beveik 3000 vartotojų, ypač gamtos stichijų metu, bei prisidės prie regionų vystymosi.

Projekto finansavimui iš ES struktūrinių fondų numatytas finansavimas sudaro iki 7,806 mln. Lt, o bendra numatoma projekto vertė – 19,514 mln. Lt. LESTO skiria daug dėmesio elektros tinklo modernizavimui – kabelinės linijos yra apsaugotos nuo gamtos stichijų keliamo poveikio, eksploatavimo metu patiriama mažiau gedimų, be to, oro linijas pakeitus kabelinėmis, gražėja kraštovaizdis, pigesnė linijų eksploatacija.

Projekto metu kabelinės linijos bus tiesiamos 4 vietovėse Kauno regione, 4 vietovėse Panevėžio regione, 11 – Šiaulių regione; 12 – Klaipėdos regione; 3 – Utenos regione ir 2 vietovėse Vilniaus regione.

„Kai kuriuose miestuose bei rajonuose oro elektros linijas pavojingai liečia želdiniai, laidai yra ploni, kyla nutrūkimo rizika, o įtampos svyravimai yra gerokai didesni, negu numatyta galiojančiame standarte. Pasenusi, nuo TSRS laikų nekeista ir neatnaujinta elektros infrastruktūra lemia dažnesnius elektros energijos tiekimo sutrikimus gyventojams ir įmonėms, todėl šio projekto metu pakeistos elektros energijos tiekimo linijos užtikrins gerokai patikimesnį elektros energijos tiekimą“, – teigia Virgilijus Žukauskas, LESTO Elektros tinklo tarnybos direktorius.

Šiuo metu skirstomuosiuose tinkluose vyrauja orinių linijų elektros tinklų tipas. Dalyje tinklo vietų elektros tiekimo tinklo infrastruktūros amžius siekia kelias dešimtis metų, susidėvėjusios elektros tinklų atramos lemia dažnesnius elektros energijos tiekimo sutrikimus, ypač gamtos stichijų metu. Tai AB LESTO aptarnaujamų teritorijų gyventojams kelia daug įvairių socialinių ir ekonominių problemų.

LESTO, siekdama išvengti elektros oro linijų pažeidžiamumo ir žalų gamtos stichijų metu, kryptingai tiesia požeminius elektros energijos perdavimo kabelius. Per 2012 m. LESTO nutiesė 1 243 km kilometrus kabelinių linijų, per 2011 m. – 1013 kilometrus. 2013 m. taip pat, planuojama, bendras nutiestų kabelinių elektros linijų ilgis sudarys daugiau nei tūkstantį kilometrų.

Įgyvendinus ES remiam1 projektą bus pagerintas elektros energijos tiekimas maždaug 3000 vartotojų, pagerės elektros energijos infrastruktūra, žymiai sumažės elektros energijos nuostoliai ir išlaidos remontui, padidės regionų patrauklumas investicijoms, atsiras prielaidos ekonomikos plėtrai, augimui ir užimtumo lygio kilimui, regionų vystymuisi ir skirtumų tarp regionų mažinimui.

Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai siūlo mažinti elektros sąskaitas ne tik sudarant sutartį su jais ir užsitikrinant 2-4 ct pigesnę elektrą, bet ir dalyvaujant atsakingo elektros vartojimo programoje „Planuok atsakingai“.

Planuoti skatins kūrybiškai

Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai gali pasiūlyti iki 20 procentų mažesnes elektros sąskaitas, tačiau nuo šiol jų kūrybiški sprendimai leis prisidėti ir prie socialiai atsakingos bendruomenės kūrimo bei laimėti paskatinamuosius prizus visam kolektyvui.

Pasak UAB „Energijos kodas“ pardavimų vadovės Editos Škut, kiekvienas klientas pasirašydamas sutartį su NEET pateikia preliminarius planuojamus suvartoti elektros energijos kiekius sutarties galiojimo laikotarpiui, kuriais NEET vadovaujasi pirkdami elektros energiją savo vartotojams.

„Tikslus suvartojamos elektros energijos poreikio nustatymas yra itin aktualus nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams. Žinodami tikslius poreikius, galime įsigyti atitinkamą kiekį elektros energijos ir maksimaliai sumažinti perteklinės energijos pirkimus. Žinoma, tai leidžia koreguoti kainas naudinga mūsų klientams linkme”, – teigia E. Škut.

Norėdamas paskatinti įmonių bendruomeniškumą UAB „Energijos kodas” inicijuoja naują projektą „Planuok atsakingai”, kurio tikslas skatinti elektros vartotojus stebėti jų įmonės elektros vartojimą ir jį planuoti, o už tai dar laimėti prizus savo kolektyvui.

„Įmonės, kurios tiksliausiai skaičiuos suvartojamą elektros energijos poreikį, neturės įsiskolinimų, laiku apmokės sąskaitas bei atves bent vieną naują klientą –  gaus tam tikro dydžio mūsų skirtą prizą. Manome, kad šis sprendimas paskatins įmones atsakingai planuoti ir prisidės prie visos elektros vartotojų ir tiekėjų bendruomenės gerovės“, – apie kūrybišką sprendimą pasakoja E. Škut.

Konkurso idėją „pakišo” klientų iniciatyvumas

Pasak įmonės atstovės, projekto „Planuok atsakingai“ idėja atsirado peržvelgiant praėjusių metų rezultatus, kuriuose buvo pastebėta, puikus kelių įmonių elektros energijos poreikio skaičiavimas. Šios įmonių iniciatyvos inspiravo idėją sukurti projektą, kuris elektros vartotojus sujungtų į vieną bendruomenę, skatintų kolektyviškumą ir, žinoma, bendrų pastangų dėka leistų mažinti elektros kainas.

„AB „Klovainių skalda” ir „VĮ prie Marijampolės pataisos namų“ 2012 metais parodė iniciatyvą ir gali tapti puikiu pavydžiu, kaip  bendradarbiaujant galime pasiekti puikių rezultatų. Šios įmonės nuolat stengiasi mus informuoti dėl planuojamų suvartojamos elektros energijos kiekio pokyčių, todėl 2012-aisiais šioms bendrovėms pavyko išlaikyti pageidaujamą minimalią planavimo paklaidą.  Jiems atsidėkodami norime apdovanoti šių organizacijų kolektyvus, darniai dirbančius ir kruopščiai planuojančius elektros poreikį bei užtikrinančius, kad sąskaitų apmokėjimus gauname laiku“ – sako ji.

Anot „VĮ prie Marijampolės pataisos namų“ generalinio direktoriaus Kęstučio Valentos, išlaidos elektros energijai yra gana didelės, todėl reikia stengtis taupyti skaičiuojant elektros suvartojimą ir pasirenkant nepriklausomą elektros energijos tiekėją.

„UAB „Energijos kodą” pasirinkome, nes buvo priimtinos atsiskaitymo ir taupymo sąlygos, o gautas prizas už tiksliai skaičiuojamą elektros energijos poreikį išties nustebino. Labai teigiamai vertinu tokius projektus, kurie, sakyčiau, net keičia požiūrį į įmonę ir bendravimą paverčia glaudesniu”, – įspūdžiais dalinasi K. Valenta.

Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas UAB „Energijos kodas” tikisi, kad „Planuok atsakingai“ programa paskatins esamus ir būsimus klientus tiksliau skaičiuoti suvartojamą elektros energijos kiekį ir suteiks progą nudžiuginti kolektyvą vertingomis dovanomis.a

Elektros skirstymo bendrovė AB LESTO, operatyviai reaguodama į pilietiškų gyventojų pranešimus telefonu ir elektroniniu paštu, 2012 metais nustatė 20 neteisėtai elektros energiją vartojusių objektų, pradėjo 11 ikiteisminių tyrimų dėl vagysčių iš elektros skirstomojo tinklo įrenginių. Bendra nuostolių suma, kurią LESTO numato atgauti iš asmenų, neteisėtai vartojusių elektros energiją, – 159,4 tūkst. Lt.

Pernai LESTO dėl galimų vagysčių ar grobstymo atvejų sulaukė 95 gyventojų skambučių į anoniminę pasitikėjimo liniją (8 5) 255 2555,  gyventojai 104 kartus kreipėsi internetu, užpildydami formą „Noriu pranešti“. Patikrinus pranešimų turinį, pasitvirtino 20 elektros grobstymo atvejų, iš jų 8 – stambiu mastu. Pagal juos LESTO priskaičiuota atlygintina suma sudaro 88 tūkst. Lt. Taip pat pagal gyventojų pranešimus LESTO pradėjo 11 ikiteisminių tyrimų dėl elektros energijos vagysčių – atlygintina žala bendrovei sudaro 81,4 tūkst. Lt.

Iš viso pernai LESTO nustatė 781 elektros energijos grobstytojus, jiems priskaičiuota atlyginti 1,052 mln. Lt – ši suma yra 15,5 proc. didesnė, nei 2011 m. Aptikti nelegalius elektros energijos grobstytojus nuo praėjusių metų padeda LESTO ir kreditų biuro „Creditinfo“ ekspertų sukurtas ekonometrinis modelis, kuris sudaro galimybę įvertinti rizikas, kad vienas ar kitas vartotojas gali būti potencialiai nesąžiningas.

„LESTO elektros tinklas yra itin didelis – po visą Lietuvą išsiraizgiusių 124 tūkst. kilometrų linijų pakaktų tris kartus apjuosti žemės rutulį, LESTO prižiūri beveik 36 tūkst. transformatorinių. Todėl visuomenės supratingumas ir geranoriškumas bendrovei LESTO yra būtinas, norint užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą, išvengti nelaimingų atsitikimų, ir saugoti strategiškai svarbią elektros tinklo infrastruktūrą, be kurios neįsivaizduotume kasdienio gyvenimo“, – teigia Juozas Šakela, LESTO Prevencijos ir kontrolės departamento direktorius.

Visas Bendrovės patiriamas išlaidas dėl neteisėtų veikų galiausiai padengia visi sąžiningi vartotojai, todėl kviečiame gyventojus, pastebėjus prie elektros skirstomojo tinklo įtartinai besielgiančius ar galimai neteisėtai vartojančius elektros energiją asmenis, nelikti abejingus ir pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, LESTO klientų aptarnavimo numeriu 1802 arba pasitikėjimo linija 8 52 552555

Pernai gyventojai padėjo sulaikyti 4 asmenų vagių grupuotę Jurbarko rajone, kuri, siekdama pasipelnyti, niokojo elektros skirstomojo tinklo įrangą. Taip pat, Telšių rajone pilietiški gyventojai padėjo sulaikyti du asmenis, bandžiusius pavogti oro linijos laidus.

Siekiant apsaugoti LESTO, o drauge ir valstybės turtą, bendrovė investuoja į apsaugos technologijas, leidžiančias operatyviau reaguoti į nusikaltimus – bendrovė diegia modernias signalizacijų sistemas, įrengia papildomus užraktus ir kitas priemones, kurių pagalba būtų galima nustatyti nusikaltimų vykdytojus.

LESTO, siekdama užkirsti kelią vagystėms iš tinklo įrenginių, bendradarbiauja su stambiomis infrastruktūros įmonėmis – AB TEO ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, elektronikos supirkėjų asociacija EEPA bei Antrinio perdirbimo įmonių asociacija. Siekdama mažinti nuostolius tinkle ir skatinti gyventojų pilietiškumą ir atsakingumą, LESTO tęsia 2010 m. pradėtą gyventojų švietimo iniciatyvą „Operacija 2020”, kurios pagrindinis partneris – Lietuvos seniūnų asociacija. Bendradarbiaujant su seniūnais siekiama operatyviai spręsti su elektros tinklais susijusias gyventojams kylančias problemas ir skatinti gyventojų aktyvumą, operatyviai dalinantis aktualia informacija.

2011 m. dėl išorinės žmonių veiklos (vagysčių, chuliganizmo, kasybos darbų) trumpam be elektros energijos tiekimo buvo likę daugiau nei 200 tūkst. elektros energijos vartotojų.

Kaip pagrindinis Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos revizuotojų klausimas išlieka atominės energetikos ateitis.

Naujoji Vyriausybė užsimojo revizuoti prieš pusmetį patvirtintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją. Sudaryta darbo grupė, kuri turės pateikti siūlymus „dėl ekonomiškai optimalaus ir vartotojams palankaus apsirūpinimo elektros energija ir kitais energijos ištekliais“. Premjero sudarytai darbo grupei vadovaus energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, pavaduotoju paskirtas energetikos viceministras Algimantas Zaremba – tas pats, dėl kurio tinkamumo šiam postui laužomos ietys Seime.
Pasak opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, normalioje Vyriausybėje A.Zaremba būtų atleistas „jau vakar“, tai yra vos sulaukus neigiamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvados. Kartu A.Kubilius pripažino, kad J.Neverovičius skiriant abejotinos reputacijos viceministrą buvo „niekuo dėtas, nes ne jis viceministrą pasirinko“: A.Zaremba yra Darbo partijos deleguotas ir paklūsta savo partijos lyderio valiai.
Algirdo Butkevičiaus parašu patvirtintoje darbo grupėje taip pat dirbs puokštė kitų ministerijų viceministrų: ūkio – Marius Busilas, aplinkos – Almantas Petkus, žemės ūkio – Vidmantas Kanopa, susisiekimo – Arijandas Šliupas, finansų – Aloyzas Vitkauskas. Taip pat premjero patarėjas energetikos klausimais Tomas Garasimavičius, trys Energetikos ministerijos skyrių specialistai – Jūratė Čeikaitė, Tomas Lukoševičius ir Egidijus Purlys, Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė Gitana Grigaitytė ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkės pavaduotojas Danas Janulionis.
Populiariai ši strategijos revizijos darbo grupė vadinama žmonėmis, kuriems teks prisiimti atsakomybę spręsti, ar Lietuvai ekonomiškai naudinga statyti Visagino atominę elektrinę. Savo darbą ji privalo baigti per du mėnesius. Jeigu Vyriausybė pritars darbo grupės siūlymams, ši grupė taip pat turės iki 2013 m. balandžio 11 d. pateikti atitinkamų teisės aktų pataisų projektus.
„Vyriausybės sudaryta darbo grupė peržiūrės Nacionalinę energetikos nepriklausomybės strategiją ir, kruopščiai išanalizavusi VAE projektą, iki gegužės mėnesio pabaigos parengs ekonomiškai optimalią, labiausiai vartotojų interesus atitinkančią studiją“, – pabrėžia premjeras A.Butkevičius.
Būtent Visagino atominės elektrinės klausimas tampa esmine takoskyra planuojant skirtingais būdais Lietuvoje gaminamos elektros apimčių proporcijas. Mat jau minėtoje, pernai birželį priimtoje, Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje 2020 m. šalies elektros energijos gamybos balansas buvo suprojektuotas taip: 51 proc. atominės energijos, 21 proc. atsinaujinančių išteklių energijos ir 28 proc. – iš skirtingų šaltinių tiekiamų gamtinių dujų pagaminta elektros energija. Preliminariai numatyta, kad senuoju keliu – magistraliniais dujotiekiais iš „Gazpromo“ ir jo alternatyvomis – SGD tanklaiviais bei būsimuoju Lietuvos ir Lenkijos dujotiekiu atkeliaujančių gamtinių dujų elektros gamybai Lietuvoje būtų vartojama maždaug po lygiai, nors, logiškai mąstant, vargiai įmanoma suplanuoti po aštuonerių metų regiono dujų rinkoje vyrausiančias kainų tendencijas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-5-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvos elektros skirstymo tinklų operatorius AB LESTO primena, kad gyventojai naujomis 2013 m. kainomis už elektros energiją atsiskaityti turi nuo vasario mėnesio, už sausio mėnesį suvartotą elektrą. O iki tol gyventojai turėtų atsiskaityti 2012 m. kainomis už gruodį suvartotą elektros energiją.

Gyventojai pagal sutartis su LESTO yra įsipareigoję elektros apskaitos prietaisų (skaitiklių) rodmenis užfiksuoti paskutinę ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) dieną ir atsiskaityti kiekvieną mėnesį, per 20 kalendorinių dienų pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui. Tad buitiniai vartotojai, nurašę elektros skaitiklių rodmenis gruodžio 31 dieną, atsiskaityti senomis (2012 m.) kainomis gali per sausio mėnesio pirmąsias 20 d.

„Jei gyventojai pastebėjo, kad mokėdami už elektros energiją netiksliai nurodė kainas, jie turėtų suskaičiuoti, koks neatitikimas susidarė, ir kitą mėnesį mokėdami už elektros energiją pridėti arba atimti susidariusį neatitikimą“, – teigia Deimantė Bareikienė, LESTO Klientų aptarnavimo valdymo departamento direktorė.

Apskaičiuojant mokėtiną sumą už elektros energiją naujomis kainomis, reikia nurodyti visus tarifo plano kainos skaičius cento dešimtųjų dalių tikslumu (tris skaičius po kablelio, kuomet kaina rašoma litais). O bendrą mokėtiną sumą – suapvalinti centų tikslumu, vadovaujantis bendrosiomis matematinėmis apvalinimo taisyklėmis. Pavyzdžiui, nuo vasario mėnesio atsiskaitant pagal vienos laiko zonos „Standartinį“ tarifo planą ir suvartojus 125 kilovatvalandes elektros energijos, skaičiuojant po 0,501 Lt už kilovatvalandę, bendra mokėtina suma sudarytų 62,625 Lt – tokią mokėtiną sumą reikėtų suapvalinti iki 62,63 Lt.

„Mums džiugu, kad didžioji dauguma klientų gruodžio pabaigoje nurašė rodmenis ir jau pradėjo mokėti sąskaitas už suvartotą elektros energiją. AB LESTO visais atvejais, kai yra keičiama elektros energijos kaina, vykdo klientų suvartotos elektros energijos deklaravimo stebėseną ir, jei nustato, kad elektros energijos suvartojimas objekte neproporcingai padidėjęs, šiuose objektuose vykdo elektros skaitiklių neplaninius patikrinimus. Jei nustatomi neatitikimai tarp klientų apmokėtų ir faktinių elektros skaitiklių rodmenų – atliekami perskaičiavimai. Taip pat tokie perskaičiavimai gali būti atlikti įprastų patikrinimų metu, jei užfiksuojamas neatitikimas“, – teigia D. Bareikienė.

Nuo 2013 m. daugiau elektros vartotojų turėtų atkreipti dėmesį į siūlomus tarifų planus „Namai“ arba „Namai plius“, kurie leidžia sutaupyti daugiau nei vidutiniškai elektros energijos suvartojantiems vartotojams.

Gyventojams, šiuo metu atsiskaitantiems vienos laiko zonos tarifo planu „Standartinis“ ir per mėnesį suvartojantiems bent 230 kWh elektros energijos, 2013 m. būtų palankiau pasirinkti tarifo planą „Namai“. Pasirinkus planą „Namai“, kas mėnesį mokama 10 Lt pastovioji dedamoji dalis, tačiau elektros energijos kaina taikoma mažesnė – 45,5 ct/kWh (plano „Standartinis“ – 50,1 ct/kWh). Paprasčiausiai elektros vartotojai jau dabar gali įvertinti, ar jų pasirinkti tarifų planai jiems bus tinkamiausi ir 2013 metais, naudodamiesi interneto svetainėje www.lesto.lt įkelta skaičiuokle.

Gyventojai turi galimybę pasikeisti tarifo planą kartą per metus arba kuomet pakeičiamos kainos. Tai leidžia pasirinkti tinkamiausią tarifo planą, atitinkantį besikeičiančius vartotojų poreikius. Vieną kartą pakeitus tarifo planą, kitą kartą tą būtų galima atlikti tik po 12 mėnesių.

Gauti aktualią ir išsamią su elektros energijos tiekimu susijusią informaciją, valdyti reikalingas LESTO paslaugas ir kontroliuoti mokėjimus gyventojai gali internetinėje LESTO savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt. Daugiau informacijos aktualiais elektros energijos tiekimo klausimais gyventojai gali gauti klientų aptarnavimo telefonu 1802.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) paskelbė elektros energijos persiuntimo paslaugos ir visuomeninių elektros energijos kainų bei jų taikymo tvarkų pakeitimus 2013 metams. Visuomeninės elektros energijos kainos gyventojams 2013 metais vidutiniškai didės apie 4 ct/kWh (su PVM), arba 9 procentais. Statistiniam Lietuvos namų ūkiui, vidutiniškai per mėnesį sunaudojančiam apie 138 kWh, išlaidos už elektros energiją kitais metais padidės 5,5 Lt (su PVM) per mėnesį.

Kainos gyventojams – buitiniams elektros vartotojams

71 proc. buitinių elektros vartotojų šiuo metu atsiskaito „Standartiniu“ vienos laiko zonos tarifo planu (46 ct/kWh) – 2013 metais „Standartinio“ vienos laiko zonos tarifo kaina bus 50,1 ct/kWh. Tokie vartotojai per mėnesį vidutiniškai suvartoja 101 kWh elektros energijos, todėl kitais metais išlaidos už elektros energiją tokį tarifo planą pasirinkusiems namų ūkiams vidutiniškai padidės 4 Lt (su PVM) per mėnesį, t. y., jei toks vartotojas šiemet vidutiniškai per mėnesį mokėdavo 46,39 Lt, tai kitąmet jis mokės 50,53 Lt.

Maždaug 13 proc. elektros vartotojų atsiskaito pagal „Standartinį“ dviejų laiko zonų tarifą (49,7 ir 37,2 ct/kWh) – kitąmet šio tarifo plano kaina bus atitinkamai 54,1 c/kWh ir 41,0 c/kWh. Šių vartotojų, suvartojančių per mėnesį apie 178 kWh elektros energijos, 2013 metais išlaidos elektros energijai vidutiniškai padidės 7 Lt per mėnesį.

Apie 7 proc. namų ūkių atsiskaito pagal „Elektrinių viryklių“ vienos laiko zonos tarifo planą (44,2 ct/kWh)  – 2013 metų „Elektrinių viryklių“ vienos laiko zonos tarifo plano kaina bus 48,7 ct/kWh. Tokių vartotojų suvartojamos elektros energijos vidurkis per mėnesį yra 160 kWh, o nuo ateinančių metų jie už elektros energiją per mėnesį vidutiniškai mokės apie 7 Lt (su PVM) daugiau nei šiemet.

Kaip ir iki šiol, dviejų laiko zonų tarifų planus geriausia rinktis gyventojams, suvartojantiems bent trečdalį elektros energijos naktimis ir savaitgaliais.

Vartotojai atsiskaityti senomis (2012 m.) kainomis galės per sausio mėnesį, prieš tai gruodžio 31 d. nurašę elektros skaitiklių rodmenis.

Visuomeninės elektros energijos kainos 2013 m. (su PVM)
Tarifai ir jų dedamosios    Tarifų planai
Standartinis    Namai    Namai plius    Elektrinės viryklės*    12 000 kWh**
Vienos laiko zonos tarifas:
pastovioji dedamoji, Lt/mėn.    -    10    20    -    -
energijos dedamoji, ct/kWh    50,1    45,5    43,8    48,7    46,7
Dviejų laiko zonų tarifas:
pastovioji dedamoji, Lt/mėn.    -    10    20    -    -
dieninė energijos dedamoji, ct/kWh    54,1    48,8    46,8    52,5    50,3
Naktinė, šeštadienio ir sekmadienio energijos dedamoji, ct/kWh    41,0    37,9    36,7    40,0    38,8

*„Elektrinės viryklės“ tarifo planas gali būti taikomas esant papildomoms sąlygoms.
**Nuo 2013 m. sausio 1 d. tarifo planas „12 000 kWh“ naujai nebesuteikiamas ir nebepratęsiamas.

Persiuntimo paslaugos kainos verslo įmonėms

Persiuntimo paslaugos kainos verslo klientams, gaunantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos tinklų, 2013 metais vidutiniškai didės 2,4 ct/kWh, o elektros energiją gaunantiems iš žemosios įtampos tinklų vidutiniškai didės 1,8 ct/kWh.

Esminiai visuomeninių (gyventojams) ir persiuntimo paslaugų kainų pokyčiai yra susiję su nuo 7,04 ct/kWh iki 9,377 ct/kWh padidėjusia viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina, taip pat dėl elektros energijos perdavimo, sisteminių paslaugų ir elektros energijos įsigijimo bei visuomeninio tiekimo paslaugų kainų dedamųjų nežymaus padidėjimo 2013 metams. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos pokytį iš esmės lėmė žymiai išaugusios gamtinių dujų kainos ir padidėjęs lėšų poreikis atsinaujinančiai energetikai skatinti.

Naujos elektros energijos kainos vartotojams bus paskelbtos AB LESTO tinklalapyje (www.lesto.lt).

Elektros skirstymo bendrovė AB LESTO jau beveik vienerius metus teikia paslaugą „Elektrikas į namus“. Atlikus vartotojų nuomonės tyrimą, paslaugos kokybę teigiamai įvertino 89 proc. paslaugą išbandžiusių privačių klientų ir 82 proc. verslo klientų. Klientai nurodė, kad šios paslaugos labiausiai prireikia įvykus gedimui vidaus tinkle. Svarbiausias kriterijus klientams, renkantis elektriko paslaugą, yra kaina.

AB LESTO atlikus rangovų teikiamos paslaugos „Elektrikas į namus“ klientų aptarnavimo kokybės tyrimą, paaiškėjo, jog bendras „Elektrikas į namus“ paslaugą teikiančių rangovų klientų aptarnavimo kokybės rodiklis privačių klientų segmente yra 89 proc., o verslo klientai aptarnavimo kokybę įvertino 82 proc.

„Klientų aptarnavimo kokybės rodikliai yra geri, atsižvelgiant į tai, kad paslauga yra nauja ir teikiama trumpiau nei metus. Tačiau mūsų siektini rodikliai yra aukštesni – sutartyse su rangovais reikalaujame, kad „Elektriko į namus“ klientų pasitenkinimo rodiklis siektų 90 proc. Po apklausos rezultatų ir išvadų analizės susitikome su partneriais ir aptarėme tolesnius veiksmus, leisiančius užtikrinti siekiamą 90 proc. kokybės įvertinimo lygmenį“, – teigia Mantas Vaskela, LESTO Veiklos plėtros skyriaus vadovas.

Klientai taip pat įvertino pagrindines priežastis, lemiančias klientų pasirinkimą naudotis šia paslauga. Vykdant apklausą, buvo vertinama daugiau nei dešimt paslaugos suteikimo kokybės rodiklių, tokių kaip atvykimas laiku, prisistatymas atvykus, problemos sprendimas, darbo vietos sutvarkymas ir kt.

Ir privatūs, ir verslo klientai geriausiai vertino darbuotojų bendravimo mandagumą, sugebėjimą išsiaiškinti kliento poreikius, saugų darbų atlikimą.

Apklausa parodė, kad dažniausiai gyventojai dėl šios paslaugos į LESTO kreipiasi avarinio elektros instaliacijos gedimo atveju (78 proc). Antra pagal dažnumą paslaugos užsakymo priežastis – planinio remonto darbai (šviestuvų kabinimas, kištukinių lizdų keitimas), dėl to kreipiasi 15 proc. klientų. Labai panašios tendencijos ir tarp verslo klientų.

„Elektriko paslaugos vertėtų kreiptis dar prieš įvykstant gedimams, kadangi gedimai paprastai yra netvarkingos elektros instaliacijos priežastis. Netvarkinga elektros instaliacija – tai nuolatinė grėsmė, kad namuose gali įvykti nelaimė“, – įspėja M. Vaskela.

Apie 70 proc. klientų paslaugą užsisako naudodamiesi LESTO nuotoliniais klientų aptarnavimo kanalais –  paskambinę trumpuoju numeriu 1802 arba informaciją suradę internetinėje svetainėje www.lesto.lt. Svarbiausiu kriterijumi, renkantis elektriko paslaugą, klientai įvardijo kainą (46 proc.), taip pat klientams svarbu, kad būtų pasiūlytas tinkamas atvykimo laikas.

„LESTO dar anksčiau pastebėjo tendenciją, kad klientai bendrovės trumpuoju numeriu 1802 kreipiasi dėl galimybės atlikti darbus namų vidaus tinkle. Anksčiau LESTO tokiems vartotojams galėdavo tik patarti kreiptis į rinkoje veikiančias įmones, tačiau tokių papildomų paslaugų neteikdavo“, – aiškina M. Vaskela.

Apklausos metu iš viso buvo apklausti 275 respondentai. Apklausą atliko UAB „Synopticom“.