Diskusijoje dėl elektros kainų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) atsakomybę dėl savo sprendimo didinti elektros kainą bando perkelti Vyriausybei, nors tai neatitinka tikrovės bei objektyvių aplinkybių. Kartu VKEKK dar gali pasinaudoti  įprasta galimybe išskirstyti kainos padidėjimą per didesnį laikotarpį ir taip ženkliai sumažinti kainos kilimą vartotojams.

Premjero patarėjas energetikos klausimais Kęstutis Škiudas primena, kad laikinai einantis premjero pareigas Andrius Kubilius pabrėžė,  jog Vyriausybė nepriėmė jokių sprendimų, didinančių elektros kainą. Patarėjas pastebi, kad didžiąja dalimi elektros energijos kainų kilimas yra susijęs su padidėjusiu lėšų poreikiu vadinamosioms viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms (arba kitaip VIAP) apmokėti.

Iš VIAP lėšų yra subsidijuojama elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių, gamyba termofikacinėse elektrinėse, taip pat elektros sistemos saugumą užtikrinantis elektros generacijos lygis bei jungties Lietuva-Švedija projekto įgyvendinimas.

K. Škiudas pažymi, kad visas 2013 m. vidutinės elektros energijos kainos pabrangimas sudaro 11 proc. (5 cnt/kWh), palyginus su 2012 m.:

6 proc. sudaro elektros energijos gamintojams grąžinamos skolos už VKEKK netiksliai prognozuotas gamtinių dujų kainas 2011 metams bei nepagrįstai sumažintas supirkimo kainas UAB „Vilniaus energija“ 2010 metais, taip pat už Lietuvos elektrinės 9-ojo bloko statybos sutartinių įsipareigojimų vykdymą;

beveik 2 proc. elektros kaina didėja dėl sparčiai augančio elektros energijos, pagamintos iš vėjo, saulės ir biomasės, privalomai superkamo kiekio;

beveik 2 proc. padidėjimą lemia brangstančios gamtinės dujos (2013 metams VKEKK prognozuoja, kad gamtinių dujų kaina augs 7,7 proc., palyginus su prognozuota 2012 metams);

1 proc. – dėl VKEKK numatomų sąnaudų padidėjimo elektros energijai įsigyti iš elektros biržos ir ES bei trečiųjų šalių.

„Kaip matome iš pateiktų duomenų, kitų metų elektros kaina daugiausia didėja dėl įvairių energetikos bendrovių patirtų sąnaudų kompensavimų už ankstesnius metus“, – sako K. Škiudas. Anot jo, tai patvirtina ir VKEKK 2012 m. spalio 12 d. nutarimas dėl VIAP lėšų ir kainų 2013 m. nustatymo, kuriuo į VIAP sąmatą įtraukiama 171,2 mln. litų neatitikimas tarp gamintojams praėjusiais metais nustatytų ir faktiškai patirtų sąnaudų.

„Dėl tokio Dianos Korsakaitės vadovaujamos VKEKK sprendimo kitais metais turėsime staigų kainos šuolį aukštyn“, – teigia patarėjas K. Škiudas, – „vidutinė elektros kaina didėja 5 ct/kWh, buitiniams vartotojams – 6 ct/kWh, o dar kitais metais turėsime beveik tokio pat dydžio kainų mažėjimą -3 ct/kWh. Jei visas įmonių patirtų sąnaudų kompensavimas būtų išdėstomos per 3-4 metus, elektros kainos didėjimas kitiems metams galėtų būti mažesnis 2-3 ct/kWh“.

Anot patarėjo, tikrovės neatitinka teiginys, kad kitų metų elektros kaina didėja dėl „beveik nepakeistos elektros energijos kvotos tose elektrinėse, kurios naudoja gamtines dujas“. Kitų metų termofikacinių jėgainių kvota mažinama 11 nuošimčių, todėl jų išlaidos kurui kvotinei elektros energijai gaminti bus mažesnės. Taip pat bus mažesnės ir Lietuvos elektrinės sąnaudos dujoms pirkti, nes didžioji dalis energijos šioje elektrinėje bus gaminama efektyvesniame naujajame bloke, kuris naudoja 30 nuošimčių mažiau dujų.

K. Škiudas įsitikinęs, kad Kainų komisija dar turi laiko peržiūrėti savo sprendimą ir sumažinti kitų metų elektros kainą 2-3 ct/kWh išdėstydama sąnaudų kompensavimą per 3-4 metus.

Elektros skirstymo bendrovė AB LESTO, atliekanti visuomeninio bei garantinio elektros energijos tiekėjo funkciją, gyventojams ir įmonėms reikalingą elektrą perka visais teisėtais ir galimais būdais, siekdama geriausios įsigijimo kainos. Atsižvelgiant į dienraštyje „Lietuvos rytas“ lapkričio 29 d. paskelbtą publikaciją „Brangstanti elektra – su įtartinais kvapais“, LESTO pateikia informaciją apie elektros energijos įsigijimą.

LESTO veikla yra reguliuojama. Įsigydama elektrą LESTO turi atitikti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos objektyviais vertinimais apskaičiuotą kriterijų – visa per metus įsigyta elektra vidutiniškai turėtų kainuoti ne daugiau, nei 16,433 ct/kWh, įskaitant ne tik elektros įsigijimo, bet ir balansavimo paslaugos išlaidas.

„Įsigyti elektros energijos kuo mažesne kaina yra LESTO ekonominis interesas, kadangi elektros įsigijimo kaina tiesiogiai atsispindi finansiniuose rezultatuose. Kadangi galutinės kainos elektros vartotojams jau nustatytos, tai elektros pirkimas brangesne kaina neigiamai paveiktų bendrovės metinius rezultatus“, – teigia Arvydas Tarasevičius, LESTO generalinis direktorius.

LESTO su atskirais elektros gamintojais ir tiekėjais yra sudariusi virš 300 sutarčių ir įvertina kiekvieną pasiūlymą, kad elektra būtų perkama kuo pigiau, atsižvelgiant į reikiamo elektros kiekio užtikrinimą tinkamu metu. Pirkdama elektros energiją LESTO negali vertinti vien tik absoliutaus elektros kainos dydžio, nes kartu turi suvaldyti elektros kainų ir kiekio svyravimus kas valandą.

Pagal Prekybos elektros energija taisykles, LESTO elektrą perka tiek iš subsidijuojamų, tiek nesubsidijuojamų gamintojų, tiek iš laisvoje rinkoje veikiančių gamintojų ar tiekėjų, taip pat elektros biržoje. Nuo 2013 m. LESTO elektros rinkoje veiks tokiomis pat sąlygomis kaip ir kiti dalyviai, ir gali laisvai rinktis elektros pardavėjus, siūlančius geriausias sąlygas.

Pagal dabartinę situaciją Lietuvos elektros energetikos sektoriuje, Lietuvos gamintojai neužtikrina šalies poreikiams reikalingo elektros kiekio, todėl neišvengiamai dalis elektros energijos bus importuojama iš kitų šalių ir įsigyjama geriausiomis rinkos dalyvių pasiūlytomis sąlygomis. Viešųjų pirkimų procedūros prekybai elektra netaikomos dėl reikalingo itin didelio lankstumo tiekimo laiko, apimčių, patikimumo prasme. Tai apibrėžta ir Viešųjų pirkimų įstatyme – įstatymo reikalavimai netaikomi energetikos srityje veikiančios bendrovės perkamai elektros energijai, kuri skirta perparduoti trečiosioms šalims.

Įprastai elektra LESTO prekiauja pagal dvišalius sandorius su tiekėjais (termofikacinėmis, atsinaujinančių išteklių elektrinėmis, kitais tiekėjais ar importuotojais). Trūkstama energijos dalis gali būti įsigyjama elektros biržoje, kurioje prekyba anoniminė ir skirtinga kaina formuojasi kiekvieną valandą. Prekyba elektra vykdoma kiekvieną valandą, kadangi poreikis (paklausa) ir galimybė užtikrinti elektros energiją (pasiūla) kinta. Elektra nėra ta prekė, kurią galima „sandėliuoti“, todėl tinkamo kiekio įsigijimas kiekvieną valandą yra sudėtingas procesas, jį iš anksto, ypač ilgesniu laikotarpiu, sunku numatyti.

Vartotojai gali rinktis

Visi klientai – ir verslo, ir privatūs – gali laisvai rinktis nepriklausomą tiekėją ir pirkti jų parduodamą elektros energiją. Rinkoje viešai pateikiami nepriklausomų tiekėjų įkainiai vartotojams daugeliu atveju yra didesni, nei LESTO užtikrinama reguliuojama elektros energijos įsigijimo kaina, ir tik labai retais atvejais vartotojai, turintys teisę pirkti elektros energiją reguliuojamomis visuomeninėmis kainomis, pasirenka nepriklausomus tiekėjus. Tai rodo, kad LESTO taikomos paslaugų kainos yra konkurencingos laisvojoje rinkoje.

Paprastai geriausias sąlygas nepriklausomi tiekėjai pasiūlo didžiausiems vartotojams, o daliai smulkių įmonių ar buitiniams vartotojams nepriklausomi tiekėjai savo paslaugų kartais netgi nesiūlo. Gyventojams ir įmonėms, nepasirinkusioms nepriklausomo tiekėjo, tiekimą (visuomeninį ir garantinį) užtikrina LESTO.

Nuo 2013 m. daugiau elektros vartotojų turėtų atkreipti dėmesį į siūlomus tarifų planus „Namai“ arba „Namai plius“, kurie leidžia sutaupyti daugiau nei vidutiniškai elektros energijos suvartojantiems vartotojams.

Gyventojams, šiuo metu atsiskaitantiems vienos laiko zonos tarifo planu „Standartinis“ ir per mėnesį suvartojantiems bent 213 kWh elektros energijos, 2013 m. būtų palankiau pasirinkti tarifo planą „Namai“. Pasirinkus planą „Namai“ kas mėnesį mokama 10 Lt pastovioji dedamoji dalis, tačiau elektros energijos kaina taikoma mažesnė – 47,2 ct/kWh (plano „Standartinis“ – 51,9 ct/kWh).

Daugiau nei 667 kWh per mėnesį arba 8000 kWh per metus suvartojantiems ir vienos laiko zonos tarifo planu „12000 kWh“ iki šiol atsiskaitantiems klientams būtų naudingesnis tarifo planas „Namai plius“. Šio plano pastovioji dedamoji dalis sudaro 20 Lt, o suvartota elektros energija nuo 2013 m. kainuos 45,5 ct/kWh.

„Daugiau elektros energijos suvartojantiems gyventojams, pvz., elektra šildantiems namus, tarifų planai „Namai“ arba „Namai plius“ yra neabejotinai parankesni. Papildomai gyventojai turėtų įvertinti, kiek elektros energijos suvartoja naktį ir dieną, ir pagal tai pasirinkti vienos arba dviejų laiko zonų tarifų planus“, – teigia Ramūnas Kiaulėnas, LESTO Visuomeninio tiekėjo tarnybos direktorius.

Pasak jo, klientai keisti tarifo planą gali vieną kartą per 12 kalendorinių mėnesių arba per 2 mėnesius pasikeitus kliento objekte taikomiems elektros energijos įkainiams. Elektros vartotojai jau dabar gali įvertinti, ar jų pasirinkti tarifų planai jiems bus tinkamiausi ir 2013 metais, naudodamiesi interneto svetainėje www.lesto.lt įkelta skaičiuokle.

LESTO atkreipia dėmesį, kad gyventojams apskaičiuojant mokėtiną sumą už elektros energiją, reikia nurodyti visus tarifo plano kainos skaičius cento dešimtųjų dalių tikslumu, o bendrą mokėtiną sumą – suapvalinti centų tikslumu, vadovaujantis bendrosiomis matematinėmis apvalinimo taisyklėmis.

Siūlomi tarifų planai „Namai“ ir „Namai plius“ nuo įprastų skiriasi tuo, kad yra sudaryti iš dviejų dedamųjų: suvartotos energijos dedamosios (ct/kWh) ir pastoviosios dedamosios (Lt/mėn.). Pasirinkus šiuos tarifų planus atsiskaitoma pagal vidutinį elektros energijos suvartojimą per mėnesį – klientai gauna PVM sąskaitas faktūras, kurias gali apmokėti tiesioginiu debetu, per elektroninę bankininkystę ar kitais įprastais būdais. Tai pažangesnis atsiskaitymo būdas, lyginant su tradicine atsiskaitymo knygele. Klientui taip pat išlieka galimybė deklaruoti elektros skaitiklio rodmenis ir mokėti pagal faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį.

Nuo kitų metų naujai nebesuteikiamas ir nebepratęsiamas tarifo planas „12 000 kWh“ – pasibaigus šio plano galiojimui, klientams teks pasirinkti kitą tarifo planą. Kiekvienam klientui šio plano galiojimo pabaiga yra individuali, todėl klientai iš anksto gali kreiptis dėl šio plano pakeitimo į jam naudingesnį tarifo planą. Tuomet pasibaigus vieno tarifo plano galiojimui, iš karto įsigaliotų naujai pasirinktas tarifo planas.

Vartotojai už 2012 m. gruodžio mėn. suvartotą elektros energiją atsiskaityti senomis (2012 m.) kainomis galės per sausio mėnesį, prieš tai gruodžio 31 d. nurašę elektros skaitiklių rodmenis. Už 2013 m. sausio mėnesį suvartotą elektros energiją vartotojai turės mokėti jau naujomis kainomis, atsiskaitydami nuo vasario 1 d.

LESTO klientai informaciją apie jiems taikomus tarifų planus, sąskaitas ir mokėjimus gali sužinoti savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt, taip pat klientų aptarnavimo telefonu 1802 ar atvykę į artimiausią klientų aptarnavimo centrą.

Šiandien, lapkričio 21 d., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) paskelbė elektros energijos persiuntimo paslaugos ir visuomenines elektros energijos kainas bei jų taikymo tvarkas 2013 metams.

Visuomeninės elektros energijos kainos gyventojams nuo 2013 metų didės apie 5,69 ct/kWh (su PVM), arba apie 12 procentų. Statistiniam Lietuvos namų ūkiui, vidutiniškai per mėnesį sunaudojančiam apie 138 kWh, išlaidos už elektros energiją kitais metais padidės apie 7 Lt (su PVM) per mėnesį.

Kainos gyventojams – buitiniams elektros vartotojams
71 proc. buitinių elektros vartotojų šiuo metu atsiskaito „Standartiniu“ vienos laiko zonos tarifo planu (46 ct/kWh) – nuo 2013 metų „Standartinio“ vienos laiko zonos tarifo kaina bus 51,9 ct/kWh. Tokie vartotojai per mėnesį vidutiniškai suvartoja 100 kWh elektros energijos, todėl kitais metais išlaidos už elektros energiją tokį tarifo planą pasirinkusiems namų ūkiams vidutiniškai padidės 6 Lt (su PVM) per mėnesį, t. y., jei toks vartotojas šiemet vidutiniškai per mėnesį mokėdavo 46,39 Lt, tai kitąmet jis mokės 52,34 Lt.

Maždaug 13 proc. elektros vartotojų atsiskaito pagal „Standartinį“ dviejų laiko zonų tarifą (49,7 ir 37,2 ct/kWh) – kitąmet šio tarifo plano kaina bus atitinkamai 56,1 ct/kWh ir 42,2 ct/kWh. Šių vartotojų, suvartojančių per mėnesį apie 180 kWh elektros energijos, 2013 metais išlaidos vidutiniškai padidės apie 10 Lt per mėnesį.

Apie 7 proc. namų ūkių atsiskaito pagal „Elektrinių viryklių“ vienos laiko zonos tarifo planą (44,2 ct/kWh)  – 2013 metų „Elektrinių viryklių“ vienos laiko zonos tarifo plano kaina bus 50,5 ct/kWh. Tokių vartotojų suvartojamos elektros energijos vidurkis per mėnesį yra 160 kWh, nuo ateinančių metų jie per mėnesį vidutiniškai mokės apie 10 Lt (su PVM) daugiau nei šiemet.

„Nuo 2013 metų tarifų planai „Namai“ ir „Namai plius“ tampa patrauklesni didesnei daliai mūsų klientų, kadangi jie bus naudingi ir mažiau vartojantiems. Gyventojai, pasinaudodami www.lesto.lt svetainėje įkelta skaičiuokle, galės sužinoti ir įsivertinti, kuris tarifų planas jiems yra palankiausias“, – teigia Ramūnas Kiaulėnas, AB LESTO Visuomeninio tiekėjo tarnybos direktorius.

Vartotojai atsiskaityti senomis (2012 m.) kainomis galės per sausio mėnesį, prieš tai gruodžio 31 d. nurašę elektros skaitiklių rodmenis.

Už 2013 m. sausio mėnesį suvartotą elektros energiją vartotojai turės mokėti jau naujomis kainomis, atsiskaitydami  nuo vasario 1 d.

Kainos verslo įmonėms
Persiuntimo paslaugos kainos verslo klientams, gaunantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos tinklų, nuo 2013 metų vidutiniškai mažės 5,87 ct/kWh (39,6 proc.), o elektros energiją gaunantiems iš žemosios įtampos tinklų vidutiniškai mažės 6,51 ct/kWh (29,8 proc.).

Verslo klientų objektams nuo 2013 metų nustos galioti visuomeninės kainos ir bus taikomos tik persiuntimo paslaugos kainos ir tarifai. Šios įmonės turės pasirinkti nepriklausomus elektros energijos tiekėjus, o jų nepasirinkus, AB LESTO užtikrins garantinį elektros energijos tiekimą.

Pasak R. Kiaulėno, esminiai kainodaros pokyčiai susiję su tolesniu jos skaidrumo didinimu ir teisingesniu sąnaudų priskyrimu skirtingoms vartotojų grupėms. Todėl jau nuo kitų metų verslo klientai, turintys objektų, kuriems užtikrinamas patikimesnis elektros energijos persiuntimas, priklausomai nuo leistinosios naudoti galios dydžio, turės papildomai atsiskaityti ir už suteiktą antrą ar pirmą tiekimo patikimumo kategoriją.

„Vykdydama savo veiklą AB LESTO vadovaujasi skaidriais bei visiems vienodais kainodaros principais. Kadangi visuomenines kainas (gyventojams) ir persiuntimo paslaugos kainas sudaro atskiros kainų dedamosios, kurios rinkos reguliatoriaus 2013 metams buvo nustatytos žymiai didesnės, tai lemia, kad suformuotos galutinės kainos atitinkamai didėja ir vartotojams. Taip pat norime pastebėti, kad AB LESTO tenkančios dalies persiuntimo paslaugos kainas 2013 metams sumažinome apie 3 proc.“, – sako R. Kiaulėnas.

Esminiai visuomeninių (gyventojams) ir persiuntimo paslaugų kainų pokyčiai yra susiję su nuo 7,04 ct/kWh iki 10,490 ct/kWh padidėjusiomis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainų ir teisės aktuose numatytų jų apmokestinimo principų pasikeitimu, taip pat dėl elektros energijos perdavimo, sisteminių paslaugų ir elektros energijos įsigijimo bei visuomeninio tiekimo paslaugų kainų dedamųjų padidėjimo 2013 metais. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainų pokyčius iš esmės lėmė žymiai išaugusios gamtinių dujų kainos ir padidėjęs lėšų poreikis atsinaujinančiai energetikai skatinti.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios elektros energijos kainos vartotojams bus paskelbtos AB LESTO tinklalapyje (www.lesto.lt) artimiausiomis dienomis.

Šiais metais per 10 mėnesių elektros skirstomųjų tinklų operatorius AB LESTO privatiems asmenims ir įmonėms dėl nesuderintų žemės kasimo darbų ir vykdomų statybų elektros skirstomojo tinklo apsaugos zonose surašė 263 įspėjimus, tai yra beveik perpus mažiau nei pernai – gyventojai ir įmonės vis labiau suvokia prievolės laikytis teisės aktais numatytų reikalavimų svarbą. Neteisėtai vykdomi darbai elektros linijų apsaugos zonose kelia riziką žmonių gyvybei ir elektros tiekimui, bei užtraukia teisinę atsakomybę.

Per 2012 m. sausį – spalį LESTO gyventojams ir verslo įmonėms surašė 263 įspėjimus dėl nesuderintų žemės kasimo darbų ir vykdomų statybų elektros skirstomojo tinklo apsaugos zonose, palyginimui, prieš metus per trumpesnį laikotarpį (sausį – rugsėjį) buvo surašyti 549 tokie įspėjimai.

LESTO primena, kad siekiant apsaugoti elektros tinklus, sudaryti normalias jų eksploatavimo sąlygas, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams bei užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos skirstymą ir tiekimą, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus elektros linijoms yra nustatytos elektros tinklų apsaugos zonos (specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos). Į šias elektros tinklų apsaugos zonas patenkantys žemės sklypai gali būti naudojami įprastinei žemės ūkio bei kitai veiklai, tačiau turi būti laikomasi teisės aktais nustatytų elektros tinklų apsaugos zonų apibrėžtų reikalavimų. Zonos ribose savarankiškai, be raštiško LESTO sutikimo, negali būti vykdomi žemės kasimo, melioravimo, užtvindymo darbai, sodinami arba kertami medžiai, įvairių statinių griovimo, remonto ir kiti darbai. Zonos ribose yra draudžiama įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus ir kt.

„Itin svarbu LESTO iš anksto informuoti apie planuojamus didelės apimties projektus, pvz. gatvių tiesimo, statybų. Kiekviena statybų paslaugas teikianti bendrovė, prieš pradėdama statybas ar žemės kasimo darbus elektros linijų apsaugos zonoje, privalo iš anksto tai suderinti su skirstomųjų tinklų operatoriumi, ir vykdyti darbus tik gavusi raštišką leidimą. Taip pat ir gyventojai, prieš imdamiesi bet kokių darbų elektros linijų apsaugos zonose, pvz., želdinių genėjimo, kasimo darbų, prieš tai privalo darbus suderinti su LESTO. Tai aiškiai nurodyta Elektros tinklų apsaugos taisyklėse, patvirtintose energetikos ministro“, – teigia Ervinas Pareigis, AB LESTO Režimų planavimo skyriaus vadovas.

Kas mėnesį, nepaisant siekių užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą vartotojams ir sumažinti riziką, kylančią dėl neteisėtų trečiųjų asmenų įtakos elektros tinklui, LESTO užfiksuoja bent po kelis atvejus, kuomet, neleistinai vykdant darbus oro linijų apsaugos zonos teritorijoje, pažeidžiamos elektros linijos ir sutrinka elektros energijos tiekimas. Kyla didelė grėsmė, kad elektros srovė gali traumuoti darbus neteisėtai atliekančius asmenis ar aplinkinius gyventojus. Ypač atsargiai reikėtų vykdyti žemės kasimo darbus – būtina įsitikinti, ar darbų vykdymo vietoje nėra paklotų elektros kabelių.

Šiemet jau užfiksuota bent po keliolika atvejų, kuomet  neleistinai pjautas medis užvirto ant laidų, elektros linijas kliudė sunkiasvorė technika, požeminiai kabeliai buvo pažeisti neleistinai vykdant kasimo darbus. Tokie atsitikimai kelia itin didelę grėsmę aplinkinių saugumui ir sutrikdo elektros energijos tiekimą.

LESTO yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su valstybinėmis Darbo ir Teritorijų planavimo bei statybos inspekcijomis – užfiksavusi pažeidimus LESTO visuomet apie juos informuoja minėtas institucijas.

„Esame atsakingi už kokybišką, patikimą ir saugų elektros energijos tiekimą vartotojams. Todėl visuomet primename savo klientams ir visiems gyventojams apie saugaus elgesio reikalavimus, vykdant bet kokią veiklą šalia elektros linijų“, – teigia E. Pareigis.

Minimalus atstumas – nuo 1 metro

Dažniausiai elektra į gyventojų namus ar sodybas atkeliauja 0,4 kV įtampos oro linijomis. Tokios įtampos oro ir kabelinių linijų apsaugos zona sudaro po 2 metrus į abi puses. Gyventojai, auginantys želdinius, turėtų įsitikinti, kad medžių šakos nuo linijų būtų nutolusios daugiau nei vieną metrą, o jei šakos priartėjo prie laidų – būtina, iš anksto suderinus su LESTO ir kitomis tarnybomis, jas nugenėti. Apie pavojų linijoms keliančius želdinius gyventojai LESTO turėtų informuoti telefonu 1802.

Atitinkamai, jei elektros linijų įtampa aukštesnė, atstumai turi būti dar didesni: 10 kV įtampos oro linijų apsaugos zona sudaro 10 metrų, o nuo želdinių šias linijas turėtų skirti mažiausiai 3 metrai. 35 kV  linijų apsaugos zona – 15 metrų, o nuo želdinių atstumas turėtų sudaryti bent 4 metrus.

„Gyventojai jokiu būdu negali imtis kažkokių veiksmų savo nuožiūra, nesuderinę su LESTO. Tai labai pavojinga – kyla grėsmė ir asmens, ir aplinkinių saugumui. Be to, nesuderinus darbų, gresia bausmė už žalą saugotiniems želdiniams.
Saugotinais gali būti pripažinti visi medžiai, išskyrus vaismedžius, vaiskrūmius, todėl prieš imantis želdinių genėjimo darbų, būtina išsiimti leidimą vietos savivaldybėje, tuomet suderinti darbus su LESTO“, – sako E. Pareigis.

Žinotina, kad daugelį sumedėjusių augalų rūšių galima sėkmingai genėti ne tik pavasarį, bet ir vasarą, ankstyvą rudenį ir žiemos pabaigoje. Nors vasarą medžius genėti sunkiau, tačiau intensyvios vegetacijos metu nupjauti ūgliai ir jaunos šakutės žaizdas užtraukia tuojau pat, ir sumažina tikimybę, kad į jas paklius puvinio užkratas.

Įstatymuose atsakomybė ir pareigos už želdinių genėjimą prie oro linijų numatytos ir bendrovei LESTO, ir gyventojams bei žemės naudotojams, kurių želdiniai auga oro linijų apsaugos zonose ar šalia jų. LESTO medžius ir krūmus kerta ir geni valstybiniuose ir privačiuose miškuose, taip pat nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, kuriuose nutiestos elektros oro linijos. Miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų apsaugos zonose medžius ir krūmus kerta ir geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba žemės savininkai bei naudotojai, suderinę su LESTO darbų atlikimo terminus.

„Vyrauja klaidinga nuomonė, kad LESTO vis tiek iškirs medžius po laidais. Medžiai yra privačių valdų savininkų ar jos naudotojų nuosavybė, todėl jie yra atsakingi už jų priežiūrą. Suprantame dalies gyventojų padėtį, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie negali medžių genėti – visuomet stengiamės gyventojams šiuo klausimu kiek įmanoma geranoriškai padėti, rasti abiems pusėms priimtinus sprendimus. Tačiau siekiame, kad gyventojai būtų pilietiški ir patys rūpintųsi jiems priklausančiu turtu. Savo želdiniais geriausiai pasirūpins patys sodininkai, tinklo darbuotojų rūpestis – patikimas elektros energijos tiekimas“, – aiškina E. Pareigis.

Nuo šių metų pradžios elektros energiją laisvoje rinkoje pirkusios įmonės per 9 š.m. mėnesius už ją mokėjo vidutiniškai 14 proc. arba 2117 Lt/mėn. mažiau, nei būtų mokėjusios garantiniam tiekėjui. Tokie duomenys paaiškėjo daugiausiai klientų turinčiam nepriklausomam tiekėjui „Energijos tiekimas“ atlikus trijų ketvirčių elektros energijos kainų ir suvartojimo analizę.

Bendrovės duomenimis, didžiausią taupymo normą – apie 17 proc. – pasiekė stambiausios elektros energijos vartotojos (pavyzdžiui, didžiausios gamyklos, fabrikai, prekybos tinklai, suvartojantys virš 10 mln. kWh per metus). Tokios įmonės vidutiniškai jau sutaupė po 846 tūkst. Lt arba 94 tūkst. Lt/mėn. Kiek mažesni elektros energijos vartotojai, suvartojantys nuo 1 iki 10 mln. kWh per metus, sutaupė vidutiniškai 16 proc. Tai sudaro 7 tūkst. Lt/mėn. arba 63 tūkst. Lt nuo sausio pradžios iki rugsėjo pabaigos.

Vidutinio dydžio įmonių (žemės ūkio bendrovės, smulkesni prekybininkai ir kitos įmonės, suvartojančios 100 tūkst. – 1 mln. kWh per mėn.) taupymo norma sudarė apie 13 proc. Ji per 9 mėn. vienai tokiai įmonei leido sutaupyti 6,3 tūkst. Lt arba 700 Lt/mėn. Tuo tarpu smulkūs vartotojai (mokymo įstaigos, mažos parduotuvės, autoservisai ir kiti vartotojai, suvartojantys iki 100 tūkst. kWh per metus), kurių vidutinis sutaupymas sudarė 11 proc., savo išlaidas elektros energijai sumažino vidutiniškai 80 Lt/mėn. ir jau sutaupė apie 720 Lt.

Iki metų pabaigos „Energijos tiekimo“ prognozuojamas vidutinis sutaupymas vienai įmonei sieks apie 25 tūkst. Lt.

„Energijos tiekimo“ vadovo Algirdo Juozaponio teigimu, dėl padidėjusios konkurencijos laisvojoje rinkoje šiemet sutaupymo procentas yra kiek didesnis nei pernai, kai siekė 10-11 proc. Lyginant su vidutine elektros energijos kilovatvalandės kaina laisvoje rinkoje, garantinio tiekėjo taikomas tarifas šiemet buvo vidutiniškai 3 ct/kWh didesnis.

„Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos naujai patvirtinti elektros energijos kainos dedamųjų dydžiai kiek kilstels garantinio tiekimo tarifą, o elektros energijos kilovatvalandės įkainis laisvoje rinkoje kitąmet nedidės ar netgi bus mažesnis nei šiemet. Visa tai leis laisvos rinkos dalyviams, pasirinkusiems nepriklausomus tiekėjus, sutaupyti dar daugiau“, – sako A. Juozaponis.

Nepriklausomi tiekėjai jau jaučia padidėjusį paskutiniojo rinkos liberalizavimo etapo dalyvių aktyvumą – norėdami nepriklausomo tiekėjo paslaugomis naudotis nuo naujų metų pradžios, sutartis jie turi sudaryti iki gruodžio 10 d.

„Tikimės, kad šių metų pabaigoje sprendimą pasirinkti nepriklausomą tiekėją priims ir tos įmonės, kurios turėjo teisę, bet nepadarė to anksčiau. Likusios pas garantinį tiekėją LESTO nuo naujų metų jam mokės iki 20 proc. daugiau nei siūloma kaina laisvoje rinkoje“, – sako A. Juozaponis.

Norintiems išsamiau susipažinti su laisva elektros energijos rinka, „Energijos tiekimas“ yra parengęs edukacinį filmuką, kurį galima rasti interneto svetainėje laisvarinka.lt

Vartotojai skundžiasi didelėmis sąskaitomis už elektros energiją, kita vertus jiems trūksta žinių, kaip efektyviau naudoti elektros prietaisus ir taupyti. Atkreipus dėmesį į elektros prietaisų energetinio efektyvumo ženklinimą bei sumaniai juos naudojant, galima ženkliai sutaupyti.

„Perkant energiją taupančius prietaisus ir pasitelkus paprastas gudrybes galima sutaupyti ne vieną šimtą litų, – pasakojo darnaus vystymosi konsultacijų bendrovės „Alchemic“ konsultantė ir vadovė I. Dubinskaitė, – deja, vartotojams trūksta taupesnio naudojimo įgūdžių – prietaisai paliekami veikti budėjimo režimu, pasinaudojus krovikliais, jie neišjungiami iš lizdo ir panašiai. Dažnas vartotojas taip pat nežino, kad prietaisai ženklinami pagal energijos efektyvumo klasę, egzistuoja ir aplinkosauginiai ženklai, kurie reiškia, kad įranga eikvoja mažiau energijos“.

ES energijos ženklas (EU Energy Label) paprastai ir aiškiai nurodo įrenginio energetinį efektyvumą –nuo geriausio klasėje A+++ iki blogiausio – D. Šiais ženklais žymimos skalbimo mašinos, šaldytuvai, mikrobangų krosnelės, televizoriai, lemputės ir kiti prietaisai. Be to, plačiai naudojami efektyvumu ir taupymu pasižyminčių elektros prietaisų aplinkosauginiai ženklai: žvaigždutė mėlyname fone – “Energy Star“ ir „ES gėlė“.

„Pavyzdžiui, pagal „Energy star“ sertifikavimo reikalavimus, kompiuteris neaktyvumo metu persijungia į žemo galingumo režimą ir naudoja ne daugiau nei 15 vatų energijos. O standartinio kompiuterio galia siekia 120 vatų nepriklausomai nuo jo aktyvumo lygio. Tiesa, energiją taupantis kompiuteris gali kainuoti daugiau nei standartinis, tačiau įsigiję efektyvesnį, gausite mažesnes sąskaitas už elektrą, tad per ilgąjį laikotarpį vis tiek sutaupysite“, – pasakojo I. Dubinskaitė.

Pasak I. Dubinskaitės, yra ir kitų energijos taupymo gudrybių. „Pavyzdžiui, renkantis šviestuvus, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad lemputės būtų nukreiptos į apačią, o ne į viršų. O reguliariai valant dulkes nuo šviestuvų – apšvietimo efektyvumas padidinamas iki 70% proc.“, – pasakojo I. Dubinskaitė.

Daugiau specialaus ženklinimo pavyzdžių ir patarimų pateikiama vieningoje informacinėje sistemoje www.zaliaskatalogas.lt. Sistema sukurta įgyvendinant ES struktūrinės paramos bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Vieningos informacinės sistemos sukūrimas visuomenės informavimui ir švietimui tausojančio vartojimo ir atliekų tvarkymo klausimais“.

Elektros rinkoje pūstelėjo nauji vėjai – nuo 2013 metų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP)  mokestis šoktels daugiau nei 3 centais, o jį rinks nepriklausomi elektros energijos tiekėjai.

VIAP mokestį rinks NEET

Nuo 2013 sausio 1 dienos keičiasi viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčio rinkėjai. Didžiąją dalį mokesčio nuo naujųjų metų rinks nepriklausomi elektros energijos tiekėjai.

Dabar  VIAP mokestį renka „Lesto“ – iš buitinių vartotojų bei komercinių vartotojų, kurie yra prijungti prie skirstomųjų tinklų ir „Litgrid“ – iš komercinių vartotojų, kurie prijungti prie perdavimo tinklo.

Pasak nepriklausomo elektros energijos tiekėjo UAB „Energijos kodas” pardavimų vadovės Editos Škut, nauja tvarka gerokai apsunkins darbą ir padidins darbo kaštus.

„Pirmiausia, VIAP mokesčio rinkimas nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams išaugins darbo kaštus, reikės daryti papildomas ataskaitas, samdyti papildomą personalą. Antra – šį mokestį turėsime pervesti savo balanso pateikimo energijos tiekėjui įstatymų nustatytu laiku, nesvarbu ar mūsų vartotojai su mumis jau bus už jį atsiskaitę, ar ne“, – teigia E. Škut.

VIAP augimas atsispindės ir sąskaitose

Keičiasi ne tik VIAP mokesčio rinkėjas, bet ir jo dydis. Visiems vartotojams, išskyrus gamintojus (termofikacines elektrines), vartojančius pasigamintą elektros energiją savo reikmėms, VIAP mokestis ūgtels 3,45 ct/kWh, nuo 7,04 ct/kWh iki 10,490 ct/kWh.

Pasak E. Škut, tai nėra naujai įvedamas mokestis, todėl 10 centų elektros sąskaitos dėl jo neišaugs.

„VIAP mokestis buvo mokamas visada, tačiau nebuvo išskiriamas elektros sąskaitose, todėl vartotojai gali manyti, jog jis yra naujas. Nuo 2013 sausio šis mokestis, kaip ir akcizo mokestis, sąskaitose bus išskirti atskira eilute. Visgi 3,45 ct/kWh VIAP augimas atsispindės mokesčių mokėtojų sąskaitose, ypač tai pajus didesni eletros vartotojai“, – sako UAB „Energijos kodas“ pardavimų vadovė.

Kiekvienais metais VIAP mokesčio yra surenkama apie 700 mln. litų.  Mokestis yra perskirstomas patvirtintiems elektros gamintojams, žaliosioms, termofikacinėms, rezervinės galios jėgainėms remti. Taip pat VIAP dalis yra skiriama elektros tinklų optimizavimui, atsinaujinančių išteklių elektrinių prijungimui prie elektros tinklų bei kitiems strateginiams energetikos projektams finansuoti.

Remiantis valstybinės kainų ir energetikos komisijos duomenimis, per šešerius, metus nuo 2007, VIAP kaina išaugo apytiksliai tris kartus – nuo 3,95 ct/kWh iki 10,490 ct kWh 2013 metais.

Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius informuoja, kad po spalio 6 d. naktį siautusio itin stipraus vėjo elektros energijos tiekimas sutrikdytas apie 140 tūkst. elektros vartotojų. Didelį vartotojų be elektros energijos skaičių lemią pažeistos aukštos ir vidutinės įtampos linijos, daugiausia pažeidimų užfiksuota Utenos, Panevėžio ir Kauno regionuose.

LESTO duomenimis, šį rytą elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs apie 39000 vartotojų Utenos regione, apie 36000 vartotojų Panevėžio regione ir apie 29000 vartotojų Kauno regione. Šiaulių regione elektros energijos tiekimas sutriko maždaug 16000 vartotojų, Vilniaus – 13000 vartotojų, Klaipėdos – 10000 vartotojų, Alytaus regione – apie 1000 vartotojų.

Atsižvelgdama į didelį elektros tiekimo sutrikimų mastą, LESTO bendrovėje paskelbė ekstremalią situaciją ir ėmėsi organizuoti gedimų šalinimą, pasitelkdama maksimalias pajėgas. Gedimai šalinami visose gamtos stichijų pažeistose elektros tinklo dalyse: šiuo metu dirba ne tik kelis kartus daugiau LESTO brigadų, bet ir bendrovės rangovų personalo brigadų.

LESTO Dispečerinio centro Režimų planavimo skyriaus vadovas Ervinas Pareigis aiškina, kad daugiausia elektros tiekimo sutrikimų šiąnakt įvyko dėl pažeistų aukštos ir vidutinės įtampos elektros oro linijų, kuriomis elektros energija tiekiama dideliam vartotojų skaičiui. Ant elektros linijų atramų ir laidų virto medžiai, krito šakos, gedimų šalinimą šiuo metu labiausiai apsunkina tai, kad daug gedimų yra visose Lietuvos regionuose, ant kelių išvirtę medžiai, kurie trukdo pasiekti gedimų vietas, ir šlapias dirvožemis.

Vartotojų pranešimai apie elektros tiekimo sutrikimus priimami LESTO klientų informavimo telefonu 1802, tačiau LESTO  jau žino apie daugumą gedimų ir gyventojų prašo kantrybės. Pranešti apie gedimus reikėtų tik nutolusių vietovių  gyventojams (vienkiemiuose, mažuose kaimeliuose). Visuose miestuose informacija apie gedimus LESTO pasiekia automatiškai. Bendrovei paskelbus ekstremalią situaciją, gyventojų pranešimų priimama kelias dešimtis kartų daugiau nei įprastomis dienomis..

Gamtos stichijų atvejais elektros energijos tiekimo atstatymo laikas priklauso nuo gedimų masto, konkrečių gedimų priežasčių, jų sudėtingumo ir gedimų vietos pasiekimo galimybių (privažiavimo sąlygų). Pirmiausia bendrovės operatyvinės brigados pašalina tuos gedimus, kurie susiję su elektros tiekimu didesnei vartotojų daliai ir ypatingos reikšmės visuomeninės paskirties objektams. Pirmiausia šalinami gedimai aukštos ir vidutinės įtampos tinkluose, po to žemos įtampos įrenginių gedimai.

LESTO primena gyventojams, jog siaučiant gamtos stichijoms, būtina laikytis saugaus elgesio reikalavimų. Atsakingi ir apdairūs veiksmai padės išvengti nelaimingų atsitikimų.

„Klientų prašome supratimo, kantrybės bei pagalbos šalinant gamtos stichijų padarinius. Didžiausia pagalba – pasirūpinti savo saugumu, nesiartinti prie pažeistų elektros skirstomojo tinklo vietų. Pastebėjus nutrūkusį elektros energijos oro linijos laidą ar elektros energijos linijos atvado laidą, jokiu būdu negalima priartėti prie jo arčiau kaip 8 metrus. Nelieskite ant žemės ar automobilių nukritusių laidų, o laukite, kol į gedimo vietą atvyks operatyvinės brigados. Užtikriname, kad imamės visų būtinų priemonių, kad elektros energijos tiekimas būtų atstatytas kaip galima greičiau“, – teigia E. Pareigis.

Negalima artintis ir liesti ant elektros energijos laidų užvirtusių medžių, kadangi jie taip pat gali būti pavojingi žmogaus gyvybei. Pastebėjus apgadintus ar kibirkščiuojančius elektros energijos įrenginius, ant gatvės, automobilių ir kitur nukritusius, nutrauktus laidus, nuverstas elektros linijų atramas, ant linijų užvirtusius medžius, būtina nedelsiant pranešti LESTO telefonu 1802 arba bendruoju pagalbos telefonu 112. Siekiant padėti nuo elektros srovės nukentėjusiam žmogui, būtina laikytis atsargumo ir iškviesti greitąją pagalbą telefonu 112.

Per 70 proc. įmonių nori fiksuoto elektros energijos tarifo, o su elektros biržos kaina susieto elektros energijos tarifo nori tik 6 proc. įmonių

Liberalizuojama elektros energijos rinka juridiniams asmenims sudaro galimybę tikėtis finansinės naudos iš elektros energijos kainų svyravimų biržoje, tačiau net 71 proc. verslo įmonių ir 73 proc. viešojo sektoriaus įstaigų už nepriklausomo tiekėjo tiekiamą elektros energiją norėtų mokėti pagal fiksuotą elektros energijos tarifą.

Tai paaiškėjo bendrovei „Energijos tiekimas“ š. m. liepos-rugpjūčio mėn. atlikus tyrimą, kurio metu buvo apklausa virš 500 juridinių asmenų.

Tyrimo duomenimis, už elektrą mokėti pagal fiksuotą tarifą, diferencijuotą pagal laiko intervalus, norėtų 40 proc. verslo įmonių ir 30 proc. viešojo sektoriaus įstaigų. Tuo metu vieną fiksuotą kainą mieliau rinktųsi viešojo sektoriaus įstaigos – 43 proc. Tokį mokėjimo už elektros energiją būdą rinktųsi 31 proc. įmonių.

Pasak „Energijos tiekimo“ generalinio direktoriaus Algirdo Juozaponio, tai dėsninga, kadangi įstaigos daugiausia elektros energijos sunaudoja dieną, o stambiausios verslo įmonės, ypač gamybos, dažnai daugiau vartoja naktį, kuomet pagaminamos elektros energijos kaina mažesnė. Atlikto tyrimo duomenys taip pat rodo, kad tik 6 proc. apklaustų juridinių asmenų sutiktų už elektros energiją mokėti pagal kintamą, nuo elektros energijos biržos kainų priklausantį tarifą.

„Su kainomis biržoje susieti elektros energijos tarifai nėra itin patrauklūs Lietuvos vartotojams, nes, nepaisant lietuviškos biržos „BaltPool“ integracijos į skandinavišką „NordPool Spot“, fizinių perdavimo jungčių trūkumas ir ribotas tinklų su kaimyninėmis šalimis pralaidumas daro neigiamą įtaką prekybos apimtims ir kainų stabilumui. Todėl elektros energijos biržoje yra nuperkama vos apie 10-20% viso Lietuvoje suvartojamos elektros energijos kiekio, o didžioji dalis jos yra įsigyjama pagal tiesiogines tiekėjų sutartis su gamintojais ir importuotojais“, – sako A. Juozaponis.

Pasak jo, kainų svyravimų biržoje sureikšminti nereikėtų , nes didžiausiai daliai galutinių vartotojų, perkančių elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų pagal ilgalaikes ir fiksuoto tarifo sutartis, jie įtakos neturi, o stabiliai veikiančių nepriklausomų tiekėjų portfelyje biržoje įsigyta elektros energija neturėtų viršyti 20 proc. „Be to, vartotojai turėtų žinoti, kad biržos kaina nėra lygi elektros energijos kainai mažmeninėje rinkoje: galutinę kainą sudaro ne tik biržoje arba pagal tiesiogines sutartis nupirktos elektros energijos kaina, bet ir tokie su tiekimu susiję kaštai, kaip balansavimas, klientų aptarnavimas“, – sako A. Juozaponis.

Daugiausiai laisvos rinkos dalyvių pritraukęs „Energijos tiekimas“ savo klientams siūlo individualiai apskaičiuotus ir nuo kliento vartojimo specifikos priklausančius tarifus. „Mūsų sprendimą nesiūlyti standartizuotų mokėjimo planų patvirtino atliktas tyrimas, kurio metu net 75 proc. įmonių nurodė, kad geriausiai jų poreikius atitinka individualiai paskaičiuotas tarifas. Aukštas „Energijos tiekimo“ klientų pasitenkinimo lygis rodo, kad tokia kainodara ir aptarnavimas juos tenkina“, – sako A. Juozaponis.

Nesiliaujančios diskusijos dėl šokinėjančių elektros kainų tik dar labiau sustiprėja artėjam šaltajam metų laikui. Taigi, nuo ko priklauso tokie elektros kainų šuoliai ir ko galime tikėtis laukdami ateinančios žiemos?

Priklausomybė nuo importo

Birželio mėnesį Lietuvai prisijungus prie šiaurės elektros biržos „Nord Pool Spot”, daugelis tikėjosi sumažėjusių elektros kainų. Deja, realybė pateikė priešingą scenarijų, nei tikėjomės.

Lyginant kainas dviejose skirtingose elektros biržose, vidutinė Lietuvos perkamos elektros kaina „Nord Pool Spot” elektros biržoje 2012 m. rugpjūčio mėnesį buvo 188 litai, o 2011 metais „Baltpool“ biržoje – 167 litai. Kainų tendencijas ir skirtumus galima pamatyti pažvelgus į Estijos situaciją, kuri „Nord Pool Spot” priklauso nuo 2010 metų.

2012 m. rugpjūčio mėnesį estai „Nord Pool Spot” biržoje mokėjo 139 litus, o toje pačioje elektros biržoje 2011 – 164 litus. Taigi 2011 m. elektros energija pirkdami iš „Baltpool“ mokėjome tik 3 litais brangiau, nei estai ją įsigydami „Nord Pool Spot” elektros biržoje. 2012 m. rugpjūtį abi valstybės elektrą pirko šiaurės biržoje, tačiau dabar skirtumas buvo jau 49 litai.

Anot UAB „Energijos kodas“ elektros pardavimų projektų vadovės J. Žegužauskaitės, kainos rugpjūčio mėnesį „Nord Pool Spot” krito dėl susikaupusių didžiulių kiekių vandens šiaurės šalių hidroelektrinėse, kuriose yra gaminama pigi elektra, bei kitų smulkesnių palankių aplinkybių.

„Nors šiaurės biržoje kainos yra itin mažos tačiau mes mokame kur kas daugiau dėl to, kad neturime pakankamų pajėgumų, dėl silpnos jungties per kaimyninę Latviją. Latvijai įstojus į šiaurės šalių elektros biržą, situacija turėtų pagerėti. Taip pat Lietuvoje susiklostė priešinga situacija nei šiaurės šalyse – sumažėjęs Kauno hidroelektrinės pajėgumas dėl susidariusio vandens stygiaus Nemune mus privertė dar labiau būti priklausomais nuo elektros energijos importo”, – dėsto J. Žegužauskaitė.

„Norint pasiekti mažesnes kainas, reikia daug didesnės elektros rinkos konkurencijos. Kadangi daugiau nei pusė elektros energijos yra importuojama, todėl tampame priklausomi nuo kitų šalių. Jeigu norime mažesnių kainų, privalome didinti vidinius šalies elektros gamybos pajėgumus bei mažinti priklausomybę nuo importo”, – teigia „Energijos kodo” elektros pardavimų projektų vadovė.

Rusijos grėsmės

Puikus pavyzdys to, kad esame per daug priklausomi nuo kaimynų, įvyko rugpjūčio 20 dieną Rusijoje, kai remonto darbams buvo uždaryta Sankt Peterburgo elektros linija. Tądien „Nord Pool Spot” elektros biržoje kainos pakilo į nematytas aukštumas –  693 litus. Tuo tarpu vidutinė kaina rugpjūčio mėnesį šiaurės elektros biržoje buvo 188 litai.

Pasak UAB „Energijos kodas” elektros pardavimų projektų vadovės Justės Žegužauskaitės, šie elektros rinkos kainų šuoliai parodo, kad Lietuvai būtina stiprinti pozicijas elektros sektoriuje. Ypač tai tapo aktualu, kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė.

„Kainų šuolis „Nord Pool Spot” elektros biržoje yra puikus pavyzdys, kuris rodo didelę Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos. Kol neturime elektros jungčių su Švedija ir nutiestos elektros linijos su Lenkija, nesame apsaugoti nuo didesnių kainų šuolių”, – tvirtina J. Žegužauskaitė.

Pavyzdžiui, Estija elektrą perka apie 20 procentų pigiau. Tačiau reikia atsižvelgti į jų situaciją. Jie turi elektros liniją su Suomija. Taip pat estai iki 2016 naudojasi skalūninėmis elektrinėmis. Visa tai leidžia ženkliai sumažinti perkamos elektros kainą.

Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius AB LESTO šiemet jau 15 sodų bendrijų modernizavo ir išplėtė išpirktus skirstomuosius tinklus, todėl bendrijų gyventojams elektra tiekiama patikimiau, prireikus užtikrinama galimybė naudoti didesnę leistinąją galią.

Vykdant 31,15 mln. litų vertės iš dalies Europos Sąjungos finansuojamą projektą šiemet patikimesnė elektra atkeliaus į 57 sodų bendrijų gyventojų namus, o per trejus metus skirstomieji tinklai bus renovuoti iš viso 76 sodų bendrijose.

Šią vasarą LESTO išplėtė ir modernizavo skirstomuosius tinklus „Fredos“ (Kauno m.), „Šilo“, „Rūtos“ (Druskininkų r.), „Tulpės“ (Ignalinos r.), „Ventos“ (Mažeikių r.), „Obelėlės“, „Ąžuolo“, „Ramunės“ ir „Dobilo“ (Radviliškio r.), „Vėtrungės“ (Šiaulių r.), „Sidabros“ (Joniškio r.), „Lietkabelio“ (Panevėžio r.), „Draugystės“ ir „Baltijos“ (Klaipėdos m.) „Klevo“ (Elektrėnų sav.) sodų bendrijose. Netrukus darbai bus baigti 27 sodų bendrijose, o iki metų pabaigos planuojama atlikti darbus dar 15 sodų bendrijų.

Projekto metu sodų bendrijose oro linijos keičiamos kabelinėmis arba rekonstruojamos, transformatorinės rekonstruojamos arba keičiamos, kiekvienam gyventojui atskirai įrengiami būtini elektros apskaitos prietaisai.

Projektui „AB LESTO elektros skirstomojo tinklo modernizavimas ir plėtra sodininkų bendrijose“ įgyvendinti iš Europos struktūrinių fondų skirta iki 12,46 mln. Lt. 76 sodininkų bendrijų teritorijoje esančios elektros infrastruktūros – elektros tinklų ir jiems priklausančių įrenginių – modernizavimui ir plėtrai LESTO per trejus metus numatė investuoti iš viso 31,15 mln. litų.

„Daugumos sodininkų bendrijų elektros tinklai buvo išpirkti itin blogos techninės būklės ir lėmė didelius nepatogumus gyventojams – patys sodininkai iki tol nepajėgė tinkamai tvarkyti įrangos, patirdavo dažnus gedimus, naudojimasis elektros įrenginiais buvo ribotas dėl per mažos galios. Sodų bendrijų tinklų modernizavimas ir plėtra vartotojams užtikrina kokybišką, patikimą, nepertraukiamą ir saugų elektros energijos tiekimą“, – teigia Ramūnas Grigas, AB LESTO Investicijų planavimo ir kontrolės skyriaus direktorius.

Daugelio sodų bendrijų tinklų amžius viršija 30 m., neįrengti įžeminimo įrenginiai, laidai mažo skerspjūvio, tinklai neatitinka saugumo reikalavimų, per maža leistinoji naudoti galia. Skaičiuojama, kad sodų bendrijose LESTO naujai nutiestų elektros linijų ilgis sieks daugiau nei 350 kilometrų, sėkmingai įgyvendinus projektą maždaug 10 000 šeimų 29 savivaldybėse bus užtikrinamas patikimesnis elektros energijos tiekimas. Daugiausia sodų bendrijų elektros tinklų bus modernizuota Kauno rajone (9 bendrijos), Šiaulių ir Vilniaus miestuose (po 6).

Sodų bendrijų tinklų modernizavimo projektas yra draugiškas aplinkai: bus diegiamos inovatyvios technologijos, tiesiant požemines kabelinės linijas bus užtikrintas didesnis saugumas, rangos darbai bus atliekami laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Projektas ne tik pagerins gyventojų gyvenimo kokybę, bet sumažės ir elektros energijos nuostoliai, remonto išlaidos, sutaupytos lėšos bus skirtos kitiems svarbiems strateginiams elektros energetikos projektams.

„Svarbu, kad gyventojai tinkamai prižiūrėtų savo želdinius – negalima želdinių sodinti elektros linijų apsaugos zonose, jei tokių želdinių yra, juos reikia tinkamai genėti, kad nekiltų grėsmė saugumui ir elektros tiekimo patikimumui. Visus darbus elektros linijų apsaugos zonoje būtina suderinti su LESTO“, – aiškina R. Grigas.

Projekto įgyvendinimu rūpinasi aukštą kvalifikaciją ir ilgametę patirtį turintys LESTO darbuotojai, o darbus vykdo rangovai.

Nuo sodo bendrijų elektros tinklų išpirkimo proceso pradžios (2003 m.) iki 2012 m. birželio 30 d. LESTO išpirko 900, arba 93,3 proc. sodininkų bendrijų elektros tinklų. Šiems tinklams įsigyti LESTO iš viso yra investavusi 10,45 mln. Lt.