Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus klientai, pasirinkę jiems optimalų tarifų planą, už elektros energiją mokėtų mažiau. Siūlomi nauji tarifų planai „Namai“ arba „Namai plius“ 230 kilovatvalandžių per mėnesį ir daugiau elektros energijos suvartojantiems klientams leidžia sutaupyti reikšmingas sumas, itin palanku šiuos planus rinktis vietoje turimo tarifų plano „12000 kWh“.

Vienos laiko zonos tarifo planu „Standartinis“ šiuo metu atsiskaito apie 70 proc. buitinių elektros vartotojų. Vidutiniškai tokie namų ūkiai per mėnesį sunaudoja apie 100 kWh elektros energijos.

Kas dešimtas elektros energijos vartotojas suvartoja daugiau nei 230 kWh elektros energijos per mėnesį – jiems verta įsitikinti, ar yra pasirinkę palankiausią tarifo planą.

Tarifų planai „Namai“ ir „Namai plius“, vartotojams pasiūlyti kiek daugiau nei prieš metus, pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo – šiais tarifų planais birželio pabaigoje jau naudojosi daugiau kaip 12 000 LESTO klientų. Tarifų planams „Elektrinės viryklės“ ar „12000 kWh“ yra taikomi papildomi reikalavimai, todėl tarifų planai „Namai“ ir Namai plius“ vartotojams pasiūlyti kaip alternatyva šiems planams – be papildomų įsipareigojimų naujus tarifų planus gali pasirinkti visi vartotojai.

Pasirinkti tarifų planą „Namai plius“ vietoje turimo „12 000 kWh“ tarifų plano ypač palanku gyventojams, suvartojantiems daug elektros energijos. Tuomet nereikia įsipareigoti per 12 kalendorinių mėnesių suvartoti būtiną 12000 kWh elektros energijos kiekį, neatliekami mokėtinos sumos perskaičiavimai, nesuvartojus 12 000 kWh. Pavyzdžiui, jau suvartojus 10 000 kWh ar daugiau elektros energijos, tarifo planas „Namai plius“ dažniausiai tampa patrauklesnis už senąjį „12 000 kWh“ tarifo planą“, – aiškina Deimantė Bareikienė, LESTO Klientų aptarnavimo valdymo departamento direktorė.

Šiuo metu vartotojas, pasirinkęs „12 000 kWh“ planą, suvartoja vidutiniškai apie 22 000 kWh elektros energijos per metus; pakeitęs tarifo planą į „Namai plius“, jis per metus sutaupytų apie 300 Lt. Kuo didesnis elektros energijos suvartojimas – tuo didesnę naudą vartotojams lemia teisingai pasirinkti tarifų planai. Per pusantrų metų vartotojų, pasirinkusių tarifo planą „12 000 kWh“, skaičius sumažėjo daugiau nei per pusę – nuo 4,5 tūkst. 2011 metų sausį iki 2,2 tūkst. š. m. birželio pabaigoje.

„Klientai keisti tarifo planą gali vieną kartą per 12 kalendorinių mėnesių arba pasikeitus klientui taikomiems elektros energijos įkainiams. Verta pasiskaičiuoti, kuris planas yra tinkamiausias – palankiausio tarifo plano skaičiuoklę galima rasti internetinėje svetainėje www.lesto.lt“, – aiškina D. Bareikienė.

Pažangesnis atsiskaitymas

Pasirinkus tarifų planus „Namai“ ir „Namai plius“ yra taikomas pažangesnis atsiskaitymo būdas, lyginant su tradicine atsiskaitymo knygele – kiekvienas šiuos tarifų planus pasirinkęs klientas gauna PVM sąskaitas faktūras, kurias gali pamatyti savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt, jas apmokėti gali tiesioginiu debetu, per elektroninę bankininkystę ar kitais įprastais būdais.

Planai „Namai“ ir „Namai plius“ sudaryti iš dviejų dedamųjų: suvartotos energijos dedamosios (ct/kWh) ir pastoviosios dedamosios (Lt/mėn.). Suvartotos elektros energijos įkainiai skiriasi, pasirinkus vienos arba dviejų laiko zonų tarifus. Mėnesio įmokos dydis apskaičiuojamas pagal vidutinį elektros energijos suvartojimą arba pagal kliento deklaruotus faktinius skaitiklio rodmenis.

Gyventojams, atsiskaitantiems tarifų planu „Standartinis“ vienos laiko zonos tarifu ir per metus suvartojantiems 2 727 kWh (apie 230 kWh per mėnesį) ir daugiau, naudinga apsvarstyti mokėjimo plano „Namai“ pasirinkimą. Pasirinkus planą „Namai“ kas mėnesį mokama 10 Lt pastovioji dedamoji, o elektros energijos kaina mažesnė – 41,6 ct/kWh. Jei pasirinktas dviejų laiko zonų tarifas, tuomet planas „Namai“ dažniausiai bus naudingesnis, kai suvartojama apie 3 000 kWh per metus – taikoma 10 Lt pastovioji dedamoji ir 44,6 ct/kWh kaina už dienos metu suvartojamą elektrą bei 34,3 ct/kWh kaina už naktį ir savaitgaliais vartojamą elektrą.

Daugiau nei 7 000 kWh per metus (apie 590 kWh per mėnesį) suvartojantiems ir vienos laiko zonos tarifų planu „Standartinis“ atsiskaitantiems klientams reiktų įvertinti tarifų plano „Namai plius“ pasirinkimą. Šio plano pastovioji dedamoji sudaro 20 litų, o suvartota elektros energija apmokama 39,9 ct/kWh kaina. Kai suvartojama nuo 8 300 kWh per metus, dažniausiai naudingas tampa „Namai plius“ dviejų laiko zonų tarifas. Pasirinkus dviejų laiko zonų tarifą, taikoma 20 Lt pastovioji dedamoji ir dienos metu suvartojama elektra kainuoja 42,7 ct/kWh, o naktimis ir savaitgaliais – 33,3 ct/kWh.

LESTO klientai informaciją apie jiems taikomus tarifų planus, sąskaitas ir mokėjimus gali sužinoti savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt, taip pat telefonu 1802 ar atvykę į artimiausią klientų aptarnavimo centrą.

Praėjusį pirmadienį elektra pradėta prekiauti didžiausioje Europoje „Nord Pool Spot“ elektros biržoje. Ši birža pakeitė prekybą elektra Lietuvoje veikiančioje „Baltpool“ biržoje.

Apie tai, kaip prekybos elektra persikėlimas į regioninę biržą pakeis ne tik elektros kainas Lietuvoje, bet ir Europos elektros rinką, kalbėjomės su Lietuvoje viešinčiu „Nord Pool Spot“ generaliniu direktoriumi Mikaeliu Lundinu.

VEIDAS: Kaip vertinate pirmųjų sandorių biržoje rezultatus?

M.L.: Visų pirma tai ne birža, o elektros mainai. Čia vyksta dienos aukcionai, elektros tiekėjai kasdien siūlo savo kainą, o mes paskelbiame galutinę.

Kol kas rezultatus dar anksti vertinti – reikia palūkėti kelias savaites, o gal mėnesius, kol situacija stabilizuosis. Tačiau dalyvių skaičius buvo didelis, kaip ir elektros energijos kiekis – apie 20 GWh. Techniniu požiūriu viskas vyko labai sklandžiai tarp elektros pardavėjų ir “Litgrid“.

Beje, atėjimas į Lietuvą, kaip atskirą šalį, nėra toks svarbus įvykis. Tai reikia suvokti kur kas didesniame kontekste. Esmė – Baltijos rinkos sujungimas su Šiaurės šalių bei Europos rinkomis. Šiuo požiūriu tai svarbus įvykis, nes Lietuva iki šiol nėra tiesiogiai susieta su kitomis rinkomis pagal kainų nustatymą.

VEIDAS: Kompanija „Latvenergo“ yra pareiškusi, kad sulig „Nord Pool Spot“ atėjimu į Lietuvą elektros kaina pakils. Kaip vertinate tokią prognozę?

M.L.: Žinote, „Nord Pool Spot“ nekelia kainos – ją kelia elektros pardavėjai. Mes tik organizuojame aukcioną. Taigi „Latvenergo“ ir kiti dalyviai nustato, kokia bus kaina, o mes tik administruojame kainos nustatymo procesą.

VEIDAS: Kokią matote ateities elektros rinką? Kiek šiuo požiūriu svarbios Lietuvos jungtys su Švedija, Lenkija ir kitos tarpvalstybinės jungtys?

M.L.: Tiesa, kad bendrai elektros rinkai svarbios ir fizinės elektros jungtys. Nes elektros rinkai svarbus ir bendras kainos nustatymo procesas, ir tinklų pajėgumas tiekti tiek elektros, kiek nuperkama. Tai primena vištos ir kiaušinio dilemą: kas atsiranda pirmiau – elektros mainai ar kabeliai. Abi dalys – labai svarbios.

Priminsiu, kad mūsų atėjimas į Lietuvą tėra pirmas žingsnis kuriant bendrą elektros rinką. Tikroji diena, kai galėsime švęsti, bus tuomet, kai prisijungs Latvija, nes būsime sujungti su Šiaurės šalimis, arba tuomet, kai 2015 m. bus baigta tiesti Lietuvos ir Švedijos jungtis. Štai tada ir galėsime sakyti, kad gimsta bendra elektros rinka. Tuomet daugės ir rinkos dalyvių.

VEIDAS: Kaip manote, ar daugiau jungčių ir daugiau dalyvių, pavyzdžiui, siūlančių daugiau elektros iš atsinaujinančių šaltinių, gali kaip nors prisidėti prie elektros kainos mažėjimo?

M.L.: Nuvilsiu, tačiau kainų klausimu nieko negaliu pasakyti. Viskas, ką galiu, tai patikinti, kad kainos nustatymo procesą administruojame skaidriai, atvirai ir sąžiningai. O kokia ta kaina bus, priklauso ne nuo mūsų. Kita vertus, bet kokia kaina yra teisinga, jei yra nustatoma sąžiningai.

VEIDAS: Ar Europoje gali egzistuoti visiškai bendra elektros rinka?

M.L.: Esant visiškai bendrai rinkai turėtų nebūti jokių trukdžių. O visų jų pašalinti neįmanoma ir net nebūtina. Manau, turėsime visiškai integruotą rinką, tačiau išliks tam tikrų apribojimų, susijusių su elektros tinklais. Tai tas pats, kas Europos keliai. Ar jie sujungti į vieną sistemą? Atsakyčiau, kad taip. Ir net jei kartais pasitaiko eismo spūsčių, vis tiek kelių eismo taisyklės važiuojant iš Portugalijos į Lietuvą yra tos pačios. Taip ir elektros atžvilgiu: egzistuos tinklai, egzistuos bendros taisyklės, o jei kur susidarys vienas kitas “kamštis”, tai nieko baisaus.

VEIDAS: Kiek ateityje bus svarbu elektros perdavimas dideliais atstumais, o kiek – vietos gamintojų elektra?

M.L.: Jei pažvelgsime į Aziją, ten labai daug kalbama apie skirtingų šalių sujungimą. Tai itin aktualu Japonijai, uždariusiai daugiau nei 50 atominių elektrinių, nes jai labai stinga elektros. Europoje tai bus svarbu tiek, kiek apsimokės finansiškai. Juk galėtume pirkti energiją iš Islandijos, kurioje geizeriai leidžia ją pigiai gaminti. Tokiam elektros perdavimui yra ir visos reikalingos technologijos, pavyzdžiui, HVC – aukštos įtampos kabeliai, tačiau tai ekonomiškai nenaudinga.

Štai kodėl jau minėta Vokietija tiek daug investuoja į vėjo jėgaines: kad turėtų vietoje pagamintos elektros ir nereikėtų tiesti jungties su Islandija arba su Sacharos dykuma.

VEIDAS: Vadinasi, Lietuvos ketinimą statyti Visagino atominę elektrinę vertinate teigiamai, bent jau ekonominiu požiūriu?

M.L.: Viskas priklauso nuo to, ar tai bus finansiškai naudingas projektas, kaip viskas bus suplanuota ir įgyvendinta. Vien gerų norų nepakanka, svarbiausia – finansinė nauda.

Šiltuoju metų laiku padažnėjusios gamtos stichijos dažnai sukelia gedimų skirstomajame elektros tinkle, kurie gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei.

AB LESTO primena apie saugų elgesį tokių situacijų metu: nesiartinti prie elektros įrenginių ar oro linijų, pastebėjus gedimus pranešti telefonu 1802, pirmąją pagalbą nuo elektros smūgio nukentėjusiems asmenims suteikti tik įsitikinus, kad pašalintas elektros srovės šaltinio poveikis.

Dėl aukštos oro temperatūros kylančių gamtos stichijų (gausių liūčių, stipraus vėjo ir perkūnijų, škvalų) skirstomajame elektros tinkle padažnėja gedimų.

„Norime priminti gyventojams, kad siaučiant gamtos stichijoms, kyla pavojus žmonių sveikatai, ypač jei jie pavojingu atstumu priartėja prie elektros įrenginių ar oro linijų. Pastebėję nukritusį elektros oro linijos laidą, pasirūpinkite, kad prie jo nesiartintų žmonės, gyvuliai, ir kuo skubiau informuokite apie tai LESTO telefonu 1802. Prie nukritusio elektros linijos laido negalima priartėti arčiau kaip 8 metrus. Taip pat rizikinga artintis ir liestis prie medžių, užvirtusių ant elektros laidų, oro linijų atramų, nes jais gali tekėti elektros srovė“, – įspėja Ervinas Pareigis, LESTO Dispečerinio valdymo departamento Režimų planavimo skyriaus vadovas.

Norint išvengti elektros poveikio, kai ant šlapios žemės ar žolės yra nukritęs nutrauktas elektros linijos laidas, reikia eiti smulkiais žingsneliais, laikant kuo arčiau koją prie kojos arba šokinėti ant vienos kojos. Jei elektros linijos laidas užkristų ant automobilio esant jame, iš jo negalima išlipti įprastu būdu. Kad nebūtų sukurta elektros grandinė ir žmogus nepatirtų elektros smūgio, iš automobilio reikia iššokti abiem kojomis. Likus automobilio viduje reikia stengtis nesiliesti prie metalinių detalių.

„LESTO specialistai taip pat nuolat seka orų prognozes ir planuoja savo veiksmus bei priemones, kurios panaudojamos prasidėjus elektros tiekimo sutrikimams. Operatyvinės brigados budi visą parą ir operatyviai šalina atsiradusius gedimus“, – teigia E. Pareigis.

LESTO telefonu 1802 nedelsiant kreiptis pagalbos reikėtų pastebėjus apgadintus, apsemtus ar kibirkščiuojančius elektros įrenginius, ant žemės, ant gatvės, ant automobilių ar kitur nukritusius laidus. Pavojus gyvybei gali kilti ir būnant arti elektros oro linijų atramų, transformatorinių, elektros energijos paskirstymo punktų, metalinių konstrukcijų, vielinių tvorų.

„Gamtos stichijų metu ypač pavojinga lauke naudotis elektros prietaisais – žoliapjovėmis, elektriniais pjūklais, vandens siurbliais ir panašiai. Patariame nesinaudoti elektros prietaisais net esant pastatų viduje, perkūnijos metu patartina nepalikti atvirų langų ir durų“, – primena E. Pareigis.

Pasak jo, labai svarbu, kad patys gyventojai laiku apgenėtų savo želdinius, augančius šalia elektros oro linijų, kad šie audros metu nepažeistų elektros laidų ir jų atramų. Planuodami išvykas, gyventojai turėtų pasidomėti meteorologų pranešimais.

Meteorologų duomenimis, apie 70 proc. dienų su perkūnija pasitaiko birželio – rugpjūčio mėnesiais. Pavasarį perkūnijos dažnesnės rytinėje Lietuvos dalyje, rudenį – vakarinėje.

Pirmoji pagalba nukentėjusiesiems

Norint padėti žmogui, nukentėjusiam nuo elektros srovės, būtina laikytis atsargumo. Suteikti pirmąją pagalbą gali tik tie, kas tiksliai žino, kaip tai padaryti. Bet kokiu atveju pirmiausia būtina iškviesti greitąją pagalbą.

Pastebėjus, kad žmogus patyrė elektros smūgį (elektros šoką), saugumo priemonių būtina imtis kuo skubiau – žmogui dar galima išgelbėti gyvybę. Elektros šokas gali sustabdyti žmogaus širdies darbą, nudeginti ar lemti raumenų susitraukimą, bet skubi pagalba gali padėti žmogui.

„Įvykus elektros iškrovai, pirmiausia apsaugokite save ir netoliese esančius žmones nuo galimybės patirti daugiau elektros smūgių. Nesilieskite prie žmogaus, kuris ką tik nukentėjo – jo kūnu dar gali tekėti elektra. Atitraukti nukentėjusįjį nuo elektros srovės šaltinio galima tik stovint ant sausos lentos ar sausų rūbų, viena ranka. Rankas apsaugokite sausomis pirštinėmis ar sausu drabužiu. Tempti nukentėjusįjį patartina laikant už  drabužių, neliečiant jo kūno“, – teigia E. Pareigis.

Anot jo, jei įmanoma, išjungti elektros prietaisą ir elektros srovę galima tik tuo atveju, jei nėra grėsmės nukentėti. Svarbu kuo skubiau iškviesti greitąją pagalbą tel. 112.

„Jei mokate suteikti pirmąją pagalbą, pradėkite gelbėti nukentėjusįjį, kai tik jis nebebus veikiamas elektros srovės. Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, svarbu būti atidžiam, laiku pašalinti pavojus ir, reikalui esant, kreiptis į specialistus. Atsakingas elgesys padės apsisaugoti patiems ir apsaugoti kitus“, – sako E. Pareigis.

Ir Lietuvos, ir Lenkijos pusėje „LitPol Link“ projekto plėtotojai tikina, kad 2015-ųjų pabaigoje elektros jungtis pradės funkcionuoti.

Lenkijos pusės interesas dalyvauti „LitPol Link“ elektros perdavimo jungties projekte anksčiau dažniausiai būdavo grindžiamas dviem argumentais: galimybe ateityje tiesiogiai pirkti Visagino AE gaminamą energiją ir galimybe pasinaudoti iš ES infrastruktūros ir aplinkos programų gauta 213 mln. eurų parama, skirta Šiaurės Rytų Lenkijos elektros perdavimo tinklų plėtrai. Šiam regionui, kuris dėl nedidelio gyventojų tankumo ir kuklios pramonės tebeturi palyginti menkai išplėtotą, neužžiedintą elektros tinklą ir dėl to neretai nukenčia nuo avarijų po smarkesnių audrų ar pūgų, tai labai patraukli galimybė.
Dabar, kai Lenkijos dalyvavimas Visagino AE projekte pakibęs ant plauko, šios šalies energetikos atstovai teigia, kad „LitPol Link“ ir Lietuvoje ketinama statyti atominė elektrinė – du autonomiški, vienas su kitu nesusiję projektai. „Pagrindinis „LitPol Link“ tikslas yra sujungti Baltijos šalių, tai yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos, elektros energijos rinkas su žemyninės Europos rinka“, – neseniai komentavo Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus „Polskie Sieci Elektroenergetyczne Operator S.A.“ valdybos pirmininkas Henrykas Majchrzakas.
Panašiai teigė ir praėjusią savaitę Vilniuje viešėję „LitPol Link“ lenkiškosios dalies techninio projektavimo, poveikio aplinkai vertinimo ir projekto plėtojimo konkursą laimėjusio konsorciumo atstovai. Piotras Molskis, „Energoprojekt Krakow S.A.“ bendrovės prezidentas, pirmiausia pabrėžė, kad būsimąja jungtimi siekiama kurti bendrą elektros energijos rinkos erdvę, o tai naudinga ir Lenkijai, ir Lietuvai. Bendrovės „Eltel Networks Rzeszow S.A.“ valdybos pirmininkas Piotras Grochala pridūrė, kad esant poreikiui atsiras galimybė tiekti elektros energiją iš Lenkijos į Lietuvą ar iš Lietuvos – į Lenkijos elektros perdavimo sistemą. Šiaurės Rytų Lenkijos regionas turi vienintelę elektrinę Ostrolenkoje, todėl šansas kilus avarinei situacijai pasitelkti Lietuvos elektros sistemos generatorius būtų išties vertingas.
„Pasitelkus „LitPol Link“, „NordBalt“ ir jau veikiančią Lenkijos elektros jungtį su Švedija, siekiama sukurti naują Lenkijos ir Baltijos valstybių elektros energijos Baltijos žiedą“, – pabrėžė P.Grochala.

Derybos su tūkstančiu žemės savininkų

Tarptautinis koncernas „Eltel“, kurio vadovybė reziduoja Helsinkyje, savo veiklą koncentruoja dviejose srityse: elektros tinklų ir telekomunikacijų. Elektros tinklų srityje Lenkijoje veikia trys koncerno bendrovės, turinčios maždaug 800 darbuotojų: tai „Eltel Networks Rzeszow“, „Energoprojekt Krakow“ ir „Eltel Networks Olsztyn“. Bendra šių kompanijų metinė apyvarta sudaro 350–400 mln. zlotų (apie 100 mln. eurų). Jų konsorciumas, vienas stambiausių aukštos įtampos elektros tinklų plėtojimo rinkos veikėjų Lenkijoje, ir darbuojasi projektuojant bei vystant būsimąją 113 km ilgio „LitPol Link“ elektros perdavimo jungties dalį nuo Elko miesto elektros pastotės iki Lenkijos ir Lietuvos pasienio.
„LitPol Link“ atveju konsorciumo užduotis – parengti visą jungčiai statyti reikalingą techninę ir žemės sklypų servitutų nustatymo dokumentaciją iki leidimo jungties statybai gavimo imtinai. Kontrakto kaina – maždaug 80 mln. zlotų, tačiau, priešingai nei Lietuvoje, į šią kainą įeina ir kompensacijos privatiems savininkams už jungčiai statyti reikalingus žemės sklypus. Maždaug 90 proc. linijai tiesti reikalingos žemės yra privati nuosavybė. Iš maždaug tūkstančio privačių savininkų būtina gauti jų valdomų 1,5 tūkst. žemės sklypų dalinį servitutą. Dauguma žemės yra žemės ūkio paskirties, tik keliuose ruožuose priartėjama prie Suvalkų ar Elko miestų teritorinės ribos.
„Eltel Networks Rzeszow S.A.“ valdybos pirmininkas pabrėžia, kad kompensacija žemės savininkams už sklypo dalį, reikalingą elektros linijai ir jos 70 m pločio apsauginiam koridoriui, materialine verte prilygsta žemės įsigijimo sandoriui, nors žemės ūkio veiklai didesnių apribojimų neįvedama. Žinoma, gyvenamoji statyba elektros linijos apsauginėje zonoje neleistina. Tuo atveju, kai dėl servituto nepavyksta susitarti gražiuoju, priimamas administracinis sprendimas, kurį žemės sklypo savininkas gali skųsti teisme. Tačiau teisminių ginčų nebūna daug: dažniausiai paskutiniame etape, prieš keliaujant į teismą, kompromisas su savininkais vis dėlto pasiekiamas.
„Daugiausiai problemų kelia aplinkosaugos reikalavimai, nes „LitPol Link“ jungtis Lenkijoje bus tiesiama jautrioje šiuo požiūriu teritorijoje. Pavyzdžiui, elektros linijos tiesėjams teks įveikti Rospudos upelio slėnį, kuris yra „Natura 2000“ reikalavimais saugoma teritorija. Tačiau linijos atramas statysime už draustinio ribų, virš jo kabos tiktai elektros laidai. Panašiai elgiamasi ir valstybiniuose miškuose, todėl kirtimų apimtys bus minimalios“, – pasakoja P.Grochala.
Kitų metų pabaigoje Lenkijoje numatoma skelbti „LitPol Link“ lenkiškosios dalies statybų rangovo, vykdysiančio konkrečius projektuotojų numatytus darbus, konkursą. „LitPol Link“ valdybos pirmininkas Jaroslawas Niewierowiczius teigia, kad artimiausiu metu bus pasirašoma sutartis su Elko miesto skirstyklos statybos rangovu, kuris konkurso būdu jau yra pasirinktas. „Lenkijos pusėje vyksta ir kiti darbai, reikalingi tam, kad „LitPol Link“ jungtis galėtų pradėti veikti 2015-ųjų pabaigoje. Statomos elektros linijos nuo Elko iki Lomžos su skirstykla Lomžoje ir nuo Ostrolenkos iki Narevo per Lomžą su skirstyklomis Nareve ir Ostrolenkoje“, – pasakoja J.Niewierowiczius.
Kiti šiuo metu Lenkijoje plėtojami elektros energetikos projektai – tai trečiosios Lenkiją su Vokietija jungiančios linijos tiesimas, šiuo metu neveikiančios 750 kV linijos, jungiančios Lenkiją su Ukraina, atnaujinimas, keleto dujomis kūrenamų modernių elektros jėgainių, ateityje galbūt deginsiančių Lenkijoje išgautas skalūnų dujas, ir, žinoma, savos atominės elektrinės statyba. Priešingai nei Lietuvoje, Lenkijoje pastaraisiais metais stebimas elektros energijos vartojimo didėjimas: praėjusią žiemą šalyje pasiekta rekordinė 27 GW momentinė paklausa. Ir nors elektros sistema šias apkrovas atlaikė ir nieko bloga nenutiko, kaimynų energetikai iš to padarė išvadas.

Statybos vyks lygia greta

O kaip darbai juda Lietuvos pusėje? J.Niewierowiczius dėsto, kad pernai pavyko patvirtinti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir specialųjį planą, nustačiusį tikslią būsimosios linijos trasą. Dėl servituto jau susitarta su dauguma žemės sklypų savininkų. „Liko tik tie, su kuriais dėl įvairių priežasčių buvo neįmanoma susitarti. Tai visų pirma sklypai, kurių paveldėtojai nesusitvarkę nuosavybės dokumentų arba mirusių savininkų turto paveldėtojai apskritai nėra žinomi. Jei nepavyksta atrasti palikuonių, tokius sklypus pirmiausia turi oficialiai perimti valstybė. Bet tokių atvejų telikę ne daugiau kaip penki. Aišku, yra ir nesutikusių su siūloma kompensacija žemės savininkų: jiems servitutas buvo nustatytas administraciniu Nacionalinės žemės tarnybos aktu“, – tvirtina „LitPol Link“ valdybos pirmininkas. Lietuvos teritorijoje jungčiai statyti iš viso reikalinga beveik pusė tūkstančio žemės sklypų servitutų.
Vasario mėnesį Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pasirašė sutartį su konkursą laimėjusiu Alytaus transformatorių pastotės rekonstrukcijos techninio projekto rengėju. Juo tapo tarptautinis konsorciumas, kuriame dalyvauja „URS Polska“, „Energetikos projektai“ ir bendrovės „URS Scott Wilson Ltd.“ filialas Lietuvoje. Šis konsorciumas ateinančių metų sausį turės pateikti 330 kV skirstyklos rekonstrukcijos techninį projektą, technines specifikacijas rangos darbams pirkti, geologinius, geodezinius ir archeologinius tyrimus, gauti statybos leidimą, prižiūrėti statinio projekto vykdymą. Sutarties vertė – beveik 1,3 mln. Lt.
Tuo metu konkursas dėl teisės projektuoti, gaminti ir statyti šioje transformatorinėje stovėsiantį nuolatinės srovės intarpą tebevyksta. Jame varžosi trys potencialūs unikalios įrangos gamintojai: tarptautinė energetikos kompanija “Alstom Grid”, Švedijos energetikos ir automatikos technologijų bendrovė ABB ir Vokietijos grupė “Siemens”. Jos visos pakviestos iki liepos mėnesio pabaigos teikti pirminius techninius ir finansinius pasiūlymus. Nugalėtojas turėtų paaiškėti rudenį, o laimėto kontrakto kaina greičiausiai viršys 100 mln. Lt.
Alytaus transformatorių pastotės įrengimas laikomas vienu svarbiausių ir techniškai sudėtingiausių darbų ruošiantis Lietuvos elektros perdavimo sistemos jungčiai su Lenkija. Ateityje, kai Lietuvos elektros perdavimo sistema bus parengta sinchroninei veiklai žemyninės Europos tinkle (KET), tą patį nuolatinės srovės intarpą numatoma panaudoti asinchronine tapsiančiai Lietuvos ir Baltarusijos energetikos sistemų jungčiai.
Beje, neseniai išrinktas Baltijos valstybių integracijos į ES vidaus elektros rinką ir tam būtinų jungčių įrengimo galimybių studijos rengėjas. Juo tapo mažiausią kainą tarptautiniame konkurse pasiūliusi Švedijos bendrovė „Gothia Power AB“, su kuria gegužės pradžioje ketinama pasirašyti oficialią sutartį. Studija, kuri turėtų būti pateikta iki 2013 m. rudens, numatys ir preliminarias KET sinchroninės zonos plėtros sąnaudas. Pati studija kainuos beveik 1,25 mln. eurų, pusę sumos padengs ES skiriama parama transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) projektams finansuoti. Likusią sąnaudų dalį lygiomis dalimis prisiims Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai.
Ar „LitPol Link“ jungties pakaks efektyviai Baltijos šalių ir Vakarų Europos elektros perdavimo sistemų „apytakai“ užtikrinti? „1000 MW jungtį vertinčiau kaip rimtą pirmąjį žingsnį. Tokia galia sugebės užtikrinti solidžią dalį Lietuvos, tačiau tik apie 1 proc. Lenkijos elektros energijos poreikio. Suprantama, jos reikšmė Lietuvos pusei bus gerokai didesnė“, – vertina J.Niewierowiczius.
O kada „LitPol Link“ statytojai pagaliau žengs į Lietuvos miškus ir laukus? „Panašiai kaip ir Lenkijoje, statybų rangovo konkursą žadama skelbti 2013 m. pabaigoje. Nors Lietuvos teritorijoje drieksis dvigubai trumpesnė linijos atkarpa, darbai vyks lygia greta Lietuvoje ir Lenkijoje“, – tvirtina „LitPol Link“ valdybos pirmininkas.

Premjere, finansų ir verslo analitikus stebina Lietuvos pramonės augimas. Jis yra spartesnis nei tikėtasi. Pasak analitikų, galima laukti ir tolesnio nuosaikaus ekonomikos augimo. Lūkesčiai dėl eksporto rinkų augimo taip pat yra pagerėję. Statistikos departamento duomenimis, kovo mėnesį Lietuvos pramonė taip pat gamino daugiau. Koks būtų Jūsų komentaras, Premjere?

Iš tiesų, ekonomika atsigauna. Tai reiškia, kad problemas, kurių Lietuvos finansuose ir ekonomikoje dėl pasaulinės krizės per paskutinius tris metus buvo tikrai labai daug, mums – tiek dirbantiems Vyriausybėje, tiek Seime, tiek ir pačiam verslui – pavyko neblogai išspręsti. Mūsų verslas, persitvarkęs, sumažinęs sąnaudas, atgavo savo konkurencingumą ir sugebėjo grįžti į pasaulines, Europos rinkas, todėl turime tokį spartų pramonės augimą. Taip pat galime pasidžiaugti, kad Europos Komisijos, Europos centrinio banko pastangų dėka Europos bendros rinkos problemos, Europos pietinių šalių problemos, euro zonos problemos yra apmalšintos ir iš dalies išspręstos. Europos centrinis bankas per paskutinius keletą mėnesių į Europos finansų rinkas, banko sektorių turėjo investuoti milžinišką pinigų sumą – apie vieną trilijoną eurų. Tai sugrąžino stabilumą ir geresnes augimo perspektyvas visai Europos Sąjungai. Mes esame priklausomi nuo situacijos Europos Sąjungoje, euro zonoje. Pagerėjus situacijai ten, mūsų pramonė taip pat gali drąsiau žiūrėti į ateitį.

Šiandien Trišalėje taryboje ketinama svarstyti MMA didinimą. Vyriausybės pasitarime jau buvo svarstytos MMA didinimo perspektyvos. Kodėl MMA kyla tik 50 litų, nors ekonomikos rodikliai yra tokie geri?

Noriu priminti, kad tokį didinimą mes pasiūlėme dar praėjusiais metais. Didinimą, visų pirma, reikia sieti su ekonomikos augimo, ekonomikos atsigavimo prognozėmis. MMA didinimą 50 litų pasiūlėme praėjusių metų pirmą pusmetį, kai visi manėme, kad ekonomika nuosekliai augs visą laiką. Praėjusių metų antrasis pusmetis buvo labai sudėtingas. Šių metų bendros ekonomikos augimo prognozės yra  tarp 2,5 ir 3 proc. – ženkliai mažesnės, negu ekonomika augo praėjusiais metais. Prognozės  yra sumažintos dėl problemų euro zonoje ir visoje Europos Sąjungoje.  Atsargumas ir nuosaikumas yra  visuose vertinimuose.  Antra priežastis manyti, kad minimalios algos didinimas turi būti nuosaikus –  didinimą turime sieti su verslo galimybėmis kurti naujas darbo vietas,  įdarbinti daugiau žmonių ir taip spręsti nedarbo problemą.  Mes labai aiškiai sakome, kad minimalios algos didinimas turi labai glaudžiai sietis su darbo santykių lankstumo didinimu. Todėl ir Trišalėje taryboje yra svarstomi iš karto du klausimai: siekiama sutarimo dėl darbo santykių lankstumo, dėl pataisų Darbo kodekse, kurios turėtų garantuoti darbo santykių lankstumą  ir  padėtų verslui  drąsiau kurti daugiau darbo vietų. Tikiu, kad ir profesinės sąjungos supranta joms tenkančią atsakomybę rūpintis pagalba bedarbiams. Kartais susidaro įspūdis, kad profesinės sąjungos rūpinasi tik tais, kurie dirba. Natūralu, juk jų nariai yra dirbantieji.  Tačiau visi kartu turime pasirūpinti ir tais, kurie nedirba. Kad galėtume pasirūpinti nedirbančiaisiais, turime padėti verslui kurti naujas darbo vietas. Kaip rodo tarptautinė patirtis,  darbo vietos lengviau kuriamos tose šalyse, kuriose darbo santykiai yra lankstesni. Mes taip pat turime spręsti šią problemą, todėl ir sakome:  spręskime darbo santykių lankstumo klausimą. Jeigu verslui sudarysime galimybes kurti daugiau darbo vietų, tuomet galėsime galvoti ir apie spartesnį minimalios algos didinimą.

Trečiadienį Vyriausybė pradės svarstyti įstatymų projektų paketą dėl Visagino atominės elektrinės. Tarp kitų dokumentų – ir VAE verslo planą. Premjere, ar jau sulaukėte Finansų ministerijos  išvados dėl šio projekto?

Vakar Vyriausybei buvo pateikta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės  strategija, jos nauja redakcija. Mano įsitikinimu – tai geros kokybės strateginis dokumentas, atsakantis į daug klausimų,  kaip atrodys mūsų energetika ateinančiais dešimtmečiais. Vakar taip pat buvo svarstoma elektros sistemų sinchroninio sujungimo su europinėmis sistemomis koncepcija, kuri, tikiuosi, artimiausiu metu taip pat bus patvirtinta. Ji atsako  į klausimus,  kaip mes pasieksime elektros reikaluose paties svarbiausio –  integralaus –  tikslo, kad Lietuvos elektros sistema veiktų kaip sudėtinė Europos sistemų dalis. Trečias vakar svarstytas projektas – tai Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektas. Jame apibrėžiama, kokiomis ekonominėmis sąlygomis veiks dabar statomas terminalas. Rytoj Vyriausybei bus pateiktas visas pluoštas dokumentų, susijusiu su VAE koncesijos sutartimi, verslo planu, Finansų ministerijos išvados. VAE projektas yra svarbus ne tik energetiniam Lietuvos saugumui. (Šiuo metu esame vienintelė šalis visoje Europos Sąjungoje net 70-75 proc. reikalingos elektros energijos importuojanti iš kaimynų, šiuo atvejų – Rusijos.) Jis leis Lietuvai trūkstamą elektros energiją pasigaminti pačiu pigiausiu būdų – dėl to neturiu jokių abejonių. Suomijos, Lenkijos pavyzdys rodo, kad atominėse elektrinėse pagaminta energija yra pigesnė už elektrą, pagamintą naudojant dujas ar atsinaujinančią energetiką. VAE projektas yra konkurencingas ir garantuoja pigiausią įmanomą elektros gamybą, leisiančią užpildyti elektros gamybos deficitą, kuris ilgalaikėje perspektyvoje yra pavojingas. Neturėdami elektros energijos gamybos pajėgumų Lietuvoje ar Baltijos regione, ateityje negalėtume planuoti Lietuvos energetinių sistemų įjungimo į europines sistemas ir sinchronizavimo su jomis, atsijungiant nuo senos sovietinės (dabar – rusiškos) elektros sistemos. Viena iš pagrindinių sąlygų jungiantis į Europines sistemas – pakankamas savo generacijos pajėgumų turėjimas.

Premjere, AB „Lietuvos dujos“ vakar pranešė, kad nuo liepos dujos brangs 22 proc. Ką tai reiškia?

Tikrai nežinau, ar tokios „Lietuvos dujų“ pretenzijos didinti kainą yra pagrįstos. Paskelbta, kad už praėjusius metus „Lietuvos dujų“ išsimoka sau didelius dividendus. Tokios paraiškos pagrįstumą turi įvertinti nepriklausoma Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Manau tai – dar viena argumentas, kodėl turime neatidėliodami, galbūt dar sparčiau nei iki šiol planavom, statyti Suskystintų gamtinių dujų terminalą. Tai būtina, kad turėtume realią alternatyvą dujas įsigyti ne tik iš vieno vamzdžio – ne tiktai iš „Gazpromo“, bet ir iš pasaulio rinkų, kurios šiuo metu yra ženkliai pigesnės, negu mums „Gazpromas“, naudodamasis savo monopolistine padėtimi, parduoda per tą vienintelį vamzdį.

Premjere, ketvirtadienį vykstate vienos dienos darbo vizito į Lenkiją. Dalyvausite dideliame tarptautiniame ekonomikos forume su kolegomis iš Europos Sąjungos ir Kinijos, turėsite susitikimą su Kinijos premjeru. Ar turėsite galimybę su Lenkijos kolegomis aptarti dvišalius Lietuvos ir Lenkijos valstybių reikalus?

Tikiuosi, kad bus galimybė ir su Lenkijos kolega D. Tusku persimesti keletu žodžių.

Premjere, o kokia Jūsų vizija? Kaip reikėtų gerinti santykius su Lenkija?

Mano įsitikinimu, tie santykiai nėra ypatingai blogi. Gal juose kartais būna daugiau emocijų, negu reikėtų. Reikėtų koncentruotis į svarbiausius tikslus ir uždavinius šiame regione. Bendrų energetinės, transporto infrastruktūros projektų vystymas yra tai, į ką turėtumėm šiandien koncentruotis.

Lenkijos užsienio ministras sako, kad geresni santykiai su Lietuvos valstybe gali būti tik su nauja Vyriausybe, t.y. po spalį įvyksiančių rinkimų. Kaip Jūs galėtumėte komentuoti tokius žodžius?

Santykiai tarp valstybių nėra apibrėžiami vieno ar kito ministro kartais nelabai išmintingais žodžiais. Šiuo atveju santykiai tarp valstybių yra valstybių dideli interesai. Lenkai gali vaidinti labai svarbų vaidmenį visame regione, jeigu bus suvokta ir rasta būdų koncentruotis į visam regionui svarbius projektus. Šiame dešimtmetyje mūsų regiono – Baltijos šalių ir Lenkijos – svarbiausių infrastruktūrų pilnutinė ir gili integracija į europines infrastruktūras, jų sujungimas su europinėmis sistemomis yra neįmanomi neinant per Lenkiją ir šių projektų įgyvendinime aktyviai nedalyvaujant pačiai Lenkijai. Tikiu, kad ir Lenkijoje bus suprasta, kad tai yra  tikrai labai didelės svarbos uždaviniai, kuriuose Lenkija natūraliai gali ir turi vaidinti ypatingai svarbų vaidmenį. O tokio vaidmens suvokimas padės ir Lenkijai, ir  visiems mums  regione nepasiklysti smulkmenose ir koncentruotis į pačius svarbiausius dalykus bei stambiausius projektus.

Kaimynų elektros energijos koncernas „Latvenergo“ paskelbė šiek tiek sumažinęs pageidaujamą Visagino atominės elektrinės akcijų paketą, tačiau projektą vertinantis palankiai.

Praėjusią savaitę Latvijos valstybinio elektros energijos koncerno „Latvenergo“ vadovai, pasikvietę į svečius grupę Lietuvos ir Estijos žurnalistų, pranešė, kad derasi dėl 275 MW būsimojo reaktoriaus galios suteikiančios akcijų dalies Visagino atominėje elektrinėje (VAE). Tai atitiktų 20 proc. VAE akcijų paketą. Anksčiau Latvijos atstovai šiame Baltijos šalių energetikos projekte tvirtino pretenduojantys į 300 MW.
„Tai tebuvo preliminarus skaičius. Įvertinus būsimus energijos poreikius ir sąnaudas, būtent 20 proc. neviršijantis akcijų paketas mums pasirodė optimaliausias. Dabartinę derybų dėl dalyvavimo VAE projekte būklę vertiname teigiamai, nors, žinoma, dar liko neaptartų klausimų“, – tvirtino „Latvenergo“ pardavimo plėtros departamento vadovas Gatis Junghanis.
Jis taip pat teigė, kad bendrovė „Latvenergo“ suinteresuota greitesniu Baltijos šalių elektros energijos rinkos integravimu į Vakarų Europą, nes tai išplėstų galimus Latvijoje pagamintos elektros energijos pardavimo regionus. Ypač kaimynus domina „LitPol Link“ perdavimo linija. „Iki 2020 m. Skandinavijoje prognozuojamas ženklus elektros energijos gamybos perteklius. Jei liktume izoliuoti vien Baltijos šalyse ir Skandinavijoje, neišvengiamai patirtume didelį spaudimą elektros kainoms. Tai reiškia, kad „Latvenergo“ valdomos elektrinės minėtu laikotarpiu uždirbtų mažiau pelno“, – aiškino G.Junghanis.
Jis priminė, kad dėl apribojimų Latviją su Estija jungiančiose elektros linijose kasmet keturis penkis mėnesius, pradedant birželio pradžia ir baigiant rugsėju–spaliu, Lietuvos ir Latvijos elektros energijos sistemos praktiškai veikia izoliuotai nuo Skandinavijos. „2011-aisiais minėti ribojimai užsitęsė net iki lapkričio vidurio, dėl to elektra Estijoje buvo gerokai pigesnė nei Lietuvoje ir Latvijoje“, – komentuoja „Latvenergo“ atstovas.
„NordBalt“ kabelis, kurį žadama tiesti Baltijos jūroje, galėtų šią situaciją pakeisti.

Lietuvoje orientuojasi į smulkiuosius vartotojus

2011 m. „Latvenergo“ savo klientams Baltijos šalyse pardavė 9 teravatvalandes (TWh) elektros energijos ir tenkino 35 proc. šio regiono elektros poreikių. Didžioji pagamintos energijos dalis, suprantama, liko pačioje Latvijoje. Kaip teigė „Latvenergo“ valdybos narys Maris Kunickis, 2010–2011 m. elektros energijos suvartojimas šalyje praktiškai nekito: pernai, pakilus tarifams, šiek tiek mažiau elektros suvartojo Latvijos gyventojai, tačiau šį pokytį kompensavo padidėjęs jos poreikis gamybos srityje.
Klientams Lietuvoje 2011 m. „Latvenergo“ pardavė 1770 GWh, Estijoje – tris kartus mažiau, tik 526 GWh elektros energijos. Sėkmingai startavusi Lietuvoje ir vienu metu užėmusi net 21 proc. mūsų elektros energijos rinkos, pastaraisiais mėnesiais „Latvenergo“ čia susidūrė su stipresne konkurencija ir savo dalį sumažino iki 17 proc. Latvių pasirinkta taktika – orientuotis į naujus, smulkesnius Lietuvos klientus, todėl „Latvenergo“ klientų sparčiai daugėja.
„Anksčiau laisvojoje rinkoje galėjo dalyvauti tik stambūs Lietuvos vartotojai, dabar ji atsiveria smulkesniems pirkėjams. Norime savo „portfelyje“ turėti ir tokių, ir tokių, nes stambieji pirmiausia vertina kainą ir linkę greitai keisti tiekėjus, o smulkesni vartotojai nebūna tokie judrūs“, – pasakoja G.Junghanis. Populiariausias energijos tiekimo sutarties terminas Lietuvoje – vieni metai, bet yra ir pusmečiui ar vos ketvirčiui, taip pat dvejų trejų metų laikotarpiui pasirašomų sutarčių.
„Latvenergo“ gamina energiją ir dviejose termofikacinėse jėgainėse. Netoli Rygos veikiančiame TEC-2 šiuo metu rekonstruojamas antrasis gamtinėmis dujomis kūrenamas jėgainės blokas, kuris, priešingai nei bandymus pradėjęs „Lietuvos energijos“ jėgainės devintasis, gamins ne vien elektros energiją, bet ir šilumą. Beje, pirmąjį Rygos TEC-2 bloką rekonstravo tas pats ispanų koncernas „Iberdrola“, kuris dabar baiginėja darbus Elektrėnuose. Antrojo jėgainės bloko generalinio rangovo konkursą laimėjo Turkijos bendrovė, plušėjusi, pasak M.Kunickio, gerokai kokybiškiau ir tvarkingiau už nemažai rūpesčių latviams pridariusius ispanus. Rudenį turėtų prasidėti naujosios Rygos TEC-2 turbinos bandymo darbai.
Žinoma, nuosekliai modernizuojami ir Dauguvos kaskados hidroagregatai. 2014–2020 m. laikotarpiu į hidroelektrinių atnaujinimą ketinama investuoti daugiau kaip 150 mln. eurų. Tai leis padidinti jose per metus pagaminamos elektros kiekį maždaug 65 GWh.

Naktimis kaupia, dienomis išleidžia

70 proc. „Latvenergo“ elektrinėse pagaminamos elektros energijos tiekia vadinamosios Dauguvos kaskados – trys ant didžiausios Latvijos upės stovinčios hidroelektrinės. Dar tarpukariu pastatytos seniausios – Kegumo hidroelektrinės kaimynystėje 1979 m. atidaryta nauja Kegumo-2 jėgainė, todėl kartais tvirtinama, kad Dauguvos kaskadas iš viso sudaro keturios hidroelektrinės.
Pati didžiausia – dešimties vartų Pliavinių HE yra antra pagal galingumą tokio tipo jėgainė Europoje (galingiausia Europos hidroelektrinė veikia Švedijoje). Vandens lygio skirtumas abiejose Pliavinių HE užtvankos pusėse siekia 40 metrų – tai maždaug atitinka devynių aukštų namą. Vieno vandens slenksčio vartų svoris siekia 85 tonas, juos pakelti specialiu bėginiu kranu užtrunka pusvalandį.
Pliavinių HE instaliuota galia prilygsta vidutiniam visos Latvijos elektros energijos suvartojimui, tačiau suprantama, kad maksimaliu galingumu ši, kaip ir kitos Dauguvos hidroelektrinės, tegali veikti potvynių laokotarpiu. Šįmet pavasarinis potvynis vandens pašykštėjo – lankantis žurnalistams tebuvo atidaryti šeši Pliavinių hidroelektrinės vartai iš dešimties. Šios hidroelektrinės vadovas Dzintaras Ostanevičas tikisi dar sulaukti pakilimo, kai Dauguva suneš tirpsmo vandenis iš Baltarusijos. O kol kas galingiausia Latvijos jėgainė dirba „savaitiniu režimu“, naktimis ir savaitgaliais kaupdama upės vandenį užtvankoje. Taip daroma tam, kad daugiau elektros energijos būtų pagaminama darbo valandomis, kai padidėja jos kaina ir suvartojimas.
Nors hidroenergija – atsinaujinantis ir nekenksmingu laikomas energijos šaltinis, viskas turi savo kainą: kaip teigia M.Kunickis, laivyba kaskadomis suskaldytoje upės atkarpoje merdi, o koncernas, valstybės įpareigotas, kasmet skiria 1,3 mln. eurų subsidijų Dauguvą įžuvinančioms įmonėms, taip iš dalies kompensuodamas užtvankų daromą žalą.
Žvejai ypač neabejingi Pliavinių hidroelektrinės apylinkėms, mat šioje vietoje sugaunamos rekordinio dydžio žuvys. Prieš porą metų čia pavyko ištraukti ir beveik 85 kg sveriantį šamą, kuris laikomas stambiausiu Latvijos žvejų laimikiu. Deja, retkarčiais kartu su sąnašomis prie hidroelektrinės vartų srovė atplukdo ir vieną kitą neatsargaus žvejo kūną.

Žaliosios elektros energijos gamybos dalis ES valstybėse 2010 m. (proc.)
Austrija    64
Latvija    57
Švedija    55
Suomija    36
Slovėnija    26
Italija    21
Vokietija    17
Prancūzija    14
Lietuva    9
Lenkija    3
Estija    3
Šaltinis: „Eurelectric Power Statistics“

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas neseniai pareiškė, kad elektros gamybos savikaina naujojoje Visagino atominėje elektrinėje turėtų būti 7-10 lietuviškų centų. Toks ambicingas tikslas keliamas Lietuvos derybininkams dėl naujos atominės elektrinės statybų.  Ką reiškia ši žinia?

Užteks šelpti Rusiją
Lietuva sėkmingai ruošdamasi statyti naują ir modernią atominę elektrinę vėl pati gamins pigią elektros energiją, kokia buvo gaminama Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) iki 2010 metų. Sustabdžius IAE antąjį bloką, Lietuvoje elektros energijos gamybos kaina iškart šoktelėjo dvigubai.
Žvelgiant taupiai ir ūkiškai – tai reiškia, kad mes nebemokėsime Rusijai už importuojamą elektros energiją kasmet po 1 milijardą litų. Kaip žinome, Rusijos biudžeto pagrindą sudaro pinigai, gauti už eksportuotus energijos išteklius. Vėliau kaimynai už tuos pinigus gamina raketas, perka mistralius, finansuoja karą Čečėnijoje ir t.t.
Paradoksas, tačiau sumokėdami Rusijai už elektrą ar dujas, kurias degindami patys gaminamės elektrą, subsidijuojame Rusijos energetikos infrastruktūrą. Gal šiuos pinigus investuokime į Lietuvos energetikos infrastruktūrą?  Sukurta infrastruktūra mums užtikrins ilgalaikį energetinį ir ekonominį saugumą.
Pigi elektra net šaltą žiemos naktį kai nėra vėjo
Šaltą žiemą, tokią kaip ši, mūsų elektros kaina bus stabili ir nepasieks kosminių aukštumų. Kaip nutiko šią šaltą žiemą kai kur Europoje – dėl elektros stygiaus, jos kaina prieš keletą savaičių buvo pasiekusi 10-ties litų (čia ne klaida) už kilovatvalandę rekordą.
Per šalčius net Vokietija vėl įjungė kelias atomines elektrines. Vidutinei paros oro temperatūrai lauke esant -22,4°C, Lietuvoje buvo fiksuotas elektros energijos suvartojimo maksimumas. Išaugusio poreikio kompensavimui Elektrėnuose pilnu galingumu dirbo du didžiausi elektros gamybos blokai. Taip vėl papildėme kaimyninės valstybės biudžetą, degindami išskirtinai brangias rusiškas dujas.
Turėdami galingą bazinės elektros gamybos generatorių – Visagino atominę elektrinę, nepritrūksime elektros net tamsiausią naktį, kai vėjo – nė gūsio, o už lango – 30 laipsnių žemiau nulio. Beje, ne tik šalčiuose esmė. Šiltoji Ispanija, turinti nepalyginamai daugiau galimybių plėtoti saulės ir vėjo energetiką, atšaukė sprendimą uždaryti vieną iš atominių elektrinių, veikiančią jau 40 metų. Elektrinės darbo laikas pratęstas penkeriems metams siekiant sumažinti valstybės priklausomybę nuo naftos ir dujų bei subalansuoti įvairius elektros gamybos būdus.
Milijardai litų investicijų į atsiperkantį projektą
O dabar apie skaičius. Į 7-10 centų elektros gamybos VAE savikainą bus įtrauktos išlaidos, reikalingos elektrinės darbui, branduolinio kuro pirkimui, atominės elektrinės uždarymui ir panaudoto kuro saugojimui. Kita projekto išlaidų dalis – investicijos į jos statybas, vadinamieji kapitalo kaštai – atsipirks pardavinėjant elektrą rinkoje. Prognozuojama elektros kaina rinkoje 2020 metais – 17-25 centai už kilovatvalandę. Už tokią kainą pardavinėdama elektrą,VAE sugebės ne tik grąžinti paskolas ir taip padengti kapitalo kaštus, bet tuo pačiu bus pigiausia elektros gamintoja Lietuvoje. Neatmetama, kad ji pelningai dirbs jau nuo pirmųjų dienų.
Po šešerių veiklos metų bus sugrąžinta pusė paskolų – tuomet dalį pelno kaip vienas akcininkų jau gaus ir Lietuvos valstybė. Dar po 12 metų paskolų naštos iš viso nebeliks. Visas pelnas liks akcininkams, tai reiškia – kartu ir Lietuvos valstybei. Bendra projekto nauda Lietuvai gali siekti kelias dešimtis milijardų litų.
Paprastai kalbant, tai reiškia, kad Lietuvos vartotojų neužguls jokie papildomi įsipareigojimai. VAE bus pelninga įmonė, o jos pelną savo piliečių reikmėms paskirstys valstybė.
Toks yra ambicingas ir ilgalaikis Lietuvos tikslas. Jis vadinamas energetine nepriklausomybe, kurios pamatus dedame būtent dabar. Dažniausiai skaičiuojama tik kaina mūsų energetinei nepriklausomybei pasiekti, kažkodėl pamirštant realią ir ilgalaikę jos naudą vartojojui, verslininkui ir kiekvienam iš mūsų, kurie ne tik kasdien vartoja elektros energiją, bet ir moka mokesčius.
Akivaizdu, kad ta kelių dešimčių milijardų nauda sustiprintų valstybės biudžetą ir atitinkamai leistų mažinti mokesčius. Visagino atominė elektrinė yra gyvybiškai svarbi ne tik mūsų energetiniam saugumui, bet ir visos šalies gerovei.

Nedažnai būna, kad buvę Saugumo departamento vadovai ar ambasadoriai rašo romanus. Bet taip jau atsitiko, kad Mečys Laurinkus parašė romaną „Elektra“. Beje, labai neįprasta tema – apie pokarį ir apie paslaptingos azerbaidžanietės bei lietuvio partizano meilę. Siūlome ištrauką iš šios naujos knygos.

(…)
– Galiu pakartoti. Mano tėvas buvo etnografas. Domėjosi pagoniškomis religijomis, – žiūrėdama į nosinę tarsi į sutartinį ženklą, tarė Eli. – Atešgiah – zoroastristų šventovė. Ugnies namai. O vardas Elektra geriau?
– Baigiame filosofuoti, – jau nervinosi kapitonas, – savo viršininkui pasiūlysiu, kad Atešgiah įrašytų kaip tavo slapyvardį.
– Nesuprantu.
– Tuoj suprasi. – Dimitrijus matininko žingsniais perėjo per kambarį. – Aš tau suteikiu progą išsaugoti gyvybę. Prisiminus, ką esi iškrėtusi, tau tai vienintelė išeitis. Jeigu iš čia išsikelčiau kitur, tave kareiviai išprievartautų ir papjautų. Mano sargybinis būtų pirmas. Plungėje jau sutarta – perdavusi vaiką, iškart negrįši, pusmečiui apsistosi pas Elvyros tėvus. Jie gyvena kaime, šalia miškų, kur veisiasi banditai, fašistų draugeliai. Apsimeta kovotojais už buržuazinę Lietuvą. Manau, žinai – Elvyra buvo jų ryšininkė. Todėl čia ir pūva. Tau tik reikės įsiminti, kas pas senelius lankosi. Ir viskas. Kada nors ateis žmogus ir pasakys slaptažodį‚ paprastą, lengvai įsimenamą „mačiau didelę varną“, ir tu jam atsakysi, ko jis paklaus.
Dimitrijus, maigydamas nosinę, atsilošė kėdėje. Suraukta kakta ir įdėmus žvilgsnis sakyte sakė – jis nėra tik knaisiotojas barakuose po kalinių apatiniais. Jis reikšmingas žmogus. Dvi apspangusios musės ant stalo klausėsi, kas bus toliau.
– Aš nesutinku, – tyliai, bet tvirtai ištarė Eli.
Dimitrijus pasilenkė lyg šulinio svirtis – kad geriau matytų keistos frazės šaltinį. Pagaliau garsiai nusikeikė, prišokęs prie slenksčio apsižvalgė, patyliukais uždaręs duris grįžo į kambario vidurį.
– Ar tu supranti, ką pasakei? Aš apie tavo ateitį kalbu. Apie tavo likimą ir išlikimą. – Susinervinęs įsisprendė rankomis į klubus. – Dabar siūlau patylėti ir pagalvoti. Jeigu nori, pavaikščiok po kambarį. Gali prieiti prie lango ir pasižiūrėti į savo perspektyvą.
Tūptelėjęs į kėdę, ėmė raustis popieriuose.
Elektra minutėlę sėdėjo įsmeigusi akis į vieną tašką, paskui, nurijusi troškulį, giliai įkvėpė, atsistojo ir jusdama, kaip galvoje pradėjo spengti, linkstančiom kojom pasuko prie durų. Dabar jau žinojo, kas laukia už jų.
– Kur tu eini? – lyg vilties kilpa pasivijo klausimas.
Jeigu pasiryžai eiti, nesustok. Ir neatsigręžk – pasakyta tėvo knygoje. Tie, kas gąsdina, dažniausiai patys bijo.
– Elektra Pavlovna, sustokite ir pagalvokite. Dar nevėlu.
Iki durų rankenos liko du metrai. Metras. Pagaliau šaltas metalo gabalas jos rankoje.
– Eli, prašau tavęs.
Ji nesitikėjo tokio apgailėtino garso.
– Pažiūrėk, ką turiu.
Virpantis Dimitrijaus balsas suintrigavo. Nepaleisdama durų rankenos, Eli atsigręžė.
Aukštas ir pasišiaušęs kaip paukščių baidyklė, Dimitrijus laikė iškėlęs popieriaus lapą.
– Paprastai žmonės nueina pusę kambario, – atgavęs žadą ėmė aiškinti pranašo balsu. – Tu kur kas ryžtingesnė, negu maniau. Būsi gera mūsų darbuotoja. Štai tas lapas, ant kurio turėjai pasirašyti. Žiūrėk, aš jį įsikišu į kišenę.
Nors ir į kitą vietą, lydima pergalingų širdies dūžių sau tarstelėjo Eli.
– Ten, aukščiau, pranešiu, kad sutikai. Pasirašysiu už tave. Ką sakiau – tebegalioja.
– Nesutinku. – Elektra nuspaudė durų rankeną. – Aš nėščia.
Dimitrijus tarsi supintom kojom nuvingiavo iki stalo, klestelėjo kėdėn, drebančiais pirštais pavartė kelis popierius, pagaliau nurimo ir net nepažvelgęs į Eli pasirėmė ranka galvą.
– Pakalbėsim apie tai, kai grįši, po pusmečio.
Eli atidarė duris. Sargybinio už jų nebuvo. Ji atsisuko dar kartą. Dimitrijus tebesėdėjo mąstytojo poza, alkoholizmas raudonom dėmėm lipo jo veidu aukštyn.
Gatvėje jos nepasitiko pergalės orkestras, užtat pajuto vėsią peilio geležtę prie nugaros. Tikriausiai prairo audeklas, bet Eli bemat sau paaiškino, jog tai tėvo pritarimo ženklas.
Vos tik ji ištrūks iš šito pragaro, ištrins net menkiausią prisiminimą apie šią juodą geografinę vietą, kurioje praleido dvidešimt metų. Kad ir kur patektų, žengdama gatve galės be skausmo širdyje dairytis į šonus, nevarstys iškankinti kalinių žvilgsniai. Eli pasuko į baraką, vadinamą vaikų namais. Neabejojo – Dimitrijus nekeis sprendimo. Jis džiaugsis, galėdamas atsikratyti pastojusia sugulove. O gal tikisi, kad ji kokiame nors kaimo vienkiemyje užaugins jo vaiką. Neišdegs. Eli paspartino žingsnį. Šunys įtariai šnairavo į grėsmingai ryžtingą pažįstamą praeivę.
Mažyčiame purviname kieme vaikų nebuvo. Budinti moteris, apsisiautusi vatinuku ir apsigobusi pilka skara, sėdėjo ant suolą atstojančios pajuodusios lentos. Pastebėjusi Eli, pašoko. Delnu užsidengusi burną, kita ranka parodė į atskirą namelį šalia barako, laukiamąjį, kur motinos kartą per savaitę susitikdavo su savo vaikais.
– Ji jau ten, abu ten, – pratarė paskubomis braukdama ašarą.
Elvyra Stauskaitė, dvidešimt penkerių metų mergina, plona kaip skiedra, įsinėrusi į pačios pasiūtą brezentinį paltelį, sėdėjo prie metalinio stalo, apglėbusi savo sūnų, ketverių su puse Mantuką. Vaikas šnirpščiojo. Elvyra kartkartėmis sukukčiodavo, bet ašarų jau nebebuvo. Vis dar vešlūs, nors žvarbiuose lauko darbuose papilkėję plaukai dengė ne dėl metų plonais raukšlelių siūlais išraizgytą aukštą kaktą. Pasukusi galvą į sugirgždėjusias duris, iš lėto atsistojo, pasodino Mantuką ant suolo, ranka nubraukusi ant akių užkritusią sruogą žengė kelis žingsnius, atsiklaupė ir apkabino viešnios kojas. Eli sustingo ir net neįstengė išlementi pasisveikinimo.
– Eli, mieloji, išgelbėk jį, – atsklido duslus tramdomas balsas.
Elektra taip pat atsiklaupė ir, įsikniaubusi į Elvyros petį, sušnibždėjo:
– Pažadu.
Neprisiminė net trečdalio to, ką, paskendusi prisiminimuose, pasakojo Elvyra. Įstrigo tik peizažo dalis – nuo kalvos matosi miškas, upės vingis ir labai senas, šakotas ąžuolas. Į šokius, gegužines reikdavo eiti ir grįžti per daubą, ryždavosi tik partizanų, miško brolių, paprašyta. Rinko iš draugių informaciją ir gandus apie rusų kareivius Plungėje.
– Bet patekai čia, – staiga tarė Eli.
Elvyra, nurijusi graužatį, pažvelgė į vaiką. Mantukas sėdėjo nuknarinęs šašuotą galvą. Pamatęs šalia stalo kojos pliauską, bandė ja burgzdamas pavažinėti grindimis, tačiau greitai pamiršo ir vėl atsisėdo greta mamos.
– Dieną naktį kremtuosi, kad nepasistengiau jo palikti Lietuvoje.
– O buvo tokia galimybė?
Elvyra liesais pirštais paglostė Mantuko galvą.
– Sąrėmiams prasidėjus, iš kalėjimo mane saugumas nuvežė į Klaipėdos, miesto prie jūros, ligoninę. Pagyvenusi seselė ir sako, jei nori, sukeisim su negyvu. Tokį, deja, kaip tik turim. Pasakyk adresą, kai saugumiečiai išsinešdins, tavo vaiką vėliau ten ir nugabensim. Aš nesutikau.
– Kodėl?
Elvyra pliaukštelėjo sau ranka per kaktą.
– Kvaila, kvaila buvau, ir dar svaičiotoja. Visos mes tokios. Pirma jausmai, paskui protas. Septynis mėnesius tupėjau saugumo rūsyje, bet naivumas už baimę didesnis. Maniau – paleis, dar pakamantinės ir paleis. Vienas tardytojas taip vis žadėjo. Aš ir vyliausi. Galvojau, gimus vaikui, susigraudins ir šitie. Kitą priežastį gėda ir pasakyti.
Elvyra vogčiomis dirstelėjo į Eli, žiūrinčią į vieną tašką.
– Gėda, bet pasakysiu. Ta medicinos seselė buvo žydė. Vaikystėje daug baisių dalykų apie žydus buvau prisiklausiusi. Apie vaikų kraują, macus ir visokias kitokias nesąmones. Dabar suprantu, kokie tai paistalai. Su dviem žydėm į darbus einam. Bet tada galvelėje susipainiojo, ir baigta.
Sausos raudonos Elvyros akys įsmigo į Eli.
– Aš tikiu tavimi, – aprimusi kalbėjo toliau Elvyra. – Jaučiu – viskas baigsis gerai. Tavo amžinatilsį tėvelis buvo sąžiningiausias ir išmintingiausias žmogus, kokį kada nors esu sutikusi. (…)
Abi nutilo. Eli gerai įsiminė tėvo žodžius apie tylą. Tyloje bręsta mintis ir žmogui patartina į ją įsiklausyti. Mantukas išsliuogė iš motinos pažasties, vėl stvėrėsi pliauskos. Elvyrai suspaudus kumštukus, išvirto didelės melsvos gyslos.
– Aš supratau, – tarė Elvyra, palinkusi į Eli. – Nieko daugiau nesakyk. Čia ir medžiai turi ausis. Tie velniai išnaudoja viską, viską, ką gali. (…)
Priėjusi medpunktą, Eli sulėtino žingsnį. Kojos vėl pradėjo virpėti. Bet greitai nustojo. Nesidairydama į šalis, perėjo chloroformu trenkiantį priimamąjį. Ryžtingai atidarė gydytojo Andrejaus kabineto duris. Tai buvo jos tėvo draugas ir, be Ninos, tik vienu juo pasitikėjo.
– Kas atsitiko?– paklausė pakėlęs juodus vešlius antakius. – Girdėjau gandus, kad tave išsiunčia į tolimą svarbią kelionę.
– Dėde Andrejau, – Eli abiem rankom įsirėmė į gydytojo krūtinę, – maldauju, padaryk man abortą…

Mečys Laurinkus

Apie autorių ir knygą
M.Laurinkus gimė 1951 m. Klaipėdoje. Iki 1954 m. kaip tremtinys gyveno Komijos ATSR, Intoje, vaikų namuose. Tuo metu jo motina kalėjo Intos lageryje. Senelių rūpesčiu anksčiau už motiną grįžo į Lietuvą. Vėliau parvyko ir motina. Nuo 1965 m. M.Laurinkus studijavo techninius ir humanitarinius mokslus Vilniuje. 1978 m. Vilniaus universitete įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Lietuvos Sąjūdžio Seimo tarybos narys, signataras, Seimo narys, VSD vadovas, diplomatas.
Ką tik pasirodžiusi jo knyga „Elektra“ – tai kūrinys apie žmogaus pasipriešinimą gyvenimo aplinkybėms, kurias dažnai vadiname likimu. Tai netikėtas, stereotipus griaunantis požiūris į Lietuvos praeitį. Šis romanas sulauks prieštaringų vertinimų ne tik dėl autoriaus pavardės, bet ir dėl nevienalypio požiūrio į pokario Lietuvos transformacijų triuškinamas asmenybes. „Pokaris Lietuvoje kol kas išnagrinėtas labai paviršutiniškai. O tai pats svarbiausias mūsų istorijos laikotarpis“, – pabrėžia knygos autorius.

Seimas priėmė naują Elektros energetikos įstatymą. Opozicija ir žiniasklaida didžiausią dėmesį skyrė energetikos įmonių pelno ribojimui.

Kai kurie politikai tikino, kad tik taip galima sumažinti elektros kainą. Ar tikrai ribojamas pelnas apsprendžia mažą kainą?
Monopolijos turi būti reguliuojamos
Monopolijos yra toks pats senas išradimas kaip ir laisva konkurencija. Tačiau monopolijos yra linkusios naudotis savo dominuojama padėtimi rinkoje. Šią tiesą pirmieji suprato amerikiečiai XIX a. pabaigoje ir ėmėsi priemonių joms riboti. Dabar monopolijas vienaip ar kitaip reguliuoja visos pasaulio valstybės, taip pat ir Lietuva. Mūsų šalyje energetikos monopolijas prižiūri ir viešajam interesui atstovauja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Taigi nors Elektros energetikos įstatyme nėra įrašyta, kad įmonių pelnas fiksuotas, jį vis tiek kontroliuoja VKEKK. Šiuo atveju geriau yra suteikti daugiau teisių vykdomosioms institucijoms taikyti pačius priimtiniausius ir reikalingiausius būdus ribojant monopolijas, negu įstatyme įrašyti pataisą ir tikėtis, kad to užteks sumažinti kainas.
Pelnas neapsprendžia kainos
Nors iš pirmo žvilgsnio riboti pelną atrodo patrauklu. Na, tikrai, kodėl lobti turi monopolininkai, kurių paslaugų iš esmės net nėra galimybės atsisakyti. Tačiau reikia žvelgti giliau. Bandymai reguliuoti energetikų pelną neduoda rezultatų. Lietuvoje buvo apribotas dujininkų pelnas. Tada jie pradėjo veikti tokia schema – Rusija „parduoda“ dujas Šveicarijoje registruotai įmonei, o iš pastarosios jas jau perka Lietuva. Taigi, nors Lietuvos dujininkų pelnas apribotas, tačiau energetikai jį atsiima Šveicarijoje, ten sumokėdami ir mokesčius.
Todėl vietoj proceso reguliavimo tikslingiau yra orientuotis į rezultatą, t. y, galutinę kainą. O geriausias kainos tvarkytojas yra kuo didesnė konkurencija. Elektros energetikos įstatymas būtent ir reikalingas skatinti konkurenciją bei panaikinti elektros monopoliją.
Tarkim mes apribojam pelno maržą ir nustatom ją ties 5 proc., kaip siūlė opozicija Seime. Taigi jeigu Elektrėnuose senuose agregatuose pagamintos elektros savikaina yra 30 ct, tai plius 5 proc., turim 31,5 ct. O tarkim naujoje atominėje elektrinėje pagamintos elektros savikaina 7 ct. Taigi net jei atomininkai užsikeltų 100 proc. pelno, tai jos į rinką pateiktos elektros kaina būtų 14 ct., o tai daugiau nei dvigubai pigiau nei elektra iš Elektrėnų. Kas naudingiau pirkėjui? Koks kelias teisingas – konkurencija ar ribojimas?
Kaip pelno nereguliavimas skatina konkurenciją?
Norint statyti naujus elektros gamybos įrengimus, pvz., atominę jėgainę, saulės, vėjo, biokuro ir kitokias elektrines reikalingos investicijos, taigi reikalingas kapitalas. O kapitalą investuoti verslininkas ar bankas sutinka tik tada, kai yra galimybė uždirbti. Jeigu pelnas fiksuojamas 5 proc., tai gal verčiau padėti banke indėlį ir nesukti galvos dėl rizikos. Matydami tokį mažą naujų projektų pelningumą bankai nesuteiktų kredito naujiems pigesnės energijos pajėgumų statytojams. Normalus ir versle priimtinas pelnas yra 10 proc. nuo investuotų pinigų. Tai jau daugiau nei bankų, kredito unijų ar kitų finansinių institucijų siūlomos palūkanos už jiems patikėtas lėšas.
Tokiu būdu pelno normos reguliavimas yra „nebaisus“ monopolininkams, nes pelną jie sugeba „pasidaryti“ aplinkiniais keliais, o maža ir valstybės reguliuojama pelno norma užkerta kelią naujiems investuotojams į šią sritį. Taigi reguliuojama pelno norma – turime monopolijas ir dideles kainas, nereguliuojama – turime konkurenciją ir mažas kainas rinkoje.
Seime svarstomas Elektros energetikos įstatymas eilinį kartą buvo apipintas populistiniais šūkiais ir plepalais. Tačiau visada verta pasverti argumentus, įsiklausyti į kitokią nuomonę ir priimti sprendimą, kuris būtų gerai apgalvotas. Pelno nereguliavimas išskaidrina situaciją ir leidžia objektyviai reaguoti į pokyčius bei atveria kelią konkurencijai, kuri teisingiausiai apsprendžia ir kainų, ir pelną.

Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pasirašė sutartį su viešųjų pirkimų konkursą laimėjusiu rangovu „A. Žilinskio ir ko” UAB dėl aukštos įtampos elektros perdavimo linijos Klaipėda-Telšiai tiesimo.

Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) skirs 22,7 mln. litų projekto įgyvendinimui, visoprojektovertė – 68,1 mln. litų.

„Ši 89 kilometrų elektros perdavimo linija yra pirmoji 330 kV aukštos įtampos elektros linija, tiesiama Lietuvoje per pastaruosius 17 metų. Džiaugiamės, kad iki metų pabaigos pasirašėme svarbią sutartį ir rangovas galės nedelsiant pradėti darbus”,-  teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys.

Elektros perdavimo linija Klaipėda – Telšiai yra neatskiriama tarptautinės jungties „NordBalt“, kuri užtikrins Lietuvos ir Šiaurės Europos valstybių elektros energetikos sistemų ir elektros rinkų integraciją, dalis. Elektros linijos statybos darbus planuojama baigti 2014 m., o 700 MW galios tarpsisteminė elektros jungtis „NordBalt“ bus pradėta eksploatuoti 2015 m. pabaigoje.

900 MW galios elektros perdavimo linija Klaipėda-Telšiai taip pat didins Lietuvos energetinės sistemos patikimumą. Ji iš esmės sustiprins elektros tiekimo patikimumą Vakarų Lietuvoje, ypač – Klaipėdos, Telšių ir Plungės rajonų gyventojams.

Prasidėjus trečiajam elektros energijos rinkos liberalizavimo etapui, Lietuvos įmonės suskubo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.

Elektros energijos rinka suteikia galimybę kiekvienai įmonei laisvai pasirinkti elektros energijos tiekėją, derėtis dėl elektros energijos kainų bei sutarties sąlygų. Tačiau Lietuvos rinkoje veikiančių elektros energijos tiekėjų pasirinkimas yra tikrai didelis, todėl vartotojai susiduria su klausimu – kokiais kriterijais vadovautis ir į ką atsižvelgti renkantis elektros energijos tiekėją.

„Pastaruoju metu itin suaktyvėjo domėjimasis nepriklausomais elektros energijos tiekėjais. Lietuvos verslo įmonės suinteresuotos pasirinkti tokį tiekėją, kuris pasiūlytų geriausias elektros tiekimo sąlygas, atitinkančias įmonės lūkesčius tiek kainos, tiek paslaugų tiekimo patikimumo prasme. Tačiau begalė klausimų, kurių sulaukiame iš vartotojų rodo, jog ne visos įmonės turi pakankamai žinių, leidžiančių priimti reikšmingus jų verslui sprendimus“, – teigia lietuviško kapitalo nepriklausomo elektros energijos tiekėjo UAB „Energijos kodas“ vadovas Robertas Mačenskas

Nors elektros energijos rinkoje prasidėjo jau trečiasis liberalizavimo etapas, žinių apie vykstančius pasikeitimus, anot Roberto Mačensko, kai kurioms verslo įmonėms dar trūksta. Įmonių informavimas ir išsamus supažindinimas su elektros energijos rinkoje vykstančiais procesais yra būtinas, siekiant, kad vartotojai pasirinktų būtent jų verslui ir poreikiams pritaikytą elektros energijos tiekimo galimybę, kurią galės įsigyti už palankiausią pasiūlytą kainą. Tokius sprendimus, kurie daro didelę įtaką verslo vystymui, įmanoma priimti tik turint pakankamą informacijos kiekį bei vadovaujantis elektros energijos rinkos ekspertų patarimais.

Prieš nuspręsdami su kuriuo nepriklausomu elektros energijos tiekėju sudaryti sutartį, vartotojai turėtų išsiaiškinti esminius dalykus ir atsižvelgti ne tik į siūlomą patraukliausią kainą, susidedančią iš elektros energijos įsigijimo, perdavimo ir skirstymo įkainių.

Būtina pasidomėti, ar nepriklausomas elektros tiekėjas turi elektros tiekėjo licenciją ir yra sudaręs sutartį su balansavimo energijos tiekėju (jei pats nėra balansavimo energijos tiekėjas). Taip pat itin svarbu, atsižvelgiant į šiandienos ekonominę situaciją, įsitikinti elektros energijos tiekėjo finansiniu stabilumu ir patikimumu, nuo kurio priklauso tiekėjo pajėgumas užtikrinti elektros energijos tiekimą sutartyje nurodyta fiksuota kaina sutarties laikotarpiu.

Kitas reikšmingas kriterijus, svarbus vertinant pasirenkamo nepriklausomo elektros energijos tiekėjo patikimumą – klientų, su kuriais sudarytos sutartys, sąrašas.  Pasidomėjus ir išsiaiškinus su kokiais klientais jau pasirašytos sutartys, galima spręsti apie tiekėjo patikimumą ir teikiamų paslaugų garantijas, kurios itin aktualios sudarant ilgalaikes sutartis.

„Renkantis nepriklausomą elektros energijos tiekėją labai svarbu atsižvelgti į jo patirtį elektros energijos rinkoje, kuri be kita ko yra teikėjo stabilumo rodiklis. Taip pat vertėtų atidžiai peržiūrėti pateiktų pasiūlymų sąlygas bei įsitikinti, ar jos nevaržo vartotojų laisvės, esant objektyvioms priežastims, nutraukti sutartį, t. y. numatant baudą sutarties nutraukimo atveju. Atsižvelgus į minėtus kriterijus, vartotojams turėtų būti lengviau pasirinkti tiekėją“, – įsitikinęs UAB „Energijos kodas“ direktorius Robertas Mačenskas.

Elektros energijai, kaip ir kitiems ištekliams, nuolat brangstant, įsigyti elektrą fiksuota kaina ilgesniam laikotarpiui yra naudinga tiek didesniems, tiek mažesniems vartotojams. O pasirinkusios patikimą nepriklausomą elektros energijos tiekėją, Lietuvos įmonės turės galimybę priimti tinkamus ir įmonės valdymo išteklius padėsiančius optimizuoti sprendimus

BFL

Lietuva jau dvidešimt metų siekia energetinės nepriklausomybės, tačiau šiuo metu yra viena labiausiai priklausomų valstybių visoje Europoje. Nes beveik visas dujas importuojame iš Rusijos. Iš ten pat importuojame ir du trečdalius elektros energijos (dar šiek tiek iš Suomijos per Estiją).

O tai reiškia, kad mes neturime jokių garantijų ir pasikeitus aplinkybėms, tarkime, elektros energijos tiekimas gali būti nutrauktas. Ir tai nėra utopija, nes pastarąjį dešimtmetį pasaulyje būta nemažai atvejų, kai elektros energijos tiekimas skirtinguose regionuose tiesiog nutrūko (tai vadinama „blackout“).

Štai 2005-aisiais Maskvoje, per didžiuosius karščius, dingus elektros energijai buvo paralyžiuotas miestas: gyvenamuosiuose namuose sustojo liftai, neveikė mobilusis ryšys, nutrūko vandens tiekimas. Daug kur neveikė šviesoforai, įvyko daugybė avarijų. Taip pat 2005 m. dėl didelio vartojimo ir maksimaliai apkrautų elektros tinklų, didžiausia pasaulyje visuotinė elektros sistemos avarija įvyko Indonezijoje. Jos metu 100 mln. gyventojų skendėjo tamsoje. O 2006 m. elektros energija buvo dingusi Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Belgijos ir Ispanijos įvairiuose regionuose, dėl to be elektros liko 15 mln. gyventojų.

Kas būtų, jei Lietuvoje netikėtai prarastume elektros energijos tiekimą? „Litgrid“ specialistai ramina, kad nesunkiai rastume išeitį, nes Lietuva ir šiandien pati gali pasigaminti dvigubai daugiau elektros, nei suvartoja. Be to, dalis elektros energijos importuojama iš užsienio.

Pasak „Litgrid“ sistemos valdymo skyriaus vadovo Gintauto Monkevičiaus, šiemet atlikto „blackout“ eksperimento metu Kauno hidroelektrinėje buvo atjungta pusė perdavimo tinklo įrenginių ir neveikė pusė Kauno termofikacinės elektrinės pastotės. Likviduojant imituotą avariją pirmiausia elektros tiekimas atkurtas Kauno elektrinei, o po to – ir vartotojams. Aišku, realiai žmonės jokių nepatogumų nepatyrė. Vienas svarbiausių faktorių, lemiančių stabilų ir patikimą sistemos veikimą, yra galios ir energijos rezervai, kuriems užtikrinti Lietuvoje naudojama Kruonio hidroakumuliacinė, Kauno hidroelektrinė ir Lietuvos elektrinė.