Vartotojai, kurie iki 2012 m. sausio 1 d. privalo pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, neturėtų atidėlioti sprendimų paskutinėms savaitėms.

Nesuskubę to padaryti iki lapkričio pabaigos, kitus metus pradės, tikėtina, mokėdami didesnę elektros kainą nei laisvosios rinkos dalyviai, praneša nepriklausomas elektros tiekėjas „Enefit“.

„Beveik ištisus 2011 metus matome tendenciją, kad laisvojoje rinkoje esantys vartotojai, kurie nepasirinko nepriklausomo elektros tiekėjo, už elektrą garantiniam tiekėjui mokėjo beveik 3 ct/kWh daugiau. Manau, kad panašios tendencijos išliks ir 2012 metais, todėl norintys sutaupyti turėtų neatidėlioti sprendimų ir pasirūpinti elektros tiekėjo pasirinkimu per artimiausią mėnesį“, – aiškino „Enefit“ generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.

Pasak jo, elektros rinkoje jaučiamas sujudimas, tačiau žinant, kad į laisvą rinką nuo 2012 m. sausio turėtų įsilieti kiek daugiau nei 10 tūkst. įmonių, dar tikrai nė pusė jų nesusirūpino elektros pirkimu laisvojoje rinkoje.

„Nuo rugsėjo pradžios vartotojų aktyvumas pradėjo didėti, o jo piko tikimės lapkričio mėnesį. Tačiau kol kas aktyviausi tie laisvosios rinkos vartotojai, kuriems jau reikia pratęsti sutartis, o naujosios liberalizavimo bangos vartotojai, kuriems nepriklausomą tiekėją reikia pasirinkti pirmą kartą, vis dar yra gana pasyvūs. Pastebime tendenciją, kad kuo įmonės išlaidos elektros energijai yra mažesnės, tuo vartotojai yra pasyvesni“, – sakė „Enefit“ vadovas.

Įmonėms, kurios nori sutaupyti, L. Liutkevičius pataria neatidėlioti sprendimų: nors pasirinkti tiekėją ir su juo sutarti dėl sąlygų galima greitai, tačiau apie savo pasirinkimą „Lesto“ reikia įspėti prieš 30 kalendorinių dienų. Be to, artėjant metų pabaigai, tikėtina, kad nepriklausomi tiekėja sulauks užklausų antplūdžio, todėl procesas bus lėtesnis. „Rekomenduočiau nepriklausomą tiekėją pasirinkti iki lapkričio vidurio“, -– siūlė L. Liutkevičius.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. į laisvąją elektros rinką patenka vartotojai, kurių maksimali leistinoji prisijungimo prie tinklo galia yra 30 kW ir didesnė. Šie vartotojai nebegalės įsigyti elektros reguliuojama kaina – jie privalės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, o to nepadarę ir toliau pirks elektrą iš „Lesto“, kuri ją parduos ne kaip visuomeninis, bet jau kaip garantinis tiekėjas, o už elektrą vartotojai mokės ne reguliuojamą, o faktinę elektros įsigijimo kainą, kuri nustatoma atgaline data kiekvieno mėnesio pabaigoje.

Nepriklausomą elektros energijos tiekėją turinčioms pasirinkti įmonėms nuo šiol bus lengviau suprasti, kodėl ir kokie pokyčiai įvyko elektros energijos rinkoje, kokią naudą joms gali atnešti nepriklausomų tiekėjų konkurencija, kuo skiriasi reguliuojami ir nereguliuojami tarifai, bei gauti atsakymus į kitus joms svarbius klausimus. Tam pagelbės didžiausio lietuviško kapitalo nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Energijos tiekimas“ iniciatyva sukurtas edukacinis filmukas.

Pasak bendrovės „Energijos tiekimas“ vadovo Algirdo Juozaponio, ir žiniasklaidoje, ir tiesiogiai bendraujant su klientais, išryškėja nemažai mitų, kurie trukdo įmonėms priimti teisingus sprendimus.

 

„Neretai nepriklausomą tiekėją turintiems pasirinkti vartotojams apskritai neaišku, kokią funkciją jis atlieka ir už ką jis atsakingas, tuo tarpu turėjusios pasirinkti, tačiau to nepadariusios įmonės kartais klaidingai tikisi, kad ir toliau už elektros energiją galės mokėti pagal reguliuojamą visuomeninį tarifą. Panašių neaiškumų klientams kyla tikrai nemažai“, – sako daugiausiai klientų pritraukusios bendrovės vadovas.

 

Bendrovei „Energijos tiekimas“ apklausus per 300 įmonių, jau pasirinkusių nepriklausomą elektros energijos tiekėją, jų atsakomybes visiškai teisingai įvardijo tik 4 proc. apklaustųjų. Taip pat atliktas tyrimas atskleidė, jog net trečdaliui, t.y. 33 proc., iš jų buvo sunku pasirinkti nepriklausomą tiekėją; dar 14 proc. prieš pasirinkdami nepakankamai gilinosi į pateiktus pasiūlymus.

 

Animuoto filmuko kūrėjai siekė, kad vartotojai nesugaištų daug laiko jį žiūrėdami, todėl atsakymai į 10 dažniausiai užduodamų klausimų pateikiami per penkias su puse minutes. Jame „Energijos tiekimas“ taip pat primena, kad  iki š. m. gruodžio 1 d. nepriklausomą elektros energijos tiekėją turi pasirinkti įmonės, kurių objektų leistinoji naudoti galia yra lygi arba didesnė nei 30 kW.

 

Filmuką „Apie elektros energijos pirkimą laisvoje rinkoje – tik per 5 minutes“ rasite čia:

http://www.youtube.com/watch?v=z86S8xe0q6o

 

Apie UAB „Energijos tiekimas“:

 

UAB „Energijos tiekimas“ yra stambiausios šalyje elektros energijos gamintojos AB „Lietuvos energija“ dukterinė įmonė ir didžiausias lietuviško kapitalo nepriklausomas elektros energijos tiekėjas. 2011 m. II ketv. „Energijos tiekimas“ turėjo daugiausiai klientų rinkoje (per 1700) ir užėmė 27 proc. rinkos pagal elektros energijos pardavimus nepriklausomus tiekėjus pasirinkusioms įmonėms. Bendrovę yra pasirinkusios 5-ios iš 10 didžiausių Lietuvos kompanijų.

 

 

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos parengtos rinkos stebėsenos ataskaitos duomenimis, 2011 m. II ketv. „Energijos tiekimas“ užėmė 27 proc. rinkos pagal elektros energijos pardavimus nepriklausomus tiekėjus pasirinkusioms įmonėms. Bendrovę yra pasirinko 5-ios iš 10 didžiausių Lietuvos kompanijų.

 

„Energijos tiekimo“ pajamos per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo per 40 proc. nuo 58,1 mln. Lt iki 81,4 mln. Lt. Pasak bendrovės vadovo Algirdo Juozaponio, tokiam pajamų didėjimui daugiausiai įtakos turėjo daugiau nei 1,3 tūkst. naujų klientų ir išaugęs sutartis pratęsusių klientų elektros energijos vartojimas.

 

„Palyginus su rinkos liberalizavimo pradžia, kuomet pirmieji – stambiausi – vartotojai nepriklausomus tiekėjus rinkosi gana vangiai, šiemet jaučiamas didesnis aktyvumas. Manome, kad prie to prisidėjo ir nepriklausomus tiekėjus jau pasirinkusių įmonių patirtis – dalyvavimas laisvoje rinkoje joms padėjo sutaupyti nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių tūkstančių litų. Taigi tikimės, kad laisvos rinkos teikiamomis galimybėmis nedels pasinaudoti ir į rinką naujai įžengsiantys dalyviai“, – sako A. Juozaponis.

 

Iki š. m. gruodžio 1 d. nepriklausomą elektros energijos tiekėją turi pasirinkti įmonės, kurių leistinoji naudoti galia yra didesnė nei 30 kW. Sudariusieji sutartis su nepriklausomu tiekėju įgis galimybę sutarti dėl fiksuoto tarifo metų ar ilgesniam laikotarpiui. Tuo tarpu nepriklausomo tiekėjo laiku nepasirinkusios įmonės nuo pirmosios 2012 m. dienos neteks teisės už LESTO tiekiamą elektros energiją mokėti pagal fiksuotą visuomeninį tarifą, nustatomą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Tai reiškia, kad jiems taikoma kaina bus perskaičiuojama kas mėnesį, priklausomai nuo faktinės elektros gamybos kainos. O ji, pasak A. Juozaponio, yra nepastovi ir, kaip taisyklė, didesnė už nepriklausomų tiekėjų siūlomas kainas.

 

 

Šių metų liepą vidutinė elektros energijos kaina Lietuvos laisvoje elektros rinkoje buvo 10 proc. mažesnė nei birželį ir siekė 15,53 ct už kilovatvalandę (ct/kWh).

Nepriklausomos elektros tiekimo bendrovės “Enefit” atstovų teigimu, elektros kainos mažėjo dėl geros hidrologinės situacijos Skandinavijos šalyse, žemos aplinkos taršos leidimų kainos ir vasarą sumažėjusio elektros energijos vartojimo.

“Šiltas, bet lietingas vidurvasaris lėmė mažesnes elektros kainas vartotojams, tačiau nuspėti tolimesnes tendencijas sudėtinga: iš vienos pusės, hidroeletrinėms vandenį gausiai tiekę sniegynai Skandinavijoje yra beveik ištirpę, todėl jose pagamintos elektros energijos kiekis, o kartu ir kaina, smarkiai priklausys nuo iškrisiančių kritulių. Kita vertus, optimistiškai nuteikia tai, kad prognozuojamas aukštas kritulių lygis ir žemas elektros energijos suvartojimas užtikrins pakankamą vandens lygį užtvankose. Dėl to elektros energijos kainos galėtų mažėti”, – aiškino “Enefit” generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.

Liepą Lietuvoje užfiksuotas vidutinės elektros kainos sumažėjimas taip pat buvo būdingas ir Estijoje bei Suomijoje – kainos šiose šalyse krito atitinkamai 9 ir 13 procentų. Tomis valandomis, kai elektros suvartojimas būdavo mažiausias, dėl sunkiai kontroliuojamos elektros energijos gamybos hidroelektrinėse elektros kaina nukrisdavo netgi žemiau 8,63 ct/kWh ribos. Tai lėmė, kad liepą vidutinė elektros energijos kaina Estijoje buvo 14,85 ct/kWh, o Suomijoje nukrito iki 14,57 ct/kWh.

Elektros pigimą praėjusį mėnesį lėmė ir aplinkos taršos leidimų kainos, kurios liepą buvo mažiausios per daugiau nei 2 metus – vos 41,40 lito už toną. Kainos mažėjo daugiausia dėl neaiškumo, susijusio su tolimesnėmis Europos ekonomikos augimo perspektyvomis ir Graikijos skolų krizės. Tuo tarpu akmens anglies kaina per mėnesį pakilo vos 0,8 proc. iki 304,99 litų už toną. Žaliavinės naftos kainos liepą taip pat šiek tiek augo – nuo 267 litų už barelį mėnesio pradžioje iki 279,95 lito už barelį mėnesio pabaigoje.

Sezoniniai svyravimai

L. Liutkevičius pastebi, kad elektros kainų svyravimai yra neišvengiami ir priklauso tiek nuo sezoninių, tiek nuo ekonominių ir politinių pokyčių, o tiekėjų konkurencija užtikrina geriausią kainą vartotojui. “Pirminiais skaičiavimais daugiau nei 10 tūkst. naujų verslo klientų Lietuvoje nuo 2012 m. sausio 1 d. taps laisvos elektros rinkos dalyviais. Praktika rodo, kad dalis nesuskubs pasirinkti nepriklausomo tiekėjo, o elektros energiją ir toliau pirks iš visuomeninio-garantinio tiekėjo. Analizuodami pastaruosius metus matome, kad garantinio tiekėjo parduodamos elektros kaina vartotojui yra pastebimai didesnė nei vidutinė kaina, kurią moka aktyvūs laisvoje elektros rinkoje esantys vartotojai”, – pastebėjo L. Liutkevičius.

Elektros gamintojai taip pat ieško būdų, kurie leistų sumažinti kainas galutiniams vartotojams investuodami į pigią energiją gaminančių elektrinių statybą. Kitais metais Latvijoje, Valkoje, bus baigta statyti aplinkai draugiška “Enefit” kogeneracinė elektrinė, gaminsianti elektrą ir šilumos energiją. 10 milijonų eurų (34 mln. litų) kainuosianti jėgainė darbą pradės 2012 metais. Tai yra pirmasis tokio pobūdžio “Enefit” motininės kompanijos, didžiausios Baltijos šalyse energetinės bendrovės “Eesti Energia” investicinis projektas už Estijos ribų, tačiau “Enefit” jau pradėjo ir kitų projektų vertinimą.

„Vieną gražią dieną „Formulės-1“ čempionate mes iš tikrųjų sulauksime vien tik elektra varomų bolidų“, – tvirtina „Mercedes Grand Prix“ komandos vykdomasis direktorius Nikas Frajus (Nick Fry).

KERS sistemą sudaro kombinuotas motoras-generatorius, sujungtas su varomuoju varikio velenu, o bolido dugne sumontuotos ličio jonų baterijos. Bolido stabdymo metu minėtas generatorius kinetinę energiją paverčia elektros energija, kuria ir įkraunamos baterijos. Sykį viename rate pilotas 6,6 s gali panaudoti baterijose sukauptą energiją papildomam bolido greičiui išvystyti. Sukaupta elektros energija bolido variklį impulso metu praturtina papildoma aštuoniasdešimčia arklio galių (60 kilovatų).

„KERS jau dabar daro didžiulę įtaką automobilių technologijoms, – teigia N. Frajus. – Tik įsivaizduokite, kaip nenuspėjamai turėtų vykti visos distancijos metu vien tik elektra varomų bolidų lenktynės.“

„Mūsų komandos bolidų varikliams KERS sistemas kūrę inžinieriai projektuoja ir regeneracines stabdymo sistemas, kurios ateityje bus diegiamos serijiniuose „Mercedes“ automobiliuose. Tad galima drąsiai tvirtinti, jog tarp KERS sistemos ir keliuose riedančių transporto priemonių jau dabar yra tiesioginė sąsaja.“

„Visiškai elektrinių bolidų lenktynės yra geriausia, ką F1 gali pasiūlyti ateityje, – tvirtina D. Džonsas. – Tai pastūmės mus progresuoti anglies pagrindu veikiančioms technologijoms alternatyviomis kryptimis.“

Šaltinis:  technologijos.lt

“Regione dominuos tas, kieno gaminama elektros energija vartotojams bus patrauklesnė”, – mano politikas.

“Manau, kad Baltijos atominės elektrinės perspektyvos Vokietijos rinkoje yra vienas iš pagrindinių argumentų, darančių lemiamą įtaką šios elektrinės statybai. Juk srities vidaus poreikiams patenkinti tokios galingos elektrinės nereikia. Tai reiškia, kad ji iš pat pradžių pusiau buvo orientuota į išorės rinką. O šiandien tokia patrauklia rinka tampa Vokietija”, – pridūrė jis.

Vienas iš “LEO LT”, kurios panaikinimu 2008 m. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pradėjo ekonomikos energetikos sektoriaus pertvarką, “tėvų” įsitikinęs, kad Baltijos atominė elektrinė bus pastatyta nustatytu ir patvirtintu laiku. Lietuvos atominės elektrinės projektą Gediminas Kirkilas vertina gana atsargiai.

“Klausimas, ar Seimas sutiks su tokio sudėtingo projekto įgyvendinimu? Akivaizdu, kad Baltijos atominės elektrinės statyba Kaliningrado srityje šiandien daro poveikį vyriausybės pozicijai ir darys poveikį Seimo pozicijai rudenį, kai jam teks priimti įstatymą dėl savo atominės elektrinės. Tačiau tas poveikis gali būti ir teigiamas, ir neigiamas. Rudenį parlamente prasidės diskusijos, susidurs įvairių grupių interesai. Visai neatsitiktinai iš Prezidentės D. Grybauskaitės lūpų nuskambėjo žodžiai apie tai, kad tik Lietuvoje vėl nesusiklostytų padėtis, panaši į tai, kas buvo privatizuojant Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą – o tai buvo nesėkmingiausias Lietuvos ekonominis projektas per dvidešimtmetį”, – pareiškė buvęs ministrų kabineto vadovas.

“Galiausiai įmanomi du variantai: arba bus statomos ir Baltijos atominė elektrinė, ir Visagino atominė elektrinė, arba tik Baltijos atominė elektrinė”, – mano Gediminas Kirkilas.

“Pakartosiu: kaip besiklostytų padėtis, pergalę konkurencinėse varžybose lems vienos kilovatvalandės kaina”, – dar kartą pabrėžė RBMC pašnekovas. Tačiau į klausimą, kas tiksliai, jo nuomone, nugalės konkurencinėse varžybose, jis neatsakė, užsiminęs, kad “viskas dar ateityje ir šiandienos padėtis dar nėra “pradžios pabaiga”".

Nekomercinė partnerystė “Tarptautinės žurnalistikos plėtros paramos centras Rusijos-Baltijos žiniasklaidos centras” (RBMC) atlieka atominės energetikos perspektyvų Baltijos jūros regione tyrimą. Viena iš tyrimo dalių susijusi su Lietuvos politikų, energetikų ir ekonomistų nuomonių rinkimu ir nagrinėjimu.

Kaip paaiškino Energetikos ministerijos specialistai, šiuo metu vidutinė elektros energijos kaina Lietuvos elektros biržoje yra daugiau nei 10 proc. didesnė nei pernai ir svyruoja apie 20 centų už kilovatvalandę.
Svarbu tai, kad elektros gamybos mastai šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 37,7 proc. mažesni nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o importas išaugo 40,9 proc. Tad iš viso šiuo metu į Lietuvą importuojama 66 proc. visos suvartojamos elektros energijos.
“Baltpool” analitikas Vytautas Čekanavičius teigia, kad svarbiausia mažėjančios elektros energijos gamybos ir kylančios jos kainos priežastis – mažėjanti elektros generacija dėl šiuo metu regione remontuojamų elektrinių.
Beje, tarp visų 60 Lietuvoje veikiančių energijos tiekėjų labiausiai sumažėjo būtent termofikacinių elektrinių pagaminamos elektros energijos kiekis, tuo tarpu atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiose elektrinėse pagamintas elektros energijos kiekis buvo 42,6 proc. didesnis nei pernai.

Būsimos žiemos šildymo kainomis latvių niekas negąsdina.

Lietuva Andriaus Kubiliaus lūpomis neseniai oficialiai išsižadėjo pretenzijų į regioninį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Atrodo, kad šis ES pažadėtų lėšų kąsnis be kovos atiteks kaimynams latviams. Jeigu, žinoma, jie sugebės Briuselį įtikinti, kad vienas Baltijos pakrantėje projektuojamų SGD terminalų nusipelno trijų Baltijos šalių bendro projekto vardo.

Vidinės kautynės dėl SGD terminalo

Latvijos energetikos bendrovė “Latvenergo” kol kas nepristatė oficialių jau baigiamos SGD terminalo Latvijoje galimybių studijos rezultatų, tačiau esminius skaičiavimus bendrovės atstovai, bandydami atgrasinti kaimynus nuo konkurencijos dėl regioninio terminalo, pateikė gerokai anksčiau. “Latvenergo” tyrimų ir plėtros direktorius Maris Balodis paskelbė, kad tokį SGD terminalą planuojant Estijoje, Paldiskio uoste, vien į naujus vamzdynus ir kompresorines bei matavimo stotis tektų investuoti apie 300 mln. eurų. Regioninio terminalo dislokacijos vieta pasirinkus Klaipėdą, analogiškų investicijų prireiktų dar daugiau. Atrodo, kad Lietuvos pusė nėra linkusi neigti tokių latvių skaičiavimų, todėl ir kalba apie vietinei rinkai skirtą terminalą. Tiesa, įtartinai galingą – pajėgiantį patenkinti visą dabartinį šalies gamtinių dujų poreikį.
Lietuva yra daugmaž apsisprendusi dėl terminalo vietos Kiaulės Nugaros saloje, pylimu sujungtoje su Smeltės pusiasaliu, tačiau daug uostų turinčioje Latvijoje tebevyksta karštos vidinės diskusijos. “Latvenergo” vadovų nuomone, ekonominiu požiūriu labiausiai apsimokėtų terminalą statyti Rygoje ar jos apylinkėse.

Plačiau apie energetiką – pirmadienį “Veido” žurnale

Pernai labiausiai visoje Europos Sąjungoje elektros kaina namų ūkiams didėjo Lietuvoje – “Eurostato” duomenimis, 2010 m. antrąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2009 m., elektra šalyje pabrango 31,3 proc. Tuo tarpu vidutiniškai ES elektra namų ūkiams brango tik 5,1 proc. Lietuva gerokai pralenkė ne tik artimiausias kaimynes, bet ir turtingiausias ES šalis: pavyzdžiui, Liuksemburge elektra 7,2 proc. atpigo. Skaičiuojant eurais, 100 kWh kaina Lietuvoje yra mažesnė nei daugelyje ES šalių, bet kaina sparčiai artėja prie vidurkio. Tiesa, jei vertinti perkamosios galios standartais (PGS), už elektrą brangiau nei lietuviai moka tik devynių ES šalių gyventojai: elektra santykiniai pigiau atsieina net tokių šalių kaip Švedija, Austrija, Belgija, Danija ar Prancūzija piliečiams.
Tuo tarpu dujos lietuvių namų ūkiams pernai antrąjį pusmetį brango 11,5 proc. ES vidurkis siekė 7,7 proc. Dujų kaina, skaičiuojant eurais, Lietuvoje taip pat artėja prie ES vidurkio, na, o vertinant PGS, lietuviai jau lenkia daugelį Europos bendrijos narių.

Lentelė
Kaip kito elektros kaina namų ūkiams
(2010 m. II pusmetį, palyginti su 2009 m. II pusmečiu, proc.)

Nyderlanduose    – 7,9
Liuksemburge    –7,2
Latvijoje    0
Airijoje    +1,1
Lenkijoje    +2
Vokietijoje    +6,3
Estijoje    +9,1
Graikijoje    +17,3
Lietuvoje    +31,3

Šaltinis: “Eurostat”

“Praėjusius metus mes baigėme nuostolingai. Žinoma, šiemet jau planuojame pelną, tačiau nereikia pamiršti, kad mūsų įmonei yra iškelti trys labai konkretūs strateginiai uždaviniai: nutiesti elektros tiltus į Švediją ir Lenkiją bei sujungti Lietuvos elektros perdavimo sistemą su Vakarų Europos grandine UCTE. Šie projektai pareikalaus milijardinių išlaidų, ir turime apsispręsti, iš kur tuos pinigus paimsime: ar dabar išsidalysime pelną dividendų forma ir po to eisime į bankus skolintis už palūkanas, ar vis dėlto dabar kaupsime pelną ir iš jo finansuosime svarbius ateities projektus”, – “Veidui” teigė V.Poderys.

Jis teigė nematantis grėsmių tilto su Lenkija projektui, jei nepavyktų pastatyti naujos atominės elektrinės Visagine ir Lenkijoje joje negautų savo dalies.

“Nematau jokių grėsmių, kad Lenkijos pusė neketintų statyti elektros tilto savo pusėje. Mūsų, elektros bendrovių lygmenyje, elektros tilto ir atominės elektrinės projektai tarpusavyje nesiejami. Nemanau, kad Lenkija dar gali žengti žingsnį atgal – ji jau gavo ES finansavimą savo Šiaurės regiono elektros tinklų sistemos stiprinimui, o tai ir yra mūsų bendro projekto dalis. Esu įsitikinęs: pirmasis etapas (500 MW jungtis) bus baigtas 2015 m., o antrąją tokio pat galingumo jungtį tikrai turėsime iki 2020 metais – kaip ir planuota”, – kalbėjo V.Poderys.

Kalbėdamas apie Lietuvos energetikos ūkio nepriklausomybę nuo Rusijos, jis teigė, jog pirmiausia siekiama šaltinių diversifikavimo.

“Mes siekiame ne pakeisti dabar egzistuojančias jungtis su Rusija ir Baltarusija elektros tiltais į Vakarus, bet išplėti, diversifikuoti jau esamą ir dabar sėkmingai naudojamą tinklą. Kuo didesnė laisvė rinktis, iš ko perkame ir kam parduoti elektros energiją turėsime, tuo labiau nepriklausomi būsime. Švedijos ir Lenkijos jungtys išskaidys riziką priklausyti nuo vienos šalies, tačiau izoliuoti save ar nuo Rytų, ar nuo Vakarų būtų neracionalu”, – kalbėjo įmonės vadovas.

Realūs naujos atominės elektrinės (AE) statybos darbai turi prasidėti 2014 metais, o 2020 metais jėgainė jau galėtų gaminti elektrą, penktadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

Pasak jo, derybos su potencialiais investuotojais vyksta konstruktyviai ir efektyviai.

“Pastatyta turi būti 2020 metais, jau turi gaminti elektrą. Realūs darbai turi prasidėti 2014 metais”, – žurnalistams Visagine sakė A. Kubilius, aplankęs planuojamos naujos AE vietą.

Pasak ministro pirmininko, pasirengimas Visagino jėgainės statybai vyksta “pilnu tempu”. “Matau visas galimybes vystyti mūsų projektą”, – kalbėjo A. Kubilius.

Lietuvos privalumais įgyvendinti projektą premjeras įvardijo įstatyminės bazės sutvarkymą, patirtį, infrastruktūrą.

Lietuva šiuo metu vykdo tiesiogines derybas su potencialiais investuotojais – užsienio kompanijomis. Tikimasi, kad prie projekto taip pat prisidės Latvija, Estija ir Lenkija.

“Su strateginiais investuotojais tiesioginės derybos, kiek žinau, vyksta taip pat labai konstruktyviai. Labai svarbu, kad mūsų projektas yra regioninis, regioniniai partneriai taip yra gerai informuoti, todėl projektas yra labai atviras ir skaidrus”, – kalbėjo A. Kubilius.

Premjero teigimu, Visagino AE projekto svarbą gerai supranta ir Europos Sąjungos vadovybė.

Jis pakartojo, kad priešingai nei kaimyninių šalių planuojamų AE atveju, yra žinoma, kad Visagino AE elektra bus parduodama Baltijos šalių rinkoje.

“Rinkai parduosime, Baltijos rinkai. Skirtingai nuo kitų pretenduojančių tariamai į galimus pardavėjus šitai rinkai, mes tikrai žinome ir su regioniniais partneriais esame sutarę, kad Baltijos šalių rinka bus ne tik sėkmingai plėtojama, kad ji turi pati apsirūpinti energetiniais gamybos pajėgumais”, – sakė premjeras.

“Poreikis energijai mūsų regione yra tikrai nemažas”, – pridūrė Vyriausybės vadovas.

Pasak A. Kubiliaus, dabar kalbama apie vieną reaktorių, kurio galia galėtų būti 1700 megavatų: “3400 megavatų gali būti maksimali galia. Mes kol kas kalbame apie vieną reaktorių ir žinote, kad to vieno reaktoriaus galia gali būti pusė to”.

Premjeras sakė, kad entuziastingai naujos branduolinės jėgainės atžvilgiu yra nusiteikusi ir Visagino savivaldybė.

Paklaustas, kas būtų, jei derybos su galimais investuotojais nepavyktų, A. Kubilius atsakė: ”Taip būti negali”.

“Derybos su strateginiu investuotoju vyksta efektyviai, todėl mes ir lankomės čia. Žinojome, kad Visagino AE derybinė grupė labai rimtai ruošiasi statyboms, tad atvažiavome savo kabinetinį žinojimą papildyti praktinėmis žiniomis”, – kiek vėliau išplatintame pranešime spaudai pareiškė A.Kubilius.

Tiesioginės derybos su galimais investuotojai pradėtos, kai pernai rudenį Pietų Korėjos bendrovė KEPCO pasitraukė iš strateginio investuotojo konkurso. Dabar galimi investuotojai viešai neatskleidžiami.

Lietuvos įsijungimas į Šiaurės Europos elektros rinką “NordPool” ir suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje turėtų paspartinti daugelį dabar tiesiog stringančių energetikos problemų sprendimų, teigia prezidentės patarėjas ekonomikos klausimais Nerijus Udrėnas.

“Esminė kryptis yra aiški – Lietuva turi tapti kaip įmanoma greičiau bendros Europos Sąjungos energetikos rinkos dalimi. Tiek elektros, tiek dujų srityje. Kokiais būdais tą tikslą galima pasiekti, priklauso nuo Vyriausybės”, – interviu “Verslo žinioms” teigė jis.

Anot N.Udrėno, dabar Lietuvai svarbiausias – efektyvumo didinimas.

“Europos Komisijos dokumentai sako, kad pirmiausia reikia mąstyti, kaip optimizuoti energijos vartojimą. Verslo patirtis taip pat sako, kad energijos sąnaudų mažinimas iškart padidina pelno rodiklius labiau nei vieno išlaidų šaltinio pakeitimas kitu”, – tvirtino prezidentės patarėjas.

Jo nuomone, elektros energijos taupymo srityje taupymo potencialas yra mažesnis negu šildymo sektoriaus.

“Pramonė ir iki šiol intensyviai gerino efektyvumą, o gyventojai naudoja sąlygiškai daug mažiau elektrinių buitinių prietaisų negu Vakarų Europos šalyse. Šilumos energijos taupymo proveržio nėra, nes tam reikia labai gerai koordinuoti įvairių institucijų ir gyventojų pastangas. Socialinis gyventojų pasitikėjimo kapitalas yra gana žemas, todėl tai trukdo vienytis bei imtis iniciatyvos”, – sakė N.Udrėnas.

Pasak jo, paramos mechanizmai turi remtis rinkos principais ir vartotojų interesais.

“Kuo didesnio naudingumo siekiama, juo svaresnės investicijos būtinos. Kalbant apie šilumą, kiekvieno namo atvejis yra individualus. Todėl gyventojai turėtų pasirinkti, kuris kelias jiems yra tinkamiausias. Gali būti, kad, gyventojams apsisprendus pasitelkti valstybę, ji galėtų prisiimti atsakomybę – valstybinių institucijų konkurso būdu atrinktos įmonės atliktų darbus, valstybės priežiūra užtikrintų kokybę ir tam tikrą sutaupymo normą. Kartu tokiu atveju reiktų sutarti, kaip sutaupytos energijos sąskaita būtų apmokami atlikti darbai”, – sakė N.Udrėnas.