Valstybės valdomai Lietuvos elektrinei pernai perparduodant elektrą, valstybė vartotojų sąskaita uždirbo 50-70 mln. litų.

Bendrovės “Lietuvos energija” Didmeninės elektros prekybos departamento direktoriaus Edvardo Važgėlos skaičiavimais, valstybė gavo mažiausiai 50 mln. litų, rašo “Lietuvos rytas”.

Tuo šįmet susidomėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pareigūnų apklaustas, E.Važgėla, anot dienraščio, pripažino, kad Lietuvos elektrinė pernai dalį elektros pirko biržoje. Kilovatvalandės kaina siekė 15-16 centų, o tą pačią elektrą Lietuvos vartotojams pardavė jau dvigubai brangiau – po 29,31 cento.

Kitą dalį elektros Lietuvos elektrinė neva pasigamino pati. Tačiau ar tai tiesa, tyrėjai galvos neguldo. Mat trūksta reikalingų dokumentų.

Elektros biržos aptarnavimo skyriaus vadovas Valdas Jurkevičius “Lietuvos rytui” patvirtino, kad pernai Lietuvos elektrinė buvo rimta elektros pirkėja biržoje, bet konkrečių skaičių atsiminti negalėjo. Manoma, kad iš perpardavimo verslo elektrinė per pusmetį uždirbo apie 70 milijonų litų.

Energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis teigė, kad Energetikos ministerijos sudarytos komisijos, kuri turi išaiškinti galimą elektros perpardavimo aferą Elektrėnuose, išvados turėtų būti parengtos jau šį mėnesį.

Iš “Lietuvos energijos” generalinio direktoriaus pareigų vasarį atsistatydinęs Aloyzas Koryzna, neoficialiomis žiniomis, darbą paliko nenorėdamas likti atpirkimo ožiu.

Praėjusiais metais valstybė iš Lietuvos elektrinės įsipareigojo nupirkti 2,5 mlrd. kWh joje pagamintos elektros, už kWh mokant po 29,31 cento, tačiau Lietuvos elektrinė už šią kainą perpardavinėjo pigią baltarusišką, rusišką, latvišką elektrą, įsigytą biržoje perpus pigiau.

Kiekvienam Lietuvos gyventojui tai atsiėjo po 4,73 cento nuo kWh, kuriuos jis sumoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP).

Energetikos ministras šių metų sausį šią tvarką staiga atšaukė.

Rusijos energetikos milžinės “Inter RAO JES” antrinė įmonė “Inter RAO Lietuva” eksportuos elektros energiją iš Kaliningrado regione statomos Baltijos atominės elektrinės (BAE).

Įmonės pasirašė atitinkamą susitarimą. Dokumente numatyta plėsti elektros eksportą iš Kaliningrado regiono ir pasirašyti ilgalaikes elektros pirkimo ir pardavimo sutartis ateityje.

Pradedant nuo 2017 metų, elektros eksportas iš Kaliningrado srities sieks 1 tūkst. megavatų (MW) per metus. Abi šalys gali nuspręsti nuo 2019 metų padidinti bendrą elektros energijos tiekimą, jei tai bus techniškai ir ekonomiškai įmanoma, teigiama “Inter RAO” pranešime.

Kiek anksčiau “Inter RAO” pasirašė 20 metų trukmės agento susitarimą su “Rosenergoatom” dėl elektros tiekimo iš BAE.

“Inter RAO” pavaldi įmonė “RAP Nordic” valdo 51 proc. “Inter RAO Lietuvos”, kuri Rusijos įmonei atstovauja nuo 2003 metų, akcijų. Likusius 49 proc. akcijų valdo investicijų įmonė “Scaent Baltic”.

“Inter RAO Lietuva” prekiauja elektra bendroje Baltijos energijos rinkoje aukcionuose ir pagal dvišales sutartis.

Valstybės valdoma “Inter RAO” yra Rusijos elektros energijos eksporto ir importo monopolininkė.

Lenkija gali importuoti elektrą iš šiuo metu Kaliningrade statomos atominės elektrinės, pirmadienį rašo lenkų dienraštis “Rzeczpospolita”.

Pasak leidinio, didžiausios Lenkijos elektros energijos įmonės “Polska Grupa Energetyczna” (PGE) ir elektros energijos perdavimo operatorės “PSE Operator” atstovai dalyvavo pirmosiose derybose su Rusijos energijos tiekėja “Inter RAO” dėl elektros linijos tiesimo iš Kaliningrado srities į Lenkiją.

Rusija savo pasiūlymą pateiks pirmąjį šių metų pusmetį, rašo dienraštis. Pirminiais duomenimis, Kaliningrado atominė elektrinė galėtų pasiūlyti apie 1 tūkst. MW, o tai atitiktų 8 proc. Lenkijos metinės elektros energijos paklausos.

Lietuvos ir Estijos elektros biržoms iš dalies įtakos turi Šiaurės šalyse besiformuojanti elektros energijos kaina, pripažįsta bendrovės “Baltpool” direktoriaus pavaduotojas plėtrai Tadas Adomaitis.

Tačiau didesnės įtakos elektros kainoms biržoje nėra dėl ribotų techninių galimybių eksportuoti ar importuoti elektrą tarp Šiaurės ir Baltijos šalių, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios” .

“Šiuo metu elektros energijos mainai tarp Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkų galimi per 350 megavatų galios kabelį “EstLink”, nutiestą tarp Estijos ir Suomijos. Pigesnės Šiaurės šalių hidroelektrinėse gaminamos energijos importas į Baltijos šalis ar, pabrangus elektros energijai Skandinavijos šalyse, eksportas iš Baltijos šalių yra ribojamas per “EstLink” jungtį”, – sako T.Adomaitis.

Pastaruosius du mėnesius Šiaurės šalių elektros biržoje “Nord Pool” susiformavo rekordiškai aukštos elektros kainos, kurios privertė stabdyti gamybą didžiulėse pramonės įmonėse. Tačiau Lietuvos rinkai didesnės įtakos Šiaurėje jaučiamas elektros badas nepadarė.

Vidutinė elektros kaina sausį Lietuvos elektros biržoje “Balt Pool”, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, mažėjo 7 proc. ir buvo apie 15,4 cento už kilovatvalandę.

Lietuvos elektros birža atsilaikė kainų spaudimui, ateinančiam iš tarptautinės rinkos, mat gruodį ir sausį Šiaurės šalių elektros biržoje “NordPool” buvo susiformavusios didžiausios per dešimtmetį elektros kainos.

Elektra Siaurės šalyse pastaruoju metu brango paaiškėjus, kad šią žiemą į hidroelektrinių baseinus priteka rekordiškai mažai vandens.

Ukmergės rajono savivaldybė ir jai priklausanti įmonė “Ukmergės šiluma” už skolas rengiasi išjungti elektrą, šildymą ir vandenį privačiai bendrovei “Miesto energija, iš kurios pernai buvo perimtas miesto šilumos ūkis.

“Miesto energija” komunalinių mokesčių piktybiškai nemoka nuo praėjusios vasaros, skola jau siekia apie 30 tūkst. litų. Su įmonės vadovais buvo susirašinėjamą, bet jie skolos nepripažįsta ir į siunčiamus raginimus nereaguoja. Čia ne daugiabutis namas, tad rimtai svarstome galimybę išjungti “Miesto energijai” elektrą, šildymą ir vandenį”, -”Lietuvos rytui” sakė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys.

Pasak jo, sprendimą dėl to turės priimti bendrovės “Ukmergės šiluma” valdyba.

Bendrovės “Ukmergės šiluma” ir “Miesto energija” yra įsikūrusios viename pastate prie pagrindinės miesto katilinės.

Bendrovės “Miesto energija” direktorius Artūras Stravinskas neneigė, kad jo vadovaujama įmonė jau beveik pusmetį nemoka komunalinių mokesčių.

“Ukmergėje paskelbta ekstremali situacija. Tokiu atveju ją paskelbusieji už viską prisiima atsakomybę ir numato išteklius, kaip ir iš kur padengs su tuo susijusias išlaidas. Jei nėra teisėto pagrindo ekstremaliai situacijai skelbti ar tęsti, manau, galima nemokėti už tas paslaugas, dėl kurių teikimo miesto valdžia ir paskelbė ekstremalią situaciją”, – sakė A.Stravinskas.

Pasak jo, “Miesto energija” su šilumą tiekiančia bendrove “Ukmergės šiluma” nėra sudariusi sutarties ir neturi jokių apskaitos prietaisų, kurie parodytų jos suvartotos šilumos kiekį.

Daug dujų ir elektros suvartojanti didžiausia Lietuvoje medienos plaušų plokščių ir sanitarinio buitinio popieriaus gamybos bendrovė “Grigiškės” pagal dujų suvartojimą pernai beveik pasiekė 2007 metų lygį, o pagal elektros – ėmė sparčiai artėti prie tų pačių metų kiekio. Tačiau šių metų įmonės dujų suvartojimo planas verčia iš kojų – bendrovėje gamyba vyksta net su vėjeliu, bet ji tikisi sunaudoti tik beveik 13 mln. kubinių metrų dujų, o tai yra maždaug pusė 2007 metų kiekio, rašo žurnalas “Versus”.

“Šių metų kovą turėtų būti baigtas montuoti švedų “Jarnforsen Energi System” pagamintas biokuru kūrenamas garo katilas. Jis pagamins apie 55 proc. šilumos (garo pavidalu), reikalingos įmonės technologinėms reikmėms”, – “Versus” pasakoja “Grigiškių” generalinis direktorius Gintautas Pangonis.

“Grigiškės” į šį projektą investavo 19 mln. litų. Pusė šios sumos yra Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

Tačiau elektros “Grigiškių” grupės įmonės 2011 metais planuoja sunaudoti daugiau nei 2010 metais. Šioje srityje irgi yra įmanoma sumažinti sąnaudas. Naujos, efektyvesnės gamybos mašinoms reikia mažiau elektros. Todėl prieš kelerius metus “Grigiškės” įsigijo našesnę higieninio popieriaus mašiną, kuri toną popieriaus gamina su mažiau elektros energijos ir dujų. Ateityje taip žadama ir toliau investuoti į elektros suvartojimo mažinimą.

“Pateikiamos elektros ir dujų sąnaudos atspindi mūsų gamybos mastus per ekonominę krizę. Pirmiausia ji trinktelėjo pakuočių pramonei – per vieną du mėnesius niekam šios produkcijos jau nebereikėjo, kainos krito, teko stabdyti gamybą. Vėliau krizė prasidėjo medžio plaušo plokščių gamybos srityje, nes sustojo statyba ir baldų gamyba. Ir tik po metų “pakando” kitą mūsų produktą – higieninį popierių”, – kalbėjo G.Pangonis.

Pasak jo, iš pradžių ėmė aktyviai tirpti verslui skirto popieriaus paklausa, o tai padarė didžiulį spaudimą buičiai skirto popieriaus kainai.

“Grigiškės” ir jos 2010 metų kovą įsigytos bendrovės “Klaipėdos kartonas” dujų bei elektros suvartojimas pradėjo mažėti jau 2008 metais. Didžiausią kritimą įmonės fiksavo 2009 metais, pavyzdžiui, jeigu per 2007 metus “Grigiškės” sunaudojo apie 25 mln. kubų dujų, tai 2009 metais joms teprireikė 18 mln. kubų, “Klaipėdos kartonas” – atitinkamai 18 mln. ir 12 mln. kubų.

“Klaipėdos kartono” produkcijoje dujų kaina sudaro 20 proc. sąnaudų, o kai kuriuose “Grigiškių” produktuose, pavyzdžiui, medienos plaušo plokštėje, dar daugiau – 30 proc.

Tokia pat tendencija vyrauja ir elektros energijos sunaudojime. Jos daugiausia “suryja” galingi popieriaus gamybos mašinų varikliai. Didžiausias nuosmukis čia irgi buvo 2009 metais, kai “Grigiškės” suvartojo per 40 tūkst. MWh elektros energijos (2007 metais – 53 tūkst. MWh), “Klaipėdos kartonas” – 36 tūkst. MWh (50 tūkst. MWh).

Beveik kiekvienoje tarptautinėje parodoje galima pamatyti, kaip sparčiai plėtojami mūšy pramonės gamybos jrenginiai, todėl ateityje spręsti dėl pramonės atsigavimo pagal dujg ir elektros suvartojimo kiekį jau bus neobjektyvu”, – neabejoja “Grigiškių” generalinis direktorius G.Pangonis.

Dėl iškritusio gausaus sniego, vėjo, pūgos laužomų šakų ir griūvančių medžių visoje Lietuvoje šeštadienį buvo nutraukta daug elektros laidų. Po vidurdienio be elektros liksuių vartotojų skaičius išaugo nuo 16 tūkst. iki 34 tūkst.

Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorė “Lesto” pranešė, kad sudėtingiausia padėtis yra Šiaulių regione, kur iškrito šlapias sniegas ir pūga nesiliauja. Čia be elektros yra apie 13 000 vartotojų. Klaipėdos regione jų taip pat daug – apie 9800.

“Lesto” Korporatyvinės komunikacijos skyriaus atstovė Renata Gaudinskaitė BNS sakė, kad dirba 126 elektros remonto brigados, iškviestas visas papildomas personalas. Vakarų Lietuvoje prie daugelio gedimo vietų, anot jos, net neįmanoma prieiti arba jas identifikuoti. Tačiau, pasak R.Gaudinskaitės, radus gedimo vietą, jis sutvarkomas labai greitai.

“Mes prašome žmonių ir vietos valdžios pagalbos, nes vieniems susitvarkyti yra neįmanoma. Kas tik gali, padeda technika, traktoriais nukasa sniegą”, – teigė “Lesto” atstovė.

Panevėžio regione šiuo metu be elektros likę apie 3400 vartotojų, Utenos – apie 3800, Vilniaus – apie 1500, mažiausiai jų – Alytaus ir Kauno regionuose – atitinkamai 700 ir 110.

Ypač prasta padėtis Šiauliuose, Kelmėje, Mažeikiuose, Radviliškyje, Kretingoje, Plungėje, Šilalėje, Tauragėje, Biržuose, Rokiškyje, Panevėžyje, Ignalinoje, Utenoje.

“Labai prašome gyventojų nesiartinti prie nutrūkusių elektros linijų laidų, patiems nesiimti jokių veiksmų – nekelti nuvirtusių medžių, neliesti sugedusių elektros įrenginių,”- pranešime sakė “Lesto” operatyvinio valdymo grupės vadovas Jevgenijus Sakovičius.

Įmonė prašo skubiai informuoti apie nutrūkusį elektros tiekimą, pastebėtus sugadintus elektros tiekimo įrenginius ar grėsmingus objektus trumpuoju numeriu 1802 arba pagalbos telefonu 112.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, jog ministerijos sudaryta tyrimų komisija aiškinsis, ar elektros gamybos įmones valdančiai bendrovei “Lietuvos energija” priklausanti Lietuvos elektrinė skaidriai prekiavo elektra.

“Yra sudaryta darbo grupė, kuri tirs skaidrumą – ar viskas “Lietuvos energijoje” (daroma – BNS) pagal teisės aktus, atitinka visus skaidrumo ir etikos reikalavimus”, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Sekmokas.

Pasak jo, atliekant tyrimą bus bendradarbiaujama su specialiosiomis tarnybomis.

“Sudarant komisiją, mes raštu kreipėmės, siūlėme ir Generalinei prokuratūrai, ir Specialiųjų tyrimų tarnybai į komisijos sudėtį savo atstovus. Jie, laikydamiesi valdžių atskyrimo principo, atsisakė, jie pasakė, kad tiesiogiai tame tyrime dalyvauti negali, tačiau domėsis tyrimu ir glaudžiai bendradarbiaus”, – kalbėjo A.Sekmokas.

Socialdemokratų frakcijos Seime kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų išsiaiškinta, ar Lietuvos elektrinė nespekuliavo, pirkdama elektrą iš Baltarusijos ir vėliau ją parduodama kaip savo.

Ministras prisiminė ir “nemalonią”, jo žodžiais, istoriją apie tariamą Kruonio hidroelektrinės (HAE) nuomininką. “Lietuvos energija” ne kartą neigė socialdemokratų skleidžiamą informaciją, kad du Kruonio HAE blokai yra išnuomoti Rusijos bendrovei “Inter RAO JES”.

“Yra gautas jau ne anoniminis skundas – dėl to skundo yra sudaryta tyrimo komisija”, – kalbėjo A.Sekmokas.

Pasak jo, atsakymai, ar viskas buvo skaidru, bus gauti kitąmet.

Ekonomikos komiteto nariai Birutė Vėsaitė ir Rimantas Sinkevičius anksčiau teigė įtariantys, kad Lietuvos elektrinė galimai nusikalstamai perpardavinėja elektrą – esą įmonė pigiau perka ir po to brangiau parduoda elektrą.

Elektrą “Lietuvos energija” perka kiekvieną dieną pagal pigiausią pasiūlymą per biržą iš Rusijos energetikos milžino “Inter RAO” grupei priklausančios bendrovės “Inter RAO Lietuva” arba importuoja iš Baltarusijos, Estijos ar Latvijos.

2010-uosius galima laikyti sėkmingų Lietuvos elektros energijos ūkio permainų pradžia.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo skandalai ir fiasko pasibaigusios strateginio investuotojo į naująją Lietuvos atominę jėgainę Visagine paieškos pasiglemžia visą dėmesį ir sukuria įspūdį, kad esame visiškai savo svarbiausių ūkio sričių nesugebantys susitvarkyti nevykėliai. Tačiau iš tiesų šiemet Lietuvos elektros ūkyje būta ir labai sėkmingų permainų: pirmieji Baltijos šalyse – taip taip, anksčiau net ir už estus – ir labai sklandžiai paleidome laisvos prekybos elektros biržą; pasistatėme Bitėnų elektros skirstyklą, todėl pagaliau turime autonomišką elektros tiekimo sistemą; pagal ES standartus baigiama galutinai atskirti elektros gamintojus, perdavėjus ir skirstytojus.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas – žmogus, kuriam neduota žibėti iškalba ir užburti klausytojus savo žavesiu. Jo kuruojama sritis – daugybės per visą nepriklausomybės dvidešimtmemtį energetikoje susipynusių interesų raizgalynė, visiškai netrokštanti jokių pertvarkų. O procesai čia – lėti ir stringantys tiek dėl politinių derinimų, tiek dėl finansavimo trūkumo. Todėl norint, ministrą galima labai lengvai pavaizduoti sudėtingos energetikos sistemos neperpratusiu ir dėl to nieko nesugebančiu padaryti keistuoliu. Tačiau procesus iš vidaus matantys žmonės jį vadina Don Kichotu, užsibrėžusiu iš tiesų diversifikuoti Lietuvos energetikos šaltinius ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Jo ištikimiausias pagalbininkas – viceministras Romas Švedas, darbu ir darbštumu garsėjantis buvęs diplomatas, Briuselyje koordinavęs Lietuvos infrastruktūrinius projektus ir iš ten parsivežęs tik vienos – europietiškos Lietuvos energetikos krypties viziją.
Nepaisant nuolatinės oponentų kritikos, šis duetas gali džiaugtis dviem simbolinėmis 2010 m. išskirtinėmis datomis: sausio 1 d., kai pradėjo veikti elektros prekybos birža, ir gruodžio 31 d., kai bus baigta Bitėnų elektros stotis pasienyje su Kaliningradu.

Birža viršijo lūkesčius
Lietuvos elektros biržos “BaltPool” pirmųjų metų veiklos rezultatai yra geresni nei buvo prognozuota. Planuota, kad per šią rinkos pasiūlos ir paklausos balansą fiksuojančią platformą bus parduodama maždaug pusė visos Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos, tačiau šis skaičius pasiekė jau 70 proc.
“Tai liudija elektrą perkančių ir parduodančių rinkos dalyvių pasitikėjimą naująja sistema. Metų pradžioje per biržą buvo parduodama apie 40 proc. visos elektros energijos, bet kas mėnesį vis daugiau įmonių rinkdavosi ne tiesioginius sandorius su elektros pardavėjais, bet ieškodavo jos biržoje”, – džiaugiasi “BaltPool” generalinė direktorė Lina Skrabutėnaitė. Šiuo metu elektros biržos sąraše yra užsiregistravę 26 dalyviai, 20 jų prekiauja aktyviai – tai visos elektrą Lietuvoje gaminančios elektrinės, ją importuojančios įmonės ir daugiausiai elektros energijos sunaudojantys Lietuvos ūkio subjektai – “Achema”, “ORLEN Lietuva”, “Akmenės cementas” ir kt.
Vidutinė metinė elektros biržos kaina labai artima 16 ct/kWh – tai yra už tiek valstybė superka elektros energiją iš ją generuojančių Lietuvos elektrinių. Metinį kainos vidurkį labai pablogino metų pabaiga, kai pabrangus elektros energijai užsienyje, jos kaina Lietuvos biržoje kai kuriais periodais jau viršydavo net 20 ct/kWh lygį. Užtat iki metų vidurio biržos pirkėjai galėjo džiaugtis nuo 12,7 ct/kWh prasidedančiomis elektros energijos kainomis.

Nebereikia Kaliningrado
Bitėnų elektros skirstyklos statybos, specialistų vadinamos lietuviško elektros tinklo užžiedinimu, pasienyje su Kaliningrado sritimi bus baigtos paskutinę šių metų dieną. Skirstykla reikalinga tam, kad Vakarų Lietuvos vartotojai elektrą gautų mūsų šalyje esančiais tinklais – iki šiol elektros linijos ties Bitėnais iš Lietuvos driekėsi į Kaliningrado sritį, o iš ten – į Lietuvą.
“Tai pirmas ir labai svarbus projektas, kuris leis sujungti Lietuvos tinklus į savarankišką sistemą. Kitąmet mūsų energetinė sistema bus nepriklausoma nuo bet kokių veiksnių Kalingrado srityje. Tai labai smarkiai sustiprins mūsų energetinį saugumą”, – įsitikinęs energetikos ministras A.Sekmokas.
Kaip šią žinią sutiko Rusija, su kuria Liertuva dabar varžosi, kuri iš jųdviejų statys, ketindama eksportuoti elektros energiją į Vakarus, naują atominę elektrinę? “Nežinau, ar rusus tai supykdė. Mūsų autonominė sistema yra tik mūsų reikalas, neturime jo derinti su kaimynais. Mes tik informavome Kaliningrado sritį, kai vieną naktį dėl stoties prijungimo darbų teko nutraukti elektros tiekimą į šia sritį, ir viskas”, – “Veidui” sakė A.Sekmokas.

Termofikacinės elektrinės stengiasi parduoti daugiau energijos per Lietuvos elektros biržą “BaltPool”,

Tai ypač pastebima atšalus orams, tačiau gautas pajamas įmonės naudoja savo reikmėms. Tuo tarpu skandinavai dėl to pigina šilumą gyventojams, rašo “Lietuvos rytas”.

“Šį sezoną termofikacinės elektrinės pasiūlo daugiau ir pigesnės elektros. Pernai šilumos gamintojai nebuvo tokie aktyvūs kaip dabar”, – “Lietuvos rytui” tvirtino Lietuvos elektros biržos “BaltPool” aptarnavimo skyriaus vadovas Valdas Jurkevičius.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Šilumą gaminančios elektrinės gali gaminti ir elektrą, tai ypač pastebima atšalus orams. Gautas pajamas įmonės naudoja savo reikmėms. Tuo tarpu skandinavai dėl to pigina šilumą gyventojams.

„Šį sezoną termofikacinės elektrinės pasiūlo daugiau ir pigesnės elektros. Pernai šilumos gamintojai nebuvo tokie aktyvūs kaip dabar”, – „Lietuvos rytui” tvirtino Lietuvos elektros biržos „BaltPool” aptarnavimo skyriaus vadovas Valdas Jurkevičius.

Tiksliai sunku nustatyti, kokią rinkos dalį sudaro šilumininkai. Tačiau jie neslepia planų šiais metais daugiau elektros patiekti į rinką. Tik šilumos vartotojams – jokios naudos.

„Ketiname parduoti daugiau elektros. Tačiau sunku pažadėti, kad dėl to šiluma gali pigti. Elektros kainos biržoje – neprognozuojamos, tad sunku pasakyti, ar visada atsiras pirkėjų”, – teigė laikinosios sostinės gyventojams šilumą gaminančios Kauno termofikacinės elektrinės vadovas Antanas Pranculis.

Pasak jo, sunku konkuruoti su rusiškos elektros tiekėjais, kurie naktį gali pasiūlyti daugiau pigesnės elektros. „Mes pigesnės elektros galime pagaminti esant labai žemai temperatūrai”, – pridūrė A.Pranculis.

Skandinavijos šalių šilumos gamintojai gyventojams mažina šilumos kainą, jei į rinką parduoda daugiau elektros. Taip gautomis pajamomis jie kompensuoja šilumos kainą. Ar įmanomas toks scenarijus Lietuvoje?

„Abejoju. Šilumos kaina mažėtų tuo atveju, jeigu gamintojai parduotų visą pagamintą elektrą. Tačiau dabar pardavimas nepastovus, nes rusiškos elektros tiekėjai pasiūlo geresnes kainas”, – teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas.

Be to, šilumos kainas ir įmonių pelningumą nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Pasigenda viešumo

* Nepriklausomas šilumos ūkio ekspertas R.Zabarauskas mano, kad šilumos gamintojai turi galimybių sumažinti šilumos kainą.

* „Kiek jie uždirba iš elektros gamybos – nėra plačiai žinoma. Mano manymu, tai įslaptinta.

* Pajamomis už elektrą galima sumažinti sąnaudas, o vartotojai džiaugtų-si pigesne šiluma”, – pažymėjo ekspertas.

Siekiant skaidesnės ir vartotojui palankesnės elektros biržos veiklos, nustatyta 56,4 cento už kilovatvalandę elektros kainos viršutinė riba, kuri iki šiol nebuvo nustatyta.

“Ribos nustatymas neleis elektros biržos dalyviams manipuliuoti rinka bei nustatyti ir palaikyti neįprastą ar pasiūlos ir paklausos sąlygų neatitinkančią kainą” – pranešime spaudai sakė Kainų komisijos pirmininkė Daina Korsakaitė.

Kainų komisijos nuomone, ši riba turi būti ne didesnė nei 56,4 cento, nes tokia kaina Lietuvos elektrinė galėtų užtikrinti visą Lietuvos vartotojų elektros poreikį, įskaitant sąnaudas, reikalingas pradėti gamybos bloko darbą.

Pasak komisijos, patirtis parodė, kad esant tam tikroms sąlygoms, “Nord Pool Spot” biržos Estijos kainų zonoje šiais metais kelioms valandoms buvo susiformavusios iki beveik 7 litų už kilovatvalandę elektros kainos.

Elektros rinkos dalyvių interesai nebuvo apginti ir dėl to buvo patirta papildomų išlaidų.

Elektros kainas vartotojams 2011-aisiais planuojama paskelbti penktadienį.

Kainų komisija penktadienį planuoja paskelbti visuomeninių elektros energijos ir elektros energijos persiuntimo paslaugos kainas ir jų taikymo tvarką.

Remiantis bendrovės “Lesto”, kuri bus sukurta sujungus Rytų skirstomuosius tinklus ir VST, Kainų komisijai pateiktais skaičiavimais, buitiniams vartotojams nuo kitų metų elektros kainos nesikeis, tačiau daugiau elektros suvartojantiems planuojama pasiūlyti du papildomus atsiskaitymo planus.

Pasirinkusiems planą “Namai”, siūloma taikyti 10 litų mėnesio mokestį ir 41 cento už kilovatvalandę tarifą.

Besinaudojantiems dviejų laiko zonų tarifu būtų taikomas tokio pačio dydžio mėnesio mokestis, 44 centų už kWh dieninis ir 32 centų naktinis bei savaitgalio tarifas.

Pasirinkusiesiems “Namai plius” planą mėnesio mokestis siektų 20 litų, o tarifas – 39 centai už kWh, o dviejų laiko zonų atveju – toks pats mėnesio mokestis ir du tarifai: 41 cento – dieną ir 30 centų už kWh – naktį ir savaitgaliais.

Kaip ir šiemet, vienos laiko zonos tarifas gyventojams liks 45 centai už kWh, naudojantiems elektrines virykles – 43 centai už kWh. Pasirinkusieji dviejų laiko juostų tarifą už dieną sunaudojamą elektrą mokės 49 centus už kWh, o naktį ir savaitgaliais – 34 centus už kWh.

Gyventojai, kurie naudojasi dviejų laiko juostų tarifu ir naudoja elektrines virykles, už dieną sunaudojamą elektrą, kaip ir dabar, mokės 45 centus, o naktį ir savaitgaliais – 32 centus.

Daugiau nei 12 tūkst. kWh per metus suvartojantiesiems vienos laiko zonos tarifas išliks 41 centas už kWh, o dieninis ir naktinis bei savaitgalio – atitinkamai 44 centus ir 31 centas.

Konkrečios kainos vartotojams bus peržiūrėtos ir paskelbtos. Jos įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dieno

Vilnius, lapkričio 23 d. (BNS). Elektros kainas vartotojams 2011-aisiais planuojama paskelbti penktadienį.

Kainų komisija penktadienį planuoja paskelbti visuomeninių elektros energijos ir elektros energijos persiuntimo paslaugos kainas ir jų taikymo tvarką.

Remiantis bendrovės “Lesto”, kuri bus sukurta sujungus Rytų skirstomuosius tinklus ir VST, Kainų komisijai pateiktais skaičiavimais, buitiniams vartotojams nuo kitų metų elektros kainos nesikeis, tačiau daugiau elektros suvartojantiems planuojama pasiūlyti du papildomus atsiskaitymo planus.

Pasirinkusiems planą “Namai”, siūloma taikyti 10 litų mėnesio mokestį ir 41 cento už kilovatvalandę tarifą.

Besinaudojantiems dviejų laiko zonų tarifu būtų taikomas tokio pačio dydžio mėnesio mokestis, 44 centų už kWh dieninis ir 32 centų naktinis bei savaitgalio tarifas.

Pasirinkusiesiems “Namai plius” planą mėnesio mokestis siektų 20 litų, o tarifas – 39 centai už kWh, o dviejų laiko zonų atveju – toks pats mėnesio mokestis ir du tarifai: 41 cento – dieną ir 30 centų už kWh – naktį ir savaitgaliais.

Kaip ir šiemet, vienos laiko zonos tarifas gyventojams liks 45 centai už kWh, naudojantiems elektrines virykles – 43 centai už kWh. Pasirinkusieji dviejų laiko juostų tarifą už dieną sunaudojamą elektrą mokės 49 centus už kWh, o naktį ir savaitgaliais – 34 centus už kWh.

Gyventojai, kurie naudojasi dviejų laiko juostų tarifu ir naudoja elektrines virykles, už dieną sunaudojamą elektrą, kaip ir dabar, mokės 45 centus, o naktį ir savaitgaliais – 32 centus.

Daugiau nei 12 tūkst. kWh per metus suvartojantiesiems vienos laiko zonos tarifas išliks 41 centas už kWh, o dieninis ir naktinis bei savaitgalio – atitinkamai 44 centus ir 31 centas.

Konkrečios kainos vartotojams bus peržiūrėtos ir paskelbtos. Jos įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dieno