Buitiniams vartotojams nuo kitų metų elektros kainos nesikeis, tačiau daugiau elektros suvartojantiems planuojama pasiūlyti du papildomus atsiskaitymo planus. “Gyventojams kainos nesikeičia ir yra papildomai, laisvai pasirenkant, pateikti du planai “Namai” ir “Namai plius”, – BNS sakė Rytų skirstomųjų tinklų elektros tiekimo direktorė Laimutė Milašauskienė.

Anot jos, “Namai” ir “Namai plius” planai bus patrauklūs pasirinkusiesiems paprastą vienkainį kainos tarifą, jei vartotojas suvartoja atitinkamai daugiau nei 3 tūkst. ir 6 tūkst. kilovatvalandžių per metus.

Remiantis RST ir VST Kainų komisijai pateiktais skaičiavimais, pasirinkusiems planą “Namai”, siūloma taikyti 10 litų mėnesio mokestį ir 41 cento už kilovatvalandę tarifą.

Besinaudojantiems dviejų laiko zonų tarifu būtų taikomas tokio pačio dydžio mėnesio mokestis, 44 centų už kWh dieninis ir 32 centų naktinis bei savaitgalio tarifas.

Pasirinkusiesiems “Namai plius” planą mėnesio mokestis siektų 20 litų, o tarifas – 39 centai už kWh, o dviejų laiko zonų atveju – toks pats mėnesio mokestis ir du tarifai: 41 cento – dieną ir 30 centų už kWh – naktį ir savaitgaliais.

Anot L.Milašauskienėas, tai bus tik papildomi planai – visi iki šiol galioję mokėjimo planai išliks ir kitąmet.

Kaip ir šiemet, vienos laiko zonos tarifas gyventojams liks 45 centai už kWh, naudojantiems elektrines virykles – 43 centai už kWh. Pasirinkusieji dviejų laiko juostų tarifą už dieną sunaudojamą elektrą mokės 49 centus už kWh, o naktį ir savaitgaliais – 34 centus už kWh.

Gyventojai, kurie naudojasi dviejų laiko juostų tarifu ir naudoja elektrines virykles, už dieną sunaudojamą elektrą, kaip ir dabar, mokės 45 centus, o naktį ir savaitgaliais – 32 centus.

Daugiau nei 12 tūkst. kWh per metus suvartojantiesiems vienos laiko zonos tarifas išliks 41 centas už kWh, o dieninis ir naktinis bei savaitgalio – atitinkamai 44 centus ir 31 centas.

Konkrečios kainos vartotojams bus peržiūrėtos ir paskelbtos lapkričio pabaigoje. Jos įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos.

Elektros skirstymo bendrovei Rytų skirstomieji tinklai (RST) pirmadienio naktį praūžusi liūtis su perkūnija vėl padarė nuostolių – be elektros liko apie 3 tūkst. įmonės klientų. VST aptarnaujamoje teritorijoje be elektros ankstų pirmadienio rytą buvo 900 klientų, tačiau jų skaičių per kelias valandas įmonei pavyko sumažinti iki 300-ų.

VST atstovė Giedrė Vinickienė BNS sakė, kad beveik visi elektros tiekimo netekę vartotojai yra Kaišiadorių rajone.

“Tačiau gedimai šalinami gana greitai, todėl tikimės, kad elektros tiekimą klientams pavyks atnaujinti netrukus”, – teigė G.Vinickienė.

Dėl kol kas nežinomų priežasčių pirmadienio rytą elektra atsijungė ir Vilniaus gyvenamųjų rajonų Viršuliškių-Karoliniškių ruože link Gariūnų.

“Priežastis, kodėl taip atsitiko, dabar aiškinasi RST specialistai. Kol kas nežinome, ar tai vėtros padarinys, ar gedimas kabeliuose”, – BNS sakė RST dispečerinės centro vadovas Ervinas Pareigis.

Anot jo, daugiausia nukentėjusių RST vartotojų – Trakų, Marijampolės, Molėtų rajonuose, taip pat vėtra kliudė Druskininkų, Vilniaus rajonus.

“Pagrindinės elektros tiekimo gedimų priežastys – griuvę medžiai, perkūnijos sugadinti įrenginiai. Šįsyk gedimai nėra tokie sudėtingi kaip praeitą kartą, todėl turėtų būti pašalinti greičiau”, – sakė E.Pareigis.

Ypač didelė audra Lietuvoje praūžė pirmąjį rugpjūčio savaitgalį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlys nepasiturintiems žmonėms kompensuoti dalį išlaidų už elektrą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Pasak jo, rudenį ministerija pateiks pasiūlymų paketą dėl tokios piniginės socialinės paramos.

“Gyvename dvidešimt pirmajame amžiuje, reikia užtikrinti orų gyvenimą, ypač ten, kur gyvena vaikai, kuriems reikia mokytis”, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė D.Jankauskas.

Kriterijai pretenduoti į kompensaciją būtų žmonių turtas ir pajamos. Bus siūloma vienam gyvenančiam socialiai remtinam žmogui kompensuoti 40 kilovatvalandžių (kWh) elektros per mėnesį, o šeimai – 60 kWh.

Taip pat numatoma kompensuoti dalį nuomos mokesčio jaunoms šeimoms, laukiančioms socialinio būsto. Taip pat bus pasiūlyta, kad socialiai remtini studentai, jeigu jiems paskiriama stipendija, galėtų gauti ir stipendiją, ir paramą.

Pasak D.Jankausko, “būtų gerai”, jeigu būtų galima pokyčius įgyvendinti nuo 2012 metų, galbūt dalį jau nuo 2011 metų.

Nuo spalio 1 dienos reformuojant Darbo biržą ir naikinant darbo rinkos mokymo centrus, dalį funkcijų – konsultavimą, psichologinę pagalbą, darbo įgūdžių mokymus – svarstoma perkelti į privatų sektorių.

Šiuo metu socialiai remtiniems asmenims ir šeimoms yra kompensuojama dalis būsto šildymo išlaidų, dalis išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui.

Ketvirtadienio vakarą ir penktadienio naktį praūžusi audra Lietuvoje be elektros paliko daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų.

Elektros skirstymo bendrovė Rytų skirstomieji tinklai (RST) pranešė, kad jos teritorijoje be elektros liko apie 1,5 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu bendrovės VST teigimu, birželio 4 dienos rytą laikinai be elektros buvo likę apie 660 Kauno regiono klientų.

Pasak RST ir VST, elektros tiekimą penktadienį atstato bendrovių specialistai.

“Žmonės dirba operatyviai, tikimės, kad tinklo veikla bus pilnai atstatyta iki vakaro”, – pranešime sakė RST operatyvinio valdymo grupės vadovas Jevgenijus Sakovičius.

“Padariniai šalinami operatyviai, elektros energijos tiekimas klientams bus atkurtas kuo greičiau”, – BNS sakė VST dispečerinio valdymo departamento vadovas Mindaugas Papečkys.

Seimo viešbučio gyventojas Linas Karalius įsigudrino motorolerių akumuliatorius įkrauti už dyką, rašo “Lietuvos rytas”.

Atšilus orams Seimo nariui ir jo gyvenimo draugei Gintarei Gurevičiūtei priklausančius elektra varomus motorolerius galima išvysti Gedimino prospekte esančio Seimo viešbučio kieme, šalia apsaugos posto.

Dienraščio žurnalistai prieš porą dienų matė, kaip nuo elektros lizdo, pritvirtinto prie apsaugos posto, laidai driekėsi šiame viešbutyje gyvenančio L.Karaliaus dviračių transporto priemonių link.

Tačiau Seimo viešbučio gyventojų ramybę saugantiems policininkams buvo nė motais, kad jų panosėje galimai vagiama elektra.

“Niekas čia nieko nevagia”, – mestelėjo tądien Seimo viešbučio apsaugos poste budėjusi policininkė, nesutikusi atskleisti motorolerių šeimininko.

Motorolerių savininką įvardijo viešbučio administratorė Nijolė Šušliakova. Tačiau ji negalėjo pasakyti, ar L.Karalius susimoka už suvartojamą elektrą.

“Kas jam davė leidimą? Na, ir paklausėte”, – nesulaikė juoko administratorė. N.Šušliakova paaiškino, kad viešbutyje įrengtų elektros skaitiklių rodmenis paprastai užrašo Seime dirbantys elektrikai.

“Bet šiaip tai niekas už nieką čia nemoka”, – pridūrė valdiško viešbučio administratorė.

Vis dėlto N.Šušliakova pripažino, jog jai rūpėjo išsiaiškinti, kiek elektros suvartoja dviratės parlamentaro transporto priemonės. L.Karalius ją iškart patikino, jog Seimo nuostoliai nėra dideli.

“Seimo narys man sakė, kad įkrauti motorolerius atsieina ne brangiau nei mobiliojo telefono bateriją. Bet aš pati tokių daiktų neturiu, todėl nežinau, ar tai tiesa”, – traukė pečiais N.Šušliakova.

Seimo Bendrųjų reikalų departamento vadovas Antanas Dimaitis “Lietuvos rytui” patvirtino, kad L.Karalius nėra pateikęs jokio prašymo naudotis elektros energijos šaltiniu. Bet jis nesiėmė vertinti, ar parlamentaras nesavavaliauja.

“Reikėtų skaityti Seimo statutą. Jame parašyta, kad Seimo narius turime aprūpinti įvairiais dalykais. Ar motorolerių išlaikymas įeina į parlamentarų aprūpinimą, gal geriau galėtų atsakyti Seimo Etikos ir procedūrų komisija”, – svarstė A.Dimaitis.

Tačiau komisijos vadovas Algimantas Salamakinas piktinosi tokiais išvedžiojimais: “Tikrai niekur neparašyta, kad mokesčių mokėtojai turi padengti ir politikų išlaidas motoroleriams. Už parlamentinei veiklai skirtas lėšas Seimo nariai gali nuomotis bet kokią transporto priemonę, nors ir tanką. Gali ją remontuoti, pirkti degalus. Bet kodėl mokesčių mokėtojai turi mokėti už visą parlamentaro šeimos transportą, ypač skirtą laisvalaikiui? Tai tikrai niekaip nesusiję su parlamentine veikla”.

Seimo viešbutyje taip pat gyvenantis A.Salamakinas priminė, kad jo gyventojai elektros skaitiklių neturi ir savo būstuose.

“Tai ir yra didžiausia blogybė. Jeigu būtų atskiri skaitikliai ir reikėtų nors simboliškai mokėti už elektrą, gal Seimo nariai imtų taupyti. Bet dabar yra tarsi kolūkis, kur nėra jokios apskaitos. Todėl mokesčių mokėtojų pinigai švaistomi lengva ranka”, – piktinosi etikos sargas.

Pats L.Karalius mano turįs teisę naudotis elektra ir už ją nieko nemokėti: “Man labai rūpi aplinka ir ekologija. Tik dėl to ir pirkau elektra varomus motorolerius. Atsikraustęs į Seimo viešbutį aš pakeičiau visas senas elektros lemputes į naujas, taupančias elektros energiją. Galima sakyti, kad motoroleriams sunaudoju tikrai ne daugiau elektros nei sutaupau kambariuose”.

L.Karalius pripažino, kad elektros lizdą viešbučio kieme įsirengė pats. Tačiau politikas tikino tam gavęs viešbučio administratorės leidimą. Krikščionių frakcijos narys aiškino, kad kinų gamybos motoroleriai esą sunaudoja nedaug elektros energijos, bet pasakyti kiek – negalėjo: “Varikliai jų tikrai nėra galingi. Kartą įkrovus po Vilnių galima važinėti gana ilgai”.

Šįmet pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį gyventojai rečiau įjungė elektros prietaisus – elektros suvartojimas krito. Ryškėja ir kita tendencija – vis daugiau elektros vartojama naktimis bei savaitgaliais.

Bendrovės Rytų skirstomieji tinklai (RST) duomenimis, šių metų sausį ir vasarį gyventojai suvartojo 3,18 proc. mažiau elektros, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Vakarų Lietuvos gyventojams elektrą tiekianti VST per du šių metų mėnesius fiksavo 0,2 proc. vartojimo kritimą.

Pastarąjį kartą elektros suvartojimas tarp šalies gyventojų smuko 2000-aisiais, kai šalį tebepurtė Rusijos krizė. Manoma, kad šiųmetis smukimas bus didžiausias per visą Lietuvos istoriją, trečiadienį rašo “Lietuvos rytas”.

Kylant ekonomikai Lietuvoje elektros vartojimas kasmet augo dviženkliais skaičiais. 2008 metais lietuviai suvartojo 12 proc. daugiau elektros nei 2007-aisiais. Net praėjusiais metais, įsisiautėjus ekonominei krizei, suvartota 1 proc. daugiau elektros.

“Šalies gyventojai šįmet po ilgos pertraukos pradėjo mažiau vartoti elektros. Vadinasi, pabrangimas lietuvius išgąsdino, privertė taupiau vartoti”, – teigė RST racionalaus elektros energijos vartojimo ekspertas Mantas Vaskela.

Tiesa, prieš uždarant Ignalinos atominę elektrinę kai kurie gyventojai nurodė didesnius skaitiklio rodmenis ir sumokėjo į priekį už elektrą senomis kainomis. Tačiau, anot M.Vaskelos, tai dviejų mėnesių statistikai įtakos nepadarė.