Liepos 14 d. sukanka lygiai dvidešimt metų nuo vieno didžiausių nepriklausomos Lietuvos energetinių projektų – Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) – darbo pradžios. 1992 m. liepos 14 d. buvo užpildytas aukštutinis Kauno marių baseinas. Vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse leido Lietuvai pagerinti elektros tiekimo kokybę bei apsisaugoti nuo energijos deficito.

„Švenčiame datą, kuri žymi itin svarbaus etapo Lietuvos energetikos sistemoje pradžią. Prieš dvi dešimtis metų mūsų šalies gyventojai įgavo garantiją, kad elektros energijos tiekimas bus nepertraukiamas, stabilus ir užtikrintas net nutikus blogiausiems dalykams. Tokios garantijos simboliu Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė išlieka ir dabar“, – sako elektrinę valdančios Lietuvos energija, AB generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Anot jo, didžiausias KHAE indėlis į energetinę sistemą yra elektros energijos gamybos ir vartojimo balansavimas. „Jo reikšmė yra didžiulė. Juk energija tai nėra malkos, kurias šiltuoju metų laiku galima susidėti į sandėlį. Elektros poreikis nuolat svyruoja. Pavyzdžiui, naktį jos sunaudojama mažiau, tad atsiranda energijos perteklius, kurį elektrinės agregatai, keldami vandenį iš Kauno marių į dirbtinį aukštutinį baseiną, paverčia vandens potencine energija. Dienos metu, esant didesniam poreikiui, ši vėl paverčiama elektros energija“, – KHAE darbo principus aiškina D. Misiūnas.

Nors KHAE beveik visą darbo laikotarpį daugiausiai balansavo Ignalinos atominės elektrinės gaminamą elektros energiją, tačiau ir sustabdžius atominės elektrinės veiklą, KHAE toliau atlieka ryškų vaidmenį. Apie jos svarbą liudija faktas, kad Kruonyje šiuo metu užtikrinama net 94 proc. būtino avarinio Lietuvos elektros energetikos sistemos rezervo.

KHAE agregatai užtikrina ypač greitą rezervinę galią – visu pajėgumu į tinklą sugeba įsijungti per mažiau nei dvi minutes. „Nors rimtų incidentų Lietuvos energetikoje nebuvo įvykę, pasitaiko situacijų, kai svarbiausios energetinių sistemų linijos persikrauna. Tačiau vartotojai energijos stygiaus nepajunta, kadangi tuomet automatiškai pasileidžia KHAE agregatai. Per metus elektrinė įsijungia vidutiniškai daugiau nei tūkstantį kartų“, – teigia D. Misiūnas.

KHAE taip pat pasitelkiama plečiant šalyje elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. „Tokia gamyba labai priklausoma nuo besikeičiančių gamtos sąlygų, pavyzdžiui, vėjo, o balansuojantis hidroelektrinės darbas padeda išlaikyti tolygų jos funkcionavimą. Didėjant elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių, hidroakumuliacinė elektrinė taps vis svarbesnė. Be to, ir pačioje elektrinėje diegiamos technologijos, padedančios taupyti išteklius“, – sako D. Misiūnas

Planuojama, kad hidroelektrinė taps svarbiu koziriu sprendžiant Lietuvos energetinio saugumo ir nepriklausomybės klausimus, taip pat integruojant šalies energetikos sistemą į Europos rinką. „Lietuvai prisijungus prie Lenkijos ir Skandinavijos elektros tinklų, turėdami vienintelę tokio tipo elektrinę Baltijos šalyse, galėsime aktyviau dalyvauti atlikdami rezervavimo ar tinklo balansavimo paslaugas šiaurės vakarų energetinėje sistemoje. Tikimės, kad elektrinės galimybės netolimoje ateityje dar labiau išsiplės, įgyvendinus jos plėtros strategiją ir įdiegus naujas technologijas“, – pažymi Lietuvos energija, AB generalinis direktorius.

Faktai apie KHAE:

Oficialiai elektrinė Kruonyje buvo pradėta statyti 1978 m. Statybos truko 22 metus.

Per savo darbo metus KHAE agregatai iš Kauno marių į viršutinį baseiną perpumpavo 3224,3 mln. kub. m. vandens, tai prilygsta 7 Kauno marių tūriui.

Vienu KHAE esančiu vamzdžiu, kuriuo užpildomas viršutinis baseinas, prateka beveik toks pat kiekis vandens, kiek ir Nemuno upėje (vidutinis metinis Nemuno debitas yra 280 m³/s). KHAE vandenį pumpuoja keturiais vamzdžiais.

Vidutiniškai per metus KHAE įsijungia apie 1200 kartų.

KHAE galia šiuo metu siekia 900 MW, elektrinėje veikia keturi agregatai, kurių vieno galingumas – 225 MW.

2011 m. KHAE pagamino 0,534 TWh elektros energijos.

Aukštutinio baseino plotas sudaro 303 ha, tiek užima beveik 42 futbolo aikštės.

Ketvirtadienį Seimas pritarė Atominės elektrinės įstatymo pataisoms, būtinoms Visagino atominės elektrinės (VAE) statybai pradėti bei koncesijos sutarčiai su strateginiu investuotoju – Japonijos korporacija „Hitachi“ pasirašyti.

Socialdemokratai balsavimą boikotavo, motyvuodami tuo, kad nėra aišku, ar šis projektas ekonominiu požiūriu Lietuvai yra naudingas ir ar numatoma kaina ilgainiui neišaugs.
Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad artimiausiomis savaitėmis opozicija aiškinsis, iš kokių išteklių bus apmokami pirmieji numatyti parengiamieji projekto darbai. Tiesa, jis vis dėlto patikino, kad po Seimo rinkimų pasikeitus valdančiajai daugumai socdemai neinicijuos šio projekto stabdymo ar persvarstymo.
O štai konservatorius Jurgis Razma pabrėžė, kad iki 2015-ųjų pabaigos numatomi dar du svarbūs projekto išbandymai Seime. Vienas jų – tai balsavimas dėl akcininkų sutarties, o kitas – dėl galutinės projekto kainos Lietuvai.
Svarbu, kad koncesijos sutartis būtų pasirašyta iki birželio 28 d., – tada bus toliau tęsiami parengiamieji bei projektavimo darbai. Šiemet jiems jau išleista apie 50 mln. Lt, o kitiems metams numatyta panaši suma. Pagal naujausius skaičiavimus, naujos atominės elektrinės projektas kainuos apie 17 mlrd. Lt, iš kurių Lietuva projektui turėtų skirti 6 mlrd. Lt. Remiantis VAE verlso planu, statyba turėtų pasibaigti ir elektros gamyba prasidėti apie 2020–2022 m.
Sutartyje numatyta, kad Lietuva valdys 38 proc. bendrovės akcijų, o strateginiam investuotojui „Hitachi“ teks 20 proc. Artimiausiu metu prasidės derybos dėl kitų akcininkų – Latvijos „Latvenergo“ (20 proc.) ir Estijos „Eesti Energia“ (22 proc.) dalies. Galutinis sprendimas investuoti turėtų būti priimtas iki 2015 m. kovo 31 d.

Gegužę „Eesti Energia“ pradėjo naujos 300 megavatų galios elektrinės statybos darbus. Tikimasi, kad naujoji Auverės elektrinė bus baigta statyti iki 2015-ųjų pabaigos. Jos gaminama elektros energija užtikrins patikimą elektros energijos tiekimą Estijoje ir prisidės prie energetinio stabilumo regione kūrimo.

„Pasirinkusi energetinės nepriklausomybės kelią, Estija pasirinko ir savarankiškai padengti bazinį elektros energijos poreikį. Auverės elektrinė yra statoma vadovaujantis nacionaliniu interesu – užtikrinti patikimą energijos tiekimą ir šalies energetinę nepriklausomybę“, – sako „Eesti Energia“ valdybos pirmininkas Sandor Liive.

Auverės elektrinė buvo projektuojama taip, kad užtikrintų pakankamai lanksčią elektros gamybą. Generuoti elektrą ar padidinti jos gamybos apimtis elektrinė galės beveik iškart, kai tik bus jaučiamas toks poreikis. Tai, energetinio saugumo kontekste, yra aktualu ir vartotojams Lietuvoje, kurią su Estija sieja elektros netiesioginės elektros jungtys.

Naujoje „Eesti Energia“ jėgainėje elektrai gaminti bus naudojami skalūnai, tačiau yra numatyta galimybė net iki 50 proc. jų pakeisti biokuru. Tai leis iš dalies amortizuoti elektros gamybos kainų šuolius, jeigustaiga išaugtų taršos leidimų kaina. Joje naudojamas biokuras leistų sumažinti anglies dvideginio emisijas iki modernių gamtinėmis dujomis kūrenamų elektrinių lygio. Be to, tikimasi, kad vietininėje rinkoje išgaunamas kuras, kuris bus naudojamas elektrinėje, padėtų apsisaugoti nuo galimų tarptautinių kuro kainų šuolių.

Elektrinei kūrenti naudojamas biokuras ir pritaikytas efektyvesnis žaliavų kūrenimo būdas Auverės jėgainę padarys žymiai draugiškesnę aplinkai nei panašios galios tik skalūnais kūrenamos jėgainės.

atomine0031

Vakar Lietuvos Europos parlamentaras Zigmantas Balčytis pateikė 26 pataisas rengiamam pasiūlymui Europos Parlamento rezoliucijai dėl senų atominių elektrinių uždarymo, kuriomis ragina Europos Komisiją prisiimti atsakomybę ir aktyviai įsitraukti į atominių elektrinių Lietuvoje, Slovakijoje ir Rumunijoje uždarymo procesą.

„Sovietinių atominių elektrinių uždarymas buvo mūsų stojimo į Europos Sąjunga sąlyga, kurią mes įvykdėme, tačiau pilnas šių objektų išmontavimas truks ne vieną dešimtmetį ir pareikalaus didžiulių lėšų. Akivaizdu, kad nei Lietuva, nei kitos su šia problema susiduriančios šalys nepajėgios finansuoti visų reikalingų darbų,“ – teigia EP Biudžeto kontrolės komiteto narys Z. Balčytis.

Europarlamentaro nuomone, dabartinė Europos Komisijos pozicija, kad senus atominius reaktorius uždarančios šalys, šiems darbams finansuoti turėtų naudoti ES struktūrinių fondų lėšas yra neteisinga ir prieštaraujanti pačiai šių fondų paskirčiai – mažinti naujųjų ES šalių atsilikimą daugelyje ūkio sričių ir stiprinti visos ES kaip vientiso regiono ekonomiką.

„Net jeigu visą struktūrinių fondų paramą nukreiptumė Ignalinos uždarymui, šių pinigų neužtektų visiems reikiamiems darbams finansuoti, nekalbant apie didžiulę žalą šalies ekonomikai, jos atsilikimo nuo senųjų ES šalių mažinimui, ekonominės krizės padarinių šalinimui,“ – sako Z. Balčytis.

Pasiūlymo rezoliucijai dėl senų atominių elektrinių uždarymo šešėlinis pranešėjas Z. Balčytis pateiktose pataisose siūlo, kad Komisija kartu su valstybėmis narėmis turi prisiimti atsakomybę už minimų atominių elektrinių uždarymą bei užtikrinti veiksmingą uždarymo procesų priežiūrą.

Z. Balčyčio pateiktame dokumente Komisija taip pat yra raginama, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti išsamius atominių elektrinių uždarymo ir finansavimo planus.

„Europos Komisija, įpareigodama mus uždaryti atomines elektrines, tapo atsakinga už saugų ir efektyvų šių elektrinių uždarymą, nes tokio masto projektai yra per sudėtingi ir per brangūs nedidelėms šalims,“ – įsitikinęs Z. Balčytis.

Parlamentaras savo pataisomis ragina Komisiją įgyvendinti savo prisiimtus įsipareigojimus minimų atominių uždarymo srityje 2014 -2020 m. laikotarpiu, o, esant poreikiui, ir jam pasibaigus skirti reikiamą finansavimą saugiam eksploatavimo nutraukimui bei jo galimai sukeltų neigiamų pasekmių mažinimui.

Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra energetinė sala Europos Sąjungoje, kuri dujas gauna iš vieno monopolinėmis sąlygomis veikiančio tiekėjo.

Jeigu Rusija ir Baltarusija įgyvendins savo branduolinės energetikos planus Lietuvos pasienyje, ne tik Baltijos šalių, bet  ir visos ES energetinė priklausomybė didės, nes būsime spaudžiami ne tik dujų, bet ir elektros tiekimo sutarčių.
Šį disbalansą gali ženkliai keisti Lietuvoje planuojama statyti Visagino atominė elektrinė. Žvelgiant iš bendros ES energetikos politikos pusės, VAE projektas turi didelę reikšmę ne vien Baltijos šalių apsirūpinimui elektros energija, bet ir visos ES energetinio stabilumo ir saugumo užtikrinimui bei vieningos ir nepriklausomos ES energetikos rinkos sukūrimui.
Be teigiamų šio projekto aspektų yra ir grėsmių, kurios gali stipriai aptemdyti Baltijos šalių ekonominę perspektyvą. Atominės elektrinės statybos yra labai brangios, todėl jas vykdyti tokiom mažom valstybėm kaip Lietuva, Latvija ir Estija yra nepaprastai sunku. Akivaizdu, kad projekto finansavimui dideles sumas reikės skolintis tarptautinėje rinkoje arba privačiam investuotojui suteikti valstybės garantijas, kas taip pat laikoma valstybės skolos dalimi.
Gali atsitikti taip, kad įgyvendinant atominės elektrinės projektą, Lietuvos valstybės skola perkops 60 proc. BVP ir taip bus pažeista ką tik pasirašyta europinė finansinės drausmės sutartis. Taip be didėjančios finansinės naštos dėl palūkanų mokėjimo, mums grėstų ir ES sankcijos – konkrečiai baudos dėl per didelės valstybės skolos.
Nepamirškime, kad be naujosios AE statybos, mums dar reikia uždaryti ir senąją sovietinę Ignalinos atominę elektrinę. Kaip matyti iš ES pozicijos, šią problemą, pagal juos, turėtume spręsti taip pat nacionalinio biudžeto, o ne ES paramos sąskaita. Taigi, vien branduolinės energetikos projektai, gali ženkliai padidinti mūsų valstybės skolą.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, tai yra į visos ES interesą išlaikyti energetinį balansą su kaimynais, ir ekonominę perspektyvą tempdančiais veiksnius, Baltijos šalys, mano manymu,  turėtų sulaukti europinės pagalbos vystant šį projektą. Todėl praėjusią savaitę, remdamasis šiais argumentais, su oficialiu paklausimu kreipiausi į Europos Komisiją, prašydamas išimtine tvarka  išnagrinėti Visagino atominės elektrinės  statybos dalinio  finansavimo galimybę.
Taip pat manau, kad šioje situacijoje reikalingos visų valstybės institucijų pastangos įtikinti Europos Komisiją šio projekto naudingumu visai Europos Sąjungai ir būtinybe prisidėti prie atominės elektrinės Lietuvoje statybų dalinio finansavimo.

Praėjusių metų žiemą aiškinę, kad atominė elektrinė Baltarusijos Astravo regione statoma nebus, pavasarį piktinęsi, kad toji elektrinė vis dėlto bus ir, būdama nesaugi, kels nenusakomą grėsmę Lietuvos valstybei, ilgainiui Lietuvos politikai šią elektrinę užmiršo ir dabar į judesius kaimyninėje valstybėje visiškai nebereaguoja.

Nors baltarusiai atominę elektrinę projektuoja panašiais tempais kaip lietuviai Visagino atominę.
Rusijos bendrovė „Rosatom“ ir Baltarusijos valstybės įmonė Atominės elektrinės statybos direkcija jau pasirašė sutartį dėl atominės elektrinės netoli Astravo miesto statybos. Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos teigimu, Baltarusija jau pradėjo darbus elektrinės statybų aikštelėje. Dviejų blokų jėgainę tikimasi pastatyti iki 2018 m. Abiejų AE blokų galia turėtų siekti 2400 megavatų. Beje, Lietuvoje planuojama statyti Visagino atominė elektrinė būtų per pusę mažesnio galingumo ir tik vieno bloko.
Skelbiama, kad elektrinė Astravo regione kainuos daugiau kaip 10 mlrd. JAV dolerių. Didžiąją dalį šios atominės elektrinės statybos finansuos Rusija.
Kad Astravo elektrinė nėra vien tauškalai, liudija ir faktas, kad prieš du mėnesius Baltarusijos parlamento žemesnieji rūmai minėtą Rusijos ir Baltarusijos tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo projektuojant, statant ir paleidžiant Astravo AE jau ratifikavo, o vėliau minėtam susitarimui pritarė ir aukštesnieji parlamento rūmai.
Baltarusijos antibranduolinio judėjimo lyderis M.Ulasievičius teigia: „Pasirašyta Baltarusijos ir Rusijos sutartis liudija, kad šis projektas iš tiesų „stumiamas“, yra pavojus, jog jis bus įgyvendinamas. Buvo laikas, kai viskas buvo aprimę, bet šiandien faktas lieka faktu – Rusija duoda pinigų, vadinasi, projektas gali būti realizuotas. Tai liūdina.“
Beje, Baltarusijos gamtinių išteklių ir aplinkosaugos ministerijos valstybinės ekspertizės valdybos viršininko A.Andrejevo teigimu, Baltarusija esą jau baigė konsultacijas su visomis šalimis, įskaitant Lietuvą. Visos procedūros, susijusios su poveikio aplinkai vertinimu, jo nuomone, baigtos. Lietuva į šį pareiškimą niekaip nesureagavo. Dar kitas Baltarusijos pareigūnas pridūrė, kad Lietuva gali nesutikti su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, bet Baltarusija dėl statybos jau apsisprendė, sprendimas jokių tarptautinių susitarimų esą nepažeidžia, todėl keičiamas nebus.

Scanpix

Lenkijos sprendimas stabdyti dalyvavimą Visagino atominės elektrinės (AE) projekte nekeičia Lietuvos strateginių tikslų ir ryžto turėti nuosavą atominę elektrinę, teigia Premjeras Andrius Kubilius.

“Tai yra bendrovės, veikiančios ekonominiais pagrindais, pranešimas, kurį mes dar analizuosime. Mūsų strateginiai tikslai nesikeičia”, – penktadienį žurnalistams Lenkijos kompanijos “Polska Grupa Energetyczna” (PGE) sprendimą sustabdyti dalyvavimą Visagino atominės elektrinės projekte komentavo A. Kubilius.

PGE taip pat atsisakė derybų dėl elektros energijos pirkimo iš Kaliningrado srities, primena ELTA.

“Turėdami omenyje sąlygas, kurios dabartiniame etape mums atrodo nepriimtinos, taip pat atsižvelgdami į kitus svarbius mūsų projektus, nusprendėme, kad dalyvavimas šiame projekte bus sustabdytas prieš prisiimant kokius nors formalius įsipareigojimus”, – pažymėjo GPE prezidentas Tomašas Zadroga (Tomasz Zadroga) penktadienį paskelbtame pranešime spaudai.

PGE savo komunikate taip pat informavo, jog šiuo metu ji netęsia derybų su Rusijos kompanija “Inter RAO” dėl galimo elektros energijos pirkimo iš Kaliningrado srities.

Dalyvaujant strateginiam investuotojui – japonų bendrovei “Hitachi-GE Nuclear Energy”- bei regioniniams partneriams – Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos kompanijoms, regioninė atominė elektrinė Visagine turėjo būti pastatyta iki 2020 metų.

Sutartis su strateginiu investuotoju “Hitachi-GE Nuclear Energy” planuota pasirašyti 2011-2012 metų sandūroje. Tuo pačiu metu turėtų būti pasirašoma Akcininkų sutartis su Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos įmonėmis.

Į Lietuvos Vyriausybės ir Japonijos bei JAV kompanijos „Hitachi-GE Nuclear Energy“ derybas dėl Visagino atominės elektrinės statybos įsitraukus regioniniams partneriams, prasidėjo galutinis elektrinės kainos, elektros savikainos ir akcijų pasiskirstymo derinimas.

„Hitachi Europe“ generalinis direktorius Akira Shimizu pareiškė neturįs nė mažiausių abejonių, kad Visagino atominė elektrinė (VAE) bus pastatyta iki 2020 metų. Nors derybos dėl pačių svarbiausių kiekviename tokio masto projekte klausimų – galutinės kainos, finansavimo šaltinių, investicijų atsipirkimo laiko, akcijų paketo pasidalijimo dar tik prasideda ir kol kas vyksta ne itin sklandžiai, tačiau svarbiausias jų dalyvis, atominių technologijų tiekėjas „Hitachi-GE Nuclear Energy“, akivaizdžiai neturi abejonių dėl sėkmingos projekto baigties, nes po kelių mėnesių Lietuvoje ketina atidaryti savo atstovybę.

Regioniniai partneriai nenuvylė

„Tuo nereikėtų stebėtis, – „Veidui“ sakė vienas pareigūnas, turintis galimybę gauti informacijos apie derybas. – „Hitachi“ VAE projektas nuo pat pradžių buvo labai svarbus, o po avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje tapo kone strateginiu, išgyvenimo klausimu. Tad tikimybė, kad susitarta nebus ar kad japonų pusė iškels kokius nors nepriimtinus reikalavimus, net teoriškai labai maža. Daugiau nerimo gali kelti kai kurių regioninių partnerių (taip vadinamos projekte dalyvaujančios Lenkijos, Latvijos ir Estijos energetikos kompanijos) pozicija. Bent jau ligi šiol japonai dėl to labiausiai nerimavo. Tačiau dabar, kai prasidėjo apsikeitimas informacija, kai „Hitachi“ įsitikino, kad visi regioniniai partneriai neatsisako pradinių savo pažadų ir derybos, kaip kiekviename verslo projekte, vyksta dėl investicijų ir pelno dalies, japonų nuotaika akivaizdžiai pasikeitė į gerąją pusę.“
Šiuo metu derybose aptariami trys esminiai klausimai:
- Galutinė elektrinės kaina, kurią sudaro reaktorių, logistikos ir statybos darbų bei branduolinio kuro kaina.
- Galutinė VAE gaminamos elektros energijos savikaina. Nuo to, kokia ji bus suderėta, priklausys investicijų atsipirkimo laikas bei ta dalis investicijų, kurią kiekviena iš projekto dalyvių prisiims, atsižvelgdama į tai, už kokias palūkanas galės skolintis savo dalį pinigų statyboms, bei galimybę parduoti savąją elektros energijos dalį savoje rinkoje.
- Kiekvienos iš VAE projekto dalyvių akcijų dalis, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva pagal Koncesijos įstatymą automatiškai gauna ne mažiau kaip 34 proc., o „Hitachi“ tiekia reaktorius bei yra strateginis investuotojas.

Elektros biržos kaina planuojama 18 ct/kWh

Taigi iš esmės svarbiausias derybų klausimas yra galutinė būsimos VAE gaminsimos elektros savikaina. „Veido“ šaltinis, paklaustas, ar tiesa, kad svarstomos kainos intervalas yra tarp 10 ir 15 ct už kilovatvalandę, sakė, jog „svarstomos galimos elektros savikainos intervalas yra mažesnis už jūsų paminėtą maksimumą, bet šiek tiek didesnis nei siūlytas korėjiečių“.
Atsižvelgiant į tai, kad pernai lapkritį iš strateginio investuotojo konkurso netikėtai pasitraukusi Pietų Korėjos kompanija KEPCO siūlė, jog VAE elektros savikaina būtų tarp 7 ir 8 centų už kilovatvalandę, galima daryti prielaidą, kad kalba sukasi apie 8–10 centų už atominės elektros energijos kilovatvalandę. Čia būtina pabrėžti, kad kalbama apie tą savikainą, už kurią VAE akcininkams bus tiekiama elektra pardavimui, o ne ta kaina, už kurią akcininkai paskui patieks elektrą į biržą. Šiuo metu elektros biržos kaina yra apie 16 ct/kWh, o 2020-aisiais, kaip skaičiuoja specialistai, įvertinus infliaciją ji turėtų būti apie 18 ct/kWh. Vėlgi, kaip pabrėžia „Veido“ šaltiniai, tai bus didmeninė, o ne ta kaina, už kurią elektra bus parduodama galutiniam vartotojui.
Pasak „Veidą“ konsultavusių specialistų, deramai VAE elektros energijos savikainai didžiausią įtaką turės projekto atsipirkimo laikas, kurį savo ruožtu labiausiai paveiks bankų palūkanų dydis ir pasirengimas pirma keleriems metams įšaldyti didžiules lėšas, o paskui dešimtmečiais laukti jų atsipirkimo.
Tikriausiai su tuo susijusios ir pastaruoju metu paskleistos kalbos, esą būsimosios atominės elektrinės energijos savikaina sieks net 35 ct/kWh ar net daugiau. „Taip kalbantys žmonės tikriausiai pasižiūrėjo, kokią kainą už atominės energijos kilovatvalandę Turkija moka Rusijai, ir perkelia šią kainą į Lietuvą, – svarstė „Veido“ pašnekovai. – Bet, kiek mums žinoma, turkai taip brangiai moka tik už tą dalį elektros energijos, kuri pagal sutartį priklauso rusams. Šie savo ruožtu pareikalavo didelės kainos tam, kad kaip galima greičiau atsipirktų išlaidos, nes rusai nėra ilgalaikiai atominio projekto partneriai, tik technologijų ir įrangos pardavėjai.“
„Hitachi“ Lietuvoje yra strateginis investuotojas bei partneris, tad atsipirkimo būdas ir laikotarpis jam priimtini ilgesni, atitinkamai, pasak pašnekovų, bus mažesnė ir kaina. Nors rasti dar ne visi VAE finansavimo šaltiniai. Atominio projekto finansavimo ypatumas toks, kad statyba pagal planą truks penkerius metus, dar metus elektrinė bus derinama, o galutinai paleista duoti srovę (bei pelno) ji pradės tik 2020-aisiais, tai yra po aštuonerių metų. O visą pinigų sumą, reikalingą jai statyti, reikia turėti dar prieš įgyvendinant projektą, priešingu atveju finansinė rizika bus per didelė. Tai reiškia, kad visą statybos laiką milijardai eurų bus praktiškai įšaldyti. Bet taip daroma atsižvelgus į liūdną Suomijos, kurioje atominės elektrinės statyba užsitęsė kelis kartus ilgiau, nei planuota, patirtį.

Pinigų ieškos valstybinėse įmonėse

Tikėtis, kad VAE statybai reikalingus pinigus, ar bent didesnę jų dalį, bus galima pasiskolinti paprastuose komerciniuose bankuose, regis, neverta. Paprastai komerciniai bankai nori susigrąžinti lėšas per dešimtį, na, per dvidešimtį metų. O čia planuojama, kad elektrinė dirbs kokius 60 metų, atitinkamai norima išdėstyti ir paskolų grąžinimą. Tokius pinigus (kalba sukasi apie 5–6 mlrd. eurų) tokiam ilgam laikotarpiui gali skolinti tik specifinės kreditinės įstaigos, tokios kaip Europos investicijų bankas ar Japonijos industrinis bankas, užsiimantis Japonijos eksporto finansavimu. Tokie bankai yra konservatyvesni, imantys mažesnes palūkanas už paskolas, nes iš esmės vykdo valstybės politiką. Manoma, kad šie bankai ir bus pagrindiniai projekto finansuotojai.
Lietuvos Vyriausybė taip pat svarsto galimybę dalį pinigų savo investiticijai į VAE finansuoti ne skolintis iš banko, o paimti iš valstybės biudžeto, iš elektros energijos tarifų ir iš valstybei nuosavybės teise priklausančių įmonių lėšų. Pastarosios pinigus Vyriausybei galėtų ne tik duoti, bet ir skolinti, tačiau už mažesnę metinę pelno normą, nei tai darytų bankai. Galimas dalykas, būtent su šiais planais susijusios pastaruoju metu itin išryškėjusios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės pastangos išspausti iš valstybinių įmonių kaip galima daugiau pinigų į biudžetą.
Galutinė sutarčių pasirašymo data nesikeičia – šių metų pabaiga arba kitų metų sausis. Dviejų su puse mėnesių, derybininkų požiūriu, turėtų pakakti, juoba japonai, kaip juokaujama, neturi Kalėdų švenčių. Tačiau naujametinės sutartys dar nebus tos, kurios pasirašomos „su fanfaromis“. Vieną, Koncesijos sutartį, tarp Lietuvos Vyriausybės ir „Hitachi-GE Nuclear Energy“ pasirašys arba energetikos ministras Arvydas Sekmokas, arba jo įgaliotas derybininkas bei „Hitachi“ įgaliotas atstovas. Joje bus numatyta visa statybų kaina ir ekonominis projekto pagrindimas. Šią sutartį turės patvirtinti ir Seimas. Jam tai padarius, „Hitachi“ pradės rengti statybų projektą. Kartu, Lietuvai ir regioniniams partneriams užsitikrinus savo dalies finansavimą, bus pasirašoma ir Akcininkų sutartis, numatysianti visų VAE projekto dalyvių investicijų ir pelno dydžio dalį. Kadangi nuo Lenkijos, Latvijos ir Estijos projekte dalyvauja ne valstybė, o energetikos kompanijos, joms nereikės gauti savo šalių parlamentų pritarimo.
Teigiama, kad dėl šiomis savaitėmis prasidėjusio nuolatinio derybų proceso derinimo tarp Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos bei „Hitachi“ abi sutartis – ir Koncesijos, ir Akcininkų – turėtų pavykti pasirašyti vienu metu.

“Lietuva, kaip su Kaliningrado sritimi besiribojanti teritorija, iš už kelių dešimčių kilometrų nuo jos sienos esančios šiuolaikiškos atominės elektrinės galėtų turėti daugybę naudos. Deja, toli gražu ne viskas Lietuvoje daroma sveiko proto, politinio tikslingumo ir ekonominės naudos ribose”, – RBMC pareiškė politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto ekspertas Vadimas Volovojus.

“Ekonominiu požiūriu nauda akivaizdi. Teoriškai galima kalbėti ir apie Lietuvos įtraukimą į pr
ojektą – Rusijos pusė tai siūlė jau du kartus. Bet Lietuva du kartus atsisakė. Taip buvo viešai pademonstruotas Lietuvos požiūris į atominės elektrinės statybos kaimynystėje problemą, todėl kalbėti apie bendradarbiavimo valstybės mastu naudą yra sudėtinga”, – mano tarptautinių santykių ekspertas.

V. Volovojus pažymėjo, kad apie naudos gavimą galima kalbėti tik tuo atveju, jei Lietuvos elektrinė nebus pastatyta. Tuomet būtų naudinga pirkti pigią elektrą Rusijoje. Tačiau panašu, kad Rusija ir Lietuva savo atominius projektus plėtos lygiagrečiai.

“Tačiau žiniasklaidoje jau pasirodė pareiškimų apie tai, kad Lietuva pasirengusi pirkti pigią elektros energiją, kad ją perparduotų. Šį variantą pavadinčiau “pilkuoju”, nes energijos biržos sąlygomis būtinai atsiras tokių žaidėjų, kurie pasinaudos padėtimi ir pirks Nemane tai, kuo pradės pelningai prekiauti Lietuvoje”, – mano politologas.

Bet tai, jo teigimu, būtų tarsi neoficiali schema, kurią naudojant Lietuva, oficialiai laikydamasi atokiai nuo žaidimų biržoje, gaus darbo vietų ir mokesčių. Pačios Lietuvos perspektyvos, jo nuomone, yra gana liūdnos, nes elektros energijos kaina vidutinės trukmės, o gal ir ilgalaikėje perspektyvoje, tik augs.

“Ar ekonominė nauda gali nugalėti?” – klausia ekspertas ir tučtuojau atsako į šį klausimą: “Gali, jei nemanyti, kad šiuo metu egzistuojantis politinis režimas yra amžinas. Galima neabejoti, kad pasikeitus valdžiai bus iš naujo įvertintos ir vertybės. Neatmetama galimybė, kad tuomet Lietuva, kaip valstybinis mechanizmas, ims veikti taip, kaip naudinga, o ne taip, kaip veikia. Stebėtis tokiu galimu posūkiu neverta, nes tai Lietuvos politikos realijos”, – įsitikinęs Vadimas Volovojus.

Nekomercinė partnerystė “Tarptautinės žurnalistikos plėtros paramos centras Rusijos-Baltijos žiniasklaidos centras” (RBMC) atlieka atominės energetikos perspektyvų Baltijos jūros regione tyrimą. Viena iš tyrimo dalių susijusi su Lietuvos politikų, energetikų ir ekonomistų nuomonių rinkimu ir nagrinėjimu.

AFP

Rusijos valdžios stumiamas projektas – Baltijos atominės elektrinės statyba, kuri Lietuvos politikų įvardijama kaip parodomoji politinė mistifikacija, gali įgyti realesnį ekonominį pagrindą.

“Rosatom” ir jos elektrinėse pagaminta elektra prekiaujančiai kompanijai “Inter RAO” įdomi lietuviška kryptis, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Kaliningrado kraštas dabar turi jungtis tik su Lietuva, o anksčiau Lenkijos pusėn ėjusios linijos išardytos. Nuo prie Baltijos atominės elektrinės esančios Sovetsko transformatorių pastotės eina trys galingos aukštos įtampos (330 kV) perdavimo linijos Klaipėdos, Jurbarko ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės kryptimis.

“Esame suinteresuoti, kad mūsų elektros tiekimas eitų į Lietuvą arba tranzitu per Lietuvą į Latviją ir Estiją, o galbūt ir Suomiją, nes Estija jau tiesia antrą kabelį į Suomiją. O jei Lietuva iš Klaipėdos nuties kabelį į Švediją, kur apie 2015 metus prognozuojamas energijos deficitas, visiškai reali bus irta kryptis. Iš Sovetsko pastotės yra linija į Klaipėdą, ją sustiprinus, užkabinus antrą grandinę atsirastų labai gera jungtis Kaliningradas-Lietuva-Švedija, ji leistų iš esmės padidinti regiono energetinės sistemos patikimumą, iš esmės padidintų laisvos prekybos galimybes”, -lietuviškais planais su dienraščiu dalijosi Baltijos atominę elektrinę užsimojusio statyti Rusijos valstybinio koncerno “Rosatom” programų direktorius Sergejus Bojarkinas.

Baltijos atominę elektrinės statytojai norėtų panaudoti ir Kruonio hidroelektrinės pajėgumą ir apgailestauja iki šiol tokio susitarimo su Lietuva neturintys.

“Techniškai būtų labai gerai, kad Baltijos atominę elektrinė dirbtų poroje su Kruonio hidroelektrine, tai būtų tiesiog idealus projektas. Galėtume panaudoti visus keturis Kruonio elektrinės blokus ir papildomai pastatyti blokus, kurie buvo numatyti jėgainės projekte. Kartu su Lietuva galėtume rasti investicijų tokiam projektui”, – darbus Lietuvoje planuoja S. Bojarkinas.

Jis primena, kad “Rosatom” ieško Baltijos atominę elektrinei investuotojų, kuriems yra nusiteikęs perleisti iki 49 proc. elektrinės akcijų, ir siūlo prisidėti lietuviams.

S. Bojarkinas skaičiuoja, kad numatomos investicijos į Baltijos atominę elektrinę ir gretimą infrastruktūrą sieks 7-7,5 mlrd. eurų, iš jų apie 5 mlrd. eurų kainuosianti vien jėgainė.

astravas_bewlaruss

Vilniuje viešintis Baltarusijos Astravo rajono vadovas teigia, kad žmonės laukia 2016 metų, kai turėtų pradėti veikti atominė elektrinė ir nesibaimina jo kaimynystės.

Tuo metu šiose Baltarusijos pasienio apylinkėse gyvenančios lietuvių bendruomenės lyderis teigia, kad žmonės paprasčiausiai nesuvokia, ką šalia jų ruošiamasi statyti.

Astravo vykdomojo komiteto pirmininkas Adamas Kovalko trečiadienį po susitikimo su Vilniaus meru Artūru Zuoku žurnalistams sakė, kad šiuo metu vyksta parengiamieji atominės elektrinės statybos darbai – teisiami keliai, statomas energetikų miestelis.

Jis tvirtino, jog AE statyba tik teigiamai paveiks rajono vystymąsi, o tam bus skirta milijardai baltarusiškų rublių.

“Žmonės laukia, kad tai kuo greičiau prasidėtų. Laukia 2016 metų”, – sakė A.Kovalko.

“Kai Astrave vyko poveikio aplinkai vertinimo klausymai, kai pasisakė visi mokslininkai ir papasakojo, ką kokia bus ta atominė elektrinė, kokia bus reaktorių apsauga, žmonės yra visiškai ramūs. (…) Jei Japonijoje būtų tokia apsaugos sistema, nebūtų atsitikę to, kas įvyko”, – kalbėjo Astravo rajono vadovas.

Paklaustas, ar yra galimybių, jog statybos aikštelės vieta galėtų būti keičiama, jis sakė esąs nekompetentingas tai komentuoti.

Anot jo, žmonės iš įvairių regionų, taip pat ir kaimyninės Lietuvos, domisi galimybėmis rasti darbo rajone, kur bus statoma branduolinė jėgainė.

“Pagal preliminarų susitarimą Rusijos statybininkai turi atvažiuoti rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais”, – sakė A.Kovalko.

Tuo metu pasienyje su Lietuva esančio Baltarusijos Gervėčių krašto lietuvių bendruomenės lyderis Alfonsas Augulis teigė, kad vietos žmonės nedaug ką žino apie atominės elektrinės statybą ir jos pasekmes.

“Žmonės ne tik nesusigaudo, bet nežino tų pasekmių, kas tai yra, kaip tai bus. Jie įsivaizduoja, kad tai bus kaip bet kuri įmonė, kuri stato ten. (…) Šiandien informacinis srautas apie atominę elektrinę Baltarusijoje yra toks didelis, jie pasiruošę argumentuotai, kad tai yra pati saugiausia elektrinė pasaulyje ir geresnės, saugesnės nėra”, – dėstė A.Augulis.

“Kita pusė – aplink 35 kilometrų spinduliu nėra nė vienos gamyklėlės, kur turėtų darbo daugiau negu 100 žmonių”, – kalbėjo jis.

Vilniaus meras Artūras Zuokas teigė, kad už maždaug 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės planuojama AE turės didelės įtakos didžiausio šalies miesto ateičiai. Jis ragino Lietuvos vadovus siūlyti Baltarusijai jungtis prie Visagine įgyvendinamo AE statybos projekto.

“Šiandien mes turime šansą ir galimybę šį projektą bendrai kartu su baltarusiais, su latviais ir estais įgyvendinti Visagine. Tokią galimybę dėl politinių kažkokių ambicijų ar nesusikalbėjimų praleisti būtų nusikalstama prieš Vilniaus miesto ateitį”, – kalbėjo sostinės meras.

Jis teigė nenorintis, kad netoli Vilniaus atsirastų branduolinis objektas, tačiau pripažino, kad Baltarusija turi teisę užsitikrinti didesnius elektros gamybos pajėgumus.

“Šiandien aš matyčiau didesnę problemą ne Baltarusijos pusėje, o Lietuvos, nes Lietuvos Vyriausybė nekviečia į bendrą projektą mūsų kaimynų baltarusių”, – dėstė A.Zuokas.

Lietuva kritikuoja Baltarusijos ir Rusijos planus statyti atomines elektrines prie pat Lietuvos sienos. Lietuvos pareigūnams nerimą kelia planuojami reaktoriai, kurie, anot jų, iki šiol nėra realiai išbandyti. Pasak Lietuvos diplomatų, iki šiol nepaaiškinta, kodėl pasirinktos aikštelės visai šalia Lietuvos sienos, neparengti planai avarijos atveju, skubant ignoruojami saugumo klausimai.

Lietuva pati siekia per 10 metų pasistatyti atominę elektrinę Visagine. Pagal planą, projekte dalyvautų stambi užsienio bendrovė, taip pat trijų Baltijos šalių ir Lenkijos vyriausybės.

JAPAN-QUAKE/

Japonijos vyriausybės atstovas antradienį pareiškė, kad avarija Fukušimos atominėje jėgainėje yra “kitokio pobūdžio” nei Černobylio elektrinės katastrofa, įvykusi Ukrainoje prieš 25 metus.

Japonija pripažino, kad avarija cunamio nuniokotoje jėgainėje yra “didelis incidentas”, taip pat įvertino ją aukščiausiu balu pagal septynbalę Tarptautinę branduolinių ir radiologinių įvykių skalę (INES).

Černobylio katastrofa taip pat yra vertinama septyniais balais, tačiau Tokijas pabrėžė, jog avarija Fukušimos 1-ojoje elektrinėje kelia gerokai mažesnį pavojų.

“Akivaizdu, kad abiejų šių atvejų pobūdis skirtingas”, – sakė ministrų kabineto pirmasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas). – Deja, pasklidusių medžiagų kiekis prilygsta apie dešimtadaliui (Černobylio avarijos taršos), tačiau mums bent jau pavyko išvengti reaktorių sprogimų.”

Y.Edano pridūrė, kad Japonija pasinaudojo kai kuria Černobylio patirtimi, mėgindama likviduoti branduolinę krizė po kovo 11 dieną smogusio stipraus žemės drebėjimo, kuris sukėlė cunamį, sugadinusį Fukušimos jėgainės aušinimo sistemas.

“Černobylio (avarijos) poveikio sveikatai studijos ir tyrimai tapo turtu, kuriuo dalijasi visa žmonija”, – nurodė pareigūnas, leisdamas suprasti, kad į šią patirtį buvo atsižvelgta, vykdant evakuaciją iš Fukušimos jėgainės apylinkių.

Japonijos pareigūnai aplink pažeistą jėgainę nustatė 20 kilometrų spindulio zoną, kurioje žmonėms lankytis griežtai draudžiama. Tuo tarpu darbuotojai vis dar lieja vandenį ant reaktorių ir panaudoto branduolinio kuro saugyklų, siekiant apsaugoti kuro strypus nuo perkaitimo ir išsilydymo.

Per šią branduolinę krizę Japonijoje kol kas nei vienas žmogus nemirė nuo per didelės apšvitos dozės. Tuo tarpu Černobylyje per sprogimą 1986 metų balandžio 26 d. žuvo du žmonės, o per kelis vėlesnius mėnesius mirė dar 28 gelbėtojai ir jėgainės darbuotojai, patyrę dideles apšvitos dozes.

Iš radioaktyviomis medžiagomis užterštų Černobylio jėgainės apylinkių buvo evakuoti dešimtys tūkstančių žmonių, o dalis pavojingų teršalų buvo vėjo nunešti į kaimyninę Baltarusiją, Rusiją bei Vakarų Europos šalis.