chernobyl2020

Pasaulis antradienį mini iki šiol didžiausios branduolinės katastrofos – Ukrainoje esančios Černobylio atominės elektrinės avarijos – 25-ąsias metines, apimtas didelio nerimo dėl atominės energetikos saugumo ir tebesivystančios branduolinės krizės Japonijoje.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas vėliau antradienį atvyks istorinio vizito į Černobylį ir dalyvaus ten vyksiančioje atminimo ceremonijoje kartu su Ukrainos vadovu Viktoru Janukovyčiumi.

1986 metų balandžio 26 d. po naktį Černobylio atominės elektrinės darbuotojai pradėjo vieną eksperimentą 4-ajame reaktoriuje, o dėl operatorių klaidų ir jėgainės konstrukcijos ydų bloke nugriaudėjo bent du sprogimai.

Iš sugriauto reaktoriaus pasklidusios radioaktyvios medžiagos smarkiai užteršė jėgainės apylinkes. Dalį šių teršalų vėjas nunešė į Baltarusiją, Rusiją ir netgi Vakarų Europos šalis.

Per sprogimą žuvo du jėgainės darbuotojai, o kiti 28 gelbėtojai ir elektrinės darbuotojai mirė per kelis mėnesius po avarijos nuo spindulinės ligos. Teko evakuoti dešimtis tūkstančių žmonių, o radioaktyvi tarša iki šiol kelia pavojų žmonių sveikatai.

Šios katastrofos minėjimo ceremonijos prasidėjo antradienį paryčiais: Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas Kijevo regione aukojo mišias ir paskambino varpu 1 val. 23 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, minint reaktoriaus sprogimo akimirką.

Tuo tarpu Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka į ceremonijas kaimyninėje Ukrainoje nevyks, pranešė jo spaudos tarnyba.

Černobylio avarijos metinės šiemet sulaukė itin didelio atgarsio dėl Japonijoje vykstančios branduolinės krizės. Kovo 11 dieną įvykusio smarkaus žemės drebėjimo sukeltas cunamis smarkiai apgadino kelis reaktorius Fukušimos 1-ojoje atominėje elektrinėje, iš kurių į aplinką pasklido didelis kiekis radioaktyvių teršalų.

Japonija avariją šioje jėgainėje įvertino aukščiausiu balu pagal septynbalę tarptautinę branduolinių įvykių skalę, o iki šiol toks įvertinimas buvo skirtas tik Černobylio katastrofai. Be to, krizė Fukušimoje iškėlė klausimų, ar atominės energetikos rizika nėra pernelyg didelė.

Didžiausios Lietuvoje veikiančios elektrinės darbuotojai baiminasi planuojamų permainų įmonėje.

Gali būti atleista iki trečdalio esamų darbuotojų, o tai būtų didelis smūgis Elektrėnams, penktadienį rašo “Vilniaus diena”.

Elektrėnuose veikiančioje Lietuvos elektrinėje šiuo metu dirba kiek daugiau nei 400 žmonių.

“Lietuvos energija”, kuri valdo šią, taip pat Kauno hidroelektrinę ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, yra paskelbusi apie planus pertvarkyti visų elektros energiją generuojančių stambiausių įmonių valdymą ir priežiūrą

Pagal numatomą įvykdyti reorganizaciją, apie kurią paskelbta dar pernai rudenį, nuo Lietuvos elektrinės numatyta atskirti remonto tarnybą. Tai reiškia, kad šioje tarnyboje dirbantys žmonės turėtų būti formaliai atskirti nuo Lietuvos elektrinės ir perkelti į kitas įmones.

Lietuvos elektrinės profesinė sąjunga skaičiuoja, kad įvykdžius pertvarką apie 120 dabar elektrinės remontininkais dirbančių žmonių turėtų būti perkelta dirbti į “Lietuvos energijos” antrinę įmonę -uždarąją akcinę bendrovę “Kauno energetikos remontas”. Tai sudarytų apie trečdalį visų dabartinių elektrinės darbuotojų.

Daugelį metų stabilias darbo vietas, kolektyvinėje sutartyje sutartą gerą darbo užmokestį gavę darbininkai baiminasi, kad perkėlus juos į “Kauno energetikos remontą” ilgainiui jie išvis praras darbą.

Vis dar neaišku, kiek darbuotojų ateityje reikės Lietuvos elektrinei, kiek jų bus įdarbinta kitoje įmonėje, kaip keisis darbo sąlygos ir darbo užmokestis.

“Lietuvos energijos” atstovė spaudai Jūratė Kavaliauskaitė paneigė žinias, kad iš Lietuvos elektrinės gali būti atleista net iki 200 žmonių. “Atleidimai nenumatomi”, – pabrėžė atstovė.

17 tūkst. gyventojų turinčiuose Elektrėnuose fiksuojamas vienas mažiausių nedarbo lygių Lietuvoje. Šiuo metu jis siekia apie 10 proc.

atomines-elektrines

Baltarusijai gyvybiškai svarbi atominė elektrinė, pareiškė ketvirtadienį šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka, kreipdamasis į šalies parlamentą ir baltarusių tautą, praneša Baltarusijos naujienų agentūra BELTA.

“Visuomenės informavimo priemonėse nenutrūksta diskusija apie elektrinės statybos tikslingumą. Susidomėjimas šia tema kurstomas ir įvykiais Japonijoje. Kad nebūtų jokių klaidingų aiškinimų ir insinuacijų šia tema, noriu sudėlioti visu taškus ant “i”. Atominė elektrinė mums gyvybiškai būtina! Ir ji bus Baltarusijoje pastatyta!” – pabrėžė prezidentas.

“Svarbiausia – visas insinuacijas šalyje prieš AE kursto nupirkti žmonės. Žmonės, kuriuos nupirko mūsų konkurentai. Aš žinau, ką sakau, aš skaitau tas medžiagas”, – sakė Baltarusijos vadovas.

“Kodėl lietuviai taip piktinasi, kad mes statome atominę elektrinę? Kodėl lenkai taip jaudinasi? Taigi jūs patys suplanavote ir pasiruošę statyti atominę elektrinę ir Lietuvoje, ir Lenkijoje keletą blokų. Tai kodėl tada reiškiate mums pretenzijas? Atsakymas paprastas – konkurencija! Tik dėl šios priežasties!” – mano prezidentas.

“Pas mus, mūsų darže, atominės elektrinės nebus. Tačiau už tvoros jų dešimtys. Mūsų saugumas nuo to sustiprės, pagerės? Ne. Tai kodėl mes šiandien kurstome šį gaisrą?” – pridūrė jis.

“Mums reikalinga ši atominė elektrinė! Tai superšiuolaikiškos technologijos, su tuo galima palyginti tik kosmines technologijas, tai mūsų mokslą pakylės į naują vystymosi pakopą, – pabrėžė A. Lukašenka. – Ir todėl aš kategoriškai esu už, aš priėmiau sprendimą ir už jį atsakau: mes statysime atominę elektrinę, kad ir kiek ji mums kainuotų!”

Baltarusijos prezidentas patikino, kad projektas, kuris parinktas baltarusiškai AE, atitinka visus aukščiausius saugumo reikalavimus, ir ne tik šių dienų. Ne mažiau svarbus faktorius yra ir kaina: gerokai pigiau nei panašios AE pasaulyje. “Kreditus duoda, technologijas duoda, iki pat raktų įteikimo pasirengę pastatyti, ir pagal tas kainas, kaip pas save, šiuo atveju – Rusijoje. Rusija mums ant stalo padėjo visą paskutinę dokumentaciją ir kainą, tiesiog pasielgė žmoniškai”, – dėstė Baltarusijos vadovas.

Dabar Baltarusijoje 95 proc. elektros energijos pagaminama naudojant gamtines dujas, todėl šalies ekonomika yra ypač jautri dujų kainų svyravimams ir verčia ieškoti alternatyvių elektros energijos šaltinių. A. Lukašenka pažymėjo, kad Baltarusija šiuo metu neturi pasirinkimo ir dujas gauna iš vieno šaltinio. Todėl viena iš elektros energijos šaltinių diversifikavimo krypčių – statyti AE, naudojančią branduolinį kurą.

Anot Baltarusijos vadovo, AE aprūpins šalį pigesne elektros energija – ji bus 50 proc. pigesnė nei pagaminta šiluminėse elektrinėse. Statyti AE šaliai verta ir dėl to, kad tuomet ketvirčiu sumažės importuojamų dujų suvartojimas, maždaug 10 mln. tonų per metus sumažės į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Atominės elektrinės statyba, pasak A. Lukašenkos, suteiks didžiulį impulsą ekonominei ir socialinei šalies plėtrai.

Jūroje prie Japonijos Fukušimos atominės elektrinės, kuri smarkiai nukentėjo per praėjusio mėnesio cunamį, smarkiai padidėjo radioaktyvumas ir tai galbūt reiškia, kad tarša į aplinką patenka pro naujus įtrūkimus, šeštadienį paskelbė vyriausybė.

Šis pranešimas pasirodė po to, kai Japoniją šeštadienį ryte sukrėtė dar vienas, 5,9 balo stiprumo žemės drebėjimas. Prieš pat jį Japonijos branduolinio saugumo agentūra nurodė elektrinių operatoriams sustiprinti pasirengimo žemės drebėjimams sistemas, kad būtų užkirstas kelias branduolinės krizės pasikartojimui.

Kol kas apie drebėjimo padarytą žalą nepranešama, cunamio rizikos nėra. Po kovo 11-osios 9 balų žemės drebėjimo ir cunamio, kuris smarkiai apgadino Šiaurės Japonijoje esančią Fukušimos elektrinę ir sukėlė didžiausią per visą šalies istoriją atominės energetikos nelaimę, Japonijoje buvo užregistruota virtinė silpnesnių žemės drebėjimų.

Nuo to laiko, kai cunamis užliejo Fukušimos elektrinę ir išvedė iš rikiuotės jos aušinimo sistemas, darbininkai pumpuoja daugybę vandens perkaitusiems reaktoriams aušinti. Dalis to vandens, jau užteršto radiacija, pateko į Ramųjį vandenyną. Elektrinės pareigūnai sakė, kad balandžio 5 dieną užtaisė tą plyšį ir kad radiacijos lygis vandenyne sumažėjo.

Tačiau šį šeštadienį vyriausybė paskelbė, kad jūros vandens radioaktyvumas pastarosiomis dienomis vėl padidėjo. Radioaktyviojo jodo-131 koncentracija leistiną normą ėmė viršyti 6,5 tūkst. kartų, rodo penktadienį paimti vandens pavyzdžiai. Ketvirtadienį koncentracija normą viršijo 1,1 tūkst. kartų. Cezio-134 ir cezio-137 koncentracija padidėjo beveik keturis kartus.

Pareigūnai tvirtina, kad radiacija išsisklaidys ir kol kas nekelia grėsmės jūros gyventojams ar žmonėms, kurie juos galbūt valgo. Dauguma ekspertų su šiais teiginiais sutinka.

Japoniją ištikusi branduolinė krizė pamažu stabilizuojasi, o šalis dabar turi sutelkti dėmesį į atstatymo darbus šiaurės rytų pakrantės regionuose, kuriuos prieš mėnesį nuniokojo galingas žemės drebėjimas ir cunamis, pareiškė premjeras Naoto Kanas (Naotas Kanas).

Šiuos komentarus jis išsakė tuojau po to, kai nauji duomenys parodė, jog iš pažeistos Fukušimos 1-osios atominės jėgainės per pirmąsias krizės dienas į aplinką pasklido daugiau radioaktyvių teršalų nei manyta.

Pareigūnai nurodė, jog dėl šios naujos informacijos dabartinė Japonijos krizė buvo prilyginta iki šiol didžiausiam branduoliniam incidentui – Černobylio atominės elektrinės katastrofai, tačiau šio incidento grėsmės įvertinimas didesniu balu nereiškia, kad padėtis staiga tapo dar labiau kritinė.

“Padėtis Fukušimos 1-ojoje jėgainėje žingsnis po žingsnio stabilizuojasi, o radioaktyviųjų išmetalų kiekis mažėja, – N.Kanas sakė trumpoje spaudos konferencijoje. – Praėjo mėnuo. Mums reikia žengti atkūrimo ir atstatymo link”.

Premjeras pridūrė nurodęs specialiai atstatymo komisijai iki birželio paruošti veiksmų planą.

Vyriausybė planuoja perimti vadovavimą Fukušimos jėgainės avarijos likvidavimo darbams iš ją valdančios bendrovės “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO), antradienį pranešė naujienų agentūra “Jiji Press”.

Panašu, kad TEPCO nė kiek nepriartėjo prie aušinimo sistemų, kuriose yra itin svarbios perkaitusių branduolinio kuro strypų temperatūrai mažinti, pakartotinio įjungimo. Antradienį Japonijos mokslo ministerija pranešė, kad grunte netoli Fukušimos jėgainės aptiko nedidelį kiekį stroncio – vieno iš kenksmingiausių žmonėms radioaktyviųjų elementų.

Branduolinės ir pramonės saugos agentūros (NISA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Hidehiko Nishiyama (Hidehikas Nišijama) sakė, kad sprendimas avarijos Fukušimoje vertinimą padidinti nuo 5 iki 7 balų pagal tarptautinę atominių įvykių vertinimą skalę buvo pagrįstas naujais duomenimis apie suminį radioaktyviosios taršos kiekį. Iki šiol septyniais balais buvo įvertinta tik 1986 metais Ukrainoje įvykusi Černobylio jėgainės avarija.

Nuo kovo 11 dienos, kai Fukušimos elektrinę nuniokojo žemės drebėjimo sukeltas cunamis, nuo apšvitos nemirė nei vienas žmogus, nors 21 jėgainės darbuotojui buvo nustatyta lengvos formos spindulinė liga, sakė ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas). Antradienio vakarą jis sakė suvokiantis, kad naujas šios avarijos grėsmės įvertinimas sukels nerimą žmonėms.

“Tai nereiškia, kad šiandien padėtis tapo blogesnė negu buvo vakar – tai reiškia, kad visas įvykis grėsmingesnis negu manyta anksčiau”, – sakė buvęs Didžiosios Britanijos nacionalinės branduolinės korporacijos Saugos politikos skyriaus narys Johnas Price’as (Džonas Praisas).

Japonijos vyriausybė svarsto su ekspertais galimybę avarinius Fukušimos 1-osios atominės jėgainės reaktorius uždengti specialiu audiniu, kad iš jų nesklistų radiacija.

Kaip pranešė spaudos konferencijoje trečiadienį Japonijos ministrų kabineto generalinis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas), “mes nagrinėjame bet kurią galimybę paimti situacijos elektrinėje kontrolę” į savo rankas.

Be to, valdžia siūlo panaudoti tanklaivį, į kurį būtų supumpuotas radioaktyvus vanduo iš sugadintos AE.

Problemos Fukušimos 1-ojoje atominėje jėgainėje prasidėjo po 9 balų žemės drebėjimo ir po to užgriuvusio cunamio 2011 metų kovo 11 dieną. Sustojus elektriniams įrenginiams, sutriko reaktorių aušinimas, todėl juose pakilo temperatūra, įvyko keli sprogimai ir kilo gaisrai.

Keturi iš šešių šios jėgainės reaktorių buvo rimtai pažeisti. Kad reaktoriai, kurių temperatūra pakilo iki 400 laipsnių, būtų ataušinti, specialiomis pompomis ant atominės jėgainės buvo pilamas vanduo iš jūros.

Lenkija, projektuodama savo atominę elektrinę (AE), būtinai atsižvelgs į avariją Fukušimos elektrinėje, tačiau dėl įvykių Japonijoje neatsisakys statyti tokios elektrinės savo šalyje, pirmadienį pareiškė su vizitu Estijoje besilankantis Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis).

Pirmadienį spaudos konferencijoje Taline B.Komorowskis sakė, kad Lenkija, skirtingai nei Japonija, nėra seismiškai aktyvioje zonoje, žemės drebėjimų ir cunamių čia nebūna.

“Mūsų regionas susidūrė su kitokia patirtimi – avarija Černobylio atominėje elektrinėje. Tai įvyko dėl nekokybiškos technologijos ir žmogaus klaidų. Todėl Lenkija pirmiausia ketina įvertinti Černobylio AE klaidas. Lenkijos AE turi būti technologiškai geresnė ir saugesnė, nei Černobylio “, – sakė B.Komorowskis.

Pasak Lenkijos prezidento, taip pat svarbu prižiūrėti, kokias AE stato kaimyninės šalys ir kiek jos yra saugios.

Lenkija ketina statyti 6 tūkst. megavatų galingumo AE. Planuojama, kad pirmasis blokas pradės veikti ne vėliau 2022 metų. Kairioji opozicija Lenkijoje reikalauja surengti šalyje referendumą dėl atominės energetikos ateities.

Šiuo metu Lenkijoje 90 proc. elektros energijos pagamina smarkiai aplinką teršiančios akmens anglimi kūrenamos elektrinės, trukdančios įgyvendinti planus sumažinti taršą anglies dvideginiu. Be to, Varšuva nori sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų.

Apie 65 proc. lenkų mano, kad atominės elektrinių šalyje reikėtų, o 30 proc. tam nepritaria, rodo praėjusią savaitę paskelbti apklausos duomenys.

Įvykiai Japonijoje privertė kai kurias šalis, tokias kaip Italija, Vokietija, Suomija ir Švedija, gerai pagalvoti apie savo atominės energetikos plėtrą.

Avarijos ištiktos Japonijos atominės jėgainės projektuotojai nepakankamai įvertino cunamių pavojų, ignoravo svarbius mokslinius duomenis ir beveik 3 tūkst. metų geologinę istoriją, rodo naujienų agentūros AP tyrimas.

Bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO) demonstravo pernelyg didelį optimizmą, pagrįstą prielaidomis, jog jėgainės statybos rajone negali įvykti stichinė nelaimė, panaši į smogusią prieš daugiau nei dvi savaites, dėl kurios Fukušimos 1-ajai atominei elektrinei šiuo metu gresia kelių reaktorių išsilydimas.

Planuojant didžiausių nelaimių scenarijus nebuvo atsižvelgta, kad reaktorių blokai gali būti užlieti daug aukštesnės ir galingesnės bangos nei rodė TEPCO prognozės, praneša AP, išnagrinėjusi mokslininkų analizes, taip pat bendrovės ir Japonijos branduolinės saugos agentūros įrašus bei dokumentus.

TEPCO ir vyriausybės pareigūnai tvirtina, kad niekas negalėjo tikėtis tokio galingo cunamio. Tačiau iš tikrųjų esama svarių įrodymų, kad tokios bangos anksčiau buvo smogusios Japonijos šiaurės vakarų pakrantėje ir kad panašių incidentų gali vėl nutikti palei tektoninio lūžio liniją, einančią apytikriai iš šiaurės į pietus už maždaug 350 kilometrų į rytus nuo Fukušimos jėgainės.

TEPCO pareigūnai sako turėję gerą cunamių prognozavimo sistemą, tačiau atsisakė paaiškinti išsamiau, argumentuodami, jog dabar bendrovė sutelkusi dėmesį į krizės likvidavimą.

Tačiau aišku, kad TEPCO pareigūnai neskyrė pakankamo dėmesio Pasaulinės vietos nustatymo sistemos (GPS) matavimų stočių tinklo svarbiems duomenims, rodantiems, kad abipus lūžio esančios tektoninės plokštės smarkiai “sukibusios”, todėl šimtų kilometrų ilgio ruože susikaupė didelė įtampa. Pasak ekspertų, juo stipriau ir juo ilgesniame ruože sukimba tektoninės plokštės, juo daugiau energijos susikaupia lūžio zonoje, kuri gali būti audringai atpalaiduota per žemės drebėjimą.

Šie duomenys, pradėti skelbti mokslo žurnaluose jau prieš dešimtmetį, rodė, kad esama charakteringų požymių, jog šis lūžis gali sukelti didžiulio masto žemės drebėjimą, taip pat cunamį. Šios prielaidos anksčiau šį mėnesį akivaizdžiai pasitvirtino.

Be to, TEPCO didžiausių tikėtinų cunamių poveikį modeliavo naudodama savo sukurtas kompiuterines programas, o ne tarptautiniu lygiu pripažįstamą prognozavimo metodą.

Labai svarbu, pagal kokį metodą Japonijos specialistai apskaičiavo riziką. Ekspertai naudojasi duomenimis apie ankstesnes stichines katastrofas, prognozuojant panašių incidentų riziką, net jeigu jų tikimybė nepaprastai maža. Jeigu pradiniai duomenys nėra tikslūs, šios prognozės gali būti nepatikimos.

Tuo tarpu TEPCO ignoravo daugelį duomenų apie anksčiau Japonijai smogusius cunamius.

Prognozuojant didžiausius žemės drebėjimus ir cunamius, galinčius paveikti Fukušimos 1-ąją jėgainę, TEPCO inžinieriai nusprendė neatsižvelgti į duomenis apie požeminius smūgius, įvykusius anksčiau nei 1896 metais. Dėl šios priežasties specialistai ignoravo seniau nei prieš tūkstantį metų įvykusį žemės drebėjimą. Pastarasis sukėlė didelį cunamį, smogusį daugeliui vietovių, kurios taip pat nukentėjo per kovo 11 dieną įvykusią katastrofą.

Pakartotiniai TEPCO skaičiavimai, pateikti vos prieš keturis mėnesius, rodė, jog didžiausias cunamio bangos aukštis ties Fukušimos jėgaine neviršytų 5,7 metro. Šios elektrinės reaktoriai pastatyti ant nedidelės pakilumos, kurios aukštis – 4,3-6,3 metro virš bendrovės apskaičiuoto didžiausio potvynio lygio, nurodoma pranešime, kurį pernai lapkritį Japonijoje vykusioje seisminės saugos konferencijoje pristatė TEPCO civilinės saugos inžinierius Makoto Takao (Makotas Takao).

“Mes įvertinome ir patvirtinome branduolinių jėgainių saugumą”, – tąsyk tvirtino M.Takao.

Tačiau kovo 11 dieną į krantą atsiritusi banga buvo maždaug 8,2 metro aukštesnė nei prognozavo TEPCO. Cunamis užliejo jėgainės požeminėse patalpose arba pirmuosiuose aukštuose įrengtus atsarginius elektros generatorius, kurie avarijos atveju turėjo tiekti srovę elektrinės aušinimo sistemoms. Išsijungus visoms aušinimo sistemoms, kilo branduolinio kuro strypų, esančių reaktoriuose ir blokuose įrengtose panaudoto kuro saugyklose, perkaitimo pavojus.

Faktai byloja, kad veiksniai, nulėmę šiemet Japonijai smogusį cunamį, susiklostė jau labai seniai – prieš kelis tūkstantmečius.

869 mūsų eros metais įvykę Džogano cunamis buvo stulbinamai panašus į įvykius Fukušimos 1-osios jėgainės apylinkėse. Ekspertai sakė AP, kad prognozuojant didžiausių katastrofų scenarijus turėjo būti atsižvelgta duomenis į ankstesnes didžiausias stichines nelaimes, įvykusias per kiek įmanoma ilgesnį laikotarpį. Kitaip sakant, reikėjo panaudoti kiek įmanoma daugiau duomenų.

Jėgainę eksploatuojanti bendrovei buvo prieinami duomenys, kurie leistų tiksliau įvertinti pavojų. Faktai rodo, kad TEPCO ignoravo šią informaciją, net jeigu apie ją žinojo.

Dar 2001 metais grupė mokslininkų paskelbė straipsnį apie Džogano cunamį. Jie apskaičiavo, kad Somos vietovėje, esančioje už maždaug 40 kilometrų į šiaurę nuo Fukušimos elektrinės, tąsyk cunamio bangos aukštis siekė apie 8 metrus. Tyrėjai nustatė, kad šiaurėje plytinčioje Sendajaus lygumoje ši banga pajūrio smėlį nunešė keturis kilometrus į sausumą. Tuo tarpu šiemet atsiritusio cunamio vanduo užliejo teritorijas, esančias iki 2 kilometrų nuo kranto.

Mokslininkai taip pat aptiko du kitus smėlio sluoksnius ir padarė išvadą, kad šiam regionui per pastaruosius 3 tūkst. metų smogė kiti du “milžiniški cunamiai”, kurių galia buvo panaši į Džogano katastrofos. Datavimas radioaktyviosios anglies metodu nepadėjo tiksliai nustatyti, kada Japonijai smogė dvi ankstesnės bangos, tačiau straipsnio autoriai mano, kad pirmasis cunamis įvyko 910-670 metais prieš mūsų erą, o antrasis – 150-140 metais prieš mūsų erą.

2007 metais žurnale “Pure and Applied Geophysics” išspausdintame straipsnyje du TEPCO darbuotojai ir trys kiti mokslininkai paaiškino savo metodiką, pagal kurią vertinama cunamių grėsmė Japonijos atominėms jėgainėms.

Visi 54 Japonijos atominiai reaktoriai yra jūrų arba vandenyno pakrantėse.

Siekiant užtikrinti Japonijos pakrantėse veikiančių elektrinių saugumą, specialistai rekomendavo projektuoti šiuos kompleksus, kad jie galėtų atlaikyti didžiausius cunamius, galinčius “smogti toms vietovėms, atsižvelgiant į visus istorinius arba tikėtinus būsimus cunamius, kurių (tikimybę) galima apskaičiuoti” pagal šių vietovių seismines ypatybes.

Tačiau TEPCO specialistai ir jų kolegos straipsnyje argumentavo, jog duomenys apie cunamius, įvykusius anksčiau nei 1896 metais, yra mažiau patikimi dėl “klaidingo interpretavimo, klaidingų matavimų, taip pat prieinamų matavimų technologijų žemo lygio”.

“Duomenys, kurie tikriausiai yra nepatikimi, neturėtų būti naudojami”, – pabrėžė straipsnio autoriai.

2009 metais kita tyrėjų grupė padarė išvadą, kad Džogano cunamis Nami vietovėje, esančioje už dešimties kilometrų į šiaurę nuo Fukušimos 1-osios jėgainės, buvo nusiritęs 1,5 kilometro į sausumą.

Perspėjimas, pateiktas 2001 metais, remiantis trijų tūkstantmečių istorija, sako daugiausiai: “Didelio masto cunamių pasikartojimo intervalas – 800-1 100 metų. Nuo Džogano cunamio praėjo 1 100 metų, todėl, žinant pasikartojimo intervalą, tikimybė, kad Sendajaus lygumai smogs didelis cunamis, yra didelė.”

Lūžis, sukėlęs Fukušimos jėgainę nuniokojusį cunamį, yra vadinamojoje nirimo zonoje, kurioje viena tektoninė plokštė grimzta po kita. Pasislinkus plokštėms, jūros dugnas pakyla į viršų, stumdamas virš jo esančią vandens storymę, o tokiais atvejais neretai susidaro cunamiai.

Tektoninių plokščių nirimo zona apima Japoniją ir kitus Ramiojo vandenyno pakrančių regionus.

Naujausi TEPCO apskaičiavimai buvo pradėti po 8,8 balo žemės drebėjimo nirimo zonos lūžyje prie Čilės krantų, įvykusio pernai vasarį.

Per pastaruosius 50 metų nirimo zonose prie Aliaskos, Čilės ir Indonezijos yra įvykę 9 balų arba stipresnių žemės drebėjimų, kurie visi sukėlė didelius cunamius.

Nirimo zonoje dviem tektoninėms plokštėms sukibus dideliame ruože, smarkių žemės drebėjimų tikimybė padidėja. Šios sąlygos buvo susiklosčiusios ir prieš kovo 11 dieną įvykusius požeminius smūgius.

Japonijos šiaurės rytuose žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotoje atominėje jėgainėje antradienį nugriaudėjo sprogimas jau trečiame reaktoriuje ir įvyko radioaktyvių medžiagų nuotėkis, o ketvirtame prasidėjo gaisras, toliau vystantis jau ketvirtą dieną vykstančiai katastrofai.

Vyriausybė perspėjo elektrinės apylinkėse gyvenančius žmones neišeiti iš namų, kad išvengtų apšvitinimo.

Tokijas pranešė užfiksavęs nežymų radiacinio fono suintensyvėjimą, tačiau pareigūnai sakė, kad jis per didelis, kad keltų pavojų žmonėms sostinėje.

Per nacionalinės televizijos transliuotą pranešimą premjeras Naoto Kanas (Naotas Kanas) sakė, kad radiacija pasklido iš keturių reaktorių Fukušimos 1-ojoje jėgainėje, kuri smarkiai nukentėjo per penktadienį smogusį 9 balų žemės drebėjimą ir vėliau atšniokštusį cunamį. Ši katastrofa nusinešė jau daugiau nei 10 tūkst. žmonių gyvybių.

Spinduliuotės “lygis tikriausiai yra labai didelis, taip pat tebėra labai didelė rizika, kad pasklis daugiau radiacijos”, sakė N.Kanas.

“Darome viską, ką galime, kad išvengtume tolesnių sprogimų ir radiacijos nuotėkių”, – pridūrė jis.

Ši branduolinė krizė Japonijoje yra pati didžiausia nuo Hirošimos ir Nagasakio atominių bombardavimų per Antrąjį pasaulinį karą.

Be to, ji tapo pirmąja visam pasauliui pavojų keliančia branduoline avarija nuo Ukrainoje esančios Černobylio atominės elektrinės sprogimo 1986 metais.

N.Kanas perspėjo, kad gali pasklisti daugiau radioaktyvių medžiagų ir nurodė žmonėms, esantiems ne toliau nei už 30 kilometrų nuo Fukušimos 1-osios jėgainės, neišeiti iš patalpų, kad išvengtų spindulinės ligos.

Dalis iš maždaug 70 tūkst. žmonių jau evakuoti iš 20 kilometrų zonos, o dar 140 tūkst. tebėra zonoje, kurioje buvo naujai paskelbtas pavojus.

Po penktadienį įvykusio žemės drebėjimo šios jėgainės trijų reaktorių būklė tebėra kritinė: juos tapo nebeįmanoma aušinti, o į aplinką pasklido radioaktyvių medžiagų.

Ketvirtajame reaktoriuje, kuris buvo išjungtas, antradienį kilo gaisras ir taip pat įvyko radiacijos nuotėkis, sakė ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas).

Šis gaisras buvo užgesintas. Nors ketvirtasis reaktorius neveikė, manoma, kad jis tapo vienu iš padidėjusio radiacinio fono šaltinių, kai iš jo korpuso buvo išleidžiamos vandenilio dujos, sukėlusios gaisrą.

“Tikėtina, kad radiacijos lygis smarkiai padidėjo dėl gaisro 4-jame bloke, – aiškino Y.Edano. – Dabar kalbame apie lygius, kurie gali pakenkti žmonių sveikatai. Jie buvo išmatuoti netoli vietos, kurioje, kaip manome, vyksta (radioaktyvių medžiagų) išmetimai. Toliau (nuo elektrinės) šie lygiai turėtų būti žemesni.”

“Prašau, neikite į lauką – likite patalpose. Uždarykite lankus ir pasirūpinkite, kad jūsų namai taptų sandarūs. Nejunkite ventiliatorių. Prašome skalbinius džiovinti viduje, – sakė pareigūnas. – Šie (spinduliuotės) lygiai potencialiai gali paveikti sveikatą – tai neabejotina.”

Y.Edano pridūrė, kad pirmadienį užsiliepsnojęs vieno reaktoriaus bloko pastatas prie radiacinės taršos prisidėjo nežymiai. Prie vieno iš reaktorių išmatuotas radiacijos lygis siekė 400 tūkst. mikrosivertų per valandą ir keturiskart viršijo saugią ribą.

Pareigūnai sakė, kad 50 darbuotojų tebemėgina pumpuoti vandenį į reaktorius, siekiant juos ataušinti, o 800 kitų darbuotojų buvo evakuoti. Per gaisrus ir sprogimus reaktorių blokuose buvo sužeisti iš viso 15 darbuotojų ir kariškių, o iki 190 žmonių patyrė didesnį spinduliuotės poveikį.

Tokijuje antradienį buvo užfiksuotas nedidelis radiacijos lygio padidėjimas, tačiau pareigūnai tvirtino, kad žmonių sveikatai sostinėje pavojus negresia.

“Šis (padidėjimas) nepaprastai mažas ir nekelia pavojaus sveikatai. Jis mūsų nepaveiks”, – sakė Tokijo administracijos atstovas Takayuki Fujiki (Takajukis Fudžikis).

Antradienį taip pat buvo smarkiai padidinti oficialūs praeitą savaitę įvykusio žemės drebėjimo ir cunamio aukų skaičiai.

Policija patvirtino, kad rasta daugiau nei 2 400 žuvusiųjų, nors šias naujienas nustelbė gilėjanti branduolinė krizė. Pareigūnai anksčiau sakė, kad viena Mijagio prefektūroje tikriausiai žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.

Milijonai žmonių, prislėgtų sielvarto dėl draugų ir artimųjų bei namų netekties, ketvirtą naktį iš eilės praleido turėdami itin mažai maisto ir vandens, taip pat negalėdami susišildyti, esant žvarbiems orams. Turtingiausia Azijos šalis tokių sunkumų nebuvo patyrusi nuo Antrojo pasaulinio karo.

Ivatės prefektūros, kuri yra viena iš labiausiai nukentėjusių, administracijos pareigūnas Hajime Sato (Hadžimė Satas) sakė, kad gaunama tik apie 10 proc. reikalingų atsargų kiekio. Jis pridūrė, kad taip pat baigiasi lavonmaišių ir karstų atsargos, todėl tikėtina, kad vyriausybė kreipsis pagalbos į laidojimo namus užsienyje.

Japonijos pareigūnai atsisako prognozuoti bendrą aukų skaičių, tačiau geologas iš Indonezijos Hery Harjono (Heris Hardžonas), dirbęs su informacija apie 2004 metais Azijai smogusį cunamį, sakė, jog “būtų tikras stebuklas, jeigu žuvusiųjų būtų mažiau nei dešimt tūkstančių”.

2004 metais cunamis nusinešė apie 230 tūkst. žmonių gyvybių, tačiau tik apie 184 tūkst. lavonų buvo rasti.

H.Harjono pažymėjo, jog Japonijoje daug lavonų tikriausiai buvo nuplauti į jūrą arba tebėra užversti po nuolaužomis, kaip nutiko labiausiai nuo ankstesnio cunamio nukentėjusioje Indonezijos Ačės provincijoje.

Tačiau geologas taip pat akcentavo, jog dėl Japonijoje aukų skaičius gali būti mažesnis dėl pažangios infrastruktūros, aukšto lygio parengties ir miestų išplanavimo, nes namai buvo statomi toliau nuo vandenyno pakrantės.

Sprogimai atominėje elektrinėje Japonijoje gali ataušinti norą statyti tokias elektrines visame pasaulyje – to siekiančiai Lietuvai rasti palaikymą Europos Sąjungoje (ES) ir JAV bus sunkiau, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

“Seniai buvo žinoma, kad jeigu kurioje nors atominėje elektrinėje kas nors atsitiktų, atominės energetikos pramonė sustotų bent dešimtmečiui”, – tvirtino Lietuvos energetikos instituto direktorius Jurgis Vilemas.

J.Vilemo teigimu, įvykiai Japonijoje neprilygsta Černobylio atominės elektrinės sprogimui 1986 metais, tačiau iki to nedaug trūksta.

Pasak jo, dėl įvykių Japonijoje smūgis visai atominei energetikai bus didžiulis, įtakos nepajus tik Kinija ir Indija. Nelabai jautri bus ir Rusija. Sujudės žalieji, gamtosaugos organizacijos. Visuomenės ir politikų nuomonė apie atomines elektrines sparčiai keisis į neigiamą. “Iki šiol ES laikėsi tokios nuomonės: “Plėtokite atominę energetiką kaip norite, tačiau finansinės paramos nebus.” Dabar būti neutraliam bus sunkiau, prastumti sprendimus irgi nebus lengva”, – svarstė J.Vilemas.

Savo ruožtu elektrinę Lietuvoje statyti norinčio investuotojo ieškančios komisijos narys Virgilijus Poderys netiki, kad įvykiai Japonijoje ryškiau paveiks Lietuvą.

“Nemanau, kad tai turės didelės tiesioginės įtakos. Japonijos įvykiai susiję su išskirtinio stiprumo žemės drebėjimu. Nemanau, kad kas nors galėtų numatyti tokį žemės drebėjimą Lietuvoje”, – sakė V.Poderys.

Kad įvykiai Japonijoje neturėtų paveikti Lietuvos, tvirtina ir visuomenės nuomonių tyrėjų “Vilmorus” vadovas Vladas Gaidys.

“Apklausa šiandien parodytų, kad atominės elektrinės šalininkų sumažėjo. Bet po pusmečio, manau, Japonijos įvykiai bus beveik pamiršti. Nuomonę apie naują atominę lems kiti veiksniai – ar dėl jos atpigtų elektra, kiek būtų sukurta darbo vietų ir panašiai”, – mano V.Gaidys.

Jis prisiminė, kad, praėjus 3 metams po Černobylio katastrofos, du trečdaliai Lietuvos gyventojų manė, jog Ignalinos atominė elektrinė turėtų dirbti toliau.

Šis palaikymas niekada neatslūgo, nors 2001-ųjų apklausoje 64 proc. šalies žmonių pripažino tikintys, jog elektrinėje gali įvykti rimta avarija.

Valstybės valdomai Lietuvos elektrinei pernai perparduodant elektrą, valstybė vartotojų sąskaita uždirbo 50-70 mln. litų.

Bendrovės “Lietuvos energija” Didmeninės elektros prekybos departamento direktoriaus Edvardo Važgėlos skaičiavimais, valstybė gavo mažiausiai 50 mln. litų, rašo “Lietuvos rytas”.

Tuo šįmet susidomėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pareigūnų apklaustas, E.Važgėla, anot dienraščio, pripažino, kad Lietuvos elektrinė pernai dalį elektros pirko biržoje. Kilovatvalandės kaina siekė 15-16 centų, o tą pačią elektrą Lietuvos vartotojams pardavė jau dvigubai brangiau – po 29,31 cento.

Kitą dalį elektros Lietuvos elektrinė neva pasigamino pati. Tačiau ar tai tiesa, tyrėjai galvos neguldo. Mat trūksta reikalingų dokumentų.

Elektros biržos aptarnavimo skyriaus vadovas Valdas Jurkevičius “Lietuvos rytui” patvirtino, kad pernai Lietuvos elektrinė buvo rimta elektros pirkėja biržoje, bet konkrečių skaičių atsiminti negalėjo. Manoma, kad iš perpardavimo verslo elektrinė per pusmetį uždirbo apie 70 milijonų litų.

Energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis teigė, kad Energetikos ministerijos sudarytos komisijos, kuri turi išaiškinti galimą elektros perpardavimo aferą Elektrėnuose, išvados turėtų būti parengtos jau šį mėnesį.

Iš “Lietuvos energijos” generalinio direktoriaus pareigų vasarį atsistatydinęs Aloyzas Koryzna, neoficialiomis žiniomis, darbą paliko nenorėdamas likti atpirkimo ožiu.

Praėjusiais metais valstybė iš Lietuvos elektrinės įsipareigojo nupirkti 2,5 mlrd. kWh joje pagamintos elektros, už kWh mokant po 29,31 cento, tačiau Lietuvos elektrinė už šią kainą perpardavinėjo pigią baltarusišką, rusišką, latvišką elektrą, įsigytą biržoje perpus pigiau.

Kiekvienam Lietuvos gyventojui tai atsiėjo po 4,73 cento nuo kWh, kuriuos jis sumoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP).

Energetikos ministras šių metų sausį šią tvarką staiga atšaukė.

Pernai sužlugus strateginio investuotojo į naują atominę elektrinę konkursui ir Vyriausybei derybų keliu ieškant naujo galimo investuotojo, Lietuvos vadovė sako, kad globalūs pasaulio reiškiniai – ekonominė krizė, neramumai Šiaurės Afrikoje – turi įtakos ir naujos atominės elektrinės projektui Lietuvoje.

“Buvo penki potencialūs investuotojai, visų jų interesai buvo labai skirtingi. Yra ir objektyvios, ir subjektyvios priežastys. Subjektyvios – tai, be abejo, bendra ekonominė situacija globalioje rinkoje – tai krizė kol kas dar nesibaigusi tiek Europoje, tiek globaliame kontekste. Taip pat mes turime dabar vėl komplikacijas energetikos srityje, būtent – Šiaurės Afrika, kuri gali tiesiogiai daryti įtaką visam europiniam ir pasauliniam energetikos ir ypač naftos sektoriaus vystymuisi. Taigi, mes turime daug globalių pasaulinių reiškinių, kurie įtakoja ir tai, kas vyksta Lietuvoje”, – interviu radijo stočiai “Znad Willi” sakė D.Grybauskaitė.

Ji taip pat tvirtino, kad regioninių partnerių – Baltijos valstybių ir Lenkijos – parama naujos atominės elektrinės projektui išlieka.

“Kol kas visos Baltijos šalys ir Lenkija tvirtina, kad jeigu toks projektas bus, jos jame dalyvaus”, – sakė D.Grybauskaitė.

Pietų Korėjos bendrovei “Korea Electric Power Corp” pernai atsiėmus pasiūlymą statyti Lietuvoje naują atominę elektrinę, žlugo Lietuvos skelbtas konkursas.

Vyriausybė šių metų pradžioje iš naujo pradėjo investuotojo paieškas ir tikisi tiesioginių derybų būdu jį rasti iki šių metų vidurio.

Apie tiesioginių derybų pradžią energetikos ministras Arvydas Sekmokas oficialiai pranešė sausio 13-ąją – pagal įstatymą procesas turi būti baigtas per 6 mėnesius.

Dalyvaujant regioninėms partnerėms Latvijai, Estijai ir Lenkijai, Lietuva ketina per dešimtmetį pastatyti naują atominę elektrinę Visagine prie sienos su Baltarusija, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta sovietų laikais statyta Ignalinos atominė elektrinė.