Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas pavedė valstybinei korporacijai “Rosatom” suderinti Baltijos (Kaliningrado srityje) ir Baltarusijos atominių elektrinių statybos grafikus su Kaliningrado srities elektros poreikiais.

I.Sečinas pasitarime, skirtame 2010 metų energetikos sektoriaus darbo rezultatams, pareiškė, kad “Rosatom” turi parengti statomų atominių elektrinių elektros realizavimo klausimus ir įtraukti į šį darbą Rusijos energetikos kompaniją “Inter RAO JES”.

Vicepremjeras paklausė pasitarime dalyvaujančio “Rosatom” vadovo pavaduotojo Aleksandro Lokšino, ar kyla kokių nors problemų dėl Baltarusijos atominės elektrinės projekto. Pastarasis atsakė, kad jokių problemų nėra. “Suderinta operacijų atlikimo tvarka”, – pažymėjo jis.

A.Lokšinas taip pat pranešė, kad ketvirtadienį į Maskvą atvyks baltarusių delegacija derėtis su Rusijos finansų ministerija dėl kredito suteikimo Baltarusijos atominei elektrinei statyti.

Planuojama, kad Baltijos atominėje elektrinėje bus įrengti du reaktoriai, kurių galingumas bus po 1150 megavatų. Manoma, kad jos statyba prasidės kitais metais, blokai bus paleisti 2016 ir 2018 metais. Statybos vertė – 5 mlrd. eurų. Generalinis rangovas Rusijos bendrovė “Atomstrojeksport”, projekto finansavimu užsiima “Inter RAO”.

Baltarusijos atominės elektrinės du blokus, kurių bendras galingumas 2,4 tūkst. megavatų, numatyta paleisti 2018 metais. Generaliniu rangovu pasirinkta Rusijos “Atomstrojeksport”.

Baltarusija tikisi gauti Rusijos kreditą atominei elektrinei statyti, kad jo pakaktų ne tik technologinių objektų statybai, bet ir socialinei buitinei sričiai, statybų ir inžinerinei infrastruktūrai.

Tikimasi, kad gegužę Rusija ir Baltarusija pasirašys generalinę sutartį dėl atominės elektrinės statybos Baltarusijoje.

25 Sau 2011 15:56 |Category: Užsienio verslas

Baltarusija ir Rusija planuoja vasario pabaigoje arba kovo pradžioje vienu paketu pasirašyti tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje projektą ir dėl lygiagretaus energetikos sistemų darbo.

Tai pranešė Baltarusijos pirmasis vicepremjeras Vladimiras Semaška per susitikimą su Rusijos valstybinės korporacijos “Rosatom” vadovu Sergejumi Kirijenka antradienį Minske.

Anot V.Semaškos, Baltarusija ir Rusija susitarė atlikti būtinas vidaus valstybines procedūras,”kad galėtume, jeigu ne vasario pabaigoje, tai kovo pradžioje, pasirašyti tarpvyriausybinį susitarimą”.

Baltarusijos pirmasis vicepremjeras pridūrė, jog šalys suderimo priemonių planą bendrai energetikos įmonei steigti, kuri turėtų pradėti veikti šių metų birželį.

S.Kirijenka per vėliau vykusį jo susitikimą su Baltarusijos premjeru Michailu Miasnikovičiumi pareiškė, kad Rusija “pasirengusi pirmąjį šių metų ketvirtį vienu metu pasirašyti du tarpvyriausybinius susitarimus”.

Baltarusija tikisi ne vėliau kaip 2020 metais pradėti eksploatuoti du atominės elektrinės blokus, kurių galingumas sudarytų iš viso 2,4 gigavatų. Generaliniu rangovu pasirinkta Rusijos “Atomstrojeksport”.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija pasirengusi skirti Baltarusijai kreditą atominei elektrinei statyti.

Po susitikimo su Baltarusijos premjeru Michailu Miasnikovičiumi spaudos konferencijoje V.Putinas pažymėjo, kad “Rusija pasirengusi padėti realizuoti šį didelės apimties, apie 6 mlrd. dolerių vertės projektą”.

“Esame pasirengę spręsti jo kreditavimo klausimą”, – sakė V.Putinas.

Jis atkreipė dėmesį, kad dabar svarbiausia galutinai įvertinti atominės elektrinės statybos kaštus.

Rusijos premjeras paragino partnerius Baltarusijoje asmeniškai įsitikinti tuo, kad projekto kaina, kurią siūlo Rusija, yra ekonomiškai pagrįsta.

“Turint omenyje, kad Kaliningrade šiuo metu statoma Baltijos atominė elektrinė, mūsų partneriams iš Baltarusijos labai nesunku sėsti į traukinį ir pažiūrėti, kas ten vyksta, įvertinti sąmatas ir įsitikinti, kad teikiamos kainos yra objektyvios”, – sakė V.Putinas.

Jis taip pat pastebėjo, kad spręsdamos projekto sąmatų klausimą abi šalys “gerokai pasistūmėjo į priekį”.

V.Putinas pažadėjo, kad Baltarusijos specialistai aktyviai dalyvaus šiame projekte.

“Baltarusijos specialistų dalyvavimas bus labai reikšmingas – 30-35, gal būt net 40 proc. Aišku, kalbama apie tas veiklos sritis, kuriose Baltarusijos specialistų kompetencija neabejojame nei mes, nei tarptautinės organizacijos”, – sakė V.Putinas.

Baltarusija planuoja ne vėliau kaip 2020 metais pradėti eksploatuoti du atominės elektrinės blokus, kurių galingumas sudarytų iš viso 2,4 gigavatų. Generaliniu rangovu pasirinkta Rusijos bendrovė “Atomstrojeksport”.

Kaliningrado srityje statoma į eksportą orientuota 2,34 gigavatų galios atominė elektrinė, kuri turėtų pradėti veikti 2016-2018 metais. Projektą įgyvendinanti valstybės korporacija “Rosatom” siekia pritraukti užsienio investuotojų, siūlydama iki 49 proc. akcijų

Kalbos, kad tiktai nauja atominė elektrinė (AE) Lietuvai gali tiekti pigiausią elektrą, tėra mitas, tvirtina ir mokslininkai, ir rinkos analitikai.

“Lietuvos ryto” priedas “Vartai” rašo, kad iš konkurso pasitraukus Pietų Korėjos “Kepco”, specialistų teigimu, pasistatyti elektrinę patiems – neįmanoma užduotis, net ir surėmus pečiais su kaimynais.

“Taip, gaminti elektrą tokiu būdu tikrai yra pigiausia, tačiau tik tuo atveju, jei neskaičiuosime statybos kainos. O būtent statyba sudaro didžiąją elektros kainos dalį”, – sakė akademikas Jurgis Vilemas.

Pasaulyje laikoma, kad 70 proc. atominėje elektrinėje pagamintos kilovatvalandės kainos sudaro investicijos.

Skeptiškai į elektrinės idėją žiūrintis mokslininkas siūlo pagalvoti ir apie žaliavas, atliekų saugojimą.

“Urano ištekliai sparčiai mažėja, o kaina kyla. Vyrauja nesupratimas, su kokiomis išlaidomis Lietuva susidurs, kai reikės laidoti branduolinį kurą”, – sakė Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas J.Vilemas.

Pasak akademiko, pasistatę atominę elektrinę vis tiek turėsime importuoti uraną, o šis kasmet brangsta.

Naujoje AE pagaminta elektra bet kokiu atveju bus brangesnė nei kitų šaltinių, neabejoja ir banko “DnB Nord” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.

Teigiantiems, kad tik tokiu būdu būsime nepriklausomi nuo vienintelio tiekėjo, analitikas primena tinklus su Lenkija ir Švedija.

“Tuomet nebūsime priklausomi nuo vieno tiekėjo”, – minėjo R.Rudzkis.

Už elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektus atsakingo elektros perdavimo sistemos operatoriaus “Litgrid” vadovas Virgilijus Poderys primena, kad 2020 m. Lietuva taikysis prie bendros elektros kainos.

“Atominės elektrinės buvimas ar nebuvimas nedarys jokios įtakos bendrai regiono rinkai, kurios dalimi taps Lietuva”, – teigė V.Poderys.

+370 5 2058518

Bet kurioje civilizuotoje šalyje žlugęs projektas vadinamas žlugusiu, tačiau Lietuvoje, net statant ne sodo namelį, o atominę elektrinę, tai vadinama proceso pradžia.

Paaiškėjus, kad tapti naujos Lietuvos atominės elektrinės strateginiu investuotoju panoro vos viena įmonė pasaulyje – Korėjos bendrovė “Korea Electric Power Corp.”, bet ir ji pasitraukė, premjeras Andrius Kubilius ėmė džiūgauti tokiu dideliu Energetikos ministerijos nuveiktu darbu.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas džiūgavo iš paskos, o premjeras net pabrėžė, kad nepavykusio projekto vadovu – ministru – jis “visiškai pasitiki”.

Vakar jau džiūgavo energetikos viceministras Romas Švedas, prabilęs, kad viskas apie naujus jėgainės statybų investuotojus paaiškės jau po Naujųjų, nors per metus to nesugebėta išsiaiškinti.

„Respublika“ rašo:

„Šis išsiaiškinimas bus efektyvus, matyt, todėl, kad Energetikos ministerijoje jau prisiminti net bolševikiniai stachanovietiški užmojai.

“Kandidatų skaičius neribojamas, interesą mes turime nuo pat proceso pradžios. Mes kalbėsimės su visais. Plieną reikia kalti, kol karštas, kol yra visų regioninių partnerių parama, mes nedelsdami pradedame darbą, – revoliucingai vakar Seime kalbėjo R.Švedas. – Mes turime neprarasti laiko ir Kalėdų periodą išnaudoti informacijos apibendrinimui, konsultacijas pradėsime nuo sausio, manau, kad tai yra poros trejeto, daugiausiai keturių mėnesių klausimas. Mes tada žinosime, ar projektas domina potencialius investuotojus”.

R.Švedas kiek praskleidė strateginių investuotojų medžioklės paslaptį ir paaiškėjo, kad Lietuvos iškeltus reikalavimus atitiko penkios, tačiau savo atsakymus pateikė dvi įmonės.

Kartu viceministras pridūrė, kad didelių įmonių energetikos pasaulyje “yra daugiau nei dešimt, o technologijų gamintojų – labai daug”.

Kaip rašo „Respublika“, viceministras R.Švedas vakar patvirtino, kad itin brangi naujo branduolinio reaktoriaus statyba neišspręstų Lietuvos energetinių problemų.

Dabar valstybė apie 80 proc. visos elektros importuoja iš Rusijos, o pastačius naują jėgainę ši priklausomybė sumažėtų tik 30 proc.

A.Kubiliaus pradėtas kalbas apie žlugusį, bet nesužlugdytą atominį projektą vakar tęsė ir Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas.

“Komisija įsitikino, kad projektas nežlugo, mes tebeturime regioninius partnerius, Europos Komisijos paramą ir turime galimybę derėtis su visais potencialiais strateginiais investuotojais”, – sakė R.Žilinskas.

Iš kur gauta informacija apie “regioninių partnerių” ar Europos Komisijos paramą Lietuvos atominiam projektui, R.Žilinskas nepaaiškino, tačiau kol kas žinoma tik tai, kad ši parama tėra simbolinė.

Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius “Respublikai” teigė, kad Lietuva nėra kreipusis į ES prašydama, kad mūsų amžiaus statybos būtų įtrauktos į strateginių projektų sąrašą.

Seimo Atominės energetikos komisijos narys Kęstutis Daukšys įsitikinęs, esą prasidėsiančios tiesioginės derybos su strateginiais investuotojais būtų nepalankios Lietuvai. Parlamentaro teigimu, jeigu iš varžybų dėl mūsų atominių statybų pasitraukė geriausią pasiūlymą pateikę korėjiečiai, kiti investuotojai siūlys tik prastesnes sąlygas.“

Zigmantas Balčytis – Europos Parlamento narys:

Investuotojo konkursas, švelniai tariant, nepavyko. Mes turėjome siekį kaip nedidelė valstybė išlikti atominės energetikos šalimi, bet, deja, regioniniai partneriai turi savo planus, apie kuriuos mes turbūt ne visada ir žinome.

Dabar premjeras A.Kubilius ir ministras A.Sekmokas kalba apie tiesiogines derybas su strateginiais investuotojais, tačiau aišku, kad tai neduos teigiamo rezultato.

Man sunku pasakyti, kodėl su visuomene vis dar žaidžiamas toks žaidimas, nes iki šiol nėra nutraukta slaptumo skraistė nuo jau pasibaigusių nesėkmingų strateginio investuotojo paieškų. Keista ir tai, kad iki šiol nėra duomenų, jog Vyriausybė dėl elektrinės statybos būtų kreipusis į Europos Komisiją.

Tokie projektai, kai objektams ketinama skirti dešimtis milijardų litų iš valstybės biudžeto, privalo būti skaidrūs. Kam reikalinga tokia migla – sunku pasakyti.

Prieš pusmetį dar buvau gana didelis atominės energetikos šalininkas, bet per tą trumpą laiką daug kas pasikeitė. ES jau garantavo, kad po dešimties metų galėsime rinkos kainomis pirkti elektrą ir dujas, tad mūsų naujasis reaktorius tikrai negalėtų konkuruoti.

Juo labiau kad į ES rinką su pigia elektros energija ketina išeiti ir Rusija, statysianti atominę elektrinę Kaliningrado srityje, kažką planuoja Baltarusija ir net ta pati Lenkija.

Taip, Lenkijos premjeras lyg ir yra išreiškęs paramą mūsų naujai atominei elektrinei, tačiau visada svarbu planuojant tokius objektus galvoti, iš ko tai bus finansuojama.

Lenkai turbūt tik iš mandagumo vis remia Lietuvą. Solidarumas yra solidarumas, bet nacionaliniai interesai visuomet yra svarbiausi. Bene visos Europos valstybės jau yra deklaravusios savo nacionalinius energetinius interesus, ką Lietuvai jau reikėjo seniai žinoti.

„Vilniaus diena“ praneša:

„Lietuvos Vyriausybė praėjusį penktadienį paskelbė, jog pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei “Kepco”, Lietuvai kol kas nepavyko išrinkti strateginio investuotojo statyti naują atominę elektrinę.

Tačiau Lietuva teigia įgavusi daug politinės patirties ir tikisi, kad tiesioginėms deryboms su galimais investuotojais į naują atominę elektrinę jai reikės kur kas mažiau laiko, – informuoja BNS.

Teigiama, kad derėtis bus kviečiamos ir konkurse jau dalyvavusios penkios kompanijos, kurios atitiko kvalifikacijos reikalavimus, ir nauji galimi strateginiai partneriai.

Dalyvaujant regioninėms partnerėms Latvijai, Estijai ir Lenkijai, Lietuva ketina pastatyti naują atominę elektrinę Visagine prie sienos su Baltarusija, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta sovietų laikais statyta Ignalinos atominė elektrinė“.

Rusijos koncerno “Gazprom” valdoma Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) gali būti parduota. Jos vadovas sako, kad ja besidominčiųjų netrūksta.

Kauno valdžia viliasi, kad atėjus naujam savininkui, miestui pavyktų išardyti šilumos ūkio monopolį, pranešė LTV “Panorama”.

Kauno termofikacijos elektrinės vadovas neprognozuoja, kada ir ar iš viso “Gazprom” parduos septynerius metus valdomą elektrinę. Tačiau jis pripažįsta, kad susidomėjimas pirkti jėgainę yra – ja domisi Skandinavijos, Europos ir Lietuvos bendrovės.

“Atvažiuoja svečiai, pasižiūri, pasidomi rodikliais, pasidomi aplinka. Manyčiau, kada dabar aplinka nėra pati geriausia, kadangi vis tiek laikas spaudžia – artėja 2016 metų sausio 1 diena, kada elektrinė turi būti atnaujinta, kad galėtų dirbti naujose sąlygose, todėl investuotojams tas kelia tam tikrų susirūpinimų”, – teigė KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis.

Paklaustas, ar “Gazprom” nori parduoti elektrinę, jos valdybos narys Rimandas Stonys teigė: “Tiesiog nenorėčiau atsakinėti už “Gazprom”. Aš esu tik vienas iš nedidelių akcininkų Kauno termofikacinės elektrinės. Tegul pats “Gazprom” atsako, ar jis labai nori parduoti”.

Tačiau ekspertai sako matantys priežasčių, kodėl dujų gigantas dairosi elektrinės pirkėjo. Esą “Gazprom” suinteresuotas tik savo dujų deginimu, o tai nesuderinama su deklaruojama valdžios politika priklausomybę nuo šio kuro mažinti.

“Tas konfliktas tikriausiai yra pagrindinė priežastis, dėl ko jie bando perleisti tą objektą. Vieša paslaptis, kad ir “Fortum”, kitos įmonės domisi, kurios yra labai stiprios atsinaujinančių energijos šaltinių vystyme, biokuro naudojime, ir ta bazė, kuri yra ten, yra pati tinkamiausia tokiems projektams”, – mano Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Kauno meras neslepia norintis, kad elektrinę, iš kurios miestas perka 95 proc. šilumos, “Gazprom” parduotų. Esą savivaldybė galėtų derėtis su būsimų pirkėju ir išsireikalauti, kad miestas iš elektrinės pirktų ne daugiau kaip pusę šilumos, kitą – iš planuojamų statyti elektrinių.

“Vis tiek yra ir elektros energijos kvotos, šilumos kvotos ir šioje vietoje mes jaučiame Energetikos ministerijos palaikymą ir sudarome bendrą frontą, taigi mūsų koziriai irgi yra tam tikri”, – kalbėjo Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Naują elektrinę Petrašiūnuose kartu su “Kauno energija” siūlo statyti “Lietuvos energija”, vietos jėgainei dairosi ir suomių valdoma “Fortum Heat Lietuva”. Naują elektrinę savo teritorijoje jau kelerius metus žada statyti ir Kauno termofikacijos elektrinė.

Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegija vakar pritarė AB “Kauno energija” ir AB “Lietuvos energija” pasirašytai sutarčiai, kuria susitarta steigti bendrą įmonę ir Petrašiūnų elektrinės teritorijoje statyti naują kogeneracinę jėgainę.

Joje iš biomasės būtų gaminama šilumos bei elektros energija. Naują bendrovę planuojama įsteigti iki šių metų pabaigos ir projekto įgyvendinimą pradėti nedelsiant. Projekto vertė siekia apie 75 mln. eurų (260 mln. litų).

“Kaunas, turėdamas modernią elektrinę Petrašiūnuose, galės pasiūlyti pigesnę šilumą gyventojams”, – sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Naujojoje jėgainėje planuojama deginti biokurą, kuris yra pigesnis nei importuojamos rusiškos dujos, todėl šildymas Kauno gyventojams atpigtų. Naujoje elektrinėje pagaminta šiluma kauniečiams galėtų būti tiekiama jau po 3 metų. Planuojama, kad nauja kogeneracinė jėgainė gamintų apie 50MW (megavatų) šilumos energijos bei 25 MW elektros energijos. Naujos jėgainės galingumas turėtų viršyti 20 proc. reikalingos miestui energijos.