Informacinių technologijų bendrovė IBM, kartu su partneriais, pristatė pirmąją informacinę sistemą, leisiančią standartizuoti ir apjungti elektromobilių įkrovimo paslaugų infrastruktūrą visoje Europoje.

IBM sprendimas suteiks bendrą informacinių technologijų platformą skirtingiems elektromobilių energijos gamintojams, tiekėjams ir įkrovimo stotelių savininkams. Tikimasi, kad naujoji sistema ženkliai prisidės prie masinio elektromobilių naudojimo augimo Europoje.

Informacinė sistema leis elektromobilių vairuotojams įkrauti savo transporto priemones ir sumokėti už energiją bet kurioje šalyje, nepriklausomai nuo elektros gamintojo, tiekėjo ar stotelės operatoriaus. Vientisas elektromobilių aprūpinimo energija tinklas užtikrins šių transporto priemonių turėtojams galimybę keliauti nesibaiminant pristigti energijos nutolus nuo vietinio įkrovimo punkto.

Toks tarptautinis elektromobilių įkrovimo tinklas veiks panašiu principu kaip tarptinklinis mobilusis duomenų perdavimo ryšys (angl. roaming), kuris vartotojams pasiekiamas bet kurioje šalyje nepriklausomai nuo to, kokio operatoriaus paslaugomis naudojamasi.

Platforma bus naudinga ne tik elektromobilių vairuotojams, bet ir energijos gamintojams bei tiekėjams, kurie turės mažiau rūpesčių dėl skirtingų standartų, tarifų bei tarptautinių pinigų pervedimų.

Energijos tiekimo elektromobiliams paslaugas integruoti leisianti platforma sukurta IBM „SmartCloud Enterprise“ sprendimų ir IBM programinės įrangos pagrindu. Sistema taip pat aprūpinta naujausiais duomenų analizavimo sprendimais, kurie padės paslaugų elektromobiliams rinkos dalyviams efektyviau reaguoti į pokyčius ir planuoti savo veiklą.

Bendros informacinės sistemos elektromobilių aprūpinimo energija paslaugų tiekėjams sukūrimas yra „Green eMotion“ projekto dalis. Šio Europos Sąjungos finansuojamo projekto tikslas – iki 2015 metų sukurti visą Europą apimančią infrastruktūrą elektra varomoms transporto priemonėms. „Green eMotion“ projekte be IBM dalyvauja dar 42 partneriai – elektromobilių gamintojai, energijos tiekėjai, mokslo institucijos ir miestų savivaldybės.

Jokios gamtos taršos, begarsis variklis ir svarbiausia – minimalios sąnaudos verslui. Tokį tikslą užsibrėžę unikalaus elektromobilio „JonElis“ kūrėjai, pradeda teikti „žaliojo pervežimo“ paslaugas. „Green Express“ tikslas – visus turimus įprastiniu kuru varomus krovininius autobusiukus perdaryti į elektrinius ir pasiūlyti ekologišką paslaugą už prieinamą kainą.

Kelerių metų įdirbis

Tiek elektromobilių, tiek krovinių pervežimo versle „Green Express“ – ne naujokai, tačiau iki šiol šias verslo sritis vystę atskirai, elektromobilių kūrėjai nutarė suvienyti jėgas ir pasiūlyti iki šiol naują paslaugą Lietuvoje. „Vien elektra varomo transporto idėją turėjome jau seniai, tačiau nebuvome sukūrę tam tinkamo elektrinio variklio. Šiandien tokį jau turime ir žinome, kad jis veikia puikiai. Tokio tylaus, švaraus ir pigaus krovinių pervežimo būdo Lietuvoje dar niekas nėra išbandęs“,- džiaugiasi „Green Express“ vadovas Jonas Navickas. „Green Express“ veikla apima ne tik pervežimus – įmonė teikia ir prekių sandėliavimo, prekių ženklinimo ir pakavimo, komponentų elektromobiliams gamybos paslaugas.

Nauda gamtai ir kišenei

Galbūt įsigyti elektromobilį asmeniniam naudojamui daugeliui kol kas per didelė prabanga, tačiau elektra varomas krovininis ar keleivinis transportas atsiperka gana greitai. Todėl „Green Express“ vadovas J.Navickas sako nebijantis konkurencijos. „Vežiodami krovinius elektromobiliais ne tik rūpinamės gamta, bet ir galime pasiūlyti mažesnius paslaugų įkainius“,- tikina J.Navickas. Nesunku paskaičiuoti, kad įprasto krovinio autobusiuko 100 kilometrų sąnaudos – nuo 35 iki 50 litų. Tuo tarpu, elektra varomas automobilis autobusas šį atstumą nuvažiuos vos už 10 litų.

Ambicingi planai

Kol kas įmonės garaže stovi du darbui paruošti elektromobiliai, tačiau kelių artimiausių mėnesių planuose – visų turimų transporto priemonių perdarymas iš įprastu kuru varomų automobilių į elektromobilius. „Automobilius į elektromobilius perdarinėjame jau seniai. Lietuvos keliuose sutiktumėte ne vieną elektromobilį, kuriame įmontuota mūsų sukurtas unikalus elektrinis variklis. Todėl nusprendėme panaudoti savo žinias kuriant pirmąją „žaliojo pervežimo“ paslaugą Lietuvoje ir bent maža dalimi prisidėti prie švaresnės aplinkos“, – sako pirmosios krovinius elektromobiliais gabenančios įmonės vadovas J. Navickas.

Estijoje užregistruota jau daugiau nei pusę tūkstančio elektromobilių, tuo tarpu Lietuva šiuo skaičiu gerokai atsilieka. Štai Prancūzijoje vien 2011 m. buvo užregistruota 5000 elektromobilių, tuo tarpu Lietuvoje – vos 50. Be to, reikėtų paminėti, kad į šį skaičių yra įtrauktos ir visos dviratės elektrinės transporto priemonės, todėl vien elektra varomų automobilių Lietuvoje yra vos keli.

„Caisse des Dépôts” elektros skirstymo įmonė „ERDF”, „PSA Peugeot Citroën” ir „Renault” pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendros „GIREVE” organizacijos įkūrimo.

Ji rūpinsis įkrovimo stotelių elektromobiliams ir kraunamiems hibridiniams automobiliams tinklų kūrimu. Spaudos konferencijoje dalyvavo industrijos atkūrimo ministras Arnaudas Montebourgas, ekologijos, tvarios plėtros ir energetikos ministras Delphine’as Batho ir valstybės transporto, jūrų ir žvejybos ministras Frédéricas Cuvilleras.

Paslaugų rinkinys

Naujos paslaugos dėka vairuotojai galės naudotis visomis įkrovimo stotelėmis, kam jos bepriklausytų – savivaldybėms, stovėjimų aikštelių savininkams ar privatiems operatoriams.

Navigacijoje arba išmaniajame telefone įdiegta programa padės rasti aplink esančias stoteles ir rezervuoti vieną iš jų. Vairuotojai galės įkrauti elektromobilius ne tik įprastame rajone ir savo operatoriaus stotelėje, bet ir kitose vietose – kitų operatorių įkrovimo taškuose Prancūzijoje ir kitur.

Besitęsianti konsultacija

Ministerijų prašymu keturi signatarai pradės derybas su akcininkais ieškant patirtimi ir resursais tinkamų partnerių.

Pirmoji užduotis – sukurti nacionalinę įkrovimo taškų tinklo sistemą su tikslia informacija – įskaitant ir užmtumą – apie kiekvieną jų. Ši sistema bus prieinama visiems operatoriams, kad jie galėtų plėtoti paslaugas vartotojams – žemėlapius, įkrovimo stoteles, mobilumą bei tobulinti vartotojų aptarnavimą. Įkurta organizacija taip pat parengs duomenų mainų standartus, leisiančius paprastai vykdyti pavedimus tarp operatorių. Organizacija reprezentuos Prancūziją derantis su kitomis šalimis, kad šie standartai būtų naudojami ir tarptautiniuose pavedimuose. „GIREVE“ savo kompetencijos srityje taip pat konsultuos savivaldybes.

Prancūzijos vyriausybė dalyvaus „GIREVE” projekte – kaip ir akcininkai, ji stebės projekto progresą ir padės teikiant elektromobilių naudotojams reikalingas paslaugas.

Mainais už taršos leidimus Estijos vyriausybė iš Japonijos koncerno „Mitsubishi Motors Corporation“ pernai ir šiemet gavo 507 naujus elektromobilius MiEV ir šalies elektromobilių parką padidino iki maždaug tūkstančio. Be to, visuose didžiuosiuose Estijos miestuose jau įrengtos elektromobilių įkrovos stotelės, veikia tokių automobilių techninio aptarnavimo centrai.
Lietuva elektromobilių srityje nuo Estijos atsilieka dešimtis kartų: mūsų šalies keliais važinėja mažiau nei šimtas tokių automobilių. Be to, Lietuvoje įrengtos vos dvi elektromobilių įkrovos stotelės – viena Vilniuje, kita Kaune.
Žinoma, elektromobiliai turi trūkumų, bet pranašumų – nepalyginti daugiau: kelionė iš Vilniaus į Kauną elektra varomu automobiliu atsieina vos 9 Lt, be to, Kaune ir Vilniuje šiuos automobilius leidžiama statyti nemokamai.
Čia derėtų priminti, jog visokiose vizijose nusifantazuota, kad 2020 m. elektromobilių skaičius Lietuvoje sieks 152 tūkst., o 2025 m. – net 304 tūkst. „Iš tiesų elektromobilių proveržio mūsų šalyje nebus tol, kol Lietuvoje nebus plėtojama elektromobilių infrastruktūra ir kol gyventojai lengvatomis nebus skatinami įsigyti elektromobilius, nes dabar jie yra brangūs – kainuoja per 100 tūkst. Lt“, – mano Lietuvos elektromobilių asociacijos direktorius Karolis Beniulis.
Tiesa, išsivysčiusiose šalyse elektromobilių skaičius pastaruoju metu sparčiai didėja, kasmet padvigubėdamas. Šiuo metu elektromobilius visame pasaulyje gamina apie 20 automobilių gamintojų, jų įsigyti siūlo tokie koncernai, kaip „Mitsubishi“, „Toyota“, „Citroen“, „Honda“. Iš viso pasaulyje jau yra pagaminta apie 3 mln. elektromobilių, pusė jų – Kinijoje.
Kita vertus, skeptikai pabrėžia, kad elektromobilių populiarėjimo proveržį stabdo vis dar netobula jų konstrukcija: su įkrauta baterija tegalima nuvažiuoti 160–180 km, o žiemos sąlygomis dar mažiau, nes nemažai energijos išeikvojama salonui šildyti, be to, elektromobiliai žemesni už įprastus automobilius (nes baterija yra automobilio apačioje), taigi esant prastesniems keliams ar blogesnėms gamtinėms sąlygoms jų vairuotojai patiria nepatogumų.

Technologijų ir inovacijų bendrovė „Siemens“ drauge su Vokietijos automobilių gamintoju BMW suprojektavo elektros lizdą, kuris leidžia elektromobilius sparčiai įkrauti tiek pastoviąja (DC), tiek kintamąja srove (AC). Bendrovės siekia, kad šis Miunchene pristatytas prototipas taptų tarptautiniu standartu ir suvienodintų lizdus visose elektromobilių įkrovimo stotyse.

„Elektromobiliai, kurie yra įkraunami pastoviąja arba kintamąja srove turi naudoti skirtingus lizdus. Mes su partneriais sukūrėme vieną lizdą abiem srovių tipams, kuris montuojamas ir automobilio, ir pakrovimo stotelėje. Naudojant vieną lizdą elektromobilių vairuotojai patogiai ir paprastai galės įkrauti abiejų srovių tipų transporto priemonių baterijas“, – sakė „Siemens“ AG prezidentas ir vykdomasis direktorius Peter Löscher.

Naujasis lizdo prototipas elektromobilių vairuotojams ateityje suteiks papildomų krovimo funkcijų, tokių kaip išmanusis ir dvikryptis krovimas. Šios funkcijos palaikys tiek pastoviosios, tiek kintamosios srovės baterijų pakrovimo tipus.

Pristatydami šį sprendimą Vokietijos specialistai akcentuoja krovimo pastoviąja srove (DC) privalumus. Netolimoje ateityje su 15 minučių pastoviąja srove pakrautomis baterijomis elektromobilis vidutiniškai galės nuvažiuoti 100 kilometrų.

Be to, pastoviosios srovės energijos keitiklis yra įmontuotas pakrovimo stotelėje, o ne automobilyje, todėl automobilių gamintojai gali gaminti lengvesnius elektromobilius. Taip elektromobilis sunaudoja mažiau energijos ir su vienu įkrovimu gali nuvažiuoti ilgesnį atstumą.

Naujoji sistema buvo sėkmingai išbandyta šių metų rugsėjo mėnesį su „Siemens“ įkrovimo stotele ir BMW elektromobiliu „ActiveE“. „Siemens“ ir BMW siekia, kad pakrovimas pastoviąja srove taptų pasauliniu standartu ir pateikė pasiūlymą Tarptautinei elektros technikos komisijai.

Universalus lizdas yra „Modellregion Elektromobilität München – Drive eCharged project“ projekto dalis. Šis projektas yra finansuojamas Vokietijos transporto, pastatų ir miestų plėtros ministerijoje.

"Veido" archyvas

2014 metais Pietų Afrikoje turėtų būti pradėtas gaminti Joule elektromobilis. “Auto Bild” žurnalistai aplankė Gerosios Vilties iškyšulio šalies gamintojus, kurie tikisi, kad tai pavyks įgyvendinti.

Atokiausiame šio laukinio žemyno krašte žmonės galvoja apie badą ir karą, orumą ir priespaudą, tačiau vargu ar susimąsto apie tokias sąvokas kaip ateities technologijos ir inovacijos. Labiausiai į Pietus nutolusiame šios vargingos žemyno dalies smaigalyje Kobusas Meiringas žvelgia į jūrą ir mato savo afrikietišką svajonę. O šalia stovi jo Joule elektromobilis.

46 metų ponas Meiringas “Optimal Energy” kompaniją Pietų Afrikos Respublikoje įkūrė 2005 metais. Jis  tikisi, kad jau po trejų metų pasaulio didmiesčių gatvėmis riedės jo įmonės sukurtas pirmasis afrikietiškas elektromobilis.

Prototipas įvažiuoja į neišvaizdų garažą netoli Pietinio Atlanto kranto uolų. Čia Joule įkraunamas prijungus prie 220 voltų įtampos lizdo. Dabar jis pasirengęs rytdienos kelionei į už 100 kilometrų  Šiaurės Vakaruose esantį Keiptauną.

Šiuo metu yra pagaminti keturi elektromobilių prototipai. K. Meiringas turi keturis vaikus, tačiau Joule – taip pat jo kūdikis. Joule be garso rieda Afrikos keliais, tačiau daugiau niekuo nesiskiria nuo įprasta automobilio. Nebent gali kilti ginčų dėl išvaizdos – automobilio dizainą kūrė afrikiečiai ir buvęs Jaguaro dizaineris Keithas Helfetas, o paskutinius štrichus nubraižė “Zagato” kompanija. Automobilyje pakanka vietos keturiems, erdvi vairuotojo vieta ir elektromobiliui būdinga dinamika. Apie tai, kaip stabdant įkraunamos baterijos, pasakoja Mwendwa Mutisya – bandymų inžinierius ir vienas iš 35 tamsiaodžių darbuotojų 100 žmonių įmonėje. Nuvažiavus 95 kilometrus matome, kad akumuliatoriuose dar liko 35 procentai sukauptos energijos. Joule važiuoti taip pat smagu kaip ir Nissan Leaf. Tik pastarąjį jau galima įsigyti, o afrikiečio reikės ilgokai palaukti.

Joule reiškia darbą ir energiją. Ir viltį, kad pavyks gauti paramą serijinei gamybai. Kasmet nuo konvejerio naujoje gamykloje turėtu nuriedėti 50 000 automobilių, kurių iki 85 procentų bus eksportuojama. Automobilio kaina bus apie 24 000 eurų, o akumuliatorius kompanija nuomos už papildomą kainą. Šis projektas, kurį finansavo valstybės fondai ir privatūs rėmėjai, jau atsiėjo 26 milijonus eurų. Dabar ponas Meiringas ieško partnerių Kinijoje ir Indijoje, tačiau automobilis vis tiek bus gaminamas Afrikoje.

Joule projektas iš pirmo žvilgsnio atrodo absurdiškas tiek pat lyg eskimai ketintų auginti bananus. Bet Pietų Afrikos Respublika – automobilių gamintojų šalis, o VW, Daimler ir BMW čia turi savo gamyklas. Joule taip pat tikisi tapti eksporto šlageriu. „Mūsų modelis yra nepakartojamas“, – tvirtina Diana Blake. Marketingo skyriaus vadovė ilgą laiką dirbo BMW, o automobilių pramonėje sukasi jau keletą dešimtmečių. „Mes didmiesčiuose įkursime mažas parduotuves, kuriose bus galima įsigyti mūsų elektromobilius. Panašiai kaip “Apple” parduotuvėse.“

Kad visa tai neliktų tik afrikietiška svajonė, “Optimal Energy” kompanijai teko pasitelkti partnerius iš viso pasaulio. Ličio jonų baterijos atkeliaus iš Pietų Korėjos, valdymo prietaisus tieks JAV “Johnson Controls” kompanija, puslaidininkius – Nürnberge (Vokietija) įsikūrusi “Semikron” įmonė. Serijinės gamybos priežiūra bus patikėta EDAG specialistams.

Apie tai taip pat papasakojo Kobusas Meiringas, kada sustojome turistiniame uoste įkrauti Joule. Užsieniečiams šis automobilis neįdomus, bet afrikiečiai jį smalsiai apžiūrinėja. Daugelis yra matę Joule nuotraukas ir žino jo pavadinimą. Ar elektromobilis jiems patinka? Vienas juodaodis demonstruoja baltutėlius dantis ir sako, – „Taip, tai elektromobilis iš Afrikos.“

Išvada

Tikėjimas elektromobilių ateitimi neturi ribų ir jau seniai pasiekė net Afriką. Jo gamintojai verti pagarbos dėl ryžto ir drąsos. Automobilis, nors ir prototipas, stebėtinai solidus. Bet po trejų metų reikės daug sėkmės, kad su tada jau pasenusia išvaizda jis pranoktu konkurentus.

BFL

Vokietijos vyriausybė ketina skirti finansinę paramą elektromobilių technologijoms plėtoti: per artimiausius 2 metus tam bus išleistas milijardas eurų.