"Scanpix" nuotr.

Įsivaizduokite: važiuojate automobiliu, su kuriuo nereikės sustoti įsipilti degalų, nes jį „pamaitins‟ kelio danga. Važiuojate automobiliu, kuris „nedrasko‟ jūsų piniginės, nes yra varomas elektra. O svarbiausia – važiuojate automobiliu, kuris mažiau kenkia aplinkai. Ne, tai ne sapnas, o netolima ateitis. Gal ir dabartis, jei drįstumėte žengti žingsnį pirmyn, – spręsti jums.

Žygimantas Mitkus, euroblogas.lt

Apie žaliojo transporto perspektyvas Lietuvoje kalbamės su transporto analitiku, lietuviško elektromobilio kūrėju dr. Martynu Starevičiumi.

– Šiuo metu darbuojuosi Kauno technologijos universitete, esu Transporto inžinerijos katedros docentas. Taip pat dirbu su įvairių miestų infrastuktūros, susisiekimo sistemos projektais. Esu vykdęs Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos vystymo projektą dvidešimčiai metų į priekį, kuriame nagrinėjome darnaus judrumo priemonių taikymą ir analizavome bendrą susisiekimo sistemos vystymo poveikį bendram miesto gyvavimui.

Kalbant apie elektromobilius, pirmojo projekto idėja gimė doktorantūroje. Tai buvo eksperimentinis elektromobilis, kuriuo bandėme patikrinti savo analitinius skaičiavimus ir ieškoti sprendinių, kaip komercializuoti elektromobilių technologijas. Visi projektai buvo rengiami su studentais – tai yra jų baigiamieji darbai. Ši praktika pasiteisino tuo, kad studentams buvo įdomu baigiamuosius darbus atlikti realioms sąlygoms su realiais projektais ir pritaikyti bei išbandyti keletą savų idėjų.

Martynas Starevičius / Euroblogas.lt/Ž.Mitkaus nuotr.

Taip pat prisidėjau prie įmonės „Vėjo projektai‟ projekto – elektrobuso – kūrimo. Aš buvau konstruktorių grupės narys. Elektrobusas praeitais metais buvo duotas išbandyti autobusų parkams skirtinguose miestuose. Šis projektas – prototipas, norimas technologijas sumontavus pigiausiomis priemonėmis. Patikrinę ir pabandę, kaip veikia autobuse įrengtos technologijos, šiuo metu kuriame ir elektrobuso dizainą, kad jis būtų šiuolaikiškas ir patrauklus gyventojui.

– Kaip sugalvojote pasukti žaliojo transporto kryptimi?

– Apie tai galvoti pradėjau 2000 metais. Tada elektromobiliai buvo gana naujas dalykas, tačiau vėliau elektra varomos transporto priemonės išpopuliarėjo. Kai pradėjome rengti elektros variklius, susidūrėme su skepsiu, tačiau kartais vardan naujos technologijos tenka „nulaužti‟ ir visuomenės mąstymą.

– Kiek laiko trunka pakrauti elektromobilį? Kokios technologijos kuriamos, kad šis procesas vyktų kiek įmanoma greičiau?

– Elektromobiliui reikia 20 kilovatvalandžių elektros energijos nuvažiuoti 100 kilometrų. Palyginti – arbatinukui reikia dviejų kilovatvalandžių. Jei namuose rozetė teikia arbatinukui reikalingą elektros energiją, šį skaičių padalinkime ir gausime, kad elektromobilį „namų sąlygomis‟ reikėtų krauti 10 valandų. Mieste esančios specialiai elektromobiliams skirtos įkrovimo stotelės transporto priemonę gali pakrauti per 20 minučių, tačiau ji turi būti galinga.

Namų šeimininkei, kuri vaikus veža į mokyklą, galbūt užsuka į parduotuvę ar nuvažiuoja į miestą atlikti kitų darbų, elektromobilis – puikus variantas, nes jai nereikia įveikti didelių atstumų.

Apie elektra varomų transporto priemonių įkrovimo technologiją kalbamės ir su autobusų parkais, kurie galvoja įsigyti elektra varomų transporto priemonių. Tačiau jų sąnaudos gerokai didesnės, tad, norint įkrauti 100 autobusų, reikėtų labai daug investicijų ir didelio elektros energijos galingumo. Miestai, kuriuose įrengtas troleibusų kontaktinis tinklas, jau turi elektromobiliams reikalingą infrastuktūrą, tad jiems prisitaikyti prie šios technologijos būtų lengviau.

– Kokios technologijos kuriamos, kad pakeistų, palyginti su standartiniu automobiliu, ne visai efektyvią elektromobilių baterijų technologiją? Ar artimiausiu metu jas galėsime panaudoti?

– Elektromobilių panaudojimas priklauso nuo mūsų suvokimo. Tyrimai rodo, kad apie 75 proc. žmonių per dieną automobilių važiuoja iki 100 kilometrų. Rinkoje jau esantys elektromobiliai, pavyzdžiui, „Mitsubishi i-MiEV‟ ar „Nissan LEAF‟, visiškai įkrauti gali įveikti iki 150 kilometrų atstumą, o tai atitinka didžiosios dalies žmonių dienos poreikį. Pavyzdžiui, namų šeimininkei, kuri vaikus veža į mokyklą, galbūt užsuka į parduotuvę ar nuvažiuoja į miestą atlikti kitų darbų, elektromobilis – puikus variantas, nes jai nereikia įveikti didelių atstumų.

Kelių ministerijų užsakymu parengtoje kompleksinėje studijoje numatyta, kad iki 2025 metų Lietuvoje bus 15-16 tūkst. elektromobilių. Palyginti su milijonu Lietuvoje riedančių automobilių, tai yra neįsivaizduojamai mažai, bet vis tiek palyginti didžiulis žingsnis pirmyn.

– Ar elektromobilių baterijų gamyba kenksminga aplinkai? Ar jos perdirbamos?

– Kiek teko domėtis, su nikelio-kadmio baterijomis problemų buvo, tačiau ličio baterijos yra visiškai regeneruojamos ir tinka antriniam panaudojimui.

– Kokios perspektyvos elektromobiliuose panaudoti saulės energiją?

– Pažįstu vieną elektrotechnikos specialistą, kuris ant tradicinio automobilio stogo sumontavo saulės bateriją ir turėjo labai efektyvų kondicionierių. Saulei stipriai kaitinant automobilį, nevažiuodamas jis pats save vėsina. Kita vertus, kai automobilis įkaitęs, jį daug sunkiau atvėsinti, nei vėsinant nedideliu intensyvumu, palaipsniui.

– Koks lietuvių požiūris į elektromobilius? Ką reikėtų keisti, kad technologija būtų patrauklesnė ir vietoje įprasto automobilio vartotojas pirktų elektros energija varomą transporto priemonę?

– Lietuvoje individualiai perdarome automobilius: iš tradicinio automobilio išimame variklį ir įdedame naują – elektrinį.

Tokios kelio juostos ne tik kraus elektromobilius, tačiau ir kaups elektros energiją, todėl, pavyzdžiui, žiemą galės pačios nutirpdyti sniegą.

Yra ir entuziastų, kurie elektromobilius susikonstruoja patys. Sudėtingiausias dalykas klientui siūlant elektra varomą transporto priemonę – tai, kad žmonės labai taupo pinigus. Elektromobilis gali kainuoti apie 10 tūkst. eurų. Išgirdęs šią sumą pirkėjas dar yra linkęs surizikuoti. Tačiau kai priduri, kad taip pat reikės pateikti dokumentus, suderinti ekspertizes ir tai kainuos dar mažiausiai 2 tūkst. eurų, elektromobilių patrauklumas dingsta.

– Kokia situacija su hibridiniais automobiliais? Ar jie prisideda prie klimato kaitos mažinimo?

– Sakyčiau, situacija su hibridiniais automobiliais visai nebloga. Jų varikliai suderinti taip, kad, važiuojant nedideliu greičiu, varo elektros variklis. Įstrigus spūstyje į atmosferą neišmetamos kenksmingos dujos, bet tai – labai sudėtingas įrenginys. Automobilyje sumontuoti du varikliai, o juos tarpusavyje suderinti tikrai sudėtinga.

– Ar sukurtomis technologijomis dalijamasi tarp valstybių, kad vyktų greitesnė žaliojo transporto pažanga?

– Visi nori parduoti savo technologijas, tačiau pirmiausia reikia rasti pirkėją. Paprastai bet kokios inovacijos atsiremia į tai.

– Ar įmanomos kelio juostos, kurios pakrautų elektromobilius? Kada tokia technologija galėtų būti pradėta taikyti?

– Tokia technologija tikrai įmanoma, ji po truputį jau įgyvendinama. Bandomieji takai, tačiau kol kas skirti tik dviračiams, jau berods įrengti Nyderlanduose. Jie labai patogūs, nes taip pat sumažina infrastuktūros priežiūros išlaidas. Tokios kelio juostos ne tik kraus elektromobilius, tačiau ir kaups elektros energiją, todėl, pavyzdžiui, žiemą galės pačios nutirpdyti sniegą.

Tomo Alksnio nuotr.

Toks įspūdis susidarė po kelių dienų pasivažinėjimo elektriniu BMW i3. Savo išvaizda ši mašina tikrai nenustebins nei aplinkinių merginų, nei pačių BMW markės fanų.

Jonas OKMANAS

Daug problemų kils, kai išsikraus elektromobilio baterijos. Bene vienintelė vieta jam įkrauti Vilniuje yra BMW atstovybės garažas, kuris nuolat užimtas „City Bee“ elektrinių mašinų. Sostinėje yra dar kelios elektromobilių įkrovimo stotelės, bet jos priklauso kitoms žinyboms, bet to, privalu turėti pereinamąją jungtį, nes i3 elektros lizdo jungtis yra specifinė, skirtinga nuo japoniškų ir amerikietiškų variantų. Dar kelios stotelės yra Kaune, Elektrėnuose ir šalia Vievio. Tačiau į pajūrį su i3 kol kas nuvažiuoti negalime – „užgesi“ kelyje, o gaila. Jau artimiausiu metu reikėtų elektrinės „degalinės“ kažkur Kryžkalnyje. Bet atperka kitkas – su i3 važiuoji nemokomai arba beveik nemokomai. Tiesa, laiko kelionėje turi turėti  gerokai daugiau nei įsipilti baką benzino, mat įkovimas užtrunka mažiausiai pusvalandį. Kita vertus, i3 gali krauti ir namie iš įprastinio elektros lizdo, bet tai užtruks gerą pusdienį.

Kas kita – naujojo elektromobilio technologijos. Šiame elektromobilyje jos – aukščiausio lygio, nes i3 yra elektromobilis su pagrindiniu 125 kW elektriniu motoru ir papildomu 7,4 kW benzininiu varikliu, kuris tiesiogiai nesuka automobilio ratų, o krauna elektros generatorių. Varikliukas maitinamas 9 litrais benzino ir gali sugeneruoti papildomus 90-100 km. Tai vadinamoji REX (range extender) sistema, benzininis variklis čia yra dviejų cilindrų, pasiskolintas iš BMW motociklo.

Dėl panaudotos naujo tipo anglies pluošto medžiagos BMW i3 sveria 1195 kg, t.y. apie 300 kg mažiau nei kiti kompaktiniai elektromobiliai. Važiuojant energijos taupymo režimu, su iki galo įkrautomis baterijomis i3 gali „komfortišku“ režimu nuvažiuoti apie 160 km. O pačio BMW koncerno teigimu, ypač taupant, nuvažiuojamas atstumas gali padidėti iki 200 km – tai vienas iš geriausių rezultatų elektromobilių rinkoje.

BMW kūrė i3 nuo visiško nulio, todėl jis iš pagrindų nepanašus į jokį kitą modelį. Net kėbulas yra ne iš plieno ar aliuminio, o iš anglies pluoštu sustiprinto polimero – itin stiprios ir lengvos medžiagos, paprastai naudojamos tik sportiniuose modeliuose. Salonas ne visai įprastas. Labiausiai į akis krinta veltinį primenanti durelių ir priekinės palangės medžiaga, pagaminta iš perdirbto pluošto. Kaip sako vokiečiai, dauguma detalių yra pagamintos iš elementariausių šiukšlių.

Anot gamintojų, jie stengiasi nedaryti klaidų – nepakanka būti praktiškam, jei nori sėkmingai parduoti elektrinius automobilius. Taigi gamintoja skyrė daug dėmesio i3 stiliui. „Labai malonu vairuoti, tai tikras BMW automobilis, o tai reiškia – puiki mašina“, – tikina BMW vadovybė. Tačiau šios mašinos kaina iš tiesų kandžiojasi – bazinė kaina yra 39 951 Eur., o bandyto egzemplioriaus papildoma įranga dar atseis apie 6 tūkst. Eur., nes pusę šios sumos kainuoja papildomas benzininis varikliukas.

Mažas motoriukas yra labiau ne nuvažiuojamo atstumo prailginimas, o rami galva, kai pasibaigus baterijoms, dar galėsi kažkiek papildomai nuvažiuoti, naudodamas po 0,6 litro benzino 100 km kelio. Ir jei tokiame “elektromobilyje” kaip „Toyota Prius” –benzininis variklis siunčia galią ir į ratus ir juos suka (iš principo tai yra hibridniai modeliai), BMW i3 dvicilindrio varikliuko galią perduoda į elektros motorą. Jei laiku įsikrauni jo baterijas, benzinas lieka nenaudojamas.

„BMW i3” sukimo momentas nemenkas – 250 Nm  ir tai važiuojant labai juntama, ypač dėl nedidelio modelio svorio. Iki 60 km/h greitį pasiekia gana sparčiai – per 3,7 s. 100 km/h greičiu automobilis važiuos po 7,2 s, o maksimaliai gali įsibėgėti iki 150 km/h, nes greitis yra ribojamas elektronikos. Keistas jausmas lydi ir važiuojant – atleidus akseleratoriaus paminą, mašina iš karto stoja, todėl dažnokai stabdžių pedalas lyg ir nereikalingas. Dėl to stabdžių trinkeles reikės keisti tik po 5 metų. Visiškai atleidus akceleratorių, elektromobilis įjungia baterijų įkrovos režimą ir yra staigiai stabdomas. Tokiu važiavimo stiliumi vairuotojas gali sutaupyti iki 10 proc. energijos. Judėjimo „lengvumui“ čia montuojami net 19 colių dydžio ratai.

Laikinoji sostinė pasižymi ne tik transporto įmonių ir technologinės pakraipos mokslo įstaigų gausa. Kaune taip pat važinėja 5 iš 8 registruotų Lietuvos elektromobilių.

Nors juos galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, kaip tik Kauno technologijos universiteto mokslininkai ir miesto verslininkai gali padėti, kad šalyje jų rastųsi daugiau. Kol kas – bent simbolinėmis priemonėmis, kaip šios savaitės iniciatyva – viešai parodyti KTU studento sukurtą elektromobilį ir suteikti galimybę visiems tokias priemones vairuojantiems žmonėms prie prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ nemokamai pasikrauti saviškį.

„Manau, ši akcija prisidės prie elektromobilių populiarėjimo – aš tikiuosi, kad šiemet jų Lietuvoje jau važinės daugiau nei dešimt“, – sakė KTU magistrantas Dainius Janulevičius, suprojektavęs elektromobilių įkrovimo stotelę.

Vienas svarbiausių žingsnių, siekiant skatinti šių transporto priemonių skaičiaus augimą šalyje yra elektromobilių įkrovimo infrastruktūros sukūrimas. Šiuo metu Lietuvos miestuose yra apie 10 įkrovimo stotelių. Pusę jų yra savo reikmėms įsirengę fiziniai asmenys. Vienos elektros įkrovimo stotelės įrengimo kaina siekia apie 13 tūkst. litų. Įkrovus elektros galią naudojančių lengvųjų automobilių bateriją galima nuvažiuoti apie 120 kilometrų.

„Lietuvoje apie šiuos automobilius vis dar dažnai kalbama kaip apie ateities planą… O kad ta ateitis ateitų greičiau, įkūrėme laikiną jų įkrovimo stotelę. Tikimės, kad šis nedidelis mūsų žingsnis paskatins ir mūsų lankytojus atkreipti dėmesį bei pasidomėti šiomis transporto priemonėmis“, – sakė „Megą“ valdančios bendrovės „Baltic Red“ rinkodaros vadovė Rasa Vyšniauskienė. Ši iniciatyva įgyvendinama kartu su KTU Inovacijų ir verslo centru.

Nors elektromobiliai reikalauja nemažų investicijų, jais labiausiai domėtis skatina draugiškumas aplinkai ir kylančios įprasto kuro kainos. Pasak D. Janulevičiaus, nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu kainuoja apie 10 litų. O norintiems perdaryti savo turimą automobilį į tik elektros galią naudojančią transporto priemonę, tai gali atsieiti ne mažiau 40 000 litų. Atlikti visus reikalingus bazinės sistemos integravimo darbus užtrunka nuo trijų savaičių iki kelių mėnesių.

Atvykę apžiūrėti šalia „Megos“ stovinčio elektromobilio gyventojai taip pat galės išvysti KTU Transporto inžinerijos katedroje 2011 m. suprojektuotą ir pagamintą malūnsparnį. „Kėkštu“ vadinamas malūnsparnis prekybos centro pagrindinėje aikštėje nutūpė šią savaitę ir stovės iki gegužės 18 dienos. Eksperimentiniams skraidymams sukurta oro transporto priemonė gali skraidyti 10-20 kilometrų spinduliu.

Elektromobilis ir malūnsparnis yra vieni didžiausių KTU studentų ir jaunųjų mokslininkų sukurtų išradimų tarp dalyvavusių „KTU Technorama“ konkurse. Šį šeštadienį „Megoje“ nuo 10.30 val. bus galima išvysti šių metų „KTU Technoramos“ parodai – konkursui pateiktus studentų darbus.

Pardavimų duomenys rodo, kad nuo šių metų gegužės mėnesio revoliucinė „Opel Ampera” yra labiausiai perkamas elektromobilis Europoje. Užimdama 20 proc. Europos elektra varomų automobilių rinkos, „Ampera“ lenkia visus savo varžovus.

„Didžiuojamės tapę lyderiais Europoje. Pardavimų duomenys bei klientų atsiliepimai patvirtina, kad einame teisinga linkme”, – sako Ennos Fuchsas, „Opel“ elektrinio mobilumo pristatymo direktorius. „Tokiose šalyse kaip Olandija, kur esame skatinami vyriausybės, mūsų veiklos rezultatai itin džiugina.“

Olandijoje „Ampera” gegužės mėnesį užėmė daugiau nei 77 proc. elektromobilių rinkos ir tapo lyderiu, kuomet konkurentai gali tenkintis tik vienu kitu šios rinkos procentu. Nuo metų pradžios iki dabar, „Ampera“ Olandijoje vidutiniškai užėmė 50 proc. elektromobilių rinkos, taip patvirtindama savo populiarumą. Paskutinieji pardavimų duomenys rodo, kad „Ampera“ yra labiausiai perkamas elektromobilis Vokietijoje, čia užimdamas trečdalį rinkos bei Šveicarijoje, kurioje užima 44 proc. rinkos.

„Ampera“ yra laimėjusi daugiau nei 50 tarptautinių ir nacionalinių apdovanojimų įskaitant ir „Metų automobilis 2012“ bei 2011 metų pasaulio ekologiškiausio automobilio („World Green Car of the Year 2011”) titulus. Europoje elektromobilis „Euro-NCAP“ saugos bandymuose įvertintas 5 žvaigždutėmis.

„Ampera“ 111 kW/150 AG elektrinį variklį maitina 16 kWh ličio jonų baterija. Priklausomai nuo vairavimo įpročių ir kelio sąlygų tik elektra varomu agregatu galima įveikti nuo 40 iki 80 km visiškai neteršiant aplinkos. Kai baterijoje lieka kritinis energijos kiekis, automatiškai įsijungia benzininis 1,4 l  63 kW/86 AG variklis, kuris tuo pačiu per elektros generatorių ir toliau krauna bateriją, todėl galima nuvažiuoti daugiau kaip 500 km nesustojant ir nepildant degalų atsargų.

"Opel" nuotr.

„Ampera“ ratus visuomet suka elektra. Unikali 16 kW lièio jonø baterija krauna 111 kW/150 AG elektriná agregatà, su kuriuo galima nuvaþiuoti 40–80 km neterðiant gamtos në gramu anglies dvideginio (priklausomai nuo vietovës, vairavimo stiliaus ir temperatûros). Remiantis „ECE R101“ reglamentu, kuris apskaièiuoja degalø sànaudas ir CO₂ tarðà, „Ampera“ reikia maþiau nei 1,6 l/100 km degalø, o á aplinkà iðmetama maþiau kaip 40 g/km CO₂ (preliminarûs duomenys).

Kelyje „Ampera“ automobilio „Voltec“ elektrinis agregatas užtikrina gyvybingà ir neprilygstamà vairavimà. Akimirksniu iðvystantis 370 Nm sukamàjá momentà, automobilis iki 100 km/h ásibëgëja per apytiksliai 9 sekundes ir pasiekia maksimalø 161 km/h greitá. Naudodama elektriná vaþiavimo reþimà, „Ampera“ praktiðkai neskleidþia jokio garso, o važiuojant padidinto atstumo režimu, triukšmas, vibracijos ir švilpesiai yra stipriai sumažinti.

Iðmanios ir praktiðkos „Ampera“ padidinto atstumo funkcijos dëka, vairuotojai galës bûti ramûs, nes jie niekada neatsidurs ðalikelëje su išsikrovusia baterija. „Ampera“ modelis suteikia visus gamtai draugiškus aspektus, gyvybingà elektrinio vaþiavimo reþimà, neturintá në vieno trûkumo.

Nepriklausomi tyrimai parodë, jog „Ampera“ leistinas vaþiavimo atstumas su gamtos neterðianèiu elektros agregatu ne tik atitinka 80 proc. europieèiø vairuotojø poreikiø, bet ir benzininio variklio dëka suteikia galimybæ vaþiavimo atstumà padidinti iki 500 km. Toks vaþiavimo reþimas ásijungia automatiškai, kai elektrinë baterija iðsikrauna. Be to, ðis reþimas padeda generuoti elektrà ir taip ákrauti baterijà ið naujo. „Ampera“ dizainas yra lygiai toks pat unikalus ir áspûdingas, kaip ir revoliucinis „Voltec“ elektrinis agregatas. Aerodinamiškai efektyvi automobilio iðvaizda atitinka vidaus salono nuotaikà, kur áprastus mygtukus ir jungiklius pakeitë aukðtos raiðkos spalvotas lietimui jautrus funkcionalus ekranas.

Be viso to, automobilis dar ir praktiðkas. Penkiø durø këbulas garantuoja patogø sëdëjimà keturiems suaugusiems asmenims, 310 litrø bagaþinæ, o sulankstomos galinës sëdynës dar labiau prapleèia erdvæ bagaþui. „Ampera“, kuri prekybos salonuose pasirodys ðiø metø gale, atspindi „Opel“ tradicijas – pasiûlyti inovatyvias technologijas uþ realià kainà. Kaip ir visa „Opel“ produkcija, „Ampera“ turës garantijà visam automobilio naudojimo laikui  (iki 160 tûkst. km ridos; Vokietijoje ir Didþiojoje Britanijoje) bei aðtuoniø metø (160 tûkst. km) baterijø sistemos garantijà.

Rekomenduojama „Ampera“ kaina Europos rinkose bus 42 900 eurø (148 125Lt). Kaina nurodyta su PVM, taèiau dël skirtingø árangos komplektø, skirtingose rinkose kainos gali skirtis. Lyginant su kitais automobiliø gamintojais, aiðki „Opel“ kainodara eliminuoja neaiðkumo faktoriø, nes visos kainos visada nurodomos áskaièius PVM uþ automobilá ir baterijà.

„Opel Ampera“ sulaukia daug entuziazmo ir gero ávertinimo. Jau dabar þiniasklaida ir visuomenë „Opel Ampera“ pripaþino nugalëtoju daugelyje nominacijø. „Opel“ elektromobilis taip pat suvienijo daug europieèiø virtualiame „ePioneer“ tinkle. Ðie þmonës yra potencialûs klientai. Jiems pirmiesiems teko galimybë iðbandyti „Ampera“. Jie gauna iðskirtinæ informacijà ir paslaugà, bei daugelá kitø privilegijø. Daugiau nei 5000 nariø prisijungë prie „ePioneer“ bendruomenës www.opel-ampera.com tinklalapyje. „Opel“ tikisi, kad 2012 m. bus parduota 10 000 „Ampera“ elektromobiliø.

„Kitaip nei áprasti automobiliai, „Opel Ampera“ gali tapti vieninteliu automobiliu, kurio jums reikia“, – sako Alainas Visseris, „Opel“ pardavimø, rinkodaros ir techninës prieþiûros viceprezidentas. „Ðis elektromobilis turi viskà: revoliuciná variklá, modernø dizaino stiliø, tobulà saugumà, aukðtos kokybës medþiagas bei lengvai perprantamà maðinos valdymà. Visa tai jungia ir vainikuoja nepakartojama vairavimo dinamika“. „Ampera“ tikrai nëra vien tik nuostabus modernios technikos stebuklas su puikia gamtosaugos verte. Pasak A. Visserio, „Šis automobilis vizijas paverèia realybe, „Opel“ prekinio þenklo filosofijà bei vertybes interpretuoja pažangiai ir naujoviškai.  „Ampera“ atspindi kompanijos draugiðkumà gamtai, pozityvumà, futuristiná ir kûrybiðkà mastymà, kuris padës áveikti ateities iððûkius“.

„Ampera“ yra „Opel“ elektromobiliø programos pradininkë. Šioje programoje numatyti maži, tik elektra varomi automobiliukai miestui. Taip pat vandeniliu varomi automobiliai, patys sau generuojantys elektros energijà.

Revoliucinis „Voltec“ elektros agregato sistema

Elektros variklis slepiasi po gaubtu kartu su benzininiu varikliu. Elektrinæ pavaros sistemà sudaro elektrinis variklis, elektros generatorius ir pavaros kompleksas. Jis pagerina bendrà efektyvumà mažindamas elektrinio agregato apsukø skaièiø. Atvirkðèiai nei áprasti varikliai, ðis neturi pavarø laipsniø. Kai elektros baterija išsikrauna iki nustatytos minimalaus ribos, ásijungia generatorius, nes tuo metu baterijà pradeda krauti 1,4 l, 63 kW/86 AG itin efektyvus benzininis variklis.

„Opel” specialistø manymu, 90 proc. viso vairavimo laiko vairuotojai naudosis vienu ið dviejø pagrindiniø reþimø – „Normal“ arba „Sport“. „Sport” reþimas padidina akceleratoriaus pedalo jautrumà. Du papildomi vairavimo režimai naudingesni kitose situacijose. Kalnø reþimas („Mountain”) garantuoja pakankamà energijos tiekimà vaþiuojant kalvotose vietovëse. Energijos taupymo režimas („Hold-charge) išsaugo baterijos energijos likuèius ájungdamas benzininá variklá. Tai labai naudinga funkcija, padedanti išnaudoti visas teigiamas „Ampera” elektromobilio puses ir panaudoti elektros energijà zonose, kur neleidþiama automobiliø tarša, pavyzdžiui, gyvenamuose rajonuose ar miesto centre.

Unikalios T formos, 198 kg, 16 kW baterija átaisyta centrinëje automobilio dalyje ir apsaugota nuo susidûrimø itin tvirtais „Martensite“ strypais. Ðià baterijà sudaro 288 prizmës formos lièio-jonø dalys. Tai leidþia jà suderinti puikiam darbui ir ji laiko ilgai. Unikalios gamybos baterija ðildoma ar auðinama skysèiu. Tai kol kas vienintelë ðios srities serijinës gamybos technologija, kuri gali bûti ðildoma ar ðaldoma. Didžiausias baterijos sukûrimo nuopelnas atitenka „Opel” Europos alternatyviosios varomosios jëgos centrui, esanèiam Mainz-Kastel miestelyje netoli Ruselsheimo.

„Ampera“ – itin lengvai ákraunama ðeðiø metrø ilgio ákrovimo laidu, árengtu bagaþinëje. Baterijà galima ákrauti áprastoje 230 V/16 A srovës rozetëje, per apytiksliai 4 valandas. Be to, galima užprogramuoti krovimo laikà, taip iðnaudojant pigesnius energijos (naktinius) tarifus.

Iðorës ir vidaus dizainas. Audrinanèiai nuostabi iðvaizda

Aptakus, išvaizdus ir išraiškingas. „Opel” suderino skulptûriná meniðkumà ir vokiðkà kokybæ bei aukðèiausio ávertinimo sulaukusá „Ampera” dizainà perkëlë á elektromobiliø segmentà. Puikiai iðbalansuotos automobilio proporcijos suderintos su þemesniu, plaèiu këbulu. Tai suteikia „Ampera” modeliui dinamiðkà, á ateitá orientuotà iðvaizdà. Në vienas elektromobilis anksèiau taip gerai neatrodë!

Bumerango formos žibintai – naujasis „Opel” akcentas, kaip ir iškiliosios priekinës grotelës. Tai iðskirtiniai „Ampera” modelio bruožai. Kiekviena šio revoliucinio modelio dalelytë buvo iðanalizuota ir sukurta siekiant iðgauti geriausià efektyvumà. „Ampera” – vienas ið aerodinamiðkiausiø, efektyviausiø energijos atþvilgiu automobiliø rinkoje. „Ampera” salono vidus atspindi novatoriðkà varomosios jëgos prigimtá.

Du dideli aukðtos raiðkos ekranai dar syká pabrëþia „Ampera” unikalumà visø „Opel” produktø grupëje. Vietoj áprasto prietaisø skydelio ir jungikliø yra árengtas informacinis centras vairuotojui („Driver Information Center” – DIC) – grafinis ekranas. DIC valdomas centre átaisytu spalvotu, lietimui jautriu ekranu, kuriame galima reguliuoti begalæ informaciniø ir pramoginiø sistemø: navigacijos, klimato kontrolës, ákrovimo ir galios sistemas.

Be degalø sànaudø ir kitø parametrø, DIC ekrane yra matomas aukðtyn ar žemyn judantis rutuliukas, kuris keièia spalvà priklausomai nuo automobilio greièio, akceleracijos ir stabdymo. Kai jis bûna centre, reiškia, kad tuo metu važiuojant sunaudojama mažiausiai  energijos.

„Ampera” salonas turi visus kompaktinio automobilio pranaðumus – penkeriø durø këbulà, patogø sëdëjimà keturiems suaugusiems. Nulenkiamos galinës sëdynës prapleèia bagaþo erdvës tûrá nuo 310 iki 1005 litrø. Baterija árengta apatinëje këbulo dalyje, tad netrukdo nulenkti sëdyniø atkaltes.

Papildoma áranga: moderniausi technologiniai pasiûlymai

Be visose versijose motuojamos klimato kontrolës ir radijo su valdymu ant vairaraèio, papildomai galima uþsisakyti aukðèiausios kokybës garso sistemà „Bose” ir navigacinæ sistemà. „Bose” energijà taupanti garso sistema turi nepakartojamà garsà, tuo paèiu metu naudojanti 50 proc. mažiau energijos nei kitos garso sistemos. Informacinë ir pramoginë sistema automobilyje turi 6 garsiakalbius, stiprintuvà, 60 GB kietàjá diskà, leidþiantá ákrauti net 30 GB muzikiniø kûriniø, palydovinæ navigacijos sistemà su realaus laiko funkcija, su valdymo áranga ant vairaraèio, balso atpaþinimo funkcija ir „Bluetooth” laisvø rankø telefono sàsaja.

Elektrinis salono šildymas ir oro kondicionavimo sistema, áskaitant ir priekines ðildomas sëdynes, garantuoja vidaus komfortà ávairiausiomis sàlygomis. Trys klimato reþimai: „Fan only”, „Eco” ir „Comfort” leidžia pasirinkti tinkamà reþimà pasirinktai kelionei ir degalø taupymui.

Pakaba sukurta atsiþvelgiant á europieèiø poreikius

„Ampera” atrodo lyg tvirtas sportinis sedanas. „Opel” inžinieriai Ruselsheime pasistengë, kad automobilio vaþiuoklë atitiktø áþvalgiausiø vairuotojø norus. Automobilio priekyje montuojama „McPherson” pakaba su aliuminio apatine reguliuojama atrama ir hidrauline ávore. Gale – pusiau nepriklausoma pakaba. Elektrinio vairo stiprintuvo sistemà sudaro aukðtos kokybës ZF komponentai. Ji turi dvigubus dantraèius – vieni jø skirti vairo sistemos valdymui, kiti talkina posûkiuose. Moderni stabdymo sistema maksimaliai panaudoja stabdymo metu generuojamà jëgà. Vairuotojui nuspaudus stabdþio pedalà elektrinis variklis pradeda ákrauti baterijà.

Maksimali pasyviojo saugumo áranga

„Ampera” këbulo struktûra garantuoja nepakartojamà atsparumà ir tvirtumà smûgiams. Apie 80 proc. këbulo konstruojama ið tvirto, labai tvirto ir itin tvirto plieno, tad avarijos atveju garantuojamas maksimalus saugumas.

Kuriant „Ampera” atlikta daugiau nei 50 ávairiø susidûrimø saugos bandymø. Automobilis buvo iðbandomas smûgiuojant ávairiu kampu, greièiu, priekiu, galu, ðonu ir apsiverèiant. Nemaþai bandyta ir su lièio jonø baterija. Áskaitant drëgnà orà ðlapiame kelyje ar esant potvyniui. Kritiniais atvejais baterija gelbëjimø tarnybø gali bûti lengvai atjungiama.

„Ampera” elektromobiliai bus surenkami „General Motors” Detroite (JAV) ámonëje „Hamtramck”. Baterijos bus gaminamos „General Motors” priklausanèioje baterijø gamykloje Brownstowne, ðalia Detroito. Tai pirmoji tokia gamykla JAV, pastatyta vieno ið automobiliø gamintojo.

“Išmanusis telefonas ant keturių ratų” – taip prancūzų firma “Induct” vadina savąjį Modulgo. 2,50 m ilgio triviečio nebus galima nusipirkti, tačiau jis bus siūlomas kaip priedas mobiliajam telefonui. Todėl šį elektromobilį bus galima bet kuriuo metu užsisakyti kaip dalijimo automobiliu paslaugą. Ličio-geležies-fosfato akumuliatorių, kurie įkraunami indukciniu būdu, turėtų užtekti įveikti mažiausiai 90 kilometrų atstumą. Atsiskaitoma bus kas mėnesį, klientai gaus bendrą telefono ir automobilio nuomos sąskaitą.

"Veido" archyvas

Automobilis kaip telefono programa (App). Modulgo modelyje trys keleiviai sėdi vienas šalia kito
Naujienos iš “Renault”: metų pabaigoje rinkoje pasirodysiantis dvivietis Twizy kainuos 6990 eurų, dar 45 eurus kas mėnesį teks mokėti už baterijas. Per metus šiuo elektromobiliu bus galima įveikti iki 7500 kilometrų. Tačiau automobilyje nėra durelių! Versija su į jas panašiomis šoninėmis dalimis bus brangesnė. “Renault” garbingai nurodo nuvažiuojamą atstumą – “tarp 55 ir 115 kilometrų”. Baterijų įkrovimo trukmė – apie tris su puse valandos.

"Veido" archyvas

"Veido" archyvas

Rekordinis važiavimas iš Berlyno į Miuncheną truko apie aštuonias valandas

Elektromobiliu be tarpinio sustojimo įkrauti akumuliatorius įveikiamas beveik 600 km atstumas – firma naujokė pripažintiems automobilių koncernams demonstruoja, kad tai įmanoma. Kolegos iš vokiškojo “Auto Bild” tapo vieni pirmųjų šio išskirtinio įvykio liudytojų.

Tamsi ir šaltoka naktis: 2 valandos 29 minutės, lauko termometras rodo vieną laipsnį šilumos, kai Audi A2 atrieda į poilsio aikštelę Frankenvalde. Šiam automobiliui iš paskos išsirikiuoja dar penkių mašinų palyda. Odometras rodo, kad įveiktas 293,4 km atstumas. Taigi nuvažiuota beveik pusė kelio nuo Berlyno iki Miuncheno. Iš Audi A2 automobilio išlipa vairuotojas 27 metų Mirko Hannemannas ir sako: “Liko įveikti beveik dar tiek pat”. Po to nusišypsojęs jis dar kartą perbėga akimis esminius suplanuotos kelionės punktus.

Perdarytu elektra varomu A2 automobiliu per naktį jis nori nuvažiuoti 580 kilometrų, papildomai neįkraudamas akumuliatorių. Skamba neįtikėtinai. O gal kalbama apie automobilį, kuris iki pat stogo yra prikimštas akumuliatorių. Pažvelgus į mašiną tiek iš išorės, tiek iš vidaus nematyti, kad tai link rekordo riedantis elektromobilis.

M.Hannemanno automobilyje, kaip ir anksčiau, vietos, be vairuotojo, yra dar keturiems keleiviams. Bagažinės talpa tokia pati kaip ir įprasto A2 modelio. 115 kWh galingumo akumuliatoriai telpa po galinėmis sėdynėmis ir bagažinėje. Vis dėlto vien jie neužtikrina rekordinio ridos nuotolio. Į M.Hannemanno automobilį įmontuoti akumuliatorių elementai yra mažesni ir lengvesni negu konkurentų, o jų naudingumo koeficientas siekia įspūdingus 99,7 procento.

Kadangi didžiausias pirmųjų elektromobilių, kurie šiais metais pasirodė rinkoje, trūkumas – nemaža kaina ir nedidelis nuriedamas nuotolis, kuris, kaip taisyklė, siekia 150 km. Važinėjant mieste to lyg ir užtenka, vis dėlto visada lieka kažkoks nerimas, kad toks automobilis netikėtai gali imti ir sustoti. “Deja, per ateinančius 10–15 metų elektromobilių nuriedamas nuotolis toks ir liks – nuo 100 iki 200 kilometrų”, – neseniai pasakė Karlas Thomas Neumannas, “Volkswagen” koncerno įgaliotasis atstovas ir vyriausiasis elektromobilių specialistas.

"Veido" archyvas

Žvilgsnis po automobilio rekordininko variklio dangčiu: virš 55 kW elektra varomo motoro (jį atpažinti sunku) sumontuoti įkrovikliai, reguliatoriai, elektrinio šildymo įrenginys ir 12 voltų papildoma baterija

M.Hannemannas, kuris yra ir įmonės “DBM Energy” iš Berlyno vadovas, savo kūrinį vadina “Kolibri”. Taip jis vadina perdarytame automobilyje kartu su elektros varikliu naudojamus ličio polimerinius akumuliatorius. Kodėl “Kolibri”? Atsakymas paprastas – būtent šis mažas paukštelis pasisotinęs viso labo dviem gramais gėlių nektaro gali nuskristi 800 kilometrų. Tad ir pats našiausias automobilis pasaulyje Lekker Mobil, taip dabar vadinasi perdarytas A2 automobilis, “vienu įkvėpimu” turi nuvažiuoti panašų atstumą.

Kolegos iš vokiškojo “Auto Bild” šaltoką rudenišką naktį yra kartu su rekordinio važiavimo iniciatoriumi ir įdėmiai stebi kaip automobilis kilometras po kilometro rieda link užsibrėžto tikslo. M.Hannemannui kyla šiokių tokių nedidelių techninių nesklandumų, tačiau jie netrukdo siekti rekordo.

Važiuojama ramiai, 70–100 km/h greičiu, kylant į kalną spidometro rodyklę nusileidžia net ir gerokai žemiau 70 km/h. Beje, lekiant Vokietijos ar kitais Europos greitkeliais turėtų būti įmanoma vienu įkrovimu įveikti net 300 kilometrų.

Nuo Berlyno iki Miuncheno Lekker Mobilis nuriedėjo 582,8 kilometro, o akumuliatoriai išsikrovė tik 91 procentu. “Šiame automobilyje įmontuotos technologijos pritaikytos įveikti dar įspūdingesnį 650 kilometrų atstumą”, – tikina M.Hannemannas. Ar tai tiesa, tikėtina, kad sužinosime netolimoje ateityje, kai sumanūs jauni vyrukai galbūt bandys pasiekti dar vieną pasaulio rekordą. O mums belieka paminėti dar vieną įdomų faktą: pasak vokiečių, prijungus  prie ypač stipraus energijos šaltinio, jų sukurtą sistemą galima visiškai įkrauti viso labo per šešias minutes.
Parengta pagal “Auto Bild”

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujama delegacija tęsia oficialų vizitą Izrelyje. Pirmadienį ryte Premjeras pusryčiavo su Lietuvos garbės konsulais Izraelyje Haimu Arieliu, Amnonu Dotanu, Amosu Eiranu ir Izraelio-Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų pirmininku Lenu Judesu.

Po pusryčių Premjeras ir jį lydinčios oficialios delegacijos nariai apsilankė modernioje kompanijoje “Better place”, kuri, be kitų projektų, šiuo metu sėkmingai realizuoja elektromobilių aptarnavimo tinklų plėtotę. Premjeras asmeniškai išbandė elektromobilio privalumus ir galimybes. Delegaciją lydėję “Better Place” viceprezidentas Danas Cohenas ir užsienio ryšių vadovė Batia Ofer (kompanijos savininko žmona) pažymėjo, kad jų bendrovės ambicingas siekis – sumažinti pasaulio priklausomybę nuo naftos – po truputį tampa realybe. “Beveik šimtmetį automobilių pramonė buvo neatsiejama nuo naftos. Šiandien mes parodėme naują kelią”, – teigė vienas iš kompanijos vadovų, pažymėjęs, kad elektra varomų transporto priemonių infrastruktūros tinklas sėkmingai plėtojamas ne tik Izraelyje, bet ir Danijoje, Australijoje, Kalifornijoje, Havajuose ir kitose pasaulio valstybėse, kur vietinės Vyriausybės palaiko elektra varomų transporto priemonių ir jų aptarnavimo tinklų plėtotę.

Pasak Premjero patarėjo Virgio Valentinavičiaus, Premjeras A. Kubilius nesiryžo rimtai spėlioti, kada realiai Lietuvos gyventojai galėtų masiškai persėsti į elektromobilius ir kiek kainuotų tokios infrastuktūros sukūrimas, tačiau Premjeras yra tikras, kad elektra varomoms transporto priemonėms priklauso šviesi ateitis. “Labai neblogi automobiliai”, – po ekskursijos ir vairavimo savo įspūdžius lakoniškai apibendrino A. Kubilius.

Kompanijos “Better place” įkūrėjas Shai Agassi užima trečią vietą “Fast Company” šių metų geriausių pasaulio idėjų ir mąstytojų 100-tuko rinkimuose kaip kūrybingiausias verslo žmogus pasaulyje.

Lietuvos Ministro Pirmininko garbei trečiadienį vyks iškilminga vakarienė Izraelio įmonės “Better Place” valdybos pirmininko, vieno iš įtakingiausių Izraelio verslininkų, Idano Ofero vardu.

"Veido" archyvas

“Kietas” automobilis: taip atrodys 2012 m. debiutuosiantis Tazzari Zero Roadster, kuris galėtų būti naudojamas kaip paplūdimio bagis su elektriniu varikliu

Itališko elektromobilio Tazzari Zero, kainuojančio 23 900 eurų, Europoje tebuvo parduota tik keletas tuzinų, tačiau jau pradedamas gaminti antrasis modelis. Italai pasielgė itin paprastai: nuėmė stogą ir dabar siūlys rodsterį, kuris rinkoje pasirodyti 2012 metais. Užsakymai bus priimami jau nuo 2011 m. pradžios, kaina turėtų būti apie 25 tūkst. eurų. Tazzari pasiekia 100 km/h greitį ir visiškai įkrautas gali nuriedėti iki 140 km. Ličio geležies fosfatų baterijos įkraunamos per 9 valandas.

● Pagaliau! Iki šiol automobilių gamintojas “Honda” vengė gaminti vien elektra varomus variklius, tačiau 2012 metais pirmiausia Japonijoje, o po to ir JAV vis dėlto bus pristatytas elektra varomas mažalitražis Honda automobilis.

● Suomijos studentai sukūrė elektrinį sportinį automobilį Electric Raceabout, kuris šiuo metu dalyvauja JAV elektromobilių ralyje. Automobilis su visais varančiaisiais ratais turi keturis elektrinius variklius po 50 kW ir ličio titano akumuliatorius, su kuriais gali nuriedėti 200 kilometrų.

"Veido" archyvas

Electric Raceabout

● Rugpjūčio 3 d. Miunchene (Vokietija) startavo “e-miglia”, keturias dienas trukęs elektromobilių ralis, kuris finišavo Italijos mieste Rovereto šalia Gardos ežero. Be įprastos išvaizdos automobilių, čia dalyvavo ir dviratės, ir triratės transporto priemonės. Nugalėtojais tapo ir 10 tūkst. eurų premiją iškovojo vokiečiai Timas Ruhoffas ir Stevenas Hofmannas, vairavę TeslaRoadster Sport Signature Edition.

Prancūzų automobilių gamintojas atskleidė naujos informacijos apie būsimąjį „iOn“ elektromobilį. Elektrinio variklio galia, kuris bus montuojamas į šią mašiną, bus 63 AG, o jo sukimo momentas bus 180 Nm. Nuo 0 iki 100 km/h elektromobilis įsibėgės per 15,9 s., o maksimalus greitis sieks130 km/h. Vienu įkrovimu mašina galės nuvažiuoti 150 km. Iš įprastinio namų elektros tinklo ličio jonų akumuliatorių bus galimam įkrauti per 6 valandas.

„Peugeot iOn“ turės lietus ratlankius, priešrūkinius žibintus, automatinį šviesų jungėją, kondicionierių ir puikią audiosistemą su USB. Automobiliui taip pat bus galima užsakyti vadinamąjį „žiemos paketą“ ir navigacinę sistemą. Automobilis iš pradžių bus gaminamas tik Japonijoje. Iš pradžių „Peugeot iOn“ bus galima nusipirkti tik lizingo būdu penkeriems metams, kas mėnesį mokant po 500 eurų įmoką.

"Veido" archyvas

“Elektros pavara – tai nuostabus sprendimas visoms transporto priemonėms. Taip pat, jei kalbėtume ir sportiškus automobilius,” – pareiškė “Protoscar” firmos direktorius Marco Piffaretti. Tai nedidelė šveicarų automobilių dizaino firma, turinti dideles ateities vizijas.

Vienos tokių vizijų vardas – gana neįprastas elektra varomas rodsteris Lampo2. “Auto Bild” gavo išskirtinį leidimą jį išbandyti. Automobilį varo du elektros varikliai, po vieną kiekvienai ašiai, kurių bendra galia yra net 300 kW. Sukimo momentas – 600 Nm, modelis varomas visais keturiais ratais. Įsibėgėti iki 100 km/h jam užtrunka vos 5 sekundes – tai ne toks žaibiškas pasiekimas kaip kito panašaus modelio Tesla Roadster (3,9 s), bet atitinka Audi e-tron lygį.

"Veido" archyvas

Lampo2 galinė dalis: bandomojo važiavimo metu automobilio gale barškėjo kai kurios detalės. Bet šis “Geltonasis žaibas” – dar tik prototipas

Gamintojas skelbia, kad ličio jonų baterijose saugomos energijos užteks 200 km atstumui įveikti, bet važiuojant maksimaliu tempu žadamą nuotolį būtų sunku pasiekti. Iš dalies šią užduotį padeda atlikti borto kompiuterį valdantis protingas algoritmas ir GPS.

"Veido" archyvas

Gana kuklu: Lampo2 prietaisų skydelis su skaitmeniniais prietaisais ir skystųjų kristalų liečiamuoju ekranu. Šveicarų elektrinio dviviečio modelio techninė bazė pasiskolinta iš Opel GT

Prietaisų skydelis – funkcionalus, sėdynės – sportinės, bet nepatogios. Rankomis apsiūtas, patogus vairas net ir savimi pasitikinčiam vairuotojui primena, kad Lampo2 sukurtas sportiniam važiavimui, geriausia su nuleistu stogu.

Kompiuterio skystųjų kristalų liečiamajame ekrane galima pasirinkti vieną iš keturių važiavimo režimų: nuo “Ecodrive” iki “Expert”. Galimi keturi baterijų įkrovos būdai: nuo paprasto namų elektros lizdo (“sleep&charge”) iki galingo srovės šaltinio (“coffee&charge”), kuris per 10 minučių įkrauna tiek energijos, kiek pakaktų 100 km atstumui įveikti.

Turint omenyje, kad firma nedidelė, visa tai skamba gana ambicingai. “Protoscar” jau turi savo sukurtas aukščiausio lygio technologijas (Know-how) ir, be kita ko, dirba kartu su Fraunhoferio tyrimų institutu. Tad tikėtina, kad Lampo2 neliks vieninteliu egzemplioriumi.

Išvada

Lampo2 įsigyti dar negalima, bet jeigu labai norėtumėte jį pirkti, jis, ko gero, kainuotų tiek pat, kiek ir Rolls-Royce. Automobilis turi visas galimybes šveicarų vizijai realizuoti: puikios važiavimo savybės, pažangios ateities technologijos ir patrauklus dizainas.

"Veido" archyvas

Šešių vietų Joule, pagamintas Pietų Afrikos Respublikoje, rinkoje turėjo pasirodyti šią vasarą, bet jo startas atidėtas trejiems metams

Pietų Afrikos Respublikoje vykęs Pasaulio futbolo čempionatas jau baigėsi, o “Optimal Energy” pažadas sportininkus į stadionus gabenti pirmuoju Joule prototipu taip ir liko viso labo tik pažadas. Pirmojo Afrikos elektromobilio startą “Optimal Energy” gamintojams teko atidėti trejiems metams. Firmos šefas Kobusas Meiringas teigia, kad rinkoje elektromobilis pasirodys tik 2013 metais. Šešių vietų, dviem elektros varikliais „apginkluotas“ automobilis su viena įkrova turėtų nuvažiuoti 400 km atstumą. Numatoma jo kaina be elementų – 25 300 eurų (per 87 tūkst. Lt).

► “Nissan” gali tapti daugiausiai elektrinių automobilių rinkai pateikusiu gamintoju. Nuo to laiko, kai japonai JAV rinkoje paskelbė Leaf kainą (nuo 25 280 eurų kartu su akumuliatoriumi ir įskaitant valstybinę paramą), per kelias dienas buvo parduoti visi per 2010-uosius pagaminti šio modelio elektromobiliai – 19 tūkst. vienetų.

► Alternatyviems automobiliams kurti “Daimler” kooperuojasi su Azijos automobilių gamintojais. Kovo mėnesį buvo paskelbta, kad “Daimler” bendradarbiaus su kinų firma BYD, o šiuo metu pasirašyta 71 milijono eurų sutartis bendrai įmonei steigti. Jau 2013 m. Kinijos rinkoje turėtų pasirodyti pirmieji bendroje įmonėje pagaminti elektromobiliai.

Kurdama alternatyviuosius degalus “Daimler” ketina bendradarbiauti ir su “Toyota”. Abu koncernai į ateities technologijų projektą jau investavo daugiau kaip vieną milijardą eurų, o dabar išlaidas ketinama dalintis.