Susumavus aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam“ pirmojo šių mokslo metų pusmečio rezultatus, projekto organizatoriai nusprendė paskirti ne tik po žadėtą 1000 litų geriausiai kiekvienos apskrities mokyklai, bet ir papildomus prizus aktyviausioms mokykloms kiekvienoje savivaldybėje – kiekviena jų gaus po 200 taškų, už kuriuos galės įsigyti reikalingų prizų.

Per pirmąjį pusmetį iš viso surinkta 136 tonos elektronikos atliekų, 4,8 tonos senų baterijų, daugiau kaip 9 tonos makulatūros, pakuočių ir stiklo. Iš viso per pirmąjį šių mokslo metų pusmetį jau sukaupta 52 tūkst. projekto taškų, kurie mokslo metų pabaigoje pavirs vertingais prizais. Papildomus prizus geriausiai pasirodžiusioms apskrities ir savivaldybių įstaigoms įsteigė bendrovės Ekstara“ („Ekotaškas“)  ir „Atliekų tvarkymo centras“.
Daugiausiai atliekų vienam moksleiviui kategorijoje nuo 100 moksleivių surinko Pagėgių sav. Vilkyškių Johaneso Bobrovskio vidurinė mokykla. Ji apdovanojama UAB „Pramogų vėjas“ įsteigtu prizu – 1000 litų vertės kelionė 48 vietų autobusu. Daugiausiai atliekų vienam moksleiviui kategorijoje iki 100 vaikų surinko Raseinių rajono Girkalnio darželis. Jiems teko  UAB „Pramogų vėjas“ įsteigtas prizas – 1000 litų vertės kelionė 19 vietų autobusu.
„Labai džiaugiuosi, kad vaikai ir jaunimas aktyviai dalyvauja aplinkosaugos projekte „Mes rūšiuojam“. Jie yra būtent ta visuomenės dalis, kuri aktyviai domisi naujovėmis ir todėl labai svarbu, kad jie jau šiandien susiformuotų įgūdžius rūšiuoti atliekas“, – savo palinkėjimus projekto dalyviams perduoda projekto veidas žinoma Lietuvos penkiakovininkė Laura Asadauskaitė – Zadneprovskienė.
Aplinkosaugos projektas „Mes rūšiuojam“ Lietuvos ugdymo, švietimo ir mokslo įstaigose vyksta jau antrus metus. Per praėjusius projekto etapus surinkta apie 300 tonų elektronikos atliekų bei 10 tonų senų baterijų. Projekto dalyviai išsidalijo prizų už 100 tūkst. litų. Nuo šių mokslo metų pradžios prasidėjo dar vienas etapas, kurio dalyviai gali rūšiuoti ir organizatoriams už atitinkamus prizus pateikti ne tik elektronikos atliekas ar senas baterijas, bet ir senas pakuotes, stiklą, popierių. Projektą organizuoja Gamintojų ir Importuotojų Asociacija (GIA) kartu su  VŠĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ bei bendrove „Atliekų tvarkymo centras“.
Elektronikos atliekų negalima mesti į buitinių šiukšlių konteinerius, nes patekę į sąvartynus tos atliekos dėl jose esančių pavojingų medžiagų gali pridaryti žalos gamtai. Panaudotos baterijos kartu su buities atliekomis patekusios į sąvartynus daro dvigubą žalą gamtai: gruntas užteršiamas pavojingomis atliekomis, o baterijose esančios medžiagos nepanaudojamos kaip antrinės žaliavos. Įvairios pakuotės turi būti surenkamos, perdirbamos, o perdirbus gautos medžiagos panaudojamos gamyboje, taip sumažinant įvairių gaminių savikainą, o kartu ir aplinkos taršą. Daugiau informacijos galima rasti www.mesrusiuojam.lt arba socialiniame tinkle Facebook profilyje „Mes rūšiuojam“.

Didesnė dalis Lietuvos mokslininkų į verslą žiūri kaip į kažką labai tolima. Bet Kauno technologijos universiteto docentas dr. Darius Gailius – ne toks: jis įsitikinęs, kad valstybei maksimalią naudą duoda mokslo ir verslo bendradarbiavimas.

Prieš dešimtmetį tuomet 33-ejų metų mokslininkas Darius Gailius į Lietuvos istoriją įėjo kaip jauniausias Lietuvos mokslo premijos laureatas. O mokslo premiją tada kartu su KTU Elektroninių ir matavimo sistemų katedros profesoriumi habil. dr. Stasiu V.Augučiu jis pelnė už naujų matavimo ir diagnostikos technologijų tyrimą bei plėtrą.
Mokslininkų atlikti matavimai apėmė daugelį sričių – elektroniką, mechatroniką, fiziką, o didžioji dalis atliktų jų tyrimų (80 proc.) baigėsi prototipo sukūrimu, kas galiausiai reiškė, kad daugelis mokslinių bendradarbių tyrimų buvo pripažinti išradimais.
Prabėgus dešimtmečiui mokslininkas toliau kryptingai tęsia akademinę veiklą, savo tyrimais ir gebėjimu suburti bendraminčių komandą maloniai stebindamas universiteto bendruomenę, tačiau nuošalyje nelieka ir jo praktiniai darbai.
Tarkime, pernai KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto profesorius mokslo ir verslo bendruomenę nustebino net keliais dėmesio vertais savo ir kolegų KTU mokslininkų kurtais projektais: įmonės „Art21“ užsakymu buvo sukurta produktų šviežumą pagal kvapą gebanti nustatyti elektroninė nosis (rinkoje įvertinta 145 eurais), taip pat palydovas „LitSat-1“, prisidedantis prie Lietuvos tapsmo kosmoso valstybe. Ilgametis bendradarbiavimas su Vokietijos įmone „Neumann & Co“ irgi davė vaisių – buvo sukurtas vandens skaitiklių tikslumą tikrinantis prietaisas, galintis sumažinti sąskaitas už vandenį.
Būtent už šį novatoriškumą, produktyvumą, veržlumą bei 2013 m. proveržį savaitraštis „Veidas“ prof. D.Gailių nusprendė išskirti projekto „Mini Nobelis“ specialioje nominacijoje – „Už mokslo bendradarbiavimą su verslu“.

Likimą pakeitė darbo vadovas
Trūko visai nedaug, kad D.Gailiaus gyvenimo scenarijus būtų pasisukęs visai kitu kampu. Polinkį prie elektronikos mokslų dar studijų suole jautęs pašnekovas tęsti akademinę veiklą nusprendė tik įkalbėtas tuomečio savo mokslinio darbo vadovo prof. Stasio V.Augučio. Jei ne šis autoritetingas žmogus, D.Gailius galbūt šiandien gyventų užsienyje.
„Jau tuomet žinojau, kad užsienyje elektroniko specialybė paklausi ir vertinama, galima ir svaiginančią karjerą padaryti, bet nesigailiu likęs. Elektronika – mano genuose“, – neabejoja KTU profesorius, šiandien savo studentams atveriantis duris į mokslo pasaulį.
Tiesa, jam pačiam mokslas įdomus ir svarbus tiek, kiek jis pritaikomas praktiškai. Kitaip tariant, vien mokslinės publikacijos šio mokslininko praktiko neįkvepia (nors pats jų yra parašęs daugiau nei keturiasdešimt).
„Didžiausią pasitenkinimą jaučiu, kai atliktų tyrimų rezultatai pritaikomi praktikoje. Nesu iš tų, kuriems parašius straipsnį ir pasidėjus varnelę gyventi tampa gera ir ramu. Mėgstu spręsti kilusias problemas, siūlyti užsakovams galimas išeitis“, – pasakoja mokslininkas.
Paprašytas prisiminti, kada jam parūpo mokslo ir verslo sąsajos, D.Gailius sako, jog tai nutikę gana seniai: kai dar gyveno tėvų namuose, sugedus legendiniam tų laikų televizoriui „Tauras“, jam, dešimtmečiui, pavyko jį sutaisyti. Nagingumą, kruopštumą ir auksines rankas KTU mokslininkas sako paveldėjęs iš šeimos vyrų – tėvo ir senelio.
Bendradarbių tikinimu, D.Gailius savo darbui atsiduoda visiškai. “Jei ne profesoriaus šeima, jis, matyt, laboratorijose galėtų likti prie atliekamų darbų pernakt”, – juokauja kolegos.
Ir pats docentas prasitaria, kad ne taip seniai kaip tik dirbo iki paryčių: „Skubėdami baigti palydovą „LitSat-1“, darbo dieną prasitęsdavome iki trečios ketvirtos valandos nakties. Kartais taip jau nutinka, kad sprendžiant sudėtingą problemą negalima atsistoti ir išeiti.“

Rinką nustebino elektronine nosimi
KTU mokslo prorektorės prof. Astos Punzienės teigimu, D.Gailius daug laiko praleidžia atlikdamas savarankiškas užduotis, įvairius eksperimentus, taip pat ugdydamas savo studentus. „Jei šių laikų mokslininką vis dar įsivaizduojate žilais plaukais ir nukleiptais batais, vadinasi, nepažinote tikro šių dienų profesionalo“, – apie D.Gailių atsiliepia prorektorė.
Vienas sėkmingiausių pastarojo meto mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių – produktų šviežumą pagal kvapą gebanti nustatyti vadinamoji elektroninė nosis. Gana didelio visuomenės susidomėjimo sulaukęs D.Gailiaus ir kitų KTU mokslininkų projektas pristatytas praėjusių metų pabaigoje. Kol kas šis mokslininkų sukurtas prietaisas geba nustatyti tik žuvies, kiaulienos, jautienos ir vištienos šviežumą. Tačiau, D.Gailiaus teigimu, pakeitus programėlę (prietaisas naudojamas pritvirtintas prie išmaniojo telefono), galima pritaikyti jį ir dujoms ar narkotikams aptikti.
Paklaustas, kas sudėtingiausia kuriant panašaus pobūdžio išradimus, profesorius mini priežasčių visumą: užsakovui svarbu, kad kūrinys būtų unikalaus, tačiau už nedidelę kainą. Kiekvienas kūrėjas žino, kad tai ne taip jau lengvai įgyvendinamas uždavinys.
Pasak A.Punzienės, D.Gailius pasižymi gebėjimu suburti įvairiapusišką mokslininkų komandą, turi ir lyderiui, ir komandiniam darbui būtinų savybių, o tai jam itin praverčia. „Deja, šiandien mokslininkui nebepakanka būti įsigilinusiam į siaurą savo tyrinėjimų sritį, rinka, laikmetis ir pasikeitusios pasaulio realijos reikalauja įvairiapusiškos asmenybės, galinčios pasigirti plačiu akiračiu. Priešingu atveju kažin ar pavyks integruoti reikiamas inovacijas savo darbe“, – svarsto prorektorė.
Žinoma, ne kiekvieno mokslininko tyrimai šiandien įdomūs ir aktualūs verslui. Be to, ar verslui bus reikalingos mokslininko paslaugos, priklauso ir nuo jo pasirinktos srities. Ilgametis D.Gailiaus magistrantūros, doktorantūros ir vėlesnių bendrų darbų vadovas S.V.Augutis sako, kad taikomieji mokslai šiuo atveju – labiau apčiuopiama sritis.
Beje, D.Gailius, kaip minėta, – ir vienas palydovo „LitSat-1“ kūrėjų bei iniciatorių, svariai prisidėjusių prie to, kad Lietuva taptų kosmoso valstybe. „Šiuo metu mūsų palydovas kosminėje stotyje laukia, kol bus išleistas į atvirą kosmosą, tačiau lietuviškų žodžių neišgirsime anksčiau nei vasario pabaigoje“, – patikslina mokslininkas.
Jo teigimu, į kosmosą paleistas palydovas ne tik transliuos lietuviškus žodžius, bet ir nuties kelią unikaliems bandymams pasaulyje, kurie ateityje suteiks galimybių valdyti nanopalydovus bei kurti jų sistemas. D.Gailius viliasi, kad tai atkreips visuomenės dėmesį ir netolimoje ateityje padės tiksliaisiais mokslais sudominti daugiau gabių studentų.
Paklaustas, ką atsakytų šio projekto skeptikams, kad neva kiekvienas technologijų studentas sugebėtų sukurti kažką panašaus, mokslininkas siūlo tiesiog imti ir pamėginti. „Mus gali vadinti kaip tik nori: ir kosmonautais, ir ufonautais, bet žinau viena – be pradinių idėjų ir mėginimų tolesnių žingsnių nebus. Tautos sutelkimo požiūriu ir būsimų mokslo darbų perspektyvoje mums šis projektas neįkainojamas“, – tvirtina D.Gailius.

Seną buitinę techniką bei elektroniką teisingiau tvarko žmonės, turintys aukštesnį išsilavinimą ir aukštesnes pareigas, tuo tarpu mažesnes pajamas gaunantys darbininkai dažniau nenaudojamą buitinę techniką išmeta tiesiog į šiukšlių dėžę ar konteinerį, taip užteršdami aplinką.
Tokius duomenis pateikia RAIT rinkos tyrimų kompanija, spalio mėnesį atlikusi reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą.
Prie šiukšlių konteinerio panaudotą techniką dažniau palieka vidurinį išsimokslinimą turintys, vidutines pajamas (801-1100 Lt vienam šeimos nariui) turintys bei darbininkai ir ūkininkai. Panaudotus prietaisus dažniau nemokamai priduoda aukštą išsimokslinimą turintys, dirbantys respondentai,  specialistai ir tarnautojai. Už pinigus buitinę techniką ir elektroniką dažniau priduoda aukštąjį išsilavinimą turintys apklaustieji.
„Akivaizdu, kad žmonių turimos žinios nulemia mūsų aplinkos švarumą ir saugumą, todėl daug dėmesio skiriame visuomenės informavimui, stengiamės visiems paaiškinti, kaip svarbu teisingai tvarkyti atliekas – tik taip galime išsaugoti savo gamtą švaresnę“, – sako Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos (GIA) direktorius Alfredas Skinulis.
Kaip rodo tyrimas, 45 proc. apklaustųjų atiduoda nereikalingą buitinę techniką arba elektroniką perdirbimui, o  38 proc. ją  išmeta.  37 proc. visų apklaustųjų neveikiančią buitinę techniką arba elektroninius prietaisus išmeta į šiukšlių konteinerį arba pastato šalia jo,1 proc. apklaustųjų teigia seną elektroniką išmetę bet kur aplinkoje. Penktadalis apklaustųjų (21 proc.) nebenaudojamus prietaisus už pinigus priduoda atliekų supirktuvėje arba į namus iškviečia atliekų surinkėją. 18 proc. patys nuveža arba nuneša nebenaudojamą techniką į artimiausią vietą, kur nemokamai priima buitinę techniką bei elektroniką.
Kaip žinoma, GIA kartu su VŠĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ bei bendrove „Atliekų tvarkymo centras“ Lietuvos švietimo įstaigose organizuoja projektą „Mes rūšiuojam“, kurio metu už surinktas elektronikos atliekas ar naudotas baterijas vaikai ir jaunimas gaus dovanų. Prie šio projekto prisijungė daugiau kaip 1000 švietimo ar ugdymo įstaigų, kuriose mokosi ar ugdoma apie 300 tūkst. vaikų ir jaunuolių. Projekto metu vaikams ir jaunimui yra aiškinama apie žalą, kurią gamtai daro neteisingai tvarkomos atliekos, jiems suteikiama informacija apie teisingą atliekų tvarkymą ir ugdomi įpročiai teisingai tvarkyti visas buityje susidarančias atliekas. Daugiau informacijos apie šią akciją galima rasti internete www.mesrusiuojam.lt
Elektronikos atliekos negali patekti į bendrus buitinių atliekų sąvartynus, todėl jų negalima mesti į buitinių šiukšlių konteinerius. Elektronikos atliekų taip pat negalima ardyti patiems ar leisti tai daryti neturintiems specialių leidimų, nes atliekose gali būti pavojingų medžiagų, kurios gali padaryti žalą žmogaus sveikatai ir aplinkai. Taip surinktos atliekos bus saugiai perdirbamos, o gautos medžiagos bus panaudotos pakartotinai.

Kaune įsikūrusio automobilių detalių gamintojo „Accel elektronika“ direktorius Arvydas Stanys tvirtina, kad jų sukurtų gaminių galima rasti kiekviename naujame „Chrysler“ ar „Mercedes“ automobilyje.

A.Stanio vadovaujama lietuvių ir švedų kapitalo bendrovė „Accel elektronika“ savo didžiajam augimui pasirinko itin neįprastą laiką – 2009–2011 metus. Praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo pirmo kontakto užmezgimo, įmonės klientu pagaliau tapo automobilių gamintojas BMW. Maža to, garsių klientų būrį per pastaruosius dvejus metus papildė ir tokie koncernai, kaip „Chrysler“ bei „Daimler“ („Mercedes“).
Nauji klientai ir nauji gaminiai Kaune įsikūrusiai įmonei leido išvengti krizės ir sparčiai plėstis – įmonės apyvarta 2011 m. padidėjo 51 proc., o darbuotojų gretos pagausėjo beveik šimtu žmonių.

Nauji produktai leido augti per krizę

Nuo 1995 m. įmonėje gamybos vadovu, o nuo 2004 m. bendrovės direktoriumi dirbantis Arvydas Stanys pabrėžia, kad gyvavimo pradžioje pagrindinis „Accel elektronikos“ koziris kovojant su konkurentais buvo itin patraukli kaina, tačiau dabar kauniečiai aktyviai dalyvauja visiškai naujų produktų kūrimo procese. Visos įmonės „smegenys“ sutelktos Kaune, tad čia gimsta naujos idėjos ir detalės, o Švedijoje įsikūrę pardavėjai ieško klientų.
Būtent darbas su visiškai naujais automobiliams skirtais elektronikos produktais labai palengvino įmonės gyvenimą per krizę. 2007–2008 m. įmonė intensyviai kūrė naujus produktus, kuriuos pradėjo gaminti 2009 m.
„Nors vieni pirmųjų Lietuvoje, dar 2008 m. rudenį, pajutome artėjančią ekonomikos recesiją staiga ir smarkiai sumažėjus užsakymų, jau 2009 m. antroje pusėje mūsų gamybos ir pardavimo apimtis gana sparčiai ėmė didinti nauji produktai. 2010 m. pardavimas padidėjo 56 proc., 2011 m. – dar maždaug 51 proc. Per ateinančius penkerius metus apyvartą tikimės padvigubinti“, – planais dalijasi A.Stanys.
2011 m. „Accel elektronika“ ėmė gaminti saulės jutiklius „Daimler“ koncernui, ir dabar šie lietuvių sukurti gaminiai montuojami į visus šiuo metu gaminamus „Mercedes“ automobilius. Lietuvių sukurti saulės jutikliai, skirti klimato kontrolės įrangai, ne tik matuoja saulės intensyvumą, bet ir kai kuriuose automobilių modeliuose nustato, iš kurios pusės ir kokiu kampu krinta saulės spinduliai į automobilio saloną, o valdymo kompiuteris atitinkamai skirsto šalto ir karšto oro srautus.
Kitas išskirtinis gaminys – saugos diržo sagties davikliai, kurie siunčia signalą automobilio saugos sistemoms apie tai, ar keleivis prisisegęs diržą. Vadovaudamasi šia informacija, sistema skirtingai reaguoja avarijos atveju. Pernai įmonė laimėjo konkursą ir pradėjo gaminti naujos kartos saugos diržo sagties daviklius. Senesnės kartos davikliai naudojami tik „Volvo“ automobiliuose, o naujos kartos davikliai, be „Volvo“, bus tiekiami ir BMW, „Land Rover“, „Maserati“ bei kitų automobilių gamintojams.

Pirmasis klientas – SAAB

Bendrovės „Accel elektronika“ ištakos siekia bankrutavusią sovietinės elektronikos gamyklą. 1994 m. buvę šios gamyklos darbuotojai sukūrė pirmąjį savo produktą – elektroninį mazgą, skirtą SAAB automobiliui, kuris buvo patikimesnis ir gerokai pigesnis už tuo metu naudojamą analogą.
„Mūsiškiais gaminiais dėl gero kainos ir kokybės santykio netrukus susidomėjo „Volvo“. Vėliau taip pat sėkmingai užmezgėme ryšius su „Opel“ kompanija, o per ją ir su tuo metu didžiausio automobilių gamintojo statusą turėjusiu koncernu „General Motors“. Šiandien lengviau išvardyti tuos mašinų gamintojus, su kuriais nedirbame“, – tvirtina A.Stanys, pridurdamas, kad lietuvių gaminių galima rasti kiekviename „Chrysler“, „Mercedes“, “General Motors” koncernų gaminamame automobilyje. O kadangi kiekvienas automobilių gamintojas turi atskiras gamyklas atskiriems pasaulio regionams, „Accel elektronikos“ gaminiai keliauja ir į tokias tolimas šalis, kaip Indija, Australija ar Brazilija.
Tiesa, konkuruoti pasaulinėje rinkoje lietuviams nelengva. Automobilių detalių gamybos rinkoje konkurencija vis stiprėja, tad, A.Stanio manymu, įeiti į šią gana konservatyvią ir uždarą rinką naujai susikūrusiai įmonei šiandien tikriausiai būtų neįmanoma. „Nuo pat pradžių nebuvo lengva, reikėjo nuolat tobulėti, kad išliktume rinkoje, į kurią per stebuklą pavyko įkišti koją“, – atskleidė A.Stanys.
Jo vadovaujamos įmonės ateities planai – labiau orientuotis į sudėtingesnius, didesnę pridėtinę vertę klientui kuriančius produktus.

„Veido“ dosjė

Arvydas Stanys, UAB „Accel elektronika“ direktorius, 39 m.
Išsilavinimas: Kauno technologijos universitete baigtos elektronikos inžinerijos studijos, ISM universitete įgytas verslo vadybos magistro (MBA) laipsnis.
Pomėgiai: fotografija, žvejyba, ką nors kurti, konstruoti.
Pirmi uždirbti pinigai: dar būdamas moksleivis vasaromis dirbdavo kolūkyje.

Apie įmonę

1994 m. įmonę įkūrė bankrutavusios sovietinės elektronikos gamyklos darbuotojai kartu su švedų partneriais.
Pardavimas, mln. Lt
2010 m. – 30,2
2011 m. – 45,9

Darbuotojų skaičius
2010 m. – 235
2011 m. – 325

Elektroninių ir elektros atliekų surinkėjai ir perdirbėjai jaučia atsigaunant vartojimą, nors pastebi, kad atiduoti perdirbimui lietuviai labiausiai linkę stambią elektrotechniką, o smulki dažniausiai vis dar keliauja į šiukšlių konteinerį.

“Šiemet elektrotechnikos atliekų surinkimas gerokai pagyvėjęs. Pirma, elektroninės įrangos gamintojus ir importuotojus vienijanti asociacija EEPA šiais metais pradėjo aktyviau dirbti. Antra, vartojimas šiemet irgi padidėjęs – gyventojai daugiau perka naujos elektrotechnikos, o mums atiduoda seną. Mūsų įmonėje atliekų surinkimas šiemet padidėjo 100 proc., palyginti su pernai”, – tvirtina buitinės technikos atliekų surinkimo ir perdirbimo įmonės “EMP recycling” generalinis direktorius Almontas Kybartas.
Padidėjusį tokių atliekų pristatymą stebi ir kitos įmonės, tad tikimasi, kad krizės laikotarpiu kritę surinkimo skaičiai šiemet bus didesni. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2008 m. Lietuvoje buvo surinkta 10,9 tūkst. tonų buityje susidarančių elektroninės įrangos atliekų, 2009 m. – 6,8 tūkst., o 2010 m. – 8,8 tūkst. tonų.
Pasak A.Kybarto, dažniausiai žmonės perdirbti atiduoda stambią elektrotechniką – šaldytuvus, televizorius, skalbimo mašinas. “Mums atiduodama tai, kas netelpa į konteinerį. O smulkios elektronikos surenkama mažai, nes žmonės plaukų džiovintuvą, telefoną ar barzdaskutę vis dar išmeta į konteinerį”, – mano A.Kybartas.
Jam pritaria ir Elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų asociacijos (EEPA) direktorius Giedrius Mikulskas, teigiantis, kad sunkiau iš žmonių perdirbimui surinkti smulkią įrangą, kurią lengva išmesti, – skaičiuotuvus, žaislus bei kitus su galvaniniais elementais veikiančius prietaisus. “Sunkiai pavyksta surinkti ir įrangą, kurioje yra vertingų sudedamųjų dalių. Pavyzdžiui, šaldytuve yra juodojo metalo, tad metalų prekeiviai linkę nupirkti ir supresuoti juos į metalo laužą, negalvodami, kad į aplinką išsiskiria gausybė kenksmingų medžiagų. Metalo aikštelėse – kalnai metalo laužo, tarp kurio akivaizdžiai matyti šaldytuvų detalių”, – tvirtina G.Mikulskas.
Pasak jo, daugiausiai žmonių tinkamai atsikrato baterijų ir akumuliatorių, nes yra aktyviai informuojama apie tam skirtas vietas, be to, juos patogu atnešti.