Pagrindinė priežastis, kuri paskatintų lietuvius elektroniniu būdu įsigyti daugiau prekių ES šalių parduotuvėse – mažesnės prekių pristatymo išlaidos. Dabartinėmis pirkimo sąlygomis, siunčiant pirkinius iš užsienio internetinių parduotuvių, yra patenkinti 15 proc. Lietuvos gyventojų, besinaudojančių tokiomis paslaugomis. Tai parodė didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas „Eurobarometro“ tyrimas apie visuomenės nuomonę Europos Sąjungos šalyse.

„Mažesnės nei dabar prekių ar paslaugų pristatymo išlaidos iš užsienio šalių el. parduotuvių paskatintų apsipirkti jose 16 proc. mūsų šalies gyventojų. El. prekybą iš kitų užsienio šalių taip pat pagyvintų lengvesnis grąžinimo procesas (7 proc.), galimybė žinoti produktų pristatymo laiką ir dieną (6 proc.) ir stebėti daikto vietą bei būklę jam keliaujant (5 proc.). Vis dėlto, kas trečiam Lietuvos gyventojui pirkimo užsienio el. parduotuvėse galimybė atrodo nepriimtina ir nė vienas pirkimo patobulinimas nepaskatintų jų pirkti iš kitų ES šalių“, – sakė TNS LT rinkos tyrimų specialistė Rūta Matulaitienė.

Daugiau nei pusė (56 proc.) Lietuvos gyventojų neperka užsienio el. parduotuvėse, nes nejaučia tam poreikio. Palyginti su ES vidurkiu, tokią priežastį minėjo gerokai mažiau respondentų – 37 proc. Kitos dažniau išvardintos Lietuvos piliečių priežastys buvo polinkis pirkti įprastose parduotuvėse (14 proc.), per daug sudėtingas procesas (11 proc.) bei noras pamatyti ir paliesti prekę prieš perkant (8 proc.).

Per pastaruosius 12 mėn. trečdalis lietuvių naudojosi elektronine prekyba. 26 proc. gyventojų gaminius pirko iš pardavėjo, įsikūrusio Lietuvoje. Prekes ar paslaugas iš Europos Sąjungos (ES) šalių internetu pirko 9 proc. respondentų, o pardavėjų, įsikūrusių už ES ribų, paslaugomis pasinaudojo vos 3 proc. lietuvių.

„Eurobarometro“ tyrimas atliktas 2013 m. balandžio – gegužės mėn., apklausiant 26 563 respondentus 27 ES šalyse. Iš jų – 1 027 gyventojai tiesioginio interviu namuose būdu apklausti Lietuvoje.

Didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių – Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ pavaldi komunikacijos paslaugų grupei WPP. Vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį, grupė siekia teikti išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei ir būti šios srities lyderiu. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausių.

Pagrindinė priežastis, kuri paskatintų lietuvius elektroniniu būdu įsigyti daugiau prekių ES šalių parduotuvėse – mažesnės prekių pristatymo išlaidos. Dabartinėmis pirkimo sąlygomis, siunčiant pirkinius iš užsienio internetinių parduotuvių, yra patenkinti 15 proc. Lietuvos gyventojų, besinaudojančių tokiomis paslaugomis. Tai parodė didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas „Eurobarometro“ tyrimas apie visuomenės nuomonę Europos Sąjungos šalyse.

„Mažesnės nei dabar prekių ar paslaugų pristatymo išlaidos iš užsienio šalių el. parduotuvių paskatintų apsipirkti jose 16 proc. mūsų šalies gyventojų. El. prekybą iš kitų užsienio šalių taip pat pagyvintų lengvesnis grąžinimo procesas (7 proc.), galimybė žinoti produktų pristatymo laiką ir dieną (6 proc.) ir stebėti daikto vietą bei būklę jam keliaujant (5 proc.). Vis dėlto, kas trečiam Lietuvos gyventojui pirkimo užsienio el. parduotuvėse galimybė atrodo nepriimtina ir nė vienas pirkimo patobulinimas nepaskatintų jų pirkti iš kitų ES šalių“, – sakė TNS LT rinkos tyrimų specialistė Rūta Matulaitienė.

Daugiau nei pusė (56 proc.) Lietuvos gyventojų neperka užsienio el. parduotuvėse, nes nejaučia tam poreikio. Palyginti su ES vidurkiu, tokią priežastį minėjo gerokai mažiau respondentų – 37 proc. Kitos dažniau išvardintos Lietuvos piliečių priežastys buvo polinkis pirkti įprastose parduotuvėse (14 proc.), per daug sudėtingas procesas (11 proc.) bei noras pamatyti ir paliesti prekę prieš perkant (8 proc.).

Per pastaruosius 12 mėn. trečdalis lietuvių naudojosi elektronine prekyba. 26 proc. gyventojų gaminius pirko iš pardavėjo, įsikūrusio Lietuvoje. Prekes ar paslaugas iš Europos Sąjungos (ES) šalių internetu pirko 9 proc. respondentų, o pardavėjų, įsikūrusių už ES ribų, paslaugomis pasinaudojo vos 3 proc. lietuvių.

„Eurobarometro“ tyrimas atliktas 2013 m. balandžio – gegužės mėn., apklausiant 26 563 respondentus 27 ES šalyse. Iš jų – 1 027 gyventojai tiesioginio interviu namuose būdu apklausti Lietuvoje.

Didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių – Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ pavaldi komunikacijos paslaugų grupei WPP. Vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį, grupė siekia teikti išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei ir būti šios srities lyderiu. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausių.

Nors pirkimo internetu privalumus pripažįsta vis daugiau Lietuvos interneto naudotojų, tačiau didesnė dalis (55 proc.) dar nė karto nebandė užsisakyti prekių virtualioje erdvėje.

Pagrindinės nepirkimo internete priežastys – poreikio nematymas, įgūdžių trūkumas ir baimė prarasti pinigus. Tai parodė Interneto vartotojų tyrimas, kurį atliko rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

„Dažniausiai lietuvių įvardinama priežastis, dėl kurios pasirenkamas apsipirkimas tik tradicinėse parduotuvėse – apsipirkimo virtualioje erdvėje poreikio nebuvimas. Tokį argumentą nurodė šeši iš dešimties interneto naudotojų neperkančių internetu“, – sakė TNS LT Media departamento projektų vadovas Darius Rinkūnas.

14 proc. neperkančių internete mano, kad jiems dar trūksta apsipirkimo virtualioje erdvėje įgūdžių. 13 proc. pirkimo metu bijo būti apgauti ar prarasti savo pinigus. Elektroninių operacijų saugumu neužtikrinti vis dar jaučiasi 11 proc. neperkančiųjų internete, 10 proc. tvirtina nepasitikintys internetine prekyba užsiimančiomis įmonėmis.

Tyrimas atskleidė, kad lietuviai vis dar nesijaučia patogiai išleisdami savo pinigus fiziškai nematydami prekės. Net trečdalis neapsipirkinėjančių internete žmonių teigė, jog jiems norisi „gyvai“ apžiūrėti prekę, jei tai yra drabužiai ar avalynė – pasimatuoti.

Poreikis fiziškai apžiūrėti prekę būdingas ir tarp perkančiųjų internetu. Beveik 15 proc. pirkėjų virtualioje erdvėje teigia, jog per paskutinius 6 mėnesius prieš įsigydami prekę, jie apžiūrėjo ją tradicinėje parduotuvėje.

Tyrimas taip pat parodė, kad tik minimali neperkančių internete dalis – 1 proc. per artimiausius 12 mėnesių teigė ketinantys išbandyti šią paslaugą. 32 proc. internautų abejoja, kad artimiausiu metu pasinaudos virtualaus pirkimo paslaugomis. 67 proc. vartotojų prekių ir paslaugų pirkti internetu nebandys ir ateityje.

„Pastaruoju metu vis daugiau prekių ir paslaugų tiekėjų persikelia į elektroninę prekybą ir toks mažas procentas ketinančių įsitraukti į elektroninės prekybos rinką gali neigiamai paveikti šio segmento augimą. Todėl formuojant žmonių poreikį pirkti virtualioje erdvėje būtinas platus visuomenės švietimas akcentuojant pirkimo internetu privalumus. Tai padės lietuviams pamažu atsikratytų baimės būti apgautiems, nepasitikėjimo elektroniniu atsiskaitymo saugumu ir internete prekiaujančiomis įmonėmis“, – teigė D. Rinkūnas.

TNS LT Interneto vartotojų tyrimas atliktas 2013 m. vasarą Lietuvoje apklausus 1856 interneto vartotojus nuo 15 iki 74 metų amžiaus. Tyrimo tikslas – nustatyti nepirkimo internetinėse parduotuvėse priežastis.

omni_El.-parduotuve

Subjurę orai yra viena iš pagrindinių priežasčių, į telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ elektroninę parduotuvę atviliojančių gausiausią pirkėjų būrį. Bendrovės pardavimų statistika rodo, kad tuomet, kai už lango speigas, šlapdriba ar lietus, pageidaujamą telefoną, planšetinį ar nešiojamąjį kompiuterį su tinkamu mobiliojo interneto planu klientams patogiau išsirinkti nekeliant kojos iš namų.

„Omnitel“ duomenimis, subjurus oro sąlygoms pirkėjų srautas „Omnitel“ el. parduotuvėje padidėja visuomet, nepriklausomai nuo metų ar paros laiko. Darbo dienomis ir savaitgaliais joje aktyviausiai perkama anksti ryte ir vėlai vakare.

„Pirkimas internetu populiarėja visame pasaulyje, ši tendencija stiprėja ir „Omnitel“ el. parduotuvėje. Šiuo metu per mėnesį sulaukiame septynis kartus daugiau užsakymų negu tada, kai tik ją atidarėme – tai išties didžiulis pokytis. Dabar iš bet kur ir bet kada galite patikrinti pageidaujamo telefono ar kompiuterio kainą ir nieko nelaukdami jį įsigyti – tai labai paprasta, lengva ir patogu“, – sako „Omnitel“ viceprezidentas rinkodarai ir paslaugoms Darius Maikštėnas.

Aktyviausi „Omnitel“ el. parduotuvės klientai – 25-35 metų amžiaus. Daugiau nei 40 proc. užsakymų yra pateikiama iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų, likusioji dalis – iš mažesniųjų miestų ir kaimų. Pastaraisiais mėnesiais „Omnitel“ el. parduotuvėje perkamiausių mobiliųjų telefonų sąraše karaliauja „Samsung Galaxy S II“ ir „Samsung Galaxy S III“ bei „LG Optimus L3“.

„Mūsų klientai el. parduotuvę vertina dėl to, kad jos asortimentas plačiausias iš visų „Omnitel“ salonų. Be to, el. parduotuvėje galima patogiai palyginti visų siūlomų mobiliųjų telefonų ar planšetinių bei nešiojamųjų kompiuterių savybes ir kainas, lanksčiai pasirinkti tinkamus mokėjimo planus, pasinaudoti lojalumo nuolaidomis ir privilegijomis“, – sako D. Maikštėnas.

Beje, dažniausiai operatoriaus el. parduotuvėje perka vyrai, kurių vardai Tomas, Andrius ir Vytautas, bei moterys, kurių vardai Lina, Kristina ir Rasa.

Nuo 2012 m. Vilniaus Centro poliklinikoje pradėjo veikti vaiko raidos elektroninė sveikatos istorijos sistema, kurioje tvarkomi ir kaupiami šiemet gimusių vaikų duomenys.

Netrukus tėvai prisijungę internetu jau galės peržiūrėti savo vaikučio sveikatos istoriją, skiepų kalendorių, užsiregistruoti vizito pas gydytoją. Iki šių metų pabaigos ši moderni sistema bus įdiegta ir Šeškinės, Antakalnio bei Karoliniškių poliklinikose.
Centro poliklinikoje įdiegus vaiko raidos elektroninę sveikatos istorijos sistemą (VRESIS), visi šiemet gimę naujagimiai jau registruojami į elektroninės sistemos pacientų katalogą. Elektroninėje sveikatos kortelėje yra vaiko ir jo tėvų asmens duomenys, prisirašymo prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bei draustumo informacija, šeimos gydytojo ir slaugytojo, diagnozių, dispanserizacijos ir neįgalumo įrašai, duomenys apie persirgtas ligas, skiepus.

Lengvesnis gydytojų darbas

„Elektroninė kortelė suteikia gerokai daugiau galimybių“, – sako Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras. Informaciją bus galima vieno mygtuko spustelėjimu persiųsti kitam gydytojui, greitai susipažinti su vaiko raidos ir ligų istorija, gauti priminimus apie neatliktus skiepus, procedūras ar tyrimus, perduoti informaciją apie suteiktas paslaugas ligonių kasoms. Ateityje numatoma sukurti galimybę gydytojui teikti galimų diagnozių sąrašą pagal simptomus. Be to, bus kuriamas tėvams skirtas portalas su saugia ir patogia prieiga prie savo vaiko sveikatos duomenų.
Centro poliklinikos šeimos gydytoja Rasa Juknienė sako, kad elektroninė kortelė yra labai patogi: „Prisijungusi aš iš karto matau vaiko sveikatos ir raidos istoriją ir galiu ją perskaityti. Ne paslaptis, kad gydytojų raštas kartais būna neįskaitomas. Mes turime užpildyti tiek dokumentų, kad sunku išlaikyti gražią rašyseną. Be to, esant reikalui turėčiau galimybę prisijungti prie vaiko kortelės ne tik poliklinikoje, bet ir namie ar kelionėje ir pakonsultuoti tėvus.“
Svarbu ir tai, kad tikimybė prarasti elektroninę kortelę stipriai sumažėja, nes jos nereikia nešioti. Šeimos gydytojai jausis saugiau, nes turint įrašus elektroninėje formoje turėtų mažėti pacientų skundų. „Dažniausia skundo priežastis būna, kad gydytoja ko nors neįrašė ar įrašė blogai. O sistemoje išliks visi įrašai ir juos bus galima patikrinti“, – sako R.Juknienė.

Ateityje popieriaus nebeliks

Pasak R.Juknienės, šiuo metu labiausiai vargina tai, kad tenka pildyti ir popierinę, ir elektroninę formą. „Ir taip gydytojų krūviai yra milžiniški. Daugiau laiko vizito metu reikia skirti dokumentų pildymui nei pokalbiui su pacientu, o dar sudėtingiau, kai reikia dubliuoti įrašus. Tačiau aš tikiuosi, kad greitai popierinių formų neliks“, – viliasi šeimos gydytoja.
Centro poliklinikos direktoriaus siekis – tapti „įstaiga be popieriaus“. „Kai bus baigta kurti vaiko raidos elektroninė sveikatos istorijos sistema, planuojame jungtis su Santariškių vaikų ligoninės filialu, Antakalnio gimdymo namais, galvojame ir apie nėščiosios stebėjimo elektroninę versiją“, – dėsto planus K.Štaras. Tačiau apgailestauja, kad spartesnę pažangą stabdo tam tikros įstatymų prievolės.
Šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia turėti elektronines formas, bet neleidžia atsisakyti popierinių. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Bendrųjų reikalų departamento E.sveikatos skyriaus vedėjas Normantas Dučinskas sako, kad sveikatos priežiūros įstaigos turi įteisinti informacines sistemas pagal LR Vyriausybės nustatytas tvarkas ir taisykles. „Tik įteisintose sistemose galima saugiai tvarkyti ypatingus asmens duomenis. Šis įstaigų informacinių sistemų įteisinimo procesas šiuo metu jau pradėtas. Numatoma, kad Iki 2015 m. didžioji dalis sveikatos priežiūros įstaigų turės saugias ir įteisintas sistemas, kuriose galės elektroniniu būdų tvarkyti medicinos dokumentus“, – aiškina N.Dučinskas.

Centro poliklinika – lyderė Vilniuje

Vaiko raidos elektroninės sveikatos istorijos sistemos įdiegimas yra pirmas etapas siekiant sukurti bendrą Vilniaus mieste esančių sveikatos priežiūros įstaigų elektroninę sveikatos istorijų bazę. Iki 2012 m. pabaigos tikimasi vaiko raidos elektroninę sveikatos istorijos sistemą įdiegti ir Šeškinės, Antakalnio bei Karoliniškių poliklinikose. Tolesniais etapais numatoma sukurti interneto portalą vaikų tėvams, vaikų profilaktinių skiepijimų ir apsilankymų kalendorių, elektroninę tyrimų, procedūrų registraciją. Taip pat numatomas pacientų duomenų apsikeitimas su ligoninėmis, gydytojais konsultantais.
Ateityje planuojama, kad elektroniniu būdu bus galima užsakyti ligos pažymas, jas parengti ir perduoti darželiams bei mokykloms. Anksčiau gimusių vaikų kortelės bus skenuojamos ir toliau pildomos elektroniniu būdu. Kortelių suvedimas į sistemą bus pradėtas nuo jaunesnių vaikų, kol galiausiai bus suvestos visų kortelės.
Vilniaus miesto vicemeras Jonas Pinskus sako, kad kai projektas buvo pristatytas Vilniaus savivaldybėje, idėja sulaukė stipraus palaikymo, tik kilo daug diskusijų dėl viso Vilniaus miesto sujungimo ir suderinamumo su kitomis sistemomis ateityje. „Aktyviai įsijungė E.miesto skyrius, konsultavosi su miesto sveikatos įstaigomis, rėmėsi kitų šalių patirtimi. Pritarėme tam, kad Centro poliklinikos iniciatyva būtų kaip bandomasis modelis, leisiantis išbandyti sistemą ir diegiant ją plačiau ištaisyti išryškėjusius trūkumus. Vilnius rengia visą e.sveikatos sistemą, kuri apims e.bylą, e.receptą ir kitus dalykus, kai kurie moduliai jau pradeda veikti“, – pasakoja J.Pinskus.
Vicemeras pabrėžia, kad didžiausias stabdis yra nacionalinė e.sveikatos sistema, kuri kol kas stringa. „Vilnius galėtų tapti platforma visai Lietuvai, bet vis tiek reikia kurti taip, kad įdiegta sistema ateityje būtų suderinama su nacionaline“, – aiškina J.Pinskus.
N.Dučinskas sveikina Centro poliklinikos iniciatyvą ir sako, kad ji galėtų pasitarnauti kaip pavyzdys naujagimių sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms kuriant bendrus skaitmeninės apskaitos sprendimus, kurie darniai papildytų vienas kitą ir įsilietų į bendrą e.sveikatos sistemą: „Centro poliklinika bus duomenų teikėja į bendrą e.sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą. Jų sukurta elektroninė forma tik palengvins šią užduotį. Jie vieni pirmųjų galės pradėti teikti duomenis.“
Centro poliklinikos direktorius pabrėžia, kad visos sistemos diegiamos atsižvelgiant į ES programinės įrangos ir infrastruktūros standartus.

Taupomas laikas ir pinigai

Gydytojų apklausa rodo, kad apie du trečdalius vizitui skirto laiko tenka dokumentams: ligos istorijos, siuntimų, atsakymų, išrašų rašymui, susipažinimui su paciento ligos istorija, anksčiau darytų įrašų bei paciento iš kitų gydymo įstaigų atsineštų atsakymų analizei. Apklausos duomenimis, bendrosios praktikos gydytojo konsultacija vidutiniškai trunka 15 min., specialisto – 10–15 min., iš kurių apie 10 min. gydytojas skiria įrašams, o 5 min. – paciento apžiūrai, per kurią turi išklausyti pacientą, atlikti apžiūrą bei nustatyti pirminę diagnozę. Įdiegta sistema padėtų sutaupyti apie 30 proc. gydytojo laiko – tai sudarytų apie tris minutes kiekvieno vizito metu. Sutaupytą laiką gydytojas galėtų skirti pacientui.
Centro poliklinikos mastu tai būtų didelis finansinių išteklių naudojimo efektyvumo padidinimas. Išankstiniais skaičiavimais, per metus būtų galima sutaupyti 0,3 mln. Lt popieriui, spausdinimui, saugojimui, transportavimui, rentgeno tyrimų ir kardiogramų atlikimui reikalingų išlaidų. Turima patirtis tai patvirtina – Centro poliklinika nuo 2006 m. skaitmenizavo ligonių kasų apskaitos formą (025/a-LK) ir vien dėl to per metus sutaupo apie 200 tūkst. Lt. K.Štaro vertinimu, naujagimių sveikatos istorijų skaitmenizavimas visame Vilniaus mieste leistų sutaupyti apie porą milijonų litų.
Svarbu, kad į elektroninę formą greičiau būtų pervedami ne tik naujagimių, bet ir visų pacientų įrašai. Elektroniniai įrašai palengvintų priėjimą prie savo sveikatos duomenų, žmonės patogiau ir greičiau tvarkytų savo sveikatos reikalus, o duomenys būtų saugesni. Atlikta apklausa rodo, kad dauguma pacientų skundžiasi negalintys įskaityti gydytojų rašto. Tačiau žmonėms rūpi jų sveikata ir apie 75 proc. pacientų domėtųsi savo sveikatos duomenimis. Maža to – beveik 80 proc. apklaustųjų sakė, kad svarbu ar net labai svarbu pasikonsultuoti su keliais specialistais ir sužinoti „antrą nuomonę“.
Pacientai ypač vertina tai, kad visi tyrimų rezultatai ir išvados būtų vienoje vietoje ir prie informacijos būtų lengva prieiti. Medicinos darbuotojų teigimu, taip tvarkyti duomenis būtų gerokai lengviau. Gydytojai ypač vertina tai, kad visa informacija būtų vienoje vietoje ir būtų gaištama gerokai mažiau laiko dokumentams pildyti.

Šiandien Vilniaus Centro poliklinikoje elektronines sveikatos korteles jau turi 140 kūdikių, bet šis skaičius vis didės.

Remiantis naujausiu spaudos audito bendrovės “Audit Bureau of Circulations” atliktu tyrimu, šiuo metu Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse elektroninės žurnalų versijos sudaro mažiau nei 1 proc. viso leidinių tiražo.

Pavyzdžiui, lyderio poziciją užėmusio žurnalo vyrams “Men’s Health” parduodama vidutiniškai 1750 kopijų, kai popierinis tiražas siekia per 220 tūkst. Pasirodo, tūkstančio parduotų elektroninių žurnalų egzempliorių ribą peržengia tik du žurnalai – minėtas “Men’s Health” ir gyvenimo būdo savaitraštis “HELLO!”. O štai “Wired UK” parduodama vidutiniškai tik 622 kopijos (popierinis tiražas – 51 tūkst.).
Panašiai sekasi ir Lietuvoje leidžiamiems žurnalams – mūsų šalyje į elektroninių versijų trejetuką patenka elektroniniai žurnalai “Žmonės”, “Veidas” ir “Iliustruotasis mokslas”, bet jų irgi parduodama tik 1–2 proc. viso tiražo.
Priminsime, kad elektroninės populiariausių žurnalų versijos pradėtos leisti tada, kai išpopuliarėjo planšetinis kompiuteris “Apple iPad”. Šis įrenginys ypač populiarus JAV ir juo skaityti skirtų leidinių šioje šalyje parduodama gerokai daugiau. Kita vertus, pastaraisiais mėnesiais ir ten pastebimas elektroninių leidinių skaitytojų mažėjimas. Pavyzdžiui, 2010 m. birželį populiaraus žurnalo “Wired” elektroninė versija startavo ypač sėkmingai su 100 tūkst. parduotų kopijų. Tačiau jau po mėnesio pardavimas krito ir 2010 m. gruodį buvo parduota apie 22,5 tūkst. kopijų. O juk pr tą patį laikotarpį parduotų “iPad” įrenginių padaugėjo keliais milijonais.
Dauguma apžvalgininkų tarp pagrindinių tokios padėties priežasčių mini didelę kainą, parsisiunčiamų failų dydį ir tai, kad leidinių autoriai neieško būdų, kaip išnaudoti kuo daugiau planšetinių kompiuterių galimybių.

Dreams foto

Naujausios rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, internetinės bankininkystės paslaugomis Lietuvoje naudojasi 50 proc. suaugusių šalies gyventojų.  Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia didelę dalį Vakarų Europos šalių.

Elektroninės bankininkystės paslaugomis dažniau naudojasi moterys (55 proc.), 18 – 29 metų (68 proc.) ir 30 – 49 metų (71 proc.) žmonės, didmiesčių gyventojai (60 proc.), gyventojai su aukštuoju  išsilavinimu (78 proc.), vadovai (93 proc.), specialistai ir tarnautojai (80 proc.), namų šeimininkės (70 proc.).

Pasak „Baltijos tyrimų“ direktorės, dr. Rasos Ališauskienės, lyginant apklausos rezultatus ir Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ 2010 m. duomenis, galima teigti, kad elektroninės bankininkystės paslaugomis besinaudojančių Lietuvos gyventojų skaičius sparčiai auga.

„Matyti, kad pagal elektroninėmis paslaugomis besinaudojančių gyventojų skaičių Lietuva lenkia Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Airiją, Ispaniją, Austriją, Italiją, Čekiją, Latviją, Lenkiją ir daugelį kitų Europos šalių“, – sako  R. Ališauskienė.

Mažiausiai elektroninės bankininkystės paslaugomis Lietuvoje naudojasi vyresni nei 50 metų žmonės (šioje grupėje tokiomis paslaugomis nesinaudoja 77 proc.), neturintys vidurinio išsilavinimo (nesinaudoja 93 proc.) bei nedirbantys pensininkai (nesinaudoja 93 proc.). R. Ališauskienės teigimu, tendencijos rodo, kad gyventojų, nesinaudojančių elektroninės bankininkystės paslaugomis, procentas mažėja.

„Nuo 2003 iki 2011 m. elektroninės bankininkystės paslaugas pasirinkusių Lietuvos gyventojų procentas sparčiai auga, todėl galima teigti, kad jis ir toliau turėtų nuosekliai augti, nes žmonės yra linkę pasirinkti vadinamuosius e-sprendimus, kurie jiems taupo laiką ir pinigus“, – teigia R. Ališauskienė.

Tyrimas buvo atliktas 2011 m. balandžio 14–17 d., apklausiant 504 Lietuvos gyventojus (nuo 18 metų). Apklausos rezultatų paklaida neviršija 4,5 proc.

Elektroninėje erdvėje šimtai tūkstančių gyventojų jau gali rasti iš dalies arba visiškai užpildytas pajamų deklaracijas.

Tačiau ne visi jas galutinai užpildę gyventojai galės susigrąžinti pinigų iš valstybės biudžeto, pirmadienį rašo dienraštis “Vilniaus diena”.

Kai kuriems, kaip ir pernai, teks dar ir primokėti gyventojų pajamų mokesčio, be to, ir šiais metais bus tokių, kurie patys turės susimokėti privalomąjį sveikatos draudimą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė teigė, kad šiais metais elektroninės deklaracijos yra “draugiškesnės vartotojui, paprasčiau patikrinamos ir užpildomos”.

Be to, jose pateikiama daugiau informacijos, kuri leis suprasti, kodėl žmogus turi primokėti, o ne atgaus iš biudžeto mokesčių permoką.

Preliminariais skaičiavimais, gyventojai turėtų susigrąžinti apie 150 mln. litų. Tai panaši suma, kokia buvo ir pernai, tačiau bene dukart mažesnė nei ankstesniais metais.

Gyventojų pajamų mokestį ir privalomąjį sveikatos draudimą turės primokėti apie 280 tūkst. žmonių.

Tikslūs skaičiai paaiškės ne anksčiau kaip gegužę, kai visi jau bus užpildę deklaracijas. Jas privaloma pateikti iki gegužės 2 dienos.

Šiemet deklaruodami pajamas gyventojai gali susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio permokas už dalį sumokėtų gyvybės draudimo įmokų, mokestį už studijas aukštojoje ar profesinėje mokykloje, dalį sumokėtų įmokų į trečiosios pakopos pensijų draudimo fondą, už iki 2009 metų paimtą busto paskolą ir už iki to laiko nupirktus kompiuterius su programine įranga ar įsirengta interneto prieiga.