Lietuvoje per metus kartu su buitinėmis atliekomis žmonės vis dar išmeta daugiau nei 2 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Geriausias sprendimas norint užkirsti kelią tokiam gamtos teršimui – grąžinti atliekas į gamybos ciklą, tačiau neretai pasirenkamas ir trečiasis atliekų „tvarkymo“ būdas – jų kaupimas.

Pasak specialistų, nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo tik blogas įprotis, iš tiesų daiktų kaupimo manija laikoma psichologiniu sutrikimu. Kompulsinis kaupimo sindromas jau yra labai rimtas nerimo sutrikimas, todėl turi būti vertinamas taip pat atsakingai, kaip ir kiti psichologiniai sutrikimai.

„Reikėtų atskirti du dalykus – polinkį kaupti nebenaudojamus daiktus ir jų kaupimo maniją, – teigia psichologė Lina Jurkštaitė-Pačėsienė. – Sprendžiant išmesti daiktą ar jį pasilikti dažniausiai žmogų veikia emociniai veiksniai: prisirišimas prie nuosavybės, nesaugumo jausmas jos netekus, kadaise patirtas nepriteklius ir pan. Pavojus atsiranda tuomet, kai emocinis ryšys su daiktais tampa nevaldomu polinkiu kaupti – tai obsesinis-kompulsinis simptomas, rimta psichologinė liga, kuriai atsikratyti gali prireikti psichiatro ir psichoterapeuto pagalbos.“

Psichologė pastebi, kad poreikis kaupti daiktus padidėja krizių, kataklizmų ar įtemptų politinių įvykiu metu ir būdingesnis senyvo amžiaus žmonėms bei tiems, kuriems trūksta pasitikėjimo savimi, kurių santykiai su kitais įtempti, kurie bijo nesėkmių socialinėje sferoje ar aplinką vertina kaip nesaugią. Kaupimo įprotis įgyjamas palaipsniui ir priklauso nuo daugybės skirtingų veiksnių.

„Panašių priežasčių skatinami žmonės kaupia ir sugedusius smulkiuosius elektros bei elektronikos įrenginius, tikėdamiesi juos „prikelti“ naujam gyvenimui, parduoti dalimis ar tiesiog baimindamiesi išmesti brangiai pirktą daiktą, – sako „EMP recycling“ generalinis direktorius Almontas Kybartas. – Praktika rodo, kad dažniausiai šie prietaisai tiesiog kaupiami be jokios realios naudos ir galiausiai išmetami į sąvartyną kartu su kitomis atliekomis.“ A. Kybartas įspėja, kad beveik visuose įrenginiuose yra arseno, aliuminio, švino, stibio bei kitų medžiagų, keliančių pavojų žmogaus sveikatai, todėl pasiryžus atsikratyti elektronikos prietaisų, juos reikėtų atiduoti perdirbimui.

Antrinių žaliavų supirkimu ir perdirbimu besirūpinanti „EMP recycling“ įgyvendina projektą „Sugedo? Mesk į specialų konteinerį“, kurio tikslas – supaprastinti nebenaudojamų smulkiųjų elektros įrenginių išmetimo procesą, atsikratant įpročio kaupti daiktus namuose ar mesti kartu su buitinėmis atliekomis. Tūkstantis specialių konteinerių, įrengtų 10-tyje Lietuvos regionų, pasiekiami patogiausiose ir didžiausio žmonių srauto sulaukiančiose vietose: mokyklose, savivaldybėse, seniūnijose, bibliotekose, verslo centruose ir kitose viešose įstaigose.

Iki šių metų lapkričio mėnesio bent tris kilogramus smulkiosios elektros ir elektronikos įrangos surinkę bei į specialiuosius konteinerius įmetę žmonės gali sudalyvauti projekto „Sugedo? Mesk į specialų konteinerį“ akcijoje. Dalyviui svetainėje mesk-i-konteineri.lt tereikia išsirinkti norimą prizą, užrašyti jo pavadinimą ant lapelio ir, nurodžius savo kontaktus, įmesti į konteinerį kartu su smulkiosiomis EEĮ atliekomis. Norintys sužinoti, kur yra pastatyti artimiausi konteineriai, daugiau sužinoti apie vykstančią akciją bei jos prizus, gali užeiti į svetainę mesk-i-konteineri.lt.

Projekto „Sugedo? Mesk į konteinerį“ akcijos vaizdo klipą galite rasti čia.

Neabejojama, jog elektroninių cigarečių vartojimas kenkia ir sukelia rūkymo priklausomybę, tačiau jų šalininkai įsitikinę, kad jos kenkia mažiau nei tradicinės cigaretės ir net esą padeda atsikratyti šio žalingo įpročio. Priešininkų neatremiamas argumentas: elektroninės cigaretės įteisina ir daro madingą rūkymą, o tai turi labai didelį poveikį jaunajai kartai.

Jau keleri metai Lietuvoje ketinama reglamentuoti elektroninių cigarečių įsigijimą ir prekybą, tačiau kol vyksta naujosios Tabako direktyvos perkėlimas ir pritaikymas prie teisinės šalies sistemos, labiausiai nuo to kenčia jauniausia visuomenės dalis.
Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos prezidentas biomedicinos mokslų daktaras Aurelijus Veryga neabejoja, kad eiti paprasčiausiu keliu ir uždrausti prekybą elektroninėmis cigaretėmis Lietuvoje buvo galima ir prieš kelerius metus. “Gal būtume apsaugoję bent dalį paauglių? Kaip žinome, šiandien daugiau nei 70 proc. jų yra elektroninių cigarečių vartotojai”, – pateikta statistika šokiruoja gydytojas psichiatras.
A.Veryga įspėja, kad cheminėmis medžiagomis prisodrintų rūkalų patekimas į burną ir plaučius graso rimtais sveikatos sutrikimais ir priklausomybe nuo rūkymo. “Žinant, kad elektroninėse cigaretėse slypi 21 gramas nikotino, nesunku suvokti, jog mažametį gali ištikti ir kvėpavimo centro paralyžius”, – teigia A.Veryga.
Elektroninių cigarečių gamintojų kalbas, esą šios cigaretės padeda mesti rūkyti, “Veido” pašnekovas vadina nepagrįstomis ir sakosi nepažįstantis nė vieno, kuriam tai būtų iš tiesų padėję.

Rūko kas trečias
Remiantis Eurobarometro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje rūko apie 30 proc. gyventojų. Populiariausios priežastys, lemiančios šį įprotį, gana skirtingos.
Priklausomybės ligų psichiatro Dariaus Sauliaus Diržio teigimu, tai priklauso nuo individo aplinkos veiksnių, fizinio, ekonominio ir socialinio rūkalų prieinamumo. “Nors vis daugiau žmonių renkasi sveiką gyvenimo būdą, dalis dar nesugeba atsisakyti tam tikra elgesio norma tapusio įpročio rūkyti”, – dėmesį atkreipia psichiatras.
Iš statistikos matyti, kad Lietuvoje kasdien rūko apie 15–16 proc. moterų ir apie 32 proc. vyrų. Vis daugėjant sąmoningų žmonių ir traukiantis tabako vartojimo rinkai, gamintojams tenka ieškoti kitų būdų, kaip išsilaikyti. Taigi elektroninės cigaretės – vienas tokių mėginimų.
Pasidomėjus naujųjų rūkymo priemonių populiarumu tarp suaugusiųjų, iš atlikto 2013 m. reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų tyrimo dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp suaugusiųjų bei jų požiūrio į tabako, alkoholio ir narkomanijos prevencijos priemonių efektyvumą matyti, kad elektronines cigaretės bent kartą gyvenime yra rūkę 5 proc. 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, per pastaruosius 12 mėnesių – 2 proc., o per pastarąsias 30 dienų – 1 proc. respondentų.
Iš šių duomenų matyti, kad elektroninės cigaretės Lietuvoje daugeliui – jokia naujiena. Taigi kyla klausimas: kuo rizikuoja elektroninių cigarečių rūkaliai ir kuo šios priemonės skiriasi nuo tradicinių cigarečių vartojimo?

Apsisprendimų kryžkelėje
Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian, Lietuvoje dar nėra specialaus teisės akto, reglamentuojančio elektroninių cigarečių apyvartą. Todėl gyventojams patariama susilaikyti nuo šių prekių platinimo, pardavimo bei vartojimo.
Deja, realybė kitokia: jau keleri metai netrūksta smalsuolių, norinčių išbandyti šias cigaretes. Juolab kad jų esama kiekviename spaudos kioske.
Nepiktnaudžiauti elektroninėmis cigaretėmis ragina ir šalies medikai, atskleidžiantys, kad jau esama tyrimų duomenų apie daromą jų žalą plaučiams, kvėpavimo ir nervų sistemoms.
“Veidas” primena, kad naujoji Tabako gaminių direktyva iš esmės leidžia Europos Sąjungos valstybėms dėl apribojimų elektroninių cigarečių atžvilgiu apsispręsti savarankiškai, tačiau visos ES mastu bus reguliuojamas elektroninėse cigaretėse esančio nikotino kiekis (jis vienoje kasetėje galėtų prilygti ir 20 cigarečių).
Nepaisant šių aplinkybių Lietuva – vis dar apsisprendimų ir svarstymų kryžkelėje. G.Belian neabejoja, kad jau artimiausiu laiku mūsų šaliai vis dėlto teks apsispręsti – uždrausti prekybą šiais gaminiais, taikyti tokį pat kontrolės režimą kaip ir tabako gaminiams (drausti reklamą, nuotolinę prekybą, neparduoti asmenims iki 18 metų ir pan.) ar traktuoti elektronines cigaretes kaip aprobuotas medicinines prekes.
Mūsų kaimynai latviai šiuo klausimu akivaizdžiai ryžtingesni. Jų šalyje įstatymų pataisos jau rengiamos, jie sakosi apsisprendę prekybą elektroninėmis cigaretėmis drausti. Šį sprendimą lėmė tai, kad elektroninių cigarečių rūkymas pastaraisiais metais Latvijoje šoktelėjo net penkis kartus.
Paklaustas, kodėl Lietuva taip ilgai trypčioja vietoje nepriimdama sprendimo dėl elektroninių cigarečių, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis aiškina, kad kurį laiką laukta naujosios Tabako direktyvos, o ją priėmus tenka perkėlinėti į savą teisinę sistemą (šiuo metu tai ir vyksta).
“Visuomet galime pasiguosti, kad elektroninės cigaretės kenkia mažiau nei tradicinės, juk ten nėra degimo. Bet kol gyvename laukimu, kenčia jauniausias vartotojas, kuris visuomet linkęs pabandyti ir surizikuoti. Deja, atsakomybės šiuo atveju prisiimti nėra kam”, – apgailestauja A.Veryga.
Jis atskleidžia, kad gana dažnai elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi pakilusiu kraujo spaudimu, galvos skausmu ar svaigimu, nemiga, nerimu, drebuliu, nuovargiu, burnos ar gerklės gleivinės sudirginimu, krūtinės skausmais ar spaudimu, sausu kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu, čiauduliu, peršalimo simptomais, raumenų bei sąnarių skausmais ir pan. Bet blogiausia, kad kurį laiką pavartojus šias priemones kone dvigubai sparčiau vystosi priklausomybė nuo rūkymo.
Kai kalbama apie elektroninių cigarečių vartojimą, iškalbinga tampa detalė, kad įprastai šias cigaretes gaminančiose valstybėse prekyba jomis uždrausta. Kaip pavyzdį galima minėti Kiniją ar Honkongą. Taigi akivaizdu, kad šis nuodas skirtas tik europiečiams, – vietiniams, regis, pakanka sąmoningumo tam atsispirti.

Pranešti apie prarastą asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą, pateikti kvietimą atvykti užsieniečiui jau galima internetu. Galimybė naudotis tokia elektronine paslauga sudaryta prieš mėnesį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – Migracijos valdyba) duomenimis, sparčiai populiarėja.

Elektroninė migracijos paslauga teikiama prisijungus prie informacinės sistemos adresu https://epis.vrm.lt. Be jau minėtų paslaugų ten pat galima sužinoti informaciją apie gaminamus ar turimus asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus, jų galiojimo trukmę, sumokėti valstybės rinkliavą už teikiamas paslaugas. Tarp naujesnių paslaugų – galimybė teikti elektroninį pranešimą apie prarastą asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą. Anksčiau pranešti apie minėtą prarastą dokumentą galima buvo tik asmeniškai atvykus į teritorinę policijos įstaigą ar migracijos padalinį, dabar tai galima padaryti dar vienu – elektroniniu būdu. Naujiena yra ir elektroninio prašymo pakviesti užsienietį į Lietuvos Respubliką teikimas. Iki šios paslaugos pateikti tokį prašymą galima buvo tik asmeniškai atvykus į teritorinės policijos įstaigos migracijos padalinį, dabar tai padaryti galima ir internetu: užpildytas elektroninis prašymas su būtinomis dokumentų kopijomis pasieks specialistus, o prašymą išnagrinėjus, kvietimas bus patvirtintas. „Elektroniniu būdu kvietimą teikęs asmuo turi galimybę stebėti prašymo nagrinėjimo eigą. Tam jis, teikdamas prašymą internetu, turi užsisakyti informavimo paslaugą ir laukiamą žinią gauti elektroniniu paštu arba nemokama trumpąja SMS žinute, – sako Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis. – Itin svarbi elektroninio pranešimo apie prarastą asmens dokumentą paslauga – sumažėja galimybė asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančiu dokumentu pasinaudoti neteisėtai. Minėtos elektroninės paslaugos yra labai naudingos piliečiams, todėl skatiname jomis naudotis. Nors nuo elektroninių paslaugų atsiradimo praėjo vos mėnuo, pastebime jas populiarėjant.“
Minėtos elektroninės paslaugos pasiekiamos patogiausiu piliečiui prisijungimo būdu (banko kortele ar elektroniniu parašu) naudojantis Elektroninių valdžios vartų portalu.

Elektroninė prekyba Lietuvoje pasiekė brandos laikotarpį: prieš trejus ketverius metus elektroninių parduotuvių buvo begalė ir visos pardavinėjo vos ne viską.

Bet laikas padarė savo: vienadienės plaštakės dingo, o rinkos senbuviai susitupėjo, atsikratė nereikalingo balasto. Atsirado keletas naujų vardų, patobulėjo ir pirkėjai. Dabar žmonės labiau pasitiki prekyba internetu, daugeliui tai tapo įprasta apsipirkimo praktika. Tiesa, elektroninių parduotuvių paslaugų kokybė vis dar gerokai skiriasi.
“Veido” periodikos leidyklai priklausantis žurnalas “Computer Bild Lietuva” atliko elektroninių parduotuvių testą. Tokių parduotuvių mūsų šalyje yra šimtai, todėl buvo atrinktos populiariausios, kurių apyvarta didžiausia. “Computer Bild Lietuva” ekspertai vertino nemažai parametrų: apsaugos priemones, prekių pasiūlą, atsiskaitymo būdus, galimybę derėtis dėl kainos, pasirinkti pristatymo kainą ir daugelį kitų.
Susumavus visus rezultatus paaiškėjo, kad pirmose trijose pozicijose atsidūrė imk.lt, pigu.lt ir bigbox.lt. Beje, panašų testą “Computer Bild Lietuva” atliko ir prieš trejus metus. Palyginus abiejų rezultatus paaiškėjo, kad per šį laikotarpį lietuviškos elektroninės parduotuvės subrendo ir tapo patogesnės bei kokybiškesnės. Pirkti daugumoje jų malonu ir nesudėtinga. Tad natūralu, kad elektroninių parduotuvių pirkėjų Lietuvoje daugėja (tiesa, ne taip greitai, kaip norėtų šių parduotuvių savininkai).
Kaip rodo Rinkos tyrimų centro atliktas tyrimas, pirkėjams labiausiai imponuoja tai, kad elektroninėse parduotuvėse prekės pigesnės, pirkti patogiau, nes niekur nereikia eiti, užima mažiau laiko, nėra eilių, be to, pateikiamas didesnis prekių asortimentas.

Populiariausios elektroninės parduotuvės
Elektroninė parduotuvė    Surinko balų
1. www.imk.lt    8,1
2. www.pigu.lt    8,02
3. www.bigbox.lt    7,26
4. www.skytech.lt    7,13
5. www.azon.lt    7,08
6. www.1a.lt    6,89
7. www.varle.lt    6,71
8. www.neriba.lt    6,6
9. www.avitela.lt    6,48
10. www.mediashop.lt    6,08

Nors elektroniniu pavidalu galima įsigyti net pagrindinį šalies įstatymą – Lietuvos Respublikos Konstituciją, pakol kas mažai elektroninių knygų patenka į Lietuvos skaitytojų rankas. Tiesa, leidėjai ir platintojai neslepia ambicijų šiais metais pasiekti proveržį.

Nuo pat elektroninių knygų atsiradimo rinkoje buvo pabrėžiamas greitas jų pasiekiamumas (galimybė parsisiųsti tiesiai iš interneto), ekologiškumas ir pigumas. Tačiau pastaroji savybė plečiantis elektroninių knygų rinkai vis dažniau tampa pagrindiniu diskusijų objektu. Leidėjų teigimu, nuomonė, kad elektroninė knyga turi būti gerokai pigesnė nei popierinė, yra mitas, nes leidžiant elektroninę knygą dingsta tik spaudos ir logistikos sąnaudos: leidykla tebeturi mokėti už autorių teises, vertimą, redagavimą, iliustravimą ir konvertavimą į standartus atitinkantį formatą. Kita vertus, jei leidžiama elektroninė knyga jau buvo išleista popieriniu pavidalu, leidybos sąnaudos gerokai sumažėja.
„Veido“ pašnekovų teigimu, Lietuvoje įsitvirtinusi tendencija elektroninę knygą pardavinėti maždaug 30 proc. mažesne kaina, nei kainuoja tokia pati popierinė knyga. Mažesnės kainos taikomos tik elektroniniu formatu perleidžiant klasikinius kūrinius, nes dažniausiai už jų perleidimą nebereikia mokėti autorinių mokesčių.
Tiesa, kartais elektroninės knygos kaina siekia ir to paties pavadinimo popierinės knygos kainą. Didžiausio pasaulyje internetinio knygyno „Amazon.com“ skyriaus Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad 30 proc. knygyne siūlomų įsigyti populiariausių kūrinių elektroninių versijų kaina yra netgi didesnė nei popierinių.
Toks kainų nesuderinamumas Lietuvos knygynuose pastebimas paskelbus nuolaidas. Knygynui pritaikius 30 proc. ar didesnes nuolaidas popierinės knygos kaina tampa mažesnė nei elektroninės.
„Popierinių knygų kainodara turi savą specifiką. Jei leidėjas pardavė didžiąją dalį tiražo ir susigrąžino investicijas, jis gali norėti tiesiog parduoti likučius ir „išsivalyti“ sandėlius, tad knyga gali būti parduodama už savikainą ar net pigiau. Elektroninės knygos neužima vietos sandėlyje, gamybos ir sandėliavimo lėšos nebūna „įšaldomos“, todėl jų kainos mažinti nebūtina“, – teigia elektroninėmis knygomis prekiaujančio internetinio knygyno „Skaitykle.lt“ atstovas Deividas Talijūnas.
Kita vertus, Lietuvoje ima kurtis projektai, siūlantys skaityti knygas tiesiog internete. Leidyklos „Technologija“ administruojamoje internetinėje sistemoje vartotojas galimybę knygą skaityti mėnesį gali užsisakyti sumokėjęs 40 proc. popierinės knygos kainos, pusmetį – 60 proc., o metus – 80 proc.
„Šioje sistemoje parduodamos ne knygos, o teisė jas skaityti. Kas nori paskaityti, renkasi popierinę knygą arba perka skaityklę, o kam reikia informacijos, tas renkasi elektroninę knygą skaityti internete“, – mano leidyklos „Technologija“ direktorius Vidmantas Labašauskas.

Parduoda vos kelis šimtus
Vis dėlto parduoti elektronines knygas ar galimybę jas skaityti Lietuvoje sekasi sunkiai. V.Labašausko teigimu, nors skaitytojų (vartotojų, kurie sistemoje skaito knygą ilgiau nei minutę) per metus padaugėjo nuo 630 iki 23 tūkst., elektroninėje erdvėje esančių knygų pardavimas sudaro apie 10 proc. leidyklos apyvartos. Santykinai nedidelį pardavimą leidyklos direktorius linkęs sieti su tuo, kad sistemoje skelbiama specializuota, daugiausia technologijos mokslams reikalinga literatūra, o jos pagrindinė auditorija – Kauno technologijos universiteto studentai – ja gali naudotis nemokamai.
Nors tikslūs duomenys nėra žinomi, leidyklų atstovai tikina, kad Lietuvoje elektroninių knygų rinka sudaro vos 1 proc. visos knygų rinkos. Panaši situacija visose Baltijos šalyse, o štai Didžiojoje Britanijoje elektroninių knygų pardavimas sudaro apie 15 proc. visos knygų prekybos, JAV 20 proc. siekė dar 2011 m. Praėjusių metų pabaigoje „Amazon.com“ atskleidė, kad iš jų elektroninės parduotuvės Didžiosios Britanijos ir JAV vartotojai nuperka daugiau elektroninių nei popierinių knygų. Bendrovės pranešime teigiama, kad, pardavus 100 popierinių knygų, parduodama 114 elektroninių.
Dėl to, kad Lietuvoje elektroninės knygos dar nėra populiarios, daugelis leidyklų lūkuriuoja ir tokių knygų leisti neskuba. Leidykos „Baltos lankos“ direktorius Artūras Surgutanovas teigia, kad kol kas elektroniniu pavidalu išleistų knygų parduota vos po kelias dešimtis, nors leidykla perleido populiaraus rašytojo Sigito Parulskio knygas.
„Sunku pasakyti, kiek iš tiesų elektroninių knygų parduodama. Pavyzdžiui, Estijoje perkamiausios knygos elektroninės versijos parduodama po 200–400 vienetų. Panašiai turėtų būti ir Lietuvoje. Tiesa, stebint šių metų perkamiausių knygų pardavimo rezultatus galima spėlioti, kad bent jau bestselerių bus parduota tikrai daugiau“, – teigia neseniai elektroninių knygų knygyną atidariusios leidyklos „Alma littera“ elektroninės leidybos vadovas Mindaugas Davidonis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-10-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kiekvienuose namuose atsiranda sugedusios ar nebenaudojamos buities technikos ir elektronikos. Šias elektros ir elektronines atliekas daugelis išmeta į komunalinių atliekų konteinerius kartu su kitomis atliekomis, kaupia sandėliuose, gabena į metalo supirktuves arba – dar blogiau – palieka gatvėse ir pakelėse, taip kenkdami aplinkai bei savo sveikatai.

„Lietuvoje jau kurį laiką ugdomas žmonių sąmoningumas, jog visos atliekos, ypač tos, kuriose yra sveikatai ir gamtai pavojingų medžiagų, turi būti atiduodamos saugiai ir tvarkingai perdirbti, – sako Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacijos (EEPA) vadovas Giedrius Mikulskas. – Per beveik dešimtmetį vykdomą visuomenės švietimą ji tampa vis atsakingesnė, tačiau procesas vyksta ganėtinai ilgai, nes žmonės nelinkę greitai keisti savo įpročių“ G. Mikulsko nuomone, galbūt žmonės pradėtų atsakingiau elgtis, jei žinotų apie elektronines atliekas daugiau faktų, ypač – pačius naujausius ir iš Lietuvos .

Štai tie 10 faktų apie elektronines atliekas, kurie padės suprasti, kodėl jas svarbu atiduoti tik tam specialiai skirtose vietose, iš kur jas veš perdirbti, ir tai daryti saugiai:

Elektros ir elektronine įranga laikytini visi prietaisai, kuriems veikti reikalingas elektros tinklas, baterijos arba elektromagnetiniai laukai. Taip pat – tie prietaisai, kurie skirti kurti, perduoti, išmatuoti tas sroves bei laukus. Tai ir skalbyklės, viryklės, šaldytuvai, televizoriai bei monitoriai, įvairi kompiuterių technika, garso įranga bei tokios smulkmenos kaip lygintuvai, skrudintuvai, maišikliai, elektriniai įrankiai, žaislai, šviestuvai, žibintuvėliai bei kt.

Gaminant elektrinius ir elektroninius prietaisus sunaudojama daugybė žaliavų: įvairių metalų, plastmasių, gumos, stiklo, puslaidininkių, tepalų, dujų ir pan. Daugelis šių medžiagų, prieš tai jas nukenksminus, gali būti perdirbtos ir panaudotos pakartotinai.

Į sąvartynus išmesti ar netinkamai ardomi elektroniniai prietaisai, irdami, į aplinką išskiria ypač pavojingas medžiagas: sunkiuosius metalus, plastikus, ozono sluoksnį ardančias dujas (freonus), nervų sistemą galintį pažeisti šviną, o smegenis – kadmį. Ypač neigiamas pasekmes žmogaus organizmui gali turėti vandens telkinius ir dirvožemį užteršiantis gyvsidabris bei tepalai ir plastikai.

Dėl šių priežasčių elektroninės atliekos priskiriamos prie pavojingų, žalingą poveikį gamtai ir žmonių sveikatai turinčių atliekų. Pagal galiojančius ES reikalavimus, skaičiuojant 1 gyventojui, mūsų šalyje per metus reikia surinkti ne mažiau kaip 4 kg elektroninių atliekų.

Nuo 2016 m. ES šalims narėms bus nustatomos užduotys surinkti elektroninių atliekų, skaičiuojant jų svorį procentais nuo rinkoje parduodamų naujos įrangos kiekių: iki 2019 m. Lietuvoje bus privaloma surinkti 40-45 proc., o po 2019 m. – ne mažiau kaip 65 proc.

Lietuvoje elektroninės atliekos atskirai renkamos 8-erius metus. Oficialios statistikos duomenimis, per metus surenkama maždaug 10-12 tūkst. tonų šių atliekų. Tačiau tai sudaro tik apie 30-40 proc. visų, susidarančių šalyje. Likusios atliekos patenka į sąvartynus arba nelegalias supirktuves.

Nelegaliai elektronines atliekas superkantys ir ardantys asmenys siekia išgauti tik vertingas antrines žaliavas. Todėl prietaisai, prieš juos ardant, nenukenksminami, o visos „pigesnės“ antrinės žaliavos išmetamos tiesiog į sąvartynus ar pamiškes. Atiduodami ar parduodami senus buities prietaisus, žmonės turi įsitikinti, kad juos superkantys ar paimantys asmenys, turi tokiai veiklai būtinas licencijas. Kitu atveju bus pažeidžiami šiuo metu Lietuvoje veikiantys įstatymai.

2011 m. mūsų šalies gyventojai daugiausia atidavė tinkamai perdirbti stambios buities technikos (šaldytuvų, viryklių, skalbyklių ir pan.) – 6500 t. Įvairios IT ir telekomunikacijų įrangos bei televizorių ir monitorių atiduota 2700 t, o elektrinių ir elektroninių įrankių surinkta beveik 900 tonų. Mažiausiai surenkama žaislų ir smulkių namų apyvokos prietaisų, kuriuos lengva išmesti tiesiog į šiukšlių dėžę.

2012 m. kovą bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 46 proc. lietuvių išmeta visas elektronines atliekas kartu su komunalinėmis atliekomis, o 13 proc. jas kaupia sandėlyje, garaže ar sode. Vos šiek tiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų elektronines atliekas atiduoda jas perdirbančioms įmonėms.

Elektronines atliekas galima atiduoti visose šios įrangos prekybos vietose, taip pat jose perkant naują prietaisą; savivaldybių stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse bei EEPA ir jos partnerių atliekų surinkimo vietose, kurias galima rasti internete www.epa.lt, www.zalvaris.lt, www.emp.lt, www.kuusakoski.lt. www.novitera.lt. Stambiagabaritė įranga gali būti išvežta tiesiai iš namų ar biurų, paskambinus telefonu 8 695 55111 ir sutarus tinkamą laiką.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad per 2011 m. 5 proc. augo Lietuvos gyventojų informuotumas apie elektroninių paslaugas, sukurtas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Sparčiausiai elektroninių paslaugų žinomumas augo tarp mažiau apie jas žinančių kaimo gyventojų ir aukštesnįjį/aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turinčių žmonių.
2012 m. pradžios duomenimis, 36 proc. 18−74 metų Lietuvos gyventojų žino ar yra ką nors girdėję apie Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis yra finansuojamus Lietuvos informacinės visuomenės plėtros projektus. Per 6 mėnesius žinančių apie tai padidėjo 5 proc. – 2011 m. liepą tokių buvo 31 proc.
Geriau už kitus apie ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus Lietuvos informacinės visuomenės plėtros projektus yra informuoti vyrai, jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, dirbantys asmenys bei tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį didžiausios (virš 2500 Lt). Geriausiai apie e. paslaugas žino vadovai (66 proc.), specialistai ir tarnautojai (61 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (66 proc.), dirbantys valstybiniame sektoriuje (55 proc.) bei tie gyventojai, kurie internetu naudojasi kasdien (62 proc.).
Interneto tinklapį www.epaslaugos.lt (taip pat pasiekiamas adresu www.evaldžia.lt), kuriame centralizuotai pateikiamos nuorodos į valdžios institucijų teikiamas elektronines viešąsias ir administracines paslaugas,  žino keturi iš dešimties 18–74 metų Lietuvos gyventojų – t. y. 41 proc. Per paskutinį pusmetį tinklalapio žinomumas padidėjo 8 proc. 8 proc. suaugusių šalies gyventojų lankėsi šiame tinklapyje ir naudojosi teikiamomis paslaugomis, dar dešimtadalis (10 proc.) lankėsi tinklapyje, bet nesinaudojo paslaugomis bei ketvirtadalis (23 proc.) nesilankė, bet žino tokį tinklapį.
Dažniau už kitus tinklapio www.epaslaugos.lt paslaugomis naudojosi 18-49 metų žmonės (11 proc.), didmiesčių gyventojai (11 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (27 proc), dirbantys valstybiniame sektoriuje (15 proc.), vadovai (21 proc.), specialistai ir tarnautojai (20 proc.), gyventojai, kurie internetu naudojasi kasdien (17 proc.) ar kelis kartus per savaitę (12 proc.) bei tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį didžiausios (15 proc.).
Respondentų taip pat buvo prašoma pasakyti, kokios informacijos jiems trūksta apie elektronines viešąsias ir administracines paslaugas, sukurtas ES struktūrinių fondų lėšomis. Kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustų gyventojų norėtų žinoti, kuo šios elektroninės paslaugos gali būti jiems naudingos, penktadalis (21 proc.) norėtų aiškių ir lengvų instrukcijų, kaip jomis naudotis. Šeštadalis suaugusių Lietuvos gyventojų pageidauja, kad informacija apie tokias elektronines viešąsias ir administracines paslaugas būtų pateikiama spaudoje, televizijoje ar per radiją (17 proc.) bei kad vienoje vietoje būtų pateikta susisteminta informacija apie visas skirtingų valdžios institucijų teikiamas tokias elektronines paslaugas (17 proc.). Kiek mažiau nei penktadalis (18 proc.) nepageidavo jokios papildomos informacijos, o dar 27 proc. ar neatsakė į šį klausimą.
Tyrimą IVPK užsakymu šių metų pirmą ketvirtį atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“. Apklausti 1004 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 74 metų iš 100 Lietuvos vietovių. Rezultatų paklaida neviršija 3 proc. Tyrimas atliktas įgyvendinant Ekonomikos augimo veiksmų programą Sanglaudos fondo lėšomis.
2007–2013 m. laikotarpiu parama Lietuvos informacinės visuomenės plėtrai skiriama pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ (IVV). Šiuo prioritetu yra siekiama veiksmingai prisidėti prie informacinės visuomenės vystymosi procesų spartos, sudaryti galimybes visiems šalies gyventojams įvertinti ir pajusti informacinių ir ryšių technologijų bei sprendimų svarbą bei naudą kasdieniam gyvenimui, verslui, pilietiškumo ir demokratijos vystymuisi. IVV prioriteto vertė –  975,3 mln. litų. Didžiąją dalį šio prioriteto sudaro ES struktūrinių fondų lėšos – 829 mln. litų, likusią – bendrojo finansavimo lėšos – 146,3 mln. litų

Tradicines mažmeninės prekybos įmones internetinė prekyba vilioja kaip papildomas pardavimo kanalas, o gamybininkai tai ima vertinti kaip galimybę geriau pažinti pirkėją, pigiau pasiūlyti savo gaminių ir būti mažiau priklausomiems nuo mažmenininkų.

Vilniečiai ir kauniečiai jau daugiau nei mėnesį įvairiausio dydžio krabų bei kitų parduotuvėse retai siūlomų jūrų gėrybių gali užsisakyti internetu. Tokią galimybę gruodį pasiūlė žuvų produktų gamintoja „Vičiūnai group“, atidariusi savo elektroninę parduotuvę e-vici.lt. Kol kas per dieną čia apsiperka apie 55 klientus, tačiau nuo vasario ketinama aptarnauti ir pirkėjus Klaipėdoje bei Šiauliuose.
Įmonių grupės „Vičiūnai group“ komunikacijos direktorė Aldona Grinienė paaiškino, kad parduotuvė internete atidaryta norint vienoje vietoje pasiūlyti pirkėjams visų įmonės produktų. Interneto parduotuvėje šios įmonės gaminamų ir platinamų prekių asortimentas platesnis nei prekybos centruose – ir ne tik jūrų gėrybių ar žuvies gaminių. Čia taip pat galima įsigyti saldumynų, šaldytų daržovių ir uogų, pieno produktų, bakalėjos prekių.
Galimybę interneto parduotuvėje pasiūlyti visus savo produktus, net tuos, kuriuos mažmenininkai atsisako priimti, kaip vieną didžiausių šio prekybos kanalo pranašumų nurodo ir leidyklos „Eugrimas“ direktorius Sigitas Petrulis. Mokslinę, mokomąją ir grožinę literatūrą leidžianti leidykla savo parduotuvę internete atidarė 2010 m. pabaigoje. „Viena iš priežasčių, kodėl atidarėme šią parduotuvę, ta, kad norėjome pasiūlyti didesnį asortimentą, nes knygynai renkasi ir nepriima visų mūsų knygų. Be to, internete galime pasiūlyti likučių – 20–30 egzempliorių, kurių neverta pristatyti į knygynus“, – sprendimą atidaryti tokį prekybos kanalą motyvuoja S.Petrulis.
Kitos tokį žingsnį skatinusios priežastys buvo noras turėti tiesioginį ryšį su pirkėju bei poreikis iš rinkos pusės – sunkmečiu padaugėjo žmonių, kurie ateidavo į leidyklą, norėdami įsigyti knygų tiesiogiai.
S.Petrulis interneto parduotuvės atidarymą vadina pasiteisinusia idėja, nes šis kanalas leidžia geriausiai pažinti savo pirkėją. Pradėję prekiauti internetu, „Eugrimo“ vadovai nusipiešė savo kliento portretą: 70 proc. pirkėjų sudaro moterys, vyrauja 20–35 metų amžiaus klientai.
„Žinoma, interneto parduotuvė niekada nepakeis mažmenininko, bet šis kanalas svarbus vien dėl savo kliento pažinimo – kas tavo pirkėjas, kas jam įdomu. Iš interneto parduotuvės ataskaitą gauni kiekvieną dieną, o iš mažmenininkų – tik kartą per mėnesį. Be to, iš knygynų nesužinosi, ar tavo knygas daugiausia perka moterys, ar vyrai, kokio jie amžiaus. Antra, tai papildomos pajamos, taigi nebūsi priklausomas vien nuo mažmenininko. O trečia – jei nori pritaikyti nuolaidą, nereikia derinti su knygynais“, – pliusus dėlioja S.Petrulis.

Gamintojų el. parduotuvėse pigiau

Didžiausias interneto parduotuvės pranašumas – savo produkciją gamintojas gali pardavinėti pigiau, nes išvengia tarpininko, nusistatančio nemenką antkainį. A.Grinienė informavo, kad „Vičiūnų“ el. parduotuvėje prekės apie 15 proc. pigesnės nei prekybos centruose, be to, daugiau nuolaidų.
S.Petrulis taip pat pabrėžė, kad „Eugrimo“ el. parduotuvėje visos knygos pigesnės nei knygynuose. Pavyzdžiui, Armino Lydekos knyga „Protokolas: elgesio taisyklės“ knygynuose kainuoja 165 Lt, o „Eugrimo“ parduotuvėje internete net 20 Lt pigiau – 145 Lt.
Tiesa, pirkti tiesiai iš gamintojų klientui apsimoka didesnį kiekį, nes tik išleidus tam tikrą sumą prekės pristatomos nemokamai. Kitu atveju sutaupyti nepavyks. „Vičiūnų“ el. parduotuvėje ši riba yra 50 Lt, o „Eugrimo“ – 30 Lt.
Interneto parduotuvės labai patogios mažesniuose miesteliuose gyvenantiems klientams, kurie savo mieste neturi didelio prekių pasirinkimo. S.Petrulis pastebi, kad pirkėjai iš rajonų sudaro nemažą dalį, nes ten knygynų mažėja.

Interneto parduotuvės – ir užsienio rinkai

Elektroninio verslo bei rinkodaros paslaugas teikiančios įmonės „Net Frequency“ direktorius Darius Lebedzinskas tvirtina, kad didmenininkų ir gamintojų, besidominčių interneto parduotuvėmis, vis daugiau. Be to, ryškėja nauja tendencija, kad lietuvių įmonės ima kurti interneto parduotuves, skirtas užsienio rinkoms. Štai pernai papuošalus ir gintaro gaminius kuriančios bendrovės „Gritpedžiai ir ko“ užsakymu „Net Frequency“ sukūrė Vokietijos rinkai skirtą elektroninę parduotuvę, kurioje pardavinėjami lietuvių kurti papuošalai. „Dauguma gamybininkų supranta, kad Lietuvos rinka maža, ir labiau domisi plėtra užsienyje“, – šią tendenciją paaiškina D.Lebedzinskas.
Pastaruoju metu suaktyvėjo ir dizaineriai bei meno dirbinių gamintojai. „Net Frequency“ neseniai sukūrė dizainerės Ramunės Piekautaitės interneto parduotuvę www.ramunepiekautaite.com, o Lietuvos menininkai bando susivienyti ir į Jungtinės Karalystės rinką patekti per interneto parduotuvę www.craftfields.co.uk.
Vis aktyviau parduotuves internete steigia ir mažmenininkai. 2011 m. liepą tokią parduotuvę atidarė koncernui SBA priklausantis mažmeninės prekybos tinklas „SBA idėjos namams“. „Prekyba baldais internetu labai populiari užsienyje, nes toks pirkimo būdas taupo klientų laiką ir degalus. Be to, interneto parduotuvėje didesnis pasirinkimas“, – tvirtina „SBA idėjos namams“ direktorius Jaunius Žiogas.
Per mėnesį internetu sulaukiama apie 45 užsakymų, o iki šiol el. parduotuvėje klientai iš viso išleido 200 tūkst. Lt.
Interneto parduotuves taip pat turi prekybos tinklai „Maxima LT“ bei „Senukai“.

Lietuvoje įsitvirtinančios elektroninės paslaugos prisideda ne tik prie valstybės gerovės kūrimo, bet ir sudaro sąlygas tūkstančiams paprastų žmonių kasdienius reikalus tvarkyti taip, kaip prieš 10–20 metų galima buvo tik svajoti.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) sudarė dešimties faktų sąrašą, pagrindžiantį e. paslaugų naudą.
1.Patogumas. Į elektroninę erdvę persikelia vis daugiau viešųjų ir administracinių paslaugų. Daugumą kasdienių reikalų, kuriuos anksčiau reikėdavo tvarkyti žygiuojant iš vienos įstaigos į kitą bei pildant šūsnis įvairių dokumentų, dabar galima greitai ir patogiai išspręsti internetu.

2.Sutaupomas laikas. Sumokėti komunalinius mokesčius, pateikti prašymą „Sodrai“, deklaruoti mokesčius arba užsakyti pažymą Registrų centre internetu galėsite vos per kelias minutes. Bandydami atlikti tokias pat procedūras keliaudami į bankų skyrius ar vieną iš Registro centro filialų, galite sugaišti daug brangaus laiko – vien kelionė gali užtrukti valandą ir daugiau. Nepamirškite ir apie eiles, kuriose gali tekti praleisti dar gerą valandą.

3.Sutaupomi pinigai. Paskaičiuokite, kiek gali kainuoti kelionė iki vienos ar kitos institucijos, norint užsakyti Jums reikalingą dokumentą. Mažiausiai – keli litai, o jei važiuosite iš atokesnės gyvenvietės, už bilietą ar kurą gali tekti pakloti iki keliasdešimties litų. Tad e. paslaugos per metus Jums gali padėti sutaupyti nemenką pinigų sumą. Be to, atliekant daugumą operacijų elektroninėje erdvėje.

4.Prieinamumas visą parą. Jums nereikia derintis prie institucijų darbo laiko – elektroninė erdvė suteikia galimybę pasinaudoti reikalinga paslauga Jums patogiu metu. Visomis elektroninėje erdvėje teikiamomis paslaugomis Jūs galite naudotis 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

5.Prieinamumas visiems žmonėms. Elektroninės paslaugos šimtams tūkstančių Lietuvos piliečių suteikia galimybę naudotis daugeliu paslaugų, kurios anksčiau jiems buvo sunkiai prieinamos arba neprieinamos. 250 tūkst. Lietuvos žmonių su negalia ir per 400 tūkst. iš Lietuvos dirbti arba studijuoti į užsienį išvažiavusių piliečių elektroninėje erdvėje gali tvarkyti savo sąskaitas, užsakinėti dokumentus, teikti ataskaitas ir atlikti dešimtis kitų veiksmų.

6.Visa informacija vienoje vietoje. Vienoje vietoje pateikta informaciją apie tai, ką ir kaip reikia daryti, norint gauti vieną ar kitą viešojo administravimo paslaugą, kad žmogus, būdamas namie arba darbo vietoje, galėtų sužinoti atsakymus į jam rūpimus klausimus.

7.Saugumas. Gautos elektroninės sąskaitos arba kiti elektroniniai dokumentai niekuomet nepasimes, juos pažiūrėti galėsite bet kur ir bet kada, prisijungę prie internetinės duomenų bazės ar savo elektroninio pašto.

8.Sumažinta klaidų tikimybė. Daugelio paslaugų užsakymo e. formas paprasta ir patogu užpildyti, nes vartotojui iškart automatiškai parodomos pildymo klaidos; o automatizuoti paslaugos suteikimo procesai sumažina institucijų tarnautojų klaidų tikimybę ir padeda paslaugas suteikti greičiau ir efektyviau.

9.Korupcijos prevencija. Viešųjų ir administracinių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę sumažina korupcijos prielaidas – juk kompiuteris nepareikalaus iš Jūsų kyšio už operatyvesnį dokumentų tvarkymą ar išdavimą.

10.Ekologiškumas. Naudodamiesi elektroninėmis paslaugomis, prisidedate prie gamtos tausojimo, kadangi sudarote prielaidas naudoti mažiau kuro, nes išvengiate bereikalingų kelionių, naudojote mažiau popieriaus.

Knygų leidėjai į sparčiai populiarėjančias elektronines knygas pradeda kreipti vis daugiau dėmesio – dabar jie pradeda leisti literatūros klasiką su orkestriniu įgarsinimu ir tokiais garso efektais, kaip žvyro girgždėjimas po personažo kojomis.

Taikant technologijas, nustatančias žmogaus skaitymo greitį naudojantis knygų skaitymo įrenginiu, elektroninės knygos skleidžia garsus, atitinkančius pasakojimą ir veiksmą. Praėjusį penktadienį Jungtinėje Karalystėje buvo išleista pirmoji „patobulinta knyga“ – Arturo Konan Doilio „Šerloko Holmso nuotykiai: Margoji juosta“. Ją skaitant girdimas lietus, griaustinis ir kraują stingdantys klyksmai. Taip pat buvo patobulintos Oskaro Vaildo ir Radjardo Kiplingo kūriniai, netrukus pasirodys atnaujintos „Džeinės Eir“ (aut. Šarlotė Bronte) ir „Romeo ir Džiuljeta“ (Viljamas Šekspyras) elektroninės knygos.

Naują technologiją pristatė bendrovė „Booktrack“, kurios vienas iš įkūrėjų yra „Facebook“ direktorių tarybos narys ir „PayPal“ bendraįkurėjas. „Booktrack“ skelbia knygas papildę „kino kokybės garsais“. Tinklalapyje nurodoma, jog tai yra „visiškai pakerinti patirtis, įtraukianti skaitytoją į autoriaus pasaulį ir sutirpinanti tikrąjį pasaulį“.Patobulintas knygas galima skaityti planšetiniais kompiuteriais. Šiuo metu jos dar nėra tinkamos elektroninėms knygų skaityklėms (pvz., „Kindle“).

Jeigu skaitytojas nori stabtelėti, tereikia paliesti ekraną ir garso takelis sustoja. „Booktrack“ skelbia, kad ši technologija gali netgi gerinti raštingumą. Niujorko universiteto komunikacijos profesorius Lielis Leibovitzas nustatė, kad technologija yra „gerokai pranašesnė“ už tradicinį skaitymą, nes taip skaitant tekstas suprantamas aiškiau, lengviau išlaikomas dėmesys, išsaugoma daugiau informacijos.

Elektroninių knygų populiarumas nuo 2008-ųjų iki dabr pasaulyje išaugo apie 1000 proc., o vien pernai pasaulyje buvo nupirkta apie 11 mln. elektroninių knygų.

Populiariausios jos JAV – čia prekyba elektroninėmis knygomis sudaro apie 8–10 proc. visos knygų prekybos, o elektroniniams leidiniams per metus amerikiečiai išleidžia apie milijardą JAV dol.
Beje, didžiausia knygų parduotuvė internete Amazon.com jau dabar parduoda daugiau knygų elektroniniu formatu nei popierinių, o tyrimų bendrovė “Yankee Group” prognozuoja, kad 2014 m. per metus pasaulyje bus parduodama 72 mln. tokioms knygoms skaityti reikalingų skaityklių ir apie 300 mln. planšetinių kompiuterių.
Populiarėja elektroninės knygos ir Lietuvoje, nors, kaip žinoma, dar ne tokiu pagreičiu kaip pasaulyje. Projekto Skaitykle.lt įkūrėjas Deividas Talijūnas aiškina, kad priežastis ta, jog dar nedaug lietuvių turi tokioms knygoms skaityti reikalingus įrenginius.
Iš viso jų lietuviai yra įsigiję šešis septynis tūkstančius, tad ir elektroninių leidinių per metus mūsų šalyje nuperkama dar palyginti nedaug, ypač – lietuviškų.
Tiesa, balandį pirkėjams pristatyta lietuviška UAB “Gaumina” suprogramuota ir rašytojos Jurgos Sakalauskaitės sukurta vaikiška knyga “Pelytė Smailytė”, regis, yra sėkmingas projektas, nes rengiamas ir šios knygos angliškasis variantas. Pasak leidėjų, lietuvišką elektroninę knygutę, pritaikytą “iPad” kompiuteriams, per keturis mėnesius atsisiuntė keli šimtai skaitytojų.