Dovaidas PABIRŽIS, specialiai “Veidui” iš Talino (Estija)

Estai juokauja, kad internetu jų šalyje negalima padaryti tik trijų dalykų – susituokti, išsiskirti bei parduoti nekilnojamojo turto, ir visi šie dalykai yra savotiškai tarpusavyje susiję. Bene visos kitos valstybės paslaugos čia skaitmenizuotos. Estai neslepia – į valstybės paslaugų skaitmenizaciją jie žvelgia per konkurencijos ir varžybų prizmę, todėl daugelį dalykų siekia išbandyti ir įsidiegti pirmieji.

Tai nėra pirmas kartas, kai estai lenktynes įžvelgia net ten, kur jų nebūtinai yra. Visoms trims Baltijos valstybėms derantis dėl narystės Europos Sąjungoje (estai didžiavosi, kad derėtis buvo pakviesti anksčiau, o lietuviams ir latviams dar teko palūkėti), kone kiekvieną savo ataskaitą Briuseliui estai pradėdavo sakiniu „priešingai nei Latvija ir Lietuva, mes…“. Paaiškėjus, kad Europos Bendrija neketina kabinti medalių pirmūnams ir skatinti lėtesniuosius – 10 valstybių į ES buvo priimtos iš karto 2004-aisiais, – estai atrado naują, kur kas prasmin­gesnę žaidimų aikštelę, kurią galime pavadinti valstybės skaitmenizacija.

Šiandien kiekvienas estas su paprastu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu gali prisijungti prie internetinės platformos, kurią mūsų šalyje greičiausiai vadintume elietuvis.lt. Čia vienoje vietoje pilietis gali matyti visą valstybės sukauptą informaciją apie jį: nuo administracinių nuobaudų ir mokesčių mokėjimo deklaracijų iki asmens sveikatos istorijos ar namuose registruotų naminių gyvūnų.

2015-ųjų parlamento rinkimuose teise balsuoti internetu pasinaudojo beveik trečdalis visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Estas gali ne tik peržiūrėti savo prisijungimų istoriją, bet ir matyti duomenis, kada kuri nors valstybės institucija ieškojo duomenų apie jį. Galbūt mokesčių inspekcijai kilo klausimų dėl deklaracijos, kurią estai internete galėjo užpildyti jau 2000-aisiais, o norint tai padaryti, priešingai nei Lietuvoje, nebūtina valandas šifruoti sunkiai suvokiamų kodų. Galbūt policija atsiuntė nuobaudą dėl greičio viršijimo. Galbūt bankas, prieš suteikdamas paskolą, norėjo patikrinti asmeninę finansinę istoriją. Ska­ti­nant pasitikėjimą, portale galima matyti visus pri­sijungimus „iš šono“.

Pasitikėti tikrai yra kuo – daugelio dokumentų popierinių kopijų Estijoje tiesiog nebėra. Galima tik įsivaizduoti, kokią neatitaisomą žalą valstybei padarytų tokios sistemos „nulaužimas“. Todėl estai į kibernetinį saugumą investuoja labai daug, mėgindami šią jautrią sritį perkelti ir į tarptautinį lygmenį: po masinių kibernetinių atakų, patirtų perkėlus į kitą vietą „Bronzinį karį“, Estijos iniciatyva tai tapo NATO darbotvarkės dalimi.

Daugiausiai klausimų dėl saugumo kelia internetinis balsavimas. Estijoje galimybė balsuoti internetu atsirado nuo 2007-ųjų parlamento rinkimų. Šiaurinė Baltijos sesė tapo pirmąja tai padariusia valstybe pasaulyje. 2015-ųjų parlamento rinkimuose šia teise pasinaudojo beveik trečdalis visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Elektroninis balsavimas vyksta specialiu aparatu nuskaičius ID kortelę ir prisijungus prie sistemos, kuri yra vadinamojo atviro kodo platforma, – jos saugumą ir veiklos principus gali pamatyti ir tobulinti kiekvienas informacinių technologijų specialistas. Savo balsą galima keisti kiek tik nori kartų – taip apsisaugoma nuo balsų pirkimo. Sklando tokia istorija, kad viena ponia savo balsą keitė 500 kartų. Tikriausiai manydama, kad visi bus susumuoti.

Jeigu Estiją okupuotų nedraugiška kaimynė, valstybė galėtų funkcionuoti iš užsienio.

Vis dėlto tarptautiniai ekspertai ne kartą yra išreiškę abejonių dėl internetinio balsavimo saugumo, tačiau Estijos rinkimų komisija šią kritiką ir atliktus tyrimus atmetė. Estija išlieka drąsiausia internetinio balsavimo taikytoja – kai kuriose valstybėse ir JAV valstijose taip balsuoti galima tik per savivaldos rinkimus.

Į kai kuriuos saugumo iššūkius Estijoje vis dėlto buvo sureaguota. Po Rusijos agresijos Ukrainoje ši šalis nusprendė visą svarbiausią valstybės informaciją perkelti į ambasadų už­sienyje tinklus. Todėl, jeigu Estiją okupuotų nedraugiška kaimynė, valstybė galėtų funkcionuoti iš užsienio.

Valstybės paslaugų perkėlimas į internetą turi ir konkrečios finansinės naudos. Estija skaičiuoja, kad toks efektyvus paslaugų teikimas taupo iki 1 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai padeda pažaboti korupciją: policija Estijoje neturi teisės patikrinimui stabdyti automobilio, nes užtenka nuskenuoti jo numerį, ir bus matyti visa informacija – nuo techninės apžiūros laikotarpio iki baudų už alkoholio vartojimą istorijos. Atlikdamas bet kokį veiksmą policininkas turi savo kortele prisijungti prie bendros sistemos, kurioje stebima, ką kon­kre­čiai pareigūnas atlieka. Jeigu jis sustabdė penkis automobilius iš eilės, bet nieko konkretaus neatliko, sistema signalizuos apie galimą korupciją.

Estai skaičiuoja, kad skaitmeninė sveikatos apsauga padeda sutaupyti iki trečdalio gydytojų laiko. Beje, pacientas toje pat sistemoje gali matyti ne tik savo diagnozių ir gydymo istoriją, bet ir konkrečius gydytojų prisijungimus. Jeigu neturintis tam teisės medikas šniukštinės apie jam nepriklausančius pacientus, už tai iš karto neteks licencijos.

Vis dėlto ne visos išmaniosios technologijos sėk­mingai veikia ir Estijoje. Paklausti apie re­gistraciją į darželius – tikrą skaudulį Lietuvoje, estai pripažįsta: kad ir kokia puiki būtų registracijos sistema, daugiau laisvų vietų darželiuose dėl to neatsiranda. O ambicingas planas vieniems pirmųjų įdiegti automobilių „Tesla“ įkrovimo stoteles taip pat pavyko tik iš dalies – įkrovimo stotelės stovi, bet „Teslų“ nesulaukia. Esant žemesnei nei –20 laipsnių temperatūrai automobiliai nevažiuoja, o estiškos žiemos skaitmenizacijos spaudimui iki šiol nepasiduoda.

Ieva Davydenko

Statistikos departamentas šią savaitę driokstelėjo liūdną žinią: pernai iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. žmonių, tai 7,9 tūkst. (21,6 proc.) žmonių daugiau negu prieš metus. Kitaip tariant, praėjusiais metais Lietuvą paliko Marijampolės dydžio miestas. Dar daugiau: kaip rodo naujausi Lietuvos banko duomenys, 2015 m., palyginti su 2014 m., emigrantų perlaidos susitraukė net 22,1 proc.

Ieva Davydenko, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovybės Lietuvoje vadovė

Taigi, išvykstančiųjų skaičiai vis dar dramatiški, taip laukiamų emigrantų perlaidų Lietuvos ekonomika sulaukia mažiau, bet Lietuvos politikai ta proga nusprendžia nukirsti paskutinę šaką ir vos keliais balsais nepritarti balsavimo sistemos internetu sukūrimui ir įgyvendinimui.

Tačiau tai, vienok, visai netrukdo jiems rūpintis užsienyje gyvenančių lietuvių gerove. „Ryšiai su užsienio lietuviais“, „Lietuvos pilietybės išsaugojimas“, „įtraukimas į politinį gyvenimą“, „vienybės grėsmių akivaizdoje būtinybė“ – tai tarsi pasakos apie Globalią Lietuvą elementai, itin mėgstami politikų prieš rinkimus, didžiąsias metų šventes, paskelbus statistinius duomenis ar susitikus su pasaulio lietuviais užsienyje.

“Kur čia matote problemą”, – sako vieni. “Kas užtikrins saugumą?”, – rėkia kiti. Esmė, deja, ne tame. Čia tas pats, gerbiamieji, kas meilėje prisipažinusiam žmogui pasakyti „Ačiū!“.

„Ryšiai su užsienio lietuviais“, „Lietuvos pilietybės išsaugojimas“, „įtraukimas į politinį gyvenimą“ – tai tarsi pasakos apie Globalią Lietuvą elementai, itin mėgstami politikų prieš rinkimus.

Rinkėjų aktyvumas Lietuvoje yra vienas mažiausiu visoje Europos Sąjungoje, todėl pasaulio lietuvių įtraukimas į Lietuvos visuomeninį ir politinį gyvenimą (2012 m. Seimo rinkimuose dalyvavo 13,061 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių ( t.y. 2.1 proc. nuo oficialiai registruotų), jų visapusių ryšių su Tėvyne išlaikymas, siekis susigrąžinti svetur gyvenančius ir rūpestis dėl Lietuvos demografijos ateities – tai tik vieni iš daugelio argumentų, kodėl XXI amžiaus Lietuvoje, turinčioje vieną sparčiausių interneto ryšių pasaulyje, turėtų būti įvestas balsavimas internetu.

Balsavimo internetu saugumas, rinkėjo konfidencialumo užtikrinimas – tai neabejotinai svarbios, tačiau tikrai įgyvendinamos (ir jau kitų šalių įgyvendintos) sąlygos. Bet kaip sako sena liaudies patarlė: „Blogam šokėjui…“.

Dėl vieno dalyko visgi smagu – pasaulio lietuviai susitiks šią vasarą Prienuose ir galės darsyk prisiminti visas gražiausias Lietuvos pasakas.

BFL

Antradienio vidurdienį elektroninio balsavimo įteisinimo šalyje priešininkai prie Seimo rengia protesto akciją.

Vakariniame posėdyje parlamentarai ketina svarstyti du internetinį balsavimą įteisinančius įstatymų projektus – Seimo nario, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko Arūno Valinsko teikiamą skubos tvarka dėl balsavimo visiems ir Seimo narių grupės dėl balsavimo užsienio lietuviams.

Pasak vieno iš piketų organizatorių Emilio Dambausko, internetinis balsavimas pažeidžia demokratinių rinkimų procedūras, pavyzdžiui, visiškai panaikina balsavimo slaptumą. Taip pat elektroninis balsavimas neleidžia piliečiams dalyvauti balsų skaičiavime. “Elektroninis balsavimas yra neskaidrus, praktiškai neįmanoma stebėti, kas ten vyksta, yra papildomų galimybių apgaulėms. Užsienio patirtys rodo, kad iš to elektroninio balsavimo dažniausiai būna daug bėdos. Tarkime, tas gražus Estijos pavyzdys po truputį padeda bliūkšti, kai jie turėjo ne vieną bėdą su internetiniu balsavimu – porą kartų buvo “nulūžęs” rezultatų skelbimas, rinkėjų kompiuteriuose galima užblokuoti balsavimus už kai kurias partijas. Tai iliustracijos apie tai, kad gražiai išreklamuotas Estijos pavyzdys niekuo nesiskiria nuo kitų įvykių pasaulyje, kai šalys pasieksperimentuoja su internetiniu balsavimu, prisižaidžia, ir kai kurios tam tikram ar neribotam laikui nutraukia eksperimentus”, – Eltai sakė E. Dambauskas.

Elektroninio balsavimo priešininkas kritiškai atsiliepė apie viešojoje erdvėje pasirodžiusius Lietuvos informacinių technologijų (IT) specialistų vertinimus, kad elektroninis balsavimas yra saugus. Daugiau nei dešimtmetį IT srityje dirbantis E. Dambauskas teigė, kad elektroninį balsavimą neigiamai vertina ir visame pasaulyje žinomi ekspertai.

“Tai, kas išlenda Lietuvoje įvairiuose straipsniuose – atsiprašau, bet ten vietinis vadybininkas, kažkada dirbę IT įmonėse ir vadinami ekspertais. Tai tiesiog viešųjų ryšių kampanijos dalis, kuri vyksta už internetinį balsavimą”, – teigė pašnekovas.

Jo vertinimu, elektroninio balsavimo skirtumas nuo apsipirkimo internetu, pavedimų elektronine bankininkyste yra tas, kad valdžios išrinkimas yra žymiai svarbesnis reikalas už pavedimą ar nupirktą prekę internete, kur kartais, beje, irgi pasitaiko klaidų.

“Rinkos, visa industrija, bankai ar komercijos įmonės yra prisitaikę ir žino būdus, kaip paskui kompensuoti nuostolius vieni kitiems, yra nustatyta tvarka ir t. t. Tuo tarpu išrinkus valdžią ir sužinojus, kad jinai išrinkta neteisingai, paskui atstatyti situaciją ir grąžinti jai teisėtumą yra gan sudėtingas reikalas. Gali kilti didelis piliečių nepasitikėjimas tiek valstybe, tiek rinkimais”, – kalbėjo visuomenininkas, elektroniniu balsavimu besidominantis nuo 2006-ųjų.

Planuojama, kad į antradienio protesto akciją susirinks per šešias dešimtis žmonių, kurie protestuos išsiskirstę į kelias grupeles. Vilniaus miesto savivaldybė didesnei protesto akcijai leidimo nedavė, nes buvo per vėlai kreiptasi. Elektroninio balsavimo priešininkai socialiniame tinklapyje “Facebook” yra subūrę grupę “Internetiniam balsavimui – NE”.

Gyventojų nuomonės apklausos duomenimis, 75 proc. Lietuvos gyventojų pritaria elektroniniam balsavimui. Tačiau dalis politikų nėra tikri, ar elektroninis balsavimas yra saugus ir ar gali užtikrinti rinkimų slaptumą, užkirsti kelią balsų pirkimui. Daugiausiai elektroninio balsavimo entuziastų yra tarp liberaliųjų partijų, bet elektroninis balsavimas greičiausiai sulauktų konservatorių ir socialdemokratų pasipriešinimo.

Politologų vertinimais, taip yra dėl to, kad šios partijos lyderiauja, o įvedus elektroninį balsavimą jos gautų mažiau balsų negu kitos partijos, nes jų elektoratas yra konservatyvesni vyresnio amžiaus žmonės, kurie internetu greičiausiai nesinaudotų.

BFL

Lietuvos žmones su negalia vienijančių organizacijų atstovai parėmė Pilietinių iniciatyvų centro kreipimąsi į Seimą, kuriame parlamentarų prašoma pradėti diskusijas dėl elektroninio balsavimo įteisinimo Lietuvoje.

Elektroninio balsavimo idėją jau parėmė didžiausia Lietuvoje neįgaliųjų organizacija – Lietuvos žmonių su negalia sąjunga ir Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija “Viltis”.

Pasak Lietuvos žmonių su negalia sąjungos viceprezidentės Gintos Žemaitaitytės, elektroninis balsavimas padėtų tūkstančiams Lietuvos neįgaliųjų pasijusti visateisiais piliečiais.

“Dalis Lietuvos neįgaliųjų negali atlikti savo pilietinės pareigos vien dėl to, kad jiems fiziškai sudėtinga patekti į rinkimų apylinkes. Neabejoju, kad, įvedus elektroninį balsavimą, neįgaliųjų aktyvumas rinkimuose stipriai išaugtų”, – sako G. Žemaitaitytė.

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos “Viltis” vadovė Dana Migaliova teigia, jog daugelis balsavimo vietų yra nepritaikytos negalią turintiems žmonėms, todėl būtina skubiai ieškoti sprendimų, kaip pašalinti barjerus, neleidžiančius dešimtims tūkstančių Lietuvos piliečių dalyvauti rinkimuose.

“Elektroninis balsavimas yra viena iš efektyviausių priemonių aktyviam neįgaliųjų įsitraukimui į dalyvavimą rinkimuose. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra investavusi ganėtinai daug ES lėšų į tobulėjimą technologinėje srityje, nematau priežasčių, kodėl mūsų šalyje negalėtume įgyvendinti elektroninio balsavimo”, – sako D. Migaliova.

Praėjusią savaitę paskelbtos naujausios rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos “Baltijos tyrimai” atliktos gyventojų apklausos duomenimis, trys ketvirtadaliai (75 proc.) Lietuvos gyventojų pritaria, kad Lietuvoje turėtų būti sudaryta galimybė rinkimuose balsuoti internetu. Daugiau nei pusė (56 proc.) apklaustų gyventojų mano, jog galimybė rinkimuose balsuoti internetu paskatintų didesnį rinkėjų aktyvumą. Tyrimas taip pat atskleidė, kad didesnė dalis (47 proc.) Lietuvos rinkėjų, jei būtų galimybė Seimo rinkimuose balsuoti internetu, pasirinktų balsavimą internetu, primena ELTA.

Atsižvelgdamas į visuomenės nuomonę dėl elektroninio balsavimo Pilietinių iniciatyvų centras pradėjo rinkti parašus po kreipimusi į Seimo narius.

Parlamente esančios partijos nesuinteresuotos Lietuvoje įdiegti galimybės rinkėjams balsuoti internetu – jos startą Seime sustabdė tiek praėjusios, tiek šios kadencijos parlamentarai (nors estai internetu balsuoja jau keletą metų).

Visiškai aišku, kad internetu dar negalėsime balsuoti ir per 2012 m. Seimo rinkimus: kai tokiai naujovei pritaria parlamentas, ją įdiegti trunka dar bent porą metų.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Valdas Kišonas sako, kad jau dviejų sudėčių Seimas nesiryžo taisyti rinkimus reglamentuojančių įstatymų, o be šio žingsnio neįmanomi tolesni konkretūs darbai. Pernai jau net buvo paskelbtas viešasis konkursas techniniam balsavimo internetu projektui sukurti, tačiau jis buvo sustabdytas nė neatplėšus vokų, nes pačioje 2010 m. pabaigoje Seimas neuždegė žalios šviesos šiai naujovei. “Jokių siūlymų, kaip tobulinti projektus, nebuvo pateikta, todėl galima daryti išvadą, kad politikai nėra apsisprendę įteisinti naują balsavimo būdą”, – mano direktorius.

Rezistencijos priežastis atspėti nesunku: internetu naudojasi, taigi ir juo balsuotų, daugiausia jaunesnio amžiaus Lietuvos gyventojai, o jų pasirinkimas sunkiau prognozuojamas nei vyresnių rinkėjų, savo balsais kantriai remiančių vienos ar kitos pusės tradicines partijas. “Partijos mėgina modeliuoti galimą situaciją ir mato, kad balsavimas internetu gali reikšti jų tradicinio elektorato įtakos sumažėjimą”, – mano jau ne vienus metus diskusijoje dėl balsavimo internetu paspartinimo dalyvaujantis Viešosios politikos ir vadybos instituto analitikas Egidijus Barcevičius.

“Veidas”: Estija per kovo mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus jau galės balsuoti SMS žinutėmis, o galimybė balsuoti internetu rinkėjams ten pirmą kartą suteikta dar 2007 m. Kodėl elektroninio balsavimo projektas stringa Lietuvoje?

V.K.: Pagrindinė priežastis yra Seimo neapsisprendimas dėl rinkimus reglamentuojančių įstatymų pakeitimų ir papildymų, numatančių galimybę balsuoti per rinkimus ir referendumus internetu. Projektai jau tris kartus buvo pateikti Seimui, tačiau visus kartus balsų dauguma buvo grąžinti Vyriausybei tobulinti. Reikia pripažinti, kad konkrečių siūlymų, kaip tobulinti projektus, nebuvo pateikta, todėl galima daryti išvadą, kad politikai dar nėra apsisprendę įtvirtinti naują balsavimo būdą.

“Veidas”: Kelintais metais, pagal dabartinius planus, lietuviai jau galės balsuoti per rinkimus internetu?

V.K.: Neabejotina, kad elektroninis balsavimas, taip pat ir internetu, yra neišvengiama ateitis. Kada tai įvyks – priklausys nuo politikų sprendimo. Galiu tik pasakyti, kad nuo įstatymų, įteisinančių balsavimą internetu, priėmimo dar reikės maždaug pusantrų metų tinkamai techniškai pasirengti: įdiegti nustatytus reikalavimus atitinkančią informacinę sistemą, apmokyti rinkėjus, atlikti viešinimo kampaniją. Galimybė balsuoti internetu ypač svarbi dėl padidėjusio aktyvaus amžiaus žmonių mobilumo – juk rinkimų dieną jie nebūtinai būna savo apylinkėje. Daug studentų ir jaunų žmonių studijuoja ar dirba miestuose, kur nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos.

Neabejotina, kad galimybė balsuoti internetu didina balsavimo per rinkimus prieinamumą, o tai yra visų mūsų teisė ir pareiga. Ar tai atitinka dabartinių politinių partijų interesus? Į šį klausimą ir turi atsakyti politikai, priimdami sprendimą įteisinti tokį balsavimo būdą.

“Veidas”: Lietuvoje ne kartą lakėsi įvairių užsienio valstybių IT ekspertai, siūlantys įsigyti šią paslaugą. Ar ją ketinama pirkti užsienyje, ar ji būtų kuriama vietinių IT specialistų?

V.K.: Niekas neturi išskirtinių galimybių diegti savo sukurtus produktus – nėra jokios išankstinės nuostatos dėl pirmenybės suteikimo užsienio ar Lietuvos specialistams. Vykdant viešąjį pirkimą svarbiausi kriterijai būtų atitiktis nustatytiems funkcionalumo, saugos, patikimumo, audito reikalavimams bei vykdytojo kompetencija ir pajėgumas užtikrinti tokių reikalavimų įgyvendinimą.

Šiandien Seimas pradės svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą įteisinti galimybę piliečiams balsuoti elektroniniu būdu Seimo, Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimuose, o taip pat referendumuose. Tokiam siūlymui jau yra pritarusi Vyriausybė.

„Balsavimas internetu – geras būdas padinti rinkėjų aktyvumą. Jis taip pat sutaupytų rinkimams skiriamų lėšų, žmogiškųjų resursų ir laiko bei būtų vienas didžiausių žingsnių įgyvendinant e-valdžios koncepciją Lietuvoje“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Įteisinus elektroninį balsavimą, piliečiams bus sudarytos platesnės ir palankesnės galimybės dalyvauti rinkimuose ir referendumuose, sumažės prielaidos rinkėjų balsų papirkinėjimui ir korupcijos galimybėms, bus skatinamas informacinių technologijų naudojimas. Pažymėtina, kad balsavimas internetu neribos galimybės balsuoti ir tradiciniais būdais bei atitiks visus teisės aktų nustatytus reikalavimus ir principus.

Išankstiniais vertinimais, balsavimui internetu įgyvendinti gali prireikti apie 7 mln. litų.

Apklausų duomenimis, galimybės balsuoti internetu jau laukia Lietuvos gyventojai: 78 proc. piliečių pritaria balsavimo internetu įteisinimui, o 41,4 proc. rinkėjų patys pasinaudotų tokia galimybe.

Balsavimą internetu sėkmingai taiko Estija – čia vyko jau keletas rinkimų, kuriuose buvo galima balsuoti ir internetu.

Susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis sako tikįs, kad jau per kitąmet vyksiančius vietos valdžios rinkimus bus įvestas elektroninis balsavimas internetu rinkimų apylinkėse.

Vyriausybė pirmadienį pasitarime pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui dėl elektroninio balsavimo įvedimo ir ketina pateikti šį projektą Seimui. Pagal naujausią siūlymą, elektroniniu būdu balsuoti būtų galima tik rinkimų apylinkėse, o ne namuose ar kitur.

“Susisiekimo ministerija pateikė kompromisinį variantą (…), kad artėjančiuose savivaldos rinkimuose visgi būtų sudarytos galimybės žmonėms pasinaudoti balsavimu internetu, tačiau tai būtų galima daryti tik rinkimų apylinkėse specialiai tam įrengtose vietose – kontroliuojamose zonose. Tai būtų galima daryti išankstiniame balsavime, atvykus į apylinkes trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų ir rinkiminę dieną. Kol kas balsavimas iš namų ar kitų vietų būtų draudžiamas”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė E.Masiulis.

Anot ministro, toks balsavimo būdas būtų naudingas tiems žmonėms, kurie nori balsuoti kitoje apylinkėje nei yra priregistruoti.

“Dažnai būna taip, kad rinkimų dieną rinkėjas įtrauktas į vienos apylinkės sąrašą viename mieste, bet jis negali tame mieste būti, jis yra kitame mieste. Naudojant šitą technologiją, rinkimų dieną jis galės balsuoti bet kurioje apylinkėje nepaisant to, į kokios rinkimų apylinkės sąrašą jis įtrauktas”, – sakė E.Masiulis.

Susisiekimo ministerijos vadovo žodžiais, šios projekto įgyvendinimas kainuotų iki 7 mln. litų. Tam būtų naudojamos Europos Sąjungos (ES) lėšos.

Anot ministro, “jei Seimas išreikštų tokią politinę valią, tikrai užtektų laiko įgyvendinti šitą nuostatą 2011 metų pavasarį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose”. Vėliau tikimasi suteikti galimybę balsuoti elektroniniu būdu ir namuose.

“Vertiname tai kaip pirmą, eksperimentinį žingsnį. Jei jis pasiteisins, ateinančiuose Seimo rinkimuose galėtume kalbėti pilna apimtimi apie interne balsavimo įgyvendinimą sudarant galimybes žmonėms balsuoti ne tik rinkimų apylinkėse”, – svarstė E.Masiulis.

Ministras tikino, kad elektroninis balsavimas apylinkėse būtų saugus, kadangi kontroliuojamose zonose budintys žmonės stebėtų, ar balsuojantiesiems nedaromas spaudimas. Balsų skaičiavimo sistema taip pat esą patikima ir saugi.

“Specialistai užtikrina ir patvirtina, kad dabar egzistuojančios apsaugos ir atpažinimo sistemos tikrai yra patikimos ir šiuo atveju dėl to nereikėtų baimintis. Jei šiandieną žmogus savo pinigus, sveikatą patiki, kyla klausimas, kodėl balsavimas, rinkėjų valios išreiškimas, turėtų būti mažiau saugus”, – teigė jis.

Lietuvos politikai jau ne vienerius metus diskutuoja, ar įteisinti balsavimą internetu, tačiau Seimas iki šiol tokioms iniciatyvoms nepritarė.