Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir ministrai trečiadienį padėjo pirmuosius elektroninius parašus ant Vyriausybės priimtų teisės aktų.

Taip Lietuva žengė svarbų žingsnį vystant el. sprendimus ir prisijungė prie pirmaujančių Europos šalių, -praneša ELTA.

“Įdiegusi elektroninę pasirašymo sistemą ir pereinanti prie elektroninių dokumentų, Vyriausybė tampa puikiu pavyzdžiu kitoms viešojo ir privataus sektoriaus organizacijoms,” – pasirašymo ceremonijos metu pažymėjo Premjeras.

Elektroninio pasirašymo sistema sudarys galimybes įforminant ir išleidžiant Vyriausybės priimtus sprendimus atsisakyti Vyriausybės priimtų teisės aktų popierinių variantų, leis taupyti ministerijų valstybės tarnautojų darbo laiką, kadangi ateityje nebereiks gaišti laiko nešiojant priimtus teisės aktus pasirašyti iš vienos institucijos į kitą. Ministrų Kabinetas jiems pateiktus teisės aktus galės pasirašyti elektroniniu parašu bet kuriuo jiems patogiu metu bet kurioje vietoje. Taip pat Vyriausybė įstatymų projektus Seimui ir Prezidento dekretų projektus teiks per elektroninę pasirašymo informacinę sistemą ELPAS.

Įdiegusi Vyriausybės elektroninio pasirašymo informacinę sistemą, Lietuva įsijungė į šioje srityje pirmaujančių ES valstybių gretas. Kaimyninių valstybių – Latvijos ir Lenkijos Vyriausybės kol kas elektroninio parašo savo veikloje nenaudoja.

Tikimasi, kad šis Vyriausybės žingsnis paskatins elektroninių dokumentų plitimą tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Elektroninio pasirašymo sistemą ELPAS neatlygintinai sukūrė UAB “Mitsoft” bendradarbiaudama su Ministro Pirmininko tarnyba, Vidaus reikalų ministerija organizavo specialių elektroninio pasirašymo priemonių pagaminimą bei Ministrų Kabineto narių valstybės tarnautojo pažymėjimų pritaikymą šiai sistemai.

ES komisijos 2010 metų duomenimis, bendrai Lietuva yra pasiekusi daugiau kaip 84 proc. viešųjų paslaugų pasiekiamumo internetu brandos lygį. Pastaruoju metu išaugo 100 proc. internetu teikiamų viešųjų paslaugų skaičius – internetu yra teikiamos paslaugos pajamų mokesčių, studentų išmokų, statybos leidimų išdavimo, viešųjų bibliotekų paslaugų, registracijos į aukštąsias mokyklas, socialinių išmokų, muitinės deklaracijų, viešųjų pirkimų ir kitose srityse.

BFL

Vyriausybė pirmadienį pritarė idėjai, kad premjeras ir ministrai pereitų prie elektroninio parašo.

Vyriausybė pirmadienio pasitarime pritarė Ministro pirmininko tarnybos parengtiems atitinkamiems Vyriausybės darbo reglamento pakeitimams, kad premjeras ir ministerijų vadovai galėtų elektroniniu parašu pasirašyti dokumentus. Galutinis nutarimas bus priimtas trečiadienį.

Tokiu pavyzdžiu siekiama skatinti Lietuvos visuomenę naudoti elektroninio pasirašymo priemones. Iki rugpjūčio 1 dienos Vyriausybei ketinama pateikti reikiamų teisės aktų pakeitimų projektus.

Korteles su elektroniniu parašu turės pagaminti Vidaus reikalų ministerija.

Lėšos, skirtos elektroninio parašo infrastruktūros valstybės institucijose plėtros projektui, panaudotos neefektyviai, teigia Valstybės kontrolė (VK).

Gyventojai ir įmonės dar negali gauti dalies viešųjų paslaugų elektroniniu būdu todėl, kad iki šiol dauguma valstybės tarnautojų neturi galimybės naudotis saugiu elektroniniu parašu, teigia valstybiniai auditoriai, atlikę valstybės tarnautojų pažymėjimų naudojimo elektroninėje erdvėje auditą.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pabrėžė, kad funkcijas, susijusias su elektroninės valdžios politikos formavimu ir elektroninio parašo viešajame sektoriuje sistemos kūrimu, vykdo aštuonios valstybės institucijos, tačiau stinga jų veiksmų tarpusavio koordinavimo.

Be to, nėra vienos institucijos, kuri būtų atsakinga už valstybės tarnautojų pažymėjimų pritaikymą naudojimui elektroninėje erdvėje.

Elektroninio parašo infrastruktūros valstybės institucijose plėtros projektas buvo pradėtas įgyvendinti 2005 metais. Įgyvendinus šį projektą, iki 2008 metų fiziniams ir juridiniams asmenims turėjo būti teikiama ne mažiau kaip 50 proc. viešųjų elektroninių paslaugų, naudojant elektroninį parašą.

Tačiau 2009 metais kompanijos “BGI Consulting” atliktas tyrimas parodė, kad projekto tikslai nebuvo pasiekti – aštuonios iš 20 pagrindinių viešųjų paslaugų yra visiškai pasiekiamos internetu, o likusių paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę lygis dar gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių viešosios paslaugos perkėlimo lygio, todėl gyventojui reikia atvykti į viešojo administravimo instituciją ar pateikti juridinius faktus patvirtinančias pažymas.

Audito rezultatai rodo, kad lėšos, skirtos elektroninio parašo infrastruktūros valstybės institucijose plėtros projektui, panaudotos neefektyviai.

Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos užsakymu pagaminti nauji valstybės tarnautojų pažymėjimų blankai dėl įdiegtų technologinių pranašumų pabrango kelis šimtus kartų.

Nors nauji pažymėjimai suteikia valstybės tarnautojui galimybę pasirašyti elektroninius dokumentus saugiu elektroniniu parašu ir galimybę identifikuoti tarnautoją jam jungiantis prie sistemų ir registrų, tačiau visaverčiam naudojimui dar nėra pritaikyti 88 procentai 2008-2009 metais pagamintų pažymėjimų.

Beveik visos ministerijos iš esmės yra pasirengusios elektroninių dokumentų mainams, tačiau valstybės institucijos neįpareigotos šiais dokumentais keistis, todėl valstybės tarnautojai neturi poreikio ir galimybės naudoti pažymėjimus su kvalifikuotu elektroniniu parašu atlikdami tarnybines funkcijas.

Valstybės tarnautojams nesuteikiama informacija apie galimą pažymėjimų naudojimą elektroninėje erdvėje, todėl turintys reikiamų įgūdžių ir priemonių tarnautojai neskatinami naudoti pažymėjimus sudarant elektroninius dokumentus, nesukurtos patogios naudoti paslaugos.

Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei paskirti vieną instituciją, atsakingą už valstybės tarnautojų pažymėjimų naudojimą elektroninėje erdvėje, ir užtikrinti šių procesų koordinavimą, priimti išlaidų ir naudos analize pagrįstus sprendimus dėl valstybės tarnautojų pažymėjimų naudojimo elektroninėje erdvėje.