Dažnuose namuose kaitrines lemputes yra pakeitusios energiją taupančios lemputės, per metus standartinei lietuvių šeimai leidžiančios sutaupyti iki 250 Lt.

Tačiau tikrai ne kiekvienas gyventojas, kurio namuose šviečia šios modernios bei ekonomiškos lemputės, žino, kad netinkamai eksploatuojamos bei utilizuojamos energiją taupančios lemputės kenkia tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai.

Viena iš sudedamųjų energiją taupančių lempučių dalių yra gyvsidabris, kurio toksinis poveikis žinomas jau nuo seno. „Žinoma, vienai lemputei sudužus didelio pavojaus žmogaus sveikatai nekils, – sako VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė. – Vis dėlto dauguma gyventojų galvoja, kad sudaužius energiją taupančią lemputę nieko nenutiks, tačiau jei taip manančių atsiras 10, 100, 1000 ar daugiau, kils pavojus mus supančiai aplinkai.“ T. Ruželė pažymi, kad visi gyventojai atsargiai elgiasi su medicininiais termometrais, tad lygiai taip pat atsargiai ir atsakingai reiktų elgtis ir su elektrą taupančiomis lemputėmis.

Štai 10 faktų, kuriuos verta žinoti apie šias energiją taupančias lemputes:

1. Vienoje energiją taupančioje lemputėje yra ne daugiau kaip 5 miligramai gyvsidabrio.

2. Jei tokia lemputė yra išmetama su buitinėmis atliekomis, o ne atiduodama perdirbti, ji gali sudužti ir tuomet gyvsidabrio plitimo aplinkoje sustabdyti nebegalima. Didelė tikimybė, kad jis pateks į gruntinius vandenis ir juos užterš.

3. Didesnis kaip 100 mg gyvsidabrio kiekis jau yra pavojingas sveikatai, o 300 mg jau kelia grėsmę žmogaus gyvybei. Taigi sudužus 20-iai energiją taupančių lempučių, kiltų pavojus sveikatai, o sudužus 60-iai – grėsmė gyvybei.

4. Dėl šių priežasčių energiją taupančios lemputės priskiriamos prie pavojingų, žalingą poveikį gamtai turinčių atliekų – šių lempų surinkimas ir utilizavimas yra ilgalaikė ES vykdomos ekologinės politikos dalis. Skandinavijos šalyse (Švedijoje, Norvegijoje) šiuo metu surenkama ir perdirbama virš 80 proc. rinkoje parduotų lempučių.

5. Šiuo metu vien „Topo centro“ ir „Euronics“ parduotuvėse nuperkama vidutiniškai 10 tūkst. energiją taupančių lempučių per metus, o atgal į parduotuves perdirbimui atnešama vos keli procentai perdegusių lempų.

6. Europos komisija priėmė sprendimą palaipsniui iki 2013 metų uždrausti prekybą kaitinamosiomis lempomis, tad energiją taupančių lempučių vartojimas sparčiai augs.

7. Remiantis „Spinter tyrimai” duomenimis, 42 proc. lietuvių žino, jog perdegusias energiją taupančias lemputes galima atiduoti bet kuriame tokiomis lemputėmis prekiaujančiame prekybos centre, tačiau taip elgiasi vos 26 proc. mūsų šalies gyventojų.

8. Pernai „Ekošviesa” surinko daugiau kaip 100 tonų perdegusių energiją taupančių lempučių – tai yra apie pusę rinkoje parduotų lempučių.

9. Didžiąją dalį energiją taupančių lempučių perdirbimui atiduoda įmonės, gyventojai atiduoda mažiau nei 5 proc.

10. Daugiau nei pusė lempučių yra netinkamai utilizuojamos: „Spinter tyrimai” atliktos apklausos duomenimis, 64 proc. Lietuvos gyventojų perdegusiomis dienos šviesos ar energiją taupančiomis lemputėmis atsikrato kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis.

„Stebimi pokyčiai biržoje – dinamiški. Reikšmingai pakito tiek prekybos apimtys, tiek ir vidutinė biržoje parduodamos elektros kaina. Biržos apyvarta šių metų pirmą pusmetį, lyginant su pernai metų pirmu pusmečiu, paaugo 10-čia procentų, o vidutinė biržoje prekiaujamos elektros kaina tuo pačiu laikotarpiu buvo maždaug 12-a procentų didesnė“, – sakė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys.

 

Kainos augimui didžiausią įtaką turėjo silpnas šių metų pavasarinis polaidis, stipriai numušęs kainas praėjusiais metais, kai buvo išaugusi hidroelektrinėse pagamintos elektros pasiūla. Taip pat šį pusmetį buvo galima stebėti ir naujų, kainą sumažinusių veiksnių. Prekybos ypatumai jau daugiau kaip metus veikiančioje Estijos biržoje lėmė kainų Lietuvos elektros biržoje mažėjimą. Iki birželio mėnesio elektros energija beveik visomis valandomis buvo pigesnė Estijoje, nei Skandinavijoje, todėl elektra tekėdavo į Skandinaviją ir tai turėjo įtakos kainų kilimui mūsų regione. Nuo birželio mėnesio vidurio situacija pasikeitė – šiuo metu gana dažnai Skandinavijoje formuojasi mažesnės kainos ir elektra patenka į Baltijos regioną. Tai turėjo įtakos ir Lietuvai, nes atsirado rinkos dalyvių, kurie elektros energiją pirkdavo Estijoje ir parduodavo ją Lietuvoje, tikėdamiesi, jog Lietuvoje kainos bus aukštesnės. Taip padidėjusi pasiūla sumažino elektros kainas Lietuvos elektros biržoje. Jei šios tendencijos nepasikeis, gali pavykti išvengti tokių didelių elektros energijos kainų, kokios buvo praėjusių metų vasarą.

 

Gruodžio 30 d. į Lietuvos elektros perdavimo sistemą įjungta 330 kilovoltų (kV) įtampos elektros skirstykla Bitėnuose (Pagėgių seniūnija), kuri sujungė į žiedą šalies elektros energijos perdavimo linijas. Nauja infrastruktūra leis perduoti elektros energiją Klaipėdos kraštui tik Lietuvos teritorijoje esančiais elektros įrenginiais.

Bitėnų skirstomajame punkte baigti montuoti visi atviros skirstyklos aukštos įtampos elektros įrenginiai, nutiestos ir sujungtos keturios 330 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos.

“Pirmą kartą per dvidešimt nepriklausomybės metų elektra Klaipėdos kraštui gali būti perduodama nesinaudojant elektros įrenginiais Karaliaučiaus teritorijoje. Tai labai svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti Lietuvos elektros perdavimo tinklo saugumą ir sujungti į žiedą Baltijos jūros regiono valstybių elektros tinklus,” – sakė Virgilijus Poderys, elektros perdavimo sistemos operatoriaus “Litgrid” generalinis direktorius.

Iki šiol elektros energija iš Rytų Lietuvos, kur sutelkti pagrindiniai gamybos pajėgumai, Klaipėdos kraštui buvo tiekiama per elektros įrenginius, esančius Karaliaučiaus srities teritorijoje, todėl bet koks rimtesnis gedimas kaimyninėje valstybėje galėjo sukelti rimtų problemų aprūpinant elektros energija visą Vakarų Lietuvos regioną.

Bitėnų skirstyklos ir naujų elektros perdavimo linijų statybos užtruko mažiau nei metus. Siekiant nesukelti nepatogumų vartotojams, darbai oro linijose buvo vykdomi ir nakties metu.

Šiuo metu vykdomas tarptautinės elektros jungties “NordBalt” projektas, kartu su statoma Klaipėdos – Telšių 330 kV elektros perdavimo linija ir Klaipėdos pastotės rekonstrukcija, sujungs Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemas. Įgyvendinamas “LitPol Link” tarptautinės jungties projektas sudarys sąlygas sujungti Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemas ir bus vienas iš žingsnių ruošiant Lietuvos elektros perdavimo sistemą sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros tinklu.